Dovaidas PABIRŽIS

Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK) jau keletą metų iš eilės išlaiko Vakarų Lietuvos aukštojo mokslo lyderės poziciją tarp stojančiųjų. Net 41 proc. visų bakalauro studentų regione renkasi šią mokslo įstaigą. KVK orientuojasi į praktinį valstybės ir krašto specialistų poreikį, todėl beveik du trečdaliai jaunuolių studijoms gauna valstybės finansavimą.

„Pastebimos kelios Vakarų regiono plėtros tendencijos. Visų pirma tai pramonės vystymasis – Klaipėda yra laisvosios ekonominės zonos plėtros lyderė. Sulaukiame daug užklausų apie tai, kiek galime parengti inžinierių, be kurių tų įmonių atėjimas nėra įmanomas. Vakarų Lietuva  geografine padėtimi patraukli kaip rekreacinė zona, tad sveikatingumo, poilsio paslaugoms teikti taip pat reikalingi kvalifikuoti specialistai. Senstanti visuomenė diktuoja ir padidėjusį socialinių, slaugos darbuotojų poreikį. Visus šiuos specialistus šiandien rengiame, o darbdaviai jų laukia jau dabar“, – sako KVK Studijų ir karjeros centro vadovė Vilma Bridikienė.

Statistika rodo, kad 44 proc. kolegijos paskutinio kurso studentų jau turi darbą pagal specialybę, o per pirmuosius metus po studijų baigimo sėkmingai įsidarbina 82 proc. absolventų. Dar 9 proc. nurodo sėkmingai tai padarę užsienyje. Studijos kolegijoje remiasi praktiniu mokymu, tad absolventai iš karto sėkmingai taiko įgytas žinias realioje darbo vietoje ir vos 2,5 proc. absolventų nusprendžia tęsti studijas magistrantūroje.

KVK vykdo 26 biomedicinos, technologijos, fizinių ir socialinių mokslų sričių nuolatines ir ištęstines studijų programas. Tarp populiariausių biomedicinos mokslų srities yra grožio terapijos, dietetikos, kineziterapijos studijų programos. Iš socialinių mokslų – logistikos vadybos, turizmo administravimo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogikos studijų programos.

Apie  technologijos ir fizinių mokslų sričių specialistų poreikį kalbama jau ne pirmus metus. Nenuostabu, kad statybos, mechanikos inžinerijos, informatikos, automobilių techninio eksploatavimo studijų programos sulaukia vis didesnio stojančiųjų susidomėjimo. Renesansą išgyvena maisto technologijų studijų programa.

Kolegija aktyviai dalyvauja įvairiuose moksliniuose projektuose, vykdo reikšmingus taikomuosius mokslinius tyrimus, kurių rezultatus vėliau panaudoja visuomenė, valstybės institucijos ar privatus verslas.

Be pagrindinės pasirinktos profesijos, kolegijos studentams siūloma studijuoti ir papildomą gretutinę vadybos kryptį. Studentai privalo surinkti 60 vadybos studijų krypties kreditų ir ginti du baigiamuosius darbus. Sėkmingai baigus gretutines studijas išduodamas dvigubą kvalifikaciją patvirtinantis diplomas.

KVK svarba Klaipėdos kraštui neapsiriboja tik regiono ekonomikai reikalingų specialistų rengimu. Kolegija aktyviai dalyvauja įvairiuose moksliniuose projektuose, vykdo reikšmingus taikomuosius mokslinius tyrimus, kurių rezultatus vėliau panaudoja visuomenė, valstybės institucijos ar privatus verslas.

Kaip pasakoja KVK Kokybės centro vadovė Gitana Tauraitė-Janušauskienė, kartu su partneriais iš Lenkijos ir Latvijos vykdomas projektas biomedicinos ir IT srityje. Jo autoriai įžvelgia naują IT pritaikymo galimybę, padėsiančią spręsti psichologinę problemą – žmonių gebėjimo sutelkti dėmesį. Remiantis atliekamu tyrimu sukurta mobilioji programėlė, kuri padeda išlaikyti dėmesį.

