Lietuvos bankai vengia savo klietams rodyti būsto kredito sutartis – tokią praktiką patvirtino Lietuvos bankų klientų asociacijos (LBKA) atliktas tyrimas. Iš aštuonių komercinių bankų, į kuriuos kreipėsi LBKA, vos trys savo tipines kreditavimo sutartis atsiuntė iš karto, dar trys pateikė antrąkart paprašius po dviejų mėnesių, o du didieji bankai prašymą ignoruoja iki šiol.

Kreipėsi du kartus
Parodyti būsto kredito  tipines sutartis LBKA prašė planuodama atlikti sutarčių lyginamąją analizę. “Siekėme atlikti sutarčių analizę, kuri padėtų identifikuoti aktualias bankų ir klientų problemas bei rasti galimus jų sprendimo būdus, pasiekti didesnio santykių skaidrumo. Tačiau kalbėti apie skaidrumą, kai bankai vengia net tipines sutartis atskleisti, kažin ar įmanoma“, – kalbėjo LBKA direktorius Rūtenis Paukštė.  Jo nuomone, skaidrus bankas neturėtų slėpti standartinių dokumentų, o tuo labiau – būsto kreditavimo sutarčių, kurių pasirašymas klientams yra vienas svarbiausių finansinių įsipareigojimų.
Į bankus LBKA šiemet kreipėsi du kartus. Pirmasis oficialus raštas su prašymu atsiųsti sutarties pavyzdį registruotu paštu buvo išsiųstas kovo 15 d. Po jo per mėnesį sutartis atsiuntė „Medicinos bankas“, „Swedbank“ ir „Nordea“. Po pakartotinio kreipimosi gegužės 17 d. savo standartines sutartis atsiuntė „Danske bank“, „Šiaulių bankas“ ir „Citadelė“. Kol kas jokio atsakymo nesulaukta iš SEB banko ir DNB.
Sulaukia klientų skundų
LBKA taip pat sulaukė klientų nusiskundimų, kad bankai vengė jiems rodyti kredito sutartis. Bankų klientai pasakojo, kad sutarčių turinys buvo atskleistas tik po to, kai jiems savo lėšomis įvertinus turtą, užpildžius prašymą bei pateikus visus būtinus dokumentus, bankas priėmė teigiamą sprendimą dėl kreditavimo.
„Bankai taip elgdamiesi tarsi įstumia klientą į kampą. Kad bankas imtųsi svarstyti, ar suteikti būsto kreditą, žmogui reikia pačiam savo lėšomis atlikti turto vertinimą, kuris kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Taip pat reikia užpildyti prašymą, pateikti šūsnį dokumentų. Ir tik tuomet, jeigu bankas priima teigiamą sprendimą, klientui atskleidžiamos sutarties sąlygos“, – dėsto advokatų kontoros TRINITI partneris, LBKA valdybos narys Vytautas Kalmatavičius. Jo įsitikinimu, bankų santykis su klientais Lietuvoje yra nelygiavertis ir klientai turėtų būti kuo aktyvesni gindami savo interesus.
Nepakanka laiko įsigilinti
R. Paukštės teigimu, tokia bankų praktika neskatina atsakingo klientų elgesio. „Bet kokią sutartį klientas turėtų įdėmiai perskaityti ir apsvarstyti neskubėdamas ir, pageidautina, dar bendravimo su banku pradžioje. O ypač atsargiai turėtų būti elgiamasi su būsto kreditavimo sutartimi, kuri pasirašoma 20-35 metų laikotarpiui. Tokia praktika, kai 8-14 puslapių sutartis „pakišama“ pasirašyti jau sutarus dėl kredito ir spaudžiant būsto įsigijimo sutarties bei kitiems terminams, ne tik iškreipia banko ir kliento santykį, bet ir sukelia skuboto, neteisingo sprendimo riziką“, – mano LBKA direktorius. Taip pat, LBKA žiniomis, dauguma bankų nėra linkę klientų prašymu keisti standartinių sutarčių sąlygų.

