Kai ima streikuoti vienos didžiausių skrydžių bendrovių „Lufthansos‟ darbuotojai, dažnas griebiasi už galvos. Sakykime, pilotai ar skrydžių palydovai užsimano geresnių socialinių garantijų arba darbo sąlygų. Pradžiai – vienos dienos įspėjamasis streikas. Atšaukiama pora skrydžių Vilnius-Frankfurtas ir atgal. Vos pora pakilimų, o kažkas praleidžia verslo susitikimą Vokietijoje, kažkas praranda bilietą į kitą skrydį Azijon ir atostogas, kažkas nebespėja į draugo vestuves…

Eglė Digrytė, euroblogas.lt

Apmaudu, pikta, brangu – panašių epitetų tiradą galime tęsti be galo. Man sykį per panašų streiką irgi vos „nenuplaukė‟ vienas svarbus renginys, bet – šlovė Europos Sąjungos taisyklėms! – bilietas kone paskutinę dieną visai nemokamai buvo pakeistas. Turiu pripažinti, į patogesnį skrydį ir be didelių mano pastangų, nors nervų ląstelių buvo paaukota nemažai.

Nežinia – iki paskutinės dienos

Prieš gerus porą metų, likus keturioms dienoms iki skrydžio iš Vokietijos, kur gyvenu, į Vilnių, sužinojau, kad jo gali visai nebūti. Buvau girdėjusi, kad „Lufthansos‟ pilotų profsąjunga „Vereinigung Cockpit‟, reikalaujanti paankstinti pensinį amžių, streikuos. Nesukau dėl to galvos, nes turėjau skristi su kita – pigesnių skrydžių bendrove „Germanwings‟. Tiesa, įsteigta tos pačios „Lufthansos‟. Bet juk tokios negandos, kaip atšaukti skrydžiai, vagystės, traumos ir ugnikalnio išsiveržimai nutinka kitiems, tik ne tau. O artėjant streiko pradžiai supratau, kad kolegos solidarizuosis ir kelias dienas taip pat reikalaus didesnių socialinių garantijų.

Guosti galėjo nebent tai, kad buvau ne vienintelė nelaimėlė – atšaukė 3,8 tūkst. skrydžių, į kuriuos bilietus buvo nusipirkę 425 tūkst. žmonių.

Nėriau į internetą – abiejų bendrovių tinklalapiuose mirgėjo ne tik įspėjimai apie streiką, bet ir patarimai, ką daryti keleiviams. Išsiaiškinau, kad „Germanwings‟ net per streiką skris daugeliu krypčių, tačiau būtent mano skrydis atšauktas (tokiais atvejais pakeiti nuomonę ir pradedi galvoti, kad visos negandos užgriūna būtent tave). Guosti galėjo nebent tai, kad buvau ne vienintelė nelaimėlė – atšaukė 3,8 tūkst. skrydžių, į kuriuos bilietus buvo nusipirkę 425 tūkst. žmonių.

Kita vertus, jei tokia minia įstrigs tarp žemės ir dangaus, ar labai kompanija rūpinsis manimi? Net jei Vilnių mirk griūk turiu pasiekti! Tereikia įveikti 1600 km, o neturiu kaip. Beveik kaip per Ejafjadlajokudlio spjaudymąsi pelenais. Pamenu, kaip ne vienas bičiulis tada vertėsi per galvą, ieškodamas kelių grįžti į Vilnių iš vienos ar kitos valstybės.

„Lufthansos‟ darbuotojų streikas kone prilygo ugnikalnio išsiveržimui, ir ne tik man. Pakanka įvertinti jos reikšmę oro transporto sektoriuje: didžiausios Europos oro linijos ir ketvirtos pasaulyje, 9-os pasaulyje – pagal keleivių skaičių ir 7-os – pagal keleivių nuskristų kilometrų skaičių. Tas streikas buvo bene ilgiausias kompanijos istorijoje, o Frankfurto (bazinio „Lufthansos‟) oro uosto, kuris yra 12-as pasaulyje ir 4-as Europoje pagal pagal keleivių srauto intensyvumą, istorijoje – trečias. Pirmą streiko dieną jis, paprastai pilnas į visas puses zujančių keliautojų ir darbuotojų, atrodė gūdžiai. Registracijos langeliai virto skrydžių keitimo langeliais, buvo siūlomi nemokami gėrimai ir užkandžiai.

