Kolumbija daug metų garsėjo kaip nesaugi šalis, tad turistų srautas čia nebuvo didelis. Bet šiandien padėtis pasikeitusi ir naujų kelionių krypčių ieškantys keliautojai turi puikią progą apžiūrėti jaukius senovinius miestus, leistis į džiunglių žygius ar stebėti aistringus šokėjų pasirodymus.

Su kuo nors pradėjus kalbą apie Kolumbiją, kaip potencialią kelionių šalį, pašnekovai dažnai ima purtyti galvas: „Oi, ne. Tai nesaugi ir turizmui visiškai netinkama šalis. Ten džiunglėse veši narkotinių augalų plantacijos, turistų tyko grobikai, o miestuose – vieni sukčiai, vagys ir teroristai.“ Tiesa, taip šią šalį apibūdina žmonės, kurie Kolumbijoje nėra buvę, o nuomonę apie šią valstybę susidarė iš antrarūšių veiksmo filmų apie narkotikų verslo grupuočių kovas ir FARC sukilėlių teroristinius aktus. Filmai iš dalies turi ir realaus pagrindo, mat Kolumbijoje dešimtmečius vyravo sumaištis ir smurtas dėl FARC sukilėlių teroristinių aktų, turistų grobimo ir narkotikų prekybos. Bet šiandien padėtis stipriai pasikeitusi – per pastarąjį dešimtmetį Kolumbijos valdžia sugebėjo išgrūsti sukilėlius iš miestų, nuvyti nuo pagrindinių turistinių vietovių ir įsprausti gilyn į džiungles ar atokius regionus.
„Dabar Kolumbija gerokai saugesnė nei įsivaizduojama. Tačiau Pietų Amerikoje yra daug pavojingų vietų, todėl reikia būti budriam ir nelįsti ten, kur nereikia. Geriausia laikytis tokių pat savisaugos taisyklių, kokių laikytumeisi, pavyzdžiui, Rusijoje“, – sako dainininkas ir muzikantas Jurgis Didžiulis, kilęs iš Kolumbijos.
Iš tiesų susiruošus į Kolumbiją vertėtų pastudijuoti kelionių gidų, tarkime, „Lonely Planet“, rekomenduojamų turistinių maršrutų bei susipažinti su saugumo taisyklėmis. Keliavusieji po Kolumbiją dažniausiai siūlo vadovautis sveiku protu: juk vaikštinėdami po Londoną, Paryžių ar Niujorką nei dieną, nei vakare nekišate nosies į rajonus, kurie garsėja kaip nesaugūs, taigi to nereikėtų daryti ir Bogotoje ar Medeljine. Nevertėtų nešiotis daug pinigų, brangių ir akį traukiančių papuošalų. O pinigus svarbu keistis specialiose keityklose, o ne kur nors tamsiame skersgatvyje pas praeivius, kad ir kaip šie viliotų palankesniu peso ir dolerio kursu.