Per pastarąjį dešimtmetį aptarnavimo kultūros lygis daugelyje Lietuvos didžiųjų prekybos centrų, viešojo maitinimo įstaigų, automobilių servisų, baldų ir interjero salonų, valstybinių ar kitų klientus aptarnaujančių įmonių beveik nepakilo. Ar pirktum batus, ar pasirašinėtum sutartį dėl dujų tiekimo, dažnai pasijunti kaltas, lyg būtum sutrukdęs ir atitraukęs konsultantą nuo itin svarbių reikalų.

Vilnietis Nerijus Kadziauskas, prieš šešerius metus įsirenginėjęs butą, o dabar – namą, pastebi, kad situacija parduotuvėse, ypač didžiųjų prekybos tinklų, nė kiek nepasikeitusi ar net pablogėjusi. „Ir tuomet, kai buvo statybų bumas, ir šiuo metu retai kur konsultantai suteikia išsamią konsultaciją, pataria ar pasiūlo, kurį variantą būtų naudingiau rinktis. Tarkim, kai įmonei „Jaukurai“ priklausančioje parduotuvėje pasakiau, kad ieškau vonios, konsultantė tik padėjo katalogą ir toliau prie kasos sėdėdama gėrė kavą, – piktinasi ir stebisi N.Kadziauskas. – Prieš keletą savaičių tiek „Akropolio“ baldų centre, tiek „Baldų rojuje“ iš keliasdešimties pardavėjų vos keli pakilo nuo kėdžių ir paklausė, ar nereikia pagalbos. Kiti net uždavus konkretų klausimą tik burbtelėdavo kažką neaiškaus.“
Neseniai ponas Nerijus nemaloniai nustebo ir užsukęs į „Ogminos“ prekybos centrą. Paklausęs, ar konkrečiam siurbliui tinka tam tikri dulkių maišeliai, išgirdo tik „ne“. Užsisakęs orkaitę, kaitlentę bei indaplovę ir sutaręs, kurią dieną buitinė technika bus atvežta, vėl nemaloniai nustebo, mat sutartu laiku jos taip ir nesulaukė, o įmonės atstovai net nepasivargino pranešti, kad vėluos.
Statybų verslu užsiimantis Vytas Jarutis sako, kad į prekybos centre „Senukai“ dirbančius konsultantus jau seniai nesikreipia, nes paklausęs, kur ieškoti, tarkim, kastuvo, pamatysi tik rankos mostą, nukreipiantį maždaug į vieną ar kitą pusę. „Jeigu po penkiolikos minučių ir pavyks prisišaukti konsultantą, jis geriausiu atveju perskaitys, kas parašyta ant produkto pakuotės“, – nusivylimo neslepia V.Jarutis. (…)

Aptarnavimo lygis itin žemas mažesniuose miestuose

Kaip pabrėžia konsultacijų bendrovės „TMD Partners“ konsultantas Deividas Rafanavičius, daugelis klientų susitaiko su esama padėtimi, nes nebenori dar kartą gaišti laiko ir ieškoti kitos įmonės ar parduotuvės. Nors aptarnavimu ir nepatenkinti, tačiau į konkurentus nesikreipia ir dėl to, kad malonus bendravimas neatrodo toks svarbus kaip, tarkim, kokybiškai suteikta paslauga. „Pavyzdžiui, servise pažada, kad automobilis bus sutvarkytas jau kitą dieną, tačiau jį atsiimti pavyksta tik po kelių parų. Automobilio savininkui tai gali sudaryti nemažai nepatogumų, tačiau kitą kartą jis vis tiek kreipiasi į tuos pačius meistrus, nes žino, kad šie, nors ir vėluodami, pavyzdžiui, neįdės dėvėtos detalės kaip naujos“, – aiškina D.Rafanavičius.
Daugelis susitaiko ir su kitose srityse vyraujančiu prastu aptarnavimu. Štai nemažai žmonių skundžiasi, kad netoli darbo esančiose kavinėse maistas neskanus, padavėjos nepaslaugios, tačiau kiekvieną dieną vis tiek ten pietauja. „Priimama žemesnė aptarnavimo kokybė, nes kur kas svarbiau pavalgyti per 45 minutes, užuot gaišus laiką važiuojant į miesto centrą. Taip susidaro užburtas ratas – klientai nepatenkinti, bet nepabėga pas konkurentus“, – dėsto „TMD Partners“ konsultantas.
O nemaža dalis įmonių vadovų tuo naudojasi – juk kam stengtis, jeigu ir nereikalaujant iš darbuotojų aptarnavimo kokybės gaunamas pelnas. (…)

