Tag Archive | "Koalicija"

Pirmyn į praeitį?

Tags: , , , , , , , , ,


 

BFL nuotr.

 

Valstybinės vaistinės ir bankai, valstybės monopolis alkoholio prekyboje, panaikinta krepšelių sistema švie  timo srityje, mokyklos ir mažiausiuose miesteliuose – tokios permainos, tiksliau, grįžimas atgal, kelia nerimo. O būtent tai rinkėjams pažadėjo ne prognozuotai ryškiai rinkimuose suspindėjusi nauja politinė žvaigždė – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

 

Aušra LĖKA

 

Seimo rinkimų antrajame ture konkurentus tiesiog sutriuškinusi LVŽS pelnė 56 mandatus! Per pastaruosius 16 metų tokios sėkmės nebuvo sulaukusi nė viena partija. Tačiau ar LVŽS sėkmė – sėkmė ir Lietuvai? Kas laukia mūsų po Ramūno Karbauskio nepartinės partijos triumfo?

 

Nuo nestabilumo gelbės baimė prarasti postą

Visų pirma klausimas – kaip šįsyk „neogelbėtojai“ sugebėjo surinkti niekieno neprognozuotą tokį didelį skaičių rinkėjų? Viena vertus, rinkėjus galima pagirti, kad iš „gelbėtojų“ meniu jie rinkosi ne kokią radikalią Antikorupcinę Naglio Pu­teikio ir Kristupo Krivicko koaliciją ar Rolando Paulausko Liaudies partiją, o LVŽS – nors atgimusią kaip nepartinė partija, bet vis dėlto seniai veikiančią (tiesa, ne kartą keitusią pavadinimą) politinę jėgą, savivaldybių rinkimuose sulaukdavusią ir neblogų rezultatų.

„Jau kelintą kartą nemaža dalis Lietuvos renkasi „gelbėtojus“, bet jie vis nuvilia. Nuvilia ne idėjomis, nes jos rinkėjui priimtinos, bet kompetencijos stoka. Beviltiškai nekompetentingi buvo Tautos prisikėlimo šoumenai, o „Drąsos kelias“ – visai beviltiškas ir netrukus suskilo, Darbo partija irgi buvo ne ką geriau. Kadencija po kadencijos – kompetencijos stoka, o LVŽS pasiūlė ir idėjų, kurios patinka rinkėjams, ir kur kas didesnės kompetencijos žmonių. Tai galėjo paveikti kaip priemonė pamėgti „valstiečius“, – „Veidui“ sakė ISM ekonomikos ir politikos programos vadovas doc. dr. Vincentas Vobolevičius, siūlydamas LVŽS kompetenciją lyginti ne su socialdemokratų ir konservatorių, o su ankstesnių kadencijų „gelbėtojų“.

 

Jau kelintą kartą nemaža dalis Lietuvos renkasi „gelbėtojus“, bet jie vis nuvilia. Nuvilia ne idėjomis, nes jos rinkėjui priimtinos, bet kompetencijos stoka.

Politologo vertinimu, prie LVŽS sėkmės prisidėjo ir su kiekvienais rinkimais didėjantis rinkėjų aktyvumas antrajame ture. Mobilizuojantis veiksnys – ir nepartinių merų Kaune bei kitose savivaldybėse veikla. LVŽS merai ar atstovai savivaldybių tarybose taip pat prisidėjo ragindami eiti į rinkimus ir paremti LVŽS.

Beje, LVŽS rinkimų sąraše buvo nemažai savivaldybių tarybų narių, gerai žinomų asmenų re­gio­nuose, priešingai nei kitų partijų, kurios regionuose bando prastumti sostinėje įsitvirtinusius po­litikus, „pasiūloje“.

Žinoma, prie R.Karbauskio partijos atgimimo prisidėjo ir „Naisių vasaros“ serialo sėkmė, ir re­gionuose jo inicijuojami tyrimai nuo vėžio, knygų vaikams leidyba, kitos socialinės ir kultūrinės ak­cijos. Rinkėjų mobilizacija buvo atlikta. Tai ga­lėjo paskatinti tuos žmones atsistoti nuo sofos ir eiti balsuoti.

Tačiau, pasak V.Vobolevičiaus, norint suvaldyti staiga gavusią parlamento mandatus tokią didelę ir margą minią, niekada nedirbusią Seime, tu­rinčią įvairių nuomonių, kurios gali skirtis nuo R.Karbauskio ar Sauliaus Skvernelio, reikia tam tik­ro mechanizmo. O jo LVŽS neturi. Tad kyla įtampos, skaidymosi, vidinių dramų, vadinasi, ir nestabilumo tikimybė.

Tiesa, tai būtų naudinga LVŽS oponentams, nes šios partijos silpnėjimas natūraliai perkeltų ini­ciatyvą Vyriausybėje, o ateityje gal ir premjero postą kitų koalicijos partnerių link.

Vis dėlto dabar, kai LVŽS gavo tiek daug manda­tų, vadinasi, ir daug postų Vyriausybėje bei Sei­me, jai bus lengviau išlaikyti vienybę tiesiog strategiškai dalijant postus tiems, kurie gali išeiti iš partijos, mat taip jie rizikuotų prarasti postą. Tai, pa­sak V.Vobolevičiaus, toli gražu ne tobuliausias, bet įmanomas partijos vieningumo išlaikymo me­chanizmas.

 

Valstybės nuosavybės klausimas – takoskyra

„O dėl programinių dalykų – tai rinkimų programos rašomos rinkimams laimėti. Įgyvendinami tik tam tikri punktai. Daugelį LVŽS padės į stalčių, teisindamasi, kad negavo tos srities ministerijos, tad neturėjo įtakos“, – prognozuoja V.Vo­bo­levičius.

Antra vertus, dar neaišku, kokia susiformuos koalicija, kiek jai suformuoti LVŽS eis į kompromisus su savo rinkimų pažadais, juolab kad į jaunesnio koalicijos brolio poziciją rinkimų rezultato šoką patyrę konservatoriai ir socialdemokratai nesiveržia.

 

Rinkimų programos rašomos rinkimams laimėti. Įgyvendinami tik tam tikri punktai.

Vis dėlto kai kurie LVŽS rinkimų programos punktai kelia nerimo. „Nors LVŽS programoje yra tam tikrų dalykų, kurie savo tikslais priimtini daugeliui Lietuvos žmonių, bet dalis jų kontroversiški savo pasiekimo priemonėmis. Konkrečiai turiu omeny žadamą valstybinės nuosavybės renesansą“, – „Veidui“ sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas dr. Gitanas Nausėda.

Jis primena, kad valstybinė nuosavybė tikslinga tik tada, kai privatus sektorius su kažkuo nesusitvarko ar negali suteikti kažkokių paslaugų ir prekių taip, kaip visuomenei reikalinga. „Bet tokie atvejai reti, ir abejoju, ar alkoholio prekyba yra tas atvejis. Galima būtų šiuo klausimu rasti kompromisą tarp labiausiai tikėtinų koalicijos partnerių, pavyzdžiui, siūlant alkoholio prekybą perkelti į specializuotas vietas. Tačiau jos nebūtinai turėtų būti valstybinės parduotuvės. Tai ga­lėtų būti privataus kapitalo pagrindu veikiančios parduotuvės, kurioms nustatyta prievolė ir teisė prekiauti alkoholiu“, – siūlo G.Nausėda.

LVŽS žada steigti ir valstybinį regioninį plėtros banką. Bet, kaip primena SEB vyriausiasis ekonomistas, iki šiandien niekas neatsakė, kodėl, turint tokį gana prastą paveldą valstybinių komercinių bankų srityje, nuo dienos X viskas būtų kitaip – valstybinis bankas veiktų puikiai ir efektyviai? Be to, G.Nausėda primena, kad bet koks valstybinis bankas ir jo steigimas nuo pamatų, tegu ir pasinaudojant Lietuvos pašto struktūra, reikalauja nuosavo kapitalo. Jo negali suformuoti vien nekilnojamuoju turtu, reikia ir finansinių injekcijų. Ar valstybė pajėgi tokias finansines in­jekcijas suteikti?

LVŽS norų daug, bet kai kurios jų siūlomos priemonės kelia tam tikrų abejonių. G.Nausėda stebisi: daugelis partijų kritikuoja valstybinių įmonių reikalus – lėtai vykstančias reformas, veiklos politizavimą, jos vadinamos partijų įdarbinimo agentūromis, tad tarsi suvokiama, kad valstybinė nuosavybė dažnai susijusi su politizavimu ir kitais trūkumais. Tačiau čia pat teikiami siūlymai, kurie daugina tą valstybės nuosavybę. Ar tai reiškia, jog valstybinę nuosavybę tikimasi valdyti taip, kad tos blogybės nesikartotų, daryti kitaip, nei tai darė anksčiau valdžiusios partijos?

„Gražus tikslas, bet dažnai būna, kad po gražių deklaracijų blogybės atgyja kitomis formomis. Vals­tybinės nuosavybės klausimas – vienas iš principinių, tai tam tikra takoskyra tarp partijų, išpažįstančių liberaliąją mintį, ir tarp partijų, pasislinkusių į kairę pusę“, – pabrėžia G.Nausėda.

„Nordea“ banko Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas LVŽS rinkimų programos finansų ir ekonomikos srityje rado daug gerų aspektų ir už tai giria šias programos dalis rengusius finansų ekspertą Stasį Jakeliūną (jis minimas kaip būsimas finansų ministras) ir ekonomistą Raimondą Kuodį. Pavyzdžiui, žadama mažinti darbo jėgos apmokestinimą, perkelti bazinę pensiją į valstybės biudžetą, atsisakyti įvairių mokesčių lengvatų. Be kita ko, būdamas mi­nistro pirmininko patarėju S.Jakeliūnas vadovavo darbo grupei, pasiūliusiai mokesčių reformą, bet, deja, ji taip ir liko ligšiolinio premjero Al­girdo Butkevičiaus stalčiuje. Ž.Maurico vertinimu, didžioji dalis siūlymų buvo priimtini ir, jei jie dabar bus įgyvendinti, duos naudos Lietuvos ekonomikai.

