Iliustratorė, animatorė, knygų autorė Rasa Joni ką tik pristatė sudėtingas temas ironiškai, intelektualiai ir kartu šmaikščiai gvildenantį komiksų serialą jaunimui „Pink is White“ ir tikisi Lietuvoje toliau laužyti komiksų žanro ledus.

Ieva PRUNSKAITĖ, Rima JANUŽYTĖ

„Anglų kalba parašytas komiksas „Pink is Whi­te“ nemokamai platinamas ne tik Lie­­­­­tuvoje (www.pinkiswhite.com), bet ir vi­­­sa­me pasaulyje – per tokias platformas kaip „amazon.com“ ar „iTunes“. Juk geriausi dalykai gyvenime yra nemokami: draugystė, meilė, savitarpio supratimas“, – šypsosi platesnę auditoriją sudominti siekian­ti skaitytojams ką tik pristatyto komikso autorė Rasa Joni.

Pink is White

Jei kažkas pavogtų spalvas, ar eitum jų ieškoti?

„Pink is White“ – istorija apie tėvų apleistus pa­auglius vaikus. Tai komiksas, kuris paliečia daugelį vai­kams ir tėvams aktualių problemų, pradedant ben­dravimo sunkumais, baigiant valgymo sutrikimais. Tačiau komikso žanras leidžia šias jautrias te­mas nagrinėti per humorą, saviironiją, neverkšlenant. Meilė – tarsi pavogtos gyvenimo spalvos, ku­rios šiame komikse išsitrina, susilieja, pradingsta, o jų paieškos tampa svarbiausia pirmosios serijos he­rojų – princesės ir vienaragio – uždaviniu“, – sako ko­m­ikso autorė.

„Vaikams reikia ne tik maisto, bet ir meilės. Ko­miksas anksčiau Lietuvoje neišbandytomis formomis atskleidžia, kas dedasi jauno žmogaus viduje, jeigu jis negauna meilės“, – priduria Rasa Joni.

Šis komiksas turtingas ir išskirtinis ir savo grafine raiš­ka. Jį kuriant panaudota įspūdinga technika, ku­rioje dera piešiniai, nuotraukos, tapyba. Tad nenuostabu, kad Lietuvoje anksčiau populiarumo nesulaukdavęs žanras atranda vis daugiau  vadinamosios Y kartos skaitytojų.Pasakodama, kodėl pasirinko būtent tokį žanrą, autorė teigia, kad komiksai, nors Lietuvoje iki šiol ne itin populiarūs, vis dėlto yra viena tinkamiausių for­mų pasakoti istorijas paaugliams ir jaunimui. Ži­noma, jei tai daroma su išmone ir skoniu.

(ištrauka pateikiama straipsnio apačioje. Visą komiksą galite parsisiųsti ČIA)

„Gertrūdos“ drama

Pastaruoju metu komiksų niša Lietuvoje išties at­gyja. Visai neseniai daug dėmesio sulaukė grafinė no­­­velė „Gertrūda“, kurios dramatišką likimą lėmė pa­­­tys skaitytojai. Kūrinio autorė komiksų kūrėja, „Pa­­­triotų“ premijos laureatė Gerda Jord po nesėkmin­gų bandymų išleisti kūrinį džiaugiasi sulaukusi lei­­dyklos „Obuolys“ pasiūlymo išbandyti „Knygs­tar­­te­rio“ finansavimo būdą. Tai visame pasaulyje populia­riu minios finansavimo („crowdfunding“) principu paremto „Kickstarter“ projekto lietuviška versija.

Įsitikinti, kad komiksai Lietuvoje randa savo skai­­­­tytoją, leidžia ne tik „Gertrūdos“ „Knyg­star­te­rio“ sėk­­mė, bet ir didelio susidomėjimo sulaukęs pa­va­­­sarį Vilniuje surengtas pirmasis tarptautinis ko­mik­­­sų festivalis Lietuvoje „Komiksų dienos“ ar šių me­­­tų rugsėjį vykęs tryliktasis edukacinis mokslo festi­­valis „Erdvėlaivis Žemė“, kai moksleiviai galėjo lankytis komiksų dirbtuvėse.

Leidyklos atsargios

Komiksų kūrėja „Patriotų“ premijos laureatė Mig­­lė Anušauskaitė sako, kad leidyklų požiūris į komiksus – atsargus. „Atsižvelgiant į mažą skaity­­tojų ratą ir dar mažesnį pačių komiksų, grafinių no­­­velių ar romanų perkamumą, jų leidyba yra rizikinga. Ne paslaptis, jog knygos leidyba reikalauja di­de­lių investicijų, todėl nieko nuostabaus, kad leidykla vietoj komikso dažnai pasirenka kito žanro literatūros kūrinį, kurio išleidimas, tikėtina, labiau atsipirks“, – aiškina komiksų autorė.

