"Veido" archyvas

Šios savaitės  “Veido” numeryje jau trečią kartą pristatomas Lietuvos kolegijų reitingas. Svarbu pabrėžti, kad lyderiai, palyginti su ankstesniaisiais metais, šiek tiek pakito. Taip atsitiko daugiausia dėl to, kad aukštosios neuniversitetinės mokyklos buvo vertintos pagal daugiau kriterijų. Ypač didelį dėmesį kreipėme į tai, kiek kolegijų absolventų varsto Darbo biržos duris, ką apie kolegijas mano patys studentai, be to, nemažai pliusų kolegijoms suteikė ir jų tarptautiškumas.

Beje, rengdama šį reitingą “Veido” komanda patyrė daug visokių keistenybių. Tačiau apie viską iš pradžių.

Universitetus “Veidas” reitinguoja jau 14 metų. Prieš penkerius metus kolegijų vadovai ėmė siūlyti reitinguoti ir neuniversitetines aukštąsias mokyklas – tai yra kolegijas. Kodėl gi ne? Juk tai jaunuoliams svarbi informacija. Po neilgų įkalbinėjimų sutikome. “Veido” žurnalistai dirbo du mėnesius, nuveikė titanišką darbą. Natūralu, kad reitinge vienos kolegijos užėmė pirmąsias vietas, bet kai kurioms teko tenkintis paskutinėmis pozicijomis. Taigi vieni džiūgauja, kiti – griežia dantį ir ieško kaltų. Kaltas “Veidas”, nes neva kriterijus ne tuos parinko. Tad pernai po ilgų konsultacijų su daugybe kolegijų rektorių ir švietimo ekspertų kriterijai buvo ištobulinti iki maksimumo ir pasirodė antrasis kolegijų reitingas. Bet ir vėl kai kam teko negarbingos paskutinės vietos. Vėl pyktis, pagieža. Vėl kaltas “Veidas”. Be to, kolegijų rektoriai pasitarė ir nusprendė “Veidą” nubausti – tai yra nebeteikti jokių duomenų apie savo mokslo įstaigas. Dar per kitus pasitarimus kolegijų vadovai nusprendė, kad kaltas vis dėlto ne “Veidas”, o kai kurių jų pačių nesąžiningumas. Nes dalis kolegijų ir jų vadovų duomenis apie save sufabrikavo ir iškraipė, kitaip tariant, pagražino. Ir jau visai paprastai kalbant, tiesiog melavo. Tada rektoriai pasiūlė kolegijų nebereitinguoti. Bet juk mes reitingus organizuojame ir atliekame ne dėl pačių kolegijų, o dėl to, kad jų reikia į kolegijas stoti planuojantiems jaunuoliams ir iš dalies jų tėvams.

Nes šiandien Lietuvoje niekur nėra jokios sistemos nei bazės, kurioje būtų galima rasti nešališkos informacijos apie visas kolegijas. Paradoksalu, bet net šiame informacijos amžiuje abiturientai jaučia elementarų informacijos apie mūsų švietimo istaigas stygių. O “Veidas” šią spragą gali užpildyti. Todėl mes ir šiemet nusprendėme nenutraukti kolegijų reitingo rengimo ir šiame numeryje jį pristatome.

Beje, tiek universitetų rektoriai, tiek kolegijų vadovai teigia, kad šie reitingai reikalingi, bet dar geriau būtų, jei būtų reitinguojamos studijų programos. Tiesa, čia jie stipriai gudrauja, nes juk dailininkus rengia tik Dailės akademija, todėl šių jos studijų programų su niekuo palyginti neįmanoma, kaip ir Žemės ūkio universiteto siūlomų žemdirbystės pakraipos studijų programų. Tačiau vadybininkus, teisininkus, inžinierius, medikus ar informacinių technologijų specialistus rengia įvairios aukštosios mokyklos ir šias studijų programas palyginti galima. Visą šią informaciją galima sudėti į naują reitingą. Kitąmet “Veidas” pamėgins tai padaryti.

"Veido" archyvas

Alytaus kolegija

Alytaus kolegija yra pirmoji valstybinė aukštojo mokslo institucija Pietų Lietuvos regione. Kolegija siekia suteikti aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, atitinkančią Lietuvos ūkio reikmes ir naujausių technologijų lygį. Beje, Alytaus kolegija vienintelė Alytaus apskrityje aukštoji mokykla, ne tik rengianti specialistus, bet ir veikianti kaip mokslo taikymo ir tyrimų centras verslininkystės plėtojimo srityje.

Priėmimo komisija: Merkinės g. 2B, Alytus, tel. (8 315) 79 075, interneto svetainė www.akolegija.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Vadybos fakultetas (3 studijų programos)

• Informacijos ir ryšių technologijos fakultetas (5 studijų programos)

• Inžinerijos fakultetas (3 studijų programos)

Kauno kolegija

Kauno kolegija – valstybinė aukštojo mokslo įstaiga, rengianti technologijų, socialinių mokslų, biomedicinos, humanitarinių mokslų ir meno srities specialistus.

Tai viena didžiausių valstybinių aukštųjų mokyklų ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione, šiuo metu čia studijuoja per 8 tūkst. studentų, veikia 7 fakultetai, kai kurios studijų programos realizuojamos Druskininkuose, Tauragėje ir Kėdainiuose.

Priėmimo komisija: Pramonės pr. 20, 141 kab., Kaunas, tel. (8 37) 352 218, interneto svetainė www.kauko.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Ekonomikos ir teisės fakultetas (4 studijų programos)

• J.Vienožinskio menų fakultetas (6 studijų programos)

• Kėdainių J.Radvilos fakultetas (3 studijų programos)

• Kraštotvarkos fakultetas (5 studijų programos)

• Sveikatos priežiūros fakultetas (11 studijų programų)

• Technologijų fakultetas (9 studijų programos)

• Verslo vadybos fakultetas (4 studijų programos)

• Verslo vadybos fakulteto Druskininkų skyrius (2 studijų programos)

• Tauragės skyrius (3 studijų programos)

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija

2002 m. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijai įgijus naują aukštosios mokyklos statusą, jos veikla labai suintensyvėjo.

Šiuo metu ši kolegija, modernizavusi studijų metodologiją ir mokymo bazę ES struktūrinių fondų lėšomis, rengia ir perkvalifikuoja miško ūkio, atsinaujinančių išteklių energetikos, hidrotechnikos, želdynų dizaino, rekreacijos, plantacinio ūkio, kadastrinių matavimų ir nekilnojamojo turto vertinimo bei žemėtvarkos specialistus.

Priėmimo komisija: Liepų g 1, Girionys, Kauno r., tel. (8 37) 383 082, interneto puslapis www.kmaik.lt

Studijų programos

• Miško ūkis

• Hidrotechnika

• Kadastriniai matavimai ir nekilnojamojo turto vertinimas

• Rekreacija

• Želdynų dizainas

• Žemėtvarka

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

2001 m. Klaipėdos jūreivystės mokykla reorganizuota į Lietuvos jūreivystės kolegiją – aukštąją (neuniversitetinę) jūrininkų mokymo įstaigą. Ši mokykla siekia rengti aukštos kvalifikacijos jūrininkus. Per 60 metų Klaipėdos jūreivystės mokykla yra išleidusi per 11 tūkst. jūreivystės specialistų. Šiuo metu kolegijos mokymo bazė nuolat plėtojama, pritaikant ją prie tarptautinių reikalavimų ir šiuolaikinių jūrų technologijų tendencijų.

