Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, šiame poste dirbantis paskutinę savaitę, sako neketinantis atsisakyti pagal įstatymą jam priklausančios išeitinės kompensacijos.

“Išeitinė kompensacija priklauso Lietuvos banko valdybos pirmininkui, ne Reinoldijui Šarkinui. Įstatymus reikia vykdyti”, – interviu naujienų portalui delfi.lt sakė R.Šarkinas.

65-erių R.Šarkinas anksčiau BNS sakė, kad jis savo valia yra susimažinęs atlyginimą 50 proc., todėl reali kompensacija būtų perpus mažesnė – apie 80 tūkst. litų.

Lietuvos banko įstatymas numato, kad centrinio banko valdybos pirmininkui išmokama išeitinė kompensacija, kurios dydis yra tiek vidutinių mėnesio atlyginimų, kiek metų nepertraukiamai truko kadencija, bet ne daugiau kaip šešių vidutinių atlyginimų.

Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimas pagal įstatymą yra lygus šešiems piniginio tarpininkavimo įstaigų tarnautojų vidutiniams mėnesio darbo užmokesčiams, skelbiamiems Statistikos departamento.

Paskutinis paskelbtas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 4496,90 lito (iki mokesčių). Taigi, pagal įstatymą priklausanti išeitinė kompensacija būtų 161,9 tūkst. litų.

R.Šarkino atlyginimas pagal įstatymą šiuo metu būtų 26,98 tūkst. litų, o realiai ji yra apie 13,5 tūkst. litų.

Lietuvos bankui R.Šarkinas vadovavo tris kadencijas – 15 metų. Paskutinė jo darbo diena – balandžio 15-oji.

Lietuva tikisi kompensacijos iš Rusijos už tragiškus 1991 metų sausio 13-osios įvykius, pareiškė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

“Kalbėdamas apie šį klausimą, noriu pakartoti poziciją, neseniai išsakytą ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus, – kad mes tikimės Rusijos Vyriausybės geros valios žingsnio klausimuose, susijusiuose su žmogiška užuojauta ir tinkamos kompensacijos”, – interviu Rusijos naujienų agentūrai Interfax sakė A.Ažubalis.

Kartu jis pabrėžė esąs tikras, kad dialogas yra vienintelis kelias sprendžiant dvišalius, įskaitant ir jautrius istorinius, klausimus.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai 2011 metais pirmininkaujantis A.Ažubalis vasario pradžioje ketina lankytis Maskvoje.

“2011-aisiais pažymime diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Rusijos atstatymo 20 metų sukaktį ir tragiškų 1991 metų sausio 13-osios įvykių 20 metų sukaktį. Šios datos galėtų tapti naujomis galimybėmis plėsti dvišalį dialogą”, – kalbėjo A.Ažubalis.

Tuo pačiu jis pabrėžė, kad tokie dalykai kaip paminklas specialiųjų KGB dalinių smogikams, tarp jų ir dalyvavusiems 1991 metų įvykiuose Vilniuje, “labai liūdina”.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių.

Jungtinės Valstijos ragino Lietuvą suderinti su žydų organizacijomis šiuo metu Seime svarstomą įstatymo projektą dėl kompensacijos už nusavintą žydų bendruomenių turtą, rodo paviešintas JAV diplomatinis dokumentas.

Šį klausimą pernai kovo mėnesį iškėlė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton), Vašingtone susitikusi su tuometiniu užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku, rodo “WikiLeaks” dokumentas, paskelbtas leidinio “Russkij reporter” interneto svetainėje.

“Keldama klausimą dėl žydų bendruomeninio turto restitucijos, sekretorė pastebėjo, kad Kongreso nariai atidžiai domisi šiuo klausimu. Ji pabrėžė, kad Lietuvos Vyriausybei reikia užsitikrinti vietos ir tarptautinių žydų organizacijų paramą bet kokiems restitucijos įstatymams”, – rašoma ataskaitoje, parengtoje po H.Clinton ir V.Ušacko susitikimo.

