Prezidentės patarėjas Darius Semaška teigia, kad praėjusią savaitę Vilniuje susitikę Lietuvos ir Lenkijos vadovai kalbėjo apie energetikos ir prekybos klausimus.

“Lenkijos prezidentas susitikime vadovavosi tuo principu, kurį išsakė interviu Lenkijos laikraščiui “Rzecpospolita”. Jis sakė, kad turime dirbti ties tuo, kas vienija, o ne kas skiria. Taip jis kalbėjo apie Lenkijos ir Lietuvos santykius ir vadovų bendradarbiavimą”, – antradienį interviu Žinių radijui sakė D.Semaška, paklaustas ar susitikime buvo paliestos lenkų tautinės mažumos problemos Lietuvoje.

Vasario 16-ąją į Lietuvą atvykęs Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) pirmiausia nuvyko į lenkų mokyklą Maišiagaloje, kur išklausė vietos lenkų tautybės gyventojų kalbų apie savo problemas. Varšuva pastaruoju metu dažnai keldavo nesprendžiamų lenkų mažumos problemų Lietuvoje klausimą, tai viešojoje erdvėje buvo įvardijama kaip viena dvišalių santykių atšalimo priežasčių.

Pasak D.Semaškos, per valstybės vadovų susitikimą pagrindinis dėmesys skirtas ekonominiam bendradarbiavimui.

“Tendencijos yra labai neblogos, investicijos tiek Lietuvos įmonių į Lenkijos ekonomiką, tiek Lenkijos įmonių į Lietuvos ekonomiką auga, ekonominė integracija gerėja. (…) Lenkija yra labai svarbus Lietuvos prekybos partneris”, – dėstė D.Semaška.

Komentuodamas bendrų energetikos infrastruktūros projektų įgyvendinimą D.Grybauskaitės patarėjas pabrėžė, kad šiuo atveju neturėtų būti kalbama apie Lenkijos “moralinį supratimą ar kažkokią globą”.

“Abi valstybės turi labai stiprius interesus bendradarbiauti ir vykdyti konkrečius projektus, ir jie vyksta. LITPOLINK elektros tinklų sujungimo projektas vyksta, didžiulės pinigų sumos skirtos, jos įsisavinamos. Jis yra labai reikalingas tiek Lietuvai, tiek pačiai Lenkijai, kurios šiaurės rytinė dalyje labai trūksta elektros pajėgumų, kur pramonė negali vystytis”, – sakė D.Semaška.

Anot jo, svarstant elektros tilto klausimą B.Komorowskis domėjosi generavimo pajėgumais Lietuvoje – iš kur bus paimta reikiama galia, kuria galėtų pasinaudoti šiaurės rytų Lenkija.

“Buvo kalbama ir apie Visagino atominės elektrinės projektą, ir apie jungtį su Švedija. Apie tai, kaip nuo 2015-2016 metų bus visiškai integruota su Šiaurės Europos tinklu ir šiaurės rytų Lenkijoje galės prekiauti ne tik Lietuvos kompanijos, bet ir Skandinavijos kompanijos”, – sakė D.Semaška.

B.Komorowskis Vilniuje lankėsi vasario 16-ąją.

+370 5 2058507

Lietuvos lenkų mokykloje mokykloje Maišiagaloje trečiadienio rytą apsilankęs Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) apgailestavo, kad Lietuvoje nevykdoma 1994 metų dvišalė sutartis dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo.

Lenkijos prezidentas teigė, kad yra daug neišspręstų, pavyzdžiui pavardžių rašybos, klausimų, tačiau pažymėjo, jog tai negali būti priežastis nutraukti bendradarbiavimą.

“Turiu pasakyti, kad yra dalykų, sunkiai suprantamų lenkams ir lenkų politikams. Tai, kad per tiek metų negalime sulaukti susitarimo įgyvendinimo, kuris turėjo tapti gerų tarpusavio santykių pagrindu. 1994 metų susitarimas, kuriame numatomos teisės lenkų mažumai, lieka susitarimu, nes jis nebuvo įvykdytas”, – mokykloje susirinkusiems lenkų tautinės mažumos atstovams sakė B.Komorowskis.

“Tai negali būti pagrindu nutraukti santykius. Tai negali būti pagrindu nesutarimais bendruose darbuose”, – pridūrė Lenkijos vadovas.

Jis pasiūlė Lietuvos politikams, besipriešinantiems vietovardžių rašybai ir lenkų kalba, atvažiuoti pasižiūrėti, kaip šis klausimas sprendžiamas Lenkijoje.

“Lenkiškų pavadinimu rašymas yra svarbus klausimas, kuris anksčiau ar veliau bus išspręstas, taip kaip tikisi tautinės mažumos, nes tokia yra Europos tendencija. Aš siūlau tiems, kurie labiausiai priešinasi tam, atvažiuoti į Lenkiją ir pažiūrėti, kaip rašomi pavadinimai Punske”, – kalbėjo B.Komorowskis.

“Taip pat pavadinimai rašomi baltarusiškai ar vokiškai ten, kur gyvena tautines mažumos. Niekas iš to nedaro problemų. Lenkijai ir lenkams nieko tai nekainavo, kad kažkas rašo savo pavadinimus vokiškai, ukrainietiškai, lietuviškai ar baltarusiškai”, – dėstė Lenkijos prezidentas.

Maišiagalos mokykloje jam buvo pasakyta, kad netoliese už 15 mln. litų iš valstybės biudžeto buvo pastatyta lietuvių mokykla, tuo tarpu lenkiškų mokyklų priežiūra turi rūpintis savivaldybės.

“Pas mus nekiltų minties statyti lenkiška mokykla greta, nes norime, kad daugiatautiškumas pasireikštų taip, kad pasirinktų patys piliečiai”, – kalbėjo B.Komorowskis.

Pasak jo, Lenkijoje tautinių mažumų švietimui valstybė teikia pirmenybę. B.Komorowskis pabrėžė, kad Lenkija ir Lietuva kartu iškovojo laisvę, kuria maksimaliai gali naudotis ir tautinės mažumos.

B.Komorowskis į Lietuvą atvyko dalyvauti Vasario 16-osios minėjimo renginiuose.