Tag Archive | "Komorowskis"

Prezidentai atskrido į Smolenską

Tags: , , ,


Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, praėjus metams po Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvo sudužimo netoli Smolensko, atvyko į šį miestą, kur drauge su Lenkijos prezidentu Bronislawu Komorowskiu (Bronislavu Komorovskiu) dalyvaus atminimo renginiuose.

Rusijos prezidento lėktuvas nutūpė Smolensko Šiaurės aerodrome. Tuo tarpu oficiali Lenkijos oficiali delegacija nusprendė skristi į Maskvą, o paskui važiuoti į Smolensko sritį automobiliais.

Numatoma, kad D.Medvedevas ir B.Komorowskis surengs trumpą susitikimą Smolenske, po to aplankys katastrofos, per kurią 2010 metų balandžio 10 dieną sudužo Lenkijos prezidento lėktuvas, vietą.

Be to, sukakus karo belaisvių lenkių sušaudymo netoli Smolensko 71-osioms metinėms, abiejų šalių lyderiai aplankys memorialą Katynėje.

Memorialas yra už 20 km nuo Smolensko centro vadinamajame Katynės miške, kur vyko tragiški ketvirtojo ir penktojo dešimtmečių įvykiai, kurių aukomis tapo ir Sovietų Sąjungos, ir Lenkijos piliečiai.

Abiejų valstybių vadovų susitiks vykstant ginčams dėl katastrofos priežasčių ir įrengtos tragedijos vietoje atminimo lentelės turinio.

D.Medvedevas ir B.Komorowskis susitiks trečiąjį kartą per pastaruosius metus: anksčiau jie susitiko Krokuvoje per L.Kaczynskio laidotuves ir Varšuvoje 2010 metų gruodį.

Baigiantis pastarajam susitikimui abu prezidentai pareiškė, kad po ilgo labai įtemptų dvišalių santykių laikotarpio išryškėjo polinkis į jų suartėjimą.

“Esu įsitikinęs, kad prasideda ne tik naujas, bet ir geras Lenkijos ir Rusijos santykių skyrius – toje knygoje, kurią mes rašome jau tūkstantį metų”, – sakė Lenkijos prezidentas 2010 metų gruodį pasibaigus deryboms su D. Medvedevu.

Maskvoje šis Rusijos ir Lenkijos santykių etapas vadinamas “derinimu iš naujo”. Vizito į Varšuvą 2010 metų gruodį išvakarėse D.Medvedevas atmetė kaip “atsibodusį” terminą “perkrovimas” Rusijos ir Lenkijos santykiuose ir buvo linkęs kalbėti apie “gerą ir šviesią ateitį” bei “lygų kelią”.

Tačiau Rusija ir Lenkija kol kas neįveikė nesutarimų ne tik dėl lėktuvo katastrofos netoli Smolensko, bet ir dėl “Katynės temos”.

D.Medvedevas ne kartą ragino galutinai ištirti bylą dėl 22 tūkst. Lenkijos piliečių sušaudymo 1940 metais.

Praėjusią savaitę Rusija perdavė Lenkijai dar vieną bylos dokumentų dalį: 11-oje tomų yra paklausimai į Rusijos VRM Vyriausiąjį informacijos centrą, pažymos apie teistumą ir apie karo belaisvių lenkų palaidojimo vietas.

Tačiau daug kas Lenkijoje, tarp jų žuvusio L.Kaczynskio brolis Jaroslawas, mano, kad Rusija turi atsiprašyti ir pradėti išmokėti kompensacijas žuvusiųjų Katynėje giminaičiams.

Tebevykstantys Maskvos ir Varšuvos ginčai šiomis dviems temomis smarkiai trukdo plėtoti santykius – tai pripažįsta abi šalys.

Lėktuvo sudužimo vietoje žuvusiųjų giminaičių iniciatyva buvo įrengta atminimo lenta su užrašu lenkų kalba. Tragedijos metinių išvakarėse Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad šalyje sukėlė pasipiktinimą šis pakeitimas.

Naujoje atminimo lentoje, įrengtoje Tu-154 sudužimo vietoje, yra užrašas dviem kalbomis – lenkų ir rusų: ” 96 lenkų, tarp jų prezidento Lecho Kaczynskio, žuvusių per lėktuvo katastrofą netoli Smolensko 2010 metų balandžio 10 dieną, atminimui pagerbti”.

Naujame variante nebeliko žodžių “96 lenkai žuvo vykdami į atminimo renginius, skirtus sovietinio genocido Katynės miške, įvykdyto prieš karo belaisvius Lenkijos kariuomenės karininkus 1940 metais, 70-osioms metinėms”.

Lenkijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad dėl atminimo lentos pakeitimo Lenkijos prezidentas nepadės gėlių prie paminklo lėktuvo katastrofos aukoms, pastatyto tragedijos vietoje. Tačiau, kitais duomenimis, jokių pakeitimų B.Komorowskio buvimo Smolenske programoje nenumatyta.