Kaip rodo dokumentas, V.Ušackas nuogąstavo, kad įstatymo priėmimas gali strigti dėl ekonominės krizės, į kurią pateko Lietuva. Tuometinis ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymo projektą nevienodai vertina ir skirtingos žydų organizacijos, rašoma dokumente.

Lietuvos Seimas praeitą mėnesį po pirmojo balsavimo pritarė, kad įstatymas dėl kompensacijos už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą būtų svarstomas toliau.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky BNS vertindama parlamento sprendimą sakė, kad bendruomenė yra patenkinta, jog “pagaliau šio klausimo sprendimas pajudėjo”, tačiau detaliau įstatymo turinio nekomentavo.

Vyriausybės teikiamu projektu siūloma, kad už nacių ir sovietų režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą kompensacija būtų išmokėta 2012-2023 metais. Įstatymui priimti reikalingi dar du balsavimui.

Dabartinis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis lapkričio viduryje susitikęs su H.Clinton teigė išgirdęs jos padėką.

“Ji labai nuoširdžiai padėkojo už mūsų Vyriausybės pastangas – įstatymą dėl kompensacijų. Amerika remia ir dėkoja už mūsų Vyriausybės veiksmus siekiant priimti teisės aktą, kuris žydų bendruomenei kompensuotų patirtas skriaudas”, – telefonu iš Vašingtono BNS lapkričio 15 dieną sakė A.Ažubalis.

Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet holokausto metu daugiau nei 90 proc. jų nužudė naciai ir vietos kolaboranta. Šiuo metu, anot žydų bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.

Nuo gruodžio 11-osios Sveikatos apsaugos ministerija vaistinėms uždraudė taikyti nuolaidas kompensuojamųjų vaistų priemokoms.

“Lietuvos rytas” rašo, kad konkuruodami vaistų pardavėjai jau dabar ieško būdų, kaip neprarasti klientų.

Kompensuojamieji vaistai sudaro maždaug pusę visų vaistų rinkos. Ir vaistinių tinklų vadovai, ir vaistų gamintojai kol kas neprognozuoja, kaip keisis jų kainos.

Tačiau jau dabar abejojama, ar nepriklausomos vaistinės pasieks norimą rezultatą, nes joms ir toliau bus sunku atremti didžiųjų konkurenciją.  Vaistų rinkoje galioja nerašyta taisyklė: norėdami, kad vaistinės prekiautų jų preparatais, gamintojai turi už tai sumokėti vadinamąjį lentynos mokestį.

Be to, tinklus valdančios įmonės pastaruoju metu įkūrė rinkodaros bendroves. Joms gamintojai moka už tai, kad jų vaistai patektų tarp reklamuojamų prekių.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Iki gruodžio 10-osios visoms kompensuojamųjų vaistų priemokoms – nuolaidos nuo 40 iki 100 proc.”, – penktadienį dar skelbė „Eurovaistinės” platinami lankstinukai.

Iki šiol nuolaidas priemokoms taikė visi vaistinių tinklai, rečiau – pavienės vaistinės.

Nuo gruodžio 11-osios tokiai konkurencijai Sveikatos apsaugos ministerija užtrenkė duris: priemokos visose vaistinėse turėtų būti vienodos.

Bet galutinė kaina vargu ar visur bus ta pati.

Kompensuojamieji vaistai sudaro maždaug pusę visų vaistų rinkos.

Ir vaistinių tinklų vadovai, ir vaistų gamintojai dabar tvirtina: kol kas sunku prognozuoti, kaip keisis jų kainos.

„Aišku viena – nesibaigiantis vaistų kainų reguliavimas kelia sumaištį ir tarp pacientų, ir tarp vaistinių”, – sakė bendrovės „Ramunėlės vaistinė” generalinis direktorius Aidas Uždavinys.

