Praėjusiais metais „Amazon“ pristatė savo planšetinį kompiuterį. Nueitas išties nemažas kelias – nuo interneto knygyno iki didžiausios pasaulyje interneto parduotuvės.

2011-ųjų rudenį visame pasaulyje žinoma interneto parduotuvė „Amazon“ pristatė atnaujintas elektroninių knygų skaitykles „Kindle“ bei planšetinį kompiuterį „Kindle Fire“, kuriuo kol kas prekiaujama tik JAV.
„Kindle Fire“ įdomus tuo, kad rinkos analitikai jam pranašauja tapti pirmuoju įrenginiu, galinčiu pristabdyti „Apple iPad“ sėkmę, – dažnai aštresnė tokių didžiulių korporacijų konkurencija vartotojui išeina tik į naudą. Tyrimų bendrovės IHS duomenimis, nuo lapkričio vidurio iki metų pabaigos „Amazon“ pardavė jau daugiau nei 3 mln. „Kindle Fire“ planšetinių kompiuterių. Ir nors „Apple“ per paskutinį metų ketvirtį pardavė kur kas daugiau – beveik 14 mln. „iPad“ įrenginių, o apžvalgininkų nuomonė apie „Kindle Fire“ nėra itin entuziastinga, vis dėlto gali būti, kad „Amazon“ sukūrė rimčiausią konkurentą „Apple“ vienvaldystei.
Atrodytų, kaip čia taip nutiko, kad rimčiau pasipriešinti „Apple“ sugebėjo interneto parduotuvė, o ne didžiulę patirtį turintys IT gigantai, kurie bandė tai padaryti, deja, visai nesėkmingai. Tarkim, HP su savo „TouchPad“, „Motorola“ su „Xoom“ bei RIM su „PlayBook“ – šių bendrovių gaminiai 2011-aisiais patyrė visišką fiasko.
Atsakymas išties paprastas – planšetiniais kompiuteriais vis dažniau naudojamasi perkant internetu. 2011-aisiais paskelbtose informacinių technologijų rinkos tyrimų bendrovių „Forrester Research“, „Ipsos“, „Monetate“ bei „Jumptap“ ataskaitose nurodoma, kad tokių kompiuterių savininkai daug dažniau perka internetu. Be to, apie 40 proc. pajamų „Amazon“ gauna iš prekybos knygomis, muzika bei filmais, ir šiandien šios medijos rūšys ypač greitai įgauna skaitmeninę formą – „Apple“ tą suvokė prieš dešimt metų, kai buvo išleistas „iPod“ grotuvas ir pasirodė skaitmeninė muzikos ir vaizdo įrašų parduotuvė „iTunes“.
Natūralu, kad iki šių dienų bendrovei „Amazon“ vadovaujantis jos įkūrėjas Jeffas Bezosas greit sumojo, kad nuosavas planšetinis kompiuteris taps patogiais „vartais“ į elektroninę parduotuvę. Nors „Kindle Fire“ pardavinėjamas pigiau nei savikaina – įrenginys kainuoja 199 dolerius (spėjama savikaina – 210 dolerių), tai finansiškai pateisinama, mat įrenginio savininkai nupirks dar daugiau prekių iš „Amazon“: jos atstovai prognozuoja, kad papildomai kiekvienas jų išleis apie 384 dolerius. Pigiausias „Apple iPad“ planšetinis kompiuteris kainuoja dukart brangiau – apie 499 dolerius.
Tiesa, „Amazon“ planšetinio kompiuterio Lietuvoje kol kas negalima įsigyti, tačiau dauguma šioje interneto parduotuvėje parduodamų prekių pristatoma ir į mūsų šalį. Todėl nieko keista, kad „Amazon“ sudaro nemažą konkurenciją vietiniams rinkos žaidėjams, ypač turint omenyje didžiulį šios parduotuvės asortimentą.
Kurdamas savo imperiją J.Bezosas įrodė, kad pelnas gali būtų kuriam laikui pamirštas vardan bendrovės plėtros, – šis metodas leido „Amazon“ tapti internetinės prekybos lydere visame pasaulyje. Todėl įdomu pažvelgti, kaip gimė ši bendrovė ir kokie principai padėjo J.Bezosui „Amazon“ vandenyse paskandinti daugelį savo konkurentų.