Visur nesuspėsi

Kolumbija – didžiulė šalis, tad jei keliautojas tradiciškai susiplanuoja atostogauti dvi savaites, reikėtų iš anksto labai kruopščiai susidaryti trokštamų pamatyti objektų sąrašą ir nusiteikti tam, kad visų įdomybių nieku gyvu neaplankysi. „Kolumbija – labai didelė ir įvairi. Čia labai daug skirtingų regionų, pasižyminčių savu mikroklimatu ir atokiose vietose susiformavusiomis kultūromis, todėl dažnai sakoma, kad aplankius šią šalį galima susilipdyti gana išsamų visos Pietų Amerikos vaizdą. Tačiau pažinčiai su Kolumbija reikia skirti daug laiko. Manau, geriau vieną objektą išsamiai pažinti, nei visą šalį paviršutiniškai apžiūrėti“, – dėsto J.Didžiulis.
Pasak muzikanto, jam labiausiai patinka šiaurinė pakrantė – Kartachenos ir Santa Martos miestai, Guajiros pusiasalis, Siera Nevados de Santa Martos kalnai, Tayrono parkas. Kartachena laikomas vienu gražiausių Pietų Amerikos kolonijinio stiliaus miestų ir dažniausiai tituluojamas Karibų jūros pakrantės perlu. Tačiau jam tiek žaluma, tiek parkais, tiek baltomis bažnyčiomis ir jaukiomis gatvėmis nenusileidžia kitas uostamiestis – Santa Marta. Na, o Tayrono nacionalinis parkas Siera Nevados de Santa Martos kalnuose vilioja ir puikiais paplūdimiais, ir nuostabia laukine gamta. Netrūksta čia veiklos ir mėgstantiesiems iššūkius bei kelias dienas trunkančius žygius – galima leistis į kelių dienų žygį ieškant Prarastojo miesto, kurį pastatė XI–XIV a. čia gyvenę Tayrona tautos indėnai. Apskritai didesnių ar mažesnių indėnų miestų griuvėsių yra visame Siera Nevados de Santa Martos nacionaliniame gamtos parke, įtrauktame į UNESCO paveldo sąrašą.
Esant galimybei derinti kelionės laiką, derėtų užsukti į Kano Kristales regioną. Tarkime, lapkričio mėnesį Kano Kristales (Krištolinė upė), vietinių vadinama Penkių spalvų upe, pražysta geltonai, raudonai, mėlynai, žaliai ir juodai, mat upei šiek tiek nusekus ir jos dugne vešintiems augalams pagaliau gavus šviesos, šie sušvinta visomis vaivorykštės spalvomis. O kaip aplenksi San Agustino miestelį, kurio apylinkėse esama prieš 5 tūkst. metų gyvavusios kultūros skulptūrų, vaizduojančių karius, moteris, dievybes ar kitas svarbias būtybes. Kavos mėgėjai, žinoma, neaplenks kavos regiono, akį traukiančio baltų namelių su spalvotomis langinėmis kaimeliais ir kavamedžių plantacijomis.
Iš tiesų sostinei Bogotai apžiūrėti neužtektų ir mėnesio, tačiau primityvų įspūdį susidaryti galima ir per keletą dienų. Čia gausu kolonijinio stiliaus pastatų, ant kalno stūkso garsusis Monseratės vienuolynas, žavi ruda ir balta dryžuota Marijos del Carmen bažnyčia. Dauguma turistų apsilanko ir garsiajame Aukso muziejuje, kuriame sukaupta prabangiausia visoje Pietų Amerikoje aukso dirbinių kolekcija. Na, o antrame pagal dydį mieste Medeljine bene įdomiausia atrakcija – pakilti funikulieriumi iš miesto centro į kalną ir pasižvalgyti iš viršaus į lūšnynų kvartalą, savotišką miestą mieste, į kurį net vietiniai stengiasi nekelti kojos, mat jame verda nuolatinės gaujų kovos.

Pažinsi žmones – pažinsi šalį

Keliaujant po bet kokią šalį turistams dažnai palieka įspūdį ne tik išskirtiniai gamtos ar architektūros paminklai, bet ir sutikti vietiniai žmonės, jų kasdieniai papročiai ar šventės. Šiuo atžvilgiu Kolumbija nepaprastai įdomi. Priminsime, kad šioje šalyje, kaip ir daugumoje Lotynų Amerikos valstybių, gyvena įvairių tautų atstovų. Daugiausiai esama Ispanijos emigrantų palikuonių, kurie čia atvyko kolonizacijos metais, nemažai yra vokiečių, prancūzų, kroatų, arabų, kinų ir kt. Nuo XVI a. iki vergovės panaikinimo Kolumbiją laivais pasiekė daug vergų iš Afrikos, tad šiandien čia gyvena nemažai jų palikuonių. O kur dar vietiniai – indėnų tautų palikuonys. Tiesa, vietinės indėnų tautos laikui bėgant asimiliavosi ir dauguma virto metisais: pagal 2005 m. surašymo duomenis, metisais save laiko net 49 proc. gyventojų.
Šiuo metu Kolumbijoje esama apie 740 tūkst. grynakraujais save laikančių indėnų (beje, jie atstovauja net 85 tautoms). Įdomu tai, kad šios šalies provincijos regionuose išlikę nemažai indėnų kultūros apraiškų, ypač tai matoma atokesnėse vietovėse švenčių metu.
„Iš tiesų Pietų Amerikos genocidas buvo vienas žiauriausių žmonijos istorijoje. Katalikų bažnyčios inkvizicija bei kultūrinis kolonizavimas buvo metodiškas ir visapusiškas. Tačiau Pietų Amerikoje juntama skirtingų kultūrų elementų asimiliacija ir prisitaikymas tam, kad būtų galima išlikti. Panašiai kaip pagonys Lietuvoje prisitaikė prie katalikybės ir adaptavo savo ritualus. Galima pavadinti savotišku kultūriniu „Guerrilla Warfare“ – partizaniniu karu“, – tikina J.Didžiulis.

