„Vilniaus kooperacijos kolegija unikali tuo, kad jos steigėja yra verslo struktūra – kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga. Todėl turime puikias galimybes įvertinti, kokių kompetencijų labiausiai reikia šiandienos rinkoje. Mes rengiame specialistus Lietuvos verslui ir tarptautiniams verslo paslaugų centrams ir pagal absolventų įsidarbinimo rodiklius esame tarp pirmaujančių“, – teigia Vilniaus kooperacijos kolegijos direktorius Romualdas Pusvaškis.

– Atlaikyti konkurencinę kovą švietimo įstaigoms Lietuvoje vis sudėtingiau. Kokiais konkurenciniais pranašumais šiame kontekste išsiskiria Vilniaus kooperacijos kolegija (VKK)?

R.P.: Vilniaus kooperacijos kolegija – nevalstybinė aukštoji mokykla, veikianti kaip viešoji įstaiga ir vykdanti pirmosios pakopos studijas bei teikianti profesinio bakalauro laipsnį. Kaip jau minėjau, jos steigėja yra verslo struktūra – kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga (vienijanti 38 juridinius narius). Taip pat ji yra steigėja septynių uždarųjų akcinių bendrovių. Lietkoopsąjungos narių ir įmonių 2014 m. prekių apyvarta siekė 621, 5 mln. Lt ir, palyginti su 2013 m., padidėjo 42,2 mln. Lt, arba 7,3 proc.

VKK, aktyviai su ja bendradarbiaudama, įgyja galimybę su geriausiais savo sričių profesionalais ir verslininkais diskutuoti bei tartis, kokie specialistai ir jų įgūdžiai šiandienos rinkoje paklausiausi.

VKK su savo skyriumi Kaune įsikūrusi dviejų didžiųjų Lietuvos miestų centruose ir pasižymi patogiu susisiekimu. Sava valgykla ir bendrabučiai itin palengvina studentų kasdieninę buitį. Siekdama kuo geriau tenkinti smulkiojo ir vidutinio verslo poreikius bei visapusiškai prisidėti prie darnios visuomenės plėtros VKK teikia kvalifikacijos tobulinimo, rinkos tyrimų ir kitokias paslaugas.

2013 m. už socialinės atsakomybės principų integravimą į organizacijos valdymą bei bendruomenės įsitraukimą į šį procesą kolegija buvo įvertinta nacionaliniu atsakingo verslo apdovanojimu.

– Kokios srities specialistus rengia Vilniaus kooperacijos kolegija?

R.P.: Pagal tarptautinius kokybės ir aplinkos apsaugos standartus sertifikuota VKK specializuojasi ekonomikos ir finansų, vadybos bei informacinių technologijų srityse. Taip pat mokome komunikacinės anglų verslo kalbos. Mūsų parengti specialistai darbdavių yra pageidaujami. Pavyzdžiui, informacinių technologijų srities darbdavių neseniai išsakyta mintis: duokite jau šiandien 10 tūkst. savo specialistų, ir visus juos įdarbinsime.

– Ar tiesa, kad jūsų kolegijoje dėstomos disciplinos tarpusavyje gana susijusios?

R.P.: Iš tiesų šiandien darome viską, kad jos tarpusavyje susisietų: nei vadybos, nei apskaitos negalime įsivaizduoti be informacinių technologijų, o informacinių technologijų diegimas bei priežiūra ir yra dažniausia būtent apskaitos ar vadybos informacinės sistemos dalis. Jas mūsų studentai mokosi įdiegti ir prižiūrėti.

Kaip vieną iš savo studijų programų esame įvardiję ir viešojo maitinimo organizavimą. Artimiausiu metu numatoma šią programą tobulinti, pasitelkus gerąją austrų ir šveicarų patirtį.

– Ar jūsų kolegijos pavadinimas sugalvotas jūsų steigėjo?

R.P.: Vilniaus kooperacijos kolegija vadinamės ne tik dėl mūsų steigėjo. Sąvoką „kooperacija“ suvokiame gerokai plačiau: kaip bendradarbiavimą, veikimą drauge, pagalbą vienas kitam. Taigi atsakingu veikimu pagrįstas bendradarbiavimas padeda išlaisvinti kūrybinį potencialą ir pasiekti geresnių rezultatų. Kuo svarbus kooperavimasis įmonėms? Jis leidžia specializuotis, sumažina sąnaudas ir taip leidžia padidinti savo konkurencingumą. Palaikydama kooperacijos idėjas, mūsų kolegija itin daug dėmesio skiria bendradarbiavimui tarp visų į studijų procesą įsitraukusių šalių, nuolat bendraujama su darbdavių ir verslo organizacijų atstovais, tariasi dėl studentų darbo ir praktikos vietų.

Taip pat sudarome sąlygas studijuoti dirbantiems žmonėms, kurie jau yra įgiję profesiją, tačiau pasigenda tam tikrų kompetencijų (vadybinių, apskaitos ar informacinių technologijų), leidžiančių jiems tapti dar konkurencingesniems darbo rinkoje.

– Kaip manote, nuo kokių veiksnių priklauso sėkminga absolventų įsidarbinimo perspektyva?

R.P.: VKK studentams platesnį suvokimą suteikia artimas kolegijos ryšys su socialiniais partneriais. Su visais socialiniais partneriais palaikome glaudžius ryšius. Tarp jų ir su praėjusiais metais įsteigta Lietuvos kooperatyvų konfederacija bei jos nariais: Lietuvos kredito unijų asociacija, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija ir Lietuvos kooperatyvų sąjunga. Mūsų partneriai studentus praktikos metu supažindina su įmonės veikla, strategija, verslo apskaita.

Toks bendradarbiavimas lemia ir naujų studijų programų gimimą. Viena jų –  informacinių sistemų diegimo ir priežiūros studijų programa. Po vertinimo ji buvo įtraukta į sąrašą programų, kuriose studentų studijos nevalstybinėje kolegijoje yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Matyt, tai geriausias įrodymas programos kūrėjams, kad ji iš tiesų reikalinga.

