Krepšinio komandos savo verte neprilygsta nei amerikietiškajam futbolui, nei beisbolui, nei europiniam futbolui.

„Auksas nuo čiupinėjimo kasmet praranda 1/1400 dalį savo tūrio; tai vadinasi monetos nusinešiojimu; taigi nuo vieno milijardo keturių šimtų milijonų aukso, esančio apyvartoje visame Žemės rutulyje, kasmet dingsta vienas milijonas. Šis milijonas aukso pavirsta dulkėmis, išsisklaido, pasklinda smulkiausiomis dalelytėmis, žmonės jį sukvėpuoja, jis įsismelkia į sąžinę, užgula, prislegia, apsunkina ją, jis susimaišo su turčių siela, ir tie pasidaro išdidūs, jis susimaišo su vargdienių siela, ir tie pasidaro nuožmūs“, – štai tokius žodžius randame prancūzų rašytojo Victoro Hugo knygoje „Žmogus, kuris juokiasi“.
Šia citata klasikas tarsi byloja, kad auksas, arba, kitaip tariant, pinigai, pasaulyje tapo visa ko pagrindiniu matu, į pasaulį žvelgiama taip pat išimtinai per pinigų prizmę. Ne išimtis yra ir sportas bei sportininkai. Jų motyvaciją, kur sportuoti ir rungtyniauti, dažnai lemia grynai ekonominiai motyvai – vyksiu ten, kur daugiausiai mokės.
Brazilijos futbolo klubo „Flamengo“ prezidentas Rivadavia Meyeris dar tarpukariu skundėsi, kad komercializacija iškraipys sportą. „Žigolo, kuris išnaudoja prostitutę. Klubas jam suteikia visą reikalingą materialinį aprūpinimą, kad galėtų žaisti futbolą ir mėgautis žaidimu, o jis dar nori uždirbti pinigų? Aš “Flamenge” to neleisiu. Profesionalizmas žlugdo žmogų“, – taip apie piniginio atlygio pareikalavusį žaidėją tuo metu kalbėjo R.Meyeris.
Šiandien milijonus uždirbančios sporto žvaigždės jau nieko nebestebina. Galų gale patys sporto klubai tapo verslo imperijomis, siekiančiomis ne tik laimėti aikštelėje, bet ir uždirbti. Netgi svarstant, kokį žaidėją įsigyti, svarų vaidmenį atlieka ne tik sportiniai kriterijai, bet grynai komercinis aspektas – svarstymai, kiek būtų galima uždirbti iš suvenyrų, susijusių su konkrečiu žaidėju, pardavimo, reklamos kampanijų, televizijos auditorijos didinimo. Sporto klubų pavadinimai ir logotipai taip pat nebėra tik keliems šimtams ar tūkstančiams sirgalių svarbus ženklas, ištikimybės šaltinis, o dešimtis milijonų žmonių pasiekiantys prekių ženklai, leidžiantys tikėtis didžiulio pelno.