Lotynų Amerikos žvaigždė Juanesas ir jo koncertą Lietuvoje apšildysiantis Kolumbijos kultūros ambasadorius Jurgis Didžiulis kviečia iš arčiau susipažinti su Kolumbijos muzikine kultūra ir pirmą kartą Lietuvoje rengia išskirtinę, lietuviams neįprasto formato kolumbietišką fiestą „Colombian Block Party“.

Kolumbijos dvasia ir karščiu alsuojantis nemokamas vakarėlis vyks rugsėjo 20 d., ketvirtadienį, nuo 17 val. Visų Šventųjų (Lazdynų Pelėdos) skvere (šalia restorano „Sofa de Pancho“) Vilniuje.
Kolumbietiškais ritmais rūpinsis pats Jurgis Didžiulis, kuris ketvirtadienio vakarą stos prie DJ pulto.
„Surengsime tokią fiestą, kokios Lietuva dar nematė; tokią, kokios būna tik Kolumbijoje! Vakarėliui muziką paruošti man padėjo pats Juanesas, tad jo metu skambės patys geriausi ir populiariausi Lotynų Amerikos ritmai. Šis vakarėlis bus ne tik būdas supažindinti lietuvius su Kolumbijos muzikine kultūra, bet ir įžanga į lapkritį Vilniaus „Siemens“ arenoje pirmą kartą įvyksiantį akustinį Kolumbijos atlikėjo Juaneso koncertą“, – sako Jurgis Didžiulis.
Visgi, šis vakarėlis įdomus ir išskirtinis ne tiek muzika, kuri bus grojama jo metu, kiek jos sklidimo būdu. Vakarėliui ruošiama speciali garso aparatūra, o visas muzikinis repertuaras bus leidžiamas specialiu radijo dažniu tam, kad skverelį vakarėlio metu apjuosę išskirtinės išvaizdos retro stiliaus amerikietiški automobiliai taptų tarsi papildoma garso aparatūra, padėsiančia kurti ne tik specifinį, unikalų vakarėlio muzikos skambesį, bet ir nuotaiką.
Specialų radijo dažnį „pagauti“ galės ir bet kuris kitas šalia Visų Šventųjų skvero stovintis automobilis ir taip prisidėti prie bendros vakarėlio atmosferos kūrimo.
Ketvirtadienio vakarą nuo 17 iki 22 val. automobilius Visų Šventųjų skvere bus galima statyti nemokamai.
Į Visų Šventųjų skverą susirinkusių Lotynų Amerikos kultūros gerbėjų viso vakarėlio „Colombian Block Party“ metu lauks dovanos ir siurprizai: bus galima laimėti ne tik pasakiško skonio restorano „Sofa de Pancho“ specialiai paruoštus rinkinius, bet ir kvietimus į lapkričio 7 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje vyksiantį mega žvaigždės Juaneso koncertą. Be to, čia pat, Visų Šventųjų skverelyje, bus įrengta mobili „Tiketos“ bilietų pardavimo kasa, kurioje bilietus į akustinį Juaneso koncertą bus galima įsigyti su 20 proc. nuolaida.

Rudenį pirmą kartą į Lietuvą atvyksiantis Kolumbijos atlikėjas Juanes savo gerbėjams pranešė, jog ruošiasi išleisti autobiografinę knygą. Pasak „La Camisa Negra“ atlikėjo, knygą turėtų pasirodytų ateinančių metų pradžioje.

„Ši knyga bus dar vienas būdas ir dar viena priemonė suartėti su gerbėjais. Jiems padėkoti ir atskleisti save. Noriu parodyti kas aš esu, ką aš veikiu, ką aš turiu. Noriu, kad mane mylintys žmonės susipažintų ir su mano aplinkoje esančiais man brangiais žmonėmis: šeima, draugais, grupės nariais“, – sako į aktyvią muzikinę ir visuomeninę veiklą po pertraukos grįžęs Juanesas.

Dar liepos pradžioje atlikėjas surengė kelių valandų fotosesiją, kurios metu fotografavosi būsimos knygos viršeliui.

„Norėjosi kažko labai paprasto, tačiau tokio, kas atskleistų viską, visą mano asmenybę ir tai, kas slypi manyje. Norėjau, kad matytųsi visi mano bruožai. Labai džiaugiuosi, jog pavyko pasiekti norimą rezultatą“, – būsimu knygos virželiu džiaugiasi Lotynų Amerikos žvaigždė.

Pasak Juaneso, knygoje bus pasakojama apie jo gyvenimą, koncertus, jų užkulisius, apie atlikėjo vaikystę ir, kaip jis sako, net apie sunkiosios metalo muzikos laikus. Įdomu tai, jog didžiąją knygos turinio dalį sudarys ne tekstas, o svarbiausius gyvenimo momentus ir intriguojančią, kupiną emocijų Juaneso gyvenimo istoriją atskleidžiančios fotografijos.