Jo teigimu, kompensuojamųjų vaistų kainų suvienodinimo labiausiai siekė savarankiškos, didiesiems tinklams nepriklausančios vaistinės. Mat jos neįstengdavo gauti tokių nuolaidų, kokias didžiosioms suteikdavo vaistų gamintojai.

Tačiau jau dabar abejojama, ar nepriklausomos vaistinės pasieks norimą rezultatą, nes joms ir toliau bus sunku atremti didžiųjų konkurenciją.

Vaistų rinkoje galioja nerašyta taisyklė: norėdami, kad vaistinės prekiautų jų preparatais, gamintojai turi už tai sumokėti vadinamąjį lentynos mokestį.

Be to, tinklus valdančios įmonės pastaruoju metu įkūrė rinkodaros bendroves.

Joms gamintojai moka už tai, kad jų vaistai patektų tarp reklamuojamų prekių.

„Prognozuojame, kad mažesniuose vaistinių tinkluose vaistai pabrangs.

O patys sieksime, kad kainos mūsų klientams būtų geriausios”, – patikino bendrovės „Eurovaistinė” komunikacijos specialistas Simas Lilas.

Tinklo „Litfarma vaistinė” vadovo Vaido Sliesoraičio teigimu, žmonės, užuot pirkę vaistus artimiausioje, turės minti takus iš vienos vaistinės į kitą ieškodami, kur pigiau įsigyti vaistų.

Martynas Marcinkevičius

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas farmacijos klausimais

„Iki šiol nuolaidas kompensuojamųjų vaistų priemokai teikdavo ne visos vaistinės, o tik tos, kurioms nuolaidų suteikdavo vaistų gamintojai. Jie ir šiuo metu tai daro, bet deklaruoja nuolaidas Valstybinei ligonių kasai. Todėl nuolaidų sulaukia ne paskiri vaistinių tinklai, bet visos vaistinės.

Vis dėlto draudimas taikyti nuolaidas priemokoms nesuvienodins kainų. Vaistinės gali konkuruoti mažindamos savo maržą. Jos negali parduoti vaistų brangiau, nei leidžia nustatytas antkainis. Bet mažesnius antkainius jos gali taikyti.”

Nuolaidų neteiks

Kęstutis Čereška

Bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva” generalinis direktorius

„Kol kas neįmanoma nuspėti – vaistai pigs ar brangs. Juk veikia ir kiti rinkos reguliavimo mechanizmai: priemokai už kompensuojamuosius vaistus įtakos daro ir jų kaina kitose valstybėse, ir valstybės nustatyta bazinių kainų apskaičiavimo tvarka, ir gamintojų, didmenininkų ar vaistinių taikomos nuolaidos.

Iki šiol pastarosios darydavo nuolaidas priemokoms konkuruodamos tarpusavyje. Galbūt tai jos ir toliau darys, tik savo pelno sąskaita. Mes, gamintojai, joms nuolaidų nebegalime suteikti.

Nuolaidas galime taikyti tik konkrečiam preparatui ir pateikti informaciją apie tai Valstybinei ligonių kasai.”

Vos prieš porą mėnesių įsigaliojusiame kompensuojamųjų vaistų kainyne – vėl permainos. Netrukus pacientus atsivys ir kita Sveikatos apsaugos ministerijos parengta naujovė: mažų dozių vaistai nebus kompensuojami, o iš kompensuojamųjų vaistų kainyno išbraukiama apie 150 vaistų, antradienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Tokie vaistai netelpa į vadinamąjį tunelį, kuris atsijoja kompensuojamuosius vaistus, kurie (skaičiuojant bazinę kainą pagal veikliosios medžiagos vienetą) yra 60 proc. brangesni už pigiausią analogišką preparatą. Tokia tvarka yra numatyta pernai gruodį išleistame Vyriausybės nutarime.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Vos prieš porą mėnesių įsigaliojusiame kompensuojamųjų vaistų kainyne – vėl permainos. Iš jo braukiama apie 150 vaistų. Dauguma jų – mažų dozių preparatai.