Išaugusi kartu su internetu
„Amazon“ įkūręs J.Bezosas iki šiol vadovauja šiai bendrovei ir formuoja jos plėtros strategiją. Šiandien, kai nuo scenos amžiams nulipo charizmatiškasis „Apple“ vadovas, J.Bezosas dažnai pavadinamas antruoju Steve’u Jobsu – per naujų paslaugų ar produktų pristatymus „Amazon“ įkūrėjas trykšta energija ir nevaldomu juoku, kuris dažnai jį apsaugo nuo nepatogių klausimų.
J.Bezosas nuo pat vaikystės pasižymėjo guviu protu, gebėjimu atkakliai spręsti problemas bei potraukiu prie kompiuterinių technologijų. 1982 m. baigęs mokyklą, jis įstojo į Prinstono universitetą, kuriame baigė kompiuterinių mokslų bakalauro studijas. Ir nors J.Bezosas turėjo pakankamai žinių bei kruopštumo, reikalingų talentingam programuotojui, vis dėlto užsibrėžė tikslą tapti vadinamuoju entrepreneriu (užsiimančiu įmonių vadyba). Pirmasis jo darbas buvo Volstrite, kur finansų įmonei „Fitel“ sukūrė tinklą, panašų į šiuolaikinį internetą, kuris sujungė investicijų brokerių firmas bei bankus ir leido patogiau prekiauti akcijų biržoje.
Vėliau jis dirbo dar dviejose panašiose įmonėse „Bankers Trust“ bei „D.E.Shaw&Co.“ ir būdamas 26 metų tapo pastarosios viceprezidentu. Pasak J.Bezoso, jis nuolatos sėmėsi patirties, dirbdamas „teritorijoje, kurioje susitinka kompiuteriai ir finansai“.
1994-aisiais Davidas Shaw, „D.E.Shaw&Co.“ savininkas, davė imliam savo firmos viceprezidentui užduotį – išsiaiškinti, kokios galimybės slypi tuo metu dar tik begimstančiame internete. Neilgai trukus J.Bezosas pastebėjo vieną svarbiausių interneto savybių – jis plėtėsi didžiuliu greičiu. Tada ir gimė idėja sukurti verslą, kuris išnaudotų šį interneto plėtros tempą. Priešingai nei kiti IT genijai, kaip „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas, „Apple“ siela S.Jobsas ar paieškos specialistai Larry Page’as bei Sergey Brinas, J.Bezosas neturėjo galvoje kokios konkrečios technologijos – jo siekis buvo tiesiog uždirbti iš interneto plėtros.
Nors nuo vaikystės J.Bezosas buvo aistringas skaitytojas, mintis įkurti knygyną internete gimė tik iš racionalaus išskaičiavimo. Net ir didžiausi tuo metu bendrovių „Barnes&Noble“ bei „Borders Group“ knygynai siūlė tik iki 200 tūkst. knygų asortimentą, tad J.Bezosas aiškiai pamatė, kad internetiniame kataloge jis galėtų pasiūlyti kelis kartus didesnį pasirinkimą.
1994 m. jis kartu su žmona persikėlė iš Niujorko į Sietlą ir ten pradėjo vienos didžiausių internetinės prekybos milžinių veiklą. Bendrovės „Amazon“ sėkmę nuo pat pradžių užtikrino trys svarbiausi principai, kuriuos suformulavo ir kurių iki šiol griežtai laikosi J.Bezosas: didžiulis asortimentas, maži antkainiai (ir dėl to nedidelės kainos) bei patogus valdymas.
Šie principai suveikė, mat per pirmuosius penkerius metus „Amazon“ pajamos išaugo iki 2,8 mlrd. dolerių – šiandien jos viršija 35 mlrd. dolerių. Nereikia pamiršti, kad tai viena iš nedaugelio kompanijų, kurios sėkmingai pergyveno interneto bendrovių burbulo (angl. dot-com buuble) sprogimą.
Nuo pat pirmųjų dienų beveik visos lėšos buvo investuojamos į bendrovės plėtrą bei paslaugų tobulinimą: 1998-aisiais „Amazon“ pradėjo teikti paslaugas Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje, 2000-aisiais – Prancūzijoje ir Japonijoje, 2002 ir 2004 m. – atitinkamai Kanadoje ir Kinijoje. Pasak Harvardo verslo mokyklos profesorės Nancy F.Koehn, „Amazon“ primena didžiulį biologinį organizmą, kuris dėl natūralios atrankos ir gebėjimo prisitaikyti nuolatos auga ir mokosi.
Ši interneto parduotuvė sėkmingai įgyvendino keletą, šiandien atrodytų, savaime suprantamų naujovių – pirkėjų rašomas knygų bei kitų prekių apžvalgas bei rekomendacijas, galimybę nusipirkti norimą daiką tik vieno mygtuko spustelėjimu. Skaitytojams „Amazon“ netgi leidžia ieškoti norimų žodžių knygoje ar net skaityti norimas knygos vietas jos nenusipirkus.
Ir nors pirmą kartą pelno gauta tik 2002 m., užtat 2011-aisiais „Amazon“ rinkos vertė sudarė 90 mlrd. dolerių, joje dirbo daugiau nei 34 tūkst. darbuotojų ir šiandien šioje parduotuvėje apsiperka apie 140 mln. pirkėjų. Pradėjusi nuo prekybos knygomis, šiuo metu „Amazon“ prekiauja 16 kategorijų prekėmis, pradedant žaislais ir baigiant drabužiais, – Sietle neseniai pradėjo veikti netgi internetinė maisto produktų parduotuvė „Amazon Fresh“.
Be internetinės prekybos, bendrovė teikia ypač pigią debesų technologijų paslaugą „Amazon Web Services“, kuria naudojasi kitos įmonės. Bene didžiausia sėkmė bendrovės laukė 2007 m., kai buvo pristatyta elektroninių knygų skaityklė „Kindle“, kuri šiandien puikiai papildo „Amazon“ paslaugų ir prekių ekosistemą.