Kol dienos šviesą išvys Juaneso knyga, su atlikėju pasimatyti ir šėlti jo akustiniame (MTV Unplugged) koncerte bus galima jau lapkričio 7 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje. Atlikėjo koncertą sostinės arenoje apšildys koncerto ambasadoriumi tapęs Jurgis Didžiulis, kuris šiam pasirodymui paruoš niekur negirdėtą, Lotynų Amerikos ritmais paremtą ir Kolumbijos dvasia alsuojančią koncertinę programą.

Bilietus į atlikėjo Juanes koncertą galima įsigyti „Tiketos“ kasose visoje Lietuvoje arba internetu www.tiketa.lt. Bilietų kaina – nuo 101 lito.

"Veido" archyvas

Kelių dienų žygiai džiunglėmis ieškant Prarastojo miesto ar laukiniai Kolumbijos paplūdimiai nepaliks abejingų.

Kad kolumbiečiai nuoširdžiai myli savo šalį ir ja didžiuojasi, supranti vos nusileidęs sostinės Bogotos oro uoste, kur iškart pasitinka šios šalies šūkis, vėliau prieš akis šmėžuojantis visą kelionę: „Vienintelis Kolumbijoje tykantis pavojus, – kad norėsi čia pasilikti“.

Šiuo šūkiu kolumbiečiai ne tik deklaruoja savo meilę tėvynei, bet ir bando paneigti pasaulyje įsitvirtinusią nuostatą, kad Kolumbijoje keliautojams nesaugu, nes ši šalis – nusikaltimų ir narkotikų gamybos kraštas. Šis įsitikinimas gajus ir Lietuvoje, tad pranešusi draugams, kad vykstu į Kolumbiją sulaukdavau nuostabos: „Į Kolumbiją?! Nebaisu?“. Nebuvo baisu dar prieš kelionę, o dabar jau drąsiai galiu sakyti – laikantis kelionių vadovų, kaip “Lonely Planet”, rekomenduojamų saugumo taisyklių ir maršrutų, šioje šalyje galima ramiai keliauti. Nors Kolumbijoje dešimtmečius siautė sumaištis ir smurtas dėl FARC sukilėlių teroristinių aktų, žmonių grobimo ir narkotikų prekybos, pastarąjį dešimtmetį Kolumbijos valdžia, padedama JAV finansinės paramos, sugebėjo išguiti sukilėlius iš miestų, pagrindinių turistų maršrutų ir nustumti gilyn į džiungles.

Apie galimą grėsmę primena tik būriai miestuose patruliuojančių policininkų, apsaugininkų ir net neperšaunamomis liemenėmis apsitaisiusių šunų-pareigūnų, saugančių valstybės vadovų rezidencijas, oro uostus, stotis, autobusų stoteles, viešbučius ar net tokias pasilinksminimo vietas, kaip „Hard Rock Cafe“. Beje, policininkai Kolumbijoje labai draugiški ir dažnai atlieka praeivių ar turistų informacijos teikėjų vaidmenį.

„Lietuviai? A, Mokaus tautiečiai!“

Lietuviams Kolumbijoje turėtų būti smagu keliauti ne vien dėl egzotiško Pietų Amerikos chaoso, gražios gamtos ir įspūdį paliekančių paplūdimių. Tai vienintelė Pietų Amerikos šalis, kurioje tikrai atsiras vietos gyventojų, žinančių Lietuvą. O mūsų valstybę šioje šalyje išgarsino ekscentriškas lietuvių kilmės Kolumbijos politikas Antanas Mockus, kurio pavardės kolumbiečiai taip ir neišmoko taisyklingai ištarti. „A, Mokaus tautiečiai“, – paklausęs iš kur mes esame nusišypsojo Kartagenoje sutiktas batų taisytojas. Šnekučiavomės, kol sėdėjau šalia jo miniatiūrinės dirbtuvės tiesiog gatvėje iškėlusi basą koją – tuo metu jis taisė mano sandalą.