– Kokios kompetencijos šiandien būtinos darbo rinkoje?

R.P.: Atkreipkite dėmesį, kad Prancūzijoje ar Vokietijoje kepyklos savininkas šiandien yra devynių amatų meistras: pats užsiima apskaita ir vadyba, aptarnauja klientus, tuo pat metu yra ir padavėjas, ir kepėjas. Klientai į tokias vietas plūsta, nes juos žavi aptarnavimo ir bendravimo nuoširdumas. Taigi siekiame, kad jaunas žmogus ne tik pasirengtų užimti jau kažkieno kito sukurtą darbo vietą, bet ir pats gebėtų kurti verslą bei darbo vietas. Mūsų tikslas – šiandienos rinkoje reikalinga kompetencija reikiamoje vietoje reikiamu laiku.

Vilniaus kolegijoje baigiamas projektas „Vilniaus kolegijos kokybės vadybos sistemos tobulinimas“. Įgyvendinant šį projektą parengti kokybės strategijos nuostatai, patobulinti vidiniai kokybės vadybos mechanizmai, sukurtas informacinėmis technologijomis grįstas vidinės studijų kokybės vadybos sistemos rodiklių valdymo įrankis.

Vilniaus kolegijos (VK) Kokybės valdymo skyriaus vedėjas Stasys Bučys pripažįsta, kad dėmesys akademinei kokybei ir nuosekliai įgyvendinamos jos gerinimo priemonės yra strateginio jų kolegijos valdymo sudedamoji dalis, prisidedanti prie kolegijos ateities vizijos įgyvendinimo ir savitos kultūros plėtotės: „Kokybės vadybos sistema VK jau veikia. Šiuo metu optimizuojami procesai, stiprinama jų tarpusavio dermė, orientuojamasi į rezultatais grindžiamą veiklos vertinimą ir tobulinimą. VK siekia, kad studijų kokybė atitiktų tarptautinį lygį ir tenkintų visų suinteresuotųjų poreikius. VK vis aktyviau diegia inovacijas, dalyvauja visuomenės gyvenime, bendradarbiauja su verslo įmonėmis – tampa realiu pažangius pokyčius inicijuojančiu potencialu. Veiksminga vidinės kokybės užtikrinimo sistema tampa informacija ir institucijos vertybėmis grindžiamo strateginio valdymo instrumentu, o veiklos savianalizė ir tobulinimas – įprasta praktika.“
Praėjusių metų pabaigoje VK Elektronikos ir informatikos fakultete vyko visų studijų programų vertinimas. Tarptautiniai ekspertai nustatė, kad vykdomos studijų programos sistemiškai plėtojamos, turi savitų bruožų ir akredituojamos maksimaliam šešerių metų laikotarpiui. Pasak Studijų tarnybos vadovės Ritos Liepuonienės, labai svarbi studijų programų valdymo dalis yra studentų, absolventų ir darbdavių nuomonės bei lūkesčių tyrimai. Grįžtamasis ryšys užtikrina efektyvią studijų programų stebėseną. „Kai atlikome vidinį įvertinimą, labiau įsigilinome į studentų ir dėstytojų lūkesčius. O išklausydami darbdavių nuomones apie jų įmonėse praktiką atliekančių studentų žinias, praktinius įgūdžius ir profesines nuostatas, suprantame, ką reikia keisti studijų programoje, kad ji tenkintų studentų ir darbo rinkos poreikius“, – pabrėžia R.Liepuonienė.

Kokybė – tai ir gera infrastruktūra

Per 2007–2013 m. laikotarpį VK vykdė penkis infrastruktūros modernizavimo projektus, kuriems įgyvendinti panaudota apie 11 mln. Lt. VK direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Vytautas Lauciūnas įsitikinęs, kad moderni infrastruktūra sudaro prielaidas aukštai studijų kokybei: „Vienas mūsų kolegijos strateginių tikslų – modernios studijų ir taikomųjų mokslų tyrimų infrastruktūros kūrimas bei plėtra. Tai šiuolaikiškos, patogios, ergonomiškos patalpos, moderni aparatūra, laboratorinė, kompiuterinė, programinė įranga.“
Pašnekovas išskiria, kad didžiausia parama – apie 5 mln. Lt – gauta Elektronikos ir informatikos fakulteto infrastruktūrai gerinti. „Buvo atliktas kapitalinis remontas, įsigyta laboratorinės, kompiuterinės, programinės, bazinės auditorinės įrangos, technikos, baldų, – vardija V.Lauciūnas. – Pastatas pritaikytas neįgaliesiems – įrengtas liftas, keltuvų. Taip pat įrengta 120 vietų srautinė amfiteatrinė auditorija su rekuperavimo, įgarsinimo sistema. Įsigyta įrangos telekomunikacijų technologijų, radijo signalų mokomajai, kompiuterių dizaino, fizikos, elektroninių sistemų laboratorijoms, praktinių mokymų centrui – mokomųjų robotų, automatinių maišymo, pilstymo stočių, imituojančių gamybos procesus. Įrengta išmaniųjų įrenginių laboratorija, kurioje įdiegti patys naujausi daugiafunkciai „Apple“ ir planšetiniai kompiuteriai. Šiuo metu sėkmingai vykdome išmaniųjų įrenginių technologijų studijų programą, kuri yra labai populiari. Technologijų srities studijos nėra lengvos studentams ir nėra pigios aukštajai mokyklai, o studijų kokybės siekiame modernizuodami infrastruktūrą.“

Socialinių mokslų kolegija – viena pirmųjų aukštojo mokslo įstaigų Lietuvoje, kurios pradėjo rengti jungtines studijų programas, atveriančias naujas mokymosi bei sėkmingo įsiliejimo į tarptautinę darbo rinką galimybes.

