Šiemet prieš Kalėdas gyventojai dažniau ir daugiau atsiskaitė mokėjimo kortelėmis negu atitinkamu laikotarpiu pernai ir mažiau ėmė pinigų iš bankomatų, rodo SEB banko statistika. Nuo gruodžio 1  iki gruodžio 23 dienos atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičius padidėjo 8,5 proc., o kortelėmis išleista suma – 6,8 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai. Prieškalėdiniu laikotarpiu ypač daug atsiskaityta mokėjimo kortelėmis užsienyje – kitose šalyse ar jose registruotose interneto parduotuvėse  atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičius išaugo daugiau negu penktadaliu (21 proc.), o išleista suma – 13,4 procento.
Palyginus šių ir praėjusių metų laikotarpius prieš Kalėdas, matyti, kad gyventojai  nuolat atsiskaitė  ne tik debeto, bet ir kredito kortelėmis. Atsiskaitymų kredito kortelėmis skaičius Lietuvoje išaugo 8,2 proc., o išleista suma – 5,6 procento.
Pasak SEB banko prezidento pavaduotojo  Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus  Virginijaus Doveikos, didesnį atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičių lemia sparčiai besikeičiantys gyventojų įpročiai. „Gyventojai vis dažniau mokėjimo kortelę naudoja atsiskaitydami už prekes ir paslaugas ir vis rečiau –  kaip priemonę pasiimti grynųjų pinigų. Taip pat pastebime, kad žmonės vis dažniau dairosi prekių ir paslaugų internete, drąsiau perka ir moka kortelėmis užsienio šalyse registruotose interneto parduotuvėse“, – sako V. Doveika.
Prieškalėdinių atsiskaitymų analizė rodo, kad   gyventojai vis mažiau ima  grynųjų pinigų iš bankomato norėdami atsiskaityti prekybos vietose. Iš bankomatų prieš Kalėdas gyventojai ne tik pasiėmė 1,3 proc. (6,6 mln. litų) mažiau pinigų negu pernai prieškalėdiniu laikotarpiu, bet ir 4,4 proc. rečiau ėjo prie bankomato (107 tūkst. operacijų) pasiimti grynųjų pinigų. Prieš šias Kalėdas gyventojai mokėjimo kortelėmis atsiskaitė dažniau ir daugiau Lietuvoje esančiuose prekybos centruose – atsiskaitymų kortelėmis skaičius padidėjo 7,2 proc., o suma – 5,3 procento.
Gyventojai mokėjimo kortelėmis atsiskaitė dažniau, tačiau vidutinė vieno atsiskaitymo mokėjimo kortele Lietuvoje suma sumažėjo 2 proc., o užsienio prekybos vietose – 6,3 procento. Lietuvoje vidutinė pirkinio vertė siekė 63 litus, o užsienyje esančiose parduotuvėse – 158 litus.

mokytoja299

Prisiminus tarybinių laikų pedagogų aprangą, daug kam prieš akis iškyla pilki arba languoti, daugiau kilimą nei rūbus primenantys kostiumėliai, apdribę megztiniai, pusę veido dengiantys akiniai ir cheminiu būdu sušukuoti plaukai.Nors ir pasitaikydavo skoningų išimčių, daug kam būtent toks mokytojo įvaizdis įstrigęs giliai į pasąmonę.

Šiandien mokytojai turi gerokai daugiau laisvės ir pasirinkimo galimybių tiek pačiame mokymo procese, tiek ir formuojant savo stilių. Tačiau diskusijos, kokia yra ir kokia turėtų būti pedagogo apranga verda nuolatos. Tarpusavyje nesutaria tiek patys pedagogai, tiek mokyklos administracija, savitą nuomonę išreiškia ir mokiniai, ir jų tėvai.

Įtikti visiems sunku

Tėvų tarpe vyrauja skirtingos nuomonės – viena jų grupė pasisako griežtai – mokytojai turėtų rengtis kaip ir visi valstybės tarnautojai, gaunantys algą iš valstybės biudžeto. Kiti tėvai, linkę į platesnę diskusiją, sako, jog mokytojų drabužiai – itin svarbi komunikacijos dalis, kuria moksleiviams perduodama tam tikra žinutė. Stilingas, visada pasitempęs, o kartais (tebūnie) ir šiek tiek šokiruojantis – toks turėtų būti mokytojo rodomas pavyzdys, ugdant laisvas ir kūrybingas asmenybes.