Tačiau Ž.Mauricas pastebi, kad kitose programos dalyse prirašyta visokių lengvatų ir išimčių, kas lyg ir prieštarauja pagrindinei programos daliai – ekonomikos ir finansų sričiai. Pavyzdžiui, siūloma regionuose veikiančioms įmonėms taikyti mažesnį PVM, pelno mokesčio tarifą. Eko­no­misto nuomone, diferencijavimas tarp regionų ir miestų sunkiai įsivaizduojamas, tai būtų diskriminacinio pobūdžio nuostata.

LVŽS kalba apie valstybines vaistines. „Tačiau nėra konkretaus modelio, kaip tai būtų įgyvendinama – sakoma tai vienaip, tai kitaip. Be to, jei visas tinklas būtų steigiamas nuo nulio, valstybei tai gali kainuoti daug, o rezultatas gali būti ne toks, kokio tikimasi“, – „Veidui“ sakė Ž.Mau­ricas.

Arba alkoholio monopolis. Iniciatyva riboti alko­holio prieinamumą gera. Bet, pasak Ž.Mau­rico, alkoholio monopoliui kurti būtina sąlyga – maža korupcija ir žmonių sąmoningumas. Prie­šingu atveju gali smarkiai padidėti šešėlis, žmonės vešis alkoholį iš kaimyninių šalių.

 

Siūlymai naikinti krepšelius švietimo srityje – su  racionalumo grūdu

„Nordea“ banko ekonomistas Ž.Mauricas nesiūlo vienareikšmiškai peikti LVŽS siūlymų naikinti krepšelių sistemą švietimo srityje: „Reikia vertinti kiekvieną atvejį. Krepšelių sistema didina konkurenciją, nes išgyvena geriausieji. Antra vertus, taip atsiranda labai didelė diferenciacija tarp skirtingų mokyklų. Regionai tarsi įsisuka uždarame rate: mažas finansavimas esant mažai mokinių lemia prastėjančią kokybę, o tai savo ruožtu lemia dar mažėjantį mokinių skaičių. Taip mokyklos priverstos arba vegetuoti, arba užsidaryti, o gabesni vaikai, gyvenantys mažame miestelyje, važiuoti į kitą miestą, nes nebeužtikrinama išsilavinimo kokybė. Krepšelių modelis tikslingas gimnazijose, vyresnėse klasėse, ypač universitetuose, bet klausimas, ar tai tinka regionuose.“

Ekonomistas pastebi, kad švietimo srityje blaškomės tarp dviejų – Suomijos ir JAV modelių.

 

Švietimo srityje blaškomės tarp dviejų – Suomijos ir JAV modelių.

Dabar lyg ir linkstame prie suomiškojo, kad tarp švietimo įstaigų nebūtų milžiniškų skirtumų. O tai kaip tik ir yra arčiau LVŽS programos. Ž.Mau­ricas siūlo apsispręsti, kuris kelias mums priimtinesnis, žvelgti kelerius ir daugiau metų į priekį ir neperlenkti lazdos.

Žinoma, LVŽS norai kaimo vietovėse turėti mokyklas labiau pažadai nei realybė – bet kokiu atveju nebus taip, kad vos keliems vaikams bus mokykla, tada tikslingiau vaikus vežti į artimiausią miestelio ar net rajono centrą. Bet kiekvieną atvejį reikėtų analizuoti kaštų ir naudos principu ir prognozuoti į priekį, kurie regionai gali būti vystomi, kur ateityje vaikų gali daugėti.

Ž.Maurico manymu, reikia apsibrėžti, ar regionus paverčiame tik žemės ūkio, rekreaciniais centrais ir naikiname juos kaip ekonominius, kultūrinius mini centrus, ar kai kuriuos jų vystome, netgi subsidijuojame. Žinoma, visų neišlaikysime, bet kai kur tikslinga palikti regioninius centrus, kurie gal net sugebėtų konkuruoti su didmiesčiais. Bet, pasak ekonomisto, čia reikėtų planavimo iš viršaus, nepaliekant visko savieigai, apsisprendžiant, kuris regionas prioritetinis, nes čia, pavyzdžiui, gera žemė ir išplėtotas žemės ūkis. Taip ilguoju laikotarpiu būtų mažiau ir socialinių problemų.

Ž.Mauricas pasakoja, kad Australijoje ar Ka­nadoje perspektyviose teritorijose netgi tiesiami keliai ten, kur nėra gyventojų, kuriama kita infrastruktūra. Tada tai jau tampa traukos vieta keltis gyventojams, o ilguoju laikotarpiu investicijos atsiperka.

 

Yra daugiau baimės vertų dalykų nei LVŽS

Vis dėlto „Veido“ kalbinti politologų, ekonomistų, istorikų gildijų atstovai išsakė mažiau baimių dėl būsimo LVŽS valdymo, nei rinkimų naktį ateinančiuosius ketverius metus piešė per rinkimus gerokai mažesnės sėkmės pelniusių partijų lyderiai.

„Turime per daug baimių, o didžioji jų dalis nepagrįsta ir teliudija tam tikrą mūsų vidinės dvasinės būsenos disharmoniją, kuri aiškiai matoma ir politikoje. Jei priimame aksiomą, kad rinkimai buvo laisvi, juose dalyvavo Lietuvos piliečiai, ir laikomės paradigmos, kad Lietuvos piliečiai lojalūs Respublikai, abejoti vienos ar kitos politinės partijos laimėjimais nematyčiau didelių galimybių“, – sako Lietuvos Istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kaspa­ravičius.

Jei kas ir kelia nerimo, tai kiek ši nauja-sena ar sena-nauja politinė jėga turi politinės patirties, kokie žmonės pateks į Vyriausybę, koks bus jų asmeninis politinės patirties ir profesionalumo laipsnis. Bet, pasak istoriko, jei LVŽS sugebės atrinkti žmones, turinčius solidžią politinę patirtį arba turinčius puikių ir racionalių idėjų, kurios galėtų pozityviai keisti Lietuvos likimą, tam tikros sėkmės galimybė yra pakankamai akivaizdi.

A.Kasparavičius sako, kad reikia pripažinti, jog Lietuvoje dabar yra per daug problemų, o dvi politinės jėgos, pastaruosius keliolika metų besikeitusios valdžia, nesugebėjo susitvarkyti su si­tua­­cija valstybėje. „Patiriame nemažai iššūkių tiek ekonomikos, tiek saugumo, tiek emigracijos sri­tyse, uždelstos švietimo reformos, aukštojo moks­lo finansavimo problema visiškai nejudinama nuo 2008 m. Problemų – didelė puokštė, tad lo­g­iška, kad visuomenė bando ieškoti naujų politinių jėgų ir veidų, kurie galėtų imtis spręsti šias problemas“, – vertina istorikas.

O bandymai kritikuoti LVŽS pirmininką R.Karbauskį, kad jis, švelniai tariant, nebuvo nei NATO, nei ES entuziastas, priešinosi dėl žemės pardavimo užsieniečiams, A.Kasparavičiaus įsitikinimu, šiandien neturi didelės reikšmės, nes negalime mechaniškai perkelti į 2016 m. politiko nuostatų, išsakytų prieš daugiau nei dešimt metų.

Istorikas siūlo pažiūrėti globaliau: nuostatos, kritikuojančios ES ir NATO, plinta visoje Euro­poje, JAV. Situacija Rytų ir Centrinėje Europoje, visame pasaulyje įtempta, ir įtampa turi tendenciją didėti. Tai susiję ir su rinkimais JAV, ir su tuoj prasidėsiančiu „Bre­xitu“. „Jei ši situacija plėtosis, Lietuvai gali kilti kur kas rimtesnių problemų, nei vieno ar kito politiko pareiškimai prieš dešimt ir daugiau metų“, – mano A.Kas­pa­ravičius.

 

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

 

Rinkimus didžiule persvara laimėję valstiečiai derėsis ir su konservatoriais, ir su socialdemokratais

Tags: , , , , , , ,


R.Karbauskis, S.Skvernelis, BFL nuotr.

Per pirmą ir antrą turą pergalę didžiule persvara nuskynė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga,Seime iškovojusi 54 mandatus. Jei priskaičiuosime ir du save išsikėlusius, bet su partijos sąrašu siejančius kandidatus, mandatų bus 56.

 

Tai didžiausias vienos partijos laimėjimas pagal mandatų skaičių nuo 1996 m., kai Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) laimėjo 68 mandatus.

Šių metų Seimo rinkimų rezultatai lemia, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga taps pagrindine valdančiąją koaliciją formuojančia partija. Partijos lyderis Ramūnas Karbauskis naktį po rinkimų patvirtino, kad partija derėsis ir su konservatoriais, ir su socialdemokratais. Deryboms su konservatoriais vadovaus Rima Baškienė, su socialdemokratais Stasys Jakeliūnas.

„Apie Liberalų sąjūdį aš jau minėjau, kad nematau tokios galimybės. Šnekant apie mažesnes partijas, jos sunkins darbą, jei bus koalicijose“, – teigia R.Karbauskis.

 

Mandatai:

„Valstiečiai“ – 54
TS-LKD – 31
LSDP-17
Liberalai – 14
Tvarka ir teisingumas – 8
LLRA-KS- 8
Darbo partija – 2
Lietuvos sąrašas – 1
Antikorupcine N. Puteikio koalicija – 1
Lietuvos žaliųjų partija – 1
Patys save išsikėlę – 4

 

Vienmandačių rezultatai antrajame ture:

Duomenys iš 68 apygardų, 1922 apylinkių.

 

Sūduvos apygardoje (duomenys iš 53 apylinkių, yra 53) laimėjo Kęstutis Mažeika (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką (Socialdemokratų partija).

Vilkaviškio apygardoje (duomenys iš 40 apylinkių, yra 40) laimėjo Kęstutis Smirnovas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė premjerą Algirdą Butkevičių (Socialdemokratų partija).

Visagino-Zarasų apygardoje (duomenys iš 39 apylinkių, yra 39) laimėjo Algimantas Dumbrava (75, 90 proc., Tvarka ir teisingumas), jis aplenkė Olgą Podolskienę (20,19 proc., Darbo partija).

