"Dreamstime" nuotr.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

„U-Multirank“ Lietuvos kolegijoms už mokslą ir žinių perdavimą vėl parašė pažymį „prasčiau nei vidutiniškai“. Pajamas iš mokslo taikomosios veiklos dauguma jų padidino, nors ir vos vos. Kolegijos ramina, kad užsakymų daugėja, tik kad kai kurių jų vertė – 10 eurų.

Daugumos kolegijų rezultatai šiųmečiame „U-Multirank“ liko kaip įkalti. Per metus jos, galima sakyti, šiek tiek kilstelėjo tik tarptautiškumo rodiklius – pradėjo vykdyti daugiau studijų programų užsienio kalba ar net prisikvietė vieną kitą dėstytoją iš užsienio.

Sudėtingiausia sritis Lietuvos kolegijoms – mokslo (taikomoji) veik­la ir žinių perdavimas.

Pasauliniame reitinge Lietuvos kolegijos, kaip ir pernai, geriausius įvertinimus pelnė studi­jų ir poveikio regionui srityse. Tai reiškia, kad „la­bai gerai“ (A) ar „gerai“ (B) atrodo dalis stu­dentų, kurie sėkmingai arba numatytu laiku bai­gia studijas, taip pat kolegijų pajamos iš re­giono šaltinių, regione atlikta studentų praktika ir jų įsidarbinimas. Pagal regione dirbančių bakalaurų dalį aukščiausią įvertinimą gavo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM), privati Socialinių mokslų kolegija (SMK), Kau­no kolegija (KK) bei Šiaulių valstybinė ko­legija (ŠVK), pagal pajamas iš regioninių šaltinių – Vilniaus kolegija (VK) ir ŠVK. Dau­gu­ma kolegijų – Vilniaus, Kauno, Alytaus, SMK aukš­čiausią A įvertinimą pelnė ir už meninės veiklos produkciją.

Iš 2016 m. balandį pasirodžiusio „U-Mul­ti­rank“ rezultatų matyti, kad sudėtingiausia sritis Lietuvos kolegijoms – mokslo (taikomoji) veik­la ir žinių perdavimas. Vertinant jų rodiklius – išorines mokslinių tyrimų pajamas ar privataus kapitalo pritraukimą – išsiskiria nebent LAJM (balandį šiame reitinge pasirodžiusi pirmą kartą), kuri už šias sritis gavo B ir A įvertinimus. Pagal pajamas iš nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos – LAJM, SMK bei Alytaus kolegija (AK). Kitos kolegijos arba nepateikė skaičių, kiek pinigų uždirbo iš mokslinių tyrimų, arba duomenys buvo įvertinti D (prasčiau nei vidutiniškai).

Kai kurių kolegijų pajamos iš mokslo taikomosios veiklos per metus nesiekia 2 tūkst. eurų.

Vis dėlto dauguma šio rodiklio reikšmę bent šiek tiek pagerino. Pasirodo, svarbi pagalba kolegijoms pritraukti pajamų – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) priemonė „Inočekiai LT“, pagal kurią jų paslaugas užsako valstybės paramą gavusios įmonės.

Kolegijoms – kitokie vertinimo kriterijai

Į klausimus, kodėl kai kurių kolegijų pajamos iš mokslo taikomosios veiklos per metus nesiekia 2 tūkst. eurų arba kodėl kai kurios iš vieno studento mokesčio uždirba daugiau, nei sugeba visa institucija, buvo atsakoma teisinantis kolegijų istorine patirtimi, neaiškiu vaidmeniu Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje šalia universitetų ir paties verslo poreikiais bei galimybėmis užsakyti jų paslaugas ir t.t.

Iš tiesų skirtumų, palyginti su Europa, yra: Lietuvoje binarinė sistema ir kolegijos atsirado apie 2000 m., Jungtinėje Karalystėje – keliais dešimtmečiais anksčiau, o štai Vokietijoje kolegijų atitikmenų – Fahoschule dėstytojams doktorantūros studijos buvo nemokamos. Žodžiu, susiformavo skirtingos galimybės.

Didžiausias kolegijoms keliamas reikalavimas yra atitikti darbo rinkos poreikius. Jei ji to nedaro, tokia kolegija tikrai nereikalinga.

Vis dėlto prastų išorinių mokslinių tyrimų pajamų, taip pat pajamų iš privačių šaltinių įvertinimų mūsiškės kolegijos Europoje nelabai turi gėdytis. VK direktorius doc. dr. Gin­tau­tas Bražiūnas nesistebi prastais moksliškumo įvertinimais, kuriuos surinko Lietuvos kolegijos, nes tokius gavo ir jų užsienio kolegės – taikomųjų mokslų universitetai ar technologiniai institutai. Pavyzdžiui, Nyderlandų Hanze taikomųjų mokslų universiteto išorinės mokslinių tyrimų pajamos įvertintos D, privataus kapitalo pritraukimo rodiklis – D, Austrijos Karintijos taikomųjų mokslų universiteto išorinės mokslinių tyrimų pajamos – C, privataus kapitalo pritraukimas – D. Žinoma, yra ir kitokių pavyzdžių: tie patys Vokietijos Ingolštato aukštosios technikos mokyklos rodikliai įvertinti B ir A. Matyt, vargiai galima palyginti fundamentinius mokslo tyrimus vykdančių universitetų ir mokslo taikomąja veikla užsiimančių kolegijų rodiklius pagal tą patį kriterijų, pavyzdžiui, publikacijas, paskelbtas prestižinėje „Thomson Reuters Web of Science“ duomenų bazėje.

Kad negalima taikyti to paties kurpalio, pasak VK vadovo, suprato ir „U-Multirank“ sudarytojai, todėl jie sutarė su „Eurashe“ tinklo nariais, taikomųjų mokslų aukštojo mokslo institucijomis ir pasišovė atrasti geriau kolegijų veiklą įprasminančių rodiklių, susijusių su poveikiu regionui ir darbo rinkos poreikių atitikimu. Bandomasis naujos metodikos projektas, kuriame bus matyti jau kitaip apskaičiuoti kolegijų pasiekimai, turėtų pasirodyti rudeniop.

„Didžiausias kolegijoms keliamas reikalavimas yra atitikti darbo rinkos poreikius. Jei ji to nedaro, tokia kolegija tikrai nereikalinga, – įsitikinęs G.Bražiūnas. – Žinoma, rengiant reikalingus specialistus reikia taikyti naujausias technologijas ir remtis mokslu.“

Vien iš ES struktūrinių fondų universitetai gavo keliasdešimt kartų daugiau pinigų. Apie tokią bazę, kaip slėniai, kolegijos negali nė pasvajoti.

G.Bražiūnas atkreipia dėmesį, kad pagal mokslinės veiklos rezultatus Lietuvos ir, pavyzdžiui, Belgijos ar Danijos kolegijų įvertinimai yra analogiški, tačiau patikina, kad esama ir išimčių. Kai pastaraisiais metais išsiplėtė inovacijos, taigi ir mokslinės veiklos ribos, kai kurios vyriausybės ėmėsi kitaip finansuoti ir kolegijų veiklą. Kaip pasakoja VK direktorius, Airija už maždaug 50 mln. eurų įkūrė centrą jų eksperimentams su visa reikalinga įranga, kurį modernumu ir investicijomis būtų galima prilyginti Lietuvoje išdygusiems slėniams. O lietuviškos kolegijos, esančios šalia universitetų, apie tokį finansavimą esą gali tik pasvajoti. Beje, pasak G.Bražiūno, pirmenybę universitetai turi ir pritraukiant pajamų iš privačių šaltinių.

„Verslo užsakymų situacija irgi ne kolegijų naudai. Kiek daug universitetų atskirų mokslo institutų yra vien Vilniuje, o valstybinių kolegijų – tik dvi. Kodėl reikėtų bendradarbiauti su kolegija, jei pilna kitų besisiūlančių mokslo institucijų, turinčių didesnį įdirbį, finansavimą ir įrangą, – sako VK direktorius. – Vien iš ES struktūrinių fondų universitetai gavo keliasdešimt kartų daugiau pinigų. Apie tokią bazę, kaip slėniai, kolegijos negali nė pasvajoti.“

VK direktoriaus teigimu, nors užsakymų ir mažai, lėšų iš verslo pritraukti pavyksta: pagrindiniai užsakymai susiję su konsultacijomis, įmonių darbuotojų mokymu naujų metodikų ar technologijų.

VK šiųmečiame reitinge labiausiai pagerino tarptautiškumo rodiklius: studijų programų anglų kalba padaugėjo nuo 3 iki 7, tad įvertinimas šoktelėjo iki B (gerai). Taip pat, nors ir „silpnai“, pagerėjo tarptautinio akademinio personalo rodiklis, nes VK atsirado du užsieniečiai dėstytojai.

Pajamos išaugo su „Independence“

LAJM, 2016 m. „U-Multirank“ pasirodžiusi pirmą kartą, už pajamas iš privačių šaltinių ir nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos gavo aukščiausius įvertinimus. Kolegijos ataskaitoje nurodoma, kad, pavyzdžiui, 2015 m. LAJM vykdoma konsultavimo paslauga, kuri yra dalis mokslo taikomosios veiklos, pasinaudojo 17 bendrovių ir įstaigų. Pajamos iš to sudarė 130,8 tūkst. eurų, o iš mokymo kursų – 152,5 tūkst. eurų.

LAJM direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai dr. Aida Norvilienė paaiškina, jog tokius rezultatus lėmė ir tai, kad nuo 2014 m. kolegija aktyviai dalyvauja užtikrinant SGD terminalo navigacinį saugumą. Pavyzdžiui, panaudojant „Independence“ navigacinį modelį kolegijoje apmokytos 6 terminalo įgulos, taip pat – trijų aprūpinančių įmonių 9 įgulos, pasitelkiant jų dujovežių modelius.

Vienas dažniausių šios specifinės kolegijos tyrimų užsakovų yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, uosto įmonės – „Klaipėdos Smeltė“, Malkų įlankos terminalas ir kitos.

„Visi mūsų tyrimai nukreipti į navigacinio saugumo užtikrinimą. Ypač didesni laivai ir privačios bendrovės kreipiasi į mus, nes turime gana aukšto lygio įrangą, treniruoklių, simuliatorių. Visas gautas pajamas investuojame būtent į materialinės bazės gerinimą – skiriame treniruokliams ir įvairių laivų modeliams įsigyti“, – apie pastangas pritraukti užsakymų pasakoja LAJM direktoriaus pavaduotoja A.Norvilienė.

Užsakovai – socialiniai partneriai

Kad pastangų įkalbėti įmones pirkti paslaugas iš kolegijos reikia, gali patvirtinti ir kita regioninė Šiaulių valstybinė kolegija. Ji organizuoja specialius renginius, kad išsiaiškintų, kokių tiksliai paslaugų reikia vietos įmonėms. Dažniausiai kolegijai užsakymus pateikia vidutinio dydžio įmonės, o jų perkamos paslaugos yra techniniai tyrimai, inžineriniai sprendimai, sistemų projektavimas. ŠVK ataskaitoje teigiama, kad 2015 m. kolegija atliko 37 taikomuosius tyrimus ir gavo 1,8 tūkst. eurų pajamų.

„Pavyzdžiui, įmonė užsako atlikti betono stiprumo gniuždant tyrimą arba automobilių remontu užsiimanti įmonė prašo sukurti benzininių purkštuvų patikros stendą, kita panaši – automobilio sekimo ir degalų apskaitos imitacinį stendą, dar kita – nustatyti plieninių srieginių strypų mechaninių savybių rodiklius. Tai daugiausia techniniai tyrimai, kuriuos tikrai galime atlikti“, – kolegijos paslaugas vietinėms įmonėms vardija ŠVK Mokslo skyriaus vedėjas Nedas Jurgaitis.

Taip pat ŠVK ekspertams pateikė įvertinti savo paslaugas, kurios turėtų atsidurti valstybiniame MITA inočekių registre. „Esant jame būtų galima lengviau gauti užsakymų ir solidžiau pateikti savo paslaugas, – paaiškina N.Jurgaitis. – Dalyvavome MITA kvietime susikurti mokslo komercinimo planus, esame tokį planą parengę ir laukiame, kol pasirodys inočekių priemonių rezultatai.“

Į priemonę „Inočekiai LT“, pagal kurią smulkios ir vidutinės įmonės gali gauti finansinę paramą paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti, vilčių pritraukti daugiau pajamų iš mokslo taikomosios veiklos deda ir KK. Šiųmečiame „U-Multirank“ KK, nors ir labai nedaug, padidino pajamas mokslinės veiklos ir žinių perdavimo srityse.

„Laikotarpiu, kurio duomenis reikėjo pateikti „U-Multirank“, Kauno kolegija įgyvendino stambų projektą su medienos įmonėmis, taip pat čia įskaičiuotos inočekių programos pajamos. Pavyzdžiui, Technologijų fakulteto pajamos iš inočekių sudarė pusę kitų su mokslo veikla susijusių pajamų“, – kodėl pagerėjo pajamų iš išorinių mokslinių tyrimų rodikliai, paaiškina KK Strateginio planavimo ir studijų kokybės valdymo tarnybos vadovė Kristina Adomaitienė.

Ji sako, kad sudėtingiausia pritraukti socialinių mokslų užsakymų – konkurencija didelė, todėl, atrodo, trūksta naujų idėjų. Be to, kai kurie žmonės dirba savo, o ne institucijos vardu, todėl jų veikla bendrame kolegijos paslaugų krepšelyje neatsispindi.

K.Adomaitienė pastebi, jog aktyviau užsiimti mokslo taikomąja veikla kliudo ir tai, kad dėstytojams, turintiems daug kontaktinių darbo su studentais valandų, sudėtinga užsiimti papildoma veikla, be to, kolegija ne visada gali atlikti įvairius tyrimus, nes neturi tam priemonių.

„Dažniausiai privatus sektorius pirmiausia kreipiasi į universitetą, ir jei šis negali pasiūlyti reikalingų paslaugų, tik tada į kolegiją, – sako K.Adomaitienė. – Jei kalbėtume apie pajamas iš nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos, turime Kompetencijų ugdymo centrą, kuris organizuoja kvalifikacijos tobulinimo kursus, tačiau daugiausia lemia fakultetų iniciatyva, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Kai kur pritraukti pajamų padeda susiformavęs paslaugų poreikis. Pavyzdžiui, šiuo požiūriu yra gera Medicinos fakulteto situacija, nes slaugytojai privalo surinkti tam tikrą valandų skaičių.“

Užsakymas mokslo institucijai už 10 eurų

Labai nedaug pajamas iš nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos padidino Marijampolės kolegija (MK).

„Svarstome didinti paslaugų kainas, nes dabar jos yra simbolinės. Galima pajuokauti, kad pinigų gauname tik už pažymėjimų išdavimą, jų spausdinimą. Ir dėstytojai kelia klausimus, kodėl tos pačios tematikos privatūs mokymai, kvalifikacijos tobulinimo kursai yra gerokai brangesni nei siūlomi mūsų kolegijos. Taigi šių pajamų dalis kolegijos biudžete labai nedidelė“, – komentuoja MK Tarptautinių studijų ir ryšių skyriaus vedėja Kristina Čeponienė, pridurdama, kad kai kurie verslo užsakymai yra itin maži, pavyzdžiui, 10 eurų vertės vertimo paslaugos.

„Klausiame verslininkų, kokių tyrimų jiems reikia, ką būtume pajėgūs atlikti, bet mumis ne visada pasitiki, galbūt renkasi didesnius universitetus. Be to, neturime ir visų technologinių galimybių, reikalingų laboratorijų“, – svarsto K.Čeponienė.

Duomenų apie MK pajamas iš privačių šaltinių „U-Multirank“ nėra, kaip ir nemažai kitų. Nedaug duomenų reitingo sudarytojams MK pateikė esą dėl to, kad statistika „išbarstyta“ ir ją sudėtinga priskirti vienam rodikliui. Reitinge nė negalima rasti, kokia dalis studentų baigia studijas norminiu laiku, arba nurodoma, kad regione praktiką atlikusių studentų buvo nulis. Pasirodo, numatytu laiku studijas baigė 78 proc. MK studentų, o praktiką regione atliko per 90 proc.

Duomenys apie Klaipėdos valstybinę kolegiją (KVK) „U-Multirank“ reitinge pasirodė ir 2015, ir 2016 m., tačiau kolegijos atstovai tikina, kad juos instituciniam (ne studijų krypčių) reitingui pateikė tik vieną kartą, o jų laikotarpis – 2012–2013 m. Pagal pačios kolegijos duomenis, pajamos iš mokslo taikomosios veiklos didėja: 2014 m. jos sudarė 2,5 tūkst. eurų (be konsultacinės veiklos). 2015 m. – 12 tūkst. eurų, o šiemet, kaip planuojama, bus dar didesnės.

„Situacija kasmet po truputį gerėja, verslo užsakymų padaugėjo pasirodžius inočekių priemonei, – sako KVK Taikomosios mokslinės veiklos centro vadovė Jurga Kučinskienė. – Padaugėjo užsakymų dalyvaujant ir Klaipėdos miesto savivaldybės siūlomuose konkursuose, taip pat projektinių „Eras­mus+“, „Nordplus“ lėšų už mokslo taikomąją veiklą. Dalyvaujame ir Lietuvos mokslo tarybos Lietuvos ir Baltarusijos programoje, ku­rioje galime, mat kolegijoms reikia atsirinkti, kur dalyvauti, nes jos vykdo mokslo taikomosios veiklos, o ne fundamentinius tyrimus“, – sako KVK atstovė.

AK „U-Multirank“ aukščiausią įvertinimą pelnė už pajamas iš nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos. Daugiausiai AK uždirba iš apskaitos, kompiuterinio raštingumo, profesionalaus klientų aptarnavimo, anglų kalbos, valstybės tarnautojų mokymų. O už pajamas iš privačių šaltinių buvo įvertinta C. AK Studijų kokybės užtikrinimo skyriaus vedėjos Jovitos Balčiūnienės teigimu, iš didžiausių kolegijos gautų užsakymų, kurių vertė – bent keli tūkstančiai eurų, yra „Dzūkijos vandenų“ užsakytas vartotojų tyrimas, „Alytaus naujienų“ skaitomumo apklausa, vėdinimo sistemų projektavimas.

SMK, kaip ir daugelyje valstybinių kolegijų, išorinių mokslinių tyrimų pajamų bei pajamų iš privačių šaltinių padidėjo dėl MITA inočekių priemonės. SMK Mokslo ir verslo centro vadovė Aurelija Pastarnokė paaiškino, kad pajamos iš įmonių užsakytų galimybių studijų bei tyrimų atsispindi dviejuose „U-Multirank“ rodikliuose: „Sukuriamas produktas – tyrimai, galimybių studijos, prototipai – yra mokslinis, bet finansavimas ateina iš įmonių, todėl ši veikla atsispindi ir privataus kapitalo pritraukimo rodiklyje. Pagal „Inočekiai LT“ priemonę įmonės gauna finansavimą iš valstybės, bet mums už paslaugą sumoka verslas.“

Shutterstock

Vieta žemėlapyje. Nors Lietuvoje kolegijos neretai laikomos kažkuo tarp universiteto ir profesinės mokyklos, atrodo, kad jos pačios savo misiją supranta geriau. Mūsiškių kolegijų pasiekimai mažai kuo skiriasi nuo užsienio atitikmenų – taikomųjų mokslų universitetų Europoje.

Reitingavimo sistemos „U-Multirank“ duomenys rodo, kad Lietuvos kolegijos pasižymi aukštais studijų rodikliais – daug studentų sėkmingai baigia mokslus. Kaip ir derėtų kolegijoms, jos aktyviai veikia regione, kur praktiką atlieka (o vėliau ir dirba) jų auklėtiniai. Beje, kai kurios kolegijos į Lietuvos regioną pritraukia ir išsiunčia svetur praktiškai tiek pat studentų, kiek Suomijos ar Nyderlandų taikomųjų mokslų universitetai. O štai pagal pasiekimus meno srityje Lietuvos kolegijos aplenkia savo kolegas Europoje ir dar, pasirodo, išugdo dalyvių europiniam „Eurovizijos“ dainų konkursui.

