Vilniaus universitetas jau seniai laikomas visaverčiu tarptautinės akademinės bendruomenės nariu, į kurį iš užsienio kasmet atvyksta šimtai studentų ir dėstytojų.

Šiuo metu šimtai Lietuvos mokyklas baigiančių abiturientų mąsto apie studijas užsienyje, tikėdamiesi aukštesnės studijų kokybės, kurios, pasak jų, trūksta mūsų šalies universitetuose. Deja, dažnai nusiviliama: studijų kokybė kitose šalyse ne visada būna geresnė.
Svarbu tai, kad ir studijuojant Lietuvoje yra galimybė paragauti studijų kitų šalių universitetuose, pasiklausyti aukščiausio lygio užsienio dėstytojų paskaitų. Tarkime, Vilniaus universitete sudaromos sąlygos gauti geros kokybės studijas ir dalį jų laiko praleisti užsienio aukštosiose mokyklose.
Dažnai be reikalo nuvertinami ir Lietuvos dėstytojai, juk dauguma VU dėstytojų yra savo srities specialistai ir pasaulyje pripažįstami bei vertinami mokslininkai. Dalis VU profesorių ne tik publikuoja savo straipsnius garsiausiuose mokslo žurnaluose, bet ir yra kviečiami skaityti kviestinių pranešimų pasauliniuose simpoziumuose, taip pat dažnai skaito paskaitas užsienio universitetuose.
Nereikėtų pamiršti ir vizituojančių dėstytojų iš solidžiausių pasaulio universitetų, Vilniaus universiteto studentams dėstančių intensyvius kursus. „Mūsų universiteto ryšiai su užsienio profesoriais labai glaudūs. Turime vizituojančių profesorių iš užsienio universitetų, kurie dirba mūsų universitete visu etatu“, – džiaugiasi VU tarptautinių reikalų prorektorius dr. Rimantas Vaitkus.
Beje, Vilniaus universitete neseniai patvirtinta tarptautinių ryšių plėtros strategija, numatytos specialios priemonės, kurios skatins užsienio studentus ir dėstytojus atvykti į VU. Pasak pašnekovo, pastaruoju metu reikšmingai išsiplėtė sąrašas šalių, su kurių aukštosiomis mokyklomis užmezgami ryšiai: šiandien VU studijuoja net 60-ies pasaulio valstybių studentai.
Intensyviausi studijų mainai vyksta tuose fakultetuose, kuriuose yra daugiausiai mokomųjų dalykų, dėstomų užsienio kalbomis. Tai Ekonomikos, Teisės, Filologijos fakultetai, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų, Užsienio kalbų institutai. Universitetas siūlo daugiau kaip 400 dalykų, dėstomų užsienio kalbomis, kuriuos studentai gali lankyti kartu su užsienio studentais.
Vilniaus universitetas – daugiausiai studentų studijuoti į užsienį siunčianti Lietuvos aukštoji mokykla. Bendras išvykusių studentų skaičius pagal įvairias studentų mainų ir mobilumo programas praėjusiais metais buvo 611, o atvykusių – 570, iš kurių beveik 200 siekė Vilniaus universiteto diplomo.
Nuo 2012 m. rudens VU Matematikos ir informatikos fakultete pradedamos dvi populiarios magistrantūros programos, kurios bus dėstomos anglų kalba, potencialiai pritraukiant ir užsienio studentų, – tai ekonometrija bei finansų ir draudimo matematika. O Filologijos fakultetas kasmet priima apie 120 pagal „Erasmus“ programą iš kitų Europos universitetų (daugiausia Italijos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos) atvykstančių studentų.