Šiuo metu Socialinių mokslų kolegija (SMK) baigia įgyvendinti projektą „Galimybių studijos dėl rinkodaros/reklamos jungtinės studijų programos vadybos studijų kryptyje parengimas“. Projektas finansuojamas pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros programą „Mokymasis visą gyvenimą“.
Tad jau 2014 m. naująjį mokslo sezoną turėtų būti pradėta bakalauro studijų pakopos jungtinio laipsnio studijų programa – tarptautinis marketingas ir ženklodara. SMK vadovės Gabijos Skučaitės žodžiais, tai bus gaivaus oro gurkšnis studentams, norintiems plėsti kultūrinį akiratį, įgyti tarptautinės mokymosi patirties, tobulinti bendravimo gebėjimus užsienio kalbomis.

Studentai globalėjančiame pasaulyje

Jungtinės studijų programos (JSP) užtikrina ne mažiau kaip dviejų mokslo įstaigų kartu parengtas ir vykdomas studijas tarptautiniu lygiu ir įgytą bendrą visų aukštųjų mokyklų diplomą. „Jei norime, kad mūsų jaunoji karta nebūtų atsiskyrusi nuo pasaulio, o galėtų jame jaustis saugiai ir užtikrintai, per studijas įgytas žinias pritaikyti praktiškai tiek čia, tiek svetur, turime priimti globalėjančio pasaulio iššūkius. Be to, Lietuva yra prisijungusi prie Bolonijos proceso, juo siekiama per ateinantį dešimtmetį sukurti bendrą aukštojo mokslo erdvę bei skatinti dėstytojų ir studentų mobilumą, globalinį atvirumą, atnaujinti studijas ir jų metodus, sudaryti lanksčias mokymosi sąlygas. Jungtinės studijos ir yra postūmis įgyvendinti šiuos tikslus“, – naujų studijų svarbą pabrėžia G.Skučaitė.
Pasak jos, tarptautinį marketingą ir ženklodarą SMK studijuosiantys jaunuoliai vienus studijų metus turės praleisti užsienio aukštojoje mokykloje ir mokytis rusų arba anglų kalba. Sutartys dėl bendradarbiavimo ir studentų mainų jau pasirašytos su Ukrainos Donecko valstybiniu valdymo universitetu bei Portugalijos Politécnico de Bragança institutu.
Studentai turės galimybę mokytis ir vienoje geriausių, aukštą vietą reitinguose užimančių Rytų kaimynės aukštųjų mokyklų – Rusijos tautų draugystės universitete (RTDU). Jam suteikta išskirtinė Rusijos prezidento privilegija – laisvai sudaryti ir vykdyti studijų programas, o už reikšmingą indėlį į šalies švietimo sistemą RTDU yra pelnęs UNESCO apdovanojimą. Beje, jau šių metų rugpjūčio mėnesį SMK studentai galės dalyvauti universiteto rengiamoje vasaros stovykloje Maskvoje. Jos dalyviai galės įgyti dalykinių (teisės, ekonomikos, informatikos) krypties žinių ir patobulinti rusų kalbos įgūdžius.
Tačiau, kaip pabrėžia SMK vadovė, Europos partnerystės jau nebepakanka, reikia plėtoti ryšius su kitų žemynų aukštojo mokslo įstaigomis, mat pastaruoju metu pasaulyje protų mainai vyksta ir tarp tolimų regionų. Tad jau nuo rudens SMK studentai galės vykti semestrui arba metams į Kanadą, Algomos universitetą, o vėliau – ir į Indoneziją, Ma Chung universitetą.

Tarptautiniai idėjų mainai

Vieningai sutariama, kad dėstytojams ne ką mažiau nei studentams svarbu tobulėti savo srityje ir eiti koja kojon su mokslo naujovėmis. Todėl įgyvendinant SMK rinkodaros ir reklamos galimybių studijos parengimo projektą daug dėmesio skiriama kolegijos darbuotojų kvalifikacijos kėlimui bei pažinčiai su užsienio mokslo įstaigomis ir naujausiomis jų darbo metodikomis. Kolegijos dėstytojai jau dalyvavo stažuotėse Belgijos, Gruzijos, Kanados, Kazachstano, Latvijos, Rusijos, Ukrainos ir Uzbekistano aukštojo mokslo institucijose. Lankantis užsienio aukštosiose mokyklose buvo aptariamos projekte numatytos JSP rengimo galimybės, vyko diskusijos apie darbo rinkos poreikius bei perspektyvas. Taip pat kolegija kviečia atvykti ir į Lietuvą specialistų iš užsienio aukštųjų mokyklų.
„Taip užmezgame glaudesnius akademinio bendradarbiavimo ryšius, plėtojame mokslinius ir tiriamuosius projektus. Be to, per gyvą, tiesioginį bendravimą su kitų šalių kolegomis gimsta naujų projektų, kultūrinės partnerystės, konferencijų idėjos“, – mintimis apie susitikimų su užsienio kolegomis naudą dalijasi SMK vadovė G.Skučaitė.
Kitas projekto etapas: atsižvelgiant į atliktoje galimybių studijoje įvardytus poreikius bei rekomendacijas, bus pradėta rengti pirmos pakopos jungtinio laipsnio studijų programa „Tarptautinis marketingas ir ženklodara“.

Utenos kolegija išsiskiria unikaliomis studijų programomis.