Nuvilti klientai nepasitiki konsultantais

Vis dėlto seminarus ir konsultacijas įmonių vadovams organizuojantys ekspertai pastebi, kad nuo praėjusių metų pabaigos kelis kartus padaugėjo verslininkų, kurie domisi, kaip būtų galima pakelti aptarnavimo lygį. „Didžiausias susirūpinimas dėl klientų pasitenkinimo jaučiamas tarp didžiųjų telekomunikacijų bendrovių („Omnitel“, „Bitės“, „Tele2“, „Teo“), taip pat tarp bankų vadovų. Susigrąžinti klientų pasitikėjimą ypač svarbu bankams, kurie ekonominio pakilimo metais tarsi koketavo su klientais teikdami paskolas, o dabar vartotojai tapo kur kas atsargesni“, – dėsto D.Rafanavičius.
Pasak jo, kita grupė įmonių, kurios suprato, kad konkurencinę kovą laimės siūlydamos kokybiškesnį aptarnavimą, – didieji prekybos centrai, tokie kaip „Senukai“, „Ermitažas“, „Maxima“, „Iki“, „Rimi“. „Jie išsikėlė tikslą keisti požiūrį į klientą, tačiau tai kultūrinis pokytis, tad kol pamatysim rezultatus, praeis metai ar net dveji. Mat nelengva greitai pasiekti, kad tūkstančių didžiuosiuose prekybos centruose dirbančių žmonių bendravimas taptų nuoširdus, žmogiškas, atviras“, – mano įmonės „TMD Partners“ konsultantas.
Sudėtinga ir atgauti nuviltų, turinčių daug karčios patirties klientų pasitikėjimą. Be to, daugelis pirkėjų, net jeigu konsultantas apie produktą pasakoja su šypsena, atsako į visus klausimus, netiki, kad tai geriausias pasiūlymas. Mat dabar naudodamasis socialiniais tinklais per kelias minutes iš pažįstamų žmonių apie tą produktą gauna labai daug išsamios informacijos, kuri dažnai skiriasi nuo tos, kurią išgirdo iš pardavėjo. „Kiekvienas klientas nori jaustis išskirtinis, tad tikisi ne tik būti suprastas, bet ir gauti unikalų pasiūlymą“, – neabejoja D.Rafanavičius. (…)

Per pastaruosius trejus metus Lietuvos kirpėjai neteko maždaug 40 proc.  klientų. Tokius duomenis pateikia Lietuvos kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė.
“Padėtis labai bloga. Jūs neįsivaizduojate, kiek moterų dabar dažosi, kerpasi plaukus nebe kirpykloje, o namie. Taupydami lietuviai stipriai sumažino savo išlaidas grožio paslaugoms, be to, klientų gretas labai išretino didelė gyventojų emigracija”, – teigia J.Mačiulienė.
Pasak asociacijos vadovės, ypač vargsta kirpėjai, dirbantys provincijoje, – ten net ir minimalų atlyginimą iš šio amato šiandien užsidirba toli gražu ne kiekvienas kirpėjas, dėl to jiems tenka naudoti pigesnes ir ne tokias kokybiškas kosmetikos priemones. Nemažai kirpyklų jau uždaryta arba ketinama uždaryti artimiausiu metu.
Kaunietės kirpėjos Birutės (jos prašomi pavardės neskelbiame) teigimu, kad užsidirbtų lėšų bent minimaliam pragyvenimui, daugelis kirpėjų dirba keliose kirpyklose iš karto, be to, dažnam kirpėjui ši profesija tampa nebe pagrindiniu, o tik papildomu darbu. Štai ir mūsų pašnekovė neslepia ne tik dirbanti kirpėja, bet ir besiverčianti prekyba. “Kirpėjų kursai tebėra populiarūs, nes jaunos merginos tebemano, kad iš kirpėjo darbo galima pragyventi. Bet tai netiesa. Kirpykla, kurioje dirbu, yra Kauno centre, beveik pačioje Laisvės alėjoje, bet klientų stygių vis tiek jaučiame. Manau, vien per pastaruosius metus klientų sumažėjo apie 50 proc.”, – tvirtina kirpėja Birutė.
Pasak pašnekovės, iki krizės normalus dviejų kirpėjų darbo krūvis buvo dešimt klientų per dieną. Šiandien vidutiniškai tenka tik penki, o kartais – dar mažiau klientų. Pastebima, kad taupydamos lietuvės atsisako ne tik kirpėjų, bet ir kitų grožio specialistų paslaugų arba jomis naudojasi tik ypatingomis progomis.