Priėmimo komisija: I.Kanto g. 7, 209 kab., Klaipėda, tel. (8 46) 397 248, interneto svetainė www.jajm.lt

Studijų sritys ir programos

• Socialinių mokslų sritis (2 studijų programos)

• Technologijų mokslų sritis (2 studijų programos)

Kauno technikos kolegija

Kauno technikos kolegijos ištakos siekia 1920 m., kai to meto Susisiekimo ministerija įkūrė Aukštesniąją technikos mokyklą. O 2002 m. jos pagrindu įkurta Kauno technikos kolegija. Per pastaruosius aštuonerius metus studijuojančiųjų šioje kolegijoje padaugėjo beveik tris kartus ir dabar yra apie 1200.

Priėmimo komisija: Tvirtovės al. 35, Kaunas, tel. (8 37) 308 632, interneto svetainė www.ktk.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Elektromechanikos fakultetas (6 studijų programos)

• Statybos fakultetas (2 studijų programos)

Klaipėdos valstybinė kolegija

2009 m. Klaipėdos kolegija buvo reorganizuota, prijungta prie Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos bei pavadinta Klaipėdos valstybine kolegija. Joje rengiami technologijos, fizinių, socialinių, humanitarinių, meno, biomedicinos mokslo sričių specialistai.

Priėmimo komisija: Jaunystės g. 1, Klaipėda, tel. (8 46) 489 132, interneto svetainė www.kvk.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Technologijų fakultetas (9 studijų programos)

• Socialinių mokslų fakultetas (9 studijų programos)

• Sveikatos mokslų fakultetas (6 studijų programos)

• Pedagogikos fakultetas (8 studijų programos)

Panevėžio kolegija

2002 m. reorganizavus Panevėžio aukštesniąją technikos mokyklą, Panevėžio Andriaus Domaševičiaus aukštesniąją medicinos mokyklą ir Rokiškio aukštesniąją pedagogikos mokyklą įsteigta Panevėžio kolegija.

Dabar ji stengiasi rengti aukštąjį išsilavinimą turinčius specialistus, kurie tenkintų Panevėžio regiono ir šalies socialinius, ekonominius, sveikatos, kultūros bei švietimo poreikius. Šiuo metu kolegijoje studijuoja 2,2 tūkst. jaunuolių, dirba 245 darbuotojai.

Priėmimo komisija: Laisvės a. 23, Panevėžys, tel. (8 45) 460 116, interneto svetainė www.panko.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Verslo ir technologijų (9 studijų programos)

• Medicinos ir socialinių mokslų (10 studijų programų)

• Rokiškio filialas (3 studijų programos)

Vilniaus kolegija

Vilniaus kolegija įsteigta 2000 m. reorganizavus tris Vilniaus aukštesniąsias mokyklas. Dabar tai didžiausia Lietuvoje aukštojo neuniversitetinio mokslo institucija, rengianti aukštąjį neuniversitetinį išsimokslinimą turinčius informatikos, elektronikos, chemijos, pramonės inžinerijos, ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo, visuomenės sveikatos, reabilitacijos ir kt. krypčių specialistus.

Šiuo metu Vilniaus kolegijoje studijuoja 8,4 tūkst. studentų, dėsto 470 kvalifikuotų dėstytojų, 50 mokslo daktarų, biblioteka turi daugiau nei 300 tūkst. dokumentų, moderniai įrengta 41 laboratorija, veikia 10 praktinio mokymo centrų.

Priėmimo komisija: J.Jasinskio g. 15, Vilnius, tel. (8 5) 219 1600, interneto svetainė www.viko.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Elektronikos ir informatikos (6 studijų programos)

• Ekonomikos (5 studijų programos)

• Verslo vadybos (7 studijų programos)

• Sveikatos priežiūros (6 studijų programos)

• Agrotechnologijų (5 studijų programos)

• Pedagogikos (4 studijų programos)

• Dizaino ir technologijų (6 studijų programos)

• Menų (4 studijų programos)

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

2008 m. prie Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos prijungus Vilniaus technikos kolegiją, ši mokslo įstaiga pavadinta Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Dabar tai didžiausia technologinės ir meninės pakraipos kolegija Lietuvoje, turinti per 4 tūkst. studentų. Ji rengia automobilių, geležinkelių ir statybų pramonės inžinierius, taip pat dizainerius ir fotografus. Ši kolegija skelbiasi, kad aukštojo mokslo diplomą ir realių praktinių žinių suteikia per trejus studijų metus.

Informacija stojantiesiems: Antakalnio g. 54, Vilnius, tel. (8 5) 234 2005, interneto svetainė www.vtdko.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Dizaino fakultetas (4 studijų programos)

• Statybos fakultetas (4 studijų programos)

• Petro Vileišio geležinkelio transporto fakultetas (5 studijų programos)

• Technikos fakultetas (9 studijų programos)

Šiaulių kolegija

Šiaulių kolegija įsteigta 2002 m., reorganizavus aukštesniąsias technikos ir medicinos mokyklas. Šioje kolegijoje studijuoja per 2,7 tūkst. jaunuolių, juos moko 170 dėstytojų. Kolegija ypač orientuojasi į aukštos kvalifikacijos darbuotojų parengimą Šiaulių regionui.

Informacija stojantiesiems: Aušros al. 40, Šiauliai, tel. (8 41) 523 768, interneto svetainė www.svako.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Verslo ir technologijų fakultetas (18 studijų programų)

• Sveikatos priežiūros fakultetas (6 studijų programos)

Utenos kolegija

Utenos kolegija – vienintelė Rytų Aukštaitijos aukštoji neuniversitetinė mokykla, įsteigta 2000 m. Šiuo metu kolegija turi 20 regione ir šalyje paklausių studijų programų. Utenos kolegijos vadovai giriasi, kad aukštas absolventų įsidarbinimo lygis yra vienas reikšmingiausių šios kolegijos kokybiškos veiklos rodiklių.

Informacija stojantiesiems: Utenio a. 2, Utena, tel. (8 389) 55 260, interneto svetainė www.utenos-kolegija.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Verslo ir technologijų fakultetas (10 studijų programų)

• Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakultetas (10 studijų programų)

Marijampolės kolegija

Marijampolės kolegija įsteigta 2001 m. Ši aukštoji mokykla išsikėlusi tikslą sudaryti sąlygas Lietuvos ir ypač Pietvakarių Lietuvos gyventojams įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją. Šiuo metu kolegijoje įgyvendinama 19 studijų programų. Marijampolės kolegijoje studijuoja daugiau nei 1,7 tūkst. studentų, juos moko daugiau nei 150 dėstytojų.

Informacija stojantiesiems: Kudirkos g. 61, Marijampolė, tel. (8 343) 50 750, interneto svetainė www.marko.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Verslo ir technologijų fakultetas (12 studijų programų)

• Edukologijos ir socialinio darbo fakultetas (11 studijų programų)

Žemaitijos kolegija

Žemaitijos kolegija veiklą pradėjo 2002 m. Ji veikia trijuose miestuose – Mažeikiuose, Telšiuose ir Rietave. Šioje aukštojoje mokykloje sudaromos sąlygos Lietuvos gyventojams įgyti profesines kvalifikacijas socialinių mokslų, technologijų, biomedicinos, meno ir kitose srityse.

Informacija stojantiesiems: L.Ivinskio 5, Rietavas, tel. (8 448) 68 368, interneto svetainė www.zemko.lt

Fakultetai ir studijų programos

• Rietavo fakultetas (9 studijų programos)

• Telšių fakultetas (6 studijų programos)

• Mažeikių fakultetas (2 studijų programos)

V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla

V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla – privati teisės, tarptautinio verslo vadybos, marketingo vadybos ir turizmo administravimo specialistų ugdymo įstaiga, įkurta 1993 m. kartu su Pensilvanijos biznio institutu (JAV), 2000 m. LR Vyriausybės nutarimu pripažinta aukštąja mokykla. Nuo 2006-ųjų mokykla pervadinta į V.A.Graičiūno aukštąją vadybos mokyklą. Iki šiol ši mokykla išleido per 1,5 tūkst. absolventų.