Siekdama spėti su laikmečio žingsniais ir darbo rinkos reikalavimais Utenos kolegija nuolat ieško naujoviškų sprendimų, atnaujina ir kuria unikalias studijų programas. Šioje kolegijoje, vienintelėje Lietuvoje, įgyvendinamos studijų programos, kuriose taikoma probleminio mokymo sistema. Pagal projektą „Utenos kolegijos paklausių darbo rinkoje studijų programų atnaujinimas diegiant probleminio mokymosi sistemą (PROMOSID)“ buvo atnaujinta dauguma studijų programų.
Jos orientuotos į praktinį probleminį mokymąsi, studento aktyvumą, kūrybiškumą. Kaip teigia Utenos kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslo ir plėtros klausimais dr. Vitalija Bartuševičienė, kolegijos dėstytojai kėlė kvalifikaciją ir naujas idėjas, požiūrius atsinešė į studentų auditorijas, paįvairino studijų turinį, dėstymo ir mokymosi procesą.
Pirmo kurso studentė Eglė Vitkelytė, studijuojanti turizmo ir verslo administravimo studijų programą, jau spėjo įsitikinti, kad studijos, kuriose taikomas probleminis mokymas, yra įdomios. „Per paskaitas sprendžiame konkrečias problemas, labai dažnai dirbame grupėse, pristatome savo idėjas. Dėstytojai visada padeda ir konsultuoja“, – tvirtina studentė.
Jaunuoliai studijuoti kai kurių studijų programų, pvz., dantų technologijos, į Utenos kolegiją atvyksta iš pačių atokiausių šalies kampelių. Kaip sakė dantų technologijos studijų programos studentas Mindaugas Meškauskas, į Uteną atvykęs iš Skuodo, norint įgyti gerą specialybę atstumas – ne kliūtis. „Jau per manualinių gebėjimų kursus maloniai nustebino modernus Odontologinės priežiūros specialistų rengimo centras, labai profesionalūs ir draugiški dėstytojai. Patiko ir miestas – jaukus, labai tvarkingas. Džiaugiuosi savo sprendimu studijuoti Utenos kolegijoje“, – teigia vaikinas.

Darbdaviai pageidauja gebančių spręsti praktines problemas absolventų

Darbdaviai vertina kūrybingus, iniciatyvius darbuotojus, kurie geba priimti sprendimus ir yra atsakingi. Kaip sako verslo įmonės „Verslo barometras“, veikiančios Utenoje ir Vilniuje, vadovė Vijolė Satkauskienė, jaunam specialistui, kuris turi nemenką teorinių žinių bagažą, ypač svarbus praktinis jų taikymas realiose verslo situacijose. Studentams kartais stinga pasitikėjimo savimi, laisvo komunikavimo bei ryžto, siekiant užsibrėžto tikslo.
„Sprendžiant šią problemą reikalingas aktyvus bei kokybiškas verslo sektoriaus dalyvavimas mokymosi procese bei pačių mokymo institucijų pastangos tobulinti praktinių gebėjimų ugdymą. Utenos kolegijos pasirinkta probleminio mokymo sistema padeda įtraukti studentą į mokymosi procesą, tobulinti žinių turinį, problemų sprendimo gebėjimus, komunikavimo bei savimokos įgūdžius. Tikimės, kad tai padės absolventams tapti aktyviais darbo rinkos dalyviais“, – pabrėžia V.Satkauskienė, pati dėstanti būsimiesiems buhalteriams.
Jai pritaria Nacionalinės SPA asociacijos prezidentas Lukas Mackevičius. Jo teigimu, asociacijai priklausančios įmonės noriai bendradarbiauja su mokslo įstaigomis, priima į praktiką studentus – jos suinteresuotos investuoti į būsimą savo personalą. „Mes patys mokomės, kaip geriau dirbti su studentais, darbu uždegti būsimą specialistą, – dėsto L.Mackevičius, pabrėždamas Utenos kolegijos studentų atsakingumą, geras teorines žinias ir gebėjimą praktiškai jas taikyti.
Ši kolegija visuomet laukia studentų iš visos Lietuvos bei užsienio šalių. Kolegijos direktoriaus prof. dr. Gintauto Bužinsko manymu, vienas geriausių studentų pritraukimo būdų – tiesioginė diskusija ir bendri darbai su būsimais studentais, unikalios studijų programos, pagrįstos gera studijų materialine, informacine, technologine baze, garantijos, kad baigęs studijas absolventas ras gerą darbą.
„Šiandien kai kurių jaunuolių žvilgsniai krypsta į užsienį, tikintis, kad ten studijos kokybiškesnės, o saviraiškos ir karjeros galimybės didesnės. Tačiau ar visada toliau yra geriau? Būdami bendroje ES erdvėje mes galime atrasti pasaulį savo namuose, o pasaulis atranda mus. „Erasmus“ mainų programa, tarptautinės bendradarbiavimo sutartys, jungtinės studijų programos leidžia pažinti kitų kultūrų žmones ir įgyti tarptautinės patirties. Utenos kolegijos studentams atverti keliai įgyti ne tik kolegijos, bet ir Tarptautinės universitetinės kolegijos (Bulgarija) bei prestižinių Jungtinės Karalystės universitetų diplomus, ypač vertinamus tarptautinėje darbo rinkoje. Išanalizavus poreikį ir galimybes, rengiamos tarptautinės jungtinės reabilitacijos ir slaugos studijų krypčių bei verslo ir vadybos, turizmo ir poilsio studijų krypčių studijų programos. Atnaujinat studijų programas bei pritaikant jas užsieniečiams yra parengta mokymo medžiaga ir pateikta pati naujausia literatūra anglų kalba“, – apibendrina kolegijos direktorius G.Bužinskas.

Nuo 1994 m. Vilniuje ir Klaipėdoje veikianti Socialinių mokslų kolegija prieš metus inicijavo projektą, skirtą išanalizuoti užsienio šalių aukštųjų mokyklų galimybėms rengti ir įgyvendinti bendras jungtinio laipsnio studijų programas.

