Klinikinės praktikos patirtis perkeliama į mokslinius tyrimus, kurių metu rasti inovatyvūs sprendimai ir įžvalgos išsyk diegiami vėl į praktiką ir pristatomi pasaulio mokslo bendruomenei.

Rasa Vaitkevičienė

Tokiu principu Vilniaus implantologijos centro (VIC) klinikoje dirbanti jaunų profesionalių gydytojų odontologų komanda ne tik laiko ranką ant naujausių šios srities mokslo atradimų pulso, bet ir drąsiai savo klinikinėje praktikoje taiko naujausius pasaulinio mokslo pasiekimus: skaitmenines technologijas, audinių inžineriją, dantų implantacijos naujoves, modernias kaulo ir dantenų regeneracines technikas.

Gydytojai odontologai mokslo tyrimams buriasi į komandas, pasirinktos specializacijos patirtį apibendrina daktaro disertacijose. Moksliniai tyrimai Vilniaus implantologijos centro klinikoje išugdytiems geriausiems specialistams jau pelnė ir pasaulinį pripažinimą.

Tyrinėja pasaulio mokslo bendruomenei aktualias naujoves

Pernai rudenį iš Romoje vykusio tarptautinio EAO kongreso VIC  klinikos gydytojas Algirdas Puišys parsivežė Europos osseointegracijos akademijos sertifikatą, įvertinantį ypatingus gydytojo gabumus ir aukštą kvalifikaciją implantologijos srityje. Tai pirmasis toks sertifikatas Lietuvoje – pripažinimas, kad specialistas gali dirbti pasauliniu lygiu.

„Atsakomybės jausmas buvo milžiniškas, jaučiausi atsakingas už visą Lietuvą“, – sako A.Puišys, jau nebe pirmą kartą įvertinamas šioje geriausius Europos implantologus vienijančioje asociacijoje.

A.Puišio mokslinis tyrimas „Kraštinio kaulo stabilumas aplink dantų implantus pastorinus dantenas“ akademijos konferencijoje Kopenhagoje prieš dvejus metus buvo įvertintas pirmąja vieta ir nurungė net 600 kitų pranešimų. Specialisto tyrimas tuomet buvo naujovė pasaulyje.

Prieš keletą metų Vilniaus implantologijos centro gydytojų komanda – gydytojas odontologas-periodontologas A.Puišys, gydytoja odontologė Eglė Vindašiūtė,  med. dr. odontologas ortopedas Tomas Linkevičius – buvo vieni pirmųjų pasaulyje, išspausdinę moksliniais tyrimais pagrįstus straipsnius ir įrodę, kad dirbtinius dantis ant dantų implantų geriau tvirtinti ne cementu, o juos prisukant.

Šis tyrimas 2010 m. pasauliniame moksliniame ITI simpoziume Ženevoje pelnė ITI implantologijos asociacijos apdovanojimą, buvo pripažintas geriausiu moksliniu darbu, o tai specialistus įpareigojo tęsti darbus šioje srityje. Tad gabūs aukštos kvalifikacijos VIC klinikos gydytojai garsina Lietuvos vardą ir prisideda prie pasaulinės odontologijos mokslo plėtros.

Naujovės taikomos ir gydant pacientus

Dantų implantai – bene svarbiausias praėjusio šimtmečio atradimas odontologijos srityje. Po pusšimčio metų tai vis dar moderniausia prarastų dantų atkūrimo technologija.

Drauge su moksline ir technologine pažanga sparčiai didėja reikalavimai šiai sričiai. Prieš 20 metų pasaulis dar euforiškai stebėjosi pačiu implantų prigijimo fenomenu, o šiandien sėkmingai prigijusio implanto nebepakanka – aplink jį turi būti suformuotos sveikos dantenos, ant implanto pritvirtintas estetiškas, nuo kitų dantų nesiskiriantis danties vainikėlis, gaminys turi būti funkcionalus, patikimas, ilgaamžis.