Informacija stojantiesiems: Laisvės al. 33, Kaunas. tel. (8 37) 320 878, interneto svetainė www.avm.lt

Studijų programos

• Marketingo vadyba, turizmas, tarptautinis verslas, teisė

Verslo ir vadybos akademija

Verslo ir vadybos akademija – nevalstybinė mokslo ir studijų aukštoji verslo mokykla, siūlanti verslo vadybos studijas (dienines, neakivaizdines, vakarines ir nuotolines).

Pati akademija skelbiasi ne tik rengianti verslo, personalo, finansų, rinkodaros ar informacinių sistemų specialistus, bet ir ugdanti išsilavinusias asmenybes, turinčias savą nuomonę, požiūrį ir gebančias kurti savo ateitį. Ši mokykla išsiskiria savita studijų metodika ir gerais dėstytojų bei studentų santykiais.

Informacija stojantiesiems: J.Basanavičiaus g. 29A, Vilnius, tel. 8 611 54 411, (8 5) 213 36 06, interneto svetainė www.vva.lt

Studijų programos

• Verslo vadyba

Socialinių mokslų kolegija

Socialinių mokslų kolegija vykdo aukštojo mokslo studijas Vilniuje, Klaipėdoje ir Telšiuose. Šiuo metu šioje kolegijoje studijuoja daugiau nei 2,4 tūkst. jaunuolių, juos moko per 150 dėstytojų. Socialinių mokslų kolegija tapo antra pagal studentų skaičių nevalstybine kolegija Lietuvoje.

Informacija stojantiesiems: Nemuno g. 2, Klaipėda, tel. (8 46) 397 077, interneto svetainė www.smk.lt

Studijų programos

• Transporto ir logistikos verslas, reklamos kūrimas, teisė, verslo vadyba, tarptautinis verslas, verslo komunikacija, finansai, bankininkystė, programavimas kompiuteriams, tarptautinis verslas (anglų k.)

Klaipėdos verslo aukštoji mokykla

Klaipėdos verslo aukštoji mokykla yra nevalstybinė koleginė aukštojo mokslo įstaiga, vykdanti verslo vadybos studijas. Šiandien šioje kolegijoje veikia keturios katedros: Ekonomikos, Vadybos, Teisės bei Bendrųjų dalykų. Iš viso mokykloje verslo vadybą studijuoja per 1,4 tūkst. jaunuolių, dirba apie 70 darbuotojų.

Informacija stojantiesiems: Tilžės g. 46A, Klaipėda, tel. (8 46) 310 214, interneto svetainė www.kvam.lt

Studijų programos

• Teisė, anglų kalba, verslo vadyba, verslo ekonomika, bankininkystė, finansai, buhalterinė apskaita, tarptautinis verslas

Kolpingo kolegija

Kolpingo kolegija – bendruomeninė, nevalstybinė kolegija, teikianti aukštąjį išsilavinimą liudijantį profesinio bakalauro diplomą. Kolegija buvo įkurta 2001 m., siekiant rengti specialistus, humanizuojančius verslo aplinką, reorganizavus Kolpingo aukštesniąją mokyklą. Kolegijos steigėjas yra Lietuvos Kolpingo fondas – katalikiška labdaros ir paramos organizacija, vienijanti socialiai atsakingus žmones.

Informacija stojantiesiems: Raguvos g. 7, Kaunas, tel. (8 37) 220 030, interneto svetainė www.kolegija.kolping.lt

Studijų programos

• Teisė, verslo vadyba, finansai, verslo anglų kalba, socialinis darbas

Šiaurės Lietuvos kolegija

Šiaurės Lietuvos kolegija – tai atvira visuomenei privati aukštoji koleginė mokykla, savo veiklą grindžianti humanistinėmis vertybėmis, teikianti aukštąjį išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją. Šiaurės Lietuvos kolegijoje vykdomos aukštosios nuolatinės (dieninės) ir tęstinės (neakivaizdinės) koleginės studijos.

Informacija stojantiesiems: Tilžės g. 22, Šiauliai, tel. (8 41) 525 100, interneto svetainė www.slk.lt

Studijų programos

• Teisė, verslo vadyba, finansinių institucijų ekonomika, kompiuterių tinklų administravimas, renginių verslo vadyba, multimedijos technologija

Vakarų Lietuvos verslo kolegija

Vakarų Lietuvos verslo kolegija skelbia, kad jos tikslas yra rengti kvalifikuotus specialistus, turinčius aukštąjį išsilavinimą, suteikiant profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, gebančius nuolat socializuotis kintančiomis sąlygomis įvairiose visuomenės veiklos srityse, sudarant sąlygas tęstiniam mokymuisi, organizuojant kvalifikacijos kėlimą, atliekant regiono plėtrai reikalingus mokslo taikomuosius tyrimus. Kolegijoje vykdomos nuolatinės ir tęstinės studijos.

Informacija stojantiesiems: Šilutės pl. 2, Klaipėda, tel. (8 46) 314 304, interneto svetainė www.vlvk.lt

Studijų programos

• Verslo vadyba, ekonomika, prekybos vadyba, įstaigų ir įmonių administravimas, programavimas kompiuteriams, rekreacijos ir turizmo vadyba, statybos verslo vadyba, teisė ir buhalterinė apskaita

Vilniaus kooperacijos kolegija

Vilniaus kooperacijos kolegija įsteigta 2000 m. buvusios aukštesniosios kooperacijos mokyklos bazėje. Kolegijoje studijuoja daugiau nei pusantro tūkstančio studentų, dirba per 170 darbuotojų. Kolegija turi savo pastatus Vilniuje ir Kaune: mokomuosius korpusus, bendrabučius su valgykla, sporto salę.

Informacija stojantiesiems: Konstitucijos pr. 11, Vilnius, tel. (8 5) 275 0183, interneto svetainė www.vkk.lt

Studijų programos

• Verslo vadyba, buhalterinė apskaita, informacijos vadyba ir verslo ekonomika

Vilniaus verslo kolegija

Vilniaus verslo kolegija (anksčiau E.Rastenienės kalbų ir vadybos kolegija) veiklą pradėjo 1989 m. kaip viena pirmųjų nevalstybinių aukštųjų mokyklų. 2001 m. jai suteiktas kolegijos statusas. Nuo 2007 m. Vilniaus verslo kolegija – aukštoji akredituota mokykla, turinti teisę suteikti profesinio bakalauro laipsnį baigusiems filologijos, informatikos, vadybos ir verslo administravimo krypčių studijų programas.

Informacija stojantiesiems: Kalvarijų g. 125, Vilnius, tel. (8 5) 215 4884, interneto svetainė www.kolegija.lt

Studijų programos

• Verslo vadyba, finansai, programavimas ir internetinės technologijos, taikomoji anglų kalba

Vilniaus dizaino kolegija

Vilniaus dizaino kolegija – privati aukštąjį koleginį išsilavinimą teikianti švietimo institucija. Ši mokykla siūlo mokytis interjero ir aprangos dizaino bei taikomosios fotografijos specialybių, įgyti profesinio bakalauro kvalifikacinį lapsnį. Kolegijoje dirba nemažai pripažintų menininkų, pedagogų, mados ir dizaino profesionalų.