Projektu „Galimybių studijos technologijų vadybos jungtinei studijų programai parengimas“ Socialinių mokslų kolegija (SMK) siekia skatinti tarptautiškumo plėtrą ir rengti ateities darbo rinkai itin paklausius specialistus. Jungtinio laipsnio studijų programa šiai kolegijai nėra didelė naujovė, nes ji pirma Lietuvoje įregistravo pirmosios pakopos jungtinio laipsnio studijų programą – tarptautinio verslo vadybą.
Vis dėlto apskritai Lietuvoje tokios programos yra gana naujos. Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į tai, kad jungtinio laipsnio programos suteikia kitokią mokymosi patirtį ir galimybę gauti kelių skirtingų aukštųjų mokyklų jungtinius laipsnius, skatina šią iniciatyvą ir suteikia paramą joms kurti.
SMK direktorė Gabija Mikalauskienė paaiškino, kad projektą sudaro atskiri etapai, kurių metu SMK bendradarbiauja su užsienio aukštojo mokslo institucijomis iš Indijos, Kazachstano, Lenkijos, Malaizijos, Portugalijos, Suomijos, Uzbekistano. Per pirmąjį etapą vyko dėstytojų bei administracijos darbuotojų stažuotės šių šalių aukštojo mokslo institucijose, buvo aptariamos galimybės rengti ir įgyvendinti pirmosios pakopos inovacijų ir technologijų vadybos jungtinio laipsnio studijų programą.
Kadangi ligšiolinė tarptautinio verslo vadybos jungtinio laipsnio programa buvo vykdoma su Europos partneriais, G.Mikalauskienė pripažįsta, kad partnerių iš kitų žemynų pasirinkimas išties strategiškai ambicingas, todėl stažuočių metu buvo svarbu ištyrinėti pasirinktų šalių aukštojo mokslo sistemas, artimiau pažinti pačias aukštojo mokslo institucijas ir jų studijų programas, taip pat pristatyti save.
Aukštojo mokslo atstovai pastebi, kad Lietuvoje vis stiprėja konkurencija tarp aukštųjų mokyklų, kinta darbo rinkos poreikiai, didėja reikalavimai studijų kokybės ir lankstumo atžvilgiu, todėl naujos jungtinio laipsnio studijų programos yra viena iš galimybių pritraukti studentų iš kitų pasaulio šalių, užtikrinti studentų, pajėgių konkuruoti tarptautinėje darbo rinkoje, parengimą.

Technologijų svarba – neabejotina
Per kitą projekto etapą buvo atliekami kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai, apklausiant potencialius studentus, ar jie norėtų studijuoti tokią programą, kam skirtų prioritetą, ar sutiktų išvažiuoti mokytis į kitą šalį, kas lemtų jų pasirinkimą studijuoti tokias jungtinio laipsnio programas ir t.t. Taip pat buvo atlikta dokumentų analizė, statistikos šaltinių, darbo rinkos prognozių apžvalga. „Tyrimas jau eina į pabaigą, ir jo metu mums išryškėjo tokios tendencijos: technologijų ir inovacijų vadybos specialistų, suvokiančių, kokia yra technologijų ir inovacijų sudėtis, kaip jas įdiegti ir valdyti, poreikis tik didės“, – tikina vadovė.
Užsienio partneriai taip pat apsisprendė, kad pastangos rengti naują inovacijų ir technologijų vadybos jungtinio laipsnio studijų programą yra tikslingos, nes technologijų svarba šalių ekonominei kaitai yra neabejotina – tai pabrėžia įvairūs mokslininkai, tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovai.
Kurdamos naujas technologijas, šalys ne tik įgyja technologinį pranašumą, sukuria eksportui paklausių produktų, bet ir skatina spartų bendrojo vidaus produkto augimą. Tai verčia ieškoti sprendimų, kaip skatinti technologijų verslo plėtrą ir technologijų produktų perėmimą, vartojimą, pasitelkiant verslo vadybos ir rinkodaros metodus. Nenuostabu, kad tiek SMK, tiek kitų šalių aukštųjų mokyklų atstovai pritaria ir palaiko siekį rengti rinkos poreikius atitinkančius specialistus, gebančius valdyti technologinius procesus, išmanančius technologijų strategijas, technologijų planavimą, technologijų projektų portfelį.
SMK direktorė pabrėžia: „Sėkminga egzistuojančių technologijų asimiliacija ir sinergija su verslu yra itin svarbi, siekiant į rinkas kaip galima greičiau įvesti naujus produktus ir paslaugas. Naujai kuriama jungtinio laipsnio studijų programa leis parengti specialistų, gebančių efektyviausiu būdu išnaudoti esamų ir ateities technologijų išteklius, siekiant šalies konkurencinės plėtros ir augimo.“

Studijų esmė – reikalingų kompetencijų ugdymas
Jungtinės programos studijų principas toks, kad vienus metus studentas turi mokytis Lietuvoje, po to ne mažiau kaip metus – partnerinėje šalyje (anksčiau buvo reikalaujama tik vieną semestrą, bet švietimo ir mokslo ministro įsakymu reikalavimas pailgintas iki vienų metų), o trečius metus studentas gali grįžti į Lietuvą arba važiuoti į trečią partnerinę instituciją, jei pageidauja gauti tris aukštojo mokslo diplomus.
Antraisiais ir trečiaisiais metais į studijų procesą būna integruotas praktikos atlikimas toje šalyje, kurioje studentas tuo metu mokosi. G.Mikalauskienė pateikia pavyzdį: vienas SMK studentas antrais studijų metais vyko į Rumuniją, o trečiais – į Portugaliją, ir atitinkamai tose šalyse ir studijavo, ir atliko praktiką. Vadovė priduria, kad partnerinėse šalyse praktiką studentai atlieka daugiausia tarptautinėse kompanijose, tad paprastai susišneka angliškai, problemų dėl vietos kalbos mokėjimo nekyla.
Kol kas SMK yra inovacijų ir technologijų vadybos jungtinio laipsnio studijų programos kūrimo etape, bet jau vykdo galimybių studiją. „Pradedame gal ne tiek nuo dalykų, bet nuo kompetencijų: kokio mes norime specialisto, ką jis gebės ir turės daryti, į ką turėtų būti orientuotas technologijų vadybininkas. Todėl jau numatome dėstomų dalykų modulių struktūrą, kuri vestų prie tų kompetencijų suteikimo. Reikia pabrėžti, kad tai nebus specialistas, gebantis technologijas kurti, nes tai ne inžinerinė, o socialinių mokslų programa, kuri apims tam tikrus suvokimo apie technologijas ir jų funkcionavimą elementus“, – aiškina G.Mikalauskienė.
Beje, specialios įrangos ši programa nereikalauja, tačiau ir į socialiniams mokslams skirtą infrastruktūrą SMK investuoja ir ją atnaujina kasmet, stengiasi, kad ji būtų geriausia. Naujajai jungtinio laipsnio studijų programai ketinama skirti lėšų papildomai įsigyti literatūros, metodinių ar kitokių reikalingų priemonių. Be to, kolegijai svarbus ir bendradarbiavimas – ne tik su kitomis aukštojo mokslo institucijomis, bet ir su verslo įmonėmis. „Verslo įmonės – tai ir praktikos vietos mūsų studentams, kurių nemaža dalis ten lieka ir dirbti. O technologijos ir inovacijos yra verslo pagrindas, t.y. tai, iš ko įmonės gali uždirbti“, – priduria pašnekovė.