Tamsioji jėgos pusė
Žinoma, kaip ir kitoms didžiulėms korporacijoms, „Amazon“ periodiškai tenka susidurti su neigiamais vertinimais. Ši bendrovė susidūrė su pirkėjų asmeninių duomenų panaudojimo klausimais dar 1999 m. – juk jos duomenų bazėse sukaupta daugybė informacijos apie klientus. Šiandien visi pamiršę „Amazon“, nors ji turi galbūt daugiau duomenų, nei į privatumo skandalus vis įsiveliantys „Facebook“ bei „Google“.
„Amazon“ sėkmingai aplenkė visus savo konkurentus – „Walmart“ ir „Best Buy“ liko užnugary, o 2011-aisiais bankrutavo „Borders“ knygynų grupė. Todėl nieko keista, kad daugiausiai kritikos J.Bezosas sulaukia iš konkuruojančių knygynų bei popierinių knygų platintojų. „Amazon“ gali pirkėjams pasiūlyti tokias mažas kainas ir lanksčias nuolaidas, kad daugelis rinkos žaidėjų, ypač mažesnių knygynų, nebesugeba konkuruoti.
Tiesa, J.Bezosas, nors ir nėra linkęs pripažinti klaidų, moka jas ištaisyti. Tarkim, 1997 m. „Amazon“ užpatentavo tokį paprastą ir akivaizdų veiksmą, kaip apsipirkimas vieno mygtuko paspaudimu. Iki pat 2009-ųjų šio patento legalumą konkurentai nesėkmingai bandė teismuose – net milžinė „Apple“, norėdama šią funkciją panaudoti savo „iTunes“ parduotuvėje, turėjo susimokėti „Amazon“ bendrovei.
Vis dėlto ilgainiui pats J.Bezosas tapo tokių patentų priešininku ir įkūrė bendrovę „BountyQuest“, kuri teisiškai kovojo prieš tokių akivaizdžių dalykų patentavimą. Tai daug pasako apie „Amazon“ įkūrėją ir jo sukurtą imperiją: net ir ne visai sąžiningos priemonės yra tinkamos, jei jos prisideda prie bendrovės plėtros ir patogumo pirkėjui.

Nuo rugpjūčio 17 d. „Baltų lankų“ knygynai perima „Pegaso“ prekinį ženklą ir keičia savo pavadinimą. „Baltų lankų“ knygynai, esantys Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos PC „Akropolis“, kartu su knygynu „Pegasas“, esančiu Vilniuje, PC „Panorama“, nuo šiol vadinsis „Didysis Pegasas“.

Šiaulių PC „Akropolis“ esantis „Baltų lankų“ knygynas nuo minėtos datos vadinsis „Pegasas“.