Bemaž šimtas iš maždaug 5 400 pilotų – beje, vienų geriausiai apmokamų kompanijos darbuotojų, – nestreikavo, tad apie 500 skrydžių per dieną – dešimtadalis įprasto skaičiaus – vyko. Tai manęs nepaguodė, nes būtent maniškio (greičiausiai remiantis kiaulystės dėsniu) šiame sąraše nebuvo.

Vis tiek nori pakilti į orą – keisk skrydžio datą, net jei jau esi pasiekęs oro uostą ar praėjus atšauktojo laikui.

Bet kam ES yra prirašiusi pluoštus taisyklių, jei ne tokiems nelaimėliams? Gavau puikią progą patikrinti, kaip jos veikia. Kartu su bendra informacija apie streiką („Reuters‟ paskaičiavimais, jis kompanijai turėjo kainuoti apie 50 mln. eurų – maždaug šeštadalį ankstesnių metų pelno), iš karto buvo paskelbtas numatytų ir atšauktų skrydžių sąrašas. Ir „Lufthansos‟, ir „Germanwings‟ tinklalapiai mirgėjo patarimais keleiviams.

Vis tiek nori pakilti į orą – keisk skrydžio datą, net jei jau esi pasiekęs oro uostą ar praėjus atšauktojo laikui. Kad būtų paprasčiau, gali tai padaryti internetu. Jei keliauji tik Vokietijoje, galima rinktis geležinkelį, taip pat nemokamai gavus naują bilietą.

Tiesa, kaip visi procesai vyksta, savo kailiu neišbandžiau, – pakeisti skrydį pasirūpino kelionių agentūrai, kurios atsitiktinai (to paprastai nedarau) buvau paprašiusi nupirkti bilietą. Viskam sutvarkyti prireikė poros dienų ir kelių elektroninių laiškų agentūros darbuotojui, tad planų neteko keisti, nors dar išvakarėse nežinojau, ar krautis kuprinę.

Kompensacijos galima reikalauti visada

Anksčiau buvau susidūrusi su panašiomis ir, atrodytų, paprastesnėmis situacijomis, bet iš jų suktis nebuvo taip paprasta. Kartą su drauge pavėlavusios atskristi į Dubajų nespėjome į lėktuvą, kuris turėjo nugabenti į Katmandu. Mums tai turėjo kainuoti po gerus 200 dolerių – už tranzitinę vizą ir viešbutį. Mat, kaip netikėtai sužinojome oro uoste – kas skaito ilgus paaiškinimus smulkiomis raidelėmis bilieto apačioje? – skrydžių bendrovė už vėlavimą neatsakinga. Tuo pačiu maršrutu keliavusią švedę apėmė isterija. Mes dėl viso pikto pritilome ir kampe laukėme, kuo viskas baigsis. Nežinia, kuri taktika suveikė, bet oro linijų atstovai pasisiūlė už viską sumokėti.

Svarbiausia taisyklė – neskubėti išsikrauti lagaminų, bet prašyti pakeisti bilietą ir reikalauti kompensacijos.

Panašiomis aplinkybėmis buvau nakčiai įstrigusi Frankfurte, nes pirkau du atskirus bilietus, o ne vieną su persėdimu. O sykį kokias 15 minučių pavėlavęs lėktuvas vienos nakties skrydį iš Vilniaus į Kabulą, kur tuomet dirbau, ištęsė iki trijų dienų.