Informacija stojantiesiems: Kauno g. 34, Vilnius, tel. (8 5) 261 1121, interneto svetainė www.dizainokolegija.lt

Studijų programos

• Interjero dizainas, mados dizainas, taikomoji fotografija, grafinis dizainas

Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla

Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla – akredituota nevalstybinė aukštoji mokykla, teikianti absolventams įvairių studijų krypčių profesinio bakalauro laipsnį.

Mokykla įkurta 1998 m., o nuo 2009 m. vadinama Tarptautine teisės ir verslo aukštąja mokykla. Dabar ši kolegija ypač didelį dėmesį skiria studijų tarptautiškumui. Visi šios aukštosios mokyklos studentai turi galimybę išvykti į kitas šalis pagal ERASMUS mainų programą.

Informacija stojantiesiems: Laisvės pr. 58, Vilnius, tel. (8 5) 242 6000, interneto svetainė www.ttvam.lt

Studijų programos

• Buhalterinė apskaita, finansai, reklamos vadyba, rinkodaros vadyba, tarptautinio verslo teisė, teisė, transporto vadyba, turizmo ir viešbučių administravimas, verslo vadyba

Europos humanitarinis universitetas

Europos humanitarinis universitetas (EHU) 1992 m. įkurtas Minske nedidelės grupės intelektualų, metusių iššūkį konservatyvioms sovietinės aukštosios mokyklos tradicijoms. Netrukus EHU tapo vienu svarbiausių nacionalinių aukštojo išsilavinimo internacionalizacijos ir liberalizacijos lyderių Vidurio bei Rytų Europoje.

2004 m. universitetas buvo priverstas nutraukti savo veiklą Baltarusijoje. Tačiau sulaukęs politinio, organizacinio ir finansinio Lietuvos Vyriausybės, Europos Komisijos, kitų Europos šalių, visuomeninių JAV fondų ir organizacijų palaikymo EHU atnaujino savo veiklą Lietuvoje ir nuo 2005 m. siūlo studijuoti bakalauro bei magistro pakopų programas. 2006 m. vasario mėn. Lietuvos Vyriausybė suteikė EHU Lietuvos universiteto statusą.

Informacija stojantiesiems: Tauro g. 12, Vilnius, tel. (8 5) 263 9650, interneto svetainė www.ehu.lt

Studijų kryptys

• Žiniasklaida ir komunikacija

• Tarptautinė teisė

• Socialinė ir politinė filosofija

• Šiuolaikinio meno teorija ir praktikos

• Politikos mokslai ir Europos studijos

• Kultūros paveldas ir turizmas

• Medijos ir vizualinis dizainas

• Baltarusistika: Baltarusijos istorija ir kultūrinė antropologija

"Veido" archyvas

Kolegijų absolventai Darbo biržos slenkstį mina dažniau nei universitetų: vidutiniškai 15-20 proc. baigusių kolegijas ir 5-10 proc. baigusių universitetus neturi darbo

Daugiausiai bedarbių “parengia” Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos bei Panevėžio kolegijos. Tarp universitetų pagal bedarbių absolventų kiekį pirmauja Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos žemės ūkio universitetas.

24 metų Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos absolventas Robertas Sadauskas jau metus laiko dairosi bet kokio darbo. Želdinių dizaino specialybę pernai baigęs vaikinas vilčių įsidarbinti pagal profesiją turi nedaug. “Želdinių dizaino srityje panaši padėtis kaip ir statybose – viskas susitraukė ir labai mažai tokio darbo skelbimų”, – teigia vaikinas. Šią specialybę Robertas pasirinko klausydamas aplinkinių patarimų, kad tai gera ir paklausi profesija. Prieš ketverius metus, ekonominio pakilimo metu, ji galbūt tokia ir buvo. Bet ne dabar. Dauguma Roberto bendrakursių išvyko padirbėti į užsienį ir tikisi sugrįžti, kai sunkmetis pasibaigs.

Roberto ir jo kurso draugų istorijos rodo negailestingą statistiką. Šiandien būtent baigus Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją daugiausiai šansų likti bedarbiu. Išanalizavęs Lietuvos darbo biržos (LDB) ir Statistikos departamento pateiktus duomenis, “Veidas” išsiaiškino, kad kovo pirmą dieną net 28,7 proc. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos absolventų, baigusių 2010 m., buvo registruoti LDB. Tai didžiausias rodiklis tarp visų Lietuvos aukštųjų mokyklų – kolegijų ir universitetų.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius Albinas Tebėra stebėjosi tokia statistika ir tikino, kad kolegija rengia į darbo rinką orientuotų profesijų žmones – miškininkystės, hidrotechnikos specialistus, želdynų dizainerius.

Antroje vietoje tarp kolegijų pagal darbo nerandančių absolventų skaičių atsiduria Panevėžio kolegija (26 proc. bedarbių), trečioje – Kolpingo kolegija (24,5 proc.). Beje, jei pridėtume ir emigravusius absolventus, šie skaičiai veikiausiai dar labiau išaugtų.

Įdomu, kad iš visų aukštųjų mokyklų absolventų, daugiausiai Darbo biržoje registruota baigusių Kauno kolegiją – 405. Šis skaičius netgi viršija Vilniaus universiteto (VU) absolventų bedarbių skaičių, nors VU 2010 m. baigė 2,8 karto daugiau studentų negu Kauno kolegiją. Vis dėlto, kadangi Kauno kolegija išleidžia daugiau absolventų negu prieš tai minėtos kolegijos, pagal darbo negalinčių susirasti baigusių studentų skaičių ji atsiduria penktoje vietoje – 20,7 proc. šios kolegijos absolventų šiuo metu yra bedarbiai.

Norint susirasti darbą šių aukštųjų mokyklų absolventams neretai tenka keisti sritį ir įsidarbinti ne pagal įgytą specialybę. Štai 24 metų Kauno kolegijos absolventė Linaura jau metus dirba kirpėja. Nors jauna mergina iš kirpėjos pajamų dar negali savęs visiškai išlaikyti, po truputį įsibėgėja. Turizmo ir viešbučių vadybos mokslus trejus metus krimtusi mergina pagal įgytą specialybę taip ir neįsidarbino – baigusi kolegiją metus laiko ji bergždžiai ieškojo darbo, kol nusprendė baigti kirpėjų kursus.

“Tie mokslai veltui”, – apgailestauja Linaura. Mergina prisimena, kad studijuojant taip neatrodė. “Kai įstojome, dėstytojai, kolegijos dekanai – visi sakė, kad tai perspektyvi specialybė, tad mes ir tikėjome. Gal krizė taip lėmė, kad įsidarbinti pagal specialybę praktiškai neįmanoma. Darbo biržoje visiškai jokio pasiūlymo nebuvo. Viešbučių sritis labai uždara, visi savi dirba. Niekas to net neslepia”, – sunkumus ieškantis darbo pagal specialybę atskleidžia Linaura.

Toks pat likimas ištiko ir Linauros bendrakursius. “Su kuo palaikau ryšį, niekas negavo darbo pagal specialybę – nemažai į užsienį išvažiavę, kiti bedarbiai, o net trys žmonės dirba telefono operatoriais įmonėje “Lintel” Kaune”, – vardija Kauno kolegijos absolventė.