Suvokti ir valdyti technologinius procesus
„Esame labiau linkę prie subalansuotų, atsinaujinančių, žaliųjų technologijų, šioje programoje didelį dėmesį skirsime subalansuotos ekonomikos darnos principams. Norėjome ir pačią programą pavadinti subalansuotų technologijų ir inovacijų valdymu, bet tai būtų per ilgas pavadinimas. Tačiau visa programa bus su tuo susijusi. Naujosios žinioms imlios, žaliosios ir kitokios technologijos bei inovacijos yra ateities pažangos variklis, jos turės didelės įtakos ateities ūkio ir visuomenės plėtrai. Šias technologijas reikia mokėti ne tik kurti, bet ir valdyti. Tam ir reikalinga technologijų vadybos programa: kad būtų parengtas vadybininkas, kuris gebėtų valdyti technologinius procesus, suvokti inovacijų naudą ir poveikį verslui“, – pabrėžia G.Mikalauskienė.
Kaip savo ateitį galėtų įsivaizduoti šios modernios studijų programos absolventas? „Manau, šios programos absolventas savo veiklą galėtų sieti su aukštų arba vidutiniškai aukštų technologijų kompanijomis, kuriose produktas ar paslauga kuriami panaudojant tam tikrus mokslinius tyrimus, technologines inovacijas, užtikrinančias technologinę plėtrą, – svarsto direktorė. – Tai gali būti ir įvairios gamybos įmonės arba tokios, kuriose produktas kuriamas panaudojant mokslinį potencialą. Paminėčiau ir kūrybines inovacijas, kurios kyla žmonių galvose ir vėliau pagrindžiamos moksliniais tyrimais. Lietuvoje ir visame pasaulyje itin perspektyvios atsinaujinančių išteklių energetikos įmonės, taikančios subalansuotos darnos principus, – saulės energetikos, elektros inžinerijos, lazerinės pramonės ir kitos įmonės, kurioms vis labiau reikės specialistų, suvokiančių technologinius procesus ir mokančių juos valdyti.“
Projektas finansuojamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP-2.2-ŠMM-07-K priemonę „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“.

Socialinių mokslų kolegijos tikslas – skatinti tarptautiškumo plėtrą ir rengti ateities darbo rinkai itin paklausius specialistus.

Teiginys, kad turėdamas amatą niekuomet neskursi, – patikrintas. Ypač gerai tai žino Kauno taikomosios dailės mokyklos pedagogai ir auklėtiniai.

Kauno taikomosios dailės mokykloje moksleiviai gali rinktis iš aštuonių mokymo programų ir įgyti profesinių gebėjimų. Šįmet prie šių programų būrio prisidės ir dar viena – fotografo programa. „Mūsų auklėtiniai ir baigia vidurinę mokyklą, ir įgyja profesiją. Dabar, kai gyvenimo tempas toks greitas, jaunuoliams tai gera galimybė gauti naudingų profesinių gebėjimų ir susirasti darbą“, – teigia mokyklos vadovė Daina Rožnienė.

Ištikimi dailiesiems amatams

Dailės mokyklą iš kitų profesinio rengimo įstaigų neabejotinai išskiria jos ištikimybė dailiesiems amatams. Ši mokykla parengė šimtus juvelyrų, keramikų, pynėjų, floristų, baldžių, drožėjų. Prieš daugiau nei trisdešimt metų pradėjusi veiklą mokykla ir šiandien neišsižadėjo anuomet kurtų tradicijų – mokyti jaunuolius dailiųjų amatų.
D.Rožnienės teigimu, akivaizdu, kad darbo rinkos tendencijos diktuoja naujų specialistų poreikį, todėl mokykla yra išplėtusi mokymo programų spektrą. „Tačiau mes niekuomet neišsižadėsime anuomet sukurtų, kasmet vis tobulintų, o dabar ypač aktualių ir naujausius reikalavimus atitinkančių dailiųjų amatų mokymo programų, kurių iš viso yra keturios. Profesinis rengimas, išsaugantis tautines menines tradicijas ir siūlantis modernaus dizaino idėjas bei technologijas, – mūsų misija. Todėl pas mus dėstomos dar keturios reklamos ir kompiuterijos programos“, – paaiškino mokyklos vadovė.