„Lietuvos rytas“ praneša, kad epilepsija sergančią Danguolę neseniai atsivijo kompensuojamųjų vaistų kainyno primestos permainos.

„Iki šiol man nereikėdavo primokėti už preparatą „Lamictal”. Tai – svarbiausias iš trijų mano ligai gydyti skiriamų vaistų.Dabar iš vaistinės išėjau už dviejų mėnesių gydymo kursą sumokėjusi 250 litų”, – į redakciją paskambinusi Danguolė neįstengė nuslėpti graudulio.

Lietuvoje registruota dviejų gamintojų vaistų, kurių bendrinis pavadinimas – lamotriginas. Tai „GlaxoSmithKline” gaminamas „Lamictal” ir „Ranbaxy” gaminamas „Lamotrigine Ranbaxy”.

Gydytojams paskyrus, per parą Danguolė išgeria 4 tabletes (200 mg dozės) vaistų „Lamictal”. Viena 30 tablečių pakuotė kainuoja apie 76 litus.

Už ją, įsigaliojus naujam kainynui, pacientai turi primokėti apie 35 litus. Danguolė per du mėnesius šių vaistų suvartoja 8 pakuotes, tad jai gerokai padidėjo priemoka.

„Klausiau vaistininkės, ar būtų šiems vaistams analogų. Pasirodo, tik vienas: indiškas preparatas, už kurio pakuotę pakaktų maždaug 4 litų priemokos. Neišdrįsau rizikuoti ir įprastinių vaistų pakeisti kitais, neišbandytais”, – kalbėjo Danguolė.

Dienraščio teigimu, rugsėjo 11-ąją įsigaliojęs naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas išpūtė pacientų priemokas. Jie arba turi gerokai daugiau primokėti už vaistus, arba keisti gydymą: įprastus preparatus – į neišbandytus.

Pasak „GlaxoSmithKline Lietuva” generalinio direktoriaus Kęstučio Čereškos, „Lamictal” turi generinių analogų, o „Ranbaxy” gaminamas analogas – labai pigus.

„Todėl priemoka „Lamictal” vaistams labai padidėjo. Smarkiai mažinome kainas, bet pasivyti indiškų vaistų kainų nesugebame”, – sakė K.Čereška.

Netrukus pacientus atsivys ir kita Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengta permaina: mažų dozių vaistai nebus kompensuojami.

Tunelis atsijoja kompensuojamuosius vaistus, kurie (skaičiuojant bazinę kainą pagal veikliosios medžiagos vienetą) yra 60 proc. brangesni už pigiausią analogišką preparatą.

Tokia tvarka yra numatyta pernai gruodį išleistame Vyriausybės nutarime.

Pakuojami mažomis pakuotėmis ar mažų dozių vaistai yra santykinai brangesni, todėl ir išbraukiami iš kainyno pirmiausia.

Praėjusią savaitę SAM paskelbė išbrauktų iš kainyno vaistų sąrašą. Jame – 149 preparatai, dauguma – būtent mažų dozių.

Išbraukus šiuos preparatus, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete pinigų nepadaugės: ir išbrauktų preparatų, ir likusių kainyne analogų bazinė kaina (kompensuojamoji vaistų dalis) yra ta pati.

Tik pacientai neteks galimybės rinktis. Už brangesnį, bet norimą preparatą jie turės mokėti nebe priemoką, bet visą kainą. Be to, iš kainyno išbraukti vaistai pabrangsta – mat jiems nebetaikoma pridėtinės vertės mokesčio lengvata.

Išbraukus vienų gamintojų vaistus, kitiems sudaromos išskirtinės sąlygos: jiems nelieka konkurentų.