„Veidas“, remdamasis „U-Multirank“ duomenimis, įvairiose srityse palygino jame dalyvaujančių lietuviškų kolegijų rodiklius su panašių užsienio institucijų rezultatais. Jos, žinoma, taip pat yra binarinės aukštojo mokslo sistemos – į mokslą, akademines žinias orientuotų universitetų ir praktinius įgūdžius savo auklėtiniams diegiančių kolegijų, taikomųjų mokslų universitetų, dalyvės. Daug „Veido“ pasirinktų mūsiškėms kolegijoms giminingų Vakarų mokslo įstaigų yra jų partnerės, su kuriomis Lietuvos kolegijos keičiasi studentais, dėstytojais, o ir jų studijų apimtis, matuojama kreditais, sutampa. Tokioje panoramoje mūsų kolegijos žiba studijų ir regioniškumo srityse, tačiau vargiai savo jėgomis pelno pajamų iš privačių užsakymų ir mokslo taikomąja veikla bent kol kas aktyviau neužsiima.

Pamatinius Lietuvos kolegijų skirtumus nuo panašių institucijų užsienyje dėl pajamų, mokslo taikomosios veiklos ar kitų parametrų gali lemti ir kitokia jų kūrimosi istorija. Lietuvoje binarinė sistema ir kolegijos atsirado 2000 m., Jungtinėje Karalystėje – keliais dešimtmečiais anksčiau. Vokietijoje kolegijų atitikmenų – ~Fahoschule~ dėstytojams doktorantūros studijos buvo nemokamos.

Iš technikumų kilusios, palyginti dar menką istoriją skaičiuojančios ir, kaip dažnai mėgstama sakyti, podukros vietoje laikomos Lietuvos kolegijos tikina išgyvenusios nuolat besikeičiančius reikalavimus, jų funkcijos gryninimą. O štai jų kolegos užsienyje, priešingai, esą nuo pat pradžių jautė valstybės pagalbos ranką. Pačios kolegijos tikina kai kur pasiekiančios panašių rezultatų kaip ir jų partnerės užsienyje, nors pastarąsias ir valstybė labiau skatina, ir verslas dažniau prisimena, kai reikia pagalbos įgyvendinti kokius nors užsakomuosius darbus.

Didžiausios Lietuvos neuniversitetinės aukštosios mokyklos – Vilniaus kolegijos direktorius doc. dr. Gintautas Bražiūnas, paklaustas apie Lietuvos kolegijų padėtį Europos kontekste, atsako, kad ne tik „U-Multirank“, bet ir „Webometrics“, ir kiti reitingai liudija, jog Lietuvos kolegijų padėtis yra gera. Trumpai tariant, už mažiau joms pavyksta padaryti tiek pat ar daugiau nei užsienio kolegoms.

„Ko gero, galime didžiuotis kainos ir kokybės santykiu: kur kas pigiau, turėdami mažiau išteklių, darome tai, kas užsienyje kainuoja gerokai brangiau. Pavyzdžiui, dėstytojų atlyginimai, kad ir Estijoje, yra beveik dvigubai didesni. Pigiau nei užsienyje Lietuvoje atsieina nebent išlaikyti pastatus, tačiau mūsų infrastruktūra yra pasenusi. Jei važiuotume per Europos aukštąsias mokyklas, pamatytume, kaip per pastarąjį dešimtmetį jos pasikeitė: arba pasistatė naujus rūmus, arba iki blizgesio renovavo senuosius. Vis dėlto turime prietaisų, įrangos, kurios pažangumu prilygstame ar net lenkiame kitas Europos aukštojo mokslo institucijas“, – Lietuvos kolegijų panoramą Europoje apžvelgia Vilniaus kolegijos vadovas ir priduria, kad reitinguose nematomas, bet svarbiausias veiksnys kokybei užtikrinti yra dėstytojai. Kitaip tariant, jei nėra gerų dėstytojų, nepadės nei gražiausi rūmai, nei geriausi studentai.

„U-Multirank“ studijų kriterijų grupėje pagal sėkmingai ir numatytu laiku bakalauro studijas baigiančių absolventų dalį Lietuvos kolegijos įvertintos aukščiausiais A ir B (labai gerai ir gerai) įvertinimais. Tiesa, kai kurios kolegijos nurodo, kad numatytu laiku bakalauro laipsnį įgyja 100 proc. absolventų. Jei jų pateikti skaičiai atitinka realybę, vadinasi, visi pirmakursiai po trejų metų, kiek trunka profesinio bakalauro studijos kolegijoje, ją baigia be menkiausio nubyrėjimo.

Analogiškus gerus įvertinimus Lietuvos kolegijos gauna ir poveikio regionui srityje: labai gerai (A) vertinama didelė absolventų, dirbančių regione, taip pat studentų, čia pat atlikusių praktiką, dalis. Dvi kolegijos – Vilniaus ir Šiaulių šioje srityje gauna aukščiausius įvertinimus ir už pajamas iš regioninių šaltinių.

Penkios iš septynių „U-Multirank“ dalyvaujančių kolegijų nuskynė laurus ir pagal sukuriamą meninę produkciją, kūrybos rezultatus. Vilniaus kolegijos direktorius G.Bražiūnas svarsto, kad šį rodiklį būtų galima taikyti ir universitetams, ir kolegijoms, kurių menų padaliniai, kaip matyti iš „U-Multirank“ duomenų, gali pasiekti aukštų rezultatų ir be papildomo finansavimo.

„Mes turime daug meno profesionalų, tad šioje srityje galime varžytis su universitetais. Jei turime įžymybių, nesvarbu, ar tai džiazo, ar populiariosios muzikos ekspertai, juk profesionalai vertinami vienodai gerai, – tvirtina aukščiausią įvertinimą už meninę produkciją gavusios kolegijos vadovas. – Net turime šūkį: jei nori dalyvauti „Eurovizijoje“, studijuok Vilniaus kolegijoje. Daug šio konkurso dalyvių – Vilija Matačiūnaitė, Jeronimas Milius, Erica Jennings, Vaidas Baumila yra mūsų absolventai.“

Pagal meninės produkcijos įvertinimą Lietuvos kolegijos prilygsta Suomijos Savonijos ir Seinejokio taikomųjų mokslų universitetams, lenkia ~Lillebaelt~, VIA universitetų koledžus Danijoje, Nyderlandų ~Hanze~ taikomųjų mokslų universitetą.

Esminis Lietuvos kolegijų ir panašių į jas užsienio institucijų skirtumas – pajamos. Vakarų taikomųjų mokslų įstaigoms įprasta uždirbti iš įmonių, kitų partnerių užsakymų – suprojektuoti kokią nors automobilio detalę ar parengti miesto viešojo transporto galimybių studiją. O Lietuvos kolegijose dar tik randasi tokios praktikos užuomazgų. „U-Multirank“ skaičiuojant pajamas iš privačių šaltinių (be mokesčių už studijas), visos kolegijos įvertintos prasčiau nei vidutiniškai. Tiesa, panašių neblizgančių įvertinimų sulaukia ir kai kurie užsienio taikomųjų mokslų universitetai.

„Pagal „U-Multirank“ duomenis įdomu stebėti savo ir kolegų situaciją, atrasti tendencijas, patvirtinančias bendras problemas. Pajamos nėra vien mūsų bėda – su panašiais sunkumais susiduria ir užsienio aukštosios mokyklos. Tad pasiguosti negalime, bet turime progą sau tai patvirtinti ir ieškoti kitų variantų, kaip sustiprinti šią veiklą“, – tvirtina Šiaulių valstybinės kolegijos direktorės pavaduotoja strateginės plėtros klausimais Lina Tamutienė. Ji pasakoja, kad neseniai kolegija įsitraukė į dviejų klasterių – Baltijos baldų ir Lietuvos plastiko – veiklą, nes iš naujos veiklos tikisi ir daugiau galimybių bendradarbiauti su regiono verslu.

L.Tamutienė svarsto, kad kolegijoje kuriamas žinias, produktus komercializuoti sunku, nes iki konkretaus užsakymo, už kurį galima gauti papildomų pajamų, reikia įdirbio, pasitikėjimo ir rekomendacijų. „Todėl, – priduria ji, – turime daug sutarčių visuomeniniais pagrindais, nors finansinio atlygio dar negauname.“

Taigi pagrindinis lėšų šaltinis kolegijoms vis dar yra valstybė. Papildomų pajamų aukštosios mokyklos gauna nebent iš nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos – kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo kursų, tęstinių studijų, suaugusiųjų mokymo. Pagal šį kriterijų labai gerai ir gerai įvertintos Alytaus, Marijampolės ir privati Socialinių mokslų kolegija.

Alytaus kolegijos direktorė doc. Danutė Remeikienė paaiškina, kad pastaruoju metu kolegija vykdė daug svarbių regione darbų: kvalifikaciją čia kėlė visi Alytaus pedagogai, praėjusiu ES finansiniu laikotarpiu 2 tūkst. alytiškių kolegijoje mokėsi kompiuterinio raštingumo, ji taip pat turi licenciją teikti valstybės tarnautojų mokymo paslaugas, o apie 200 vaikų mokosi Jaunųjų informatikų akademijoje.

„Turime ir verslo užsakymų: pagal iš anksto suderintas programas mokome įmonių darbuotojus. Tai būna specializuoti kursai, pavyzdžiui, kelių tiesėjams ar statybos inžinerinių tinklų specialistams. Kadangi turime pažangų regioninį technologijų centrą, naudojamės baze, tinkama alternatyviesiems energijos ištekliams – saulės baterijoms, vėjo jėgainėms ir kt. lyginti“, – vardija Alytaus kolegijos vadovė.

Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) direktoriaus pavaduotoja strateginės plėtros klausimais Nijolė Galdikienė svarsto, kad Lietuvoje dar nesusiformavo tradicija verslui paslaugas užsakyti iš aukštųjų mokyklų. Tokių užsakymų stygių jaučia ne tik kolegijos: užsakomosios veiklos pavyzdžių dar palyginti nedaug turi ir universitetai, kurių įranga bei priemonės įgyvendinti įvairius įmonių užsakymus, tikėtina, yra geresnės nei kai kurių kolegijų.

N.Galdikienės įvardijamos kolegijų teikiamos paslaugos, iš kurių uždirbama papildomų pajamų, – suaugusiųjų mokymo, švietimo ir konsultavimo, taip pat kolegijai priklausančio turto nuoma.

„Pavyzdžiui, mūsų kolegijos vadovybė vyko į Vakarų Lietuvos savivaldybes ir įmones, gavome užsakymų organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus, konsultacijas. Pajamos iš šios veiklos sudaro didžiausią kolegijos uždirbamų papildomų lėšų dalį“, – komentuoja N.Galdikienė. Jos teigimu, Lietuvos kolegijos kasmet iš tokios veiklos uždirba nuo 1,5 tūkst. iki 0,5 mln., skaičiuojant litais, o sumos dydis tiesiogiai susijęs su įstaigos dydžiu.

„Veido“ kalbinti pašnekovai tikisi, kad jei, kaip svarstoma, bus taikomos skirtingos konkursinės finansavimo sąlygos universitetams ir toms institucijoms, kurių pagrindinė veikla yra ne mokslinė, tarp jų ir kolegijoms, nauja tvarka galėtų paskatinti proveržį kolegijų mokslo taikomojoje veikloje. Dabar „U-Multirank“ visų kolegijų išorinės mokslinių tyrimų pajamos vertinamos prasčiau nei vidutiniškai.

„Jei kalbame apie mokslinę veiklą, mes leidžiame tarptautinį žurnalą, vykdome konsultacinę veiklą. Bet mokslinė veikla yra apysilpnė, nes arba negauname finansavimo, arba gauname jo nedaug. Šiemet Švietimo ir mokslo ministerija Vilniaus kolegiją pagal atitinkamus kriterijus įvertino geriausiai ir skyrė 23 tūkst. eurų mokslinei veiklai. Taigi manome, kad labai pasisekė. Juk kiekvieno straipsnio spausdinimas rimtame žurnale kainuoja, be to, dėstytojas turi skaityti paskaitas ir neturi laiko mokslinei veiklai – tai problema, nes šiuo metu be pinigų mokslo nesukursi“, – komentuoja G.Bražiūnas.

Vilniaus kolegijos direktorius paaiškina, kad su ribotomis kolegijų galimybėmis pritraukti užsakymų ir uždirbti papildomų pajamų susijusi ir didelė aukštųjų mokyklų koncentracija ne tik Lietuvoje, bet ir konkrečiame regione. Pavyzdžiui, įmonė, norinti užsakyti kokį nors darbą, Vilniuje ar Kaune renkasi iš galybės variantų, kuriuos kolegijoms nurungti gali būti sudėtinga.

„Lietuvoje aukštųjų mokyklų yra per daug. Nesakau, kad jas reikia naikinti, bet jei jas sujungtume – pajamų rodikliai pagerėtų, nes institucija turėtų daugiau erdvės teikti konsultacijas, įgyvendinti užsakymus. Kiek dabar Vilniuje yra universitetų, kolegijų, institutų, centrų ir kitų darinių. Jei koks nors darbdavys nori užsakyti tiriamąją analizę ar kvalifikacijos kėlimo kursus, jis turi aibę galimybių rinktis, ir Vilniaus kolegijai sunku pirmauti prieš tokią mokslinės produkcijos pasiūlos įvairovę“, – aiškina G.Bražiūnas.

Gali būti, kad būtent dėl riboto mokslo taikomąją veiklą vykdančių institucijų skaičiaus geriausius rodiklius pagal pajamas iš nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklos demonstruoja Alytaus ir Marijampolės kolegijos.

Vis dėlto Vilniaus kolegijos direktorius primena, kad dabar egzistuojantį Lietuvos kolegijų atotrūkį pagal pastangas pritraukti privataus kapitalo pajamų lėmė ir jų formavimosi istorija. Pavyzdžiui, Vokietija nuo pat taikomųjų mokslų universitetų (vok. ~Fahoschule~) kūrimosi pradžios investavo į dėstytojų kvalifikacijos kėlimą – apmokėjo doktorantūros studijas, o apsigynusieji disertaciją turėjo grįžti į ~Fahoschule~. Todėl šiai gerovės valstybei per dešimtmetį pavyko pasiekti, kad tokiose mokslo įstaigose dirbtų 80 proc. mokslų daktarų. Airija koledžų kokybę pagerino panašiu finansiniu stimulu – dotacijomis, konkursais finansavimui gauti, taip skatindama mokslinę taikomąją veiklą.

„O mes į doktorantūrą savo žmones siunčiame patys. Krepšeliuose nenumatyta lėšų dėstytojo kvalifikacijai kelti, vadinasi, reikia rasti pinigų kieno nors sąskaita. Be to, neretai apsigynę disertacijas, perspektyvūs ir gabūs žmonės viliojami likti universitetuose“, – sako G.Bražiūnas.

Dabar galiojantis normatyvas, kad kolegijoje dirbtų 10 proc. mokslų daktarų, seniausiai viršytas. Tačiau šios „lubos“ nesiejamos su konkrečios kolegijos situacija ir poreikiais. Vadinasi, kolegijoms finansiškai nenaudinga turėti kuo daugiau mokslų daktaro laipsnį turinčių dėstytojų, kuriems reikia mokėti didesnius atlyginimus.

KVK direktoriaus pavaduotoja N.Galdikienė sako, kad besiformuojant binarinei sistemai, vis kylant reikalavimams kolegijoms, šios priprato prie pokyčių tempo, tad ir dabar supranta poreikį nuolat tobulėti ir konkuruoti su universitetais. Juolab kad, universitetinių ir neuniversitetinių aukštojo mokslo įstaigų pobūdžiui skiriantis, jų veikla daugeliu atvejų yra labai panaši.

„Jei valstybė priėmė sprendimą, kad Lietuvoje yra binarinė aukštojo mokslo sistema, jos dalyviai turi prisitaikyti ir dirbti savo darbą. Pavyzdžiui, aš ginuosi disertaciją Suomijoje, kur taip pat yra binarinė aukštojo mokslo sistema. Ten taikomųjų mokslų universitetai, kolegijos vykdo bakalauro studijas, kurios yra tik kai kuriuose universitetuose, nes šie vykdo magistrantūros ir doktorantūros studijas“, – lygina N.Galdikienė.

Paklausta apie Lietuvos ir Vakarų kolegijų skirtumus, KVK direktoriaus pavaduotoja svarsto, jog Skandinavijos šalyse vyrauja didesnis dėmesys taikomųjų mokslų universitetams, kad šie įgyvendintų pagrindinę savo funkciją – praktinių įgūdžių diegimą. Pavyzdžiui, kiekvienoje praktikos vietoje studentams paskiriami mokytojai: jei slaugytojas priima praktikantą, sumažėja jo darbo krūvis, kad jis galėtų studentą apmokyti ir pan.

Kolegijų atstovai, nepaisant „U-Multirank“ rodiklių, labiausiai linkę sureikšminti mažus bedarbių absolventų skaičius. Gegužės 1 d., Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbo neturėjo mažiau nei dešimtadalis, arba per septynis šimtus kolegijų absolventų, iš 9,9 tūkst. baigusiųjų kolegijas 2014 m. Tokie skaičiai – palyginti saujelė su pernai „Veido“ suskaičiuotais 5 tūkst. 2013 m. laidos universitetų ir kolegijų bedarbių, kurie darbo nerado iki 2013 m. pabaigos.

Gabija Sabaliauskaitė

Abiturientai. Šiųmečiai abiturientai dar būdami dešimtokai žinojo, kad stodami į aukštąsias mokyklas turės peržengti keletą slenksčių. 2015 m. priimant į šalies universitetus ir kolegijas atsirado pokyčių, kurie, žadama, padidins reikalavimus, tad ir aukštojo mokslo sieks tik tie, kuriems ir mokykloje sekėsi neprastai.

Vis dėlto atrodo, kad kai kurie pokyčiai labiau kosmetiniai, nei kokybiški.

Didžioji dalis šalies aukštųjų mokyklų jau priėmė sprendimą dėl mažiausio stojamojo balo, kurio nesurinkusių stojančiųjų studijuoti nepriims.

Būtina, kad aukštosios mokyklos nedalytų diplomų visiems, kurie gali sumokėti už mokslą. Sugebančius studijuoti pretendentus reikia atsirinkti iškart – tai geriau, nei atsisveikinti su vos apšilusiais kojas pirmakursiais, kai paaiškėja, kad jie nesugeba studijuoti. Tokie argumentai skambėjo aptariant minimalių reikalavimų poreikį. Vis dėlto dalis aukštųjų mokyklų reikalavimų kartelės aukštai neiškėlė.

Kita vertus, šiemet atsiras dar vienas slenkstis, kurio neperkopę pretendentai, įskaitant turinčiuosius pakankamą konkursinį balą, negalės taikyti net į iš paties kišenės apmokamą studijų vietą.

„Galima sakyti, kad universitetai atsižvelgė į mūsų pasiūlymus nustatyti minimalų stojamąjį balą, o kolegijos į šias rekomendacijas atsižvelgė minimaliai. Tačiau pirmasis žingsnis, kad minimalus balas apskritai atsirado, sakyčiau, yra teigiamas. Iki šiol tokios ribos nebuvo, tad aukštosios mokyklos priimdavo beveik visus, kurie tik gali pateikti prašymą. O dabar, aišku, bus daugiau motyvuotų studentų“, – aukštųjų mokyklų nustatytų mažiausių stojamųjų balų naudą vertina švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

Iš Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pateiktų duomenų (kol kas jie negalutiniai, nes dar ne visos aukštosios mokyklos apsisprendė dėl minimalaus balo, kurį taikys) matyti, kad ambicingiausias – Vilniaus universitetas, kuris jau nebe pirmus metus nustatys tą pačią trijų balų ribą. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas kaip konkursinį numatė 2,5 balo, kurio neįveikusiųjų studijuoti nepriims, nors dar pernai mažiausias konkursinis balas į valstybės nefinansuojamą vietą šiame universitete buvo 1,32.

Didžioji dalis universitetų pasirinko dviejų balų minimalią ribą, bet dalis jų iš stojančiųjų į menų specialybes paprašys surinkti tris balus. Žemiausią vieno balo ribą pasirinko Aleksandro Stulginskio universitetas ir privatus Kazimiero Simonavičiaus universitetas.