Karoliniškių apygardoje (duomenys iš 14 apylinkių, yra 14) laimėjo Saulius Skvernelis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) jis aplenkė Kęstutį Masiulį (TS-LKD).

Panerių apygardoje (duomenys iš 17 apylinkių, yra 17) laimėjo Linas Balsys (Lietuvos žaliųjų sąjunga), aplenkė Aistę Gedvilienę (TS-LKD).

Aušros apygardoje (duomenys iš 14 apylinkių, yra 14) laimėjo Stasys Tumėnas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Edvardą Žakarį (Socialdemokratų partija).

Šilutės apygardoje (duomenys iš 28 apylinkių, iš viso yra 28) laimėjo Alfredas Stasys Nausėda (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Sandrą Tamašauskienę (TS-LKD).

Pietų Žemaitijos apygardoje (duomenys iš 43 apylinkių, yra 43) laimėjo Remigijus Žemaitaitis (Tvarka ir teisingumas), jis aplenkė Stasį Šedberą (TS-LKD).

Tauragės apygardoje (duomenys iš 34 apylinkės, iš viso yra 34) laimėjo Aušrinė Norkienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Darių Petrošių (Lietuvos socialdemokratų partija).

Plungės apygardoje (duomenys iš 30 apylinkių, yra 30) laimėjo Jonas Varkalys (Liberalų sąjūdis), jis aplenkė Jurgį Razmą (TS-LKD).

Mažeikių apygardoje (duomenys iš 18 apylinkių, yra 18) laimėjo Kęstutis Bartkevičius (Tvarka ir teisingumas), jis aplenkė Liną Rimkienę (TS-LKD).

Akmenės-Mažeikių apygardoje (duomenys iš 43 apylinkių, yra 43) laimėjo Valius Ąžuolas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Tomą Martinaitį (Socialdemokratų partija).

Kėdainių apygardoje (duomenys iš 38 apylinkių, yra 38) laimėjo Darius Kaminskas (išsikėlė pats), jis nugalėjo Virginiją Baltraitienę (Darbo partija).

Radviliškio apygardoje (duomenus iš 38 apylinkių, yra 38) laimėjo Aurimas Gaidžiūnas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Vytautą Juozapaitį (TS-LKD).

Kuršėnų-Dainų apygardoje (duomenys iš 27 apylinkių, yra 27) laimėjo Rima Baškienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji nugalėjo Gintautą Sitniką (Socialdemokratų partija).

Biržų-Kupiškio apygardoje (duomenys iš 46 apylinkių, yra 46) laimėjo Audrys Šimas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Aleksandrą Zeltinį (Socialdemokratų partija).

Anyškių-Panevėžio apygardoje (duomenys iš 46 apylinkių, yra 46) laimėjo Greta Kildišienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Sergejų Jovaišą (TS-LKD).

Utenos apygardoje (duomenys iš 30 apylinkių, yra 30) laimėjo Edmundas Pupinis (TS-LKD), jis aplenkė Mildą Petrauskienę (Socialdemokratų partija).

Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje (duomenys iš 35 apylinkių, yra 35) laimėjo Laimutė Matkevičienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji nugalėjo Mantą Adomėną (TS-LKD).

Jonavos apygardoje (duomenys iš 26 apylinkių, yra 26) laimėjo Rimantas Sinkevičius (Socialdemokratų partija), jis nugalėjo Gintarą Stašionį (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Ukmergės apygardoje (duomenys iš 39 apylinkių, yra 39) laimėjo Juozas Varžgalys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo Agnę Balčiūnienę (TS-LKD).

Jurbarko-Pagėgių apygardoje (duomenys iš 42 apylinkių, yra 42) laimėjo Ričardas Juška (Liberalų sąjūdis), jis nugalėjo Daivarą Rybakovą (TS-LKD).

Zanavykų apygardoje (duomenys iš 40 apylinkių, yra 40) laimėjo Mindaugas Bastys (Socialdemokratų partija), jis nugalėjo Arvydas Vidžiūnas (TS-LKD).

Raudondvario apygardoje (duomenys iš 25 apylinkių, yra 25) laimėjo Viktoras Pranckietis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo Ramintą Popovienę (Socialdemokratų partija).

Garliavos apygardoje (duomenys iš 20 apylinkių, yra 20) laimėjo Kęstutis Bacvinka (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo Donatą Jankauską (TS-LKD).

Prienų-Birštono apygardoje (duomenys iš 38 apylinkių, yra 38) nugalėjo Andrius Pavilionis (Socialdemokratų partija), jis nugalėjo Ąžuolą Raškevičių (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Dzūkijos apygardoje (duomenys iš 48 apylinkių, yra 48) laimėjo Petras Viliūnas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis nugalėjo Lauryną Kasčiūną (TS-LKD).

Varėnos-Trakų apygardoje (duomenys iš 50 apylinkių, yra 50) laimėjo Juozas Baublys (Liberalų sąjūdis), jis nugalėjo Vidą Mikalauską (Socialdemokratų partija).

Senamiesčio apygardoje (duomenys iš 1k apylinkių, yra 15) laimėjo Mykolas Majauskas (TS-LKD), jis aplenkė Artūrą Zuoką (Lietuvos laisvės sąjunga).

Lazdynų apygardoje (duomenys iš 12 apylinkių, yra 12) laimėjo Algis Strelčiūnas (TS-LKD), jis aplenkė Aušrinę Armonaitę (Liberalų sąjūdis).

Verkių apygardoje (duomenys iš 10 apylinkių, yra 10) laimėjo Dainius Kreivys (TS-LKD), jis nugalėjo Gintarą Steponavičių (Liberalų sąjūdis).

Šilainių apygardoje (duomenys iš 10 apylinkių, yra 10) laimėjo Ramūnas Karbauskis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Rimantą Joną Dagį (TS-LKD).

Petrašiūnų apygardoje (duomenys iš 13 apylinkių, yra 13) laimėjo Gediminas Vasiliauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Kazį Starkevičių (TS-LKD).

Baltijos apygardoje (duomenys iš 15 apylinkių, yra 15) laimėjo Algimantas Kirkutis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Agnę Bilotaitę (TS-LKD).

Marių apygardoje (duomenys iš 10 apylinkių, yra 10) laimėjo Dainius Kepenis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Edmundą Kvederį (Liberalų sąjūdis).

Danės apygardoje (duomenys iš 19apylinkių, yra 19) laimėjo Naglis Puteikis (Lietuvos centro partija, išsikėlė pats), jis aplenkė Simoną Gentvilą (Liberalų sąjūdis).

Pajūrio apygardoje (duomenys iš 17 apylinkių, yra 17) laimėjo Gintaras Vaičekauskas (Liberalų sąjūdis), jis aplenkė Arūną Barbšį (TS-LKD).

Saulės apygardoje (duomenys iš 13 apylinkių, yra 13) laimėjo Valerijus Simulikas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Arvydas Mockus (Socialdemokratų partija).

Vakarinėje apygardoje (duomenys iš 11 apylinkių, yra 11) laimėjo Povilas Urbšys (išsikėlė pats), jis aplenkė Arvydą Anušauską (TS-LKD).

Marijampolės apygardoje (duomenys iš 15 apylinkių, yra 15) laimėjo Dainius Gaižauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Andrių Vyšniauską (TS-LKD).

Gargždų apygardoje (duomenys iš 29 apylinkių, yra 29) laimėjo Bronius Markauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Petrą Gražulį (Tvarka ir teisingumas, išsikėlė pats).

Kretingos-Palangos apygardoje (duomenys iš 17 apylinkių, yra 17) laimėjo Antanas Vinkus (Socialdemokratų partija), jis aplenkė Vaidotą Bacevičių (TS-LKD).

Kuršo apygardoje (duomenys iš 53 apylinkių, yra 53) laimėjo Levutė Staniuvienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Gediminą Anužį (TS-LKD).

Telšių apygardoje (duomenys iš 33 apylinkių, yra 33) laimėjo Valentinas Bukauskas (Darbo partija), jis aplenkė Karolį Martinkų (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Kelmės-Šiaulių apygardoje (duomenys iš 50 apylinkių, yra 50) laimėjo Juozas Rimkus (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Almą Monkauskaitę (Socialdemokratų partija).

Žiemgalos apygardoje (duomenys iš 60 apylinkių, yra 60) laimėjo Vitalijus Gailius (Liberalų sąjūdis), jis aplenkė Arūną Gumuliauską (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Nalšios apygardoje (duomenys iš 53 apylinkių, yra 53) laimėjo Gintautas Kindurys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Vytautą Vaitkevičių (Lietuvos laisvės sąjunga).

Trakų-Vievio apygardoje (duomenys iš 22 apylinkių, yra 22) laimėjo Jonas Liesys (Liberalų sąjūdis), jis aplenkė Dangutę Mikutienę (Darbo partija).

Naujosios Vilnios apygardoje (duomenys iš 13 apylinkių, yra 13) laimėjo Monika Navickienė (TS-LKD), ji aplenkė Algirdą Paleckį (išsikėlė pats).

Naujamiesčio apygardoje (duomenys iš 8 apylinkių, yra 8) laimėjo Žygimantas Pavilionis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), jis aplenkė Virgilijų Alekną (Liberalų sąjūdis).

Žirmūnų apygardoje (duomenys iš 16 apylinkių, yra 16) laimėjo Aušrinė Maldeikienė (politinė partija „Lietuvos sąrašas“), ji aplenkė Viliją Aleknaitę Abramikienę (TS-LKD).

Fabijoniškių apygardoje (duomenys iš 11 apylinkių, yra 11) laimėjo Vytautas Kernagis (TS-LKD), jis aplenkė Dalią Kuodytę (Liberalų sąjūdis).

Šeškinės apygardoje (duomenys iš 11 apylinkių, yra 11) laimėjo Virginijus Sinkevičius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Audronių Ažubalį (TS-LKD).

Justiniškių apygardoje (duomenys iš 9 apylinkių, yra 9) laimėjo Paulius Saudargas (TS-LKD), jis aplenkė Danutą Narbut (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga).