„Baltų lankų“ knygynai, pakeitę pavadinimus į „Pegaso“, ir toliau savo lankytojams siūlys didžiausią knygų pasirinkimą, išlaikys šiltą bei jaukią atmosferą ir tik jiems būdingą savitumą. Tikimės, kad pavadinimo keitimas leis pritraukti daugiau lankytojų, patobulinti ir suvienodinti visuose knygynuose lankytojų aptarnavimo kokybę, efektyviau išnaudoti rinkodaros biudžetą, kryptingai dirbti su žmogiškaisiais resursais ir pasiekti dar geresnių rezultatų“, – sako UAB “ALG knygynai” generalinis direktorius Artūras Surgutanovas.

Naujo pavadinimo knygynuose lankytojai galės rasti platų knygų asortimentą, jaukią, įkvepiančią aplinką bei dėmesingą aptarnavimą. Rugpjūčio 17-31 d., užsukę į bet kurį „Pegaso“ tinklo knygyną, skaitytojai galės išsirinkti sau mielą knygą iš 500 sparnuotų knygų už proginę kainą.

Keičiantis knygynų pavadinimams atnaujintas ir „Pegaso“ prekinis ženklas–logotipas bei sukurtas naujas šūkis: “Vaizduotės sparnais”.

Skirtingų leidyklų pateikti duomenys liudija, kad per pastaruosius penkerius metus perkamiausios knygos Lietuvoje buvo įvairių dalykų skirtingoms klasėms skirti mokykliniai vadovėliai. Tarkime, vien leidykla “Baltos lankos” per minėtus penkerius metus pardavė daugiau nei 322 tūkst. vadovėlių egzempliorių.

Tačiau kalbant apie autorius, kurių knygas lietuviai labiausiai mėgsta ir perka, galima pastebėti, jog tarp jų nėra daug lietuvių autorių. Per pasataruosius penkerius metus daugiausiai nupirkta A.Užkalnio, K.Sabaliauskaitės, R.Subačiaus, L.Jaruševičiūtės, A.Žvirblienės ir S.Parulskio knygų.

O kalbant apie užsienio autorius, tai lietuviams labiausiai imponuoja P.Coelho, C.Moutarde, H.Murakami, A.Camus, D.Gluck kūriniai.

Leidyklų atstovai didelių lietuvių skaitymo elgesio pokyčių per pastarąjį penkmetį neįžvelgia. Vis dėlto pastebi pasikartojančias tendencijas. “Vasarą parduodame daug daugiau grožinės literatūros ir ypač lengvesnio žanro knygų, o artėjant šventėms padidėja vaikiškos literatūros ir vadinamųjų proginių knygų pardavimas”, – sakė leidyklos “Vaga” atstovė Jurgita Videikaitė.

Statistikos departamento duomenimis, mažmeninė knygų prekyba šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2009-ųjų laikotarpiu, krito 13,9 proc. Pirmąjį ketvirtį stebėtas kuklesnis metinis apyvartos nuosmukis – tik 0,9 proc.
Leidyklos “Tyto alba” direktorė Lolita Varanavičienė tvirtina, kad tikrasis sunkmetis leidėjams tik prasideda, nes tie, kurie buvo įpratę skaityti, šiandien vaikšto su plonomis piniginėmis. Jų pomėgis pirkti knygas išliko, bet tik tokias, kurioms taikomos akivaizdžios nuolaidos. Tuo tarpu bibliotekos ir toliau skursta, lėšų jų fondams atnaujinti kitąmet daugiau skirti nežadama.

“Baltų lankų” direktorius Saulius Žukas pabrėžia, kad knygoms taikomi antkainiai šiandien siekia beveik 70 proc. leidėjo nustatomos kainos, dėl to nauji leidiniai knygynuose pirkėjams tampa neįkandami.

"Veido" archyvas

Anksčiau leidyklos leisdavo daugiau grožinės literatūros knygų, o dabar vis kryptingiau orientuojamasi į pažintinę ir dokumentinę literatūrą

Lolita Varanavičienė, leidyklos “Tyto alba” direktorė, vartydama artimiausio pusmečio leidybos planus, “Veidui” pripažino, kad jie skiriasi nuo ankstesniųjų. Kuo? Pirmiausia tuo, kad anksčiau verstinės literatūros sąrašuose vyravo grožinės literatūros knygos, o dabar vis kryptingiau orientuojamasi į pažintinę ir dokumentinę literatūrą. Ši tendencija, pasak pašnekovės, dar stipriau išryškės 2011-aisiais.