Todėl galima tik džiaugtis, kad ES šį bei tą sureguliuoja. Pavyzdžiui, ko gali tikėtis keleivis, jei jo skrydis atidedamas ar atšaukiamas arba nelieka vietos lėktuve, nes parduota per daug bilietų. Svarbiausia taisyklė – neskubėti išsikrauti lagaminų, bet prašyti pakeisti bilietą ir reikalauti kompensacijos. Ji ne visada priklauso, bet paprašyti juk nieko nekainuoja. O ar padengti jūsų nuostolius, tegul aiškinasi skraidintojai.

Dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria, kad žydų bendruomenei būtų kompensuota už totalitarinių režimų nusavintą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, rodo naujos apklausos rezultatai.

Naujienų agentūros BNS užsakymu atliktoje apklausoje 58 proc. respondentų pareiškė nepritariantys kompensacijai. Paramą kompensacijos mokėjimui išsakė 13 proc. apklaustųjų, 29 proc. teigė neturintys nuomonės, rodo bendrovės RAIT atlikta apklausa.

Tyrimo duomenimis, kompensacijai dažniau pritaria vyresnio amžiaus, aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys. Jauni Lietuvos žmonės ypač dažnai šiuo klausimu savo nuomonės neturėjo.

Lietuvos Seimas per pirmus du balsavimus pritarė įstatymo projektui, pagal kurį 2013-2023 metais būtų išmokėta kompensacija. Ja, kaip rašoma projekte, siekiama atkurti istorinį teisingumą ir gera valia kompensuoti už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą. Įstatymui priimti liko vienas balsavimas.

Įstatymas buvo parengtas, kad būtų kompensuotas žydų bendruomenių turėtas turtas, kuris anksčiau buvo naudojamas religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ar labdaros tikslams ir kuris buvo nusavintas nacistinio bei sovietinio totalitarinių režimų.

Kompensacijos forma pasirinkta, nes įvairiuose Lietuvos miestuose istoriškai gyvavusios žydų religinės bendruomenės holokausto metu buvo sunaikintos, todėl jų turto restitucija vadovaujantis galiojančiais įstatymais nėra galima.

Pagal projektą, 2013-2023 metais būtų išmokėti 128 mln. litų. Jie būtų pervesti specialiam fondui, kurio valdymo organas atstovautų Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms ir įstaigoms, jeigu jos pareiškia tokį norą.

Numatyta, kad kompensacija būtų naudojama Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti.

Lietuva yra viena iš paskutinių valstybių Europoje, iki šiol dar neišsprendusi klausimo dėl žydų turto kompensavimo ir dėl to nuolat sulaukia tarptautinės bendruomenės kritikos.

Įstatymo rengėjai pripažino, kad priėmus įstatymą tikėtinas laikinas antisemitizmo paaštrėjimas, tačiau pabrėžė, kad tokiu sprendimu bus pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas.

Tikimasi, kad kompensacija prisidės prie kultūrinio Lietuvos žydų bendruomenės palikimo Lietuvoje išsaugojimo ir jos dabartinių poreikių tenkinimo.

Vyriausybė taip pat tikisi, kad kompensacijos išmokėjimas ir, esant galimybei, atitinkamo nekilnojamojo turto perdavimas suteiks Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno daugiau nei 200 tūkst. žydų, o Vilnius buvo svarbus kultūrinis žydų centras. Tačiau per vokiečių okupaciją 1941-1944 metais naciai ir vietos kolaborantai nužudė daugiau 90 proc. Lietuvos žydų.

Tyrimo metu bendrovė RAIT gegužės 10-22 dienomis apklausė 1002 nuolatinius Lietuvos gyventojus nuo 15 iki 74 metų.

Per keletą metų ne kartą bankrutavo Lietuvos turizmo arba aviacijos įmonės – nukentėję turistai ir keleiviai vargu ar išvis atgaus prarastus pinigus.