Kolegijos gana solidariai pasirinko žemiausią stojamąjį balą – 0,8. Kol kas „išsišoko“ tik Vilniaus kolegija (1,1 balo) ir Šiaulių valstybinė kolegija (1 balas).

„Gali būti, kad iškart orientuojamasi į studentus, nelaikiusius kokio nors dalyko, kuris sudaro konkursinį balą, egzamino ar neturinčius jo pažymio“, – svarsto Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas ir Kauno technologijos universiteto studijų prorektorius prof. Pranas Žiliukas.

Paklaustas, ar 0,8 balo minimali riba ką nors keičia, jis sako, kad tokios vertės stojamasis balas praktiškai yra formalumas.

Vilniaus kolegijos, kurios minimalus balas didesnis už nustatytą kai kurių universitetų, direktorius dr. Gintautas Bražiūnas paaiškina, kad svarstydama mažiausią stojamąjį balą kolegijos bendruomenė skaičiavo, kiek pirmakursių galėtų nubyrėti. Kadangi ši aukštoji mokykla priima daug studentų „su krepšeliais“ į valstybės finansuojamas vietas, 1,1 balo reikalavimas, prognozuojama, paveiks tik už mokslą mokančius studentus, kurių šiemet gali sumažėti nebent keliomis dešimtimis.

„Yra studijų programų, pavyzdžiui, Sveikatos priežiūros fakultete, į kurias studentai stoja su gerokai aukštesniais balais, todėl galėjome rinktis iš kur kas didesnių stojamųjų balų, kurie būtų taikomi konkrečiam fakultetui. Tačiau radome visiems optimalų sprendimą. Be to, yra studijų programų, kuriose studentų nubyrėjimas labai menkas, nors studentai ten įstoja ir su žemais balais. Tarkime, Verslo vadybos fakultete yra ryškus atotrūkis tarp aukštų ir žemų stojančiųjų balų, tačiau studentų beveik neiškrinta. O štai Elektronikos ir informatikos fakultete, į kurį priimami turintys aukštus balus studentai, jų nubyra daugiau nei pusė. Žinoma, nes jame mokytis gerokai sunkiau, o „girnų“ vis tiek nepakeliame“, – bendro balo pasirinkimą visoms studijų programoms komentuoja Vilniaus kolegijos direktorius.

Paskaičiuokime, ką reikia daryti, kad pavyktų užsidirbti vieneto vertės minimalų konkursinį balą. Konkursinio balo skaičiuoklėje atsitiktinai pasirinkę socialinių mokslų sritį ir vadybos studijų kryptį (didžiausią svertinį koeficientą turi matematika), suvedame, ko gero, žemiausius šiemet stojančiųjų įvykdyti prašomus reikalavimus. Lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinio egzamino rezultatas – 4, užsienio kalbos ir matematikos valstybinių egzaminų rezultatai – 16 (išlaikyti), dar įrašome po patenkinamą (4) B lygiu mokytųsi dalykų metinį pažymį (lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos istorijos, geografijos). Tokios režisūros rezultatas – 1,22 konkursinio balo, kuris gali atverti duris bent į valstybės nefinansuojamą studijų vietą ir viename kitame universitete.

„Vienetui taikomi reikalavimai labai kuklūs. Reikėtų išlaikyti vieną valstybinį brandos egzaminą ir minimaliu balu – lietuvių kalbos ir literatūros (stojant į kolegines studijų programas pakanka mokyklinio). Taip pat reikia minimalių antrojo ir trečiojo dalyko pažymių. Taip ir gausime vienetą. Nežinau, koks balas būtų dar žemesnis“, – mažiausio  konkursinio balo turinį apžvelgia LAMA BPO prezidentas.

Bet gali pasitaikyti ir taip, kad jei geriau pasiseka išlaikyti kitus – antrojo ir trečiojo dalykų egzaminus, teoriškai mokinys gali nelaikyti svarbiausio dalyko jo konkursinio balo sandarai egzamino.

Tarkime, net jei mokinys paskutiniaisiais metais mokykloje nesimokė chemijos, vadinasi, ir nelaikė šio dalyko egzamino, jis vis tiek gali bandyti laimę stoti į chemijos studijų programas. Gal ir pavyktų, tik valstybė už mokslą, žinoma, jau nemokėtų.

„Skamba paradoksaliai, bet tokių studentų pasitaiko, jie įstoja. Pirmojo dalyko, kurio reikšmė konkursiniam balui yra 40 proc., jis turi nulį, bet jei kitus reikalingus dalykus mokėsi, užtenka ir žemesnio jų įvertinimo. Todėl kai universitetų rektoriai tarėsi dėl minimalios ribos, jie kalbėjo apie mažiausiai du balus, kurie reikštų, kad bent vienas egzaminas būtų išlaikytas pagrindiniu lygiu“, – paaiškina P.Žiliukas.

Žinoma, mažiausi surinkti balai tikrai neužtikrins kelerių metų bakalauro studijų valstybės finansuojamoje vietoje, nes pastaraisiais metais priimtųjų į valstybės finansuojamas vietas konkursinis balas svyravo apie keturis: LAMA BPO duomenimis, 2014 m. mažiausias pagrindinio ir papildomo priėmimo konkursinis balas į valstybės finansuojamas vietas ar nefinansuojamas, bet su studijų stipendija, buvo 3,6, į kolegijas – 1,94.

„Turime rekordininkų, į valstybės finansuojamas vietas kolegijų studijų programose įstojusių ir su kiek didesniu nei vienu konkursiniu balu. Skaičiavome, kad jei būtų taikoma minimali dviejų balų riba, kolegijos prarastų vieną kitą dešimtį krepšelį gaunančių studentų, bet jei tokia riba būtų taikoma mokantiems už mokslą, šių studentų galėtų nubyrėti maždaug 3,5 tūkst.“, – komentuoja P.Žiliukas.

Vilniaus kolegijos direktorius prognozuoja, kad griežtesnę atranką, kurią šiemet turėtų įkvėpti minimalus stojamasis balas, kitąmet dar labiau sustiprinti galėtų privalomasis matematikos egzaminas, jei tik jis bus įteisintas. Tokiu atveju stojantiesiems vieneto vertės konkursinį balą pelnyti esą būtų gerokai sunkiau.

„Matematikos egzaminas taptų rimtu slenksčiu. Juolab kad dabar technologinėse studijų programose atsiranda studentų, kuriems trūksta vidurinės mokyklos žinių, bet mes neturime nei išteklių, nei laiko tam nežinojimui kompensuoti. O studentai paniškai bijo matematikos, ir prieiname iki to, kad tiksliuosius mokslus reikia dėstyti pasitelkus rankų pirštus“, – dėl gėdingo vidurinės mokyklos parengimo apgailestauja G.Bražiūnas.

Minimalaus balo kartelę sunkiau įveikti gali būti nebent anksčiau nei 2015 m. vidurines mokyklas ir gimnazijas baigusiems abiturientams, kurie neturi jų konkursiniam balui reikalingo dalyko įvertinimo ir už vieną dedamąją jiems būtų skaičiuojamas nulis. Juolab  stojantiesiems, taikantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, iškilo daugiau slenksčių. Bet ir jie nėra labai aukšti.

Stojantieji į universitetus privalo išlaikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą – surinkti bent 16 balų, o siekiant pakliūti į kolegijas pakanka išlaikyti mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Tačiau kuris nors lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, šiaip ar taip, jau buvo privalomas norint gauti brandos atestatą.

Pasirinktinas, bet privalomas šiemet taps užsienio kalbos valstybinis egzaminas, kurį privalės išlaikyti visi abiturientai, siekiantys konkuruoti dėl valstybės finansuojamos studijų vietos. Išlygų universitetinėms ir koleginėms studijoms čia nėra: reikia mokėti užsienio kalbą – anglų, vokiečių ar prancūzų – B1 lygiu pagal bendruosius Europos kalbų metmenis. Išlaikytas valstybinis egzaminas (16 balų) rodo, kad pretendentas moka kalbą B1 lygiu.

Bet užsienio kalbos egzaminas nepatenka į konkursinio balo sandarą (jei jo nereikalauja konkreti studijų kryptis), o lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra privalomas ir kaip slenkstis, ir kaip 20 proc. vertės konkursinio balo dalis.

Vadinasi, nors konkursinis balas būtų ir aukštas, geresnis už konkurentų, bet valstybinis užsienio kalbos egzaminas ne(iš)laikytas, – galimybių pakliūti į valstybės finansuojamą studijų vietą nėra.

„Išlaikyti egzaminą, gauti 16 balų pakanka, kad pasiektum B1 lygį. Anksčiau buvo diskusijos dėl B2, bet kol kas nuspręsta dėl žemesnio B1 lygio, – komentuoja LAMA BPO vadovas. – Užsienio kalbos egzaminas konkursiniame bale gali būti trečias dalykas, kurį sudaro daug alternatyvų. Jei mokiniui palankus jo rezultatas, skaičiuojant konkursinį balą gali būti įtraukiamas užsienio kalbos egzaminas, bet jei jis turi geresnių kitų dalykų įvertinimų, kurie atitinka jos pasirinktą studijų programą, bus skaičiuojamas stojančiajam palankiausias variantas.“

Pernai valstybinį užsienio kalbos – anglų egzaminą laikė mažiau nei pusė (apie 46 proc. stojančiųjų), o šiemet ši dalis turės padidėti iki bene šimto. Padaugės, tikėtina, ir abiturientų, laikančių lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, kuriame pernai dalyvavo apie 57 proc. dvyliktokų.

„Žinoma, galima daryti prielaidą, kad jei apie 60 proc. abiturientų stoja į aukštąsias mokyklas, gali būti, kad 2014 m. šių kalbų valstybinius egzaminus ir laikė visi tie, kurie pretendavo tais pačiais metais tapti aukštųjų studentais. Tačiau neabejoju, kad šiemet dėl reikalavimo išlaikyti šiuos egzaminus stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas jų  tikrai padaugės“, – prognozuoja P.Žiliukas.

Užsienio kalbos egzaminas nebuvo naujiena – šiųmečiai abiturientai apie jį žinojo dar būdami dešimtokai. Todėl, kaip teigia „Veido“ kalbintos pedagogės, mokinių motyvacijos papildomas slenkstis nepadidino, juolab kad ir reikalavimai gana nesunkiai įkandami.

„Pavyzdžiui, mūsų mokykloje nėra B lygio anglų kalbos pamokų, todėl nejutome ir „perėjimo“. Mokiniai, šiaip ar taip, mokosi šį dalyką A lygiu, todėl natūraliai rengiasi valstybiniam ar tarptautiniam, pavyzdžiui, IELTS, egzaminui, kurį laiko dauguma mūsų abiturientų, – svarsto Kauno Jono Jablonskio gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė Romualda Liutkuvienė. – Manau, kad jį ir laikys visi abiturientai. Pavyzdžiui, kai ankstesniais metais organizuodavome bandomąjį anglų kalbos egzaminą, dalis mokinių jame nepasirodydavo. Šiemet bandomajame egzamine dalyvavo 100 proc. abiturientų.“

Pasak anglų kalbos mokytojų, šiemet gali būti taip, jog savo sėkmės išbandyti per valstybinį anglų kalbos egzaminą eis ir tie mokiniai, kurie nėra užtikrinti, kad egzaminą išlaikyti pavyks. Žinoma, būgštauti dėl to neverta, nes visuomet atsiranda tokių, kurie, nepaisydami bet kurio dalyko pedagogų atkalbinėjimų, egzaminą vis tiek laiko.

Vienas užsienio kalbos egzamino stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas motyvų buvo geresnis pasirengimas studijų procesui: mokėdami vieną iš ES kalbų studentai galėtų pasinaudoti tarptautinėmis mainų galimybėmis, rašto darbams naudoti akademinę literatūrą užsienio kalba ir t.t. Bet ir šis slenkstis, kai kurių „Veido“ kalbintų specialistų nuomone, negarantuoja siekiamybės, kad į valstybės finansuojamas vietas paklius gerai užsienio kalbą mokantys pirmakursiai, nes B1 reikalavimas yra labai menkas.

„Aš, matyt, esu iš tų mokytojų, kuriems atrodytų, kad B1 yra per žemas laiptelis įstoti į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje. Juk norisi, kad studijuoti pakliūtų motyvuoti jaunuoliai, – komentuoja Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokytoja ekspertė Elmyra Jurkšaitienė. – B1 yra mokyklos žinių lygis, jis reiškia, kad sugebama orientuotis aplinkoje, susikalbėti, bet B1 žinių nepakanka norint skaityti rimtesnę literatūrą originalo kalba, remtis ja bakalauro darbui. Mokykloje tikrai būtų galima įgyti B2 lygio žinių.“

Vilniaus kolegijos direktorius G.Bražiūnas sako, kad užsienio kalbos egzamino slenkstis turės nebent minimalios įtakos 2015 m. priėmimui į aukštąsias, nes reikalaujama pademonstruoti patį paprasčiausią užsienio kalbos mokėjimo lygį. Bet kokiu atveju, jo nuomone, toks reikalavimas baigus vidurinę mokyklą naudingas, nes esą atsiranda vienas kitas studentas, nežinantis, kokios kalbos mokėsi mokykloje: studijuodamas ateina lankyti anglų kalbos kurso, nors mokykloje mokėsi vokiečių…

Kiti šiemet stojančiuosius pasitiksiantys pokyčiai yra procedūriniai. Nors jie ne tokie reikšmingi kaip keliamos sąlygos stojant į aukštąsias, vis dėlto sukėlė diskusijų dėl neva ribojamo mokinių pasirinkimo ir siauresnių galimybių įstoti.

Šiemet stojančiųjų pageidavimo sąrašas sutrumpės iki devynių pasirinkimų ir vieno kvietimo studijuoti. Dar pernai buvo galima užpildyti 12 eilučių – įrašyti 12 studijų programų ir sulaukus dviejų kvietimų studijuoti pasirinkti patrauklesnį iš dviejų variantų.

LAMA BPO atstovo P.Žiliuko teigimu, vienas kvietimas vietoj dviejų stojančiajam nieko nekeičia. Nepaisant to, kad nuo 2010 m. jis gaudavo du kvietimus, tai nereiškė didesnės pasirinkimo laisvės, nebent sukurdavo jos iliuziją. Esą dažniausiai stojantieji vis tik priimdavo pasiūlymą studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje. Su retomis išimtimis abiturientai, pavyzdžiui, stojantys į odontologijos, kitas su medicina susijusias studijas, pirmenybę teikdavo studijų programai, o ne pinigų šaltiniui ir pasirinkdavo valstybės nefinansuojamą vietą. LAMA BPO duomenimis, 2014 m. valstybės finansuojamos vietos atsisakė ir sutartį dėl mokamos vietos pasirašė tik 2,7 proc. visų pakviestųjų studijuoti.

Be to, daugiausiai maišaties dėl dviejų kvietimų studijuoti patirdavo aukštosios mokyklos, negalėdamos prognozuoti, kiek studentų galiausiai surinks. KTU prorektoriaus P.Žiliuko teigimu, pirmakursių skaičių aukštosios mokyklos bandydavo atspėti remdamosi grynai tikimybių teorija, nes priėmimo rezultatai nesusiklostydavo taip sklandžiai, kad visos studijų vietos būtų užimamos per pagrindinį priėmimą, o papildomame liktų tik kosmetiniai pokyčiai ir studijų vietų likučių dalybos.

Tiksliai apskaičiuoti, kiek bus pirmakursių, itin svarbu studijose, kurioms reikalinga materialinė bazė, pavyzdžiui, ta pati odontologija, nes čia užimti valstybės nefinansuojamas vietas gali panorėti kur kas daugiau studentų nei per pagrindinį priėmimą. Pasak P.Žiliuko, vienas kvietimas panašias problemas išsprendžia, nes studijuoti pakviečiama tiek asmenų, kiek jiems yra vietos.

Trimis vietomis sutrumpėjęs pageidavimų sąrašas taip pat neturėtų nuskriausti stojančiųjų, juolab kad pastaraisiais metais jų motyvacija stiprėja: LAMA BPO duomenimis, daugiau kaip du trečdaliai prašyme nurodytų studijų programų yra iš vienos studijų srities, o pernai studijų programas, nurodytas sąrašo gale, 10–12 vietoje, studijuoti pasirinko tik 2,9 proc. visų pasirašiusiųjų sutartis su aukštosiomis mokyklomis.

„Pageidavimų skaičių riboja visos bendrojo priėmimo sistemas turinčios šalys. Pavyzdžiui, Suomijoje prašyme galima nurodyti iki šešių eilučių, Jungtinėje Karalystėje – iki penkių. Argumentas – aukštoji mokykla laukia motyvuotų studentų“, – sutrumpėjusio pageidavimų sąrašo prasmę nurodo P.Žiliukas.

Galima nuraminti ir besibaiminančiuosius, kad vienas kvietimas atims galimybę iš studentų įstoti tais metais į aukštąją mokyklą. Šiemet atsiranda trys stojimo etapai per LAMA BPO sistemą. Vadinasi, naujas priėmimas yra ir nauja galimybė, tiksliau, trys galimybės. Atsiradus trečiajam priėmimo etapui, jame gali dalyvauti ir tie stojantieji, kurie nedalyvavo pirmuose dviejuose priėmimo etapuose.

„Dabar galimybės studijuoti išdėstytos nuosekliai: trečiajame etape rinktis iš to, kas liko, arba siekti valstybės nefinansuojamos studijų vietos gali ir nauji pretendentai, o anksčiau buvo taip, kad jei nepateikei prašymo birželį ar liepą, tie metai norint įstoti į aukštąją yra prarasti, likdavo nebent galimybė bandyti ieškoti valstybės nefinansuojamos studijų vietos pačioje aukštojoje mokykloje. Šiemet bus galima dalyvauti trečiajame etape ir pateikti naują prašymą“, – komentuoja P.Žiliukas.

Papildomu priėmimu rugpjūčio 7–10 d. tikimasi pritraukti ir daugiau užsienio lietuvių, kurie svetur, ypač Airijoje, brandos atestatus gauna vėliau. Tad šiemet jie neprarastų galimybės stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas vien todėl, kad nespėjo gauti brandos atestato. Kuo vėlesnis terminas įstoti į aukštąją mokyklą naudingas ir iš užsienio atvykstantiems, dažniausiai trečiųjų šalių piliečiams, kuriems užtrunka visos reikalingos procedūros – Studijų vertinimo ir kokybės centro išsilavinimo vertinimas, laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimas ir kt. Tai trunka ir iki rugsėjo pabaigos, todėl jie įprastai dalyvauja tik instituciniame priėmime.

Nors sutrumpėjęs pageidavimų sąrašas ir tik vienas kvietimas studijuoti yra procedūriniai, o ne gerokai reikšmingesni sąlygų ar reikalavimų pokyčiai, P.Žiliukas pataria abiturientams prioritetus devyniuose langeliuose išdėstyti preciziškai. Pavyzdžiui, jei pagrindinis tikslas – valstybės finansuojama vieta, pirma reikia rašyti jas, o tik tada mokamas. Jei svarbiau programa, o ne pinigai, reikia pradėti nuo svajonės – galima dėlioti kas antrą valstybės finansuojamą vietą ir t.t.

Pasak P.Žiliuko, dalis stojančiųjų, jaučiančių, kad konkurencinės kovos, kuri iš esmės vyksta tik dėl finansuojamų studijų vietų, nelaimės, iškart pirmuoju pageidavimu nurodo valstybės nefinansuojamą vietą. Tačiau nemažai jų dalyvauja ir kituose stojimo etapuose, tad pasirašytų sutarčių skaičius po pagrindinio priėmimo labai sumažėja.

Dar įdomiau, kad visiškai motyvuotų studentų, kurie nurodo vieną ar dvi vietas, beveik neatsiranda, ne viena dešimtis užpildo keturias penkias prašymo vietas. Net patys geriausi abiturientai, olimpiadininkai, sugeba užpildyti didžiąją vietų dalį, nors „laimi“ pirmu ar antru numeriu nurodytą specialybę.