Buvęs Kolumbijos nacionalinio universiteto vadovas ir dukart Bogotos meras A.Mockus prieš metus kandidatavo į Kolumbijos prezidentus ir net iškopė į antrą turą. A.Mockus Kolumbijoje išgarsėjo šokiruojančiais poelgiais ir netradicinėmis idėjomis – dar dirbdamas universitete, norėdamas atkreipti neklausančių studentų dėmesį, jis auditorijoje nusimovė  kelnes ir parodė nedėmesingam jaunimui nuogą užpakalį. Būdamas Bogotos meru pasamdė mimus, kurie stovėdavo gatvėse ir tyčiodavosi iš taisykles pažeidusių vairuotojų bei paskelbė „moterų naktį“, kurios metu vyrų būdavo prašoma likti namuose, o gatvėse patruliuojant policininkėms, moterys lankydavosi koncertuose ir renginiuose po atviru dangumi.

Tiesa, nors tuometinio mero priemonės ir turėjo šiek tiek įtakos nedrausmingiems vairuotojams, automobilių eismas Kolumbijoje be galo chaotiškas. Nuolatinės transporto spūstys, lakstymas tarp juostų, lindimas be eilės ir be perstojo girdimas garso signalas – kasdienybė. O kelionė autobusu tiesiog prilygsta pasivažinėjimui amerikietiškais kalneliais – lipdamas į autobusą dar nespėjai atitraukti kojos nuo šaligatvio, o vairuotojas jau nurūko visu greičiu skriedamas per duobes ir staigiai stabdydamas. Kaip mums pasakojo Kolumbijoje gyvenanti kolumbietė Ana ir ispanas Carlos, norint tapti vairuotoju šioje šalyje ilgai vargti neteks – užteks vieną dieną pasimokyti, susimokėti už vairuotojo pažymėjimą ir gali sėsti prie vairo. Taigi nieko nuostabaus, kad didžioji dalis vairuotojų netgi nepažįsta kelio ženklų…

Prarastojo miesto beieškant

Keliautojų akimis, didžiausias Kolumbijos turtas – gamta. Šviesaus smėlio ir palmių paplūdimiai, įsprausti tarp į jūrą įsiveržusių uolų, bei skaidrus vanduo, kuris toks šiltas, kad net sunku atsivėsinti – Kolumbijos vizitinė kortelė.

"Veido" archyvas

Vieni gražiausių paplūdimių – Tayrono nacionaliniame parke. Tiesa, šie paplūdimiai ne tinginiams. Atvykus į parką, turi apie 1,5 valandos pėdinti takučiu džiunglėmis, kol pasieksi jūrą. Bet ir priėjus jūrą ne kiekviename paplūdimyje gali atsivėsinti, nes kai kuriuos skalauja itin stiprios bangos, dėl kurių maudytis pavojinga.

Pasivaikščiojimas šalia kokosų palmių ir milžiniškų akmenų, pakeliui prasilenkiant su būriais driežiukų ir šimtakojų smagus. Tačiau norintiems tikro išbandymo ir visiško galvos išvėdinimo nuo varginančių minčių reikėtų išsiruošti į penkių dienų kelionę džiunglėse ieškant Prarastojo miesto („Ciudad Perdida“). Tik 1970 metais džiunglių glūdumoje atrastas Tayrona genties indėnų 11-14 amžiuje pastatytas miestas – viena didžiausių prieškolumbinių gyvenviečių, plytinčių Sierra Nevada de Santa Marta kalnų šlaite. Nors mediniai namai jau seniausiai išnyko, iki šių dienų išlikę akmeniniai pamatai – apvalios terasos. Šį paslaptingumo aura apsuptą senovinį miestą galima pasiekti tik įveikus itin varginančių 1260 akmeninių laiptelių, vedančių į viršų.

Tačiau labiausiai įsimena ne tiek pats miestas, kiek 33 kilometrų žygis. Penkias dienas tenka kaip reikiant paprakaituoti kopiant į stačias kalvas ir kai jau atrodo, kad daugiau nebegali, širdis tuoj išlėks per gerklę, o tavo šnopavimas užgožia visus aplinkinius garsus, stati kalva baigiasi ir jos viršuje jau laukiantis gidas tiesia gaivinantį, sultingą apelsiną…

Žygiuojant džiunglių takeliu kerti sraunias upes iki pusės įsibridęs į vandenį, miegi hamakuose ar lovose džiunglių viduryje suręstose stovyklavietėse, maudaisi kalnų upėse ir stengiesi atlaikyti uodų armijos ataką bei ištverti alinantį karštį ir drėgmę. Dažniausiai jautiesi taip, lyg su visais rūbais įmestas į sauną bėgtum sekinantį maratoną! O vakare, kaip atpildas, laukia čia pat stovyklavietėje ant sumūrytos krosnies pagamintas maistas ir pašnekesiai prie žvakės su bedražygiais iš visos Europos. Žinoma, vakare apgaubia ir tokie mūsų ausiai neįprasti džiunglių garsai,  į stovyklavietę atšokuoja trigubai už mūsiškes didesnės rupūžės, o prieš miegą kaskart pakartoji vakarines maldas, prašydama, kad tik naktį nereikėtų ropštis iš hamako ir aklinoje tamsoje pėdinti į tualetą… Vis dėlto nors šis žygis ne iš lengvųjų, be menkiausių abejonių jį tituluoju įdomiausia Kolumbijoje praleistų atostogų dalimi.