Pastaraisiais metais neliko “flyLAL-Lithuanian Airlines”, “Starl Airlines”, “Star Holidays”, “Novus Orbis”, “Horizon Travel”, “Oasis Tours”. “Nėra jokio turto.” “Akivaizdu, kad bankrotas buvo suplanuotas”, kalba šių bendrovių bankroto administratoriai, rašo “Lietuvos rytas”.

Nuo kelionių rengėjos “Star Holidays” pernai nukentėję turistai ir apie 2 mln. litų praradę klientai dar puoselėja viltį atgauti pinigus.

Draudimo įmonė “Gjensidige Baltic” neketina prisiimti atsakomybės ir mokėti klientams kompensacijas dėl patirtos žalos. Motyvas – šios turizmo įmonės draudimo sutartis baigė galioti dar prieš jai nutraukiant veiklą. “Star Holidays” kelionės organizatoriaus finansinius įsipareigojimus draudė ir įmonė BTA, jos draudimo suma siekia beveik 740 tūkst. litų, dalis jos pradėta dalinti nuo “Star Holidays” bankroto nukentėjusiems asmenims.

Pareigūnai dvejoja, ar “Novus Orbis” bankrotas nebuvo tyčinis. Pasak bankroto administratorės Redos Dumčiūtės, įmonė jokio turto neturi, o vieną jos direktorių – Ireną Giedrienę – medžioja ir klientai Turkijoje. Turkai siekia, kad lietuvė atsidurtų už grotų.

Bankrutuojantis kelionių rengėjas “Horizon Travel” liko skolingas 2,1 mln. litų. Didžiausia skola -1,3 mln. litų turėtų atitekti “Tez Tour”.

“Įmonė nieko neturi. Jai skolingos kelios bendrovės, tačiau tai nėra dideli pinigai”, – sakė bankroto administratorius Aurimas Valaitis.

Prasčiausiai sekasi tiems, kurie liko už borto bankrutuojant įmonei “Starl Airlines”. 940 nukentėjusių keleivių nuostoliai siekia milijoną litų, dar pusę milijono litų žalos patyrė kelionių agentūros ir iš jų bilietus pirkę klientai.

“Dar anksti spręsti, kaip bus atlyginta nukentėjusiems žmonėms. Tačiau galimybės tikrai ribotos”, – neslėpė bankroto administratorius Algimantas Zajankauskas.

Tai rodo rezultatai apklausos, kurią surengė sausį rinkos, socialinių ir medicinos tyrimų agentūra “TNS Latvia” drauge su latvių kalba transliuojančio televizijos kanalo LNT laida “900 sekundžių”.

Iš jų 33 proc. respondentų visiškai nepritaria kompensacijų išmokėjimui, o 27 proc. veikiau nepritaria.

Savo ruožtu 6 proc. apklaustųjų visiškai pritaria kompensacijų išmokėjimui, o 13 proc. – veikiau pritaria.

20 proc. apklaustųjų neturėjo konkrečios nuomonės šiuo klausimu.

Vyriausybei apsisprendus dėl kasos aparatų įteisinimo turgavietėse, jų pirkimui kompensuoti iš Privatizavimo fondo siūloma skirti 3 mln. litų.

Tokį Finansų ministerijos siūlymą Vyriausybė svarstys pasitarime pirmadienį.

Finansų ministerija siūlo, kad šiemet vasario-kovo mėnesiais įsigytų kasos aparatų kaina bus kompensuojama 100 proc., balandžio mėnesį – 60 proc., gegužės-gruodžio mėnesiais – 50 procentų.

Vieno kasos aparato pirkimo išlaidos gyventojui gali būti kompensuojamos vieną kartą – naujam kasos aparatui ne daugiau 1 tūkst. litų, naudotam – iki 500 litų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė anksčiau prognozavo, kad kasos aparatų pirkimo kompensavimui gali prireikti apie 2,5 mln. litų. Anot jos, vidutinio funkcionalumo kasos aparatas kainuoja nuo 800 iki 1 tūkst. litų.