Netrukus veiklos dešimtmetį švęsianti Vilniaus implantologijos centro klinika visada stengiasi būti tarp pirmaujančių Lietuvoje diegiant ir taikant naujausias odontologijos technologijas. Pasak bendrovės direktorės Renatos Gilienės, kitų klinikų gydytojai čia nukreipia pacientus konsultuotis, gydyti sudėtingesnių atvejų.

Klinikos specialistų įgūdžiai, rekonstrukcinės chirurgijos, ortodontologijos, implantologijos ir kitų sričių naujovės leidžia padėti pacientams net ir tais atvejais, kai, atrodytų, dėl sutirpusio ar prarasto kaulo apie implantus bei ant jų protezuotus dantis būtų galima tik pasvajoti.

VIC klinikoje sėkmingai atliekamos ne tik jau įprastos tapusios sinuso pakėlimo, bet ir palyginti naujos žandikaulių pastorinimo kaulo blokais ar lėto kaulo tempimo (distrakcinės osteogenezės) operacijos. Taikomas ir ortodontinis chirurginis gydymas, kuris trunka ilgiau, tačiau išsprendžia esmines paciento problemas.

Kasmet šioje klinikoje įsriegti dantų implantai daugybei žmonių suteikia antrą galimybę jaustis lyg su savais dantimis – ir vėl plačiai nebesivaržant šypsotis.

Nuo gydymo plano – iki patikimo rezultato

Algirdas Puišys, gydytojas odontologas-periodontologas

Odontologinis gydymas implantais susideda iš trijų etapų: parengiamojo, atstatomojo ir protezavimo. Parengiamasis gydymas labai svarbus, nes nuo dantenų būklės tiesiogiai priklauso implantų ilgaamžiškumas. Gydant netinkamai implantų tarnavimo laikas sumažėja net du tris kartus.

Prieš pereinant prie atstatomojo gydymo etapo atliekama diagnostika kompiuteriniu tomografu, apžiūrimas trimatis žandikaulio kaulo vaizdas ir ant gipsinio modelio iš vaško modeliuojami būsimi dantys. Atstatomojo etapo metu pacientui sriegiami dantų implantai. Tam reikia, kad žandikaulio kaulas būtų pakankamo pločio ir aukščio. Jei jo neužtenka, atliekamos kaulo priauginimo procedūros: atsižvelgiant į klinikinę situaciją, arba kartu su implantacija, arba iš pradžių priauginamas kaulas, o tik po to implantuojama. Praėjus 2–9 mėnesiams po implantacijos pereinama iš pradžių prie laikino, o dar po mėnesio – jau prie nuolatinio protezavimo.

Kai kada galima sutrumpinti gydymo laiką ir viską atlikti vienos procedūros metu: šalinamas dantis, sriegiamas dantų implantas ir protezavimas atliekamas išsyk – per vieną vizitą. Tai labai patrauklu pacientui ir, jei sąlygos leidžia, tikrai patikima. Tačiau reikia atsižvelgti į situaciją, nes kartais norėdami įsiteikti pacientui specialistai nepagrįstai rizikuoja.

Taip pat reikia paminėti, kad netekus dantų gretimi dantys išsikraipo, migruoja į kitą vietą, todėl norint visiškai atstatyti sąkandį ir atlikti darbą estetiškai reikalingas ir ortodontinis gydymas, tai yra dantų tiesinimas vadinamaisiais breketais.

Ortodontinis gydymas – komandinis gydytojo ir paciento darbas

Dalia Latkauskienė, gydytoja ortodontė

Pacientai paprastai vertina savo atvejo sunkumą pagal dantų susigrūdimą. Didesnis ar mažesnis dantų susigrūdimas nelemia nei ortodontinio gydymo trukmės, nei atvejo sudėtingumo laipsnio. Sudėtingiausi yra klinikiniai atvejai, kai pacientui nustatomas netaisyklingas žandikaulių augimas. Gydytojo ortodonto galimybės pakeisti žandikaulio augimo kryptį ar paveikti jo dydį yra ribotos.