B.Komorowskio tėviškė Lietuvoje laukia turistų

Tags: ,


Išrinktojo Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) senelio dvarvietė įtraukta į lenkų turistų maršrutus. Grafų Komorowskių palikimui sutvarkyti pinigų skirta ir iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, rašo “Lietuvos žinios”.

Sužinoję, jog Kavoliškyje buvusiame dvare tris šimtus metų gyveno šešios išrinktojo prezidento B.Komorowskio protėvių kartos, gimė ir augo jo tėvas, daugybė lenkų jau panoro aplankyti šį Rokiškio rajone įsikūrusį kaimą. Būsimi svečiai Lietuvos pakraštyje esančiai vietovei žada pakilimą. Kad būtų galima geriau pasiruošti kaimynų vizitams, pinigų skirta ir iš ES struktūrinių fondų.

B.Komorowskio tėvonijos tvarkymo darbai iš ES fondų paremti 835 tūkst. litų. Tačiau paskelbus viešųjų pirkimų konkursą jiems atlikti, atsirado bendrovė, pasirengusi viską padaryti už perpus mažesnę sumą – 438 tūkst. litų. Kavoliškio gyventojams ši naujiena sukėlė įtarimų. Žmonės abejojo, ar galima pigiai, bet gerai atlikti darbus. Tačiau Rokiškio rajono meras Almantas Blažys ramino, esą merdėjant statybų verslui labai atpigo įmonių paslaugos.

Rokiškio apylinkių seniūnijos, kurios teritorijoje yra Kavoliškis, seniūnė Dalia Janulienė pabrėžė, kad ši vietovė saugo 1940-aisiais mūsų kraštą palikusių Komorowskių atminimą. Išlikusi jų dvaro ledainė ir buvusio saldumynų fabrikėlio pastatas, žaliuoja grafų parkas, tyvuliuoja tvenkinys. Didžioji dalis ES pinigų skirti parkui sutvarkyti, išgrįsti jo takelius, išvalyti ir apželdinti tvenkinį, nutiesti per jį tiltelį. Taip pat turėtų būti rekonstruotas sovietmečiu pastatytas šio miestelio kultūros centras, sutvarkyti šaligatviai, įrengta nauja autobusų stotelė.

D.Janulienė žada itin uoliai tikrinti Komorowskių palikimo tvarkytojų darbus. Jie turi būti atlikti per metus – iki 2011-ųjų rugsėjo. Seniūnė užsiminė, kad pasklidus žiniai apie išrinktojo Lenkijos prezidento tėviškę Kavoliškyje, sulaukta nemažo šios valstybės piliečių susidomėjimo jų vadovo ištakomis.

“Primename, jog Kavoliškis – vos už kelių kilometrų nuo Rokiškio, kuriame yra išpuoselėtas grafų Tyzenhauzų ir Pšezdeckių dvaras. Tikimės, kad kaimynai lenkai domėsis ir kitų savo tautiečių palikimu”, – vylėsi D.Janulienė.

Lenkijos prezidentu tapo B. Komorowskis

Tags: ,


Lenkijos pirmalaikius prezidento rinkimus laimėjo liberalas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis), surinkęs 53,01 proc. balsų.

Tai, suskaičiavus šimtą procentų balsų, pirmadienį paskelbė Lenkijos rinkimų komisijos pirmininkas Stefanas Jaworskis (Stefanas Javorskis).

Buvęs premjeras ir konservatorių kandidatas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) gavo 46,99 proc. balsų.

Nurodoma, kad rinkėjų aktyvumas buvo 55,31 procento.

“Šie balsų skaičiavimo duomenys yra galutiniai”, – sakė S.Jaworskis.

Rinkimų komisijos duomenimis, už B.Komorowskį iš viso pabalsavo 8 milijonai 933 tūkstančiai 887 rinkėjai, o už jo varžovą – 7 milijonai 919 tūkstančių 134.

Lenkai savo balsus atidavė B. Komorowskiui

Tags: ,


Lenkijos vadovo pareigas laikinai einantis Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) pirmajame prezidento rinkimų ture nedidele persvara išsiveržė į priekį, surinkęs 41,22 proc. balsų, rodo preliminarūs rezultatai.

Per sekmadienį vykusius pirmalaikius rinkimus buvo renkamas lėktuvo katastrofoje žuvusio konservatyvių pažiūrų šalies vadovo Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) įpėdinis.

Liberalių pažiūrų B.Komorowskis, kuris yra Lenkijos Seimo pirmininkas, liepos 4 dieną vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture susirungs su velionio valstybės vadovo broliu dvyniu, buvusiu premjeru konservatoriumi Jaroslawu Kaczynskiu (Jaroslavu Kačynskiu).