Vyriausybė sausio pradžioje priėmė galutinį sprendimą, kuriuo nuo šių metų gegužės pradžios įteisino kasos aparatus turguje. Juos turės įsirengti dengtuose paviljonuose prekiaujantieji maisto produktais.

Lietuvoje šiuo metu yra 108 turgavietės, turinčios dengtus paviljonus.

Protestuodami prieš kasos aparatus smulkieji prekiautojai vasario 7 dieną rengia mitingą Vilniuje.

Kova dėl kompensacijų žvejams

Klaipėdos apygardos teismas neskundžiama nutartimi nutarė, kad tarptautinio dujotiekio kompensacijas žvejams turi teisę skirstyti Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija.

Dienraštis “Vakarų ekspresas” rašo, kad šią teisę kvestionavo bendrovė “Banginis”.

Nesutarimai tarp “Banginio” direktoriaus Algirdo Aušros ir asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos prasidėjo po to, kai asociacija gavo teisę išdalyti vienkartines kompensacijas Lietuvos žvejybos laivų savininkams už galimą dujotiekio “Nord Stream” įtaką žvejybinei veiklai Baltijos jūroje.

Du “Banginio” laivai atitiko sąlygas, tad asociacija bendrovei taip pat pasiūlė kompensaciją – po 14,3 tūkst. eurų (49,4 tūkst. litų) kiekvienam laivui.

„Vakarų ekspresas“ rašo:

“Banginiui” nebuvo pateikta jokios informacijos apie kompensacijoms išmokėti gautą sumą bei išmokų apskaičiavimo tvarką, o, anot A. Aušros, kitų šalių laivų savininkai gavo ženkliai didesnes kompensacijas. Tad kilo įtarimas, jog asociacija galėjusi pasisavinti dalį jai patikėtų lėšų.

Uuostamiesčio dienraščio teigimu, šiemet vasarą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė ikiteisminį tyrimą nutraukė nesant nusikaltimo požymių. Šis sprendimas tuomet motyvuotas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog asociacija teisėtai vedė derybas dėl vienkartinės kompensacijos suteikimo, o laivams buvusi skirta 100 tūkst. eurų suma – kaip tik po 14 285 eurus visiems reikalavimus atitikusiems septyniems.

Tiesa, “Banginis” už jai priklausančius laivus pinigų nepriėmė, nes, anot A. Aušros, minėta asociacija neįgaliota atstovauti jo įmonei.

A. Aušros skundą rugsėjį atmetė ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, tačiau šis nutarimas vėl buvo apskųstas. Spalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja A. Aušros skundą patenkino nurodydama, jog ikiteisminis tyrimas galbūt buvo nutrauktas nepagrįstai.

Kaip praneša „Vakarų ekspesas“, Tuomet atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Žuvininkystės tarnyba buvo įgaliojusi A. Bargailos vadovaujamą asociaciją atstovauti asocijuotų ir neasocijuotų Lietuvos žvejų interesams Baltijos jūros regioninės patariamosios tarybos vykdomajame komitete, tačiau toks įgaliojimas esą neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog asociacija buvo įgaliota vesti derybas su “Nord Stream AG”.

Pabrėžiama, jog “Nord Stream AG” jokių kompensacijų mokėti apskritai neprivalėjo, nes jūros dugnu nutiestas dujotiekis žvejams netrukdo. Netgi sutartyje buvę nurodyta, jog išmoka suteikiama dėl hipotetinės prielaidos. Be to, kompanija pavieniams žvejams nieko nemokėjo, ji pati priėmė sprendimą ir pasirinko tik tas žvejų susivienijimo organizacijas, kurios atstovaujamos tarptautinėse organizacijose.

“Lietuva nebūtų gavusi nieko”

Alfonsas BARGAILA, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas
A. Aušra nenori pripažinti, kad asociacija yra aukštesnis vienetas. Jau ketverius metus mes esame Baltijos jūros regioninėje patariamojoje taryboje.