Tačiau išimčių pasitaiko vis dažniau. Bendras M.Anu­­­­­šauskaitės ir G.Jord kūrinys „10 litų“ sulaukė sėk­mės – leidykla „Aukso žuvys“ padėjo kūrėjoms iš­leisti pasakojimą apie Steponą Darių ir Stasį Gi­rėną. Būtent šis kūrinys ir buvo apdovanotas „Pa­triotų“ premija, kasmet skiriama pilietinę ir patriotinę valią ugdančioms knygoms.

Be to, M.Anušauskaitė kartu su kitais kūrėjais (As­­­ta Did, Akvile Magicdust, Viktorija Ežiukas ir Vi­­ku Vikutausku) bendradarbiavo su leidykla „Ki­to­kia grafika“, padėjusia išspausdinti komiksų rinkinį „Miestų istorijos“. Ši leidykla buvo viena iš ne­dau­gelio sutikusių rizikuoti. Beje, autorei teko pa­tuštinti ir savo kišenę leidžiant ziną* „Books will tear us apart“ (liet. „Knygos mus išskirs“).

Komiksų žanro sunkumai Lietuvoje – ne atsitiktiniai. Ne veltui daugeliui sunku suprasti tokius reiškinius, kaip „Charlie Hebdo“ ar populiarųjį Pran­cū­zijos metro triušį Le Lapin, šioje šalyje žinomą ge­riau nei pas mus – Peliukas Mikis.

Europoje komiksų niša vystėsi gana tolygiai, ta­čiau aplenkė visas Sovietų Sąjungos šalis, taip pat ir Lietuvą. Pirmieji lietuviški komiksai pradėti leisti tik 1967 m.

Pirmieji lietuviški komiksai pradėti leisti tik 1967 m., tad ne veltui daugeliui lietuvių vis dar sunku suprasti tokius reiškinius, kaip „Charlie Hebdo“ ar populiarųjį Pran­cū­zijos metro triušį Le Lapin, šioje šalyje žinomą ge­riau nei pas mus – Peliukas Mikis.

Jie buvo labai trumpi ir publikuojami tik laik­raščiuose ar žurnaluose. Vienu pirmųjų komiksų lai­komas Romo Palčiausko „Širdis, peilis ir koltas“, spaus­­dintas žurnale „Šluota“. Vakarietiškų komiksų, tokių kaip „IksMenai“ ar „Žmogus voras“, vertimai mūsų šalyje pasirodė tik XXI a.

Tuomet visuomenėje įsigalėjo stereotipas, esą ko­­mik­sai skirti tik vaikams. Kultūros vadybininkė, li­­te­ra­tė Ieva Krivickaitė ma­no, kad šis stereotipas pa­grįs­tas, nes iki šiol didžioji dalis lie­tuviškai prieina­mų ko­mik­sų, išskyrus trumpus hu­moristinius šaržus laikraš­čiuo­se, buvo skirti vaikams. Tad komiksų ku­l­tūros ats­tovai neriasi iš kailio, mėgindami atsikra­tyti tokios eti­ketės.

„Ilgo metražo lietuviškų komiksų (grafinių ro­ma­­nų, grafinių apysakų ir kitų didesnės apimties kū­ri­nių) knygynuose pastaruosius 20 metų tikrai nebuvo, o ir prieš tai komiksų samprata apsiribojo „seriali­­ne“ forma – komiksai buvo leidžiami trumpomis is­­­to­ri­jo­mis po puslapį ar kelis, – pasakoja I.Kri­vic­kait­ė. – Tai, kad dabar kiekviename dideliame knygy­ne galima ne tik įsigyti lietuvišką komiksą, bet ir pa­­sirinkti iš kelių, rodo, jog susidomėjimas didėja: jei nebūtų paklausos, nebūtų ir pasiūlos.“

***

Ištrauka iš komikso „Pink is White“

Pink is White (37)

Pink is White (38)

Pink is White (39)

Pink is White (40)

Pink is White (41)

Pink is White (42)

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Rimtos diskusijos ir neoficialūs pokalbiai prie kavos, knygos iš Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, paroda ir kūrybinės dirbtuvės, vakarėlis bei naujos pažintys.

Tai pamatyti komiksų kultūros skleidėjai “Kitokia Grafika” kviečia kiekvieną, kas bus Vilniuje vasario 23-26 dienomis ir kam bent kiek įdomu kultūra, istorija, politika, aplinkosauga, knygos, menas, gera kava ir smagūs žmonės.

Šių metų Vilniaus knygų mugės šūkis – atversk pasaulį. “Kitokia Grafika” kviečia mugės lankytojus atversti komiksų pasaulį. Kultūrinės programos metu plačiau bus pristatytos komiksų kultūros klasika tapusios dvi knygos, neseniai išverstos į lietuvių kalbą, o stende bus galima susipažinti su komiksais iš užsienio.

Knygų mugės metu vyks du pokalbiai. Pirmasis – apie autobiografinį Marjane Satrapi romaną “Persepolis”. Susitikime svečiuosis VU TSPMI doc. dr. Natalija Arlauskaitė, kuri papasakos apie autobiografinių komiksų reikšmę. Platesnį istorinį kontekstą ir Irano revoliucijos temą, gvildenamą „Persepolyje“, aptars VU TSPMI doktorantė Ieva Koreivaitė.