Dera ir tradicijos, ir naujovės

– Kokios mokymo programos yra tapusios tarsi jūsų mokyklos vizitine kortele? – klausiame Kauno taikomosios dailės mokyklos direktorės.
D.R.: Tai mūsų ketvertukas. Nuo pat mokyklos gyvavimo pradžios rengiame baldžius. Vadinasi, ši programa reikalinga, pateisinusi savo reikalingumą. Mokydamiesi baldžiaus amato, jaunuoliai išmoksta gaminti dažniau ne masinės gamybos technologijų baldus, o užsakovo individualius poreikius atitinkančius dirbinius.
Pagal dailiųjų metalo dirbinių gamintojo programą rengiame būsimus juvelyrus ir tuos amatininkus, kurie siekia gaminti dekoratyvinius metalo gaminius. Mokydamiesi jaunuoliai įvaldo meninio metalo apdirbimo technologijas. Beje, į šią programą priimami ir baigusieji 12 klasių.
Dar dvi programos – tai dailiųjų tekstilės dirbinių ir dailiųjų keramikos gaminių, taip pat turinčios ilgametę istoriją ir laukiančios norinčiųjų kurti individualizuotus gaminius. Lietuvoje tik dvi ar trys mokyklos rengia tokius specialistus, kurie gauna tokią kvalifikaciją patvirtinančius diplomus.
– Su amatininkais pas jus jau ne pirmus metus bičiuliaujasi reklamos ir kompiuterijos specialistų rengimo programos. Kuo jos ypatingos?
D.R.: Po 12 klasės savo mokykloje laukiame norinčiųjų mokytis grafinio dizaino, o baigusieji 10 klasių gali studijuoti leidinių maketavimą. Taip pat rengiame vizualinės reklamos gamintojus bei interjero apipavidalintojus – ši programa itin populiari.
Šios specialybės jaunuoliams labai patrauklios ypač dabar, kai kuriasi daug reklamos agentūrų, galima pradėti ir savo verslą. Mūsų kompiuterių bazė gerai išplėtota – jaunuoliai turi galimybę mokytis aštuoniose kompiuterių klasėse. Techninė įranga – taip pat mūsų „arkliukas“, nes rengiame modernius amatininkus, galinčius konkuruoti rinkoje, o be techninės įrangos gerų specialistų neparengsi.
– Šiemet jaunuoliams pasiūlysite naują mokymo programą – fotografo. Ar, jūsų vertinimu, jis bus paklausi?
D.R.: Naujoji mūsų pedagogų parengta fotografo programa turėtų pateisinti jaunuolių lūkesčius. Ją galima rinktis baigus ir dešimt, ir dvylika klasių. Mūsų mokykloje veikia fotografijos užsiėmimai, tad žinome, kad moksleiviai labai domisi fotografijos naujovėmis, galimybėmis, technika. Geras fotografas šiuo metu – paklausus, todėl išmanyti fotografijos subtilybes jaunuoliui, manau, tikrai labai pravartu. Na, o darbo gerai savo sritį išmanantis fotografas tikrai ras.

A.Akelaitis: „Išmokau ne tik žiesti „uzbonus“, bet ir gerbti save“

Kauno taikomosios dailės mokyklą yra baigę daugelis žymių asmenybių. Tarp jų – ir kunigas Algirdas Akelaitis, šiuo metu studijuojantis Romoje. Kauno taikomosios dailės mokykloje A.Akelaitis įgijo keramikos meno dirbinių gamintojo specialybę. Kaip sako pats Algirdas, čia jis išmoko ne tik žiesti „uzbonus“, bet ir gerbti save.
„Kauno taikomosios dailės mokykla mano gyvenime, be abejo, buvo didelis lūžis, nes tai pirmoji pasirinkta mokykla. Beje, ji ir tebėra mylimiausia. Visų pirma todėl, kad čia pirmąkart išgyvenau tikrą mokinio ir mokytojo santykį, kai abi pusės viena kitos vardą pradėdavo didžiąja raide. Ši mokykla man užaugino pasitikėjimo ir optimizmo raumenis. Greta visų žinių, puodų, atsivertimų ir įsimylėjimų mokyklą baigiau žinodamas, kad esu vertingas ir kažkam svarbus, – tai man buvo didysis lobis, atrastas būtent čia“, – teigė keramikos, architektūros ir kunigystės studijas baigęs A.Akelaitis.

Šiuo metu aukštosios mokyklos turi rimtai konkuruoti dėl jaunuolių, besirenkančių studijas.

Pagrindiniu – kokybės principu besivadovaujanti Kauno kolegija orientuojasi į studentų poreikius: norą turėti tvirtą teorinių žinių pagrindą, dar studijuojant išlavinti praktinius įgūdžius ir sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.

Kauno kolegija neatsitiktinai asocijuojasi su dinamiška ir kokybiškas studijas garantuojančia mokslo įstaiga, kurioje rengiami technologijų, socialinių mokslų, biomedicinos, humanitarinių mokslų ir meno srities specialistai.
Savaitraščio „Veidas“ paskelbtame Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge Kauno kolegija užima pirmą vietą tarp valstybinių kolegijų. Per 40 studijų programų stojantiesiems siūlančios aukštosios mokyklos duris kasmet praveria daugiau kaip 2300 pirmakursių. Dvyliktus metus gyvuojanti aukštoji mokykla jau išleido per 14 tūkst. absolventų.
„Tiek Kauno kolegijos absolventų sėkmę, tiek apskritai kokybišką veiklą lemia susiformavusi bendradarbiavimo kultūra, paremta studentų ir dėstytojų partneryste“, – tvirtina kolegijos direktorius dr. Mindaugas Misiūnas. Jis pabrėžia, kad į studentų poreikius besiorientuojanti aukštoji mokykla stengiasi maksimaliai spartinti procesus, kurie lemia studijų kokybės gerėjimą ir darbdavių reikalavimus atitinkantį parengiamų specialistų lygį.
Studijų kokybės užtikrinimui itin pasitarnauja institucijos valdymo modelis, kuriame aktyvų vaidmenį atlieka Kauno kolegijos taryba. Joje dalyvauja ir sprendimus priima socialiniai partneriai.