Skaičiuojant kompensacijas valstybės, kurios žvejoja Baltijoje, buvo suskirstytos į kelias grupes pagal tai, kiek jų interesus pažeidžia dujotiekis “Nord Stream”. Pirmojoje grupėje buvo Danija, o Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos interesai yra mažiausiai pažeidžiami. Lietuva nebūtų gavusi nieko, pinigų kompensacijoms gavome tik mano iniciatyvos dėka – susipažinau su “Nord Stream AG” vadovybe ir įtikinau, kad ir mūsų žvejų veiklai dujotiekis turi šiek tiek įtakos. “Nord Stream” pasakė, kad su įmonėmis nesiderės – tik su didžiausiomis asociacijomis. Jei derėtųsi su kiekviena žvejybos įmone Baltijoje, nežinia kada baigtų. A. Aušra yra Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas, bet tai tik jo įmonė konfederacija pasivadino – ji viena joje ir tėra, su trimis laivais.

Gali būti, kad kreipsimės dėl A. Aušros elgesio – negalima be teismo nutarties kaltinti, kad mes paėmėm, iššvaistėm… Esu deputatas, eisiu į rinkimus, ir tai man labai pakenkė.

“Tarybų Lietuvoj viskas galima”

Algirdas AUŠRA, UAB “Banginis” direktorius

Neįsivaizdavau tokio teismo sprendimo. Šokiruoja ir glumina, kad Lietuvoje galima parduoti sau nepriklausantį verslą šeimininkui nežinant. Ir dar sako: “Tu nešauk, nes gėdą Lietuvai darai.” Pasirodo, prokuratūros tokia pozicija – visuomeninė organizacija, kuriai mes nepriklausome, gali manipuliuoti mūsų finansais nesiklausdama mūsų nuomonės. Man kvepia absurdu. Reikia turėti įmonės įgaliojimą liečiant jos finansus. Su švedais taip nepasielgtų – jei neturi įgaliojimo, negali ir derėtis. O pas mus, Tarybų Lietuvoj, viskas galima.

Visos kitos šalys gavo dukart didesnes kompensacijas nei mes. Patys su “Nord Stream” puikiausiai galėtume vesti derybas. Bet dabar jie laukė sprendimo. Kam šnekėtis su nepaklusniu, kai gali šnekėtis su paklusniu, kuris paėmė perpus mažiau pinigų.

Už savo teises kovoti visada verta, – tuo įsitikino vilnietis Mindaugas Malinauskas, dėl patirtų nesklandumų iš mobiliojo ryšio operatoriaus sulaukęs net 294 Lt kompensaciją.

Tokį dosnumą pademonstravo bendrovė “Tele-2″, pripažinusi, kad dėl jos kaltės klientui teko patirti daug nemalonumų. Pradžioje jis gavo sąskaitą už 2 telefonus, nors buvo pirkęs tik vieną. Apie klaidą informuotas operatorius pažadėjo ją ištaisyti, tačiau po kurio laiko visi 5 to kliento vardu registruoti abonementai gavo po žinutę apie skolą, o vėliau telefonai buvo apskritai išjungti. Po porą valandų trukusių aiškinimusi “Tele-2″ atsiprašė ir  lojaliam klientui dovanojo viso mėnesio sąskaitų apmokėjimą bei pridėjo dar 100 Lt kompensacijos kito mėnesio sąskaitoms padengti.

Tiesa, “Tele-2″ atstovas Andrius Baranauskas perspėja, kad didelės kompensacijos netaikomos automatiškai. “Nėra taip, kad kažkas kažko prisigalvoja, pagrasina kreiptis į žiniasklaidą, ir mes jau skubame mokėti. Kompensuojame tik tada, kai patys būname kalti ir norime neprarasti lojalių klientų”, – aiškina jis.