Klubų vertė – milijardinė

Leidinys „Forbes“ skelbia, kad labiausiai pasaulinėje rinkoje vertinamas futbolo klubo „Manchester United“ prekės ženklas. Anglijos vicečempionai ir dabartiniai „Premier“ lygos lyderiai visame pasaulyje turi 659 mln. gerbėjų. “Raudonųjų velnių”, kaip yra pravardžiuojami sero Alexo Fergusono auklėtiniai, klubo vertė siekia net 2,23 mlrd. dolerių, o tai yra 19 proc. daugiau nei antroje vietoje esančios Madrido „Real“ ekipos vertė. Karališkoji ekipa verta 1,88 mlrd. dolerių.
Iš viso pirmajame vertingiausių sporto klubų dešimtuke yra keturi futbolo klubai: be minėtų ekipų, ten dar patenka ir „Barcelona“ bei Londono „Arsenal“. Be futbolo klubų, į pirmąjį dešimtuką taip pat patenka ir du beisbolo bei keturi amerikietiškojo futbolo klubai. Bet pradėkime nuo lyderių.
Kai kalbama apie „Manchester United“, verta priminti, kad net 31 mln. dolerių per metus ši komanda uždirba iš bendrovės „Aon“, kuri tokią pinigų sumą sumokėjo už teisę puikuotis ant ekipos rungtynių marškinėlių. Be to, 2011 m. Mančesterio klubas pasirašė 62 mln. dolerių vertės sutartį su bendrove „DHL Express“, kurios logotipas matomas ant apšilimui skirtų marškinėlių.
Įdomu tai, kad pastarąjį sezoną visos 18 Anglijos aukščiausioje lygoje rungtyniaujančios komandos iš marškinėlių rėmimo sutarčių gavo 271 mln. dolerių. Tai yra 25 proc. didesnė suma nei praėjusį sezoną. Be to, „Manchester United“ turi sutartį su sportinės aprangos gamintoja „Nike“. Šia sutartimi numatoma, kad iki 2015 m. komanda per metus iš parduodamos atributikos su ekipos simbolika uždirbs mažiausiai po 39 mln. dolerių.
„Nike“, su kuria sutartį turi ne tik „Manchester United“, bet ir „Barcelona“, „Arsenal“, Milano „Inter“, kitos žymios futbolo komandos, taip pat tokios žvaigždės, kaip tenisininkas Roger Federeris, yra brangiausiai vertinamas prekės ženklas visoje sporto pramonėje. Vien „Nike“ prekės ženklas, neskaitant šios kompanijos taip pat valdomų „Converse“, „Umbro“ ir kelių kitų mažiau žinomų ženklų, yra vertinamas 15,9 mlrd. dolerių. „Nike“ viena sudaro daugiau nei trečdalį visos sporto pramonės įrangos gamintojų rinkos vertės. 2012 m. „Nike“ prekių pardavė net už 21,8 mlrd. dolerių, o per pastaruosius penkerius metus jos akcijų vertė išaugo net 65 proc.
Trumpai tariant, ši statistika puikiai įrodo, kad bendradarbiavimas su sporto klubais ar individualiais atletais naudingas abiem pusėms.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-11-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

burelis

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus Jono Laniausko, nuo vaikų klubo jaunimo centras skirsis tuo, kad čia galės rinktis jaunimas iki 29-erių metų jiems patogiu metu, o veiklos iš anksto nebus planuojamos. „Centro koordinatorius išsiaiškinęs, kad tuo metu jaunimui aktualūs klausimai yra susiję su specialybės pasirinkimu, suorganizuos susitikimą su darbo biržos atstovais. Kitą kartą bandys padėti išspręsti kitas rūpimas problemas. Vyks atviras darbas su jaunimu“, – dėsto J.Laniauskas.
Vaikų klubų vadovai pritaria, kad tokių erdvių jaunimui trūksta, tačiau abejoja, ar siūloma jaunimo centrų veikla bus prasminga. „Dabar vaikų klubuose vyksta neformalus ugdymas, vaikai lavinasi, gauna žinių ir yra užimti. O pradėjus kurti jaunimo centrus grįšime dešimtmečiu atgal, kai į tokius centrus rinkdavosi jaunimas ir nieko neveikdavo arba visą vakarą žaisdavo stalo tenisą“, – mano Vilniaus vaikų ir jaunimo klubo „Ąžuoliukas“ vadovė Ona Remeikienė.
Kiti neformalaus ugdymo specialistai nuogąstauja, ęsą sumažinus klubų ir kartu būrelių skaičių nebus tinkamai užimti ir neįpras prasmingai leisti laiką jaunesnio amžiaus vaikai. Tad jaunuolių, kuriuos reikės atitraukti nuo gatvės, tik daugės.

Iki 2008 m. lankytojų Lietuvos sporto klubuose nuolat daugėjo, kartu didėjo ir paslaugų įkainiai. Tačiau 2009 m. šalyje prasidėjus sunkmečiui, ir sporto klubuose visos kreivės pasuko žemyn.