Mainų programos studentams – neįkainojama patirtis

Ko gero, nerastume studento, kuris nenorėtų nors keletą mėnesių pastudijuoti užsienio universitete. Tokios stažuotės metu įgyjama ne tik žinių, bet ir daugybė patirties apie tai, kokie mokymosi metodai taikomi kitų šalių aukštosiose mokyklose. Mainų programose dalyvaujantys studentai plečia savo akiratį, užmezga ryšių su tų šalių studentais. Eksperimentinių mokslų atstovai turi galimybę dirbti su unikalia aparatūra, pasisemti naujų idėjų.
Turbūt daugiausiai yra žinoma apie studentų mainų programą „Erasmus“, pagal kurią Vilniaus universitetas yra sudaręs apie 700 sutarčių su 360 Europos šalių universitetų, tad studentai iki vienų akademinių metų gali praleisti viename iš Europos universitetų.
Štai Gamtos mokslų fakultete biofiziką studijuojantis Povilas Norvaišas prieš daugiau nei metus buvo išvykęs semestrui į Helsinkio universitetą. Kaip vieną didžiausių tokios patirties pranašumų jis įvardija galimybę studijuoti dalykus, kurie nedėstomi Vilniaus universitete. „Turėjau laisvę pasirinkti sau įdomius kursus, kurie gerokai praplėtė mano mokslinį akiratį“, – pripažįsta P.Norvaišas, šiais metais rašantis baigiamąjį bakalauro darbą.
Pasak Povilo, tikrai aktyvūs ir darbštūs studentai iš studijų užsienyje gali gauti maksimumą. Tarkim, jis pats, padedamas Helsinkio universiteto profesorės Evos Kisdi, dabar rengia rimtą mokslinį straipsnį iš evoliucinės biologijos srities. Šis straipsnis taps didžiuliu pranašumu, tęsiant mokslus ir stojant į magistro studijas.
O štai moderniųjų technologijų fizikos ir vadybos studentei Julijai Litvaitytei, praėjusiais metais studijavusiai Kopenhagos universitete, pavyko padirbėti rimtoje mokslinėje laboratorijoje. „Įgijau daugiau pasitikėjimo savimi bei savarankiškumo. Mat patekusi į visai kitą sistemą suvokiau turinti pakankamai gebėjimų, kad galėčiau greitai susiorientuoti ir suderinti studijas bei darbą laboratorijoje“, – patirtimi dalijasi J.Litvaitytė, šį pavasarį baigianti bakalauro studijas.

Jei Europos per mažai…

Studijų mobilumo galimybes už Europos Sąjungos ribų atveria „Erasmus Mundus“ programa. „Nereikia manyti, kad apsiribojame tik Europos šalimis: turime gana intensyvius mainus su Kinija, Australija, Singapūru, Japonija, Pietų Korėja, Gruzija, Kanada. Atsivėrus ISEP programos galimybėms galime priimti ir siųsti studentus į JAV“, – pabrėžia VU tarptautinių reikalų prorektorius.
Istorijos fakultete studijuojantis Simonas Teškevičius pagal „Erasmus Mundus“ programą vyko studijuoti Jugoslavijos istorijos į Novi Sado universitetą (Serbija). Parašęs kursinį darbą apie tarpukario laikotarpio diplomatinius ryšius tarp Lietuvos ir Serbijos valstybių, jis sudomino Serbijos istorikus, kurie ėmėsi aktyviau tyrinėti šią anksčiau mažai liestą temą. Studijų metais S.Teškevičius ne kartą lankėsi Kosove – ši patirtis bei regiono žmonių pažinimas ypač padeda rašant baigiamąjį bakalauro darbą apie Lietuvos taikdarių pajėgų vaidmenį pastarųjų Balkanuose vykusių konfliktų metu.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus universitetas ne tik dalyvauja „Erasmus“ šeimos mainų programose, bet ir dirba tarptautiniuose universitetų tinkluose bei projektuose, pavyzdžiui, Europos universitetų asociacijoje (EUA), Tarptautinėje universitetų asociacijoje (IUA) ar Baltijos universitetų programos tinkle (BUP). „Be to, turime pasirašę daugiau kaip 110 dvišalių sutarčių su partneriais visuose pasaulio kraštuose, remiantis šiomis sutartimis vyksta studentų ir dėstytojų mainai“, – džiaugiasi R.Vaitkus. Ir iš tiesų, Vilniaus universiteto studentai bei mokslininkai gali vykti į pačius atokiausius pasaulio kampelius.

