Scanpix

Ilgamečiam Liuksemburgo premjerui Jeanui Claude’ui Junckeriui artimiausiu metu, regis, atsiras galimybė skirti daugiau laiko miegui. Ir anaiptol ne todėl, kad patyręs politikas traukiasi iš aktyvių pareigų, – priešingai, jis netrukus turėtų perimti Europos Komisijos pirmininko postą. Tačiau prieš kelias savaites paklaustas, ką pirmiausia veiktų tapęs vienos įtakingiausių Europos Sąjungos institucijų vadovu, jis juokais atsakė: “Pirmiausia – išsimiegosiu.”
Šiuo atsakymu J.C.Junckeris pašiepė kritikus, pabrėžiančius, kad 59 metų politikas ne tik neretai atrodo nukamuotas bemiegių naktų ir stiprios kavos dozių, bet ir traukia cigaretę po cigaretės bei nevengia išgerti. Dar didesnė svarba teikiama nevienareikšmiškai vertinamoms jo politinėms nuostatoms, kurios, žadėdamos dar gilesnę ES integraciją bei federalizmo stiprinimą, ypač gąsdina Didžiąją Britaniją.
Nepaisant to, kad paramos liuksemburgiečio kandidatūrai neskubėta reikšti, ES valstybių narių lyderiai birželio pabaigoje būtent jį nominavo Europos Komisijos vadovu, pakeisiančiu dvi kadencijas dirbusį portugalą Jose Manuelį Barroso. Nors formaliai J.C.Junckerį dar turės patvirtinti Europos Parlamentas, beveik nėra abejonių, kad jis sulauks pakankamo palaikymo ir taps vienu svarbiausių ES ateities vizijos formuotojų.
Tačiau jau pats sunkus paskyrimo procesas pranašauja nelengvą J.C.Junckerio kadenciją Europos Komisijos vadovo poste.

Tinkamiausias kompromisas
Europos Komisija, sudaroma visoms ES valstybėms deleguojant po vieną narį, yra vienintelė institucija, teikianti ES teisės aktų projektus. Vėliau jie svarstomi Europos Taryboje, kurią sudaro nacionalinių valstybių ministrai ir kiti pareigūnai, bei Europos Parlamente, kol galiausiai pasiekus sutarimą virsta galiojančiu teisės aktu.
Europiniams, o ne nacionaliniams interesams atstovaujanti Komisija taip pat atlieka ES sutarčių bei teisės aktų įgyvendinimo priežiūros funkciją ir gali taikyti sankcijas valstybėms ar įmonėms, kurios nesilaiko sutartų normų. Todėl šios institucijos įtaka yra neabejotinai didelė, o vadovas tampa viena labiausiai matomų figūrų ne tik Europos, bet ir pasaulio politikoje.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 262014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-26-2014-m

Europos Komisijos generalinė sekretorė Catherine Day giria Lietuvą už tai, kad mūsų pirmininkavimo laikotarpiu numatyti nacionaliniai interesai sutampa su visos Europos tikslais.

Catherine Day – bene aukščiausio rango ES pareigūnė, apsilankiusi mūsų šalyje artėjant pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Europos Komisijos generalinės sekretorės pareigas ji eina nuo 2005 m., tad žino, su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės, ir gali lyginti įvairių šalių pirmininkavimo sėkmę.
Lietuvai jos prognozės itin palankios: C.Day įsitikinusi, kad mūsų šalis pateks į geriausiai ES Tarybai pirmininkavusių valstybių sąrašą.

VEIDAS: Kaip manote, kokie nenumatyti veiksniai galėtų pakeisti iš anksto numatytą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkę?
C.D.: Kai kalbame apie pirmininkavimą iš anksto, visada sakome: būkite labai gerai pasirengę ir laukite netikėtų dalykų. Visada atsitinka kas nors nenumatyto, ko tiesiog neįmanoma prognozuoti iš anksto. Šiuo metu išgyvename gilią ekonomikos krizę ir būtent ji gali būti pati svarbiausia Lietuvos dienotvarkėje. Bet kaip parodė Kipro pavyzdys, reikalai gali pakrypti nenumatyta linkme.
Be ekonominių nesklandumų, gali kilti ir tokių tarptautinių negandų, kaip gamtos stichijos ar staigus santykių tarp valstybių pablogėjimas. Bet jei pirmininkavimui gerai pasiruošta, normalaus darbo tai nesutrikdo, o su krize tvarkomasi maksimaliai gerai.