Centro-Žaliakalnio apygardoje (duomenys iš 16 apylinkių, yra 16) laimėjo Gabrielius Landsbergis (TS-LKD), jis aplenkė Audronę Jankuvienę (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Kalniečių apygardoje (duomenys iš 11 apylinkių, yra 11) laimėjo Aušrinė Papirtienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Andrių Kupčinską (TS-LKD).

Dainavos apygardoje (duomenys iš 12 apylinkių, yra 12) laimėjo Lauras Stancevičius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Juozą Pundžių (TS-LKD).

Panemunės apygardoje (duomenys iš 14 apylinkių, yra 14) laimėjo Aurelijus Veryga (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Tadą Langaitį (TS-LKD).

Aleksoto-Vilijampolės apygardoje (duomenys iš 15 apylinkių, yra 15) laimėjo Mindaugas Puidokas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Editą Gudišauskienę (TS-LKD).

Nevėžio apygardoje (duomenys iš 13 apylinkių, yra 13) laimėjo Bronislovas Matelis (išsikėlė pats), jis aplenkė Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę )TS-LKD)

Aukštaitijos apygardoje (duomenys iš 35 apylinkių, yra 35) laimėjo Guoda Burokienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), ji aplenkė Rasą Juknevičienę (TS-LKD).

Alytaus apygardoje (duomenys iš 16 apylinkių, yra 16) laimėjo Robertas Šarnickas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Julių Sabatauską (Socialdemokratų partija).

Raseinių-Kėdainių apygardoje (duomenys iš 60 apylinkių, yra 60) laimėjo Arvydas Nekrošius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis aplenkė Edmundą Jonylą (Socialdemokratų partija).

Pasvalio-Pakruojo apygardoje (duomenys iš 58 apylinkių, yra 58) laimėjo Antanas Matulas (TS-LKD), jis lenkia Saulių Margį (Socialdemokratų partija).

Sėlos apygardoje (duomenys iš 48 apylinkių, yra 48) laimėjo Raimundas Martinėlis (išsikėlė pats), jis aplenkė Vytautą Saulį (Socialdemokratų partija).

Molėtų-Širvintų apygardoje (duomenys iš 48 apylinkių, yra 48) laimėjo Petras Čimbaras (Darbo partija), jis aplenkė Valentiną Stundį (TS-LKD).

Nemenčinės apygardoje (duomenys iš 26 apylinkių, yra 26) laimėjo Rita Tamašūnienė (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų akcija), ji aplenkė Vaidą Šalaševičių (TS-LKD).

Lazdijų-Druskininkų apygardoje (duomenys iš 44 apylinkių, yra 44) laimėjo Zenonas Streikus (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), jis laimėjo prieš Kristiną Miškinienę (Socialdemokratų partija).

 

Konservatyvi Naisių vasara?

Tags: , , , , , , , ,


Saulius Skvernelis, DELFI nuotr.

 

Rytas po rinkimų – pilnas staigmenų ir spėliojimų. Ar Skvernelio-Karbauskio Naisiai jungsis su konservatoriais? O gal konservatoriams šiąnakt pavyko susikalbėti su liberalais ir turėsime dešiniųjų premjerą?

 

Kaip vakar ryte sakė Gabrielius Landsbergis, niekam nebus sakoma “ne”. Svarbiausia – kam bus pasakyta “taip”. Bet kuriuo atveju šiąnakt jokie susitarimai nebuvo pasirašyti, o kaip rinkimų naktį vis kartojo S.Skvernelis, reikalus reikia spręsti šviesia galva ir būnant geros formos.

Daug kas priklausys ir nuo to, kuo baigsis dvikova (taip galima vadinti konservatorių ir valstiečių-žaliųjų susigrūmimą) vienmandatėje po poros savaičių.

Na, o kol niekas netrukdo panagrinėti, kokių netikėtumų vienmandatė jau spėjo pateikti.

Vilniaus Justiniškių apygardoje kandidatavęs Kristupas Krivickas iš antikorupcinės koalicijos – tik penktas su 12,03 proc.. Čia pirmauja konservatorius Paulius Saudargas su 23,10 proc. balsų, aplenkęs socialdemokratą Gediminą Kirkilą, kuris surinko 14,4 proc. balsų.

Lazdynus kaip Donaldas Trumpas pakelti į padebesius ir nemokamais butais rinkėjus apipilti žadėjęs Jonas Pinskus patyrė fiasko – jis tėra šeštas su 3,49 proc. balsų. Čia pirmą vietą užėmė konservatorius Algis Strelčiūnas su 29,62 proc., ir aplenkė liberalę Aušrinę Armonaitę su 19,23 proc.

Pastaraisiais metais skandaluose besimurkdžiusi Švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė Kuršo rinkimų apygardoje buvo tik ketvirta su 13,61 proc. balsų. Šioje apygardoje dėl mandato varžysis konservatorius Gediminas Anužis (22,01 proc.) ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė Levutė Staniuvienė (18,83 proc.)

Panerių rinkimų apygardoje pirmauja konservatorė Aistė Gedvilienė su 18,02 proc., ji lenkia Žaliųjų sąjūdžio lyderį Liną Balsį, kuris surinko 13,26 proc.

Senamiesčio rinkimų apygardoje konservatorius Mykolas Majauskas (37,02 proc.) pirmauja prieš buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką (18,14 proc.), tiesa, dar nesuskaičiuoti balsai Užupio ir kitose didelėse rinkimų apylinkėse ir akivaizdu, kad abu kandidatai turės susigrumti antrajame ture.

Šeškinės apygardoje dėl mandato grumsis Audronius Ažubalis (surinko 23,68 proc.) ir „valstietis“ Virginijus Sinkevičius (16,08 proc.). Agnė Zuokienė liko trečia.

Gargždų apygardoje užtikrintai gali jaustis skandalingasis tvarkietis Petras Gražulis, surinkęs 30,24 proc. balsų, o antras liko liberalų sąrašo lyderį Eugenijų Gentvilą aplenkęs „valstietis“ Bronius Markauskas su 21,26 proc.

Rinkimų rezultatai daugiamandatėje:

Partija/Balsų (proc.)/Mandatų

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 21.68/ 20

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 21.49 / 19

Lietuvos socialdemokratų partija 14.45/ 13

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 8.97 / 8

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 5.47 / 5

Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partiją) 6.1 / 0

Partija Tvarka ir teisingumas 5.37 / 5

Darbo partija 4.72 / 0

 

 

 

Rezultatai vienmandatėje:

Partija/Išrinkta/Pateko į antrą turą

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 2/2

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 2/41

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 0/42

Lietuvos socialdemokratų partija 0/21

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 0/11

Partija Tvarka ir teisingumas 0/5

Šaltinis: VRK

Kokiam tikslui Lietuvoje buriamos koalicijos

Tags: ,



Partijos, sutardamos valdyti valstybę, iš tikrųjų sutaria dėl postų pasiskirstymo ir procedūrų, o ne dėl vykdysimos politikos. Tad toks ir rezultatas.

Valdančioji dauguma įsistūmė save į kontroversišką padėtį. Visų pirma sunku atsakyti, ar ji tebeegzistuoja, nes pagal svorį antra tarp koalicijos sutarties signatarų Darbo partija praėjusią savaitę nustojo egzistavusi: Teisingumo ministerija išbraukė iš sąrašų Viktoro Uspaskicho vadovautą Darbo partiją ir įrašė naują – Darbo partiją (leiboristus) su nauju pirmininku Vytautu Gapšiu priešaky.
Sakote, ta pati mergelė, tik kita suknelė? Tačiau jei nauja partija galės neatsakyti už senosios prasižengimus teisme, nors skiriasi tik pavadinimo korekcija, tai kaip ji gali prisiimti atsakomybę už nebeegzistuojančios partijos pasirašytą koalicijos sutartį?
Štai V.Gapšys dar neseniai šaukė, kad koalicijos sutartis negalioja, nes per beveik pusmetį valdžioje nepavyko užsienio reikalų ministrui įsiūlyti “darbiečio” į koalicijos sutartyje jiems pažadėtą viceministro postą. Bet dabar visai nelikus vienos koalicijos partnerės, nebeegzistuojančios partijos deleguoti politikai tebevadovauja Seimui ir ministerijoms. Bet, teisybės dėlei, ir ankstesnėje kadencijoje subyrėjus vienai iš koalicijos partnerių – Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partijai, koalicijos sutartis nebuvo perrašyta.
Antra kontroversija, į kurią dabartiniai valdantieji save įsistūmė, – fiasko patyręs bandymas pereiti prie darbo grupių valdymo. Darbo grupės esminiais klausimais – ar statyti atominę elektrinę ir kaip keisti mokesčių sistemą, savo nuomonę pasakė. Tačiau aiškiau netapo, nes sprendimą priimti turi politikai. O koks jis, kai socialdemokratų premjero suburtos darbo grupės siūlymus mokesčių klausimais, ką ten koalicijos partneriai “darbiečiai” – net tų pačių socialdemokratų deleguoto Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas praktiškai išvadino nesąmone, tad darbo grupės vadovui, premjero patarėjui finansų klausimais Stasiui Jakeliūnui praėjusią savaitę beliko suspenduoti tolesnę planuotą darbo grupės veiklą. Gal todėl ėmė kristi ir piliečių pasitikėjimas Algirdu Butkevičiumi: daug kas džiaugėsi, kad premjeras, priešingai nei jo pirmtakas, šešiskart pamatuos prieš kirpdamas. Tačiau dabar, Vyriausybei valdžioje išbuvus jau beveik aštuntadalį kadencijos, panašiau į tai, kad jis norėtų ir toliau tik matuoti.
Į tokią kuriozinę padėtį valdantieji nebūtų patekę, jei burdamiesi į koaliciją valstybei valdyti būtų susikoncentravę ne į postų dalybas, o į politikos turinio formavimą, kaip elgiamasi Vakarų Europoje.