Pažadais dešimtadaliu sumažinti kainas ir įdarbinti tūkstantį naujų darbuotojų viešbučiai išsimušė mažesnį PVM tarifą, tačiau toliau dideliu kainų apetitu baido turistus.

Net Lietuvos viešbučiai su SPA, kuriems galioja nulinis PVM tarifas, taip išsikėlę kainas, kad mūsiškės turizmo agentūros turistus siunčia į Jūrmalą. Europos krepšinio čempionatui kai kurių viešbučių kambariai pabrango net 200–300 proc. Ar tai reiškia, kad viešbučiai, vieninteliai išsireikalavę lengvatinio PVM tarifo sugrąžinimą, pūtė politikams miglą? “Veidas” tikrina faktus, kaip tesimi pažadai.

Kelionių organizatoriai: “Kad neatpigo, tai tikrai”
Kiek kainuoja apsigyventi Vilniuje esančiame trijų žvaigždučių viešbutyje? Kad sužinotum atsakymą, atrodytų, bereiktų internetu porai naktų užsisakyti kambarį. Deja, pastangos bevaisės – vietų centre esančiuose viešbutukuose nėra. Keista, nes, pagal oficialią statistiką, viešbučių užimtumas net pakilimo metais tesiekė 45 proc., užpernai – vos 34, pernai – 3 proc. daugiau. Žinoma, sezono metu šis rodiklis didesnis, bet, Viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, pernai birželį Vilniuje jis siekė per 60 proc.
Kad iš eksperimento nepadarytume skubotų išvadų, tikslinamės klausdami Vilniaus turizmo informacijos centro Lankytojų aptarnavimo skyriaus vadovės Danguolės Kamarauskaitės. Bet ji tik patvirtina: “Ieškojau dviem žmonėms dviem naktims viešbutuko, tai teko ilgai paplušėti, kol radau, ir už prieinamą kainą – 200 Lt už naktį. Viešbučiai užimti, nors oficiali statistika to nerodo. Tuose oficialiuose duomenyse, manau, paslėpta tam tikra dalelė neoficialumo.”
Turizmo agentūros “Lithuanian Holidays” direktorė Nijolė Pakalnienė taip pat patvirtino, kad sezono metu, nuo gegužės iki spalio, būna, kad tenka skambinti per visą miestą ir ieškoti vietų viešbučiuose, nes jie pilni.
Dar mažiau aiškumo dėl mūsų viešbučių kainų. Aišku viena, kad oficialiai skelbiamą kainą moka tik pavieniai svečiai. Pasak Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, kiekvienas viešbutis turi mažiausiai po dešimt kainų – korporatyviniams klientams, turizmo agentūroms ir kt., bet kokios jos – konfidenciali informacija.
D.Kamarauskaitės skaičiavimu, sostinės trijų žvaigždučių viešbutyje nuolaida nuo oficialiai skelbiamos kainos siekia 20–50 proc. Dabar dvivietis kambarys nakčiai, įskaitant pusryčius, penkių žvaigždučių viešbutyje prasideda: jei mažas viešbučio užimtumas – nuo 272 Lt, jei didelis – nuo 360 Lt, keturių žvaigždučių – nuo 210 Lt, trijų – 150–239 Lt, dviejų – 145–155 Lt, vienos – nuo 120 Lt.
O kokią įtaką kainoms padarė PVM pokyčiai? Paklausinėjus turizmo organizatorių, neatsirado nė vieno, kuris būtų pasakęs, kad šiemet kainos kritusios, nors PVM sumažėjo 12 proc. Daugelis tvirtino, kad jos panašios kaip pernai ir gal net didesnės. “Turime sutartines kainas, tad PVM pokyčiai įtakos joms praktiškai neturėjo”, – sako “Lithuanian Holidays” vadovė N.Pakalnienė.