Dar viena įspūdinga Kolumbijos vietelė – slėnis Valle de Cocora šalia Salento miesto. Didžiausia šio dėmesio verto slėnio puošmena – aukščiausios pasaulyje palmės, siekiančios iki 60 metrų! O kavos mėgėjams nederėtų pravažiuoti kavos plantacijų, kurių kava garsėjančioje Kolumbijoje nestinga.

Karibų pakrantės perlas – Kartagena

Dauguma Pietų Amerikos šalių gražiais miestais pasigirti negali, tačiau Kolumbija turi Karibų jūros pakrantės perlu vadinamą Kartageną. Šis kolonijinio stiliaus pajūrio miestas sužavi savo švara, vešliais medžiais apsodintais parkeliais, nedideliais spalvotais namukais, iš kurių balkonų svyra ryškiaspalvės gėlės. Laimei, Kartagena, ispanų valdymo laikais garsėjusi, kaip turtingas uostamiestis, todėl nuolat puldinėtas piratų, apsisupo dviem gynybinėmis sienomis ir išsaugojo savo grožį.

Panardžius siauromis Kartagenos gatvelėmis nevalia nepasinaudoti ir jūros teikiamais privalumais. Gausybė šalia kranto sustojusių laivų siūlo ekskursijas į valanda kelio nuo kranto esantį Rosario salyną, kur galima apsistoti salose pridygusiuose viešbučiuose ir praleisti tingią popietę pliuškenantis šiltoje jūroje ar išsiruošti panardyti prie koralų rifo.

Iš miestų dar galima aplankyti sostinę Bogotą, kurioje įsikūrę įdomių muziejų, kaip Aukso ar Tradicinių rūbų, įdomu apžiūrėti kolonijinio stiliaus pastatus, ant kalno įsikūrusį Monserat vienuolyną ar balandžių nutūptą Simono Bolivaro aikštę. O antrame pagal dydį mieste Medelline, esančiame netoli kavos plantacijų, verta iš miesto centro pasikelti į kalną funikulieriumi. Ši kelionė įspūdinga tuo, kad slenki virš lūšnynų, kur geriau nekelti kojos nei naktį, nei dieną, nes ten nuolat vyksta gaujų kovos ir susišaudymai. Tačiau iš viršaus smalsu žvilgtelėti į savavališkai ant kalno šlaito iš palaikių lentų suręstus namukus, stebėti vietinių kasdienybę ir klausytis atskriejančių salsos garsų.

„Kolumbietis gali gyventi labai skurdžiai ir neturėti už ką valgyti nusipirkti, bet gerą radiją jis turės“, – paaiškino mums Kolumbijoje gyvenantis Carlos. Beje, didžiuosiuose Kolumbijos miestuose benamių atrodo gausybė, o Jungtinių Tautų skaičiavimais, beveik 10 milijonų Kolumbijos gyventojų gyvena ypač dideliame skurde.

Nepaisant to, Kolumbijos gyventojai tikrai draugiški. Neretas mėgsta pakalbinti užsienietį ir pasiteirauti apie Kolumbijos svečio kraštą ir palinkėti gerų įspūdžių jų šalyje. Galbūt dėlto ne vienas Pietų Amerikoje sutiktas keliautojas, per keletą mėnesių aplankęs daugelį šio žemyno valstybių, Kolumbiją išskirdavo kaip šalį, kurią būtinai reikia aplankyti.

"Veido" archyvas

“Mockus – tai švietimas”, “Mockus švariame lape nupieš naują šalies istoriją” – taip A.Mockus apibūdinamas reklaminiuose plakatuose

Naujausios sociologinės apklausos rodo: jei rinkimai vyktų šiandien, buvęs Kolumbijos sostinės Bogotos meras Antanas Mockus taptų Kolumbijos prezidentu. Ir kartu pirmuoju lietuvių kilmės prezidentu užsienyje.

A.Mockus nėra politikas. Jis nepriklauso jokiai Kolumbijos politinei partijai, neturi aiškios rinkimų programos ir nėra nei kairysis, nei dešinysis.