“Mūsų planuose – JAV istoriko, emigranto iš Rusijos Yuri Slezkine’o knyga “Žydų šimtmetis”, išgarsėjusi teiginiu, jog visi esame žydai. Mat tai, kas anksčiau laikyta tradicinio žydų mentaliteto bruožais, šiandien jau yra virtę platesnės bendruomenės savastimi. Beje, knygos autorius kitąmet žada atvykti į Vilniaus knygų mugę. Toliau spausdinsime ir Simono Sebago Montefiore, viešėjusio Vilniaus knygų mugėje pernai, studijų ciklo apie Staliną darbus: netrukus pasirodys jo knyga “Raudonojo caro dvaras”. Kuo ji skirsis nuo kitų panašių studijų? Tuo, kad atskleis tai, ką – galbūt be piktos valios – iki šiol nutylėdavo rusų istorikai. Britui savo šalyje saugomus ir rusams neprieinamus archyvus atvėrė pats Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis”, – pasakojo L.Varanavičienė.

Istorine studija “Tyto albos” leidykloje žada sublizgėti ir tautiečiams geriau kaip krepšinio komentatorius, o ne kaip istorikas pažįstamas Robertas Petrauskas. Jis parašė knygų ciklą “Trečiojo Reicho triumfas: Antrasis pasaulinis karas Europoje”, kuriame to laikmečio įvykiai nuosekliai vertinami iš Lietuvos pozicijų.

Žinoma, neliks pamiršti ir seniai leidyklos globojami vardai. Tik ką pasirodė naujausias Nobelio premijos laureato Orhano Pamuko romanas “Nekaltybės muziejus”, o vėliau sulauksime ankstesnio to paties autoriaus kūrinio “Mano vardas – Raudona” vertimo į lietuvių kalbą. Bus tęsiamos Mikos Waltari ir Conno Igguldeno romanų serijos.

Nuo dzenbudizmo iki “The Doors”

Panašios tendencijos, patvirtinančios faktų ir patirčių literatūrai dėkingą laikmetį, atsispindi ir kitų leidyklų planuose. Štai “Baltos lankos” siūlys skaitytojams Eugeno Herrigelio knygą “Lanko menas” apie dzenbudizmo praktiką su filosofo Algio Mickūno pratarme. “O Andriaus Užkalnio tradicijas mūsų leidykloje tęsia kita lietuvių emigrantė Elvyra Davainė, parašiusi knygą: “Airija: tolima artima sala”. Joje pasakojama apie penkerius svetimoje šalyje praleistus metus, kuriuos autorė pradėjo dirbdama valytoja, o baigė pasiekusi firmos administratorės kėdę”, – pasakoja “Baltų lankų” vyriausiasis redaktorius Saulius Repečka.

Prozos lentynose – dar vieno Romaino Gary palikimo kūrinio vertimas “Aitvarai”, Kadero Abdolah romanas “Mečetės namai” apie musulmonų gyvenimo tradicijas ir praėjusio šimtmečio klasikės Irene Nemirovsky “Prancūziška siuita”. “Baltose lankose” savo naujos apsakymų knygos “Kelias į rojų” sulauks ir Lietuvoje gyvenantis prozininkas Jaroslavas Melnikas.

“Versus aureus” jau po mėnesio žada pristatyti išsamų autorių kolektyvo parengtą žinyną “Vilniaus bernardinų kapinės”, kuriame bus surinkta paveldotyros medžiaga, informacija apie čia palaidotas garsesnes asmenybes ir pateiktas išsamus visų kapaviečių planas. Pasirodys ir Mindaugo Peleckio sudaryta knyga “Lietuva Afganistano kare” su šio karo dalyvių atsiminimais. “Ji išskirtinė tuo, kad kai kurie knygos pasakotojai aplankė Afganistaną dar kartą daug metų prabėgus. Jie lygina savo įspūdžius bei svarsto apie karo aukų prasmę”, – pasakoja leidyklos direktorius Artūras Mickevičius.

O senieji grupės “The Doors” gerbėjai čia sulauks Jimo Morrisono psichodelinių eilėraščių vertimų knygos “Dievai ir naujosios būtybės” (vertė Tadas Žilinskas).

Vėl atvyks J.Irvingas

“Alma littera” ketina nudžiuginti naujausiu Johno Irvingo romano “Paskutinė naktis” vertimu. “Beje, sausio mėnesį garsus amerikiečių rašytojas vėl ketina aplankyti Vilnių ir susitikti su gausia savo gerbėjų armija”, – “Veidui” pasakojo leidyklos direktorė Danguolė Viliūnienė. Neseniai pasirodė ankstesnė to paties autoriaus knyga “Vidutinio svorio santuoka”.