KVK šiuo metu turi daugiau nei 140 sutarčių. Dažniausiai studentai pageidauja vykti į tolimesnes, kitokios kultūros ir klimato valstybes: Ispaniją, Portugaliją, Turkiją, Graikiją.

Kolegija teikia mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugas, kurias smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai perka už inovacinius čekius, tarkime, „Sveikatai palankių bei funkcionalių užkandžių asortimento sudarymas mokyklų aparatams“, „Netradicinių aliejinių kultūrų išspaudų panaudojimas kuriant funkcionaliuosius maisto produktus“, „Programų sistema optimaliam krovinio išdėstymui transporto priemonėje“. Pasak kolegijos Taikomosios mokslinės veiklos centro vadovės Jurgos Kučinskienės, į taikomuosius tyrimus aktyviai įsitraukia ir motyvuoti studentai. Kiekviena KVK studijų programa turi ir savo socialinius partnerius, todėl didelis dėmesys skiriamas praktikos pasirinkimui, vadovo atrankai bei reikiamų įgūdžių ugdymui.

Organizuodama įvairius renginius KVK aktyviai įsilieja į uostamiesčio bendruomeninį ir kultūrinį gyvenimą. 2015-aisiais iš viso buvo surengti 107 renginiai, daugiausia susiję su Klaipėdos krašto tradicijų puoselėjimu bei palaikymu, sportu ir gamtos išteklių išsaugojimu.

KVK šiuo metu turi daugiau nei 140 sutarčių. Dažniausiai studentai pageidauja vykti į tolimesnes, kitokios kultūros ir klimato valstybes: Ispaniją, Portugaliją, Turkiją, Graikiją.

Studijas uostamiestyje pamažu renkasi ir studentai iš užsienio. Šiuo metu iki 10 studentų iš Indijos ir Uzbekistano Klaipėdoje studijuoja dantų higieną, bendrosios praktikos slaugą ir socialinį darbą.

Užs. Nr. VPL1216

Justina KARINIAUSKAITĖ

Tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt 2016“, vykusioje kovo 31 – balandžio 2 dienomis, sėkmė šypsojosi Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) maisto techno­logijų specialybės studentams. Jų puikų pasirodymą vainikavo už gaminį „Žuvies trapučiai“ laimėtas aukso medalis. Aukso medalius už jaunojo maistininko idėją – žuvies trapučius – pelnė KVK studentė Evelina Liutikaitė ir jos vadovas dr. Viktoras Liorančas.

Paklausta, ar tikėjosi tokios gaminio sėkmės, aukso medalio laimėtoja E.Liutikaitė neslėpė nuostabos ir džiaugsmo. „Nesitikėjau laimėti. Perskaičiusi kitų dalyvių sukurtų produktų pavadinimus pamaniau, kad tai taip pat geri produktai, tačiau įvertinti galimybes laimėti buvo sunku, nes kitų konkurse dalyvaujančių gaminių nebuvau ragavusi. Dėstytojai ir bendrakursiai, kurie ragavo žuvies trapučių, sakė, kad mano gaminys išskirtinis ir labai skanus, dėl to buvo tokia mintis – o gal pavyks? Pagamintas produktas buvo sveikas, skanus, išvaizda įdomi, neįprasta, dėl šių savybių, manau, teisėjai neatsispyrė, — džiaugiasi KVK maisto technologijų specialybės studentė E.Liutikaitė.

Konkursui pasiūlytus gaminius vertino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta komisija. Renkant geriausius maisto eksponatus komisija vertino jų sudėtį, maistinę vertę, technologinius ypatumus, juslines savybes, prekinę išvaizdą, gamybos ekologiškumą ir, žinoma, vartotojų atsiliepimus. Panašūs kriterijai galiojo ir renkant įdomiausią jaunojo maistininko idėją, didelį dėmesį atkreipiant į kūrybiškumą ir praktiškumą (paprasta, naudinga, įdomu, originalu).