Vienintelė jo aiški pozicija – žaliosios idėjos, kurias lietuvių kilmės A.Mockus propaguoja kaip Žaliųjų judėjimo (“Partido Verde”) lyderis. Bet ir šioje srityje jis nesiekia nei kokio ypatingo reguliavimo, nei turi revoliucinių idėjų.
“Tiesiog viskas turi plaukti iš žmonių širdžių, o aš pamėginsiu į jas tai sudėti”, – žada idealistiškai nusiteikęs A.Mockus. Jis rengiasi paimti švarų lapą ir pradėti rašyti naują Kolumbijos istoriją. Tokios Kolumbijos, kurios žmonės esą bus išsilavinę, intelektualūs ir apsiskaitę.

Tokių jo žodžių rinkėjai dažnai nesuvokia, bet vis labiau žavisi, mat yra pavargę nuo pragmatiškų, korumpuotų ir savanaudžių politikų, todėl keisti ir jausmingi A.Mockaus filosofavimai, kaip rašo laikraštis “El Pais”, – jiems tarsi gaivaus oro gurkšnis.

Jis vadinamas filosofu, intelektualu, šviesuoliu. Ir kartu ekscentriku, maištautoju bei išsišokėliu. Viena vertus, jo reputacija nepriekaištinga – jis vadinamas žmogumi, niekada neėmusiu kyšių ir nesiekusiu pralobti. Kita vertus, kolumbiečiams, ypač Bogotos, kurios meras buvo net dvi kadencijas, gyventojams jis pažįstamas kaip buvęs valstybinio universiteto rektorius, postą praradęs tuomet, kai įtūžusią studentų minią užčiaupė nusismaukdamas prieš juos kelnes. Dar jis žinomas kaip Betmeno kostiumą vilkėjęs superherojus, užsimojęs įveikti neįveikiamą priešą – grafitus ant Bogotos pastatų sienų.

Beje, A.Mockus prisimenamas ir dėl žaismingų akcijų. Pavyzdžiui, kai nepaklusnius motociklininkus gatvėse auklėjo besišypsantys mimų teatro aktoriai, o pats A.Mockus, agituodamas taupyti vandenį, pliuškenosi miesto fontane.

Nesuklysime pasakę, kad tai vienas garsiausių visų laikų Bogotos vadovų. Kad ir kokius neįprastus metodus jis rinkosi, A.Mockui iš tiesų sekėsi tramdyti nusikalstamumą ir pamažu diegti žaliąsias idėjas sostinės gyventojams. Ir už šiuos nuopelnus jis neretai lyginamas su buvusiu Pietų Afrikos Respublikos prezidentu Nelsonu Mandela ar Indijos tautinio išsivadavimo lyderiu Mohandu Gandhi, o dabar A.Mockus vis dažniau vadinamas Lotynų Amerikos Baracku Obama.

Stulbinamas populiarumas

A.Mockaus paralelės su dabartiniu JAV vadovu brėžiamos neatsitiktinai. A.Mockaus, kaip ir B.Obamos, populiarumas tiesiog stulbinamai kyla – tokio staigaus gerbėjų gretų gausėjimo nebuvo matęs nė vienas ligšiolinis Kolumbijos kandidatas į prezidentus.

Pernai pavasarį, kai A.Mockus ėmė rengtis rinkimų kovai, savo sėkme netikėjo net jis pats. Apklausos tuomet bylojo, kad nors Bogotoje už A.Mockų būtų balsavę per 50 proc. rinkėjų (t.y. apie 3 mln. žmonių), visoje Kolumbijoje už A.Mockų būtų balsavę vos 2 proc. rinkėjų.

Tokie skaičiai laikėsi beveik visus metus – favoritu laikytas buvęs gynybos ministras, dabartinio šalies prezidento Alvaro Uribe šalininkas Juanas Manuelis Santosas, o A.Mockus reitingų lentelėse tenkinosi trečia, kartais ketvirta ar penkta pozicija.

Bet staiga viskas pasikeitė. Šių metų balandžio pradžioje tyrimų bendrovės “Ipsos-Napoleon Franco” atlikta apklausa atskleidė stulbinamą faktą: A.Mockus tapo stipriausiu J.M.Santoso konkurentu, mat už jį per pirmąjį rinkimų turą pareiškė balsuosiantys 20 proc. kolumbiečių. Ir šie skaičiai didėja su kiekviena diena. Regis, vos per kelias savaites A.Mockus tapo charizmatiškiausiu lyderiu.