Mainai neapsiriboja studentais

Vilniaus universiteto mainų programose aktyvūs ne tik studentai, bet ir dėstytojai: jie dalyvauja tarptautiniuose projektuose, vyksta dėstyti į užsienį, Lietuvoje rengia pasaulinio lygio konferencijas bei simpoziumus. Mokslinis bendradarbiavimas ne tik kelia universiteto prestižą, bet galų gale virsta ir materialine nauda: bendri uždaviniai su kitų šalių mokslininkais tampa bendrais projektais, kurie pritraukia papildomų lėšų.
„Mokslininkams bendradarbiauti su užsieniu būtina, kad jie jaustų šiuolaikinių mokslo laimėjimų pulsą, keistųsi idėjomis su kolegomis ir darytų bendrus atradimus“, – tvirtina VU Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas profesorius Remigijus Leipus.
Tarp aktyviausių VU matematikų ir informatikų profesorius išskiria profesorę Valentiną Dagienę, kuri dažnai skaito paskaitas Šveicarijos Ciuricho aukštesniojoje technikos mokykloje, bendradarbiauja su Izraelio Weizmanno mokslų instituto informatikos edukacinių tyrimų grupe. Taip pat ypač aktyvus profesorius Algimantas Juozapavičius: jis dirba kartu su mokslininkais iš Europos branduolinių tyrimų centro (CERN), kuriame veikia bene brangiausias pasaulio eksperimentas – didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC).
Tarptautine veikla neatsilieka ir kiti VU fakultetai. Filologijos fakultetas pagal „Erasmus“ mainų programą pernai dėstyti į Europos universitetus išsiuntė apie 20 fakulteto dėstytojų. Be to, kasmet į šį fakultetą atvyksta keliasdešimt užsienio dėstytojų, pavyzdžiui, pernai VU Filologijos fakultete paskaitas skaitė daugiau nei 50 dėstytojų.
„Labiausiai užsienyje vertinami tie Vilniaus universiteto mokslininkai, kurių darbai dažniausiai cituojami, kurie yra sukūrę ištisas mokslo mokyklas“, – pabrėžia R.Vaitkus. Tarp tokių – žymūs Vilniaus universiteto profesoriai fizikai A.Piskarskas, J.Banys, S.Juršėnas, A.Žukauskas, chemikai A.Abrutis, A.Kareiva, biochemikai V.Šikšnys, S.Klimašauskas, V.Laurinavičius, V.Razumas ir kt.
Pristatęs šiuos universitetų pranašumus, R.Vaitkus kviečia visus pirmiausia rinktis Lietuvoje siūlomas mokslo ir studijų galimybes, kuriomis jau sėkmingai naudojasi ir užsienio studentai. „Studijos Vilniaus universitete – ne tik platus programų pasirinkimo spektras, moksliniais tyrimais pagrįstos studijos ir galimybė pasimokyti geriausiuose pasaulio universitetuose, bet ir puoselėjamos akademinės tradicijos, klasikinis universitetinis išsilavinimas bei turiningas studentų kultūrinis gyvenimas“, – apibendrina VU prorektorius.

Beveik pusei šalies gyventojų bendrovės „Ingman“ gaminama produkcija asocijuojasi su „pasakų šalies ledais“. Tai rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Sprinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurios metu buvo apklausta daugiau nei tūkstantis respondentų.