Kainos smarkiai nesikeitė ir 2009 m., PVM padidėjus nuo 5 iki 21 proc. “Tada padidėjusį mokestį prisiėmė kompensuoti patys viešbučiai, mažindami darbuotojų, nedarydami investicijų”, – aiškina E.Šiškauskienė.
Tačiau jei viešbučiai nebrango pakėlus PVM, vadinasi, viešbučių verslą vienijančios asociacijos vadovė, siekdama jį vėl sumažinti, pažadėjo dešimtadaliu numušti kainas, kurios buvo dar esant 5 proc. PVM. Maža to, atrodo, kad ji pažadėjo tai, ko negalėjo tesėti, nes asociacija negali reguliuoti kainų. Juolab Konkurencijos taryba pernai lapkričio pabaigoje pradėjo tyrimą, įtardama viešbučius dėl jų tariantis, bet, žinoma, ne sumažinimo kryptimi.

Viešbučių verslo atstovai: “Ne PVM, o rinka diktuoja kainą”
“Vienu skaičiuku kainodaros negali apibrėžti. Beveik visi viešbučiai taiko “plaukiojančių” kainų metodiką, todėl kambarių kainą sudaro daugelis rodiklių: viešbučio užimtumas, sezonas, pernai metų patirtis, viešbučių poreikis mieste, konkurentų kainos ir t.t., taip pat ir PVM. Jei be PVM visi kiti kainai įtaką darantys veiksniai liks nepakitę, tuomet ji neišvengiamai dėl PVM mažės maždaug 5–10 proc.”, – sausį paklaustas, ar sumažėjęs PVM tirpdo viešbučių kainas, aiškino “Naručio” viešbučio direktorius Augustinas Barauskas.
Žodžiu, kainodara tokia sudėtinga, o kainos – konfidencialios, kad jų nemažinimą kritus PVM tarifui galima pridengti daugybe kitų komponentų. Štai 2009 m., nepaisant 16 proc. padidėjusio PVM, kainos sumenko 4,8 proc. Tačiau nors Viešbučių ir restoranų asociacija tikina, kad jų narių viešbučiuose kainos mažėja, Finansų ministerija, remdamasi Statistikos departamento duomenimis, skelbia, jog šiemet, nepaisant 12 proc. sumažėjusio PVM, sausį jos kilo 3,2, vasarį – 3,3, kovą – 3,9 proc. Sumažintas PVM tarifas nepaskatino ir žadėtų investicijų į šią veiklą: palyginti su 2010 m. I ketv., jos sumažėjo 21 proc.
O kad kainas viešbučiuose labiausiai lemia kartais nepamatuotas apetitas, įrodo turizmo agentūrų tinklo “West Express” duomenys. Keturių žvaigždučių viešbutis su SPA Jūrmaloje ne sezono metu pigesnis nei analogiškas Palangoje 33 proc., sezono metu – 20 proc., penkių žvaigždučių – atitinkamai 19 ir 29 proc., nors PVM tokiems viešbučiams yra nulinis. “West Express” produktų vadovė Rūta Kėrienė pastebi, kad pakėlus PVM daug viešbučių kurortuose įsirengė SPA, taip įgydami teisę į nulinį PVM, tačiau kainos tik didėjo.