Pažvelgęs į socialinį tinklą “Facebook”, nori nenori prisimeni B.Obamos rinkimų kampaniją, kuri visa jėga driokstelėjo būtent internete. A.Mockaus gerbėjų gretos “Facebook” tinkle balandį didėjo maždaug po 10 tūkst. per savaitę. Mėnesio pradžioje čia A.Mockų palaikančių rinkėjų buvo apie 200 tūkst. (J.M.Santosą – apie 30 tūkst.), balandžio viduryje – apie 300 tūkst., o dabar šis skaičius jau siekia pusę milijono.

Tačiau nereikia nė virtualios erdvės, kad įsitikintum, jog A.Mockus kasdien tampa vis populiaresnis ir jau ne tik lipa J.M.Santosui ant kulnų, bet vis dažniau pavadinamas pagrindiniu pretendentu į prezidento postą.

Naujausia apklausa, kurią televizijos “CM&” užsakymu atliko agentūra “Centro Nacional de Consultoria”, rodo, kad per pirmąjį rinkimų turą, kuris vyks gegužės 30 d., A.Mockus gali surinkti net 35 proc. balsų, vos vienu procentu atsilikti nuo J.M.Santoso ir kartu su juo patekti į antrąjį turą, vyksiantį birželio 20-ąją.

Na, o čia A.Mockus, tikėtina, surinktų jau 50 proc. balsų, būtų išrinktas šalies vadovu ir taptų pirmuoju lietuvių kilmės užsienio šalies prezidentu.

A.Mockaus biografija

1952 m. gimė Kolumbijos sostinėje Bogotoje, išeivių iš Lietuvos Nijolės ir Alfonso šeimoje. 1969 m. su pagyrimu baigė prancūzišką mokyklą.
1969–1979 m. studijavo matematiką Dižone, Prancūzijoje, ir įgijo topologijos profesoriaus ir filosofijos magistro laipsnį. Dirbo Kolumbijos nacionaliniame universitete.
1995–1998 m. buvo Kolumbijos sostinės Bogotos meras.
1998 m. pirmą kartą nesėkmingai dalyvavo prezidento rinkimuose.
2001–2004 m. antrą kartą tapo Bogotos meru.

Lietuvių kilmės kandidatas į Kolumbijos prezidentus Antanas Mockus įtvirtino savo pozicijas varžybose su buvusiu gynybos ministru Juanu Manueliu Santosu (Chuanu Manueliu Santosu) prieš gegužę vyksiančius rinkimus, rodo ketvirtadienį paskelbti naujausios viešosios nuomonės apklausos rezultatai.

Viešosios nuomonės tyrimo agentūrai CNC apklausus 1 000 rinkėjų, paaiškėjo, jog dauguma jų balsuotų už buvusį matematikos profesorių ir Bogotos merą A.Mockų, garsėjantį filosofišku požiūriu į politiką ir sėkminga kova su korupcija bei nusikalstamumu.

Vietos televizijos “CM&” paskelbti telefoninės apklausos rezultatai rodo, kad A.Mockų palaiko 39 proc., o J.M.Santosą – 34 proc. respondentų.

Jau antra per šią savaitę atlikta apklausa rodo, kad A.Mockus yra prezidento kampanijos lyderis.

Tikėtina, kad per gegužės 30 dieną vyksiantį pirmąjį prezidento rinkimų turą nei vienas iš kandidatų nesurinks daugiau nei 50 proc. balsų, todėl birželio 20 dieną tikriausiai vyks antrasis ratas.

Jeigu į antrąjį turą patektų A.Mockus ir J.M.Santosas, lietuvis gali tikėtis surinkti 53 proc. balsų, rodo CNC apklausa, kurioje dalyvavo 38 Kolumbijos miestų gyventojai. Šio tyrimo statistinė paklaida – 3 procentai.

J.M.Santosas glaudžiai susijęs su populiaraus dabartinio Kolumbijos vadovo Alvaro Uribe (Alvaro Uribės) saugumo užtikrinimo politika, kurią tai pat remia Jungtinės Valstijos.

A.Uribe pagal šalies konstitucija nebegali siekti būti perrinktas trečiai kadencijai.

Tačiau A.Mockus, kuris žada tęsti A.Uribe kovą su marksistais sukilėliais, aktyviai veikiančiais Kolumbijoje nuo praeito amžiaus 7-o dešimtmečio, nustebino šalį šį mėnesį įvykusiu staigiu populiarumo reitingų kilimu.

Kad ir kuris kandidatas perimtų prezidento postą ateinantį rugpjūtį, investuotojai tikisi, kad Kolumbija tęs verslui palankią ekonominę politiką.