Susitarimuose – vos ketvirtadalis vietos politikos turiniui

„Negalima sakyti, kad Vyriausybių darbe nėra politikos turinio, bet principas, kaip jos sudaromos, vienareikšmiai pagrįstas postų, kaip rinkimų „grobio“, dalybomis, o ne noru apsibrėžti politikos turinį, sutarti, kaip kartu bus sprendžiama viena ar kita visuomenės problema. Tuo mes iškrintame iš Vakarų konteksto“, – ISM vadybos ir ekonomikos universiteto atlikto tyrimo, lyginant pokomunistinės Lietuvos ir Vakarų Europos vyriausybes, išvadas pristato dr. prof. Irmina Matonytė.
Dauguma koalicinių vyriausybių Vakarų Europoje (išskyrus Italiją) pasirašo labai išsamias ir viešai prieinamas koalicijos sutartis. O štai Lietuvoje ISM tyrėjams taip ir nepavyko iš dabartinės valdančiosios daugumos išgauti koalicijos sutarties baigtinio dokumento po Lenkų rinkimų akcijos prisijungimo.
Maža to, Lietuvos koalicijos sutartys vidutiniškai beveik pusseptinto karto trumpesnės nei Vakarų Europos šalyse. Paprastai jos sutelpa į 425 žodžius, vienintelė išimtis – 2008 m. sutartis iš 4056 žodžių. Jos neskaičiuojant, nuo vakarietiškų standartų atsiliktume 17,5 karto.
Šioje sutartyje atsirado vietos ir politikos turiniui, tačiau kitose vyrauja postų dalybos ir procedūrų aptarimas. Politikos turiniui lietuviškose koalicijos sutartyse tenka vos 28,6 proc., o atmetus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės dokumentą – vos 25 proc. sutarčių turinio, Vakarų Europos šalyse tai užima vidutiniškai 85 proc., kai kuriose šalyse – ir visą 100 proc.
„Pas mus tik užrašoma, kas su kuo susideda ir kokius postus pasidalija, užuot apsibrėžus, kaip bus gerinama politinė ir ekonominė situacija. Tai tas pats, kas prieš krepšinio varžybas susitarti tik dėl startinio penketuko, neapsvarsčius žaidimo strategijos ir taktikos, nepasitarus, kokius derinius verta daryti“, – lygina I.Matonytė.
Buvo galima tikėtis, kad 2012 m., koaliciją formuojant kur kas ramesnėmis sąlygomis, be to, trims iš keturių partnerių jau seniai minint galimybes bendradarbiauti Vyriausybėje, koalicinės politikos turinio sutartyje bus daugiau. Deja. ISM profesorė neabejoja: jei strateginiai tikslai būtų apibrėžti koalicijos sutartyje, sumažėtų ir darbo grupių poreikis, būtų išvengta neprognozuojamų nuomonių skirtumų esminiais klausimais, kaip yra dabar.
Politikai kontrargumentuoja, kad politikos turinys išdėstomas Vyriausybės programoje. Tačiau, kaip tyrėjams patvirtino nemažai ministrų, Vyriausybės programa – darbinis dokumentas, kurio du trečdalius surašo valstybės tarnautojai. Politinė vizija turėtų būti pateikta politiniame dokumente – koalicijos sutartyje.
Vakaruose kitokie standartai. I.Matonytė mini kad ir tokį pavyzdį: Belgijoje neseniai sudaryta vyriausybė, iki kurios ilgokai veikė laikinoji. Pastaroji taip pat turėjo veiklos dokumentą – programą. Tačiau kol tarp partijų nebuvo pasiekta politinio konsensuso dėl politikos turinio, tol nebuvo ir nuolatinės vyriausybės.
Lietuvoje formuojant koalicijas konkretumo vengiama galbūt sąmoningai, nes kai siekiama užsitikrinti daugumą Seime, dėl valdžios giminiuojamasi net su ideologiškai neartimomis ar populistinėmis partijomis, joms atiduodant „grobio“ dalį postais, bet negludinant aštrių kampų dėl skirtingų programinių punktų. Kai to nepadaroma laiku – atskirų partijų deleguoti politikai, kaip kad šioje kadencijoje Lenkų rinkimų akcijos viceministrai, imasi “atskirosios” politikos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

 

Naujas biudžetas ir nauja koalicija: ko tikėtis verslui?

Tags: , ,



Koalicija suformuota, portfeliai pasidalinti. Biudžeto projektas ant stalo. Artėja tiesos akimirkos, ar koalicija pradės vykdyti pažadus, ar ne. O žadėta buvo nemažai: PVM lengvatos vaistams, maisto produktams, viešbučiams, spaudai, meno bei intelektinei veiklai; minimalios algos, pensijų, vaistų kompensuojamos dalies didinimas, prioritetinių sričių skatinimas mokestinėmis lengvatomis ir dar daug kitų pagerinimų. Tarkime, naujoji valdžia pradės vykdyti pažadus. Tai, kad jie bus realizuojami vien skolos sąskaita – mažai tikėtina, lygiai taip pat sunkiai įsivaizduojamas susitarimas dėl atitinkamo biudžeto išlaidų sumažinimo. Vadinasi, verslui metas ruoštis mokesčių didinimui.Kokių?
Koalicijai politiškai būtų palanku didinti pelno ir nekilnojamo turto (NT) mokesčius. Deja, NT mokesčio būtų surenkama per mažai ir tik 2013 m. gale. Todėl vargu ar šio mokesčio pakeitimai bus esminiai. Pelno mokestį padidinus nuo 2013 m. sausio, verslas turėtų metus laiko planuoti ir ieškoti būdų mokesčio išvengti, o mokestis į biudžetą įplauktų tik 2014 m. rugsėjį ir vėliau. O kur dar siūlymai plėsti esamas ir įvesti naujas pelno mokesčio lengvatas. Juos įgyvendinusi, koalicija surinktų į biudžetą dar mažiau pinigų net ir didindama pelno mokesčio tarifą. Taigi, pelno mokestis – taip pat ne išeitis. PVM tarifo ši koalicija, panašu, kad nedrįs „liesti“, nedidins ir akcizų. Kas lieka? Gyventojų pajamų mokestis.
Finansų ministerijos duomenimis, 2012 m. I pusmetį nuo darbo užmokesčio sumokėta gyventojų pajamų mokesčio dalis sudarė apie 77% visos šio mokesčio sumos. Vadinasi, į šį valstybės pajamų šaltinį naujos valdžios akys kryps labiausiai.
Jeigu pajamų mokesčio didinimas (progresinis arba ne) būtų kompensuotas „Sodros“ tarifo mažinimu, tarifo perskirstymu tarp darbdavio ir darbuotojo arba įmokų „lubomis“ darbdaviui, verslui tai nebūtų labai baisus sprendimas. Nežymiai padidėjus gyventojų pajamų mokesčio tarifui, darbdaviai patiria tam tikrą spaudimą didinti darbo užmokestį, tačiau įprastai didinamos ne visos algos, o jei didinamos, tai vėliau nei mokestis ir laipsniškai, todėl neigiamas efektas dalinai amortizuojasi. Tačiau, jei gyventojų pajamų mokestis (progresinis ar ne) bus didinamas nemažinant „Sodros“ tarifo, jis neigiamai paveiks visus verslus, o labiausiai kuriančius didelę pridėtinę vertę ir mokančius dideles algas. Kaip sumažės Lietuvos konkurencingumas kovojant dėl naujų darbo vietų su kaimyninėmis šalimis priklausys nuo koalicijos pasirinkto gyventojų pajamų mokesčio didinimo scenarijaus.
2011 m. Lietuvoje 96,8% dirbančiųjų sudarė gaunantys iki 5500 Lt pajamų per mėnesį. Vadinasi, net ir padidinus mokesčio tarifą uždirbantiems daugiau pajamų, iki 70% kaip Prancūzijoje, ar net 90% kaip karo metais Jungtinėje Karalystėje, reikšmingesnės pajamų sumos surinkti į biudžetą nepavyks. Reiktų tikėtis, kad koalicija įvertins pastarąjį faktą bei riziką, kad daugiau uždirbantys gali pradėti „balsuoti kojomis“, ir pasirinks „plokštesnį“ progresinės sistemos variantą, labiau artimą jau egzistuojančiam. Juk kuo sistema bus „plokštesnė“, tuo daugiau bus surinkta pinigų į biudžetą ir tuo daugiau bus lėšų kitoms programinėms nuostatoms įgyvendinti. Šiaip ar taip, vien PVM lengvatoms finansuoti reikia kelių šimtų milijonų litų, taigi, reikia surinkti bent trečdaliu daugiau gyventojų pajamų mokesčio nei numatyta 2013 m. biudžeto projekte.
Laukia ir moraliniai išbandymai: kiek patys koalicijai priklausantys Seimo nariai yra linkę prisidėti prie labiau progresinės mokesčių sistemos kūrimo ir mokėti neproporcingai daugiau mokesčių nei uždirbantys mažiau. Nuo 2013 m. sausio 1 d. Seimo nario alga bus 8730 Lt per mėnesį. Įdomu, kokiu tarifu bus apmokestinamos pajamos iki 8730 Lt, o kokiu – šią sumą viršijančios pajamos?
Nepaisant šių galimų scenarijų, labai norisi tikėti, kad koalicija įgyvendins vieną labai svarbų pažadą  – dėl mokesčių sistemos pakeitimų tarsis su verslu ir kitomis interesų grupėmis, o pakeitimus įves ne anksčiau kaip po pusės metų (LSDP) ar net dvejų (DP). Labai norisi palinkėti koalicijai pradėti programų įgyvendinimą nuo pastarojo pažado tesėjimo.

„Ši valdančioji dauguma įgyvendino apie 70 proc. įsipareigojimų“

Tags: , , , ,



Kaip šios kadencijos Seimo, Vyriausybės darbas pakeitė Lietuvą, kokie įvyko teigiami ir kokie neigiami pokyčiai dėl Seime priimtų sprendimų? Kas laukia pradėtų stambių energetinių projektų po Seimo rinkimų rudenį? Apie tai kalbamės su Seimo Pirmininke Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų pirmininko pirmąja pavaduotoja Irena Degutiene.