Politikai: “Jei lengvatos naudą suvalgo viešbučiai – jos neliks”
Taigi bent jau kol kas susidaro įspūdis, kad viešbučiai apgavo ir klientus, ir politikus. O juk lengvata suteikta metams, tad rudenį Seimas priims sprendimą, ar ją pratęsti. Viešbučių ir restoranų asociacijos prognozėmis, PVM sumažinimas turėjo suaktyvinti sektorių, pagausinti darbuotojų ir į biudžetą sunešti apie 7 mln. Lt daugiau mokesčių. Finansų ministerija skaičiavo priešingai – kad biudžetas neteks apie 16 mln. Lt. Pirmąjį ketvirtį viešbučių PVM balansas sumažėjo 2,3 mln. Lt.
“Jei statistika rodys, kad naudą suvalgo viešbučiai, sprendimai mūsų rankose”, – sako Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Socialdemokratai palaikė prašymą mažinti PVM šiai sričiai, nes daugelyje Europos šalių, taip pat ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje, viešbučiai traktuojami kaip eksporto prekė ir jiems taikomas lengvatinis tarifas. Viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, tik apie 20 proc. viešbučių klientų – Lietuvos gyventojai, tad, pasak asociacijos vadovės E.Šiškauskienės, 80 proc. turėtų būti taikomas nulinis tarifas, koks taikomas iš Lietuvos eksportuojamoms prekėms.
“Kai siūloma viešbučiams sumažinti kainas, vadinasi, siūloma, kad jie kuo mažiau pritrauktų pinigų ir kuo mažiau sumokėtų valstybei mokesčių, – štai ko prašoma”, – šiandien jau visai kitaip šneka toji pati E.Šiškauskienė, asmeniškai žadėjusi, kad jei mažės PVM, mažės ir viešbučių kainos. “Kainas diktuoja rinka, o ne viešbutis, Vyriausybė ar dar kažkas. PVM lengvata mums tik davė šansą vėl tapti rinkos dalyviu ir konkuruoti”, – šiandien aiškina ji.
Tačiau kai gobšumas nugali ekonominę logiką, tai kerta bumerangu ir patiems viešbučiams, ir turizmo plėtrai Lietuvoje, ir šalies įvaizdžiui. Vilniaus turizmo informacijos centro Lankytojų aptarnavimo skyriaus vadovė D.Kamarauskaitė pasakojo, kaip turistų grupelei iš Skandinavijos ieškojo viešbučio Europos krepšinio čempionato dienomis. Bet net su Turizmo centro turimomis nuolaidomis viešbučių kainos buvo keliskart didesnės, nei turtingos šalies turistai norėjo mokėti.
“Kai kurie viešbučiai kainas čempionato dienomis pakėlė net 100–200 proc. Kadangi sutartys su viešbučiais pakankamai griežtos, nenorėdami rizikuoti jau atsisakome dalies išankstinių apmokėjimų ir užsakymų, nes kol kas susidomėjimas čempionatu menkesnis, nei prognozuota”, – sako Robertas Rukaitis, oficialios “EuroBasket 2011″ turizmo agentūros “Saitas Group” valdybos pirmininkas.
“Sakėme, kad PVM sumažinimas neduos kainų sumažinimo, ir mūsų komitetas su Vyriausybe tam nepritarė. Tačiau Seimo dauguma balsavo už”, – apgailestauja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Kaip Viešbučių ir restoranų asociacijai pavyko tiek daug politikų patraukti savo pusėn? E.Šiškauskienė neslepia, kad ėjo ir kalbėjosi su visomis partijomis, nors oficialiai asociacija nėra užsiregistravusi lobiste. Pirminis pataisos siūlytojas buvo socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Beje, socialdemokratai, konservatoriai – dažni viešbučių klientai, čia rengiantys vakarėlius rinkimų proga ar konferencijas, nors turi pakankamai erdvias partijų būstines. O kaip čia neprisiminsi dabar jau užgesusios išskirtinės socialdemokratų meilės “Crowne Plaza” viešbučiui.
Žinoma, už lengvatą balsavę politikai visiškai teisūs: konkuruoti su kaimynais galime tik turėdami panašaus dydžio mokesčius ir jų lengvatas. Tačiau mokesčių politika valstybė parodo savo prioritetus. Lietuvoje PVM lengvatas išsaugojo šildymas, knygos ir neperiodiniai leidiniai, kompensuojamieji vaistai. Lengvatą, tegu kiek mažesnę, nei turėjo, atgavo viešbučiai. Bet atmesti siūlymai sumažinti PVM visuomeniniam transportui, periodiniams leidiniams, mėsai, žuviai, gyvenamųjų namų statybai ir renovacijai, nors tokių lengvatų yra kitose ES šalyse. Tad mūsų valstybės prioritetas akivaizdus – tai tikrai ne visiems gyventojams aktualios maisto kainos ar nepriklausoma nuo rusų magnatų pinigų žiniasklaida.