Pavyzdžiui, išbraukus du analogiškus, bet skirtingų gamintojų antibiotikus bendriniu pavadinimu „Amoxicillinum” (125 mg dozė, skirta vaikams), kainyne liko tik vieno gamintojo tokios dozės vaistų.

Tas pat nutiko ir su „Citalopramum” – vaistais depresijai gydyti. Kainyne liko tik vieno gamintojo tiekiamas mažų dozių (tabletėje – 10 mg veikliosios medžiagos) preparatas.

Kainyne neliko 20-ies „Diclofenacum” preparatų – jais gydomas skausmas ir uždegimas. Išbraukus devynis mažų dozių (50 mg) „Diclofenacum” vaistus, kainyne liko tik vieno gamintojo tiekiamas tokios dozės preparatas.

Iš kainyno lauk braukiami ir mažų pakuočių preparatai. Pavyzdžiui, išbraukus keturis „Metforminum” preparatus, kompensacijos neteko preparatai, supakuoti į dėžutes po 30 tablečių.

Etinių farmacijos įmonių asociacija (dabar – Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija) dar pavasarį kreipėsi į Konkurencijos tarybą.

Jos argumentas – ydinga vaistų kompensavimo tvarka pažeidžia konkurencijos principus.

Surinkusi informacijos, spalio 21-ąją Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl Vyriausybės nutarimu patvirtintos bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos. Būtent ši tvarka ir sukuria vadinamąjį tunelį.

Taupo pacientų pinigus

Martynas Marcinkevičius

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas farmacijos klausimais

„Šio sprendimo tikslas yra taupyti pacientų pinigus: mažinti priemokas. Pastebėjome, kad, sumažinus bazinę kainą, gamintojai visą finansinį krūvį perkelia pacientams.

Gamintojai, investuodami į rinkodarą, skatina brangių vaistų vartojimą. Pacientai už juos moka didesnes priemokas, nors yra daug pigesnių analogiškų preparatų.

Iš kainyno dabar išbraukiami tik tie vaistai, kuriems analogiškų preparatų yra daugiau nei trys. Tokių atvejų, kad neliktų vaistų, neturėtų būti. Bet jei atsirastų tokių atvejų, visada juos nagrinėsime.

Manytume, kad pacientams neturėtų kilti problemų vartojant vaistus. Prireikus didesnės dozės tabletę galima dalyti pusiau.”

“Juridiškai galbūt viskas ir teisingai (…), bet tikrai gaunasi pasityčiojimas pačių iš savęs. Žmogus įtariamas padaręs nusikaltimą, savivaldybės taryba balsuoja už tai, kad jį atleistų, ir tuo pačiu jam išmokamos didžiausios išeitinės”, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

“Reikia peržiūrėti įstatymus ir įvesti kažkokį sveiko proto kriterijų, kad vėl neatsidurtume tokioje situacijoje”, – interviu “Žinių radijui” teigė ji.

Alytaus miesto savivaldybės taryba praėjusį ketvirtadienį iš pareigų atleido korupciją įtariamą miesto merą Č.Daugėlą. Jam priklauso 10 tūkst. litų išeitinė kompensacija, iš kurių dalis – už neišnaudotas 12 dienų atostogas.

Interpeliaciją merui inicijavo buvę mero politiniai bendražygiai socialdemokratai, ją pasirašė daugiau nei trečdalis miesto politikų.

Opozicija merui priekaištavo dėl savivaldybės vadovo vardo diskreditavimo, painiojamų viešų ir privačių interesų, savo statybos įmonių veiklos protegavimo, nepagrįsto naudojimosi kanceliarijos reikmėms skirtomis išmokomis bei neatstovaujamų gyventojų interesų.

Alytaus meras suimtas dėl galimų nusikaltimų, susijusių su Alytaus miesto stadiono Birutės gatvėje, futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos statybos darbų projektavimu, viešaisiais pirkimais ir šių darbų atlikimu.