VEIDAS: Kurie šios kadencijos Seimo darbai, Jūsų manymu, valstybei davė daugiausia naudos?
I.D.: Nėra sunkesnio laikotarpio būti valdžioje nei finansų krizės metu. Visuomenė daugiausia kalba apie naktinę mokesčių reformą, tačiau reikia objektyviai įvertinti, kokį palikimą gavo dabartinė valdžia: buvo įtarimų, kad situacija blogėja, bet be konkrečių duomenų buvo sunku įvertinti to mastą. Suprantu, kiekvienas žmogus vertina per asmeninio gyvenimo prizmę, ir 2008-ųjų vėlyvą rudenį žmonės savo gyvenimo kokybe dar nebuvo pajutę krizės. Tačiau valstybė, jei nieko nebūtų buvę daroma, šiandien būtų tokioje situacijoje, kokioje atsidūrė Graikija ar Ispanija. Vertinant retrospektyviai galima pasakyti: kad ir kaip buvo skaudu priiminėti tokius sprendimus, bet buvo padaryta teisingai, ir šiandien, esant geresnei, nors nesakau, kad gerai situacijai, jau galime atstatyti tada įšaldytas pensijas, kitą sumažintą finansavimą.
VEIDAS: Gal jei krizės našta būtų tolygiai užkrauta ir privačiam, ir viešajam sektoriui, būtų ir verslas mažiau nukentėjęs, ir žmonės ne taip keikę valdžią už  naktinę mokesčių reformą?
I.D.: 2009 m. biudžetas buvo iš karto sumažintas, krizės metais Seimo narių algas susimažinome apie 40 proc., sumažintos lėšos ir parlamentinei veiklai.
VEIDAS: Tačiau kalbant apie visą viešąjį sektorių, krizės našta privačiam sektoriui buvo daug didesnė nei viešojo. Net ne prie krizinio biudžeto akivaizdu, kad tokio didžiulio viešojo sektoriaus išlaikyti neįmanoma. Ekspertai peikė šią valdančiąją dauguma, kad ji nepasinaudojo krize – kaip geriausiu laiku reformoms.
I.D.: Rezervų yra: štai visi kalba apie centrinę valdžią, tačiau manau, kad galima būtų labiau optimizuoti ir savivaldybių aparatą. Daug tikėjausi iš Saulėlydžio komisijos – užmojai buvo ambicingi, bet rezultato, kokio tikėtasi, nepasiekta. Nelabai kas ar per mažai padaryta socialinėje srityje. Ji imli pinigams, o krizės metu dar padaugėja remtinųjų, tad labai svarbu paskirstyti pinigus tik tiems, kuriems labiausiai reikia. Teigiamų rezultatų yra, pavyzdžiui, sėkmingi pilotiniai projektai dėl socialinių pašalpų teikimo. Bet aiškiai matome, kad esant tokiai didelei socialinei atskirčiai šią sistemą reikia toliau reformuoti, ir tai ne vienos kadencijos uždavinys. Gaila, kad prieš tai per aštuonerius socialdemokratų valdymo metus veikė dosnumo sistema ir dosnumo ministerija, nevyko jokių reformų.
Buvo norų reformuoti sveikatos sistemą, tai pradėta. Tačiau negalime sukurti skandinaviško sveikatos sistemos modelio su Lietuvos vienkiemių pragyvenimo lygiu. Žmonės neturi tiek pinigų, kad galėtų sėsti į automobilį ir nuvažiuoti keliasdešimt kilometrų pas gydytoją. Sveikatos paslaugų prieinamumas Lietuvoje labai pablogėjo.
Beje, tarptautiniai sveikatos ir socialinės apsaugos ekspertai nepataria šiose srityse daryti kardinalių reformų krizės metu, nes tai pačios socialiai jautriausios sritys, kurios ir taip tokiu metu labiausiai nukenčia.
VEIDAS: Tačiau kodėl ir konservatorių didžiausio prioriteto – energetinių projektų teisinė bazė imta kloti tik kadencijos pabaigoje?
I.D.: Šie projektai didžiuliai, ypač naujos atominės elektrinės statybos, kuris net ne vien Lietuvos projektas. Pasiekti finišo tiesiąją reikėjo didelio įdirbio. Atlikome daug parengiamųjų darbų – vieni matomi, kiti nematomi, diplomatiniai, net konfidencialūs. Prisiminkime: 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje ES, jos institucijų, kitų ES šalių tvirtos pozicijos dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės nebuvo, o paskui mūsų pastangų dėka atsirado stipri parama.
Dirbome iš karto keliomis energetinių projektų kryptimis: ėmėmės ES trečiojo paketo įgyvendinimo dujų sektoriuje ir suskystintų dujų terminalo, naujos atominės elektrinės projektų, atsinaujinančių energijos išteklių vystymo, elektros tiltų į Švediją ir Vakarų Europą. Žinoma, norėtųsi, kad viskas vyktų greičiau, tačiau koks buvo pasipriešinimas. Bet realūs darbai pradėti ir dar krizės laikotarpiu. Kai oponentai sako, kad po poros kadencijos metų šie projektai jau galėjo būti baigti, norisi paklausti, ypač socialdemokratų, kur jie buvo prieš tai aštuonerius metus turėdami valdžią.
VEIDAS: Ar Jūs asmeniškai tikite, kad bus pastatyta Visagino AE?
I.D.: Tikiu, kad ji turi būti. Bet tai priklauso, kaip po Seimo rinkimų susidėlios nauja valdančioji koalicija. Vis dėlto esu įsitikinusi, kad privalo būti darbų tęstinumas. Kaip vienodai politinės jėgos matė stojimą į NATO ir ES, taip šiandien svarbus vienodas naujos AE projekto matymas.
VEIDAS: Bet akivaizdu, kad mato nevienodai – didžiausia opozicinė frakcija  socialdemokratai balsavo prieš.
I.D.: Bet kaip iššifruoti jų tezę – mes už atominę, bet dabar prieš? Gali būti, kad tai tik priešrinkiminė retorika, todėl tikiu, kad viskas su AE projektu bus gerai.
VEIDAS: Ar manote, kad imantis tokio grandiozinio projekto visuomenė ir net sprendimus priimantys politikai buvo pakankamai informuoti apie jo naudą ir grėsmes?
I.D.: Šiandien jau turime daug informacijos. Seimo nariai, kurie nori, gali susipažinti net su konfidencialia informacija. Bet ją perskaitė du – Vidmantas Žiemelis ir Julius Veselka. Kur kiti, ypač tie, kurie taip garsiai protestuoja?
Bet, sutinku, informacijos visuomenei trūko. Viešųjų ryšių ar darbo su visuomene prasme informacijos apie VAE stygius – tikrai didelė spraga, kaip ir apskritai tai šios Vyriausybės didžiausias trūkumas. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės darbai geri, bet jų pateikimas prastas.
VEIDAS: Kaip prognozuojate – ar Seimas balsuos už referendumą dėl VAE ir, jei taip, kokia bus žmonių nuomonė?
I.D.: Visuomenė savo poziciją išsakė – už referendumą reikėjo surinkti 300 tūkst.parašų, o pasirašė tik 46 tūkst. Tačiau nepaisant to Seime bus neeilinė sesija, gali būti nubalsuota, kad referendumas vyktų kartu su Seimo rinkimais. Manau, žmonės dalyvaus Seimo rinkimuose, bet kažin ar pildytų ir referendumo lapą.
Vis dėlto apmaudu, kad didelis sujudimas kilo tada, kai jau prasidėjo konkretūs, o ne teoriniai darbai. O juk įstatymas dėl atominės elektrinės buvo priimtas 2007 m., valdžioje esant socialdemokratams. Bet tada nei referendumo kas inicijavo, nei visuomenės reakcijos negirdėjau.
VEIDAS: Tačiau nuo to laiko situacija pasikeitė: galimai greta atsiras dar dvi AE, propaguojama skalūninių dujų gavybos plėtra.
I.D.: Tai reikėjo anksčiau VAE statyti. Bet jei galvojama, kad reikia viską sugriauti ir vėl pradėti nuo nulio, tai amžinai trypčiosime vietoje.
VEIDAS: Kaip vertinate: ar įvykdėte užmojį kovoti su korupcija?
I.D.: Korupcija – didžioji Lietuvos piktžaizdė. Buvo didelis pasipriešinimas, bet liūto dalis antikorupcinių įstatymų priimti ir pradeda veikti. Pavyzdžiui, buvo daug kalbų apie politinių partijų finansavimą kaip apie korupcinį židinį, tačiau veiksmo – ne. O dabar pirmą kartą Seimo rinkimai vyks pagal naują įstatymą.
VEIDAS: O kas, atvirkščiai, neprisidėjo prie normalaus valstybės gyvenimo?
I.D.: Šios kadencijos Seimas labai spalvingas, buvo daug skandalų. Jų svarstymai, nepasitikėjimai, apkaltos atima daug laiko, kurį būtume galėję skirti teisėkūrai ar parlamentinei kontrolei. Jau nekalbant apie atgarsį visuomenėje – per vieną kitą Seimo narį dėmė krenta visiems. Pritrūko politinės valios priimti Seimo narių garantijų įstatymas. Rudens sesijoje turėsime priimti jį ir iš esmės perrašytą Seimo statutą.
O ko nepadarė Vyriausybė – tai namų renovavimas, nors tai buvo labai rimta programa ir energijos taupymo, ir darbo vietų prasme.
VEIDAS: Kiek procentų valdančioji dauguma įgyvendino savo įsipareigojimus?
I.D.: Jei imtume papunkčiui Vyriausybės programą, įgyvendinome apie 70 proc. įsipareigojimų. Beje, kai kalbama apie šiandienę valdžią, vis girdžiu sakant „konservatoriai”. Bet mūsų valdančiojoje daugumoje – tik pusė, esame koalicinė dauguma ir norint priimti sprendimus teko daryti kompromisus.
VEIDAS: Kodėl Jūs balsavote prieš PVM lengvatinį tarifą žiniasklaidai, kaip kad yra daugelyje demokratinių valstybių, nors visada kalbėjote priešingai?
I.D.: Aš – už PVM lengvatą žiniasklaidai ir taip balsavau svarstant šį siūlymą, kuris, beje, būtent mano pastangomis atsidūrė Seimo darbotvarkėje. Bet ši siūlymas buvo apkabinėtas lengvatomis neįgaliesiems, transportui, kas biudžeto pajamas sumažins 100 mln. Lt. Tikėjausi, kad tos „priekabos“ prie lengvatinio PVM žiniasklaidai bus atmestos, deja, net mūsų frakcijos nariai balsavo už. Po to, kai Seimas ką tik buvo priėmęs europinį fiskalinės drausmės susitarimą, būdama Seimo pirmininkė negalėjau balsuoti už visą PVM lengvatų paketą.
VEIDAS: Ar tikite, kad po Seimo rinkimų atsidursite ne opozicijoje?
I.D.: To reikia klausti rinkėjų.
VEIDAS: O kaip jiems šią kadenciją reikėjo susigaudyti, kas yra Tėvynės sąjunga – Aurelija Stancikienė, Saulius Stoma, Rokas Žilinskas ar Irena Degutienė? Ar partija, vis prisijunginėdama kitas ir priiminėdama į savo gretas bet kokius politinius turistus, nepraranda savo identiteto?
I.D.: Mes – skėtinė partija, kuri apjungia keturias dešiniąsias sroves – konservatyviai mąstančiąją, krikščioniškąją, politinius kalinius ir tremtinius, tautininkus (su Gintaru Songaila išėjo tik dešimtoji jų dalis). Į partiją priima partijos skyriai. Jei jiems tai draustume, būtų autoritarizmas. Žmonės į mūsų partiją laisva valia ateina ir išeina. O minėti žmonės buvo dešiniųjų pažiūrų.
VEIDAS: Kaip prognozuojate Seimo rinkimų rezultatus, naujų politinių jėgų debiutą juose?
I.D.: Manau, Lietuvos žmonės protingi ir mato, kas vyksta. Vienadienių gelbėtojų buvo prieš kiekvienus rinkimus, bet po pastarųjų turbūt suprato, kad rezultato tai neduoda. Nenorėčiau prognozuoti, kas kiek laimės, bet bendrauju su žmonėmis įvairiuose miestuose, rajonuose ir girdžiu, kad jie komentuoja įvykius net įžvalgiau nei politologai.
VEIDAS: Jei buvusi teisėja Neringa Venckienė, kaip minėjo, eis su jumis susirungti toje pačioje rinkimų apygardoje, ar nebijote konkurencijos?
I.D.: Kodėl turėčiau bijoti? Šioje apygardoje kandidatuosiu trečią kartą. Joje būna keturiolika penkiolika kandidatų. Visi yra lygiaverčiai konkurentai.