Įkirta
Keturių žvaigždučių viešbutis su SPA Jūrmaloje ne sezono metu pigesnis nei analogiškas Palangoje 33 proc., sezono metu – 20 proc.

box
Apgyvendinimo įstaigų rodiklių pokyčiai (palyginti su praėjusiais metais, proc.)
Apgyvendinimo kainos    Viešbučių pajamos be PVM    Viešbučių darbuotojų skaičius
+14,6    +7,4    +7,5
–4,8    –28,8    –12,3
+0,7    +5,1    –4,6
+3,5    +26,7    +2,4
PVM
5 proc.    21 proc.    21 proc.    9 proc.
2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m. I ketv.
Šaltinis: Statistikos departamentas, Finansų ministerija

BFL

Bankininkai krizę ištvėrė, tačiau žaizdų dar neišsilaižė: milijardai litų įstrigę pas nemokius klientus, atgauti bent dalį jų truks ne vienus metus.

Todėl skaudžiai pirštus nudegę bankininkai naujus klientus, kurių ir taip nedaug, vertina itin priekabiai, penktadienį rašo dienraščio “Lietuvos ryto” priedas “Finansai”.

Pernai bankai uždirbo 671 mln. litų – 22 mln. litų daugiau nei užpernai – vadinasi, kiekvienas Lietuvos gyventojas bankams pernai tiesiogiai ar netiesiogiai už jų paslaugas sumokėjo 200 litų.

Pavyzdžiui, bankas SEB nusprendė apmokestinti net pinigų įmokėjimą į savo sąskaitą banke, jeigu tai daroma ne savitarnos aparatu.

Vis stiprėja ir konkurencija dėl to, į kurį banką gyventojai turi pervesti savo atlyginimą. Dauguma bankų už pažadą algą gauti jų banke pažeria krūvas nuolaidų ar nemokamų paslaugų.

Paskolų lygis jau keletą mėnesių nebemažėja: grąžinamas ankstesnes paskolas kas mėnesį kompensuoja nors ir atsargiai, bet jau išduodamos naujos. Jei ne atidėjimai blogoms paskoloms padengti, bankai jau senokai veiktų pelningai.

Tačiau kada bankų paskolų maišai plačiau atsivers klientams – niekas nežino.

“Šiuo metu paskolų srautas iš bankų vis dar prislopęs tiek dėl jų padidėjusio atsargumo, tiek dėl pačių klientų nenoro skolintis”, – sako Lietuvos banko finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad gyventojų skolinimasis šįmet augs, bet tikrai nestaigiai: tam nėra jokių priežasčių.

Pasak “DnB Nord” analitikės Jekaterinos Rojakos, jau matyti, kad atsigauna mažmeninė prekyba, keletą savaičių iš eilės mažėja indėlių bankuose. Bet ar tai rodo, kad gyventojai ima daugiau vartoti, spėlioti dar per anksti.

Ji įsitikinusi, kad verslo paskolų poreikis pašoktų nebent tuo atveju, jeigu įmonės pradėtų sparčiai skolintis įrangai atnaujinti.

Pasak jos, rinkoje konkurencija gana didelė, tad jei viena įmonė imtųsi iniciatyvos, kitos sektų jos pavyzdžiu. “Daugelis įmonių veikia pelningai, skolintis galėtų. Manau, esame labai arti lūžio taško”, – svarstė J.Rojaka.

Pasak M.Leikos, iki krizės bankai pernelyg mažai kreipė dėmesio į tai, kad varžydamiesi dėl rinkos dalies ir pelno jie per daug sušvelnino paskolų sąlygas. Paskolų buvo išduota daug, jos buvo pigios, o užstato vertė – per maža, palyginti su paskola. “Buvo rizikuojama visos sistemos stabilumu”, – aiškino M.Leika.

Kažkada bankams užteko, kad atskaičiavus įmoką vienam šeimos nariui liktų 400-500 litų per mėnesį, dabar vidurkis -1 tūkst. litų.