VEIDAS: Tarkime, viskas vyks taip, kaip iš anksto numatyta. Ko tokiu atveju labiausiai tikitės iš Lietuvos?
C.D.: Kaip sakiau, svarbiausi klausimai susiję su ekonomika. Dirbdami kartu su Lietuva, tikimės užbaigti daug svarbių procesų. Lietuva turi unikalią galimybę išnaudoti pirmininkavimą ES Tarybai, paskutinius kadencijos metus baigiant Europos Parlamentui ir EK – kitąmet rengiami nauji rinkimai į Parlamentą. Tai laikotarpis, per kurį gali būti priimta labai daug sprendimų. O nuspręsti reikia labai daug ką, nes Europą būtina sugrąžinti į ekonominio augimo kelią, būtina padidinti užimtumą.
Taigi, manau, Lietuvos užduotis – draugėn suburti ES Tarybą ir kartu susitarti dėl daugybės svarbių EK pasiūlymų, kurie turėtų būti jei ne iki galo išspręsti, tai bent jau pasistūmėti gerokai į priekį.

VEIDAS: Ar Europa nejaučia nerimo, kad pirmininkavimo vairas atiduodamas nepatyrusiai valstybei, kuri tai darys pirmą kartą?
C.D.: Pastaraisiais metais daugybė šalių pirmininkauja pirmą kartą. Pirmininkaujanti valstybė nedirba viena, ji bendradarbiauja su daugybe institucijų – su Taryba, Komisija, Parlamentu. Lietuva priklauso ES jau pakankamai ilgai, kad išmanytų, kaip viskas veikia. Svarbiausia suprasti, kurie klausimai gali ir turi būti išspręsti, o kurie tik perduoti tarsi estafetė.

VEIDAS: Ar nekils sunkumų dėl to, kad Europoje, kurioje dominuoja su euru susiję klausimai, pirmininkavimą perima euro zonai nepriklausanti valstybė?
C.D.: Tai iš tiesų yra iššūkis pačiai Lietuvai. Bet manau, kad Lietuva gerai pasirengusi ir jam, juolab kad svarbiausius pirmininkavimo klausimus dalijasi trys valstybės.

VEIDAS: Tačiau kitos dvi vadinamojo trejeto partnerės – Airija, iš kurios perimame ES Tarybos vairą, ir Graikija, kuriai jį perleisime, turėjo ir tebeturi nemenkų ekonominių rūpesčių. Kaip kitų ES valstybių akimis atrodo šis trejetas?
C.D.: Turiu pasakyti, kad šios trys šalys sudaro itin artimai bendraujančių ir besitariančių valstybių įspūdį. Manau, jos puikiai susidoros su pirmininkavimo užduotimis.

VEIDAS: Gal galite paminėti, kokioms valstybėms su šia užduotimi sekėsi susidoroti puikiai, o kokioms ne taip gerai?
C.D.: Nebaksnosiu pirštu, bet galima atskirti, kurios valstybės pirmininkavimui buvo pasiruošusios gerai, o kurios – tik šiaip sau. Galima matyti, kurios moka klausytis kitų ir nori dirbti drauge, o kurios – ne, nes pirmininkavimas visų pirma yra vadovavimas visos Bendrijos reikalams. Žinoma, galima turėti keletą svarbių nacionalinių interesų, tarkime, kaip Lietuvai aktualūs energetikos klausimai. Bet šiuo atveju tai lygiai taip pat svarbu ir visai ES, todėl manau, kad turime idealų nacionalinių ir ES interesų derinį.
Juk pirmininkavimas ir yra vietos reikalų perkėlimas į Europą, o Europos reikalų perkėlimas į savo šalį.
Iš gerų pavyzdžių galiu paminėti pastarojo meto pirmininkavimą. ES Tarybos vairą perėmusias valstybes slėgė didelis nedarbas, o jį sumažinti buvo ir visos ES tikslas. Tam kruopščiai ruoštasi, o rezultatai buvo išties geri.
Beje, vienas malonumas dirbti su mažomis pirmininkaujančiomis valstybėmis. Jos nėra arogantiškos, supratingai priima kitų norą patarti. Tikiuosi, jau netrukus tą patį galėsime pasakyti ir apie Lietuvą.