KVK studentai konkursui paruošė keturis gaminius: tai žuvies trapučiai (Evelina Liutikaitė, MT9-2 gr.), lašišos užkandėlės sūrio apvalkale (Kęstutis Masiliauskas, MT9-2 gr.), daigintų žaliųjų grikių batonėlis su spanguolėmis (Kristina Sadauskaitė, MT7-3 gr.), levandų duonelė (Gytė Padeginskaitė-Tolienė, MT7-3 gr.).

„Išanalizavus užkandžių rinką pastebėta, kad vyrauja nesveiki, įvairių riebalų prisotinti užkandžiai. Nuspręsta sukurti alternatyvą, kuri būtų ne tik sveika, įdomi ir skani, bet ir tokia, kurios iki šiol rinkoje nebuvo“, – apie idėją konkursui pasiūlyti sveikų gaminių pasakoja V.Liorančas.

KVK studentai konkursui ruošėsi tris savaites. Iš pradžių buvo bandomieji gaminimai, siekiant sukurti gerą skonį, tekstūrą, išvaizdą. Kuriant naują gaminį konsultavo KVK Maisto technologijų katedros dėstytojai, studentai ir UAB „Reba“ technologai.

„Ne vieną dieną darbavomės iki pat vakaro, tačiau buvo verta. V.Liorančas per paskaitą paragino dalyvauti konkurse, pasiūlė pamėginti kurti sveikus užkandžius, taip gimė ši idėja. Tuomet mes ėmėmės darbo eksperimentuodami, galiausiai pora gaminių atitiko visus lūkesčius, jie ir dalyvavo „Agrobalt2016“ parodoje“, – pasirengimo proceso įspūdžiais dalijasi šių metų laureatė.

Būtina savybė – iniciatyva, noras kurti kažką naujo, dar neatrasto, tai, kas būtų sveika ir naudinga mūsų organizmui, ko šiomis dienomis trūksta mūsų maisto racione.

Aukso medalį pelniusiam gaminiui pagaminti pasitelktas inovatyvus gamybos būdas – liofilizavimas (džiovinimas vakuume). Kuriant žuvies trapučius pasirinkta lašišų mėsa, kurioje gausu biologiškai naudingų medžiagų, tačiau gaminys gali būti gaminamas iš įvairių žuvų mėsos. Trapučių gamybai taip pat panaudota kita žaliava – jūros dumblių lakštai, kuriuose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų, taigi  naujas gaminys originalus, skanus ir sveikas, o svarbiausia, kad jo gamyba praktiškai pritaikoma.

„Žuvies trapučiai – sveikas užkandis, turintis daug vertingų maistinių medžiagų ir vitaminų. Užkandęs jų žmogus būtų sotus ir patenkintas, nes nėra dedama jokių glutamatų“, – savo sukurtą produktą apibūdina E.Liutikaitė.

Paklausta, kokių savybių reikia norint sukurti naują gaminį, E.Liutikaitė neslėpė, kad žmogus turi domėtis maistu, būti imlus bei perspektyvus. „Taip pat būtina savybė – iniciatyva, noras kurti kažką naujo, dar neatrasto, tai, kas būtų sveika ir naudinga mūsų organizmui, ko šiomis dienomis trūksta mūsų maisto racione“, – mintimis dalijasi E.Liutikaitė.

KVK vienintelė Vakarų Lietuvoje rengia maisto srities specialistus, turinčius aukštąjį išsilavinimą. Studentai gauna fundamentalių žinių apie maisto sudėtines dalis, įgyja praktinių maisto gamybos įgūdžių. „Mes mokomės ir dirbame su maistu, sužinome apie slaptus maisto priedus, turime galimybę su jais atlikti bandymus laboratorijose. Turime galimybę eksperimentuoti, gaminti ir kurti produktus ar patiekalus pasitelkdami naujausias technologijas“, – studijų programą apibūdina KVK studentė E.Liutikaitė.