Viceministro R.Vaitkaus teigimu, abiturientų mažėja sparčiau, nei traukiasi valstybės finansuojamos studijų vietos, tačiau 2015 m. ŠMM vis tiek numato finansuoti tiek pat kiek pernai – 14,6 tūkst. studijų vietų, o apie 600 studentų gaus tikslines studijų vietas.

Siekiant padidinti priėmimą į informatikos studijas išskiriama atskira studijų krypčių grupė, kuriai planuojama skirti 700 valstybės finansuojamų studijų vietų, arba 20 proc. daugiau nei pernai. Į atskirą grupę išskirtos ir socialinio darbo studijų vietos.

„Įvertinus pastarųjų metų priėmimo rezultatus suplanuota tiek studijų vietų, kiek pageidavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kiti socialiniai partneriai, pabrėžiantys, kad socialinio darbo grupė konkuruoja su ekonomika, psichologija ir kitais gana paklausiais mokslais. Todėl visi stoja į tas specialybes, kurios pritraukia krepšelių, o socialinio darbo studijos belieka mokantiems už mokslą, nors už šias studijas mokėti nėra taip patrauklu, nes ir atlyginimai nėra dideli. Išskirdami socialinį darbą į atskirą grupę taikome valstybės užsakymo principą“, – paaiškina švietimo ir mokslo viceministras.

Valstybės finansuojamų studijų vietų socialinių mokslų srityje šiemet mažinama apie 10 proc., bet dešimtadaliu didinamas ir jų finansavimas: valstybės skiriama suma vienai socialinių mokslų studijų vietai pakyla nuo 1127 iki 1248 eurų universitetuose, nuo 935 iki 1053 eurų kolegijose.

Gabija Sabaliauskaitė

Jei visi, kurie pernai tapo bedarbiais vos baigę aukštąsias mokyklas, norėtų surengti susitikimą, absolventams reikėtų išsinuomoti „Siemens areną“. Beveik 11 tūkst. – tiek, kiek žiūrovų gali sutalpinti ši arena – aukštojo mokslo absolventų, pernai gavę diplomą, pasuko į Lietuvos darbo biržą (LDB).

Deja, dviejų Neringos savivaldybių gyventojų skaičiui prilygstanti absolventų gausybė (maždaug 4 tūkst. universitetų ir kolegijų absolventų) darbo nerado ir metams besibaigiant. Paruošti 5 tūkst. bedarbių kainavo maždaug 117 mln. litų (skaičiuota pagal vidutines metines studijų kainas – 6,9 tūkst. litų universitetuose ir 4,2 tūkst. kolegijose). Tik neaišku, kokią dalį šių pinigų sumokėjo valstybė, o kokią – patys bedarbiai „su aukštuoju“.
Tokius šokiruojančius rezultatus atskleidė „Veido“ sudaryti universitetų (2014 m. gegužės 27 d. 21 numeris) ir kolegijų reitingai (šis numeris). Galutiniai reitingų rezultatai parodė, kad daugiau nei dešimtadalis (11,9 proc.) universitetų absolventų ir penktadalis (19,2 proc.) baigusiųjų kolegijas, praėjus pusmečiui po studijų baigimo, vis dar liko bedarbiai.
Tyrimo rezultatai rodo, kad 22 reitinguojamos kolegijos paruošė daugiau bedarbių nei universitetai. Vos baigę studijas, darbo ieškojo kone pusė kolegijų absolventų (4 tūkst. iš 10 tūkst. baigusiųjų) ir beveik penktadalis universitetų absolventų (per 6 tūkst. iš 28 tūkst. baigusiųjų). Metų pabaigoje darbo vis dar neturėjo penktadalis kolegijų (2 tūkst.) ir dešimtadalis universitetų (3 tūkst.) absolventų.
Tokia išvada nustebino ir „Veido“ kalbintus pašnekovus, priminusius kolegijų polinkį ir poreikį orientuotis į praktinius rinkos poreikius, vadinasi, ruošti specialistus darbo vietai, o ne darbo biržai.

Apie kolegijų reitingus
Visus duomenis apie kolegijų situaciją pateikė institucijos, renkančios ir sisteminančios informaciją apie Lietuvos aukštąsias mokyklas – Švietimo informacinių technologijų centras, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), LDB, ir Studijų kokybės vertinimo centras.
„Veido“ kolegijų reitinguose 2014 m. aukštųjų neuniversitetinių mokyklų kokybė vertinama, remiantis keliais kriterijais – akademinio personalo kokybe, kurią lemia mokslų daktaro laipsnį turinčių dėstytojų dalis. Ji skaičiuota pagal personalo, dirbančio pagrindiniame darbe ir turinčio mokslų daktaro laipsnį, nuo visų dėstytojų, dirbančių pagrindiniame darbe. Paaiškėjo, kad dvi kolegijos – Šiaurės Lietuvos ir Vilniaus verslo kolegijos – neturi dėstytojų, kurie dirbtų jose nuolat ir turėtų mokslų daktaro laipsnį.
Daugiausia mokslų daktarų turi nevalstybinės Šv. Ignaco Lojolos kolegija ir V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla. Tuo metu Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, 2012–2013 m. vos 5,5 proc. visų kolegijų dėstytojų turėjo daktaro laipsnį. Universitetuose daktarų dalis siekė 41 proc.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 242014″ bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2014-m

Šalyje veikiančios kolegijos tampa vis patrauklesnės studentams, siekiantiems darbo rinkoje perspektyvesnių profesijų.

Lietuvos kolegijų veikla apipinta įvairiausiais mitais, neretai – neigiamais. Taip teigia privačios Socialinių mokslų kolegijos (SMK) viešųjų ryšių programos antro kurso studentė Kamilė Katkutė. „Studijuoti SMK pasirinkau sąmoningai, nors prieš stodama maniau, kad į kolegijas eina tik itin meniški arba prastai egzaminus išlaikę moksleiviai. Tai buvo pirmas mitas, kurį sugrioviau pradėjusi studijuoti Socialinių mokslų kolegijoje“, – teigia studentė.
Lietuvoje vis dar paplitęs mąstymas, kad tik universitetinį aukštąjį išsilavinimą įgijęs žmogus turi perspektyvų pasiekti karjeros aukštumas. Todėl dažnai tėvai būna linkę atgrasyti savo atžalas nuo studijų kolegijose, neva ten mokslo kokybė esanti per menka.
K.Katkutės patirtis paneigia ir šį mitą. „Šį mėnesį pati ieškojau praktikos vietos, nes norėjau išmėginti save. Dabar tvirtai žinau, kad SMK sukauptos žinios kiekviename darbo pokalbyje leido jaustis tvirtai ir užtikrintai“, – prisipažįsta studentė.
Bene didžiausiu pranašumu studentai laiko tai, kad kolegijose kur kas daugiau dėmesio skiriama praktiniam studijuojamos srities išmanymui, teorinių žinių pritaikymui praktikoje.
Tiesa, universitetinės studijos vis dar sulaukia daugiau studentų: praėjusiais metais į universitetines studijų programas įstojusiųjų skaičius siekė beveik 15,6 tūkst., į kolegijas – 11,6 tūkst. Pastaruosius penkerius metus fiksuojamas artėjimas prie universitetinių ir kolegijų studijų programų studentų skaičiaus balanso leidžia prognozuoti, kad ateityje situacija kolegijoms bus dar palankesnė.

Daugiau praktinių įgūdžių

Viena pagrindinių studentų, baigusių savo studijas, nepasitenkinimo priežasčių yra per mažas praktinių žinių bagažas, įgyjamas studijuojant. Neretam studentui privaloma praktika trunka vos tris mėnesius per visus ketverius metus, tad jeigu jis savarankiškai neieško, kur galėtų papildomai atlikti stažuotę, praktinės patirties iš tiesų stokojama.
Kolegijų studentai su šia problema teigia nesusiduriantys. Vilniaus kolegijoje bendrosios praktikos slaugą studijuojanti Valentina Fumito teigia, kad studijas kolegijoje pasirinko būtent dėl galimybių teorines žinias pritaikyti praktikoje. „Čia gerokai daugiau praktikos nei universitete. Mūsų kolegijos studentai į praktiką išleidžiami jau pirmame kurse“, – teigia studentė.
Jai antrina ir Kauno kolegijoje maisto pramonės verslo vadybą studijuojantis antrakursis Matas Mizgaitis: „Kolegijoje patinka tai, kad suteikiama galimybė atlikti praktiką ir tikroje įmonėje, ir kolegijoje.“
Tai lemia specifinė kolegijų paskirtis, nes jose studijuojantiems asmenims siekiama suteikti darbo rinkoje tiesiogiai pritaikomų žinių. Neretai kolegijų studentams dėsto specialistai, turintys ilgametę tos srities darbo patirtį: tokie dėstytojai studentus supažindina ne tik su teorinėmis savo srities žiniomis, bet ir su procesais „iš vidaus“. „Kolegijose verta studijuoti tiems, kurie žino, ką nori veikti gyvenime, ir siekia gauti efektyviai darbe pritaikomą žinių paketą iš savo srities profesionalų“, – neabejoja SMK studentė K.Katkutė.
Gerėjantis kolegijų įvaizdis bei didėjantis populiarumas tarp sėkmingai egzaminus išlaikiusių abiturientų paneigia stereotipinį įspūdį, kad studijos kolegijose skirtos tik mažiau gabiems bei vietos universitetuose negavusiems jaunuoliams. Pavyzdžiui, praėjusiais metais pirmuoju prioritetu studijuoti kurią nors studijų programą daugiausiai stojančiųjų nurodė Vilniaus universitetą – 5885, o antroje vietoje, pranokusi kitas aukštąsias mokyklas, rikiavosi Vilniaus kolegija (2824). Darbo rinkos ekspertų teigimu, tai pozityvi tendencija, nes šalyje trūksta profesines kvalifikacijas įgijusių specialistų, o ne socialinių mokslų atstovų.
Tiesa, įdomu, kad ir kolegijose socialiniai mokslai yra populiariausi ir gerokai lenkia antrą pagal populiarumą sritį – technologinius mokslus.

Kaip per penkerius metus kito kolegijų tendencijos

Jau penkerius metus sudaromas aukštųjų neuniversitetinių mokyklų reitingas padeda įžvelgti tam tikras kolegijų kokybės tendencijas. Reitinguojant vertinama konsultacinė, taikomoji mokslo ir meno veikla, aukščiausi veiklos įvertinimai, akademinio personalo kvalifikacija, kolegijos tarptautiškumas, studijų programų įvairovė ir išskirtinumas, studijų sąlygos, studentų nuomonė, paklausa darbo rinkoje bei finansavimo struktūra.
2011 m. į Lietuvos kolegijas buvo priimti 13 157 studentai, 2012 m. – 12 871, 2013 m. – 11 671 studentas. Nors tendencija yra neigiama, ji susijusi su bendru studentų skaičių mažėjimu. 2000 m. Lietuvoje veikė tik keturios valstybinės kolegijos, jose mokėsi vos 3,5 tūkst. studentų. Šiandien šalyje veikia 13 valstybinių ir 11 privačių kolegijų, kuriose mokosi apie 45 tūkst. studentų.
Per kolegijų gyvavimo laikotarpį jos išplėtojo platų studijų krypčių tinklą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis modernizavo infrastruktūrą, suteikė galimybių užsienyje stažuotis ir studentams, ir dėstytojams.
Per šiuos metus išryškėjo ir neuniversitetinių aukštųjų mokyklų favoritai bei autsaideriai. Penkerius metus „Veido“ sudaromas kolegijų reitingas parodė, kad tarp valstybinių kolegijų neabejotinų lyderių pozicijas užima Vilniaus bei Kauno kolegijos, tarpusavyje konkuruojančios dėl pirmosios pozicijos. 2013 m. pirmoje reitingo vietoje buvo Kauno, antroje – Vilniaus kolegija.

Neuniversitetinės aukštosios mokyklos – kolegijos – pradeda dramatišką išlikimo kovą dėl studentų: ir konkuruodamos tarpusavyje, ir su universitetais, ir su profesinėmis technikos mokyklomis.

Pastarojo dvidešimtmečio “gaminys” – neuniversitetinės aukštosios mokyklos išgyvena stulbinamą transformaciją. Tarkime, 2000-aisiais mūsų šalyje tebuvo keturios valstybinės kolegijos (jose mokėsi viso labo 3,5 tūkst. jaunuolių), o šiandien jų jau trylika. Bet didžiausias kolegijų pakilimo taškas buvo 2008-ieji: tuo metu veikė net penkiolika valstybinių kolegijų, kuriose mokėsi 43,7 tūkst. studentų. O pridėję privačiose kolegijose besimokiusius studentus, pamatytume, kad iš viso neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose 2008 m. studijavo net 61,4 tūkst. jaunuolių.
Beje, 2008-ieji studentų piko metai buvo ir universitetuose. Tačiau nuo to laiko valstybiniai universitetai neteko 21,72 proc., arba 107,1 tūkst., studentų, o valstybinės kolegijos neteko 17,34 proc., arba 7576, studijuojančiųjų.
Tiesa, privačių kolegijų studentų skaičius pamatuojamas sunkiau, mat ne visos jos viešai skelbia tikruosius duomenis. Vis dėlto faktas lieka faktu – šiandien valstybinėse ir privačiose kolegijose studijuoja tik 45,7 tūkst. jaunuolių.
“Šiandien kolegijos dėl studento turi kautis ir su stipriais universitetais, ir su stipriomis profesinėmis technikos mokyklomis, kurios, pasinaudojusios ES parama, iki maksimumo pagerino turimas studijų bazes ir programas bei rengia šiuolaikiškus savo amato meistrus, – sako buvęs Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys ir priduria: – Bet tiesa yra ta, kad jaunimo prioritetas yra universitetai, o kolegija tėra atsarginis variantas.”
Todėl kolegijos turi įrodyti jaunimui, kuo jos kitokios, kuo geresnės ir kodėl verčiau rinktis jas, o ne proftechnines mokyklas, kuriose profesiją galima įgyti kur kas greičiau – per dvejus metus.
Taigi ar kolegijose verta studijuoti ir kurias pravartu rinktis.

Trečdalis kolegijų artimiausiais metais nunyks?

Parlamentaras V.Stundys bei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Koleginių studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas tvirtina, kad dauguma kolegijų spėriai ir labai sėkmingai naudojosi ES struktūrinių fondų parama: pagerino savo bazes, įsigijo visą reikalingą įrangą specialistams ruošti, atnaujino ir labiau prie darbo rinkos poreikių pritaikė studijų programas, kėlė dėstytojų kvalifikaciją, pagerino kitas studijų sąlygas.
Ir nors pačios kolegijos garsiai to nesako, iš tikrųjų ši ES parama labai prisidėjo prie kolegijų išgyvenimo. Jei ne šie pinigai, jau šiandien dalis kolegijų būtų arba bankrutavusios, arba susijungusios su stipresnėmis. V.Stundžio nuomone, be šios ES paramos būtų nelikę maždaug trečdalio aukštųjų neuniversitetinių mokyklų.
“Didžiausia išlikimo grėsmė kyla regionų kolegijoms – Žemaitijos, Marijampolės ir Utenos, šiek tiek geresnė didžiųjų miestų kolegijų padėtis. Beje, praėjusią kadenciją mažėjančių regioninių kolegijų iniciatyva buvome surengę ne vieną išvažiuojamąjį posėdį ir apskritojo stalo diskusiją, kuriose kolegijos prašė valstybės prisidėti prie jų gelbėjimo. Manau, ta pagalba buvo labai ženkli – ŠMM skyrė milijonines lėšas kolegijų studijų programų patrauklumui didinti”, – sako V.Stundys.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Žemaitijos kolegija per pastaruosius penkerius metus neteko net 57 proc. visų savo studentų, Alytaus kolegija 52,65 proc., Marijampolės 38,37 proc., Vilniaus technologijų ir dizaino 24,61 proc., Panevėžio 21,81 proc., Utenos – 18,07 proc. Bet tiek A.Levickas, tiek V.Stundys mano, kad kol kas kolegijos dar nėra pasiekusios kritimo dugno. “Demografinė duobė toliau gilėja, o jos pikas bus po penkerių šešerių metų. Taigi didieji sunkumai kolegijų dar laukia”, – spėja A.Levickas.
“Manau, 2020-ieji kolegijoms bus patys negailestingiausi ir veikiausiai dalis neprisitaikiusių mokyklų degraduos”, – prognozuoja V.Stundys.
A.Levicko įsitikinimu, nunyks tos, kurios nenori keistis, o  išliks pačios šiuolaikiškiausios ir taupančios kolegijos: “Valstybė negali gelbėti studentų neturinčios kolegijos. Jos pačios turi ieškoti galimybių, kaip užsidirbti pinigų, tarkime, perkvalifikuoti seniau studijas baigusius suaugusius žmones, pritraukti studentų iš užsienio ir taupyti. Kita vertus, taupydamos jos negali nuleisti studijų kokybės kartelės. Beje, nors didieji miestai traukia jaunimą, čia veikiančios kolegijos irgi junta grėsmę ir jau imasi veiksmų. Štai Kauno kolegija dėl mažėjančio studentų srauto atsisako dalies patalpų ir kelia du fakultetus į vieną. Šitaip turėtų elgtis ir visos kitos, o ne kažko laukti.”
Kol kas ne tik neprarado, bet netgi sugebėjo daugiau pritraukti studentų Šiaulių valstybinė (1,69 proc. daugiau), Kauno technikos (3,66 proc.), Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (38,38 proc.) ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos (net 60,54 proc.) kolegijos.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Edvardas Žakaris įsitikinęs, kad tiek, kiek dabar Lietuvoje turime kolegijų, tikrai nereikia. “Manau, netgi Šiauliams, kuriuose gyvenu, dviejų aukštųjų mokyklų yra per daug – universiteto ir kolegijos. Juolab kad jų programos dubliuoja viena kitą. Valstybė neturėtų remti viena kitą dubliuojančių mokyklų. Jei jos nebūtų valstybinės, lai veikia, jeigu išsilaiko, bet šiuo atveju reikėtų valstybės įsikišimo – švietimo sistema neturėtų būti visiškai laisva rinka. Kita vertus, regionuose, kuriuose nėra viena kitą dubliuojančių aukštųjų mokyklų, valstybė turi remti kolegijų išlikimą, nes ne visi jaunuoliai dėl finansinių galimybių gali studijuoti didžiuosiuose miestuose”, – pabrėžia E.Žakaris.
A.Stundžio pastebėjimais, vis dėlto valstybinės kolegijos, net ir netekusios dalies studentų, gali toliau kliautis valstybės parama, t.y. gauti studijų krepšelius, o privačių kolegijų iššūkiai dar sunkiau nusakomi. “Norinčios išlikti kolegijos turėtų labiau išsiskirti iš kitų, labiau specializuotis, o ne siūlyti tą patį, ką ir visos kitos, – įsitikinęs V.Stundys. – Neseniai ekspertai parengė universitetų ateities viziją. Jų vertinimu, išlikti gali tik į vieną susijungę universitetai: vienas Vilniuje, kitas Kaune. Manau, tas pats pasakytina ir apie kolegijas. Abejoju, kad atsižvelgiant į demografines tendencijas dabartinė kolegijų struktūra galėtų išlikti. Susijungusios į vieną jos sustiprintų ne tik savo programas, o ir suteiktų studentams daugiau galimybių rinktis.”