Taip pat lankytojai galės susipažinti su Arto Spiegelmano grafiniu romanu “Maus”. Knyga yra laimėjusi Pulitzerio premiją ir vadinama labiausiai jaudinančia ir sėkmingiausia kada nors atpasakota istorija apie holokaustą. Renginyje dalyvaus ir knygoje keliamus opius klausimus nagrinės Robertas van Vorenas, knygos „Neįsisavinta praeitis: holokaustas Lietuvoje“ autorius, Tbilisio valstybinio universiteto ir VDU dėstytojas. Apie knygos edukacinę reikšmę ir joje perteikiamą traumą papasakos VDU dėstytojas J.D. Miningeris. Renginį moderuos Algirdas Davidavičius.

Tačiau visas komiksų veiksmas neapsiribos tik šiais dviem renginiais. Visas keturias Knygų mugės dienas (vasario 23-26 d.) komiksų mėgėjai, kūrėjai ar šiaip smalsūs lankytojai kviečiami pasisvečiuoti “Kitokios grafikos” stende. Čia bus galima įsigyti ne tik minėtuosius “Persepolį” ir “Maus”, bet ir komiksų, grafinių pasakojimų, zinų, žurnalų įvairiomis užsienio kalbomis. Prie kavos puodelio apie knygas papasakos patys komiksų kūrėjai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos.

Stende taip pat vyks interaktyvios komiksų kūrybinės dirbtuvės. Mugės lankytojai taps linksmo jungtinio grafinio pasakojimo bendraautoriais bei įsijaus į komiksų kūrėjo vaidmenį. Dirbtuvių organizatorės komiksų piešėjos Eglė Vitkutė ir Anna Pavlova žada, jog kūrybingumas liesis per kraštus: komiksų kalba skirtingo amžiaus, profesijos, charakterio žmonių vystomos temos įgis neįtikėtinų pavidalų bei reikšmių.

Paraleliai renginiams Litexpo parodų rūmuose komiksai užvaldys ir miesto centro erdves. Čia bus pristatytas estų projektas “Naturegraffix”, nagrinėjantis aplinkosaugos problemas. Ketvirtadienį, vasario 23 dieną, 19 val. Planetariume (Konstitucijos pr. 12a) bus atidaryta aplinkosauginių komiksų paroda. Šeštadienį, vasario 25 d., vyks “Naturegraffix” komiksų dirbtuvės, kurias ves komiksų kūrėjos Elisabeth Salmin iš Talino ir Yoshi iš Londono. Pasibaigus dirbtuvėms visi bus pakviesti į vakarėlį atšvęsti šiųmetinės Knygų mugės šūkio – atversk pasaulį.

Daugiau informacijos kitokiagrafika.lt ir Facebook’e.

Anksčiau tik pavienių entuziastų palaikoma komiksų kultūra Lietuvoje pamažu įgauna pagreitį. Vasaros pabaigoje Vilniuje įvyko gausaus susidomėjimo sulaukęs komiksų vakaras „Comics in the Air“, jo metu surinktos lėšos padėjo įkurti komiksų kultūros sklaida užsiimančią viešąją įstaigą „Kitokia grafika“.

Rugsėjį Vilniuje atidaryta pirmoji tarptautinė komiksų paroda, taip pat surengtas aukcionas. O spalio pabaigoje sostinės knygyne „Mint Vinetu“ atidaryta pirmoji Lietuvoje komiksų skaitykla, kurioje galima rasti komiksų lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, italų kalbomis.

„Esame atradę daug įdomių komiksų, grafinių novelių, kurios padarė didelį įspūdį. Matome spragą Lietuvoje, siekiame, kad daugiau žmonių atrastų komiksus ir galbūt pakeistų savo požiūrį ar bent turėtų progą suabejoti Lietuvoje egzistuojančiais stereotipais apie komiksus“, – apie veiklos tikslus pasakoja vienas „Kitokios grafikos“ steigėjų Arnoldas Blumbergas.

Šiuo metu septynis komiksus piešiančius ar šiuo žanru besidominčius žmones vienijanti viešoji įstaiga ateityje planuoja pradėti leisti lietuvišką komiksų žurnalą, o kitų metų pavasarį vyksiančioje knygų mugėje pristatyti į lietuvių kalbą išverstas populiarias komiksų knygas: Marjanos Satrapi „Persepolį“ ir Arto Spiegelmano „Maus“.

Priminsime, kad pasaulyje komiksų kultūra labiausiai paplitusi JAV, Japonijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Komiksai dažnai turi socialinę potekstę, skirti suaugusiems, o ne vaikams, kaip įprasta manyti Lietuvoje. Iš kaimyninių šalių didesne komiksų sklaida gali pasigirti latviai, leidžiantys tarptautinį komiksų žurnalą „Kuš“.