Tarp universitetų daugiausiai bedarbių – VDA

“Veido” atlikta analizė parodė, kad universitetų absolventams darbo rinkoje sekasi kur kas geriau nei kolegijų: iš praėjusių metų laidos kolegijų absolventų, net 15–28 proc. neturi darbo, o tarp baigusių universitetus – tokių 5–10 proc. “Jeigu darbdaviui tenka rinktis tarp dviejų lygiaverčių kandidatų ir vienas iš jų bus baigęs universitetą, o kitas kolegiją, greičiausiai bus pasirinktas universiteto absolventas”, –  šiuos skirtumus aiškina vadovų paieškos ir personalo atrankos bendrovės “Search Group Vilnius” vadovas Šarūnas Dyburis.

Tarp universitetų absolventų sunkiausiai įsidarbinti sekasi baigusiems Vilniaus dailės akademiją (VDA). Šios aukštosios mokyklose absolventų nedarbo lygis daugiau nei dvigubai viršija kitų universitetų absolventų nedarbo rodiklius. Iš 475 pernai studijas baigusių Vilniaus dailės akademijos studentų, net 97 registruoti Darbo biržoje – tai 20 proc. visų pernai baigusiųjų.

VDA rektorius Audrius Klimas įsitikinęs, kad Darbo biržos duomenys neatspindi tikrosios situacijos. “Dėl valstybės mokesčių politikos – Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio – laisvai samdomais dirbantys dailininkai, dizaineriai, architektai tiesiog nuėjo į Darbo biržą ir deklaravo esantys bedarbiai, kad išvengtų mokesčių iš savo asmeninės sąskaitos. Šie skaičiai neturi nieko bendra su realia situacija. Kaip turėjo mūsų absolventai darbą, taip ir turi, nors, aišku, dėl krizės sumažėjęs visos kūrybinės industrijos, kaip ir bet kokios kitos, poreikis”, – komentavo rektorius.

Tiesa, darbuotojų paieškos ekspertai įžvelgia kur kas daugiau priežasčių. Personalo atrankos įmonės “Indigroup” direktorius Karolis Blaževičius mano, kad baigusiojo dailės studijas karjeros kelias gerokai ilgesnis negu, pavyzdžiui, baigusio vadybą. “Iš baigusių vadybą įsidarbina tie, kurie sugeba bendrauti, turi gerus bendravimo ir ryšių įgūdžius.

Tuo tarpu tie, kurie baigė VDA, dar nėra užsirekomendavę – jie turi ilgai padirbėti, daugiau pasistengti, pelnyti pripažinimą, kas yra vienas svarbiausių dalykų, kad galėtų sėkmingai dirbti”, – priežastis analizavo K.Blaževičius.
Š.Dyburis papildo, kad tiek VDA, tiek LŽŪU rengia specialistus, kurie rinkoje mažiau paklausūs. “Žemės ūkis ir dailė nėra tos specialybės, kurioms būtų daug darbo skelbimų ar vyktų didelės paieškos”, – atkreipia dėmesį Š.Dyburis.

Antroje vietoje pagal baigusių absolventų nedarbą – Lietuvos žemės ūkio universitetas (12,4 proc.), trečioje – Lietuvos kūno kultūros akademija (11 proc.).

“Veido” analizė paneigė mitą, kad paklausiausi rinkoje Vilniaus universiteto (VU) absolventai. Pasirodo, kad geriausiai įsidarbinti sekasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventams – tarp jų nedarbo lygis siekia 4 proc., ir baigusiems Mykolo Romerio universitetą (MRU) – 5 proc. VU atsiduria tik penktoje vietoje – tarp šio universiteto absolventų nedarbo lygis siekia 6 proc.

“VU – senas universitetas, turintis tokių specialybių, kaip filosofija, istorija, kur žmonės gali įgyti bendrą išsilavinimą. Mykolo Romerio universitetas naujas, ten daugiau į rinką orientuotų profesijų, kurios šiandieniniame versle populiarios ir naudingos”, – komentavo K.Blaževičius.

Didžiausia garantija įsidarbinti – aukštasis mokslas

LDB duomenimis, kovo 1 d. buvo registruota 8,6 tūkst. absolventų, iš jų: 61,4 proc. – turintys aukštąjį išsilavinimą, 38,6 proc. – įgavusiųjų profesinį išsilavinimą. Jaunų bedarbių iki 25 metų amžiaus įregistruota 43,2 tūkst.

Vis dėlto aukštasis mokslas – didžiausias garantas, kad pavyks susirasti darbą. Iš 306,4 tūkst. šiuo metu Lietuvoje esančios bedarbių minios mažiausią dalį – 10,6 proc. – sudaro bedarbiai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Bedarbių, įgijusių aukštesnįjį išsilavinimą, yra 11 proc. Tuo tarpu turintys vidurinį ar mažesnį išsilavinimą sudaro net 78 proc. visų bedarbių.

Dar labiau tikimybė tapti bedarbiu sumažėja, jei įgyji rinkai reikalingą profesiją. “Jei specialistų rinkoje trūksta, jie tikrai ras darbą, nepriklausomai nuo to, baigė kolegiją ar universitetą. Tačiau jei specialybė nėra šiuo metu paklausi, net geriausią universitetą baigęs absolventas gali atsidurti tarp bedarbių”, – apibendrina Š.Dyburis.

Lietuvos kolegijose 2010-2011 mokslo metų pradžioje mokėsi 53,3 tūkst., arba 28,5 proc., visų aukštųjų mokyklų studentų.

Statistikos departamento duomenimis, šalyje yra 23 kolegijos, teikiančios aukštąjį koleginį išsilavinimą. Tarp jų yra 13 valstybinių ir 10 nevalstybinių mokyklų.

2010-2011 mokslo metų pradžioje didesnė dalis studentų – 39,4 tūkst., arba 74 proc., – studijavo valstybinėse kolegijose. Nevalstybinėse kolegijose mokėsi kas ketvirtas studentas.

Anksčiau kasmet augęs studijuojančiųjų kolegijose skaičius pastaruoju metu mažėja. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studentų skaičius kolegijose sumažėjo 3,4 tūkst. (6 proc.), o per dvejus metus sumažėjo 8,1 tūkst. (13 proc.), arba beveik tiek studentų, kiek mokosi Vilniaus kolegijoje.

Pernai rudenį koleginių studijų pirmakursiu tapo kas ketvirtas (25,4 proc.) tų pačių metų laidos bendrojo lavinimo mokyklos abiturientas ir 3,7 proc. profesinių mokyklų absolventų.

Tarp priimtųjų taip pat buvo 188 įgijusieji profesinę kvalifikaciją aukštesniosiose mokyklose ir 228 turintieji kolegijų ir universitetų aukštojo mokslo baigimo diplomus. Iš viso kolegijos priėmė studijuoti 16 tūkst. studentų – 1 tūkst. mažiau nei 2009 metais.

2010 metų rudenį valstybės finansuojamose studijų vietose studijavo 49 proc. kolegijų studentų. Pastaraisiais metais mažėjo studijuojančiųjų savo lėšomis: 2008-ųjų rudenį už mokslą mokėjo 35,3 tūkst., 2009-aisiais – 31,5 tūkst., 2010-aisiais – 27,3 tūkst studentų. Nevalstybinėse kolegijose valstybė finansavo 1,7 tūkst., arba 12 proc., visų studijų vietų

2010-2011 mokslo metų pradžioje ištęstinės formos studijas (buvusias vakarines ir neakivaizdines) pasirinko 48 proc. studentų.

Merginos kolegijose sudarė 56 proc. visų studentų. Tarp studijuojančiųjų 7 tūkst. (13 proc.) buvo 30 metų ir vyresni, 1,8 tūkst. – 40 metų ir vyresni žmonės.