Susvyravusi koalicija išliks?

Tags: , , ,


BFL

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atsistatydina ne dėl to, kad suklydo atleisdamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus – tokį sprendimą jis priėmė, suvokęs įtampą koalicijoje. Svarbiausia žinia, kad ji išliko ir galės dirbti toliau.

“Prezidentė iki pat šios savaitės tikrai tikėjo, kad koalicijos partneriai savo vidaus problemas gali išsispręsti savarankiškai, nepaverčiant to Vyriausybės ir valstybinio masto problemomis (…). Tik įsitikinus, kad konstruktyvus dialogas darosi nelabai įmanomas tarp koalicijos partnerių, ir iškilo grėsmė, kad gali žlugti Vyriausybė, prezidentė ėmėsi iniciatyvos, kaip su mažiausiais nuostoliais išspręsti susidariusią situaciją”, – interviu “Žinių radijui” sakė Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.

“Vakar, pirmadienį prieitas kompromisinis sutarimas, kada ministras, įvertinęs situaciją, jis jau pats sutiko kompromiso vardan atsistatydinti – parašyti pareiškimą, kurį premjeras turėtų teikti prezidentei. Noriu atkreipti dėmesį, kad ministro pasitraukimas įvyko ne dėl to, jog būtų pripažintos padarytos klaidos, bet dėl suvoktos situacijos ir įtampos koalicijoje”, – pabrėžė M. Lingė.

Jo teigimu, jau mėnesį Lietuva gyvena nestabiliomis sąlygomis, kuomet trukdoma užtikrinti būtinų valstybei darbų tęstinumą, todėl šis žingsnis svarbus tuo, kad valdančioji koalicija galės dirbti ir toliau.

“Svarbiausia žinia, kad valdančioji koalicija išliko ir gali dirbti toliau”, – pabrėžė jis.

M. Lingė taip pat pažymėjo, jog vakarykščio susitikimo metu nebuvo kalbėta apie vidaus reikalų ministro postą galintį užimti asmenį.

ELTA primena, kad R. Palaitis pranešė atsistatydinsiąs po pirmadienį Prezidentūroje įvykusio Premjero Andriaus Kubiliaus, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderio Algio Čapliko ir R. Palaičio susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite.

Kalbėdama apie ministro R. Palaičio veiksmus, D. Grybauskaitė sakė, jog ministro neatleido todėl, kad, atleisdamas FNTT vadovus, jis laikėsi visų būtinų įstatymų.

“Todėl bet koks kompromisas galėjo būti padarytas tik tuo atveju, jeigu pats ministras, matydamas įtampas koalicijoje, apsispręstų pasitraukti iš koalicijos. Dėl tokio apsisprendimo šiandien (pirmadienį – ELTA) ministras mums patvirtins pats”, – kalbėjo šalies vadovė, prieš R. Palaičiui pranešant apie pasitraukimą.

Premjeras A. Kubilius teigiamai atsiliepė apie ministro žingsnį trauktis savo noru.

LiCS lyderis A. Čaplikas pakartojo, kad partija palaikė ir toliau palaiko jų deleguotą ministrą R. Palaitį.

Pasirašytas susitarimas dėl biudžeto

Tags: , , ,


Ketvirtadienį pasirašytas susitarimas dėl biudžeto. Tai savo parašais patvirtino Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Andrius Kubilius, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas.

Sutarta pensijas nuo sausio 1-osios atkurti 100 proc. Kartu su pasirašytu susitarimu parengtas priemonių planas, kurio efektas bus pasak A.Kubiliaus, – 250 mln. litų. Koalicijos partneriai nutarė sumažinti įmokas į pensijų fondus 0,5 proc., pervedimai į pensijų fondus sieks 1,5 proc.

Nuo kitų metų sausio 1 d. nutarta apmokestinti prabangų nekilnojamąjį turtą. Tikimasi, kad tai leis surinkti į biudžetą papildomai apie 30 milijonų litų.

Pasak A.Kubiliaus dėl prabangių automobilių apmokestinimo bus sprendžiama Seimo pavasario sesijoje.
Dėl indėlių palūkanų apmokestinimo bus apsispręsta Seime.

Valdančioji koalicija neprieštarauja “prabangos” mokesčiams

Tags: , , ,


BFL

Valdančiosios koalicijos partneriai iš esmės neprieštarauja vadinamųjų “prabangos” mokesčių įvedimui, tačiau kartu akcentuoja būtinybę ieškoti daugiau vidinių resursų, nes nauji mokesčiai vieni nepajėgtų finansuoti visiško sumažintų pensijų grąžinimo.

Trečiadienį po valdančiosios koalicijos partnerių susitikimo Liberalų ir centro sąjungos narys Algis Čaplikas kalbėjo, kad jo atstovaujama partija pritartų tokių mokesčių pritarimui, tačiau, pirma, reikėtų sulaukti tikslių jų naudos apskaičiavimų.

“Nesame prieš jį labai nusiteikę, tiesiog norėtume sulaukti iš finansų ministrės ar Seimo Pirmininkės paskaičiavimų, kas yra tas “prabangos” mokestis ir kiek tai gali duoti naudos biudžetui (…). Mes ne prieš “prabangos” mokestį – deimantai, jachtos, vilos turi būti apmokestintos, nepadoru gyventi taip prabangiai”, – žurnalistams sakė A. Čaplikas.

Jis pabrėžė, kad Liberalų ir centro sąjunga vis dėlto nepritartų nekilnojamojo turto mokesčio įvedimui, kuris, A. Čapliko teigimu, neapmokestinant absoliučiai viso turto, neduotų norimos naudos.

Tautos prisikėlimo partijos (TPP) vadovas Arūnas Valinskas išreiškė paramą visiškam sumažintų pensijų grąžinimui į ankstesnį lygį, tačiau akcentavo, kad kartu su pensijomis turi būti atkurtas ir buvęs išmokų neįgaliems asmenims dydis. Jo teigimu, socialiai jautriausioms grupėms grąžinant sumažintas išmokas reikės ieškoti papildomų taupymo rezervų, nes siūlomi mokesčiai nepatenkintų lėšų poreikio.

“Mes ne prieš pensijų atkūrimą, bet tuomet kompleksiškai reikia, kad nenukentėtų ir neįgalieji. Kokie tie vidiniai rezervai, šiandien buvo sutarta, konfidencialiai, ieškoti ir neabejoju, kad įstengsime surasti. Kiek preliminariai paskaičiuota, tas labai viešai išreklamuotas “prabangos” mokestis gali atnešti nuo 10 iki 20 mln. litų į biudžetą. Kai skylė siekia milijardą, tai yra labiau populistiniai pasisakymai, todėl Vyriausybė, spręsdama klausimą iš esmės, turės ieškoti kitų rezervų, ir tai sutarta daryti”, – kalbėjo TPP lyderis.

ELTA primena, kad antradienį Vyriausybė vienbalsiai patvirtino valstybės biudžeto projektą, pagal kurį tik iš dalies, 50 proc., atkuriamos sumažintos pensijos. Seimas turėtų svarstyti, kaip rasti papildomų pajamų, kurios leistų pensijas atkurti didesniu mastu, kaip variantas gali būti svarstomas ir “prabangos” mokesčių įvedimas, sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Viešojo sektoriaus išlaidos 2012 m. bus mažinamos 4 proc., tai turėtų padėti sutaupyti apie 600 mln. litų. Visos institucijos pačios galės spręsti, kokiu būdu jos mažins savo išlaidas. Nemažės tik Krašto apsaugos ministerijos išlaidos, antradienį žurnalistams po Vyriausybės neeilinio posėdžio teigė Premjeras.