“Bitės” atstovė Raminta Rimkienė tikina, kad pas juos taip pat nėra unifikuotų kompensacijų dydžių ir tvarkos: “Kiekvieną kliento skundą nagrinėjame individualiai. Kartais klientams suteikiame nemokamų papildomų paslaugų ar netaikome mėnesio plano mokesčio pokalbiams”.

Panaši ir “Omnitel” politika. “Kompensacijos mokamos tada, kai nesusipratimas įvyksta dėl mūsų klaidos arba dėl techninių nesklandumų. Kiekvieną tokį atvejį vertiname individualiai”, –  informuoja bendrovės atstovė Daiva Selickaitė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlys nepasiturintiems žmonėms kompensuoti dalį išlaidų už elektrą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Pasak jo, rudenį ministerija pateiks pasiūlymų paketą dėl tokios piniginės socialinės paramos.

“Gyvename dvidešimt pirmajame amžiuje, reikia užtikrinti orų gyvenimą, ypač ten, kur gyvena vaikai, kuriems reikia mokytis”, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė D.Jankauskas.

Kriterijai pretenduoti į kompensaciją būtų žmonių turtas ir pajamos. Bus siūloma vienam gyvenančiam socialiai remtinam žmogui kompensuoti 40 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį, o šeimai – 60 kWh.

Taip pat numatoma kompensuoti dalį nuomos mokesčio jaunoms šeimoms, laukiančioms socialinio būsto. Taip pat bus pasiūlyta, kad socialiai remtini studentai, jeigu jiems paskiriama stipendija, galėtų gauti ir stipendiją, ir paramą.

Pasak D.Jankausko, “būtų gerai”, jeigu būtų galima pokyčius įgyvendinti nuo 2012 metų, galbūt dalį jau nuo 2011 metų.

Nuo spalio 1 dienos reformuojant Darbo biržą ir naikinant darbo rinkos mokymo centrus, dalį funkcijų – konsultavimą, psichologinę pagalbą, darbo įgūdžių mokymus – svarstoma perkelti į privatų sektorių.

Šiuo metu socialiai remtiniems asmenims ir šeimoms yra kompensuojama dalis būsto šildymo išlaidų, dalis išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui.

Vyriausybė pirmadienį dar kartą ėmėsi svarstyti įstatymo projektą dėl kompensacijų žydų bendruomenėms už nusavintą turtą.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, jog projekto esmė nekinta – naujame projekte keičiamos tik sąvokos.

“Nepasakyčiau, kad įstatymas keičiasi iš esmės, keičiami daugiau yra formos reikalai, kiek tai susiję su galimais vertinimais dėl konstitucingumo”, – BNS sakė ministras.

“Pirmiausiai keičiasi pats pavadinimas, nes iki tol buvo žydų bendruomeninio turto kompensavimo įstatymas, dabar yra žydų religinių bendruomenių turto. Turiu pripažinti, kad esmė nuo to nelabai keičiasi, nes ikikariniu laikotarpiu žydų bendruomenė ir žydų religinė bendruomenė buvo vienas ir tas pats”, – pridūrė R.Šimašius.

Anot jo, taip pat patikslintas aiškinamasis raštas: “nustatyta, kad tas įstatymas neturi jokio santykio su restitucija”.

Pagal Vyriausybės parengtą projektą būtų kompensuota dalis nusavinto turto vertės, tačiau Seimas šio projekto dar nesvarstė.

Vyriausybė siūlo, kad 2012-2023 metais būtų išmokėta 128 milijonų litų kompensacija už nacių ir sovietų režimų nusavintą religinių bendruomenių turtą.

Numatoma kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, “kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų”, vertės, teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Teisingumo ministerija pažymi, kad įstatymo priėmimas nereikštų, jog Lietuva prisiima teisinę ar politinę atsakomybę už okupacijų padarytą žalą.

Anot projektų rengėjų, priėmus įstatymą būtų pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas, atitinkamo nekilnojamojo turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.

