Atmestinis partijų ir jų lyderių požiūris į rinkimų programas rodo politinių jėgų nepatikimumą.

Iki Seimo rinkimų liko vos dvidešimt dienų, tačiau tik mažiau kaip pusė visų besivaržančių politinių jėgų jau pristatė savo rinkimų programas. Ir net rimčiausia valdžios partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai savo valstybės valdymo po rinkimų viziją pateikia tik dabar. “Tai nepateisinama”, – sako istorikas, socialinių mokslų daktaras Algimantas Kasparavičius.
“Valdančioji partija turi daugiausiai galimybių parengti kokybišką rinkimų programą, nes ji prieina prie visų oficialių duomenų, jai dirba visas valstybės tarnybos aparatas. Bet kai partija vėluoja parengti programą, kyla klausimas, ar valdančiosios partijos lyderiai geba pasinaudoti savo galimybėmis? – retoriškai klausia politikos apžvalgininkas Kęstutis Petrauskis ir atsako: – Atrodo, kad premjeras Andrius Kubilius šito nesugeba. O ir neturi konservatoriai partijoje naujų pajėgių žmonių, ekspertų, kurie galėtų tai padaryti.”
Pasak A.Kasparavičiaus, tokį valdžios partijos vėlavimą galima pateisinti nebent jos lyderių išsisėmimu, nuovargiu, nenoru laimėti rinkimų ar išankstiniu susitaikymu su pralaimėjimu. Ir tai esą labai panašu į tiesą, nes krizė Europoje nesibaigė – artėja nauja krizės banga. Ji gali būti dar didesnė ir intensyvesnė, nuplaunanti visus nesugebančius valdyti viešųjų finansų. O rezervų, iš kur gauti pinigų, nebėra, be to, teks įgyvendinti ištisus paketus anksčiau prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, laikytis Mastrichto kriterijaus, kitaip tariant, dar drastiškiau taupyti.
Pastarąją (2008–2009 m.) krizę konservatoriai sprendė keldami mokesčius, mažindami įvairias socialines išmokas ir skolindamiesi. Bet darkart ši formulė, anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, nebesuveiks. Mokesčių kėlimo rezervai jau išsemti, tolesnis mokesčių didinimas sukeltų masinius bankrotus, dar spartesnį verslo bėgimą iš šalies, o ir skolintis nebėra galimybių. Mat vien paskolų palūkanoms (už per krizę nuo 25 mlrd. iki 50 mlrd. Lt išaugusią valstybės skolą) padengti jau kitąmet teks rasti 2,4 mlrd. Lt. “Dar vienos krizės bangos ar banko griūties, kaip matematiškai įrodė profesorius Rimantas Rudzkis, Lietuva neišlaikytų”, – cituoja R.Dargis.
“Tad atrodo, kad TS-LKD lyderis A.Kubilius rengiasi į opoziciją, kur kaups jėgas kitiems rinkimams. O dabar valdžią atiduoda Algirdui Butkevičiui ir Viktorui Uspaskichui”, – spėja A.Kasparavičius.
Bet ir Lietuvos socialdemokratų bei Darbo partijų lyderiai nerodo troškimo imti valdžią. Tai akivaizdžiai buvo matyti praėjusią savaitę Pramonininkų konfederacijos surengtoje konferencijoje, kurioje mūsų šalies verslo elitas pristatė savo požiūrį, ką jie siūlytų partijoms daryti, kad Lietuva taptų tikros europietiškos gerovės valstybe, o ne parodija.
Deja, iš visų konferencijoje kalbėjusių parlamentinių partijų lyderių vienintelis Eligijus Masiulis su liberalams būdingu jaunatvišku įžūlumu pareiškė, kad jie pasiryžę laimėti rinkimus ir sudaryti Vyriausybę. O pramonininkų valdžiai surašyti 98 priesakai, kaip sukurti gerovę, atsidursią ant būsimo premjero stalo ir tapsią būsimo Ministrų kabineto programos sudėtine dalimi.
Visi kiti partijų pirmininkai ar jų pavaduotojai kažką nerišliai lemeno apie tai, kas jiems atėjus į valdžią neva būsią svarbu. Bet ryžto laimėti rinkimus nebuvo matyti nė vieno akyse. Apskritai tokio partijų lyderių vangumo dar neteko regėti nė per vienus rinkimus po mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimo.

Verslo elitas rinkimų kampaniją vadina melagyste
Deja, ir politinių kruopštuolių, seniai pristačiusių rinkimų programas, dokumentuose – jokios progresyvios minties, tik tušti pažadų vėjai. Tad dauguma ūkio ir finansų ekspertų, paprašyti įvertinti partijų rinkimų socialinius pažadus, prieštaraujančius ekonominei logikai, tik gūžčioja pečiais. Galiausiai LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas paaiškino, kodėl verslo atstovai ar analitikai kratosi vertinti partijų programas: pasirodo, analizuoti rinkimų programų nėra prasmės, nes beveik nė viena partija rinkimų pažadų nesilaiko.
“Prieš ketverius metus LPK detaliai analizavo visų partijų programas, bet dabar nustojome tai daryti, nebežiūrime ir TV politinių debatų laidų. Tai tuščias laiko gaišimas, nes partijų programas dažniausiai rašo sekretorės, o lyderiai per debatus šneka tai, ko nori neišsilavinę jų rinkėjai: pašalpų gavėjai, dirbantieji šešėlyje ar pensininkai. Tiesa, visi politikai yra protingi žmonės ir supranta, kad jie neįgyvendins to, ką žada per debatus ar rašo rinkimų programose, bet norėdami būti išrinkti jie turi žaisti žaidimą “Apgauk rinkėją”, – dėsto S.Besagirskas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-39) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.