Taip! – efektyvioms paskaitoms

Kauno kolegijos studentams paskaitose žinias perteikia dėstytojai, kurių kvalifikacija, to paties reitingo duomenimis, įvertinta geriausiai iš visų valstybinių ir privačių Lietuvos kolegijų.
Kolegijos dėstytojai žinias apie dėstomus dalykus gilina atlikdami mokslo taikomuosius tyrimus, stažuodamiesi Lietuvos ir užsienio įmonėse, dalyvaudami įvairiuose projektuose, konferencijose. Siekdami kuo suprantamiau perteikti informaciją ir atsižvelgdami į šiuolaikinius mokymosi įpročius bei technologinius laimėjimus, jie taiko naujus mokymo metodus: realių situacijų analizę ir sprendimą, vaizdo priemones, integruotas užduotis ir kitus metodus, dėl kurių paskaitos tampa nenuobodžios ir nepraranda ryšio su gyvenimo realijomis.
„Mūsų tikslas – kad studentas intensyviai studijuotų ir rengtųsi profesinei karjerai, nes per trejus studijų metus jis turi įgyti žinių ir praktinių gebėjimų, kurie jam padės tinkamai konkuruoti Lietuvos ar užsienio darbo rinkoje“, – apibendrina M.Misiūnas, pabrėždamas būtinybę sudaryti studentams tinkamas sąlygas.
Siekdama pagerinti studentų gyvenimo ir mokymosi sąlygas per pastaruosius metus Kauno kolegija renovavo penkis pastatus, įrengė papildomų laboratorijų, pradėtas statyti studijų centras. Per 2009–2013 m. Kauno kolegijoje studijų sąlygoms ir kokybei gerinti iš ES fondų ir kitų finansinių šaltinių investuota bei ketinama investuoti per 30 mln. Lt.

Kelius atveria bendradarbiavimas

Kauno kolegijos studentai gali lavintis ne tik per paskaitas ar savarankiškai studijuodami, bet ir atlikdami praktikas, įgūdžiams lavinti vidutiniškai skiriama iki 55 proc. studijų programos laiko. Pastaruoju metu populiarėja praktikos užsienyje – kolegijos studentai pasisemti žinių vyksta į tarptautines įmones Olandijoje, Graikijoje, Kipre, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse.
Kauno kolegija bendradarbiauja su daugiau kaip 150 užsienio aukštųjų mokyklų iš 33 pasaulio šalių: tarp kolegijos studentų populiariausios dalinės studijos Suomijoje, Danijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Lietuvos valstybinių kolegijų statistikos duomenimis, daugiausiai dalinėms studijoms ar praktikai į užsienio šalių aukštąsias mokyklas ir įmones išvyksta Kauno kolegijos studentų.
Darbdavių – verslo įmonių, valstybės įstaigų, asocijuotų struktūrų vaidmuo Kauno kolegijai itin svarbus. Darbdaviai dalyvauja rengiant naujas ar koreguojant esamas studijų programas, įgyvendinant projektus, organizuojant studentų praktikas, jų atstovai vertina studentų parengtus baigiamuosius darbus, savo patirtį jiems atskleidžia paskaitose, seminaruose, konferencijose, vadovauja praktikoms, specialiomis stipendijomis apdovanoja pasižymėjusius studentus.
Nuolatinis bendradarbiavimas su kolegijos partneriais – darbdaviais, tarptautiniais ekspertais, užsienio aukštosiomis mokyklomis užtikrina dalijimąsi patirtimi ir naujovių taikymą. Tai leidžia formuoti būtent tokį studijų turinį, kuris atitinka stojančiųjų reikmes ir darbo rinkos realijas.

Naujovės

Kauno kolegija kviečia studijuoti naujų studijų programų – fotografijos, įvaizdžio dizaino, Ssporto vadybos.

Fotografijos studentai galės rinktis iš trijų specializacijų: mados, reportažo arba architektūros fotografijos. Sudarant studijų dalykų turinį remtasi ekspertų, patyrusių fotografų nuomone.

Dar viena naujovė – įvaizdžio dizaino programa. Įvaizdžio dizainerio veiklos spektras apima prekybą, gamybą, kultūrinę veiklą, tai yra darbą grožio studijose, televizijoje, drabužiais, apavu, aksesuarais prekiaujančiose įstaigose, leidiniuose ir kt.

Kita planuojama studijų programa – sporto vadyba. Ši programa rengiama atsižvelgiant į sporto klubų vadovų išdėstytus poreikius.

Šiais metais bus tęsiamas priėmimas į turizmo ir viešbučių vadybos anglų kalba studijas, bus vykdomas priėmimas į angliškai dėstomą bendrosios praktikos slaugą.

Vyriausybė patvirtino Šiaulių kolegijos statutą. Šiaulių kolegija kol kas pirmoji kolegija, pradėjusi valdymo pertvarkos procesus pagal Mokslo ir studijų įstatymą. Pagal naują statutą, Vyriausybė kolegijai nuosavybės teise perduos jai priklausantį turtą (išskyrus nekilnojamąjį). Iki šiol visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kuriuo naudojosi aukštosios mokyklos, jų uždirbamos lėšos priklausė valstybei.

Kolegija galės savarankiškai disponuoti laboratorine įranga, kompiuteriais ir kitu inventoriumi. Bendra turto vertė – 2, 5 mln. Lt. Tai valstybės įnašas į Šiaulių kolegiją, kuri pertvarkė savo teisinį statusą. Pertvarkiusi savo teisinį statusą Šiaulių kolegija galės formuoti ir naujame statute numatytus valdymo organus – sudaryti Kolegijos tarybą.

Kolegija savo nuožiūra valdydama turimą turtą, galės efektyviau plėtoti taikomųjų mokslinių tyrimų infrastruktūrą, gerinti studijų kokybę, taip pat bendradarbiauti su užsienio aukštosiomis mokyklomis, visuomenės ir ūkio partneriais.

Visos 13 valstybinių kolegijų statutus rengia vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintu grafiku. Statutus jau yra parengusios keturios kolegijos: Žemaitijos kolegija, Panevėžio, Utenos ir Marijampolės. Šių aukštųjų mokyklų statutai yra derinami su ministerijomis ir artimiausiu metu bus pateikti tvirtinti Vyriausybei.

Trijų kitų kolegijų, Vilniaus kolegijos, Kauno kolegijos ir Alytaus kolegijos, statutai baigiami rengti. Rugsėjo pirmą dieną statutus tvirtinti turės pateikti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija bei Kauno technikos kolegija. Numatyta, kad 2011 metų kovo pirmą dieną statutus teiks likusios kolegijos – Klaipėdos valstybinė kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla bei Vilniaus technikos ir dizaino kolegija.