Naujų savo numylėtinių kūrinių sulauks ir Herbjorg Wassmo (“Beodis dangus”), Jodi Picoult (“Trapumas”), Alessandro Baricco (“Emausas”) ištikimi skaitytojai. O ką jau kalbėti apie paauglius, skęstančius vampyriškų istorijų manijoje: jų laukia garsiosios Stephanie Meyer “Trumpas antrasis Bri Taner gyvenimas”. “Nors šis romanas formaliai nebepriklauso jau baigtai “Saulėlydžio sagai”, tačiau su ja susijęs kai kuriais veikėjais”, – pasakoja leidyklos vadovė.

"Veido" archyvas

Tik pažiūrėkite, kas karaliauja vasaros perkamiausių knygų dešimtukų viršūnėse – ogi visokiausio plauko pramoga! Ir “plaukas” šiuo atveju žymi anaiptol ne ironiją, o greičiau didėjančią Lietuvoje leidžiamos pramoginės literatūros įvairovę, jos pasiūlą įvairiausiems skaitytojų skoniams.

Štai Stephenie Meyer topuose “įtvirtintos” vampyrų literatūrinės linijos gerbėjai jau turi naujus kultinius autorius – tai P.C.Cast ir Kristin Cast. Tiesa, paauglius prie jų romanų apie kraugerius greičiausiai traukia ne pats kraujas, o tvirta amžina meilė, kai įsimylėjėlių poros negali išskirti nei skirtinga herojų prigimtis, nei mirties pavojus.

Detektyvų mėgėjai džiaugiasi Aleksandros Marininos, Sandros Brown ir Stiego Larssono romanais, na, o literatūrinių gyvenimiškų istorijų gerbėjai turi savąją favoritę – Jodi Picoult. Oscaro Wilde’o “Doriano Grėjaus portreto” geidulys knygynuose greičiausiai laikinas ir sukeltas Lietuvos ekranuose neseniai rodytos Oliverio Parkerio juostos. Na, o Dano Browno “Prarastas simbolis” toliau narsto masonų kodus ir ezoterinės išminties palikimo ženklus. Skaitytojams iš “Da Vinci kodo” puikiai pažįstamas profesorius Robertas Lengdonas šį kartą susiduria su dar aršesniais piktadariais.

Labiau šioje pramogų jūroje išsiskirianti knyga – Williamso Paulo Youngo “Trobelė”. Anot leidyklos “Alma littera” direktorės Danguolės Viliūnienės, ši knyga skirta tiems, kuriems neduoda ramybės amžinas klausimas: kodėl Dievo sukurtame pasaulyje tiek daug skausmo ir neteisybės, kodėl jame nenugali visuotinė meilė. “Tai, kad nesudėtingos literatūrinės formos romanas sulaukė didelio populiarumo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, rodo, kad žmonės dabar išsiilgę atsakymų”, – sako leidyklos vadovė.

Žiemą vasarą skaitomi

Negrožinės literatūros topų viršūnėse – net trys lietuvių autorių knygos. Andrius Užkalnis ir Algimantas Čekuolis rašo smagiai ir protingai, todėl turi nuolatinių skaitytojų ir kiekviena nauja jų knyga sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Įdomesnis Dailiaus Dargio knygos, karaliaujančios topų viršūnėse, fenomenas: čia tikriausiai suveikė kelių dešimtmečių įdirbio kaunietiškoji Daktarų legenda. Prekybos starto metu apdairiai paskleista žinia, jog pati Daktarų šeima priešinosi knygos pasirodymui, irgi turėjo teigiamos įtakos.

Ar leidėjai tarpusavyje konkuruoja dėl populiarių, topų viršūnėse pretenduojančių atsidurti lietuvių autorių? “Vagos” leidyklos vyriausioji redaktorė Agnė Puzauskaitė teigia, kad taip. Tiesa, dažnai šios rūšies konkurencijoje nežinomi konkretūs varžovai. “Gyventi reikia, tad sudarydami perspektyvinius leidybos planus mėginame išlaikyti proporciją tarp rimtų ir populiarių leidinių. Pramoginės literatūros naujienas stengiamės pateikti vasaros pradžioje, nes vidurvasarį knygų prekyba apmiršta. Tačiau nesitikiu, kad šios vasaros asortimentas bus išskirtinis”, – pasakoja A.Puzauskaitė.

