Vyriausybės parengtame Fizinių asmenų bankroto įstatymo projekte įrašyta nemažai dirbtinių kliūčių norintiems bankrutuoti, trečiadienį rašo “Lietuvos rytas”.

“Įstatyme yra daug netobulumų. Jie nenaudingi patiems skolininkams. Pagrindinis trūkumas – bankroto procedūra yra pernelyg sudėtinga. Jos ir sunku laikytis, ir kainuos labai brangiai. Atrodo, užuot subalansavus skolininko ir kreditorių interesus, įstatymo projektu pirmiausia siekiama atbaidyti žmones nuo bankroto”, – sakė advokatų kontoros “Sorainen” vyresnysis teisininkas Mantas Petkevičius.

Teisininko nuomone, pagrindine kliūtimi taps vadinamasis kreditorių reikalavimų tenkinimo planas. Jį privalo parengti pats skolininkas, bet reikia gauti bankroto administratoriaus ir kreditorių sutikimą. Vėliau planą turi patvirtinti teismas.

“Planą parengti sudėtinga, brangu, o nauda – abejotina. Juk bankroto esmė labai paprasta: skolininko turtas parduodamas, o jis pats dirba ir iš gautų pajamų mažina skolas. Nėra aišku, kokią papildomą naudą kreditoriams ar skolininkui suteiktų šis planas. Juk bankroto schemą užtenka nustatyti įstatyme”, – sakė M.Petkevičius.

Tuo tarpu Vilniaus antstolis Irmantas Gaidelis mano, kad pagal siūlomą tvarką, bankrutuoti apsimokės tik tiems, kurių skola viršija milijoną litų.

Jo skaičiavimais, bankroto išlaidos per penkerius metus gali pasiekti 100 tūkst. litų. Tiek kainuotų atlygis jį prižiūrinčiam bankroto administratoriui, buhalteriui.

Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo nuomone, Lietuvoje, kaip anksčiau Latvijoje, bankrutuos daugiausia žmonės, kurie ekonomikos pakilimo metais spekuliavo žemės sklypais. Todėl dabar jie turi kartais milijonus siekiančias skolas.

“Dėl 20 tūkstančių litų bankrutuoti nebus jokios prasmės. Šią sumą galima atidirbti. Neišsimokantys skolų jas gali pertvarkyti sutarę su bankais, artimaisiais”, – tikino komercinių bankų asociacijos vadovas.

Įstatymą rengusi Ūkio ministerija pati pripažįsta, kad nesitiki bankrutuoti norinčiųjų antplūdžio.

Įstatymo projektą Vyriausybė jau perdavė jį svarstyti Seimui. Tikimasi, kad parlamentarai jį priims iki vasaros.

Fizinio asmens bankrotas užtruktų penkerius metus. Bankrutuoti būtų galima, jei skolos viršija 20 tūkst. litų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis viešėdamas Ukrainoje pirmadienį iškėlė klausimus apie kliūtis Lietuvos verslui ir pažymėjo išgirdęs šalies vadovo paramą Lietuvos siekiui spręsti įšaldytą Padnestrės konfliktą.

Ministras pirmadienį Kijeve susitiko su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovičiumi, premjeru Mykola Azarovu ir parlamento pirmininku Vladimiru Litvinu, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

“A.Ažubalis atkreipė M.Azarovo dėmesį į Lietuvos verslui Ukrainoje kylančias kliūtis: pastaruoju metu sudėtingesnėmis tapusias Ukrainos muitinės procedūras, dėl kurių Lietuvos eksportuotojai patiria nuostolių, taip pat Lietuvos statybos įmonių Ukrainoje patiriamus sunkumus”, – rašoma URM pranešime.

A.Ažubalis su Ukrainos vadovais aptarė ir konteinerinio traukinio “Vikingas” projektą. Ministerijos teigimu, M.Azarovas patikino A.Ažubalį sieksiąs, kad projektui “Vikingas” būtų taikomos supaprastintos muitinės procedūros ir kuriami bendri muitinės postai, kurie palengvintų ir pagreitintų krovinių gabenimą.

Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių bendrovių bei Klaipėdos ir Odesos uostų sumanytas traukinio “Vikingas” projektas gyvuoja nuo 2003 metų. Lietuva nori didinti šio traukinio apkrovą tranzitiniais kroviniais, tačiau mato tam kliūčių Odesos uoste.

Kalbėdamas kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirmininkas A.Ažubalis sakė turįs vilties, kad 2011 metais pavyks pastumti į priekį įšaldyto su Ukraina besiribojančios Padniestrės konflikto klausimą.

“Žinia, kuria Ukraina pasiuntė man per savo vadovą ir mano kolegą liudija, jog Ukraina iš esmės yra pasirengusi ir sutinka remti Lietuvos siekį atnaujinti “penki plius du” derybas”, – teigė ministras, kurį cituoja “Interfax” agentūra.

Pasak jo, tokį Lietuvos siekį taip pat palaiko Rusija ir Vokietija.