Kalėdiniai aukcionai patvirtino nesibaigiančios ekonominės krizės nuojautas.

Praėjusią savaitę Vilniuje vienas po kito vyko mažiausiai trys meno aukcionai. Antradienį jų paradą pradėjo galerininkas Donatas Juškus, trečiadienį estafetę perėmė Pilies galerijos savininkė Danguolė Stachura, o finalinį akordą penktadienį nuspaudė dvidešimt pirmasis Vilniaus aukcionas – vienintelis, kuriame dalyviai nebūna raginami energingais šūkiais, koncertiniais pasirodymais ir nepakartojamomis šventinėmis nuolaidomis.

Kolekcininkai viešintis neskuba

„Meno aukcionas tarsi lakmuso popierėlis atskleidžia, ar krizė žmonių galvose jau baigiasi“, – teigė pirmojo aukciono vadovas ir jame pristatytos nacionalinio meno kolekcijos savininkas Donatas Juškus. Išvada: krizė niekur trauktis nesirengia. Iš trisdešimties meno kūrinių antradienio aukciono organizatoriams pavyko parduoti penkis – lygiai tiek, kiek prieš metus surengtame kalėdiniame „Juškus gallery“ aukcione.
Pirmiausia vakaro svečiams, kurių susirinko gera dešimtis (mažiau nei renginio stebėtojų) buvo pristatyti smulkūs juvelyriniai dirbiniai, kuriuos aukcionui pateikė neseniai duris atvėręs Deimantų muziejus. Nors kainos nebuvo stulbinančios, vienintelį žiedelį iš šios deimantų kolekcijos drįso įsigyti paties galerininko žmona. Aukciono vedėjas jos pasirinkimą palydėjo fraze: „Atrodo, atostogos jau nuplaukė…“, bet toliau neprarado optimizmo. Ir nors padėjėjai vieną po kito uoliai nešiojo po restorano salę mažus ir didelius paveikslus, vakaras, kaip vėl taikliai pastebėjo pats D.Juškus, vis labiau panėšėjo ne į aukcioną, o į edukacinį renginį, kuriame meno gerbėjams nušviečiami pavieniai lietuvių dailės istorijos fragmentai.
Ir tik vėliau, pasibaigus nerezultatyviai aukciono procedūrai, o sceną užėmus artistams ir manekenėms, prekyba pajudėjo „tiesioginių derybų būdu“. Mat visi tą vakarą pristatyti meno kūriniai buvo D.Juškaus nuosavybė. Po aukciono į naujas rankas perėjo Vinco Kisarausko ir Šarūno Leonavičiaus grafikos darbai, nedidelė Stasio Jusionio drobė ir abu aukcionui pristatyti Leonardo Gutausko paveikslai.
„Žmonės, kurie ateina pirkti, visai nepageidauja reklamos – jiems nereikia fotografų blyksčių, – po kelių dienų „Veidui“ komentavo pats D.Juškus. – Rimti kolekcininkai į tokius aukcionus netgi nevaikšto. Jei ne kalėdinių vakarėlių laikotarpis, dalyvių tikriausiai būtų prisirinkę daugiau, bet abejoju, ar tai smarkiai paveiktų aukciono rezultatus. Kainos – ir taip pačiame dugne, net pardavinėti gaila. Bėda, kad vertingų meno kūrinių mūsų rinkoje lieka vis mažiau.“

Aukcione – paštu arba telefonu

Kitą vakarą Pilies galerijos savininkei D.Stachurai, padedamai aktoriaus Ramūno Rudoko, sekėsi šiek tiek geriau. Tiesa, čia labdaringam aukcionui buvo siūlomi šiuolaikinių autorių kūriniai, o kainų kartelės žemiau nuleistos – norint įsigyti pigiausius darbus, užteko keleto šimtų litų. Iš dvylikos meno kūrinių pavyko parduoti pusę. Daugiausiai – net 10,1 tūkst. Lt – tą vakarą aukcione paliko verslininkė Irena Marozienė. Surinktas lėšas labdaringo vakaro organizatorės žada skirti skurstantiems Lietuvos gyventojams.
Vilniaus aukciono, kuris vyko penktadienį vakare, nelaukėme, tačiau pakalbinome aukciono direktorę Simoną Makselienę. Pirmiausiai pasiteiravome, ar išties meno aukcionų sėkmė yra krizės baimių „lakmusas“. „Su tokia mintimi galėčiau sutikti, tačiau dar labiau aukciono sėkmę lemia jam sukaupta kūrinių kolekcija. Kaip rodo mūsų aukciono patirtis, kai atsiranda išskirtinių darbų – atsiranda ir pirkėjų. O kalėdinių vakarėlių bumas bent jau Vilniaus aukcionui didelės reikšmės neturi, nes jame galima dalyvauti paštu arba telefonu. Ir vienu, ir kitu atveju korteles vietoj kitur tuo metu esančių dalyvių aukciono salėje kilnoja mūsų darbuotojai. Ši paslauga tampa vis populiaresnė, nes renginių mieste iš tiesų labai daug. Tarkim, penktadienio vakarą, kai vyko šis Vilniaus aukcionas, sostinėje gastroliavo garsusis „Cirque du Soleil“. Jo pasirodymu galėjo grožėtis ir mūsų aukciono dalyviai“, – pasakoja Meno rinkos agentūros direktorė.