Tuo tarpu D.Viliūnienė tvirtina, kad Lietuvoje ypatingo vasariško knygų asortimento apskritai nėra: “To paties pobūdžio literatūra Lietuvoje karaliauja ir vasarą, ir žiemą, keičiasi nebent antraštės. Perkamiausiųjų dešimtukai išties atspindi, ką lietuviai skaito šiandien. Todėl ir mūsų leidyklos artimiausiuose planuose – populiarių autorių Sandros Brown, Jodi Picoult, Danielle Steel nauji kūriniai. O rudenį pasirodys dabar verčiami S.Meyer, Johno Irvingo ir Herbjorg Wassmo romanai”.

Knygynų tinklų perkamiausių knygų dešimtukai

“Vaga”

Grožinė

1. Aleksandra Marinina. Skaistus mirties veidas

2. Dan Brown. Prarastas simbolis

3. Williams Paul Young. Trobelė

4. Oscar Wilde. Doriano Grėjaus portretas

5. Jodi Picoult. Kuprotojo banginio dainos

Negrožinė

1. Dailius Dargis. Tikroji Daktarų istorija

2. Andrius Užkalnis. Kelionių istorija

3. Algimantas Čekuolis. Staigmenos ir kiti žinomi dalykai

4. Joseph Murphy. Jūsų pasąmonės galia

5. Robin Sharma. Nebijok gyventi!

“Pegasas”

Grožinė

1. Stieg Larsson. Mergina su drakono tatuiruote

2. P.C.Cast, Kristin Cast. Išrinktoji

3. Williams Paul Young. Trobelė

4. Jodi Picoult. Kuprotojo banginio dainos

5. Sandra Brown. Šarada

Negrožinė

1. Dailius Dargis. Tikroji Daktarų istorija

2. Andrius Užkalnis. Kelionių istorijos

3. Rhonda Byrne. Paslaptis

4. Algimantas Čekuolis. Staigmenos ir kiti žinomi dalykai

5. Joseph Murphy. Jūsų pasąmonės galia

“Baltų lankų” knygynas

Grožinė

1. Stieg Larsson. Mergina su drakono tatuiruote

2. Jodi Picoult. Kuprotojo banginio dainos

3. P.C.Cast, Kristin Cast. Išrinktoji

4. Dan Brown. Prarastas simbolis

5. Williams Paul Young. Trobelė

Negrožinė

1. Dailius Dargis. Tikroji Daktarų istorija

2. Algimantas Čekuolis. Staigmenos ir kiti žinomi dalykai

3. Robin Sharma. Nebijok gyventi!

4. Rhonda Byrne. Paslaptis

5. Joseph Murphy. Jūsų pasąmonės galia

Lietuvoje skaitytojai vidutiniškai per savaitę knygas skaito apie 7,4 val., ir tai 78 % apklaustųjų dažniausiai daro namuose jiems patogioje vietoje, 48 % – lovoje prieš miegą, o važiuojant viešuoju transportu knygą į rankas paima tik 8% apklaustųjų.

Šiuos faktus atskleidė knygynų tinklo “Pegasas” užsakymu “GfK CR Baltic” atliktas knygų skaitytojų tyrimas (Lietuvoje yra apie 1 200 000 knygų skaitytojų).

“Tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai yra pakankamai aktyvūs skaitytojai, praleidžiantys daug laiko su knyga rankoje. Manome, ekonominė situacija prisidėjo prie to, kad daugiau žmonių prisiminė laisvalaikį su knyga, ir dėl to, kad tai palyginti nebrangi laisvalaikio praleidimo forma. Tikimės, kad atradę skaitymo džiaugsmą, jie jo nepamirš ir ateityje”, – sako knygynų tinklo “Pegasas” rinkodaros vadovė Lina Kemežytė.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 60 % respondentų eidami į knygyną tiksliai žino, kokios knygos eina įsigyti, 50 % – knygynuose lankosi ieškodami dovanos, o 35 % – juose apsilanko turėdami daugiau laiko ir norėdami pasidairyti naujienų.

Tyrimo metu tiesioginės apklausos metodu buvo apklausta 800 15–74 metų amžiaus skaitytojų dešimtyje didžiausių Lietuvos miestų.