Visų šiais metais naikinamų ar reorganizuojamų institucijų darbuotojų išeitinėms išmokoms bei kompensacijoms už nepanaudotas kasmetines atostogas gali prireikti apie 15 mln. litų, antradienį rašo “Lietuvos žinios”.

Pasak dienraščio, tikslus nuo liepos 1-osios likviduojamų apskričių viršininkų administracijų atleidžiamų valdininkų išmokoms reikalingų lėšų poreikis bus žinomas tada, kai paaiškės, kiek darbuotojų bus perkelta į valstybės ar savivaldybių įstaigas, perimančias apskrities viršininko administracijos atliekamas funkcijas.

Teigiama, kad 2010-aisiais valstybės tarnyboje bus atsisakyta beveik tiek pat žmonių, kaip ir per praėjusius metus. Pernai atleistiems valstybės tarnautojams buvo išmokėta 1,3 mln. litų išeitinių išmokų.

Finansų ministerijos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį pagal valstybės valdymo reformos išlaidų 2010 metų programą atsiskaitymams su atleidžiamais darbuotojais – išeitinėms išmokoms, kompensacijoms už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo paskirstyta tokia pati suma.

Daugiausiai – 904,5 tūkst. litų – skirta pertvarkomų Žemės ūkio ministerijos tarnybų darbuotojams. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos gavo 454,3 tūkst. litų, Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras – 418 tūkst. litų, Laukystos žuvų veislynas – 32,2 tūkst. litų.

Švietimo ir mokslo ministerija atleistiems Kvalifikacijų tarnybos valstybės tarnautojų išeitinėms pašalpoms gavo 203,9 tūkst. litų, Vidaus reikalų ministerija atsiskaityti su Tautinių mažumų ir išeivijos departamento darbuotojais – 200,7 tūkst. litų. Pernai už nepanaudotas kasmetines atostogas šio departamento darbuotojams dar buvo pridėta 161 tūkst. litų iš Vyriausybės rezervo.

Skaičiuojama, kad vien dėl Tautinių mažumų ir išeivijos departamento bei Kvalifikacijų tarnybos likvidavimo kasmet bus sutaupoma per 7 mln. litų valstybės lėšų, iš jų vien iš atlyginimo fondo -1,6 mln. litų.

Anot ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio, šiemet valdininkų skaičių Vyriausybė nusiteikusi mažinti 5 procentais. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojų turėtų sumažėti 3,4 tūkstančio.

“Reforma vykdoma ne tik mažinant etatus, bet ir karpant darbo užmokesčio fondą. Šiemet visoms institucijoms jis sumažintas 10 procentų”, – sakė kancleris.

Ministro pirmininko tarnybos teigimu, nuo 2009-ųjų sausio 1 dienos iki 2010-ųjų sausio 1 dienos visose įstaigose, kurioms pareigybių skaičių nustato Vyriausybė, valstybės tarnautojų ir dirbančiųjų pagal darbo sutartis skaičius sumažėjo 3386 pareigybėmis – iki 56,77 tūkstančio.

Tuo metu kitų institucijų reguliavimo srityje esančiose įstaigose užimtų pareigybių skaičius per šį laikotarpį sumažėjo 538 pareigybėmis.

Bendrai visose viešojo administravimo įstaigose 2010 metų sausio 1 dieną buvo užimta 75,2 tūkst. pareigybių – 3924 pareigybėmis mažiau nei prieš metus.

Be to, Vyriausybė savo reguliuojamose įstaigose ir institucijose periodiškai mažino ir didžiausią leistiną pareigybių skaičių. Per metus šis skaičius sumažėjo 4660 pareigybėmis.

Valstybės tarnybos departamento kovo 1-osios duomenimis, Ministro pirmininko tarnyboje bei Vyriausybei atskaitingose įstaigose buvo 3422, Seimo kanceliarijoje – 930, Prezidentės kanceliarijoje – 151 užimtas etatas.