Kaip rodo duomenys, gauti suskaičiavus 94,3 proc. balsų, J.Kaczynskis sekmadienį surinko 36,74 proc. balsų.

Kairiųjų demokratų sąjungos kandidatas Grzegorzas Napieralskis (Gžegožas Naperalskis) netikėtai surinko 13,7 proc. balsų ir gali tapti svarbiu veikėju prieš antrąjį rinkimų turą. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad du trečdaliai jo šalininkų paremtų B.Komorowskį.

Rinkėjų aktyvumas sekmadienį siekė 55 procentus.

Galutiniai oficialūs balsavimo rezultatai turėtų būti paskelbti kieki vėliau pirmadienį.

58 metų B.Komorowskis savo rinkimų štabe Varšuvos centre džiūgaujantiems rėmėjams sakė, jog yra “laimingas ir jaučia pasitenkinimą” žinodamas, kad jį remia ir juo pasitiki milijonai rinkėjų Lenkijoje.

“Gyvenime, kaip ir futbole ar bet kuriame kitame sporte, sunkiausias yra papildomas laikas”, – sakė jis.

“Nepamirškite to ir mobilizuokime visas savo jėgas ir visą energiją paskutiniam šių prezidentinių varžybų etapui liepos 4 dieną”, – pridūrė laikinasis šalies vadovas.

61 metų J.Kaczynskis sekmadienį vėlai vakare kreipdamasis į savo šalininkus užsiminė apie lėktuvo katastrofą, kurioje žuvo jo brolis, nors paprastai vengia apie kalbėti apie šį skaudų įvykį. Jis pabrėžė, jog ši pirmalaikių rinkimų kampanija tikrai nebuvo normali.

J.Kaczynskis sakė, jog “tai rinkimai, kurie yra didžiulės katastrofos, didžiulės nelaimės, didžiulės tragedijos rezultatas”.

Jis paragino savo stovyklą susitelkti prieš antrąjį rinkimų turą. “Raktas į pergalę yra tikėjimas, įsitikinimas, jog įmanoma ir būtina laimėti. Privalome laimėti dėl mūsų gimtinės, dėl Lenkijos”, – sakė jis savo rinkimų būstinėje Varšuvoje.

Kiti septyni kandidatai surinko po mažiau nei 3 proc. balsų.

Sociologas Ireneuszas Krzeminskis (Ireneušas Kšeminskis) sakė, jog sunku įsivaizduoti, kad dauguma už G.Napieralskį pirmajame rinkimų ture balsavusių rinkėjų liepos 4 dieną galėtų atiduoti savo balsus ne už B.Komorowskį.

G.Napieralskio elektoratas laikosi liberalesnės pozicijos socialiniais klausimais – remia moterų, homoseksualių asmenų teises ir pasisako prieš didelį Bažnyčios vaidmenį visuomenėje.

Dėl šios priežasties jam turėtų būti artimesnė B.Komorowskio Pilietinė platforma, kuri savo verslui palankiu etosu apeliuoja į sekuliarių pažiūrų miesto gyventojus, nors beveik neskiria dėmesio ideologiniams socialiniams klausimams.

Normaliai rinkimai būtų vykę rudenį. Juose velionis prezidentas L.Kaczynskis tikriausiai būtų siekęs antros kadencijos ir varžęsis su Seimo pirmininku B.Komorowskiu, kuris po tragedijos Rusijoje pagal konstituciją tapo laikinuoju šalies prezidentu.

L.Kaczynskis ir jo žmona Maria (Marija) buvo tarp 96 keleivių, skridusių prezidentiniu lėktuvu, kuris balandžio 10 dieną sudužo Smolenske Vakarų Rusijoje, pakeliui į Sovietų Sąjungoje vykusių Katynės žudynių, per kurias 1940 metais buvo sušaudyti tūkstančiai į nelaisvę paimtų lenkų karininkų, 70-ųjų metinių ceremoniją.

Rinkimų kampaniją taip pat aptemdė didžiuliai potvyniai, kurie nusinešė 24 žmonių gyvybes, o tūkstančius privertė palikti savo namus.

Rinkimai yra žūtbūt svarbūs J.Kaczynskio konservatyviai partijai “Įstatymas ir teisingumas”, kuri 2007 metais per parlamento rinkimus prarado valdžią ir gali tik viltis, kad užėmęs šalies vadovo postą jų lyderis vetuos liberalias vyriausybės iniciatyvas.

Kita vertus, B.Komorowskio, artimo premjero Donaldo Tusko bendražygio, laimėjimas sustiprintų jų liberalią Pilietinės platformos partiją prieš parlamento rinkimus, kurie vyks kitų metų pabaigoje.