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Geriausios 2013 m. kolegijos

1    Kauno kolegija
2    Vilniaus kolegija
3    Utenos kolegija
4    Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija
5    Žemaitijos kolegija

„Veidas“ jau ketverius metus reitinguoja tiek valstybines, tiek nevalstybines kolegijas. Per tiek metų jau paaiškėjo, kiek kurios kolegijos yra vertos ir kurios teikia kokybiškiausias paslaugas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 23 kolegijos. Pastaraisiais metais stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas mažėja – daugiausia dėl demografinių tendencijų ir dėl to, kad nemažai jaunuolių studijuoti išvyksta į užsienį. Taigi tiek universitetinių, tiek neuniversitetinių aukštųjų mokyklų konkurencija Lietuvoje yra ir bus ypač aštri.
Ypač stengtis sugundyti savo studijomis kuo daugiau jaunuolių turi kolegijos, mat, kaip teigia Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba, kolegijų įvaizdis vis dar atsilieka nuo universitetų. „Jauno žmogaus studijų pasirinkimui didelę įtaką daro tėvai, o jų nuomone, kolegijos ir universitetai nėra lygiavertės aukštosios mokyklos“, – apibendrina S.Ruiba, pridurdamas, kad iš jo vadovaujamos gimnazijos į kolegijas stoja tik apie 10 proc. jaunuolių.
Panašiai pasakojo ir kitų kalbintų Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos miestų gimnazijų vadovai. Tad dabar kiekvieną stojantįjį tiek universitetai, tiek kolegijos jau vertina kaip tikrąjį savo darbdavį.
O tarp pačių aukštųjų mokyklų blyksi ir matomi, ir nematomi žaibai: universitetai konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su kolegijomis. Dauguma kolegijų dėl studentų dar nuožmiau kaunasi tarpusavyje: valstybinės – su privačiomis, didmiesčių – su regioninėmis, didžiosios klasikinės – su mažosiomis.
Vis dėlto esminis klausimas lieka tas pats: ar aukštųjų mokyklų išlikimo kova pagerins studijų kokybę?

Jokios aukštosios mokyklos diplomas neužtikrina darbo vietos
Pirma išvada, prie kurios priėjome jau 15 metų rengdami aukštųjų mokyklų reitingus: nei universiteto, nei kolegijos diplomas neužtikrina darbo vietos. Darbo rinka nutolo nuo studijų, ypač universitetinių, ir tai lėmė stulbinami visų ūkio šakų pokyčiai, kurių numatyti ir prognozuoti nesugeba nei aukštųjų mokyklų, nei valstybių ekspertai. Moderniųjų technologijų tobulėjimas iš esmės keičia visų šalių ūkių poreikius: tų specialistų, kurių reikėjo rinkai prieš keletą metų, šiandien nebereikia.
Tiesa, kolegijoms, ypač regioninėms bei kai kurioms specializuotoms, šiek tiek paprasčiau – jos dažnai palaiko labai artimus ryšius su verslo įmonėmis ir rengia tokius specialistus, kokių reikia vietos verslininkams. Tad žvelgiant iš šių pozicijų kolegijų, ypač regioninių, absolventai, palyginti su baigusiaisiais universitetus, tarsi ir turi daugiau šansų rasti darbą pagal įgytą kvalifikaciją. Kita vertus, jei pramonės sritis, į kurią, rengdama studijų programas, orientuojasi konkrečios kolegijos administracija, sakykime, bankrutuotų, kolegijos taip pat lauktų pragaištis.
Be to, švietimo ekspertė dr. Nerija Putinaitė nenori sutikti ir su kolegijų administracijų viešojoje erdvėje peršama nuomone, esą kolegijų absolventus darbdaviai vertina geriau nei universitetų, mat jie labiau atitinka rinkos poreikius. „Vienareikšmės universitetų bei kolegijų absolventų įsidarbinamumo statistikos bei vienos verslininkų nuomonės, katrie geresni, nėra. Taip, dalis darbdavių teigia, esą kolegijų absolventai geriau parengiami konkrečiai darbo vietai. Bet darbdaviai labai skirtingi – kai kuriems jų labiau reikia universitetus baigusių darbuotojų, pasižyminčių universalesniu, platesniu požiūriu. Pagaliau kolegijos labai nevienodos, o ir jų studijų programos labai skiriasi.“
Pasak Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorės Danutės Puchovičienės, sostinės Jono Basanavičiaus gimnazijos direktorės Faustos Gulbinienės bei Kauno „Aušros“ gimnazijos direktorės Bronislavos Valungevičienės, kolegijų absolventai nuo universitetų absolventų ypač skiriasi kuklumu.
„Atlikdami studijų praktiką universitetų studentai neretai atvirai prisipažįsta, kad jau turi darbus, ir visiškai nesvarsto galimybės darbintis mokyklose, o pedagoginė praktika jiems tereikalinga studijoms baigti bei diplomui įgyti. Taigi universitetų studentai neretai praktikai neskiria tiek daug dėmesio, kiek kolegijų studentai, kurie tikrai labai kruopščiai atlieka praktiką, atsiskaito už visus darbus, bet kartu ir nėra tikri, ar po studijų gaus pedagogo darbo vietą mokykloje“, – pasakoja D.Puchovičienė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

students_laptop_02

Prieš vienuolika dienų prasidėjusiame bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas kartu su universitetais dalyvauja beveik visos: 12 valstybinių ir 11 nevalstybinių, kolegijų.

Taigi aukštųjų mokyklų konkurencija dėl studentų bus ypač aštri. Juolab kad šiemet, palyginti su praėjusiais metais, gimnazijas baigė 5 tūkst. gimnazistų, kitaip sakant, potencialių studentų, mažiau.

O konkurenciją dėl studentų dar labiau paaštrina tai, kad šiais metais Lietuvoje suaktyvėjo užsienio šalių universitetų ir kolegijų agentai – jie į užsienį studijuoti vilioja jau ne tik pačius geriausius abiturientus, bet ir vidutiniokus. Ir ne tik iš Lietuvos didmiesčių, bet ir iš rajoninių miestukų. Ypač aktyviai studentų Lietuvoje ieško skandinavai.

Štai Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos direktorius Valentinas Gendvilis pasakoja, kad įprastai iš kiekvienos jų gimnazijos abiturientų laidos į užsienį studijuoti išvažiuodavo vos keturi abiturientai, o štai šiemet tik iš vienos klasės išvažiuos keturi abiturientai. Ir visi į Danijos kolegijas. ”Danijos kolegijų atstovai renginyje, skirtame studijoms užsienyje pristatyti, pakvietė mūsų gimnazistus pažintinės kelionės į savo aukštąją mokyklą. Jiems nuvykus pažintis paliko didelį įspūdį”, – sako V.Gendvilis.

Tiesa, stojančiųjų į Lietuvos kolegijas iš Ukmergės J.Basanavičiaus gimnazijos nėra gausus būrys. Pernai iš 120 gimnaziją baigusių abiturientų tik 22 pasirinko studijas mūsų kolegijose. Daugiausia, pasak V.Gendvilio, tai buvę gimnazistai, kuriems sunkiau sekėsi krimsti mokslus, todėl jie ir rinkosi ne į akademines žinias orientuotas universitetines studijas, o į praktiką orientuotą mokymąsi kolegijoje.

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba paantrina, kad kolegijų įvaizdis vis dar atsilieka nuo universitetų. ”Jauno žmogaus studijų pasirinkimui didelę įtaką daro tėvai, o jų nuomone, kolegijos ir universitetai nėra lygiavertės aukštosios mokyklos”, – apibendrina S.Ruiba, pridūręs, kad iš jo vadovaujamos gimnazijos į kolegijas stoja tik apie 10 proc. jaunuolių.

Panašiai pasakojo ir kitų kalbintų Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos miestų gimnazijų vadovai.

Tad šiemet kiekvieną stojantįjį tiek universitetai, tiek kolegijos jau vertina kaip tikrąjį savo darbdavį. O tarp pačių aukštųjų mokyklų blyksi ir matomi, ir nematomi žaibai: universitetai konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su kolegijomis. Dauguma kolegijų dėl studentų dar aršiau kaunasi tarpusavyje: valstybinės su privačiomis, didmiesčių su regioninėmis, didžiosios klasikinės su mažosiomis.

Bet esminis klausimas lieka tas pats: ar aukštųjų mokyklų išlikimo kova pagerins studijų kokybę? Į jį atsakymų ieškojo savaitraščio ”Veidas” žurnalistai rengdami kolegijų reitingą.

Jokios aukštosios mokyklos diplomas neužtikrina darbo vietos

Pirma išvada, prie kurios priėjome jau 15 metų rengdami aukštųjų mokyklų reitingus: nei universiteto, nei kolegijos diplomas neužtikrina darbo vietos. Darbo rinka nutolo nuo studijų, ypač universitetinių. Ir tai lėmė stulbinami visų ūkio šakų pokyčiai, kurių numatyti ir prognozuoti nesugeba nei aukštųjų mokyklų, nei valstybių ekspertai. Moderniųjų technologijų tobulėjimas iš esmės keičia visų šalių ūkių poreikius: tų specialistų, kurių reikėjo rinkai prieš keletą metų, šiandien nebereikia.

Tiesa, kolegijoms, ypač regioninėms bei kai kurioms specializuotoms, šiek tiek paprasčiau – jos dažnai palaiko labai artimus ryšius su verslo įmonėmis ir rengia tokius specialistus, kokių reikia vietos verslininkams. Tad žvelgiant iš šių pozicijų kolegijų, ypač regioninių, absolventai, palyginti su baigusiaisiais universitetus, tarsi ir turi daugiau šansų rasti darbą pagal įgytą kvalifikaciją.

Kita vertus, jei pramonės sritis, į kurią, rengdama studijų programas, orientuojasi konkrečios kolegijos administracija, sakykime, bankrutuotų, kolegijos taip pat lauktų pragaištis.

Tad švietimo ir mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė teigia: ”Vyriausybė siekianti, kad kolegijos ilgainiui taptų ne tik jaunimo mokymo vieta, o ir  nuolatine studijų, suaugusiųjų persikvalifikavimo bei tobulinimosi vieta. Dabartinė situacija, kai jaunam žmogui baigus tiek universitetą, tiek kolegiją nutrūksta visi ryšiai su jį parengusia aukštąja mokykla ir jis, ypač būdamas jaunas, neturintis darbo patirties, tampa nedarbo rizikos grupės atstovu, yra keistina.”

Tuo pat metu viceministrė nenori sutikti su kolegijų administracijų viešojoje erdvėje peršama nuomone, esą kolegijų absolventus darbdaviai vertina geriau nei universitetų, mat jie labiau atitinka rinkos poreikius. ”Vienareikšmės universitetų bei kolegijų absolventų įsidarbinamumo statistikos bei vienos verslininkų nuomonės, katrie geresni, nėra, – bet kokius išvedžiojimus nukerta viceministrė. –  Taip, yra dalis darbdavių, kurie teigia, esą kolegijų absolventai geriau paruošti konkrečiai darbo vietai. Bet darbdaviai labai skirtingi – kai kuriems jų labiau reikia universitetus baigusių darbuotojų, pasižyminčių universalesniu, platesniu požiūriu. Pagaliau kolegijos labai nevienodos, o ir jų studijų programos labai skiriasi.”

Pasak Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorės Danutės Puchovičienės, sostinės Jono Basanavičiaus gimnazijos direktorės Faustos Gulbinienės bei Kauno ”Aušros” gimnazijos direktorės Bronislavos Valungevičienės, kolegijų absolventai nuo universitetų absolventų ypač skiriasi kuklumu.

“Atlikdami studijų praktiką universitetų studentai neretai atvirai prisipažįsta, kad jie jau turi darbus ir visiškai nesvarsto galimybės darbintis mokyklose, o pedagoginė praktika jiems tereikalinga studijoms baigti bei diplomui įgyti. Taigi universitetų studentai neretai praktikai neskiria tiek daug dėmesio kiek kolegijų studentai, kurie tikrai labai kruopščiai atlieka praktiką, atsiskaito už visus darbus, bet kartu ir nėra tikri, ar po studijų gaus pedagogo darbo vietą mokykloje”, – sako D.Puchovičienė.

Kolegijų trūkumai nesiskiria nuo universitetų silpnybių

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, paprašytas įvardyti koleginių studijų privalumus ir trūkumus, teigia, kad nepaisant įvairių pavirkavimų, daugumos tiek universitetų, tiek kolegijų absolventų įsidarbinimo procentas yra panašus. ”Sunkumų darbinantis dažniau kyla tik kai kurių regionų bei siaurai specializuotų kolegijų absolventams. O didžiausia perprodukcija Lietuvoje buhalterinę apskaitą kolegijose baigusių specialistų”, – teigia V.Stundys. Ir svarbiausia, anot pašnekovo, kad dauguma nerandančiųjų darbo jaunų žmonių patys ir finansavo nepaklausias studijas kolegijose.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad parlamentinis komitetas ne kartą yra svarstęs ir bėdų dėl studentų pritraukimo turinčių regioninių Marijampolės bei Žemaitijos kolegijų reikalus. ”Dėl šių kolegijų ateities ir konkurencijos gaunant valstybės finansuojamus studijų krepšelius, taip pat dėl Edukologijos, Lietuvos kūno kultūros akademijos bei Aleksandro Stulginskio universitetų ateities komitete išsakyta įvairių nuogąstavimų”, –  sakė V.Stundys ir pridūrė, kad viena vertus, jaunimą traukia didmiesčiai ir savo studijų metus jie nori praleisti didesniųjų miestų aukštosiose mokyklose, antra vertus, specializuotoms aukštosioms mokykloms Lietuvoje yra per maža rinka, todėl jos turi pačios būti aktyvesnės: daugiau dalyvauti įvairiuose, ypač regioniniuose, projektuose.

Viceministrė N.Putinaitė pridūrė, kad mažiau studentų pritraukiančios aukštosios mokyklos daugiau dėmesio turėtų kreipti ir į studijų tarptautiškumą. Taip jos taptų patrauklesnės potencialiems studentams.

V.Stundys pabrėžia dar vieną blogybę, kuri kamuoja tiek universitetus, tiek kolegijas: nemažai jų pastaruoju metu pasidavė neapgalvotam naujų studijų programų kūrimui. Tad jaunimas, besirenkantis naujas egzotiškas studijų programas, turėtų gerokai paanalizuoti jų turinį ir pamąstyti, ką galės veikti baigę jas.

Ir bene akivaizdžiausia daugelio kolegijų silpnybė, anot V.Stundžio, konsultacinė, tiriamoji ir taikomoji mokslo ar meno veikla regionuose. Mat būtent šis parametras rodo, ar tikrai kolegija bei jos rengiami specialistai yra reikalingi rinkai.

Tad vis dėlto, ką jaunam žmogui rinktis: stiprią kolegiją ar silpną universitetą? Viceministrė N.Putinaitė nedvejodama atsako: ”Žinoma, kad stiprią kolegiją.”

O švietimo ir mokslo ministerijos Koleginių studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas primena, kad kolegijose bakalauro diplomas įgyjamas greičiau nei universitete, o galimybės baigus kolegiją tęsti studijas universitete yra tokios pačios, kaip ir baigus universitetą. Jau nebėra universitetų, nepasirašiusių sutarčių su kolegijomis dėl išlyginamųjų studijų, atveriančių kelią studijas tęsti universitete.

Kaip reitingavome kolegijas

Šiemet visas kolegijas vertinome pagal devynis kriterijus, kuriems suteikėme skirtingus svorio koeficientus. Svarbiausi jų: kolegijų absolventų paklausa darbo rinkoje (20 taškų), tarptautiškumas (17 taškų), vykdyta užsakomoji konsultacinė, taikomoji mokslo ir meno veikla (15 taškų).

Kiekvieno kriterijaus pokriterijus taip pat vertinome skirtingais svorio koeficientais – kiek kiekvienas pokriterijus yra reikšmingas potencialiam studentui.

Tiesa, po vasarį surengtos specialios aukštųjų mokyklų reitingavimo konferencijos sulaukėme daugelio kolegijų vadovų siūlymų, kaip vertėtų tobulinti rangavimą. Ypač daug siūlymų teikė Utenos kolegijos direktorius dr. Gintautas Bužinskas. Į daugelį siūlymų atsižvelgėme. Deja, Utenos kolegija bei Kauno miškų ir aplinkos kolegija boikotavo reitingą ir nepateikė duomenų. Dėl to ”Veidas” baigia rengti ieškinį ir jau šią savaitę kreipsis į teismą, prašydamas įpareigoti šias dvi valstybines aukštąsias mokyklas atskleisti visuomenei rūpimus svarbius duomenis.

Šiemet straipsnyje rasite ir naujos – Šv. Ignaco Lojolos kolegijos pavadinimą. Nors bendrame reitinge jos nėra – mokykla tik pernai priėmė pirmuosius studentus, tačiau pagal atskirus kriterijus nuomonę įmanoma susidaryti.

Deja, nepavyko įgyvendinti sumanymo visas valstybines ir privačias kolegijas reitinguoti bendrai, kaip kad reitingavome universitetus. Didžiausia problema ta, kad tiek valstybinių, tiek privačių universitetų mokslo veikla vertinama pagal jų mokslo publikacijų skaičių, o štai kolegijų konsultacinė, mokslo ir meno taikomoji veikla vertinama pagal jų indėlį savo regionams. Svarbu paminėti, kad valstybinės kolegijos už atliktą mokslo ir meno veiklą regionuose gauna tikslinį Švietimo ir mokslo ministerijos finansavimą, o nevalstybinės kolegijos tokių lėšų negauna. Maža to, pavyzdžiui, Vilniaus dizaino kolegija (kaip ir daugelis kitų nevalstybinių kolegijų) pati suinteresuota rengti įvairius renginius, darbų pristatymus visuomenei ir į tai investuoja savo lėšas.

Tiesa, privačių kolegijų, palyginti su valstybinėmis, surinkta visų rodiklių gerokai didesnė bendra suma nereiškia, kad privačios kolegijos pranoksta valstybines.

Šiemet tiek vertindami universitetus, tiek kolegijas ypač sureikšminome tarptautiškumo rodiklius. Palyginti su universitetais, pagal savo tarptautiškumo rodiklius kolegijos dar atsilieka. Čia gana didelės žirkės tarp atvažiuojančių ir išvažiuojančių studentų bei dėstytojų: kitaip tariant, iš Lietuvos išvažiuojančių daug, o į Lietuvą atvažiuojančių – mažai.

Be to, universitetai jau neretai pasirašo sutartis dėl bendrų studijų programų ar fakultetų steigimo, tegul ir ne su pirmo ešalono Vakarų Europos universitetais, o kolegijos kol kas orientuojasi dažniausiai tik į posovietinio bloko šalių antro–ketvirto ešalono kolegijas.

Vertindami, ar studijų programos atitinka darbo rinkos poreikius, įtraukėme naują pokriterijų: konkrečios kolegijos absolventų (jaunų, baigus studijas, vienus metus darbo nerandančių specialistų) ir visų darbo neturinčių absolventų su aukštuoju išsilavinimu skaičių santykis. Be to, kaip ir ankstesniais metais, pateikiame dar vieną Darbo biržos skaičiuojamą rodiklį – kiek konkrečios kolegijos studijas baigusių absolventų darbo nerado per vienus metus. Beje, sociologinį darbdavių nuomonių pjūvį apie kolegijų parengiamų specialistų kvalifikaciją pateikia reitingo partnerė UAB ”Prime consulting”.

Studentų nuomonę atspindi ”Veido” reitingo partnerės – Lietuvos studentų atstovybių sąjungos – surengta reprezentatyvi apklausa.

Šiemet šiek tiek koregavome akademinio personalo pokriterijų: kolegijų vadovų prašymu vertinome, kiek mokykloje dėsto aukščiausios kategorijos praktikų, taip pat pateikiame teoretikų ir studentų skaičių santykį.

Svarbu pabrėžti, kad aštrėjant konkurencijai dėl studentų kai kurios aukštosios mokyklos dar intensyviau mėgino gražinti savo rodiklius, bet visus juos, jei tik buvo įmanoma patikrinti, tikrinome, paprašę duomenų iš kontroliuojančių institucijų. O keletą parametrų iš viso atsisakėme vertinti, nes jų neįmanoma patikrinti. Tarkime, nevertinome bendradarbiavimo su tarptautinėmis akademinėmis organizacijomis, nors duomenis apie tai prašėme pateikti. Ir paaiškiname, kodėl: viena didžiausių kolegijų nurodė bendradarbiaujanti tik su aštuoniomis tarptautinėmis akademinėmis organizacijomis, o už pirmąją aštuoniskart mažesnė regioninė kolegija nurodė bendradarbiaujanti net su 8 tūkst. tokių organizacijų. Panašius skaičius pateikė ir kai kurios kitos nykštukinės kolegijos.

O būsimiems studentams renkantis kolegiją labiausiai vertėtų atkreipti dėmesį į tai, pagal kurį konkrečiam studentui svarbų rodiklį yra stipri kiekviena aukštoji mokykla.