Maisto technologijų katedra aktyviai bendradarbiauja su Vakarų Lietuvos maisto gamybos įmonėmis, todėl studentai turi galimybę susipažinti su naujausiomis maisto gamybos tendencijomis ir pasisemti patirties iš profesionalų.

„Ši programa pasižymi kūrybiškumu, nes eksperimentus su maisto produktais galima atlikti ne tik laboratorijoje, bet ir savo virtuvėje“, – programos privalumus nurodo V.Liorančas.

Užs. Nr. VPL1213

Rasa VAITKEVIČIENĖ

Trečios pagal dydį Lietuvoje Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) vadovai nenuleidžia akių nuo šalies ir Europos darbo rinkos. Reaguojant į rinkos pokyčius, darbdavių poreikius, kuriant perspektyvias studijų programas pasiekta, kad įsidarbina apie 80 proc. KVK absolventų.

Įsivaizduokite tokią situaciją: verslo įmonėje din­go elektra, nebeveikia kompiuteriai. Įmonė su­siduria su tiesiog gluminančia problema: negali pasinaudoti kompiuteriuose sukaupta svarbia informacija, įmonės darbas stringa, klientai nepatenkinti. Ir jei ne KVK studentai praktikantai, kurie puikiausiai susidorojo su užduotimi, įmonė veikiausiai būtų praradusi gausybę klientų.

Tokia situacija iš tiesų nutiko Klaipėdoje. Tad KVK Socialinių mokslų fakulteto dekanė Asta Pa­n­cerovienė itin didžiuojasi sėkmingai fakulteto organizuotu praktiniu mokymu dviejose iš keturių kolegijoje įsteigtų verslo praktinio mokymo firmų. Iš pradžių čia besipraktikuojantys studentai mokosi imituodami įvairiausias verslo įmonės veiklas, sprendžia problemas, rengia dokumentus – ir tik po to išleidžiami į praktiką tikroje verslo įmonėje. Atgar­siai iš darbdavių – itin palankūs.

„Socialinių mokslų neperspektyvumu jaunimas neretai bauginamas be reikalo. Atlikę tyrimus matome, kad per pirmuosius metus po studijų baigimo įsidarbina daugiau nei 80 proc. mūsų absolventų, įgijusių profesinio bakalauro laipsnį. Be abejo, daug priklauso ir nuo pačios studijų programos, tad nuolat stebime darbo rinkos pokyčius“, – pasakoja A.Pancerovienė.

Jau ne vienus metus tarp populiariausių šioje kolegijoje – buhalterinės apskaitos studijų programa: net ir jau­ni, bet praktinio darbo patirties tu­rintys specialistai netrunka įsidarbinti. Pa­klau­sūs ir šalies transporto įmonėms bei tarptautiniam verslui rengiami logistikos vadybinin­kai, net penktadalis pernai baigusiųjų dirba lo­gis­tikos, transporto įmonėse visoje Europoje.

Gera ateitis pranašaujama antrus metus siūlomai unikaliai jungtinei sveikatingumo paslaugų vadybos studijų programai, kuri vykdoma drauge su Rygos ISMA aukštąja mokykla (Latvija). Stu­dentai įgis jungtinį profesijos bakalauro laipsnį ir bus paklausūs sveikatingumo versle Lietuvoje ir Europoje.

Ištyrus darbo rinkos poreikius Klaipėdos valstybinėje kolegijoje šiemet stojančiųjų lauks dar viena, Studijų kokybės vertinimo centre jau akredituota ir vienintelė tokia kolegijų sektoriuje studijų programa – žmonių išteklių valdymas.

Žymus pagyvėjimas, susijęs su vaikų skaičiaus augimu šalies ikimokyklinėse įstaigose,  juntamas ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programoje: sulaukiama kur kas didesnio studentų ir jau dirbančių specialistų susidomėjimo, tad fakultetas papildomai rengia įvairius mo­kymus, kvalifikacijos kėlimo kursus.