„Lietuvos užduotis – draugėn suburti ES Tarybą ir kartu susitarti dėl daugybės svarbių EK pasiūlymų.“

Saulėlydžio komisija buvo užsimojusi didelėms reformoms, tačiau dažną jų numarino Seimas arba politikų neryžtingumas.

Andrius Kubilius didžiuojasi, kad Valstybės valdymo tobulinimo, vadinamoji Saulėlydžio, komisija sustabdė valstybės tarnybos augimą ir naujų įstaigų steigimąsi. Tačiau prieš ketverius metus tikslai buvo kur kas ambicingesni.

Viešąjį sektorių krizė nuskriaudė perpus mažiau nei privatų

Vyriausybės Saulėlydžio komisija, vadovaujama laikinosios ministro pirmininko kanclerės Jurgitos Šiugždinienės, suskaičiavo, kad viešojo sektoriaus organizacijų 2008–2011 m. sumažėjo 28 proc. Atsisakyta daug smulkių įstaigėlių, kas, žinoma, sveikintina, tačiau bendras darbuotojų skaičius sumažėjo vos 7 proc.
Saulėlydžio komisijos ataskaitoje pabrėžiama, kad užmokesčio fondas viešajame sektoriuje kasmet vidutiniškai mažėjo po 10 proc., tačiau 2010–2011 m. kai kuriose grupėse, pavyzdžiui, valstybės įmonėse ir viešosiose įstaigose, pakilo 10–11 proc. Ėmė gausėti ir darbuotojų ne tik akcinėse bendrovėse (13 proc.) ar valstybės įmonėse (9 proc.), bet ir viešosiose įstaigose (5 proc.).
Tačiau Saulėlydžio komisija skaičiuoja tik dalį viešojo sektoriaus – Vyriausybės valdomas ar atskaitingas biudžetines įstaigas (ministerijas, Vyriausybės, viešąsias įstaigas, valstybei pavaldžias bendroves etc.). Statistikos departamento, kuris skaičiuoja visą viešąjį sektorių, duomenimis, darbuotojų jame 2008–2011 m. sumažėjo 7,5 proc., tačiau privačiame sektoriuje – net 18,6 proc. Tad kaip beskaičiuosi – visą viešąjį sektorių ar jo dalį, išvada ta pati: jame ne tik kad neįvyko jokių ženklių struktūrinių reformų, bet netgi krizė jį paveikė pustrečio karto menkiau nei privatų.
Šiek tiek mažesnis pokyčių atotrūkis, jei lyginsime vidutinę mėnesio algą, bet ir šiuo požiūriu atrodytų, lyg paprasti valstybės žmonės gyveno vienoje valstybėje, o jos viešasis sektorius – kitoje. “Civiliokams” krizė algas sumažino dvigubai daugiau nei dirbantiems viešajame sektoriuje. Ir taip buvęs didesnis, dabar atlygis viešajame sektoriuje 13,5 proc. didesnis nei privačiame ir išlaiko kilimo tendencijas.

Valstybės tarnyba truputį atpigo
Kadencijos pradžioje žadėta kruopščiai suskaičiuoti, kiek valstybė turi valstybės tarnautojų, turėti aiškų ir paprastą valstybės tarnyboje dirbančių asmenų registrą. Tačiau užduotis nebuvo lengva: net Saulėlydžio komisijos ataskaitose tų pačių metų skaičiai skiriasi, nes susigaudyti valdininkų džiunglėse nelengva.
Saulėlydžio komisija analizavo Vyriausybei atskaitingų tarnybų ir įstaigų biurokratinį aparatą ir darbo užmokestį. Šie skaičiai truputį mažėjo: dirbančiųjų valstybės tarnyboje ir darbuotojų užimtų pareigybių skaičius sumažėjo 12,4 proc., nuo 59,9 tūkst. iki  52,5 tūkst., o valstybės mokos fondo išlaidos – 17 proc. (nuo beveik 4 mln. Lt 2008 m. iki 3,3 mln. Lt 2011 m.).
Valstybės tarnybos departamentas, pridėdamas dar ir Prezidentūroje, Seime ir savivaldybėse dirbančius žmones, deklaruoja, kad jų šiandien yra 71 005. Departamento duomenimis, nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki dabar valstybės aparatas sumažėjo 8314 valdininkų, arba 10,5 proc.


Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-50-2 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Trys klausimai Ligitui Kernagiui, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui

VEIDAS: Komisija savo išvadose siūlo atstatydinti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, atleisti generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį ir grąžinti į darbą atleistus FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Tačiau ne Seimas skiria ministrą ar FNTT vadovus, tad kiek tikėtina, kad kas nors atsižvelgs į šias išvadas?
L.K.: Nors komisijos išvados ir yra rekomendacinio pobūdžio, mes tikimės, kad į jas bus atsižvelgta, nes rezonansas visuomenėje didžiulis. Tie atsakymai bus jau nebe mums, o visai visuomenei. Žmonėms kilo daug klausimų dėl prokuratūros darbo, dėl FNTT vadovų. Prezidentė, būdama tautos prezidente, manyčiau, sureaguos ne tik į klausimus, bet, ko gero, ir į išvadas.
VEIDAS: Tiek D.Raulušaitis, tiek R.Palaitis tvirtina neketinantys atsistatydinti. Jei komisijos išvados nieko nelems, ar imsitės kitų priemonių? Ar inicijuotumėte interpeliaciją ministrui?
L.K.: Mes vertiname viską politiškai, o ne teisiškai. Jei niekas nieko nedarys, tai bus signalas, kad Lietuvoje tikrai kažkas negerai. Mes viską vertiname pagal išvadas, pagal mūsų surinktą medžiagą, neimame iš lubų. Taip, priemonių imsimės. Planuojame paviešinti visą tyrimo medžiagą, kad žmonės matytų, kiek kas iš tiesų yra prisimelavęs. Ar inicijuosime interpeliaciją ministrui? Greičiausiai taip, nes, pagal surinktą medžiagą, jis nebegali toliau dirbti. Jo veikla neskaidri.
VEIDAS: Kokie faktai nagrinėjant visą gautą medžiagą labiausiai įtikino, kad FNTT vadovai atleisti nepagrįstai?
L.K.: Pirma, poligrafo išvadomis remtis negalima – visi liudiję pareigūnai tą pripažino. Kitas dalykas, net ir pats ministras pripažino, kad buvę FNTT vadovai tikrai geri specialistai, su gera praeitimi. Buvo ir kitų netiesioginių faktų. Vienas tokių faktų, kad ministras ar per neapdairumą, ar dėl kitų priežasčių V.Giržadui atėmė teisę dirbti su slapta informacija, remdamasis įstatymo straipsniu dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir narkotikais. Kur logika? Susidaro vaizdas, kad ministras turėjo kitų tikslų. Patys pareigūnai (buvę FNTT vadovai – red. past.) mums buvo atnešę tam tikros informacijos, iš kurios matyti, kad jie galbūt buvo spaudžiami neliesti kai kurių įmonių, netikrinti jų. Visame tame fone ir susidarė įspūdis, kad su jais, tiesiai tariant, buvo susidorota.

“Lesto” kreipėsi į Kainų komisiją dėl elektros energijos skirstymo bei visuomeninio elektros energijos tiekėjo licencijų išdavimo, per “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos informacinę sistemą pranešė RST ir VST.

Klausimų dėl licencijų RST ir VST panaikino ir išdavimo “Lesto” svarstymas komisijoje numatytas šį ketvirtadienį.

Pirmadienį Juridinių asmenų registre užregistruotos “Lesto” įstatinis kapitalas siekia 603,945 mln. litų.

Pagrindinė “Lesto” akcininkė yra valstybės kontroliuojama įmonė Visagino atominė elektrinė (VAE), kuriai, BNS skaičiavimais, priklauso 82,54 proc. įstatinio kapitalo. 11,74 proc. įmonės įstatinio kapitalo priklauso Vokietijos energetikos koncernui “E.ON Ruhrgas”, 5,72 proc. – smulkiesiems akcininkams.

Gruodžio 31 dieną numatoma užbaigti RST ir VST turto ir pareigų pardavimą “Lesto”. 2011 metų sausio 14 dieną RST ir VST turėtų būtų išregistruotos iš Juridinių asmenų registro.

“Lesto” akcijomis antroje sausio pusėje turėtų būti pradėta prekiauti “Nasdaq Omx” Vilniaus biržoje, jas ketinama įtraukti į prestižinį Oficialųjį prekybos sąrašą.