Kolegijų reitingo partnerių komentarai

Saulius Olencevičius, UAB ”Prime consulting” direktorius

Analizuojant šių bei ankstesnių metų sociologinių apklausų, kurias atliko bendrovė ”Prime consulting”, rezultatus, į akis pirmiausia krinta darbdavių požiūrio į kolegijas pokyčiai – jų nuomonė gerėja. Taigi, viena vertus, kolegijos rado nišą aukštojo mokslo sistemoje – jos suteikia galimybę jaunimui tobulėti ir siekti žinių, kita vertus, kolegijos padeda rasti jaunų verslo specialistų.

Vis dėlto vienas dalykas dar nėra ”išbaigtas” – tai pačių kolegijų pavadinimai. Kolegijų steigėjams ir vadovams atrodo, kad įmantresnis žodis pavadinime suteiks pranašumą rinkoje, tačiau taip nėra. Iš sociologinių anketų pastebime, kad visuomenė nežino arba nesupranta kai kurių kolegijų pavadinimų. Todėl vadovams galbūt derėtų pagalvoti apie aiškius ir konkrečius mokymo įstaigų pavadinimus, kurie palengvintų jų identifikavimą rinkoje ir nurodytų aiškią specializacijos kryptį.

Na, o šių metų darbdavių apklausa didelių staigmenų nepateikė. Su nežymiais statistiniais pasikeitimais lyderės išliko Vilniaus kolegija, Kauno kolegija bei Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla. Jų absolventų žinių kokybe respondentai yra linkę pasitikėti labiausiai. Taip pat svarbu paminėti, kad neblogai žinomos ir regioninės kolegijos, tačiau dėl siauros geografinės orientacijos ir nedidelių išteklių jos ”paskęsta” visoje Lietuvos švietimo sistemoje.

Priminsime, kad aptariamoje apklausoje dalyvavo 1005 darbdavių atstovai iš visos Lietuvos. Sudarant imtį buvo atsižvelgta į įmonių veiklos sritį ir registruotų įmonių skaičių kiekviename rajone. Savo nuomonę pareiškė aukščiausio lygio (33,3 proc.), vidurinio lygio (42,4 proc.) ir žemesnio lygio (24,3 proc.) vadovai.

Konsultacinė, taikomoji mokslo ir / ar meno veikla

Kolegijų reitingas pagal pirmąjį kriterijų

Kolegijos vieta pagal I kriterijų Taškų (15)  I.1 (Lt) / 10 tšk. I.2 (Lt) / 5 tšk.

Valstybinės

1. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla   11,1   350 129   10 942

2. Kauno kolegija   10,6   565 554   1537

3. Klaipėdos valstybinė kolegija   9,7   489 833   2565

4. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija   9,3   306 390   8754

5. Vilniaus kolegija   9,1   489 417   1255

6. Žemaitijos kolegija   6   255 068   3644

7. Utenos kolegija   4,9   231 889   2273

8. Panevėžio kolegija   4,4   199 407   2346

9. Marijampolės kolegija   4   212 798   1053

10. Šiaulių valstybinė kolegija   3,6   181 939   1368

11. Alytaus kolegija   3,4   137 199   2638

12. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija   3   156 683   1045

13. Kauno technikos kolegija   0   15 239   179

Nevalstybinės

1. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla 15 2 783 000 25 532

2. VšĮ Socialinių mokslų kolegija 7,2 814 000 22 611

3. Vilniaus kooperacijos kolegija   5,1   489 100   18 115

4. VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija   1,3   106 000   6235

5. VšĮ Vakarų Lietuvos verslo kolegija   0,4   47 000   2938

6. Vilniaus dizaino kolegija   0   35 780   967

7–10 VšĮ Kolpingo kolegija   0   n.d.   n.d.

7–10 VšĮ Vilniaus verslo kolegija   0   n.d.   n.d.

7–10 UAB Klaipėdos verslo aukštoji mokykla   0   n.d.   n.d.

7–10 V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla   0   n.d.   n.d.

“Veidas” pristato gidą abiturientams ir jų tėvams, svarstantiems, kurią kolegiją verta rinktis.

Paradoksalu, bet Lietuvos kolegijų studentai ir absolventai savo studijomis, jų kokybe patenkinti labiau nei universitetų studentai. Universitetuose jaunuoliai pasigenda praktinių žinių, o kolegijose jų gaunama gana nemažai. Be to, kolegijose santykiai tarp dėstytojų ir studentų šiltesni, bičiuliškesni nei universitetuose. Svarbu ir tai, kad, nemažos dalies darbdavių nuomone, kolegijų studentai daug geriau parengiami konkrečiai darbo vietai ir jau po studijų gali imtis darbo, o universitetų absoventai dar apie metus turi būti mokomi pirmoje darbovietėje.
Kaip paaiškėjo iš “Veido” reitingo partnerės sociologinių tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos sociologinės apklausos (apklausta per tūkstantį darbdavių), geriausiai darbdaviai vertina Vilniaus kolegijos absolventus: net 46,5 proc. jų visiškai patenkinti šios aukštosios mokyklos absolventų parengimu. O iš privačių kolegijų darbdaviai geriausiai vertina Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos (23,7 proc.) absolventų parengimą.
Daugiausiai darbdavių priekaištų, remiantis sociologine apklausa, sulaukė valstybinė Žemaitijos kolegija – net 19,3 proc. darbdavių nėra linkę pasitikėti šios kolegijos absolventų parengimu, o iš privačių – Kolpingo (30,2 proc.).
Tuo tarpu Kauno technologijos universiteto Taikomosios matematikos katedros docentas, KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis nusijuokia girdėdamas darbdavių liaupses kolegijų absolventams bei pačių kolegijų studentų ir absolventų vertinimus, esą studijos kolegijoje kokybiškesnės nei universitete.
“Aš irgi esu darbdavys ir manau, kad kolegijų absolventai geresni darbuotojai nei universitetų absolventai, ir ne tik todėl, kad jie geriau parengti atlikti konkretų darbą, – dėsto B.Burgis. – Iš tikrųjų retas darbdavys pasakys visas tokios nuomonės priežastis. O tiesa ta, kad universitetų absolventai, nors ir baigę labai prastais pažymiais, būna apie save geresnės nuomonės, mažiau lojalūs darbdaviui, o kolegijų absolventai kuklesni, nesiginčija su darbdaviu, klusniai vykdo pavestas užduotis, nesidairo į šonus geresnio pasiūlymo.”
O jaunuoliai, geriausios Lietuvoje gimnazijos direktoriaus nuomone, geriau atsiliepia apie kolegijas todėl, kad yra praradę norą lavintis. “Lietuvoje, kaip ir senojoje Europoje, užaugo nauja karta, kuriai žinios nebėra vertybė. Vieni paveldėjo iš tėvų pakankamą kapitalą ir dėl to yra abejingi sudėtingesnėms studijoms, kiti, galvojantys, kaip užsidirbti duonos su sviestu, atvirai sako: ką čia svaičiojat apie lavinimąsi, ilgas universitetines studijas, kurios ne visuomet garantuoja gerą uždarbį, – greičiau duokit darbo ir duonos”, – didžiosios dalies šiuolaikinės kartos filosofiją atskleidžia patyręs pedagogas.
Pagaliau, pasak B.Burgio, dauguma kolegijų dėstytojų yra ne mokslininkai, o praktikai, gamybininkai. Jie kalba paprastai, aiškiai, “nevargina” studentų moksline retorika, be to, yra dosnūs įvertinimų, mažiau priekabūs ginantis diplominius darbus.
Kita vertus, kaip pastebėjo B.Burgis, ir kai kurie mūsų universitetai gana žemo lygio, net neišlaiko konkurencijos su kolegijomis. Tai, beje, geriausiai paliudija LAMA BPO kasmet skelbiami studentų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Bent keletas kolegijų, pirmiausia Vilniaus kolegija ir Kauno kolegija, pagal studentų pageidavimų ir ypač pageidavimų pirmu noru kiekį lenkia keliolika universitetų.

Studentų mažėja, kolegijų daugėja
Tiek B.Burgis, tiek buvęs Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorius dr. Eugenijus Stumbrys neabejoja, kad nors daugelis kolegijų atlieka joms patikėtą misiją parengti specialistus praktikus, tiek kolegijų, kiek yra šiandien, Lietuvai nereikia. Ir tik laiko klausimas, kada jų sumažėsią, mat jau netrukus dėl demografinės duobės po nepriklausomybės atkūrimo aštuoniolikmečių sumažės apie 14 tūkst. O pridėjus išvažiuojančiuosius studijuoti į užsienį akivaizdu, kad aukštųjų mokyklų laukia jungimasis arba bankrotas.
E.Stumbrio manymu, Lietuvai užtektų penkių šešių universitetų ir maždaug dešimties kolegijų, kitaip tariant, kiekviename regione po vieną. O daugiausia didmiesčiuose esančios specializuotos, šakinės kolegijos turėtų integruotis į didžiąsias.
Vis dėlto Švietimo ir mokslo ministerija, kaip teigia jos Koleginių studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas, bent jau artimiausiais metais nesiims siaurinti kolegijų tinklo. Tolesnė šių aukštųjų mokyklų raida palikta spręsti laisvajai rinkai.
Aukštųjų mokyklų gausa E.Stumbriui primena partinį gyvenimą: iš daugiau kaip pusšimčio politinių partijų, be dviejų klasikinių, gyvybingos vos keletas mažesnių. Panašiai ir su aukštosiomis mokyklomis: vienos visomis išgalėmis orientuojasi į kokybę, kitos stveria visus, kurie tik moka už mokslą, todėl šiaip taip išsilaiko.
Kaip pabrėžia buvęs SKVC direktorius, studijas imituojančios kolegijos į vieną studijų programą priima po 100–150 studentų, bet nei sugeba rasti jiems praktikos vietų, nei pačioje kolegijoje turi modernių imitacinių praktikos centrų. Ypač tai pasakytina apie kolegijas, besiorientuojančias į socialinius mokslus.

Kaip reitingavome kolegijas
Šįkart visas kolegijas rangavome pagal devynis parametrus. Jiems suteikėme skirtingus svorio koeficientus. Svarbiausi parametrai: kolegijų vykdyta užsakomoji konsultacinė, taikomoji mokslo ir / ar meno veikla bei darbo rinkos poreikių tenkinimas. Šiems kriterijams skyrėme po 20 taškų iš šimto.
Privačias kolegijas 2011 m. dar vertinome atskirai nuo valstybinių. Ir nors galutinėje lentelėje privačios kolegijos surinko daugiau taškų nei valstybinės, tai nereiškia, kad jos yra geresnės. Mat privačių kolegijų absoliutieji rodikliai beveik pagal kiekvieną pokriterijį yra gerokai prastesni nei valstybinių. Vis dėlto, jei būtume vertinę privačias kolegijas kartu su valstybinėmis, tuomet pirmųjų balai būtų buvę gerokai mažesni.
Norėtume atkreipti dėmesį į trečiąjį reitingo kriterijų, kuris puikiai iliustruoja, kurios kolegijos geba pritraukti jaunų, modernių dėstytojų, o kurios tik “skolinasi” dėstytojus iš kitų kolegijų. Būsimiems studentams į tai irgi derėtų atsižvelgti, mat vieną semestrą kolegijoje dėstęs puikus samdomas antraeilininkas kitą semestrą gali nebedėstyti. Pagaliau, jei kolegija turi daugiau pagrindiniame darbe dirbančių dėstytojų, vadinasi, ji investuoja į jų kvalifikaciją, o tai jau reiškia didesnę tikimybę, kad tokioje kolegijoje ir studijos kokybiškesnės.
Dar vienas svarbus rodiklis – kolegijų tarptautiškumas. Tiesa, mūsų kolegijose tarptautiniai mainai su užsienio kolegijomis vyksta kol kas daugiau į vieną pusę: mūsų studentų ir dėstytojų į užsienio kolegijas išvažiuoja kur kas daugiau, nei iš ten atvažiuoja.

1. Kauno technologijos universitetas
35 bakalauro studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: elektroninio mokymosi technologijos; transporto elektronika.
Studijuoja apie 13,2 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 1402 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 750 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 1054 dėstytojai, iš jų 698 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 86, dėstytojų – 24, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 228, dėstytojų – 85.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 5.
Doktorantūros studijų programų: 17.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 25,7 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.ktu.lt

2. Lietuvos kūno kultūros akademija
8 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 2,3 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 72 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 406 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 124 dėstytojai, iš jų 82 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 23, dėstytojų – 19, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 58, dėstytojų – 43.
Duomenų, kiek turi jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais, nepateikia.
Doktorantūros studijų programų: 2.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 34,9 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lkka.lt

3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
12 bakalauro studijų programų.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: medicininė ir veterinarinė biochemija; medicininė ir veterinarinė genetika; sveikatinimas ir reabilitacija fiziniais pratimais; gyvūninių išteklių valdymas.
Studijuoja 7,2 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 479 pirmakursiai, o patys studijas finansuoja 497 pirmakursiai.
Dėsto 1109 dėstytojai, iš jų 424 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 44, dėstytojų – 21, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 116, dėstytojų – 62.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais pernai neturėjo.
Doktorantūros studijų programų: 9.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 13,5 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lsmuni.lt

4. Vytauto Didžiojo universitetas
40 bakalauro studijų programų.
Studijuoja 9,4 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 839 pirmakursiai, o patys studijas finansuoja 925 pirmakursiai.
Dėsto 621 dėstytojas, iš jų 304 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 100, dėstytojų – 24, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 185, dėstytojų – 81.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 3.
Doktorantūros studijų programų: 17.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 28,2 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vdu.lt; “Skype”: VDU.moksleiviams

5. Aleksandro Stulginskio universitetas
25 bakalauro studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: augalų genetika ir biotechnologija; maisto žaliavų kokybė ir sauga; miestų ir rekreacinė miškininkystės; želdininkystė ir kraštovaizdžio architektūra; aplinkotyra; agrologistika ir prekyba; bendroji agroinžinerija; nekilnojamojo turto informacinės sistemos; transporto inžinerija; kaimo plėtros vadyba; augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga.
Studijuoja 5,5 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 94 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 450 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 385 dėstytojai, iš jų 193 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 20, dėstytojų – 19, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 77, dėstytojų – 39.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 4.
Doktorantūros studijų programų: 4.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 32,1 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lzuu.lt

6. Klaipėdos universitetas
68 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 6,8 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 399 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 765 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 592 dėstytojai, iš jų 180 daktarų ir habilituotų daktarų.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 32, dėstytojų – 32, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 124, dėstytojų – 39.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 2.
Doktorantūros studijų programų: 3.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 28,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.ku.lt

7. Šiaulių universitetas
39 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 7,2 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 268 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 469 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 452 dėstytojai, iš jų 165 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 52, dėstytojų – 54, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 167, dėstytojų – 69. Pagal “Comenius” programą kvalifikaciją tobulino 1 dėstytojas ir 6 studentai.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais pernai neturėjo.
Doktorantūros studijų programų: 1.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 26 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.su.lt

8. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
6 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 318 kariūnų. Pernai į valstybės finansuojamas studijų vietas priimti 66 pirmakursiai.
Dėsto 62 dėstytojai, iš jų 24 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 7, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 0, dėstytojų – 4.
Doktorantūros studijų programų: nėra duomenų.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 2,3 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lka.lt

9. Lietuvos edukologijos universitetas
35 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 9 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimta 570 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 636 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 566 dėstytojai, iš jų 268 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 30, dėstytojų – 67, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 115, dėstytojų – 46. Pagal “Comenius” programą kvalifikaciją tobulino 6 dėstytojai ir 16 studentų.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais pernai nebuvo.
Doktorantūros studijų programų: 4.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 24,1 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vpu.lt

10. Lietuvos muzikos ir teatro akademija
10 bakalauro studijų programų.
Studijuoja 937 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 129 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 8 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 351 dėstytojas, iš jų 31 daktaras ir habilituotas daktaras bei 33 pripažinti menininkai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 11, dėstytojų – 63, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 39, dėstytojų – 47.
Duomenų, apie jungtines studijų programas su užsienio šalių universitetais nepateikia.
Doktorantūros studijų programų: 12.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 24,9 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lmta.lt

11. Mykolo Romerio universitetas
25 bakalauro studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: finansų apskaita, organizacijų vadyba, viešoji politika ir vadyba, finansų informatika, sociologija, sociokultūrine edukacija, socialinė pedagogika, ugdymo karjerai pedagogika, anglų ir antrosios užsienio kalbos (rusų k.) mokymas, filosofija, dalykinė anglų kalba ir kita užsienio kalba (prancūzų k.), dalykinė anglų kalba ir kita užsienio kalba (vokiečių k.).
Studijuoja 19,3 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 342 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 1761 pirmakursis bakalauras.
Dėsto 888 dėstytojai, iš jų 253 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 126, dėstytojų – 53, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 299, dėstytojų – 87. Pagal “Grundtvig” programą tobulinosi 2 dėstytojai.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 2.
Doktorantūros studijų programų: 3.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 13,2 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.mruni.eu

12. Vilniaus dailės akademija
30 bakalauro studijų programų.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: scenografija, kultūros vadyba ir politika, metalo menas.
Studijuoja 1,9 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 206 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 90 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 370 dėstytojų, iš jų 43 daktarai ir habilituoti daktarai bei 132 pripažinti menininkai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 19, dėstytojų – 0, išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 76, dėstytojų – 15.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais pernai nebuvo.
Doktorantūros studijų programų: 3.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 41 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vda.lt

13. Vilniaus Gedimino technikos universitetas
43 studijų programos.
Studijuoja 13,1 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 1565 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 595 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 970 dėstytojų, iš jų 485 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 302, dėstytojų – 89, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 494, dėstytojų – 146.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 2.
Doktorantūros studijų programų: 15.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 25,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vgtu.lt

14. Vilniaus universitetas
67 bakalauro studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: kūrybos komunikacija, skandinavistika.
Studijuoja 21,6 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 2735 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 940 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 1764 dėstytojai, iš jų 874 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 257, dėstytojų – 14, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 596, dėstytojų – 117. Pagal “Comenius” programą kvalifikaciją tobulino 1 dėstytojas ir 2 studentai.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 2.
Doktorantūros studijų programų: 26.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 19 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vu.lt; “Skype”: vu_priemimas

15. Viešoji įstaiga LCC tarptautinis universitetas
4 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 562 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimta 14 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 14 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 72 dėstytojai, iš jų 48 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 2, dėstytojų – 0, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 13, dėstytojų – 2.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais pernai neturėjo.
Doktorantūros studijų programų: 0.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 24,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lcc.lt

16. Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija
1 studijų programa.
Studijuoja 24 klierikai.
Dėsto 33 dėstytojai.
Interneto svetainė www.tks.lt

17. UAB ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
6 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 1,8 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimta 270 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 189 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 52 dėstytojai, iš jų 34 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 49, dėstytojų – 10, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 76, dėstytojų – 11.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 8.
Doktorantūros studijų programų: 1.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 17,5 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.ism.lt

18. UAB Kazimiero Simonavičiaus universitetas
3 bakalauro studijų programos.
Studijuoja daugiau kaip 500 studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimtas 1 pirmakursis bakalauras, o patys studijas finansuoja 21 pirmakursis bakalauras.
Dėsto 75dėstytojai.
Duomenų apie jungtines studijų programas su užsienio šalių universitetais nepateikia.
Apie doktorantūros studijų programas duomenų nėra.
Duomenys apie studentų įsidarbinamumą bei stažuotes visuomenei neskelbiami.
Interneto svetainė www.ksu.lt

19. Balstogės universiteto filialas Ekonomikos-informatikos fakultetas
2 bakalauro studijų programos.
Studijuoja apie 450 studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 7 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 45 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 20 nuolatinių dėstytojų ir 40 vizituojančių iš Lenkijos.
Duomenys apie studentų įsidarbinamumą bei stažuotes visuomenei neskelbiami.
Interneto svetainė www.wilno.uwb.edu.pl