Rugsėjo 30 – spalio 12 dienomis atliktame tyrime dalyvavo 18 – 75 metų amžiaus šalies gyventojai. Standartizuoto interviu metodu atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad 40,6 proc. respondentų išlikę sentimentai pasakų šalies ledams ir įmonės „Ingman“ vardą jie sieja būtent su šiuo apibūdinimu. Kiek mažiau – 35,6 proc. apklaustųjų geriausiai tinkanti frazė, apibūdinant minėtos bendrovės produkciją, pasirodė esanti „kokybiški ledai“.

Didžiausios valgomųjų ledų gamintojos Baltijos šalyse UAB „Ingman ledai“ generalinis direktorius Virgilijus Radvilas teigia, kad tokie apklausos rezultatai maloniai džiugina. „Džiaugiuosi matydamas, jog mūsų gaminami ledai Lietuvos gyventojams vis dar asocijuojasi su vaikyste ir „pasakų šalimi“. Apklausos duomenys parodė, jog „Ingman“ vardą su „pasakų šalimi“ labiausiai linkę sieti 18 – 25 bei 46 – 55 metų asmenys, tad akivaizdu, kad „pasakų šalies“ ledai sujungė dvi kartas“, – pažymėjo kompanijos vadovas.

Kompanija „Ingman ledai“ yra pripažinta Lietuvos ledų rinkos lyderė, turinti daugiau kaip penkiolikos metų sėkmingos veiklos patirtį. Įmonėje ledai gaminami iš lietuviškų pieno žaliavų: šviežios grietinėlės, pieno ar pieno miltelių.

Šiuolaikinės technologijos leidžia metus išlaikyti vaisius ir daržoves tarsi šviežius. Ką gauname ir ką prarandame drauge su šia maisto pramonei tokia naudinga apsauga?

Iš mokyklos grįžusi dukra papasakojo apie paprastą biologijos kabinete atliekamą eksperimentą: ant palangės dvi savaites laikomi trys iš skirtingų vietų surinkti obuoliai: vienas paimtas iš mokytojos mamos sodo, antras pirktas iš ūkininko turguje ir trečias įsigytas prekybos centre, Lietuvą pasiekęs iš Izraelio. Pirmasis jau pirmąją savaitę šilumos bei saulės šviesos neatlaikė ir supuvo močiutės sodo obuolys, antrąją savaitę susibaigė ir pirktas iš ūkininko. Trečiasis – didelis, sultingas – atrodo taip pat patraukliai ir eksperimentui skaičiuojant antrosios savaitės pabaigą.
Atžalos užduotas klausimas „kodėl?“ privertė pasidomėti, kaip ir kuo yra apdorojami vaisiai bei daržovės, kad jie taip ilgai atrodo lyg švieži.