Kartais, sutrikus žandikaulių augimui, įprastinio ortodontinio gydymo nepakanka, ypač jei pacientai skundžiasi ne tik sąkandžiu, bet ir veido estetika. Šiems pacientams tenka taikyti ortodontinį chirurginį gydymą. Šio gydymo metu taikomas ortodontinis paruošimas operacijai pagal veido žandikaulių chirurgo sudarytą gydymo planą ir atliekama žandikaulių padėties bei dydžio korekcija. Toks gydymas trunka ilgiau nei įprastinis ortodontinis gydymas, tačiau taip išsprendžiamos esminės paciento problemos. Lietuvoje šias operacijas atlieka veido žandikaulių chirurgas Simonas Grybauskas, su kuriuo kartu dirbame jau trylika metų. Iš patirties galiu pasakyti, kad pacientai, kuriems pavyko pakeisti veido estetiką bei sąkandį, yra patys laimingiausi ir labiausiai patenkinti gydymo rezultatu.

„Naujas emalis“  ir biologiškai suderinami protezai

Med. dr. Tomas Linkevičius, gydytojas odontologas ortopedas

„Dantų rekonstrukcijos naujovės taikomos protezuojant tiek natūralius dantis, tiek implantus. Šiuo metu pacientams galime pasiūlyti ypač konservatyvų dantų protezavimo būdą porcelianiniais venyrais (laminatėmis): danties paviršius minimaliai šlifuojamas, o kartais ir visai neliečiamas, o ant paruošto paviršiaus specialiu cementu priklijuojamas porcelianinis venyras. Manoma, kad tarp venyro ir danties paviršiaus pavyksta išgauti cheminę jungtį – vaizdžiai tariant, dančiui tarsi suteikiamas naujas emalis. Taip protezuojant dantis mažai traumuojamas, gaunamas geriausias estetinis rezultatas, kokį šiuo metu galima sukurti.

Pagrindinė implantų protezavimo naujovė – ypač tvirti cirkonio vainikėliai. Ne paslaptis, kad metalo keramikos protezai ant implantų kartais skilinėja ir trupa dėl natūralios amortizacijos, kurią turi dantis, o implantas – ne, trūkumo. O rinkdamiesi vieno cirkonio protezus ant implantų gauname ne tik mechaniškai tvirtą dantį, bet ir biologiškai suderinamą protezo kontaktą su dantenomis. Tai taip pat labai svarbu implanto ilgaamžiškumui.

Pirmieji prabilome apie svarbų atradimą

Eglė Vindašiūtė, gydytoja odontologė

Šiuolaikinės protezavimo medžiagos – labai pažangios. Dažniausiai pacientui siūlome prisukamas frezuotas cirkonio keramikos restauracijas. Jų pagrindiniai pranašumai, palyginti su tradiciniais metalo keramikos arba metalo plastikos protezais, yra tokie, kad cirkonio oksido keramika labai estetiška,

atitinkanti kitų paciento dantų spalvą, tad neteks nerimauti, jog šypsantis prie dantenų gali matytis tamsus ruoželis.

Labai svarbu ir tai, kokiu būdu prie implanto tvirtinamas dirbtinis dantis. Anksčiau gydytojai rinkdavosi tik cementuojamas konstrukcijas. Tačiau implantų ir dantų padėtis kaule skiriasi, todėl šis tvirtinimo būdas gali turėti labai skaudžių pasekmių, apie kurias pasaulio mokslo bendruomenė pradėjo kalbėti tik neseniai.

Galime pasidžiaugti, kad mes, Vilniaus implantologijos centro klinikos gydytojų komanda, pirmieji moksliniais tyrimais įrodėme, jog dirbtinius dantis ant implantų geriau fiksuoti ne cementu, o prisukant.

Gaminant protezus jau mažėja dantų technologo rankų darbo – vis labiau remiamasi skaitmeninėmis jų gamybos technologijomis, žmogaus klaidų sumažėja iki minimumo, o restauracijos puikiai tinka dantų implantui.