Kai kuriuose jų mėnesio abonemento kaina smuktelėjo šimtu litų – nuo 330 iki 230 Lt, tačiau ir tai negelbėjo: lankytojų vis mažėjo. Štai Vilniuje įsikūrusio sporto klubo „Body Gym“ vadybininkas Gediminas Satkevičiaus teigia, kad lankytojų stygius klube jaučiamas nuo pat 2008 m. Pasak jo, daug anksčiau sportavusių žmonių išvažiavo iš Lietuvos, o kiti neturi pakankamai lėšų, kad dalį jų galėtų skirti sportui.
Beje, kai kurių klubų atstovai pastebi, kad sporto klubo lankytojai pastaraisiais metais atjaunėjo – anksčiau dažniau ateidavusius vyresnius dirbančiuosius keičia studentai. Klubams tai neišeina į naudą, nes jaunimas dažniausiai renkasi pačias pigiausias paslaugas.
Kitų sporto klubų atstovai bando drąsintis ir skelbia, kad pastaruoju metu lankytojų srautai nebemažėja, o kai kur net vos vos didėja. Pasak „Victoria Gym“ pardavimo vadovo Aurimo Kazėno, jų klube per metus lankytojų skaičius padidėjęs apie 15 proc.
Paslaugų įkainiai daugumoje sporto klubų pastaruosius dvejus metus nesikeičia. Pasak G.Satkevičiaus, „Body Gym“ mėnesio abonemento kaina vienam žmogui nuo pat 2009 m. rudens išlieka stabili – 180 Lt: „Labiau mažinti kainos nebegalime – tada reikėtų iš karto uždaryti klubo duris.“
Beje, trys keturi sporto klubai netgi nusprendė paslaugų įkainius šiek tiek padidinti. Jų vadovų manymu, vis daugiau žmonių dirba sėdimą darbą, vis daugiau jaunuolių turi stuburo problemų, tad jie nori nenori privalės sportuoti ir bent šaltuoju metų laiku lankysis sporto klubuose.

Kelių sporto klubų mėnesio abonemento kainos, Lt *
2009 m. pavasaris    2009 m. ruduo    2012 m. pavasaris
„Victoria Gym“ 230    180    200
„Body Gym“    200    180    180
„Top Gym“    330    230    229
* Kaina vienam asmeniui
Šaltinis: „Veido“ archyvo ir sporto klubų informacija

Iki 2008 m. lankytojų Lietuvos sporto klubuose nuolat daugėjo, kartu didėjo ir paslaugų įkainiai. Tačiau 2009 m. šalyje prasidėjus sunkmečiui, ir sporto klubuose visos kreivės pasuko žemyn.

Kai kuriuose jų mėnesio abonemento kaina smuktelėjo šimtu litų – nuo 330 iki 230 Lt, tačiau ir tai negelbėjo: lankytojų vis mažėjo. Štai Vilniuje įsikūrusio sporto klubo „Body Gym“ vadybininkas Gediminas Satkevičiaus teigia, kad lankytojų stygius klube jaučiamas nuo pat 2008 m. Pasak jo, daug anksčiau sportavusių žmonių išvažiavo iš Lietuvos, o kiti neturi pakankamai lėšų, kad dalį jų galėtų skirti sportui.
Beje, kai kurių klubų atstovai pastebi, kad sporto klubo lankytojai pastaraisiais metais atjaunėjo – anksčiau dažniau ateidavusius vyresnius dirbančiuosius keičia studentai. Klubams tai neišeina į naudą, nes jaunimas dažniausiai renkasi pačias pigiausias paslaugas.
Kitų sporto klubų atstovai bando drąsintis ir skelbia, kad pastaruoju metu lankytojų srautai nebemažėja, o kai kur net vos vos didėja. Pasak „Victoria Gym“ pardavimo vadovo Aurimo Kazėno, jų klube per metus lankytojų skaičius padidėjęs apie 15 proc.
Paslaugų įkainiai daugumoje sporto klubų pastaruosius dvejus metus nesikeičia. Pasak G.Satkevičiaus, „Body Gym“ mėnesio abonemento kaina vienam žmogui nuo pat 2009 m. rudens išlieka stabili – 180 Lt: „Labiau mažinti kainos nebegalime – tada reikėtų iš karto uždaryti klubo duris.“
Beje, trys keturi sporto klubai netgi nusprendė paslaugų įkainius šiek tiek padidinti. Jų vadovų manymu, vis daugiau žmonių dirba sėdimą darbą, vis daugiau jaunuolių turi stuburo problemų, tad jie nori nenori privalės sportuoti ir bent šaltuoju metų laiku lankysis sporto klubuose.

Kelių sporto klubų mėnesio abonemento kainos, Lt *
2009 m. pavasaris    2009 m. ruduo    2012 m. pavasaris
„Victoria Gym“ 230    180    200
„Body Gym“    200    180    180
„Top Gym“    330    230    229
* Kaina vienam asmeniui
Šaltinis: „Veido“ archyvo ir sporto klubų informacija