„Labai daug mūsų studentų išvyksta pagal „Erasmus“ studijų mainų programas: būsimieji logistikos studentai vadybininkai studijuoja ir praktikuojasi Belgijoje, turizmo administravimo specialistai – Turkijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Studentų susidomėjimas didžiulis, konkurencija didelė, vyksta atrankos“, – pasakoja A.Pancero­vie­nė.

KVK Technologijų fakulteto dekanė Jūratė Vai­tekonienė sako, kad daugelį technologijos (in­žinerijos) studijų srities studentų darbdaviai graibs­to jau baigiamuosiuose kursuose, tad ne­sunkiai darbą randa studijuojantieji elektros ir au­tomatikos inžinerijos, mechanikos inžinerijos programas, o juo labiau – būsimieji informatikos specialistai, kurių įsidarbinimo rodikliai pastaruoju metu yra rekordiniai.

Lietuvoje nuo seno stiprios kokybiško maisto gamybos tradicijos. KVK – vienintelė mokykla Va­ka­rų Lietuvoje, rengianti aukštojo išsilavinimo mais­to srities specialistus, – maisto technologijų profesiniai bakalaurai visoje šalyje nesunkiai įsidarbina technologais, meistrais, laboratorijų analitikais, maisto kokybės ir saugos specialistais, kokybės vadybininkais. Pajūrio krašto specifika lėmė, kad čia gausu žuvies perdirbimo įmonių, tad paklausūs ir KVK parengti maisto technologijos specialistai su žuvų produktų technologijos specializacija.

J.Vaitekonienė džiaugiasi, kad būsimieji maisto technologai, susipažinę su pažangiausiomis maisto ruo­šimo technologijomis, aktyviai įsitraukia ir į ko­legijos Taikomosios mokslinės veiklos centro tyr­imus: kuria įvairias naujoves ir netgi dalyvauja ku­riant sveiko maisto prekybos automatų projektą.

„Stengiamės neatsilikti nuo itin spartaus mokslo ir technologijų plėtros tempo: įsigyjame pažangiausią kompiuterinę įrangą, naujas projektavimo sistemas – juk absolventas, baigęs studijas, turi gebėti toje aplinkoje orientuotis ir dirbti.

KVK Sveikatos mokslų fakulteto dekanė Vida Staniulienė pabrėžia, kad fakultetas (anksčiau – Medicinos mokykla) turi įs­pūdingas ir senas mokymo tradicijas – bendrosios praktikos slaugos specialistai čia rengiami jau daugiau nei 80 me­tų. Ir visais laikais šios srities specialistų reikėjo, reikia ir reikės, juolab – artimiausioje ateityje: žmonių gyvenimo trukmei ilgėjant, ligų ir negalių, deja, nemažėja.

„Šiandien slaugytojo specialybė – viena perspektyviausių biomedicinos srityje: beveik 90 proc. mūsų absolventų įsidarbina Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos gydymo įstaigose, medicinos centruose. Jaunus žmones motyvuoja ir tai, kad net pirmaisiais darbo metais slaugytojų atlyginimai, palyginti su kitomis profesijomis, jau gana dideli“, – tvirtina dekanė.

Taip pat perspektyvios, paklausios burnos hi­gienos, odontologo padėjėjų, dietetikos studijų programos. Studentams fakultete dėsto aukšto lygio specialistai, tarp jų – daug įvairių sričių mokslų daktarų, glaudžiai bendradarbiaujama su praktikais iš ligoninių. Jaunimas turi ir puikias praktikos galimybes: įrengtos laboratorijos pagal pažangiausius slaugos ar odontologijos mokslo reikalavimus.

Į praktiką orientuotos studijos, modernios laboratorijos, mainų programos, kai dalį laiko studijuojama užsienyje, gaunami išsyk dviejų aukštųjų mokyklų diplomai, – tokių galimybių studentams suteikia KVK. Tad čia parengti profesiniai bakalaurai duonos neturėtų pristigti dirbdami jau ir savo šalyje.

Užs. Nr. VPL1213