M.Leika sako, kad sprogus nekilnojamojo turto burbului ir išaugus nedarbui neverta tikėtis, kad kils paskolų paklausa. “Tačiau jei mažėja paskolų portfelis, menksta ir bankų pajamos. Tai ilgai tęstis negali, kitaip uždirbamų pajamų neužteks padengti nuostolius dėl paskolų nuvertėjimo ir palūkanų išlaidų”, – prognozavo M.Leika.

Jau pusmetį bankai kas mėnesį išduoda maždaug po 100 mln. litų naujų būsto paskolų. Keletą mėnesių nekinta vartojimo paskolų srautas – jų kas mėnesį išdalijama apie 25 mln. litų.

Šiuo metu net penktadalis visų paskolų pagal vertę (19,5 proc, arba 11,4 mlrd. litų) yra vadinamos blogomis. Aštuntadalis verslui paskolintų pinigų – iš viso 3,5 mlrd. litų – liko bankrutavusiose arba restruktūrizuojamose įmonėse.

Bankai tikisi atgauti apie 70 proc. blogų paskolų, tad 3,4 mlrd. litų dar teks nurašyti.

Pernai tęsėsi mobiliojo ryšio operatorių karas dėl abonentų. Pasinaudoję numerio perkėlimo paslauga, daugiausiai klientų paliko bendrovę “Omnitel”.

Susumavus visus klientus, kurie pasinaudojo galimybe pakeisti operatorių nepakeitus numerio, paaiškėjo, kad “Omnitel” abonentų skaičius 2010-aisiais sumažėjo daugiau nei 38 tūkst., pranešė LTV “Panorama”.

Daugiausiai klientų perbėgo į kitus du didžiuosius operatorius – “Bitės” abonentų skaičius išaugo daugiau nei 12 tūkst., “Tele2″ – beveik 19 tūkst.

“Omnitel” atstovai teigė, kad iš bendrovės daugiausia migruojama, nes ji turi didžiausią reguliaraus mokėjimo abonentų skaičių. Tačiau “Bitės” ir “Tele2″ atstovai vertina, kad 2010-aisiais, kaip ir 2009-aisiais, klientus pas konkurentus viliojo neįtinkanti kainodara.

“Klientai labai ilgai prisimena, ką padarai praeityje, didžiausią įtaką daro “Omnitel” asmeninio plano įvedimas į rinką. Jis buvo įvestas 2009 m., bet pasekmes klientai jaučia iki šiol. Jie vis dar nepatenkinti savo operatoriumi ir ieško alternatyvų”, – LTV žinių laidai sakė “Bitės Lietuva” Rinkodaros departamento vadovė Jūratė Puodžiukaitė.

“Lietuvoje žmonės jautrūs kainai ir naudodamiesi numerio perkėlimo paslauga, jie ieško būtent kainos, ne kažko kito. Dėl to mes turime tokius rezultatus”, – teigė “Tele2″ Pardavimų ir rinkodaros departamento direktorius Mindaugas Ubartas.

2009-aisiais, kai pasirodė “Omnitel” Asmeninis mokėjimo planas, bendrovė neteko beveik 50 tūkst. numerio perkėlimo paslauga pasinaudojusių klientų.

Mobiliojo ryšio operatoriai ne ką mažiau nuožmią kovą prognozuoja ir šiemet.

“Omnitel” atstovai aiškina, kad jų stiprioji pusė pritraukiant kitų operatorių klientus bus didelis paslaugų spektras, tarp kurių – plačiausias 3G ryšio tinklas. “Tele2″ sako, kad pagrindinis kompanijos pranašumas bus kaina. “Bitė Lietuva” tvirtina, kad jos klientą trauks kainos ir kokybės santykiu.

Be to, operatoriai žada daugiau pastangų dėti išlaikant senuosius, o ne perviliojant naujus klientus.

Operatoriai teigia, kad dėl didžiulės konkurencijos paslaugų kainos jau arti dugno, tačiau kai kurie iš jų neatmeta, kad ir šiemet mobiliojo ryšio įkainiai dar gali šiek tiek smukti.

+370 5 2058517