Nokinami be saulės

Pradėti reikėtų nuo to, jog žemės ūkio pramonės rinkai pateikiami vaisiai ir daržovės jau auginami taip, kad po derliaus nuėmimo kuo ilgiau išlaikytų patrauklią savo formą, ir išvaizda čia yra labai svarbus elementas – ne mažiau negu paties produkto skonis, kurį šiuolaikinė maisto pramonė dažniausiai sukuria dirbtiniu būdu. Pavyzdžiui, daržovės auginamos nebe natūraliame dirvožemyje, bet specialiuose tirpaluose, kuriuose tiksliai dozuojami mineralai ir kitos augalui reikalingos medžiagos, o natūralią saulės šviesą atstoja elektros lempos. Tačiau tai jau atskira diskusija, kurią pradėti reikėtų palyginus savo darže nusiskintų ir žiemą vasarą taip pat patraukliai prekybos centrų lentynose raudonuojančių importinių pomidorų skonį.
Bet kaip tuos pomidorus ispanai sunkvežimiais sugeba atvežti mums lygiai vienodai gražius, tvirtus, nesuniokotus per ilgą kelionę? Viskas gana paprasta: tie jau specialiu būdu užauginti pomidorai skinami visiškai žali ir nokinami pakeliui, jau išrūšiuoti ir sudėlioti į dėžės – nesunokintas šias minkštas daržoves transportuoti kur kas paprasčiau. Taigi nieko bendro su karšta Ispanijos saule, nurausvinančia sultingų pomidorų šonus.
Panašiai elgiamasi ir su bananais, kurie taip pat nokinami ne saulėje, o specialiose kamerose – jų yra įrengta ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, viena didžiausių Lietuvoje vaisių ir daržovių importuotoja bendrovė „Citma“ informuoja bananus vežanti iš tropinių bei subtropinių kraštų – Ekvadoro, Panamos, Kolumbijos, Kosta Rikos, Ganos. Bananai ten pjaunami žali, kruopščiai atrenkami, išskaidomi į mažesnes kekes, pakuojami ir paruošiami transportuoti. Supakuoti kartoninėse dėžėse, bananai laivais 11–30 dienų gabenami į užsienio šalis. Laivų triumuose palaikoma pastovi 13–14 laipsnių temperatūra, drėgmės ir ventiliuojamo oro santykis – taip prailginamas bananų galiojimo laikas ir užkertamas kelias neplanuotam nokimo procesui. Vėliau bananai jau sunkvežimiais vežami iki specialių kamerų, kuriose sunokinami pasitelkiant etileno dujas.
Pasak „Citmos“ atstovų, etileno dujos nekelia jokio pavojaus sveikatai – jos yra gamtinės kilmės, normaliomis sąlygomis susidaro puvimo proceso metu ir vaisiuose nesikaupia. Beje, taip pat nokinami ir mangai bei papajos.

Obuoliams – ypatingos sąlygos

Be natūralumu nebekvepiančių egzotiškų vaisių dar galime išgyventi, bet mūsų kraštų soduose karaliaujančius obuolius valgyti privalome. Kodėl namų sąlygomis juos pavyksta išlaikyti geriausiu atveju iki Kalėdų, o štai didžiulius sodus turintys ūkininkai dar ir pavasarį siūlo mums gražių, kietų ir sultingų obuolių?
Obuolius pardavinėjantis ūkininkas Andrius Čepaitis paaiškina juos ilgai išlaikantis tik todėl, kad yra daug investavęs į specialius sandėlius. Juose palaikoma pastovi maždaug dviejų laipsnių temperatūra, užtikrinamas nuolatinis drėgmės balansas – pernelyg sausoje patalpoje obuoliai pradeda vysti. Šiais metais 130 tonų obuolių derlių nuėmęs ūkininkas jais iki pavasario ketina prekiauti turgavietėse, maisto bazėse.
Kitas ūkininkas Ričardas Rinkevičius teigia, kad drėgmės lygį obuolių sandėliuose palaikyti ypač svarbu, jis užtikrinamas paprasčiausiai pilant ant sandėlio grindų vandenį. „Kitaip prarastume ir obuolių svorį, ir patrauklią išvaizdą“, – aiškina didžiulių sodų savininkas. Šiemet jis priskynė 350 tonų obuolių, kuriuos realizuos turgavietėse ir viename didžiųjų prekybos centrų.
Šie ūkininkai, nors Lietuvos mastu ir gana stambūs, gali tik su pavydu žiūrėti į kelias didžiausias Lietuvos sodininkystės bendroves, pasistačiusias kelis milijonus litų kainuojančias modernias obuolių saugyklas. Viena tokių – Pasvalio rajone dirbanti UAB „Naradava“, įsirengusi aštuonias šiuolaikines obuolių saugojimo kameras, kuriose automatiškai reguliuojama ne tik oro temperatūra, bet ir atmosferos sudėtis. Tokiuose sandėliuose azoto generatoriumi išretinamas deguonis, taip vaisiai tarytum užmigdomi ir lyg ką tik nuskinti sėkmingai sulaukia net vėlyvo pavasario.
Lietuvoje nenaudojama dar viena Vakaruose labai paplitusi technologija – obuolių konservavimas vašku, kai nuskinti ir išrūšiuoti obuoliai padengiami labai plonu jo sluoksniu, ilgam „užrakinančiu“ vaisiaus gaivumą ir sultingumą. Nusipirkus tokį importinį obuolį jį reikia itin kruopščiai nuplauti šiltu vandeniu – tokios procedūros pakanka vaškui pašalinti.