Daugiausia studentų studijuoja vadybos ir verslo administravimo srityje. 2010-2011 mokslo metų pradžioje vadybą ir verslo administravimą studijavo 23 tūkst. (44 proc.) studentų. Kitos populiarios studijų sritys – inžinerinės specialybės, sveikatos priežiūra ir teisė. Inžinieriais rengiasi tapti 6 tūkst. (11 proc.) kolegijų studentų, sveikatos priežiūros specialistais – 4 tūkst. (8 proc.), teisės specialistais – 3,4 tūkst. (6 procentai).

Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studijuojančiųjų pedagogiką sumažėjo 17 proc., statybos inžineriją – 12 proc., verslą ir administravimą ir teisę – po 11 procentų. Padidėjo sveikatos mokslų studijų populiarumas – studijuojančiųjų odontologiją per metus padaugėjo 26 proc., medicinos diagnostikos mokslus – 12 procentų.

Per dešimtmetį nuo įsteigimo pradžios kolegijos parengė daugiau negu 85 tūkst. aukštojo mokslo specialistų – profesinių bakalaurų. 2010 metais kolegines studijas baigė 12,7 tūkst. profesinių bakalaurų, iš jų 577, arba 4,6 proc., toliau tęsia mokslą universitetuose.

Šalies kolegijose daugėja atvykstančiųjų studijuoti iš užsienio valstybių. 2008 metų rudenį šalies kolegijose studijavo 97 užsienio piliečiai, o 2010 metais – 197.

Tarp atvykusiųjų 91 yra ES valstybės pilietis. Didesnė dalis užsieniečių (69 proc.) atvyko studijuoti pagal aukštųjų mokyklų akademinių mainų programas, kiti (31 proc.) – savo iniciatyva.

Studentai užsieniečiai Lietuvoje rinkosi vadybos ir verslo administravimo (46 proc.), mokytojų rengimo (11 proc.), meno (9 proc.), transporto paslaugų (9 proc.), sveikatos priežiūros (7 proc.) studijas.

2009-2010 mokslo metais 434 kolegijų studentai gilino žinias užsienyje.

Šiemet stosiantieji į universitetus turės išlaikyti tris valstybinius egzaminus, į kolegijas – du egzaminus.

Tai nurodoma švietimo ir mokslo ministro patvirtintame apraše, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Pagrindinė naujiena, lyginant su praėjusiais metais, yra tai, kad griežtinami minimalūs reikalavimai stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, patikslinti bendrojo priėmimo etapai, taip pat numatyta galimybė įskaityti tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimus.

Mokomieji dalykai, kurių egzaminų pažymiai sudaro konkursinį balą, patvirtinti atsižvelgus į aukštųjų mokyklų 2011 metų priėmimo sąlygas. Kai kurie konkursiniai mokomieji dalykai, lyginant su 2010 metais, yra pasikeitę, nes keitėsi 2011 metų priėmimo sąlygos.

Taip pat buvo pakoreguotas studijų sričių ir krypčių klasifikatorius – kai kurios studijų kryptys buvo priskirtos kitoms sritims.

2010 ir 2011 metais vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys galės stoti į universitetų ir kolegijų bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas, jeigu jų mokymosi rezultatai bus ne žemesni už nustatytus minimalius rodiklius, stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas.

Pretenduojantieji į visų universitetinių studijų sričių programas, išskyrus menų sritį, turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus arba du valstybinius brandos egzaminus ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą.

Norintiems stoti į menų studijų srities universitetines programas reikės išlaikyti du valstybinius brandos egzaminus.

Stojant į visų studijų sričių koleginių studijų programas teks išlaikyti du valstybinius brandos egzaminus arba vieną valstybinį brandos egzaminą ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą.

Mokyklinis egzaminas gali pakeisti valstybinį brandos egzaminą, jeigu stojant reikalingas dalykas, kurio valstybinis egzaminas nevykdomas, pavyzdžiui, geografija arba muzikologija.

Bendrasis priėmimas vyks trimis etapais: dviem pagrindinio priėmimo ir vienu papildomo.

Stojančiojo prioritetiniams pasirinkimams, anot ŠMM, bus suteikta didesnė svarba. Kaip ir pernai, stojantiesiems pirmajame priėmimo etape bus pasiūlytos valstybės finansuojamos studijų vietos.

Jeigu abiturientas nepriims pasiūlymo studijuoti 1-3 pageidavimu pasirinktoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje, į tokią vietą jis galės pretenduoti tik papildomo priėmimo metu, pareiškęs tokį norą. Visi kiti stojantieji, priešingai nei pernai, nebus automatiškai perkelti į antrąjį etapą – savo norą jie turės patvirtinti nustatyta tvarka.

Šios pataisos buvo padarytos atsižvelgus į praėjusių metų priėmimo praktiką ir pareikštas pastabas.

Kiti atrankos principai išlieka tie patys. Kaip ir pernai, papildomame priėmimo etape galės dalyvauti tik tie stojantieji, kurie buvo pateikę prašymą dalyvauti pagrindiniame priėmime.

Stojantieji vienu metu galės pretenduoti į universitetinių ir koleginių studijų programas, nurodydami, kokias studijas renkasi: valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas, nuolatines ar ištęstines.

Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas eilė bus apskaičiuojama pagal pasirinktos studijų krypties atitinkančių keturių dalykų įvertinimus – trijų dalykų brandos egzaminų pažymius ir ketvirtojo dalyko metinį pažymį.

Išimtis taikoma stojantiesiems į menų studijų srities ir meno pedagogikos programas. Stojantiesiems į menus bus skaičiuojami stojamojo egzamino, vieno arba dviejų dalykų brandos egzaminų įvertinimai ir vieno dalyko metinis pažymys, o stojantiems į meno pedagogiką – stojamojo egzamino, vieno brandos egzamino ir vieno dalyko metinis pažymys.

Nesikeičia konkursinio balo skaičiavimo tvarka. Kaip ir anksčiau, skirtingų dalykų pažymiai turės skirtingus svertinius svorius.

Stojantiesiems į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, būtinas motyvacijos įvertinimas. Už teigiamą įvertinimą bus pridedami 1 arba 2 balai. Gavusieji 0 įvertinimą taip pat galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas.

Įvairių olimpiadų laureatams, profesinių mokyklų auklėtiniams, baigusiems mokslą labai gerais pažymiais, bus pridedami papildomi balai.

Šešios Lietuvos kolegijos, dauguma jų regioninės, galės iš pagrindų atnaujinti technologijų ir inžinerinės krypties studijų bazę, įrengti šiuolaikiškus praktinio mokymo centrus.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą, kuriuo 21 mln. litų finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto skiriamas Panevėžio, Žemaitijos, Kauno technikos, Šiaurės Lietuvos, Klaipėdos valstybinės ir Alytaus kolegijų pateiktiems projektams. Dabar šios valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos galės pradėti suplanuotus atsinaujinimo darbus.

Panevėžio, Kauno technikos ir Šiaurės Lietuvos kolegijose įsikurs praktinio mokymo centrai, Žemaitijos ir Klaipėdos valstybinė kolegijos atnaujins turimą studijų infrastruktūrą, o Alytuje įsikurs regioninis technologijų centras.

Vienas iš finansavimo atrankos prioritetų buvo praktinio mokymo centro įkūrimas. Vertinant projektus taip pat atsižvelgta, ar atnaujinta studijų infrastruktūra galės naudotis daugiau nei vienos studijų krypties studentai, taip pat besimokantys kitose regiono kolegijose ar profesinėse mokyklose.

Kolegijų projektams finansavimas iš Lietuvos biudžeto ir ES struktūrinių fondų skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Kolegijų infrastruktūra, skirta studijoms“.