Be Č.Daugėlos, prieš porą savaičių sulaikyti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Čereškevičius, savivaldybės Statybų skyriaus vedėjas Sigitas Stumbras, Statybų skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Sadauskienė ir bendrovės “Kortas” direktoriaus pavaduotojas Eimutis Biekša. Šie keturi įtariamieji buvo apklausti ir paleisti į laisvę.

Įtarimai pareikšti ir konservatorei savivaldybės vicemerei Rimai Rakauskienei bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Jonui Palioniui.

Už sovietų valdžios nusavintą paveikslų kolekciją menininko dukrai Vilniaus apygardos teismas pirmadienį priteisė 635 tūkst. litų kompensaciją.

Valdžios atstovai sprendimą žada skųsti, jį vadindami “pavojingu” precedentu ir perspėdami, kad teismus gali užplūsti daug panašių skundų.

Vilniaus apygardos teismas tarpukario Lietuvos aktoriaus Vinco Steponavičiaus dukters Antros Vincės Karosienės skundą patenkino iš dalies – ji reikalavo daugiau nei 700 tūkst. litų.

Vyriausybei šioje byloje atstovavusi Kultūros ministerijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Ina Sokolska po teismo posėdžio sakė, kad teismo sprendimas “diskriminuoja žmones, kurie irgi galbūt prarado kilnojamuosius daiktus, bet gavo iš valstybės labai mažą kompensaciją”.

“Tokio atvejo Lietuvoje dar nebuvo ir toks sprendimas gali būti labai pavojingas. Ir dėl to dabar teismai gali būti užversti ir kitomis panašaus pobūdžio bylomis”, – žurnalistams sakė ministerijos teisininkė.

Pasak jos, sprendimą teismas priėmė remdamasis tik konfiskacijos dokumentais, kurie nėra pakankamas įrodymas, jog sovietų nusavinta paveikslų kolekcija iš tiesų priklausė V.Steponavičiui.

Kompensaciją prisiteisusios moters advokatas Jonas Leikauskas sakė, kad dėl galimo skundo Apeliaciniam teismui bus nuspręsta tik išanalizavus teismo motyvus.

Ieškovė teisme yra sakiusi, kad dėl 27 paveikslų kolekcijos kovoja jau 20 metų.

J.Leikauskas BNS teigė, kad paveikslų kolekcija saugoma Dailės muziejuje. Pasak teisininko, vienas grafikos darbas buvo perduotas į Lvovo muziejų, tačiau tolesnis jo likimas nėra žinomas.

Tarp iš V.Steponavičiaus konfiskuotų paveikslų yra ir italų dailininko Antonio Campi (Antoio Kampio) drobė “Trys moterys prie Kristaus kapo”, į kurį savo teises yra pareiškusi Vokietija.

Pasak A.V.Karosienės advokato J.Leikausko, kompensacijos už šį paveikslą klausimas nagrinėjamas kaip atskira byla.

Pasak jo, ekspertai yra nustatę, jog paveikslo vertė siekia 1,3-1,5 mln. litų.

Teisininko įsitikinimu, paveikslą valstybė galės grąžinti Vokietijai ar iškeisti tik tuomet, “kai taps jo savininke”.

“Išmokės kompensaciją, taps savininke ir tada jį gali iškeisti, gali atiduoti. Kol neišmokėta kompensacija, neišspręstas klausimas, valstybė nėra savininkė”, – aiškino J.Leikauskas.

Lietuvos Dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio teigimu, A.Campi paveikslas yra “iš Potsdamo galerijos paveikslų rinkinio”.

“Muziejus yra saugotojas. (…) Bus ministro įsakymas grąžinti, mes grąžinsime. Bus ministro įsakymas grąžinti Vokietijai, mes lygiai tą patį padarysime”, – BNS sakė R.Budrys.

+370 5 2058514 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058514