Pavojų kelia puvinys

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, mitybos ekspertas Rimantas Stukas sako, kad namuose tinkamai – palaikant žemą temperatūrą ir drėgmės balansą – laikomos daržovės bei vaisiai labai ilgai išlaiko savo naudingąsias maistines savybes: „Prarandama tik dalis vitaminų, o štai mineralinių medžiagų kiekis išlieka visiškai nepakitęs.“
Ilgas laikymas kai kada netgi duoda papildomos naudos. Pavyzdžiui, nitratai, jei jų kiekis ką tik nuimtame daržovių derliuje viršija leistinas normas, ilgainiui išgaruoja – taigi žiemą valgoma daržovė gali būti netgi sveikesnė už stalą pasiekusią tiesiai iš daržo.
Aleksandro Stulginskio universiteto Chemijos katedros profesorė Dalia Brazauskienė pataria, jog labai svarbu rudenį nuimtas daržoves laikyti tinkamomis sąlygomis, kad jose neįsiveistų maistą nuodijančių pelėsinių grybelių mikotoksinų. Ji taip pat prisimena vieną Lietuvos mokslininkų neseniai atliktą tyrimą, kai tik šiek tiek įpuvusiose bulvėse – o tokias, išpjaustę puvėsius, daugelis naudoja maistui – buvo rasta nitrozaminų, kurie yra toksiški ir kancerogeniški. „Taigi, jeigu daržovė bent kiek įgedusi – nedvejodami meskite ją lauk“, – ragina mokslininkė.
R.Stukas moko, kad vaisius ir uogas, ypač atvežtus iš toli, reikia labai kruopščiai nuplauti šiltu tekančiu vandeniu. Tačiau kartais plovimas nepadeda: pavyzdžiui, citrusiniai vaisiai, kurių žievė nevalgoma, yra labai smarkiai apdorojami cheminėmis medžiagomis, kurių norma – kur kas didesnė nei, tarkime, vynuogėms ar obuoliams. „Todėl citrinos, apelsino žievelė yra nevalgoma – jos tikrai negalima vartoti konditerijoje, gaminti cukatų ar panašių pagardų“, – perspėja profesorius.

Kaip ilgiau išsaugoti derlių šviežią
- Laikyti per žiemą atrinkite tik pačias šviežiausias, ką tik iškastas bulves, morkas ar kitas šaknines daržoves, nuskintus obuolius;
- Rūpestingai perrinkite ir išmeskite bent kiek įgedusias ar pažeistas daržoves, vaisius – puvimo užkratas labai greitai persiduoda ir visiškai sveikiems;
- Palikite daržoves ir vaisius nevalytus ir neplautus – žemės sluoksnis gerokai pailgina bulvių, morkų „gyvybę“;
- Būtina pašalinti daržovių lapus – jie siurbia drėgmę iš šakniavaisių;
- Šaldytuve negalima laikyti bulvių, svogūnų ir česnakų – jiems tinka tik vėsi ir sausa patalpa;
- Obuoliams, priešingai, reikalinga pakankama drėgmė, antraip jie pradeda džiūti;
- Ilgiausiai šviežumą daržovės ir vaisiai išlaiko vėsioje patalpoje.
- Laikomų daržovių, vaisių priešas – dienos šviesa; ji skatina dygti naujas šaknis ir ataugas.
Šaltinis: thestonesoup.com; personal-fitness.org