Antrąjį “Veido” parengtą kolegijų reitingą šiemet skelbiame anksčiau nei pernykštį, kad abiturientai, rinkdamiesi studijas, spėtų pasinaudoti ir šia informacija. Trečdalis abiturientų jau spėjo užsiregistruoti Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti informacinėje sistemoje, mat prašymų dalyvauti priėmimo konkursuose registravimas prasidėjo gegužės 25 d.

Šiemet jau nebeliko pernai kilusio sąmyšio, kai kolegijos pirmą kartą buvo įtrauktos į LAMA BPO sistemą ir joms kilo įtarimų, kad stojantieji į kolegijas atsigręžė tik po to, kai universitetai atsirinko pačius geriausius. Būtų galima neminėti šių pernykščių nesklandumų, jeigu jie nebūtų turėję įtakos kolegijų studentų skaičiui: juk pernai kolegijoms net nepavyko išnaudoti visų valstybės finansuojamų vietų, kurių buvo 10151.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Vilniaus kolegijos vadovas Gintautas Bražiūnas “Veidui” tvirtino, kad priėmimo sistema buvo ydinga: “Net jeigu abiturientas kolegiją buvo įrašęs pirmuoju numeriu, jis vis tiek pirmiausia buvo priimamas į universitetą, o atsisakyti galėjo tik raštu. Tokių jaunuolių buvo 600 ir mes jais didžiuojamės, nors kai kurie juokėsi, esą tik 600. Psichologiškai tiems jaunuoliams buvo sudėtinga apsispręsti”.

G.Bražiūnui antrino Vakarų Lietuvos verslo kolegijos direktorė dr. Angelė Lileikienė. Ji įsitikinusi, kad BPO sistema pažangi, bet studentas, net ir prastai išlaikęs egzaminus, renkasi universitetines, o ne kolegijos studijas, vildamasis, kad universitetas jam suteiks platesnę pasirinkimo galimybę ateityje. “Tačiau jie nesupranta, kad į universitetus turėtų pretenduoti studentai, galvojantys apie vadovo, stratego pozicijas, o kolegijas turėtų rinktis tie, kurie nori tapti tiesiog gerais specialistais”, – paaiškino direktorė.

Vertinimo kriterijai:

I. Vykdoma taikomoji mokslo ir meno veikla (10 tšk.)
II. Aukščiausi veiklos įvertinimai (5 tšk.)
III. Akademinio personalo kvalifikacija (12,5 tšk.)
IV. Studijų asortimentas ir lygis (15 tšk.)
V. Studijų sąlygos (12,5 tšk.)
VI. Studentų apklausa (15 tšk.)
VII. Darbo rinka (20 tšk.)
VIII. Finansavimo struktūra (10 tšk.)

I. Vykdoma taikomoji mokslo ir meno veikla
1. 2008 m. vykdyta mokslo veikla: mokslo taikomoji veikla pinigine išraiška, Lt (monografijos, straipsniai recenzuojamuose moksliniuose periodiniuose leidiniuose, įrašytuose į ISI WOS duomenų bazę; straipsniai, publikuoti periodiniuose ir testiniuose leidiniuose, įtrauktuose į tarptautinę mokslinės informacijos duomenų bazę; konferencijų darbai, referuoti “ISI Proceedings”, mokslo konferencijų medžiaga, referuojama tarptautinėse duomenų bazėse, kiti vertinami mokslo straipsniai ir konferencijų medžiaga; mokslo šaltinių publikacijos, taikomieji mokslo darbai)
2. 2008 m. mokslinės produkcijos suminio rezultato (išreikšto pinigais) ir reitinguojamos kolegijos akademinio personalo skaičiaus santykis

II. Aukščiausi akademinio personalo ir alumnų veiklos įvertinimai
1. Personalo veiklos įvertinimai: gautos Nacionalinės kultūros ir meno, taip pat mokslo ir pažangos premijos
2. Absolventų veiklos įvertinimai: gautos Nacionalinės kultūros ir meno, taip pat mokslo ir pažangos premijos

III. Akademinio personalo kvalifikacija
1. Daktaro laipsnį turinčių dėstytojų dalis, palyginti su visu reitinguojamos kolegijos akademiniu personalu
2. Akademinio personalo ir studentų santykis
3. Akademinio personalo (dirbančio visu etatu, pagrindiniu krūviu) iki 40 metų dalis
4. Dėstytojų mainai: 2008–2009 m. pagal “Erasmus” ar “Leonardo” programas išvykusių ir atvykusių dėstytojų dalis nuo viso akademinio personalo

Vertinimai pagal III kriterijų

IV. Studijų asortimentas ir lygis
1. Bakalauro pakopos studijų programų, kuriose mokėsi studentų 2008–2009 m., kiekis
2. Valstybės finansuojamų studentų krepšelių dalis
3. Studijų programų, dėstomų anglų kalba, skaičius

Vertinimai pagal IV kriterijų

V. Studijų sąlygos
1. Bibliotekų apimtys: fizinio fondo padidėjimas per metus (skaičius)
2. El. leidiniai: kiek naujų el. leidinių atsirado per metus
3. El. bazės: kiek naujų prieigų prie el. bazių atsirado per metus
4. Sąlygos bendrabučiuose
5. Studentų mainai: 2008–2009 m. pagal “Erasmus” ir “Leonardo” programas išvykusių ir atvykusių studentų santykis
6. Studentų mainai II: 2008–2009 m. pagal “Erasmus” ir “Leonardo” programas išvykusių ir galinčių išvykti studentų santykis
7. Mokslinių draugijų, sporto, meno ir kultūros būrelių, alumnų klubų ir kitų draugijų absoliutus skaičius kolegijoje
8. Kiek medalių kolegijos studentai laimėjo 2006–2009 m.

VI. Studentų apklausa
1. Administravimo kokybė
2. Dėstytojų dėstymo kokybė
3. Akademinio sąžiningumo lygis
4. Dėstytojų požiūris į studentą
5. Studijų sutarties sąlygų laikymasis
6. Saviraiškos galimybių vertinimas
7. Karjeros ir įsidarbinimo galimybių informacija
8. Ar studijos atitiko lūkesčius
9. Bendrabučių būklės vertinimas
10. Infrastruktūros vertinimas
11. Neįsidarbinusių po studijų dalis (proc.)
12. Įsidarbinusių pagal specialybę dalis (proc.)

Vertinimai pagal VI kriterijų

VII. Darbo rinka
1. Studentų (baigusių kolegiją 2008–2009 m.) įsidarbino pagal įgytą specialybę (proc.)
2. Studentų (baigusių kolegiją 2008–2009 m.) neįsidarbino (proc.)
3. Darbdavių, kurie pasitiki kolegijoje studentų įgytomis žiniomis, dalis
4. Darbdavių, kurie nepasitiki kolegijoje studentų įgytomis žiniomis, dalis

Vertinimai pagal VII kriterijų

VIII. Finansavimo struktūra
1. Lėšų, gautų iš dalyvavimo programose ir projektuose (įskaitant ES struktūrinių fondų projektus), ir bazinio finansavimo iš valstybės biudžeto santykis
2. Kitų rėmėjų paramos ir bazinio finansavimo santykis
3. Lėšų, gautų iš kontraktų, ir bazinio finansavimo santykis (kontraktai su Lietuvos ūkio subjektais; Lietuvos viešosiomis įstaigomis, kultūros subjektais ir valstybės institucijomis; užsienio ūkio subjektais; užsienio viešosiomis įstaigomis, kultūros subjektais ir užsienio valstybių institucijomis)
4. Mokslo tyrimams gautos lėšos pagal tarptautines programas

Kaip kolegijas vertina studentai?