Nepaisant bendrų šaknų opoziciniame judėjime “Solidarumas”, kuris 1989 metais taikiai nušalino Lenkijos komunistų režimą, D.Tusko liberalai ir J.Kaczynskio konservatoriai yra nesutaikomi priešininkai.

Jų nesutarimai prasidėjo 2005 metais, kai Lechas Kaczynskis atkaklioje rinkimų kovoje dėl prezidento posto įveikė D.Tuską.

“Tai politiškai lemiami rinkimai. Jie gali viską nuspręsti. Arba liksime įklimpę į nuožmų konfliktą, arba eisime į priekį”, – sekmadienį sakė D.Tuskas, atiduodamas savo balsą gimtajame mieste prie Baltijos jūros Sopote.

Sudarydamas unikalų politinį duetą, Jaroslawas Kaczynskis 2006-2007 metais buvo savo brolio ministras pirmininkas. Tuo periodu broliai Kaczynskiai nuolat konfliktavo su kitais Europos Sąjungos (ES) lyderiais ir politikais pačioje Lenkijoje.

“Įstatymas ir teisingumas” 2007 metais visuotinius rinkimus pralaimėjo Pilietinei platformai. Priverstas dirbti su D.Tusku, L.Kaczynskis kaip įmanydamas stengdavosi blokuoti įstatymus.

“Kaip kandidatai jie tikrai panašūs, abiejų šaknys – antikomunistinėje opozicijoje, bet aš balsavau už Jaroslawą Kaczynskį – jis yra labiau linkęs į socialinę gerovę”, – sakė 25 metų Michalas Luczakas (Michalas Lučakas).

“Jaroslawas yra nepriklausomos politikos ES ir kitų atžvilgiu garantija”, – savo ruožtu sakė 64 metų pensininkas Lechas Czarzewskis (Lechas Čarzevskis).

“Renkuosi Bronislawą Komorowskį – dėl jo patirties parlamente ir dėl to, kad ponas Kaczynskis neišlaikė egzamino dirbdamas premjeru. Jis jau turėjo savo šansą”, – žurnalistams sakė 50-metė Grazyna Rykowa (Gražyna Rykova).

“Komorowskis yra mano kandidatas”, – antrino jai 46 metų buvęs policininkas Robertas Pedzichas.

“Jis buvo geras kaip prezidento pareigas einantis (žmogus). Anksčiau balsavau už Lechą Kaczynskį, bet greitai nusivyliau”, – pridūrė jis, turėdamas omenyje velionio prezidento 2005 metų rinkimų pergalę prieš D.Tuską.

Lenkijos politiką nustato vyriausybė, bet prezidentas gali vetuoti įstatymus, skiria daugelį svarbių pareigūnų ir taria savo žodį užsienio politikos bei saugumo srityse.

D.Tuskas mano, kad Jaroslawas Kaczynskis, kaip prezidentas, tęstų savo brolio praktiką vetuoti vyriausybės teikiamus įstatymų projektus, be to, trukdytų pastangoms pasirengti euro įvedimui Lenkijoje.

Lenkai renkasi B. Komorowskį

Tags: ,


Lenkijos prezidento pareigas einantis Seimo pirmininkas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komarovskis) laimėtų rinkimus į šalies vadovo postą, kurie bus surengti birželį dėl ankstesnio prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) žūties per lėktuvo katastrofą, rodo antradienį paskelbti vienos apklausos rezultatai.

B. Komorowskis, kurio kandidatūrą yra iškėlusi premjero Donaldo Tusko valdančioji centristinė Piliečių platformos partija (PO), antrajame rinkimų ture gali tikėtis surinkti 55 proc. balsų, jeigu susigrumtų su velionio prezidento broliu dvyniu Jaroslawu Kaczynskiu (Jaroslavu Kačynskiu), rodo viešosios nuomonės tyrimų agentūros “TNS OBP” atliktos apklausos rezultatai.

Apklausa, kurios rezultatus paskelbė populiarus bulvarinės pakraipos dienraštis “Fakt”, taip pat rodo, jog J.Kaczynskis antrame ture galėtų tikėtis surinkti 32 proc. balsų.

Žuvusio prezidento brolis, kuris vadovauja Lenkijos pagrindinei opozicijos partijai “Įstatymas ir teisingumas” (PiS), dar nepaskelbė, ar dalyvaus šiuose rinkimuose.

L.Kaczynskis, jo žmona Maria (Marja) ir dar 94 žmonės, tarp kurių buvo daug Lenkijos karinio ir politinio elito narių, žuvo balandžio 10 dieną, kai prezidento lėktuvas sudužo Rusijoje netoli Smolensko. Šalies pirmąją porą gedinti Lenkija į paskutinę kelionę palydėjo sekmadienį – velionis prezidentas ir žmona buvo iškilmingai palaidoti Krokuvos Karališkojoje Vavelio pilyje.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...