Šaldymas – tik pagal taisykles
Produktų šaldymas – mitybos specialistų labai tinkamu pripažintas būdas ilgam išsaugoti vaisių, daržovių, uogų šviežumą. Tačiau daržo, sodo ar miško derlius savo naudingąsias savybes ilgai išlaiko tik tada, kai sušaldomas ir atšildomas laikantis taisyklių.
- Šaldyti reikia tik labai geros kokybes, natūraliai sunokusius ir labai šviežius produktus;
- Visus produktus rekomenduojama užšaldyti greitai ir esant kuo žemesnei temperatūrai, o tada juos saugoti toje pačioje patalpoje, kurioje būtų užtikrinta kuo tolygesnė temperatūra;
- Daržoves rekomenduojama atitirpinti labai greitai, geriausia jas tiesiai iš šaldymo kameros mesti į verdantį vandenį;
- Mėsa, priešingai, savo naudingąsias savybes išsaugo tik tada, kai yra atitirpinama iš lėto, geriausia tai daryti šaldytuve;
- Nepaisant nepatrauklios atšildytų uogų išvaizdos (praranda formą, nebe tokia patraukli spalva), jos ir viduržiemį išlieka kaip puikus vasaros vitaminų šaltinis.
Šaltinis: Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos institutas

Mitybos specialistas R.Stukas: „Tinkamai laikomi vaisiai ir daržovės praranda tik dalį vitaminų, o mineralinių medžiagų kiekis išlieka nepakitęs.“

Vietinės, lietuviškos sodo ar daržo gėrybės šviežesnės ir naudingesnės mūsų organizmui, o ilgoms kelionėms ruošiamoms importinėms daržovėms keliama tik viena sąlyga – patraukli išvaizda

Skirtingais tyrimais nustatyta, kad sunkmečiu renkantis prekę svarbiausias kriterijus pirkėjui yra kaina, antroje vietoje – sudėtis (maisto produktų), trečioje – kilmės šalis (lietuviški produktai lietuviams labiau imponuoja).

“Pastebime, kad daugumai pirkėjų prekių ir produktų kaina labai svarbi, tačiau jie neperka pačių pigiausių ir nekokybiškiausių. Paprastai laukia, kol bus atpiginti jų mėgstami kokybiški produktai. Kitaip tariant, jie nori gauti geriausią vertę už mažiausią kainą”, – teigia parduotuvių tinklo “Iki” atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopeta.

Todėl nieko keista, kad kitame prekybos tinkle – “Rimi”, atsižvelgiant į pasikeitusius pirkėjų įpročius, kuriuos lėmė sumažėjusios pajamos, nuo balandžio vidurio pradėta mažinti tūkstančio populiariausių prekių ir maisto produktų kainas. Kaip teigia “Rimi Lietuva” generalinis direktorius Tony Holmbergas, kainos sumažėjimą kompensuoja pats prekybos tinklas.

Rinkos tyrimų kompanijos “AC Nielsen Baltic” naujausias pirkėjų įpročių tyrimas atskleidė, kad vidutinės namų ūkio išlaidos šviežiems maisto produktams – mėsai, žuviai, daržovėms šiemet sudaro 51 proc. visų vidutinių mėnesinių namų ūkio išlaidų. Tai 1 proc. daugiau nei pernai, tačiau šiemet net 5 proc. sumažėjo bendros pirkėjų išlaidos. Šviežiems produktams maždaug pusę visų išlaidų skiria tiek vidutines, tiek dideles pajamas gaunantys pirkėjai, o mažiausias pajamas gaunantys pirkėjai tokiems produktams pinigų išleidžia netgi šiek tiek daugiau nei pirmieji. Tiesa, jų bendrosios išlaidos yra beveik du kartus mažesnės nei pirkėjų su vidutinėmis pajamomis.

Lankomiausia prekybos vieta liko didieji prekybos tinklai – juose pirkėjai apsilanko kas antrą dieną. Beveik du kartus padaugėjo pirkėjų mažų kainų parduotuvėse, o apsilankančiųjų tradicinėse parduotuvėse smarkiai sumažėjo.