Arūnas Markas, LSAS prezidentas

Daugumą aukštųjų neuniversitetinių mokyklų studentai vertina šiek tiek geriau nei vidutiniškai. Kaip ir pernai, aukščiausius balus studentai skyrė regioninėms – Utenos, Žemaitijos, Marijampolės ir Alytaus kolegijoms. O tarp nevalstybinių pirmauja Šiaurės Lietuvos kolegija.

Studijų patrauklumą studentams lemia keletas kriterijų, tačiau kaip pagrindinius reikėtų išskirti studijų kokybę ir studijų sąlygas, socialinę aplinką ir karjeros bei saviraiškos galimybes. Atlikdami apklausą kolegijų studentų klausėme, kaip jie patys vertina šiuos aspektus pasirinktose aukštosiose mokyklose, ar studijos atitiko joms keltus lūkesčius. Išsiaiškinus studentų nuomonę apie dėstymo kokybę, lyderių pozicijas užėmė valstybinė Utenos kolegija ir nevalstybinės Šiaurės Lietuvos, Vakarų Lietuvos verslo ir Vilniaus verslo kolegijos.

Studentams patraukliausios tos aukštosios mokyklos, kurios rūpinasi ne tik kompetentingais dėstytojais, bet ir geba užtikrinti patrauklią, lanksčią, sąmoningumą ugdančią mokymosi aplinką.

Tiesa, abiturientai, rinkdamieji aukštąją mokyklą, turėtų įvertinti ne tik studijuojančiųjų nuomonę. Būtina susipažinti ir su moksliniu personalu, mokyklos laimėjimais mokslo srityje, studijų kainos ir kokybės santykiu, atskirų studijų programų, dėstytojų įvertinimais, išorinių aukštosios mokyklos įvertinimų rezultatais, praktikos atlikimo galimybėmis, absolventų įsidarbinimo ir karjeros galimybių rodikliais. Deja, ši statistika ne visuomet viešai prieinama, bet kiekviena aukštoji mokykla privalo ją pateikti.

Kaip kolegijas vertina darbdaviai?

Saulius Olencevičius
UAB “Prime consulting” direktorius

Apklausdami vadovus ir darbdavius jų teiravomės apie 24 šiuo metu Lietuvoje veikiančias ir akredituotas kolegijas. Kaip parodė apklausos eiga ir rezultatai, respondentams buvo gana sunku įvertinti, tiksliau, identifikuoti, vieną ar kitą kolegiją, nes jų pavadinimai apklausiamiesiems dar per mažai žinomi. Dėl to kolegijų vadovams siūlyčiau daugiau dėmesio skirti viešumui, labiau populiarinti savo mokymo įstaigas. Neabejoju, kad bėgant laikui naujosios kolegijos įgis identitetą kaip ir universitetai.

Apžvelgiant apklausos rezultatus matyti, kad absoliuti lyderė tarp kolegijų yra Vilniaus kolegija. Jos žinių kokybe labiausiai pasitiki 49,4 proc. respondentų ir nebuvo nė vieno, kuris šios kolegijos suteikiamų žinių kokybe abejotų. Antroje vietoje pagal patikimumą – Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (TTVAM, 28,04 proc. balsų), o trečioje – Kauno kolegija (14,57 proc. balsų). Vis dėlto Kauno kolegijos absolventų žinių kokybe abejoja mažiau apklaustųjų (3,49 proc.) nei TTVAM (7,18 proc.). Yra keletas kolegijų “be veido” – įmonių vadovai jų nepaminėjo nei teigiamai, nei neigiamai. Pavyzdžiui, Klaipėdos ir Šiaulių kolegijos gali džiaugtis, kad bent nesulaukė neigiamų vertinimų, bet toks neutralus vertinimas tikrai neskatina mokinių jų rinktis.

Apklausos dalyviai kolegijų nereitingavo, bet galėjo pasakyti po vieną dvi, jų nuomone, geriausiai ir abejotinos kokybės žinias suteikiančias mokyklas. Apibendrinant galima pasakyti, kad tarp lyderių lieka ilgesnį laiką gyvuojančios ir patirties jau sukaupusios kolegijos. Naujosioms reikės laiko, kol parodys darbo rezultatus ir įgis darbdavių, vadovų ir, svarbiausia, pačių absolventų pasitikėjimą.

Šaltiniai: kolegijos, “Erasmus” komitetas, Lietuvos darbo birža, sistema “Aikos”, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, “Prime consulting”, Švietimo ir mokslo ministerija

Neskaitote savaitraščio “Veidas” ir galbūt praleidžiate Jums aktualias temas? Nieko tokio – tai, kas svarbiausia, rasite portale www.veidas.lt. Jau šį sekmadienį skelbsime savaitraščio “Veidas” žurnalistų sudarytą kolegijų reitingą! Jeigu Jūs, Jūsų draugai ar vaikai planuoja mokslus tęsti kolegijoje, sudarytas reitingas Jums išties pravers.

Apsilankykite portale “veidas.lt” ir pirmieji sužinokite, kurioje kolegijoje studijuoti geriausia, pamatykite visus įvertinimus ir sužinokite, kaip aukštąsias neuniversitetines mokyklas vertina studentai, dėstytojai ir darbdaviai.

Šiemetinis savaitraščio “Veidas” parengtas kolegijų reitingas yra jau antrasis.

“Veidas”, jau trylika metų rengiantis nepriklausomus universitetų reitingus, pernai, paakintas studentų, atstovaujamų Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS), ėmėsi rengti ir nepriklausomą Lietuvos neuniversitetinių aukštųjų mokyklų – kolegijų reitingą.

Vyriausybė patvirtino Šiaulių kolegijos statutą. Šiaulių kolegija kol kas pirmoji kolegija, pradėjusi valdymo pertvarkos procesus pagal Mokslo ir studijų įstatymą. Pagal naują statutą, Vyriausybė kolegijai nuosavybės teise perduos jai priklausantį turtą (išskyrus nekilnojamąjį). Iki šiol visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kuriuo naudojosi aukštosios mokyklos, jų uždirbamos lėšos priklausė valstybei.

Kolegija galės savarankiškai disponuoti laboratorine įranga, kompiuteriais ir kitu inventoriumi. Bendra turto vertė – 2, 5 mln. Lt. Tai valstybės įnašas į Šiaulių kolegiją, kuri pertvarkė savo teisinį statusą. Pertvarkiusi savo teisinį statusą Šiaulių kolegija galės formuoti ir naujame statute numatytus valdymo organus – sudaryti Kolegijos tarybą.

Kolegija savo nuožiūra valdydama turimą turtą, galės efektyviau plėtoti taikomųjų mokslinių tyrimų infrastruktūrą, gerinti studijų kokybę, taip pat bendradarbiauti su užsienio aukštosiomis mokyklomis, visuomenės ir ūkio partneriais.

Visos 13 valstybinių kolegijų statutus rengia vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintu grafiku. Statutus jau yra parengusios keturios kolegijos: Žemaitijos kolegija, Panevėžio, Utenos ir Marijampolės. Šių aukštųjų mokyklų statutai yra derinami su ministerijomis ir artimiausiu metu bus pateikti tvirtinti Vyriausybei.

Trijų kitų kolegijų, Vilniaus kolegijos, Kauno kolegijos ir Alytaus kolegijos, statutai baigiami rengti. Rugsėjo pirmą dieną statutus tvirtinti turės pateikti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija bei Kauno technikos kolegija. Numatyta, kad 2011 metų kovo pirmą dieną statutus teiks likusios kolegijos – Klaipėdos valstybinė kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla bei Vilniaus technikos ir dizaino kolegija.