Pasaulinės energetikos milžinės, užmiršusios ankstesnius nusivylimus, grįžta į Rusiją, kurios milžiniški gamtiniai ištekliai atrodo itin viliojantys tuo metu, kai Artimuosius Rytus krečia neramumų banga.

Per kelias pastarąsias savaites ši šalis baigė derinti virtinę sutarčių dėl bendros išteklių žvalgybos ir akcijų paketų pasidalijimo, nors dar prieš kelerius metus tai atrodė neįmanoma.

Gamtinių dujų gavybą apėmus stagnacijai ir neturint galimybių eksploatuoti sunkiai pasiekiamų naujų naftos telkinių Rusija atveria duris Vakarų šalių bendrovėms, kurių dalyvavimas šiuo metu laikomas labai svarbiu šalies ekonomikos augimui.

“Rusija šiandien yra ta vieta, kur galima sudarinėti energetikos sutartis, – sako Maskvoje įsikūrusio banko “UralSib” vyriausiasis strategas Chrisas Weaferis (Krisas Viferis). – Ji turi išteklių bazę; ji atvira verslui su aiškiomis investavimo taisyklėmis, taip pat yra daug saugesnė negu daugelis kitų išteklių turtingų šalių”.

Ši karuselė įsisuko šių metų sausį, kai tarptautinė naftos milžinė BP ir didžiausia Rusijoje valstybinė naftos bendrovė “Rosneft” paskelbė sudariusios didelės vertės sutartį, kurią asmeniškai “palaimino” Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.

Šalies faktinis lyderis vėliau išreiškė nusivylimą, kad dėl ginčo su BP valdyba nėra vykdomas 16 mlrd. dolerių vertės apsikeitimas akcijomis ir naftos gavybos Arkties vandenyne projektas.

Tačiau analitikai abejoja, ar “Rosneft” nusigręš nuo britų bendrovės: jos susidomėjimą užsienio investuotojais patvirtina panaši sutartis dėl telkinių žvalgybos Juodojoje jūroje, kuri vėliau sausį buvo pasirašyta su bendrove “Exxon Mobil”.

Prancūzijos naftos milžinės “Total” vadovas sako, kad jo bendrovės sprendimas sumokėti 4 mlrd. dolerių už 12 proc. Rusijos privačios gamtinių dujų gavybos kompanijos “Novatek” akcijų, apie kurį buvo netikėtai paskelbta kovo 2 dieną, buvo logiškas žingsnis.

“Neramumai, kurie vyksta kai kuriose naftą ir dujas išgaunančiose šalyse, dabar siunčia aiškų signalą investuotojams atvykti į Rusiją, nes ji siūlo daug saugesnę investicinę aplinką”, – nurodė “Total” generalinis direktorius Christophe`as de Margerie (Kristofas de Maržeri).

Tačiau dar prieš kelerius metus Rusija vargu ar galėjo būti laikoma saugia vieta investuoti.

Kylant energetikos išteklių kainoms, buvęs prezidentas V.Putinas nenuilsdamas siekė, kad užsienio bendrovių įsigytos akcijos grįžtų į “Rosneft” arba neskaidžiai valdomos valstybinės dujų monopolijos “Gazprom” rankas.

Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų naftos bendrovė “Shell” 2007 metais perdavė “Gazprom” savo vykdytus darbus Ramiajame vandenyne esančiame pelningame dujų telkinyje “Sachalin 2″, o dėl šio žingsnio taip pat nukentėjo Japonijos bendrovės “Mitsui” ir “Mitsubishi”.

Tuo tarpu “Exxon Mobil” dar pernai grėsė pavojus netekti kontrolinio akcijų paketo projekte “Sachalin 1″, kurį įgyvendinant tikimasi tiekti dujas energetikos išteklių ištroškusiai Kinijai.

Tačiau “Exxon Mobil” iki šiol sugebėjo išlaikyti 30 proc. šio projekto akcijų, o ekspertai sako, kad šis skaičius atitinka dabartinę Rusijos strategiją dėl užsienio investicijų.

“Vakarų bendrovės dabar dedasi prie specifinių projektų kaip mažosios akcininkės, o kontrolę išlaiko Rusijos kompanijos”, – sakė Carnegie (Karnegio) centro Maskvoje analitikas Nikolajus Petrovas.

“Užsieniečiai gali veikti šiuo vieninteliu būdu, – pridūrė jis. – Tačiau mainais jie įgyja pasitikėjimą aiškiai nustatytomis taisyklėmis ir yra tikri dėl savo investicijų saugumo”.

Ši strategija Rusijai ne vien padeda eksploatuoti sunkiai pasiekiamus telkinius, bet ir gerina prastą šios šalies valstybinių bendrovių įvaizdį, dėl kurio jų akcijos taikomos didelės priemokos už riziką.

Akivaizdi nauda skatina žengti toliau: Rusijos antimonopolinė tarnyba siūlo sušvelninti taisykles, kad užsienio bendrovės galėtų įsigyti iki 25 proc. “strateginių aktyvų”, nereikalaujant vyriausybės pritarimo.

Dabartinė riba yra 10 proc., o tai reiškia, jog dėl bet kokios didesnės sutarties vyksta derybos ne vien tarp bendrovių valdybų, bet ir vyriausybės lygyje.

“Šis pasiūlymas demonstruoja švelnesnį, liberalesnį valstybės požiūrį, – sakė N.Petrovas. – Tačiau tuo pat metu Putino vyriausybė tebekontroliuoja visas dideles sutartis”.

Šis faktas lemia, kad bet koks sprendimas yra susijęs su politine rizika, tačiau analitikai teigia, jog daugelis užsienio bendrovių yra pasiryžusios šią riziką prisiimti, jeigu tik taisyklės nebus keičiamos.

“Rusijos išteklių patrauklumas viršija šalies riziką”, – pastebima Maskvoje įsikūrusio banko “Alfa” paskelbtoje apžvalgoje.