Konservatoriai buria koaliciją

Tags: , , ,


Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Vilniaus miesto skyrių sueiga pritarė iniciatyvai sostinėje koaliciją sudaryti su “darbiečiais”, “tvarkiečiais” ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio bloku.

Kaip BNS informavo TS-LKD skyrių sueigos pirmininkas Mantas Adomėnas, toks sprendimas priimtas “dviem trečdaliais balsų”, o koaliciją su minėtomis partijomis pasiryžę sudaryti konservatoriai siekia sostinės mero ir savivaldybės tarybos administracijos direktoriaus posto.

Oponuojantį bloką kuriantis Artūro Zuoko judėjimas buvo pranešęs, kad koaliciją Vilniuje sudaro su Darbo partija, socialdemokratais ir Rusų aljansu, tačiau “darbiečiai” pranešė galutinio susitarimo dėl koalicijos formavimo nepasirašę.

Be Darbo partijos atstovų valdančiosios koalicijos sostinės savivaldybės taryboje negali sudaryti nei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nei A.Zuoko koalicija.

Vilniaus konservatorių patvirtintą koalicijos variantą kritiškai įvertino viena TS-LKD lyderių Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Ji žurnalistams antradienį pareiškė neįsivaizduojanti koalicijos su V.Tomaševskio bloku, atkreipdama dėmesį, kad į šio bloko kandidatų sąrašą buvo įrašytas ir išrinktas buvęs sovietų represinės struktūros KGB darbuotojas.

V.Tomaševskio bloko sąraše į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą išrinktas Viktoras Balakinas. Žiniasklaidoje skelbta, kad inžinieriaus išsilavinimą turintis vyras 1973-1991 metais dirbo LTSR valstybės saugumo komitete, arba vadinamajam KGB, ir turėjo majoro laipsnį.

Tačiau partijos pirmininkas premjeras A.Kubilius sako, jog dėl koalicijų sudarymo savivaldybėse sprendžia vietos skyriai. Jis antradienį sakė matantis visas galimybes konservatoriams ir toliau vadovauti Vilniui.

“Aš iš tiesų turiu pasakyti, kad matau visas galimybes, kad Vilniaus mieste mes turėsime merą R.Alekną, ir vykdysime darbus, kurie labai svarbūs, ir tame tarpe neleisime įsigalioti “Rubicono” monopoliui”, – Seime žurnalistams kalbėjo partijos vadovas.

Per vasario pabaigoje vykusių savivaldos rinkimų daugiausia – 12 vietų – gavo A.Zuoko ir Vilniaus koalicija. 11 mandatų gavo Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija “Valdemaro Tomaševskio blokas”, dešimt – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, aštuonis – Darbo partija, po penkis – Lietuvos socialdemokratų partija bei partija “Tvarka ir teisingumas”.

A.Zuoko judėjimo pranešimas apie pasiektą sutarimą dėl koalicijos Vilniuje neįtikino oponentų

Tags: , , ,


Konservatoriai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija sako, kad juos nustebino penktadienį išplatintas pranešimas apie Artūro Zuoko koalicijos, Darbo, Socialdemokratų partijų ir Lietuvos rusų aljanso pasiektą sutarimą dėl valdančiosios koalicijos Vilniuje.

Konservatoriai taip pat siekia suburti valdančiąją koaliciją, į kurią įeitų LLRA, partija “Tvarka ir teisingumas” bei Darbo partija.

“Visokie žodiniai susitarimai daromi jau seniai, tačiau koalicija sudaroma, kad oficialiai pasirašoma sutartis. Aš kiekvieną dieną galiu skelbti apie žodinius susitarimus”, – BNS penktadienį sakė dabartinis meras konservatorius Raimundas Alekna.

Jis sakė esąs “beveik tikras”, kad iki pirmojo naujai išrinktos tarybos posėdžio valdančiosios koalicijos sudėtis dar gali pasikeisti.

LLRA atstovas Janas Kaminskis BNS sakė nemanantis, kad galima tikėti paskelbtu pranešimu. Jis sakė, kad su LLRA bendroje koalicijoje dalyvavęs Rusų aljansas sprendimą gali priimti tik pirmadienį partijos taryboje.

“Nieko nežinau apie tokį susitarimą, čia galbūt gandai. Nemanau, kad tuo galima tikėti”, – BNS sakė J.Kaminskis.

“Rusų aljansas be pirmadienio negali priimti jokio sprendimo, kadangi pas juos taryba pirmadienį. (Rusų aljanso atstovas – BNS) Viktoras Balakinas yra mūsų frakcijos seniūno pavaduotojas, tai nemanau, kad kažkas ten rimto yra”, – BNS sakė J.Kaminskis.

A.Zuokas sako, kad susitarimas yra tvirtas.

“Vakar turėjome bendrą renginį Užupyje, kur buvo bendras visų tarybos narių koalicijos partnerių susitikimas ir susipažinimas, ir programos metmenų, kurie buvo rengti dvi savaites, patvirtinimas, ir šiuo metu turime visus balsus, kad galėtume prisiimti visus įsipareigojimus dėl miesto tarybos darbo”, – BNS sakė A.Zuokas.

Pranešimą spaudai apie valdančiąją koaliciją išplatino A.Zuoko įsteigta asociacija “Tėvynės atgimimas ir perspektyva”.

Jame teigiama, kad Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija ir Rusų aljanso atstovai sutarė bendradarbiauti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, sudarant valdančiąją daugumą.

Anot pranešimo, į merus bus siūlomas A.Zuokas.

Darbo partija galutinio susitarimo dėl koalicijos formavimo Vilniaus taryboje kol kas nepasirašė, BNS sakė “darbiečių” lyderis europarlamentaras Viktoras Uspaskichas.

“Kol kas Darbo partija nepasirašė niekur. Kad susitikinėja, dirba, atidirbinėja kažkokius klausimus, tai taip”, – penktadienį teigė V.Uspaskichas.

Taip jis paneigė Artūro Zuoko įsteigtos asociacijos “Tėvynės atgimimas ir perspektyva” paskelbtą informaciją, kad Darbo partija, A.Zuoko ir Vilniaus koalicija, Socialdemokratų partija ir Rusų aljanso atstovai sutarė bendradarbiauti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, sudarant valdančiąją daugumą.

Nusistebėjimą tokiais teiginiais pareiškė ir dabartinis meras konservatorius Raimundas Alekna, ir į naująją tarybą išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Janas Kaminskis, kurio partija į savivaldybę pateko pagal vieną sąrašą su Rusų aljansu.

R.Alekna BNS taip pat sakė, kad V.Uspaskichas penktadienį inicijuoja susitikimą, per kurį jie abu ketina aptarti bendradarbiavimo galimybes.

Be Darbo partijos atstovų valdančiosios koalicijos sostinės savivaldybės taryboje negali sudaryti nei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nei A.Zuoko koalicija.

Per vasario pabaigoje vykusių savivaldos rinkimų daugiausia – 12 vietų – gavo A.Zuoko ir Vilniaus koalicija. 11 mandatų gavo Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija “Valdemaro Tomaševskio blokas”, dešimt – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, aštuonis – Darbo partija, po penkis – Lietuvos socialdemokratų partija bei partija “Tvarka ir teisingumas”.

Premjeras: koalicijos partneriai siūlo pensijas atstatyti tik iš dalies, didinti biudžetininkų algas

Tags: , , ,


Lietuvos premjeras Andrius Kubilius sako trečiadienį iš kai kurių koalicijos partnerių išgirdęs siūlymą sumažintas pensijas nuo kitų metų atstatyti tik iš dalies. Jie tai pat siūlo jau kitąmet didinti valstybės tarnautojų atlyginimus.

“Kai kurie koalicijos partneriai – liberalesnieji koalicijos partneriai – šiandien iškėlė tokią mintį, kad galbūt nereikėtų numatyti pilno pensijų atstatymo, kai baigsis pensijų laikino sumažinimo įstatymo galiojimas šių metų pabaigoje, o dalį tų lėšų galbūt galima būtų skirti ir viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui”, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė A.Kubilius.

Tuo tarpu pats premjeras pripažino manantis, kad pensijos nuo kitų metų turėtų sugrįžti į 2009 metų lygį.

Jo teigimu, sumažintų pensijų atstatymui reikės maždaug 600 mln. litų.

Seimo Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas Algis Čaplikas trečiadienį po Vyriausybės koalicijos pusryčių žurnalistams sakė manantis, kad didinti pensijas būtų galima iš augančio valstybės biudžeto, be to, jau reikia pradėti kalbėti ir apie valstybės tarnautojų, policininkų, mokytojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimą.

Paklaustas, kaip liberalcentristai įsivaizduoja pensijų atstatymą nekeičiant mokesčių, A.Čaplikas nurodė, kad tai būtų galima padaryti augančios ekonomikos sąskaita.

Pasak liberalcentristo, gilesnė diskusija apie pensijų grąžinimą ir valstybės tarnautojų, policininkų, mokytojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus prasidės po poros savaičių, Finansų ministerijai pateikus kitų metų biudžeto prognozes.

Prezidentė Dalia Grybauskatė vasario viduryje pareiškė, kad Vyriausybė jau kitąmet turėtų gražinti pensijas į prieškrizinį lygį. Anot prezidentės, Vyriausybė turės rasti lėšų pensijas grąžinti į iki 2009 metais buvusį lygį.

Pensijas sumažinęs įstatymas turėtų nustoti galioti 2012 metų pradžioje – tuomet pensijos ir kitos socialinės išmokos vėl grįš į iki 2009 metais buvusį lygį.

Pernai liepą Vyriausybė patvirtino sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos koncepciją ir pagal ją bus parengtas įstatymo projektas. Vyriausybė anksčiau žadėjo iki šių metų spalio pateikti Seimui įstatymų pataisas dėl sumažintų pensijų kompensavimo.

2009-ųjų pabaigoje Seimas nusprendė, kad dėl krizės sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2012-ųjų pradžios. Seimas jau atmetė visus siūlymus pensijas į 2009 metų lygį grąžinti anksčiau.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...