20. VšĮ Verslo ir vadybos akademija
1 bakalauro studijų programa.
Planuojamos 3 naujos studijų programos, bet kol kas jos neakredituotos.
Studijuoja apie 300 studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimtas 1 pirmakursis bakalauras, o patys studijas finansuoja 9 pirmakursiai bakalaurai.
Dėstytojų skaičiaus neskelbia, duomenų apie studentų mainus – taip pat.
Duomenų apie jungtines studijų programas su užsienio šalių universitetais nepateikia.
Duomenų ape doktorantūros studijų programas – taip pat.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 22 absolventai, tačiau neįmanoma įvardyti tikslaus bedarbių nuošimčio, nes ši aukštoji mokykla nepateikia duomenų apie savo absolventų skaičių.
Interneto svetainė www.vva.lt

21. VšĮ Europos humanitarinis universitetas
6 bakalauro studijų programos.
Studijuoja 1851 studentas. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 2 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 7 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 71 dėstytojas, vizituoja 110 dėstytojų.
Duomenų apie dėstytojų ir studentų mainus nepateikia.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais pernai nebuvo.
Doktorantūros studijų programų: 1.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 3 absolventai, tačiau neįmanoma įvardyti tikslaus bedarbių nuošimčio, nes ši aukštoji mokykla nepateikia duomenų apie savo absolventų skaičių.
Interneto svetainė www.ehu.lt

22. VšĮ Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
6 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: tarptautinė rinkodara ir verslo kalba, tarptautinė aplinkos apsaugos vadyba.
Studijuoja 1,7 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 84 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 169 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 117 dėstytojų, iš jų 32 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 55, dėstytojų – 3, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 62, dėstytojų – 10.
Jungtinių studijų programų su užsienio šalių universitetais: 4.
Doktorantūros studijų programų: 0.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 14,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.tvm.vu.lt

23. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
1 studijų programa.
Studijuoja 26 klierikai ir 8 kandidatai į klierikus.
Dėsto 24 dėstytojai, iš jų 10 daktarų.
Interneto svetainė www.seminarija.lt

Kolegijos

1. Alytaus kolegija
12 studijų programų.
Studijuoja 1,1 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 163 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 85 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 76 dėstytojai, iš jų 2 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 3, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 12, dėstytojų – 5.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 38,6 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.akolegija.lt

2. Kauno kolegija
43 studijų programos.
Studijuoja 7,7 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 1466 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 722 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 598 dėstytojai, iš jų 27 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 64, dėstytojų – 29, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 210, dėstytojų – 77.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 41,7 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.kauko.lt

3. Kauno technikos kolegija
9 studijų programos.
Studijuoja 1,7 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimta 515 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 154 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 108 dėstytojai, iš jų 15 daktarų.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 2, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 6, dėstytojų – 0.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 32 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.ktk.lt

4. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija
6 studijų programos.
Studijuoja 1,1 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 297 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 69 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 69 dėstytojai, iš jų 5 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 2, dėstytojų – 2, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 15, dėstytojų – 6.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 55,7 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.kmaik.lt

5. Klaipėdos valstybinė kolegija
30 studijų programų.
Studijuoja 4,1 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 889 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 408 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 299 dėstytojai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 43, dėstytojų – 11, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 36, dėstytojų – 39.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 44,3 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.kvk.lt

6. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
4 studijų programos.
Studijuoja 1,3 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 207 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 126 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 62 dėstytojai, iš jų 2 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 4, dėstytojų – 9, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 10, dėstytojų – 13.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 38,1 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.lmc.lt

7. Marijampolės kolegija
17 studijų programų.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: vežimo kelių transportu technologija, kultūros ir sporto vadyba, informacinių sistemų technologijos, maisto technologija, psichologija.
Studijuoja 1,5 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimta 160 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 209 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 262 dėstytojai, iš jų 4 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 2, dėstytojų – 1, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 9, dėstytojų – 12.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 42,9 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.marko.lt

8. Panevėžio kolegija
27 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: logistikos vadyba, teisė, viešoji komunikacija, socialinis užimtumas, neformalus meninis ugdymas, grožio terapija, pastatų energinės sistemos, kompiuterių tinklų administravimas.
Studijuoja 2,2 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 352 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 202 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 156 dėstytojai, iš jų 9 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 3, dėstytojų – 4, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 8, dėstytojų – 14.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 44,5 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.panko.lt

9. Žemaitijos kolegija
19 studijų programų.
Studijuoja 1,2 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimta 111 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 72 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 137 dėstytojai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 5, dėstytojų – 12, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 17, dėstytojų – 6.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 33,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.zemko.lt

10. Šiaulių valstybinė kolegija
27 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: organizacijų komunikacijos vadyba, verslo ekonomika, visuomenės sveikata.
Studijuoja 2,8 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 657 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 307 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 201 dėstytojas, iš jų 5 daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 14, dėstytojų – 11, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 30, dėstytojų – 15.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 40,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.svako.lt

11. Utenos kolegija
26 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: informacijos paslaugų valdymas, maitinimo ir apgyvendinimo įmonių veiklos vadyba, multimedijos technologijos.
Studijuoja 2,4 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 325 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 253 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 180 dėstytojų, iš jų 8 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 13, dėstytojų – 27, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 15, dėstytojų – 22.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 34,9 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.utenos-kolegija.lt

12. Vilniaus kolegija
44 studijų programos.
Studijuoja 8 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 1846 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 674 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 542 dėstytojai, iš jų 54 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 33, dėstytojų – 47, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 138, dėstytojų – 95.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 34,2 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.viko.lt

13. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija
22 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: termoinžinerija, mašinų mechanizmų inžinerija, automobilių elektronikos sistemos.
Studijuoja 3,1 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 579 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 293 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 204 dėstytojai, iš jų 17 daktarų.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 13, dėstytojų – 23, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 37, dėstytojų – 17.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 30,3 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vtdko.lt

14. V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla
6 studijų programos.
Studijuoja per 800 studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 106 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 117 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 55 dėstytojai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 0, išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 10, dėstytojų – 2.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 32 absolventai, tačiau neįmanoma įvardyti tikslaus bedarbių nuošimčio, nes ši aukštoji mokykla nepateikia duomenų apie savo absolventų skaičių.
Interneto svetainė www.avm.lt

15. VšĮ Kolpingo kolegija
6 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: tarptautinis verslas (anglų kalba), ekoturizmas.
Studijuoja 403 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 48 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 49 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 41 dėstytojas, iš jų 1 daktaras.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 0, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 5, dėstytojų – 1.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 24,1 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.kolegija.kolping.lt

16. Šv. Ignaco Lojolos kolegija
6 studijų programos.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: visuomenės sveikata, grožio terapija, kurorto verslo vadyba, įvaizdžio dizainas, socialinis darbas.
Studijuoja 33 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas studijų vietas priimti 15 pirmakursių bakalaurų, o patys studijas finansuoja 18 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 14 dėstytojų, iš jų 9 daktarai.
Tai nauja kolegija, todėl nėra duomenų apie absolventų įsidarbinamumą bei mainus.
Interneto svetainė www.ilk.lt

17. UAB Klaipėdos verslo aukštoji mokykla
9 studijų programos.
Studijuoja apie 1000 studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 56 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 51 pirmakursis bakalauras.
Ši aukštoji mokykla duomenų apie dėstytojų skaičių ir jų kvalifikaciją žiniasklaidai nepateikia.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 13, dėstytojų – 14, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 14, dėstytojų – 5.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 107 absolventai, tačiau neįmanoma įvardyti tikslaus bedarbių nuošimčio, nes ši aukštoji mokykla nepateikia duomenų apie savo absolventų skaičių.
Interneto svetainė www.kvam.lt

18. VšĮ Socialinių mokslų kolegija
15 studijų programų.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: kūrybos ir pramogų industrija, audiovizualinių medijų režisūra, sveikatinimas ir gerovė, socialinis tarpininkavimas.
Studijuoja 2 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 246 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 259 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 148 dėstytojai, iš jų 14 daktarų.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 18, dėstytojų – 1, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 24, dėstytojų – 5.
Jungtinių studijų programų su užsienio kolegijomis: 1.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 26,4 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.smk.lt

19. VšĮ Vakarų Lietuvos verslo kolegija
11 studijų programų.
Naujos studijų programos, pradedamos 2012 m.: verslo informacinės sistemos, neformalus fizinis ugdymas.
Studijuoja 722 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 32 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 30 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 80 dėstytojų, iš jų 11 daktarų ir habilituotų daktarų.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 7, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 10, dėstytojų – 6.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 32,5 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vlvk.lt

20. VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija
6 studijų programos.
Ši kolegija žiniasklaidai nepateikia duomenų, kiek turi studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 34 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 47 pirmakursiai bakalaurai.
Ši aukštoji mokykla duomenų apie dėstytojų skaičių ir jų kvalifikaciją žiniasklaidai nepateikia.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 4, dėstytojų – 4, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 5, dėstytojų – 4.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 38 absolventai, tačiau neįmanoma įvardyti tikslaus bedarbių nuošimčio, nes ši aukštoji mokykla nepateikia duomenų apie savo absolventų skaičių.
Interneto svetainė www.slk.lt

21. UAB Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla
10 studijų programų.
Studijuoja 3,9 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 341 pirmakursis bakalauras, o patys studijas finansuoja 211 pirmakursių bakalaurų.
Dėsto 149 dėstytojai, iš jų 32 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 60, dėstytojų – 38, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 60, dėstytojų – 18.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 21,8 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.ttvam.lt

22. VšĮ Vilniaus verslo kolegija
6 studijų programos.
Studijuoja 446 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 77 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 38 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 49 dėstytojai, iš jų 9 daktarai ir habilituoti daktarai.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 0, dėstytojų – 7, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 9, dėstytojų – 6.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 20,3 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.kolegija.lt

23. Vilniaus dizaino kolegija
5 studijų programos.
Studijuoja 604 studentai. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 83 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 62 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 65 dėstytojai, iš jų 4 daktarai.
Duomenų apie studentų mainus nepateikia.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 48 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.dizainokolegija.lt

24. VšĮ Vilniaus kooperacijos kolegija
9 studijų programos.
Studijuoja 1,3 tūkst. studentų. Pernai į valstybės finansuojamas vietas priimti 46 pirmakursiai bakalaurai, o patys studijas finansuoja 74 pirmakursiai bakalaurai.
Dėsto 76 dėstytojai, iš jų 1 daktaras.
Pagal “Erasmus” studijų mainų programą atvyko stažuoti: studentų – 9, dėstytojų – 3, o išvyko stažuoti į užsienį: studentų – 13, dėstytojų – 7.
Darbo per vienus metus po studijų baigimo nerado 27,4 proc. absolventų.
Interneto svetainė www.vkk.lt

Šaltinis: universitetai, kolegijos, Lietuvos statistikos departamentas, LAMA BPO, MOSTA, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos darbo birža, Studijų kokybės vertinimo centras, Švietimo mainų paramos fondas
Parengė Jonė Kučinskaitė

Universitetų ir kolegijų reitingai ne visoms aukštosioms mokykloms malonūs, bet yra neišvengiami. O reitingų rengėjų tikslas vienintelis – padėti jaunuoliams susiorientuoti, ko tikėtis, pasirinkus konkrečią aukštąją mokyklą.

Prie šios išvados prieita pirmąkart savaitraščio “Veidas” surengtoje konferencijoje “Universitetų ir kolegijų reitingavimo įtaka Lietuvos aukštojo mokslo kokybei”.

Į praėjusią savaitę savaitraščio “Veidas” surengtą konferenciją “Universitetų ir kolegijų reitingavimo įtaka Lietuvos aukštojo mokslo kokybei” susirinko daugiau kaip septyniasdešimt šalies valstybinių ir privačių universitetų vadovų, kolegijų direktorių ir jų pavaduotojų, švietimo ir mokslo institucijų vadovų, ekspertų, aukštųjų technologijų profesionalų.
Pirmą kartą šalies istorijoje surengtoje aukštųjų mokyklų reitingavimo konferencijoje dalyvavo ir pranešimą apie tarptautinius aukštųjų mokyklų reitingus bei jų auditą skaitė ir Tarptautinės reitinguotojų audito organizacijos (IREG) viceprezidentas, Lenkijos fondo “Perspektywy” prezidentas Waldemaras Siwinskis (išsamų interviu su IREG viceprezidentu rasite 34 p.)
Mat, kaip sakė savaitraščio “Veidas” leidėjas dr. Algimantas Šindeikis, pirmasis ir vienintelis Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinguotojas – savaitraštis “Veidas”, pristatęs savo rangavimo metodiką viešam šalies aukštųjų mokyklų vadovų “teismui”, rengiasi pateikti savo metodiką ir IREG. “Taigi, ne tik aukštosios mokyklos, atsiradus reitingams, nebegali būti ramios, bet ir mūsų savaitraštis: netrukus ne tik mes jus vertinsime, o ir mus vertins kolegos, kitų šalių reitinguotojai”, – įžanginėje kalboje sakė A.Šindeikis.

Ministras pripažįsta reitingų naudą abiturientams
Šią “Veido” konferenciją globojęs ir ją atidaręs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius visų pirma pabrėžė reitingų, kylančių ne iš valdžios institucijų, o iš visuomenės iniciatyvų, svarbą. Pasak ministro, nors reitingais ir neįmanoma atskleisti visko apie konkrečią aukštąją mokyklą, vis dėlto reitingai yra vienas informacijos šaltinių studijas besirenkančiam jaunimui.
“Gerai, kai reitingais pasitikima, – pabrėžė G.Steponavičius. – Juk reitingai daugiausia grindžiami pasitikėjimu ir tęstinumu, tad bent menka abejonė dėl šališkumo ar kaip nors kitaip pelnomų vietų reitinge gali sugriauti net geriausius sumanymus.” Taigi, pasak ministro, svarbu, kad visi subjektai pateiktų patikimus duomenis, vienodai skaičiuojamą statistiką, – ir ne tik reitingo rengėjams, bet ir valstybinėms duomenų bazėms.
Beje, šiai ministro idėjai – kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei jai pavaldžios institucijos tikrintų reitinguotojams teikiamus aukštųjų mokyklų teikiamus duomenis, pritarė ir daugumos universitetų bei kolegijų vadovai ir atstovai.
Kita, G.Steponavičiaus žodžiais, svarbi pasitikėjimo reitingais sąlyga – aiškūs vertinimo kriterijai. “Tikiuosi, – pabrėžė ministras, – kad ši konferencija sustiprins metodiką. Svarbu rasti tinkamus, aukštojo mokslo specifiką atitinkančius vertinimo atskaitos taškus, kad būtų galima palyginti tokias skirtingas aukštąsias mokyklas, kaip kad didelis, plačios apimties mokslo tyrimus atliekantis universitetas ir specializuota veikla užsiimanti meno akademija.”

“Veidas” atstovauja tik būsimų studentų interesams
Tiek ŠMM vadovai, tiek savaitraščio “Veidas” vadovai ir reitingus rengiantys žurnalistai yra ne kartą girdėję priekaištų iš specializuotų universitetinių aukštųjų mokyklų, girdi, jų dėl savo specifiškumo neįmanoma lyginti su kitais mūsų šalies universitetais. Ypač tai pabrėžia menų akademijų vadovai, kiekvienais metais kartojantys, esą juos galima lyginti tik su Europos ir pasaulio menų akademijomis.
Savaitraščio “Veidas” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas paaiškino, kad į visus menų akademijų ir kolegijų prašymus, pasikalbėjus su jų rektoriais ir direktoriais, buvo atsižvelgta jau rengiant ankstesnių metų reitingus: “Vienas esminių jų pageidavimų buvo pripažintus menininkus prilyginti mokslo daktarams. Tai ir buvo padaryta.”
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius dr. Renaldas Jurkevičius siūlė reitingo rengėjams atsisakyti vertinti siūlomų specialybių kiekį, nes pagal šį rodiklį daugiausiai balų gauna klasikinės aukštosios mokyklos, o specializuotos – vėlgi nukenčia. “Veido” atstovai patikslino, kad jau nuo praėjusių metų šio parametro lyginamasis svoris yra minimalus – vos 0,1 procentinio punkto. O štai už studijų unikalumą galima gauti kur kas daugiau balų.
“Bet kokiu atveju reikia suprasti, kad jei reitinge kažkas yra pirmas, tai kažkas bus ir paskutinis: juk niekada nebus taip, kad visi būtų tik pirmi. Ir nors mes maksimaliai stengiamės atsižvelgti į visų universitetų ir kolegijų interesus bei išskirtinumą, kiekvieno įgeidžio ir kiekvieno paklodės timptelėjimo į save tikrai nepatenkinsime: nes vieną patenkinus, nukenčia kitas. Todėl visus siūlymus analizuosime ir priimsime visoms, o ne vienai konkrečiai šaliai maksimaliai naudingiausią sprendimą”, – tvirtino G.Sarafinas.
Savaitraščio leidėjas A.Šindeikis apibendrino, kad “Veido” tikslas yra ne įtikti ar patikti konkretiems universitetams bei kolegijoms, o pateikti abiturientams svarbiausią informaciją apie kiekvieną aukštąją mokyklą. “Mes tarnaujame tik būsimiems studentams, – apibendrino A.Šindeikis, – o universitetų ir kolegijų tarpusavio nesutarimai dėl pinigų ar artimumas centrinei valdžiai nėra reitingo dėmesio objektas. Studentui svarbu, ką jis gaus, atėjęs studijuoti.”

Nereitinguojamos tik Afrikos aukštosios mokyklos
IREG viceprezidentas W.Siwinskis atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, kad visų šalių reitinguose lyderiai – dažniausiai dvi aukštosios mokyklos – nesikeičia metų metais. “Jie yra geriausi, ir tuo viskas pasakyta, – dėstė W.Siwinskis. Bet reitinguotojų tikslas – nebūtinai parodyti, kas geriausi ir kad jie nesikeičia, o įspėti būsimus studentus, kurių aukštųjų mokyklų studijų ir mokslo kokybė prastėja, o kurių – gerėja.”
Universitetų reitingavimo Lietuvoje ir pasaulyje patirtį lyginęs Mykolo Romerio universiteto kancleris dr. Saulius Spurga šmaikščiai prabilo į auditoriją, kad universitetų ir kolegijų reitingai ne visoms aukštosioms mokykloms malonūs, bet yra neišvengiami. “Kad ir kaip akademinė bendruomenė nemėgtų reitingų ir juos kritikuotų dėl netobulumo matuojant aukštosios mokyklos kokybę, žmonėms jų reikia, jie jais domisi. Kai yra tokie milžiniški informacijos kriokliai, žmonėms tampa labai patrauklu, kai sudėtingi klausimai pateikiami paprastu būdu”, – mano S.Spurga.
Jo žodžiais, viso pasaulio reitingų rengėjai orientuojasi į tą pačią auditoriją: studentus, darbdavius, potencialius dėstytojus ir mokslininkus, besirenkančius galimą darbdavį. O viso pasaulio aukštųjų mokyklų administracijos pagal universiteto vietą reitinge ir reitingo kriterijus neretai koreguoja netgi savo metų planus, nors tai ne visada prisideda prie studijų ir mokslo kokybės gerinimo. Be to, daugelio šalių vyriausybės, pasak S.Spurgos, konkretaus universiteto ar studijų krypties finansavimą irgi grindžia reitingais. “Kad ir kiek kritikuotume pasaulinius ar nacionalinius reitingus, vis dėlto į daug blogesnę padėtį patekusios ir daug nelaimingesnės yra Afrikos valstybės, kurių universitetų iš viso niekas nereitinguoja”, – atkreipė dėmesį MRU kancleris.
Lietuvos aukštojo mokslo reitingavimo trūkumus ir pranašumus išdėstęs Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Vilniaus kolegijos direktorius dr. Gintautas Bražiūnas svarstė, kad kolegijų reitingai turėtų būti pristatyti studentams netrukus po universitetų reitingo pristatymo. Tada, pasak kai kurių kitų kolegijų atstovų, abiturientai turėtų daugiau laiko ir galimybių apsvarstyti, kur studijuoti: prastesnio lygio universitete ar aukšto lygio kolegijoje.
Utenos kolegijos direktorius dr. Gintautas Bužinskas paantrino, kad kolegijų studijų kokybės lygį geriau padėtų atskleisti papildomas pokriterijis – dėstančių aukščiausio lygio praktikų skaičius kolegijose.
“Siūlytume labiau vertinti ir pasaulinio lygio mokslininkų, dėstančių dažniausiai privačiose aukštosiose mokyklose, darbą, – ragino Studijų kokybės vertinimo centro vyr. specialistė Daiva Buivydienė. – Šie vizituojantys profesoriai čia, Lietuvoje, nesukuria mokslo produkcijos, bet duoda daug naudos studentams per paskaitas.”
O profesorius R.Jurkevičius pasiūlė vertinti ir tai, kiek užsienio studentų, palyginti su visu studentų kiekiu, studijuoja konkrečioje aukštojoje mokykloje, – tai rodo užsieniečių pasitikėjimą arba nepasitikėjimą mūsų studijų ir mokslo kokybės lygiu.
Pasak konferencijos rėmėjos UAB “Microsoft Lietuva” sprendimų eksperto Šarūno Končiaus, reitingo pridėtinę vertę smarkiai pagerintų naujas kriterijus – aukštųjų technologijų lygis universitetuose ir kolegijose.
Savaitraščio “Veidas” rengiamų aukštųjų mokyklų reitingų partnerio rinkos tyrimų bendrovės “Prime consulting” vadovas Saulius Olencevičius, skaitydamas pranešimą “Aukštųjų mokyklų įvaizdžio įtaka darbdavių apsisprendimams”, pabrėžė, jog universitetų ir kolegijų vadovai turi ne piktintis reitingų organizatoriais, kad jų aukštoji mokykla patenka į žemą poziciją, o galvoti ir visus metus veikti taip, kad būtų matomi žmonėms, – tik tada galės tikėtis gerų darbdavių vertinimų reitinge.