Patys moksleiviai pripažįsta, kad jiems maloniau akis paganyti į madingai ir puošniai apsirengusius mokytojus, tačiau tokių pasitaiko vos vienas kitas. Daugumos pedagogų aprangoje dominuoja klasikinis stilius – vyriški ir moteriški kostiumai. Persistengusius pasipuošti mokytojus, moksleiviai netrunka pakrikštyti šmaikščiomis pravardėmis, o linksmos istorijos apie per mažas odines mokytojos kelnes ar iš kojų verčiantį dekoltė eina iš lūpų į lūpas.

Paprasčiausia išeitis – aksesuarai

Visų profesijų atstovai turi teisę būti stilingais. Tačiau vienam stilius asocijuojasi su neoninėmis spalvomis nuo galvos iki kojų, kitam gi pakanka nedidelio aksesuaro, parodančio domėjimąsi naujausiomis mados tendencijomis. Mokytojo profesija itin palanki aksesuarų įvairovei ir dažnai jų kaitai. Klasikinio stiliaus aprangą visuomet galima pagyvinti skarele, vėriniu, auskarais, žiedais ir laikrodžiu, o pedagogai, nešiojantys akinius, šiais laikais turi platų akinių asortimento pasirinkimą.

„Fielmann“ optikos salono Vilniuje vadovė Vilma Maigienė sako, kad akiniai – vienas iš paprasčiausių įrankių, norint dažnai keisti savo įvaizdį. Jei anksčiau akinius nešiojantys žmonės ne visada jausdavosi jaukiai, tai dabar akiniai yra labai madingi ir vis dažniau pasirenkami kaip stiliaus elementas. Žaismingi spalvingi akinių rėmeliai tampa puikia atsvara klasikiniam stiliui. Į užmarštį nuėjo stori akinių stiklai ir gremėzdiški neaiškios spalvos jų rėmai. Optikų lentynos lūžta nuo stilingų, spalva ir forma suteikiančių galimybę išreikšti savo asmenybę, variantų.

Be to, „Fielmann“ atstovė V. Maigienė primena, jog tradiciniu laikomas mokytojo įvaizdis – griežti rėmeliai – dabar tapo bendrine mada. Tokie rėmeliai laikomi itin stilingais ir geidžiamais – ypač jaunimo tarpe. O tai iš dalies eliminavo mokytojo stiliaus savitumą. Kad tai, kas anksčiau buvo laikoma „tamstos mokytojos“ stiliumi, dabar tapo tiesiog madingu įvaizdžiu.

Susirinkimuose – papeikimai dėl dekolte

Dėl mados ir stiliaus susiniveliavimo optikos salono ekspertei pritaria ir patys mokytojai. Sostinėje dirbanti pradinių klasių mokytoja Jurga sako jaučianti gana didelę aprangos pasirinkimo laisvę. Pasak jos, džinsuoti, sportinį, laisvą stilių išpažįstantys mokytojai dažnai tiesiog „ištirpsta“ moksleivių būryje, neretai atskirti mokytoją nuo moksleivio būna išties sunku. Vis dėlto Jurgos darbovietėje skiriamas nemažas dėmesys darbuotojų aprangai – susirinkimuose mokytojoms tenka išgirsti rimtų priekaištų dėl gilesnės iškirptės, primenant, kad dirbant su paaugliais nederėtų demonstruoti atviro seksualumo. Rengiami ir seminarai aprangos tematika – čia nagrinėjama mokytojų aprangos įtaka moksleiviams, ypač didelis dėmesys skiriamas pradinukams, kurie itin imlūs naujovėms bei smalsiai fiksuoja kiekvieną mokytojo rūbo detalę.

Jurga pasakoja dažnai iš savo auklėtinių girdinti neįprastų komplimentų aprangos tema – vaikai sugeba atkreipti dėmesį į mokytojos karolių širdies formos miniatiūrinį papuošimą, kartais nepastebėdami ryškios pačio aksesuaro spalvos ar formos. Pradinių klasių mokytoja, nešiojanti kontaktinius lęšius, įsitikinusi, kad jei vieną dieną į klasę įžengtų su akiniais, tai taptų bent kelių dienų sensacija vaikų tarpe. Jurga sako seniai pastebėjusi, kad pradinių klasių mokinukai ne tik pastebi kiekvieną savo mokytojos aprangos pokytį, bet ir nesidrovi paklausti ta tema.

Pasirinkęs mokytojo profesiją, turi susitaikyti su faktu, kad negalėsi likti šešėlyje. Mokytojas tarsi užkeltas ant pjedestalo, jį nuolat stebi keliasdešimt akių. Tad vertėtų atminti, kad ugdant besiformuojančias asmenybes, kiekvienas pedagogo ištartas žodis, aprangos detalė ar balso tonas yra dalis komunikacijos. Mokytojų dienos proga pedagogams vertėtų palinkėti komunikuoti atsakingai, bet nenuobodžiai ir būti įdomiu tiek sau, tiek supančiai aplinkai.