"Veido" archyvas

“Veidas” trečią kartą pristato gidą abiturientams ir jų tėvams – kurią kolegiją verta rinktis.

Būsimas finansininkas, studijuojantis Vilniaus kolegijos antrame kurse, Andrius Lipskis – netipiškas Lietuvos studentas: vaikinas apgailestauja, kad jo studijos baigsis jau po metų. “Aš norėčiau ir toliau tęsti čia studijas, ir nors anksčiau maniau, kad po kolegijos būtinai stosiu į universitetą tęsti išlyginamųjų studijų, šiandien nebesu tikras, ar man verta to siekti”, – pradeda pokalbį A.Lipskis, paklaustas apie studijų Vilniaus kolegijoje lygį ir kokybę.

Pasak jo, bičiuliai, kurie, turėdami daug aukštesnius vidurinės mokyklos baigimo balus, įstojo į įvairius Lietuvos universitetus studijuoti finansų specialybės, graužiasi – universitetinės studijos esą nepateisino jų lūkesčių. Andriaus bičiuliai universitetuose pasigenda praktinių žinių, o ir teorija esą dėstoma ne visuomet taip, kaip tikisi dauguma studentų.

“Mūsų kolegijoje pateikiama naujausia specialybės informacija, su dėstytojais bet kada galima pasikonsultuoti tiek mokslo, tiek karjeros klausimais, visi dėstytojai bičiuliškai bendrauja. Pagaliau geriausi teorijos specialistai iš Vilniaus universiteto finansų srities dėsto ir Vilniaus kolegijoje, taigi čia tikrai labai gerai parengiami būsimi finansininkai”, – giria A.Lipskis savo kolegiją, džiaugdamasis prieš dvejus metus priimtu sprendimu studijuoti čia finansų specialybę.

Informacinių sistemų studijomis Vilniaus kolegijoje visiškai patenkinta ir šiųmetė absolventė Jolanta G. Ji, kaip ir ankstesnis mūsų pašnekovas, vis dar svarsto, ar verta siekti magistro diplomo universitete. “Žinoma, toks diplomas suteikia daugiau šansų konkuruojant dėl darbo vietos, kita vertus, dauguma darbdavių reikalauja, kad būsimi darbuotojai turėtų praktikos, – dvejonėmis dalijasi Jolanta. – O iš tikrųjų kolegijos studentai daug geriau parengiami konkrečiai darbo vietai ir jau po studijų gali imtis darbo. Taigi dar reikia sudėlioti visus pliusus ir minusus, ar verta siekti magistro diplomo.”

Netrukus Vilniaus kolegijos IT sistemų specialisto diplomą gausianti Jolanta vis dėlto savikritiškai pripažįsta, kad, nors kolegijų absolventai atėję į naują darbavietę žino, ką ir kaip daryti praktiškai, jiems stinga platesnio mąstymo ir gebėjimo analizuoti.

O ką apie studijų kolegijose lygį mano darbdaviai, autoritetingi šios srities ekspertai ir, pagaliau, ką rodo konkretūs kolegijų veiklos rodikliai?

Kolegijų absolventai lojalesni darbdaviams

Šiemet savaitraščio “Veidas” reitingo partnerė sociologinių tyrimų bendrovė “Prime consulting”, apklaususi per tūkstantį darbdavių, gerokai pakoregavo jų imtį – apklausė daugiau regionų, į kuriuos ir nukreipta kolegijų misija, aukščiausio lygio vadovų, dažniausiai tų bendrovių savininkų, taip pat vidutinio ar žemesnio lygio vadovų. Ir tai, pasak “Prime consulting” vadovo Sauliaus Olencevičiaus, turėjo įtakos apklausos rezultatams.

Geriausiai darbdaviai vertina Vilniaus kolegijos absolventus – net 46,5 proc. jų visiškai patenkinti šios aukštosios mokyklos absolventų parengimu. O galutiniame kolegijų reitinge Vilniaus kolegiją keletu punktų šįmet aplenkusi Kauno kolegija patenkina 22,4 proc. darbdavių lūkesčius.

Iš privačių kolegijų darbdaviai geriausiai vertina Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos (23,7 proc.) bei Vilniaus dizaino kolegijos (8,5 proc.) absolventų parengimą.

Daugiausiai darbdavių priekaištų, remiantis sociologine apklausa, sulaukė valstybinė Žemaitijos kolegija – net 19,3 proc. darbdavių nėra linkę pasitikėti šios kolegijos absolventų parengimu, o iš privačių – Kolpingo (30,2 proc.).

Tuo tarpu Kauno technologijos universiteto Taikomosios matematikos katedros docentas, KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis nusikvatoja, girdėdamas darbdavių liaupses kolegijų absolventams bei pačių kolegijų studentų ir absolventų kalbas, esą studijos kolegijoje kokybiškesnės nei universitete.

“Aš irgi esu darbdavys ir esu tos nuomonės, kad kolegijų absolventai geresni darbuotojai nei universitetų absolventai, ir ne tik todėl, kad jie geriau parengti atlikti konkretų darbą, – dėsto B.Burgis. – Iš tikrųjų retas darbdavys pasakys visas tokios nuomonės priežastis. O tiesa ta, kad universitetų absolventai, nors ir baigę labai prastais pažymiais, būna apie save geresnės nuomonės, mažiau lojalūs darbdaviui, o kolegijų absolventai kuklesni, nesiginčija su darbdaviu, klusniai vykdo pavestas užduotis, nesidairo į šonus geresnio pasiūlymo. Beje, mūsų gimnazijos buhalterė – irgi kolegijos absolventė, ir aš ja labai patenkintas: ir dirba puikiai, ir yra lojali.”

O jaunuoliai, geriausios Lietuvoje gimnazijos direktoriaus nuomone, geriau atsiliepia apie kolegijas, nes yra praradę norą lavintis. “Lietuvoje, kaip ir senojoje Europoje, užaugo nauja karta, kuriai žinios nebėra vertybė. Vieni paveldėjo iš tėvų pakankamą kapitalą ir dėl to yra abejingi sudėtingesnėms studijoms, kiti, galvojantys, kaip užsidirbti duonos su sviestu, atvirai sako: ką čia svaičiojat apie lavinimąsi, ilgas universitetines studijas, kurios ne visuomet garantuoja gerą uždarbį, – greičiau duokit darbo ir duonos”, – didžiosios dalies šiuolaikinės kartos filosofiją atskleidžia patyręs pedagogas B.Burgis.

Jis atvirai prisipažįsta netgi daugelio savo studentų universitete nevadinąs tikrais studentais. Mat tik penki šeši iš maždaug 90-ies studentų yra ne tik pajėgūs, bet ir nori ypač rimtai gilintis į sudėtingus tiksliuosius mokslus.
Pagaliau, pasak B.Burgio, dauguma kolegijų dėstytojų yra ne mokslininkai, o praktikai, gamybininkai. Jie kalba paprastai, aiškiai, “nevargina” studentų moksline retorika, be to, yra dosnūs įvertinimų, mažiau “kandūs” ginantis diplominius darbus.

Kita vertus, kaip pastebėjo B.Burgis, ir kai kurie mūsų universitetai gana žemo lygio, net neišlaiko konkurencijos su kolegijomis. Tai, beje, geriausiai paliudija LAMA BPO kasmet skelbiami studentų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Bent keletas kolegijų, pirmiausia Vilniaus kolegija ir Kauno kolegija, pagal studentų pageidavimų ir ypač pageidavimų pirmu noru kiekį lenkia keliolika universitetų.

Studentų mažėja, kolegijų daugėja

Tiek B.Burgis, tiek buvęs Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorius dr. Eugenijus Stumbrys neabejoja, kad nors daugelis kolegijų atlieka joms patikėtą misiją parengti specialistus praktikus, tiek kolegijų, kiek yra šiandien, Lietuvai nereikia. Ir tik laiko klausimas, kada jų sumažėsią, mat jau kitąmet dėl demografinės duobės po nepriklausomybės atkūrimo, aštuoniolikmečių sumažės apie 14 tūkst. O pridėjus išvažiuojančiuosius studijuoti į užsienį, akivaizdu, kad aukštųjų mokyklų laukia jungimasis arba bankrotas.

Abu pokalbininkai vienu balsu sako, jog užsieniečiai jų nuolat perklausia išgirdę, kad vos tris milijonus gyventojų teturinčioje Lietuvoje yra net 40 aukštųjų mokyklų: 17 universitetų ir 23 kolegijos.

E.Stumbrio manymu, Lietuvai užtektų penkių šešių universitetų ir maždaug dešimties kolegijų, kitaip tariant, kiekviename regione po vieną. O daugiausia didmiesčiuose esančios specializuotos, šakinės kolegijos turėtų integruotis į didžiąsias.

Vis dėlto Švietimo ir mokslo ministerija, kaip teigia jos Koleginių studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas, bent jau artimiausiais metais nesiims siaurinti kolegijų tinklo, mat jis buvęs tvarkomas prieš keletą metų, kai aukštesniosios mokyklos siekė tapti kolegijomis. O tolesnė šių aukštųjų mokyklų raida palikta spręsti laisvajai rinkai.

Bet kol kas, pasak A.Levicko, ministerijos nepasiekė pačių kolegijų pageidavimai jungtis tarpusavyje. Priešingai, klegijų vis daugėja. Jau šį rugsėjį Kaune pradės veikti nauja – bendrvės Ortopedijos klinika, Kauno arkivyskupijos kurijos ir Jėzuitų provincijos steigiama Šv. Ignaco Lojolas kolegija, rengsianti ortopedijos specialistus.

Kolegijų laukia bankrotas?

Buvęs SKVC vadovas E.Stumbrys įsitikinęs, kad valstybė negali toleruoti tokio nesusipratimo. “Valstybės atsakomybė ir priežiūra turėtų būti griežtesnė, juk ji išdavė licencijas kolegijoms steigtis. Ir jei atsitiktų taip, kad kažkuri kolegija bankrutuotų, studentai pirmiausia reikalautų valstybės atsakomybės bei garantijų už prarastas investicijas. O kad taip nutiks, vėlgi – tik laiko klausimas. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: kaimyninėje Estijoje prieš septynetą metų bankrutavo privatus prestižinis Konkordijos universitetas. Ir tada studentai išejo į gatves, reikalaudami valstybės atsakomybės, juk jie mokėdami už studijas tikėjosi, kad licenciją išdavusi ministerija griežtai prižiūri visapusę universiteto veiklą”, – primena E.Stumbrys.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad ir viena Šiaulių kolegija būtų dramatiškai baigusi savo veiklą, jei nebūtų susijungusi su kita vietos aukštąja mokykla.

A.Levickas patvirtina ministerijos specialistų nuomonę, kad susijungusios Klaipėdos bei Šiaulių kolegijos tik išlošė: susiformavo stambesni fakultetai, stipresnės katedros, pagerėjo paslaugų kokybė, finansinė padėtis, jos lengviau atsilaiko prieš rinkos pokyčius, ypač demografinius.

ŠMM Koleginių studijų skyriaus vedėjas taip pat primena, kad jau po keleto savaičių ministerija paskelbs kolegijų realiųjų išteklių įvertinimo duomenis, kurie parodys gausių kolegijų tikruosius laimėjimus.

Aukštųjų mokyklų gausa E.Stumbriui primena partinį gyvenimą – iš daugiau kaip pusšimčio politinių partijų, be dviejų klasikinių, gyvybingos vos keletas mažesnių. Panašiai ir su aukštosiomis mokyklomis: vienos visomis išgalėmis orientuojasi į kokybę, kitos stveria visus, kurie tik moka už mokslą, todėl šiaip taip išsilaiko.

Kaip pabrėžia buvęs SKVC direktorius, studijas imituojančios kolegijos į vieną studijų programą priima po 100–150 studentų, bet nesugeba nei rasti jiems praktikos vietų, nei pačioje kolegijoje turi modernių imitacinių praktikos centrų. Ypač tai pasakytina apie kolegijas, besiorientuojančias į socialinius mokslus.

A.Levickas informuoja: “Ateityje kolegijos, be pagrindinių studijų ir konsultavimo veiklos, turės labiau orientuotis į jau aukštąsias mokyklas baigusių suaugusių žmonių perkvalifikavimą, mat sparčiai tobulėjant naujosioms technologijoms daugeliui stigs naujausių žinių. Taigi teks mokytis visą gyvenimą. O lankstesnės ir geriau gebančios patenkinti perkvalifikavimo poreikius yra didžiosios kolegijos.”

Kaip “Veidas” reitingavo kolegijas

Savaitraštis “Veidas”, šiemet trečiąkart parengęs kolegijų reitingą, rodo abiturientams tikrąjį kolegijų portretą. Šįkart visas kolegijas rangavome, pagal devynis parametrus. Jiems suteikėme skirtingus svorio koeficientus. Svarbiausi parametrai: kolegijų vykdyta užsakomoji konsultacinė, taikomoji mokslo ir / ar meno veikla bei darbo rinkos poreikių tenkinimas. Šiems kriterijams skyrėme po 20 taškų iš 100.

Kiekvieno kriterijaus pokriterijai taip pat nevienodo svorio – vieniems suteikta daugiau taškų, kitiems mažiau; o tai, priklausomai nuo kiekvienos kolegijos stiprumo, pagal konkretų pokriterijį ir lėmė, kad vienos kolegijos reitinge yra aukščiau už kitas.

Privačias kolegijas šiemet dar vertinome atskirai nuo valstybinių. Ir nors galutinėje lentelėje privačios kolegijos surinko daugiau taškų nei valstybinės, tai nereiškia, kad jos yra geresnės. Mat privačių kolegijų absoliutieji rodikliai beveik pagal kiekvieną pokriterijį yra gerokai prastesni nei valstybinių. Vis dėlto, jei būtume vertinę privačias kolegijas kartu su valstybinėmis, tuomet pirmųjų balai būtų buvę gerokai mažesni.

Prie sprendimo vertinti privačias kolegijas atskirai prisidėjo ir dalies kolegijų mėginimas pažeisti Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį (viešai skelbti savo veiklos rodiklius – J.K.) ir boikotuoti prašymą pateikti visuomenei savo veiklos rodiklius.

Beje, buvęs SKVC direktorius E.Stumbrys įsitikinęs, kad jei privačios kolegijos nori dalyvauti konkurencinėje finansinėje kovoje su valstybinėmis dėl valstybės finansuojamų studijų krepšelių, jos privalo laikytis įstatymo. Ir tai turinti griežčiau reglamentuoti ŠMM. O jei privačios kolegijos nori ir toliau slapukauti, jos turėtų netekti teisės gauti valstybinius studento krepšelius. Be to, mūsų manymu, toks slapukavimas turėtų būti rimtas signalas stojantiesiems, ar verta stoti į kolegiją, kuri slepia nuo visuomenės savo duomenis. Juk greičiausiai tokia “uodegos vizgintoja” neturi nieko gero ir kokybiško parodyti.

Norėtume atkreipti dėmesį į trečiąjį reitingo kriterijų, kuris puikiai iliustruoja, kurios kolegijos geba pritraukti jaunų, modernių dėstytojų, o kurios tik “skolinasi” dėstytojus iš kitų kolegijų. Būsimiems studentams į tai irgi derėtų atsižvelgti, mat vieną semestrą kolegijoje dėstęs puikus samdomas “antraeilininkas” kitą semestrą gali nebedėstyti. Pagaliau, jei kolegija turi daugiau pagrindiniame darbe dirbančių dėstytojų, vadinasi, ji investuoja į jų kvalifikaciją, o tai jau reiškia didesnę tikimybę, kad tokia kolegija vykdo ir kokybiškesnes studijas.

Dar vienas svarbus rodiklis – kolegijų tarptautiškumas. Tiesa, mūsų kolegijose tarptautiniai mainai su užsienio kolegijomis vyksta kol kas daugiau į vieną pusę: mūsų studentų ir dėstytojų į užsienio kolegijas išvažiuoja kur kas daugiau, nei iš ten atvažiuoja.

O naujas tarptautiškumo parametro pokriterijis – jungtinės studijų programos su užsienio kolegijomis. Kol kas tik viena privati kolegija turėjo tokią programą, bet jau nuo šio rugsėjo tokių programų bus ir dar kelete kitų. Tokioms programoms kurti, pasak A.Levicko, skiriamos ES paramos fondų lėšos.

Į studijų programų įvairovės ir išskirtinumo kriterijų įtraukėme naują pokriterijį – unikalių studijų programų skaičių. Tiesa, jas suskaičiuoti buvo itin sudėtinga, nes jokia oficiali institucija to neskaičiuoja, tad buvo sudėtinga tikrinti kolegijų apie save pateiktus duomenis: vienoms atrodo, kad visos jų programos yra unikalios ir nė vienoje kitoje Lietuvos kolegijoje jaunimas neįgis tokių žinių, kitos kukliai nurodo vos po vieną programą.

Šiemet taip pat atkreipėme dėmesį į tai, kiek kolegijos savo valia atleidžia nuo mokesčio už mokslą gerai besimokančių studentų.

Į studijų sąlygų parametrą įtraukėme ES paramos infrastruktūrai lėšų panaudojimą. Dėl tokių pinigų, pasak A.Levicko, tarp kolegijų vyksta įtempta konkurencija. Ir tos kolegijos, kurios įrodė pasirengimą sėkmingai investuoti tokias lėšas, jų gavo itin gausiai.

Reprezentatyvią studentų nuomonę šįmet vėl pristato mūsų partneris – Lietuvos studentų atstovybių sąjunga.
Be to, itin atidžiai vertinome kolegijų finansinius rodiklius. Jie daug pasako, ar kolegija ieško tik galimybės išgyventi rinkdama gausų būrį už mokslą mokančių studentų, ar teikia įvairių paslaugų tiek vietos, tiek užsienio subjektams, taip užsidirbdama.

Beje, pernai kai kurios kolegijos pateikė melagingus duomenis apie savo veiklą, tačiau klausiamos, ar tikrai jų duomenys, nesutampantys su oficialiaisiais, yra teisingi, išvedžiojo, jog teisingi. Šįmet kolegijų pateiktus duomenis vertinome dar akyliau – visus juos dar lyginome bei tikrinome su gautais iš oficialių institucijų ir po keletą kartų siuntėme laiškus kolegijoms, tikslindamiesi duomenis.

Tiesa, daugelį duomenų, ypač teikiamų statistikams, kolegijos slepia, mat įstatymas joms suteikia galimybę ant oficialių ataskaitų uždėti žymą, kad tretiesiems asmenims be jų sutikimo informacija nebūtų teikiama.