Pažanga. Žmogus pažengė tiek, kad gali sukurti įrenginį, laikomą potencialiu žmonijos naikinimo įrankiu. Dirbtinis intelektas ne tik žavi – jis kelia baimę, verčia technofobus sapnuoti košmarus, o žymūs išradėjai, mokslininkai perspėja apie galimas nemalonias pasekmes.

Dirbtinis intelektas pagrįstas tuo, kad gali mokytis ir tobulėti – kaip žmogus. Tačiau kompiuteris gali tobulėti taip sparčiai ir be atvangos, kad žmogui, kuris jį sukūrė, po kurio laiko gali būti sudėtinga jį pralenkti. Būtent šis nepasitikėjimas mūsų ribotumu ir verčia jaudintis nemažą netgi akademinės bendruomenė dalį. Tačiau ar išties tam yra pagrindo? Ar robotai, kompiuteriai gali paversti žmoniją savo vergais ar bent jau augintiniais?

Dirbtinis intelektas tapo šiuolaikine juodąja magija, kurią reikia deramai nukreipti. Kompiuteriai taps pavojingi tada, kai bus nebevaldomi ir prilygs branduoliniams ginklams.

Tiesa, robotus jau norima mokyti kaip karius ir telkti iš jų bebaimių savižudžių kariuomenę. Pavyzdžiui, tokio tipo įrenginiai kuriami Rusijoje, bet jie nesužavėjo Kremliaus lyderio. Šį sausį pristatyti robotai žudikai nei savo išvaizda, nei judesiais neišgąsdintų turbūt net kurmio. Robotas labiau primena kario skeletą su grupės „Daft Punk“ šalmu ant keturračio. Žinoma, ne visi įrenginiai gali atrodyti kaip Terminatorius, tačiau tokia karinga ir daugiau nei 4 proc. savo BVP karo reikmėms skirianti šalis aiškiai prašovė pro šalį.

Mašinos pačios nėra emocionalios ar racionalios – jos veikia pagal konkrečius žmonių įsakymus.

2015 m. sausį specialistai susirinko į Dirbtinio intelekto pažangos asociacijos konferenciją aptarti, ar išties robotai gali sukilti prieš žmones ir sukelti karą. Teksase ekspertai išdėstė skirtingas nuomones, ar „mirtini autonominiai ginklai“ turėtų būti uždrausti. Specialistas Toby Walshas teigia, kad yra daug argumentų  – teisinių, etinių, politinių ir techninių, kodėl derėtų uždrausti šias mašinas. Tačiau Tarptautinės jungtinės dirbtinio intelekto konferencijos prezidentė Francesca Rossi jam oponavo, aiškindama, kad šie įrenginiai savaime nėra pavojingi. Ir tai tiesa – tinkamose rankose jie atliks naudingus darbus, o ne kels destrukciją. F.Rossi įspėja, jog kuriant robotus reikia būti gerai apsibrėžus, ko bus siekiama, kad vėliau rezultatas nenuviltų, nes mašinos pačios nėra emocionalios ar racionalios – jos veikia pagal konkrečius žmonių įsakymus.

Čia iškyla etiniai dalykai – juos pabrėžia net ir tie ekspertai, kurie ramiai žiūri į robotų populiarėjimą. F.Rossi primena, kad etiniai principai nėra universalūs, kaip dažnai manoma, todėl juos kaskart reikia peržiūrėti. Panaši problema kyla ir šiuo metu kuriant bepiločius automobilius, kuriuose tėra nedidelių sugebėjimų dirbtinio intelekto sistemos. Pavyzdžiui, kas bus atsakingas už incidentą kelyje, jei įvyks avarija ir per ją bus sužeistas žmogus: automobilis, kuris „vairavo“, ar žmogus, kuris tiesiog sėdėjo šalia ir, pavyzdžiui, naršė planšetiniu kompiuteriu?

Roboto mąstymas žmogui ateityje suteiks neįtikėtinai daug naudos visose gyvenimo srityse: nuo mokslo, švietimo iki ekonomikos ir sprendimų kasdieniame gyvenime.

Tuomet, kai imamasi kurti įrenginius, kurie mums turėtų lengvinti gyvenimą, iš tiesų mums pridedama daugiau atsakomybių ir netgi iškeliama moralinių klausimų. „Microsoft“ atstovas Ericas Horvitzas, oponuodamas žymaus fiziko Stepheno Hawkingo perspėjimams, prognozuoja, kad mašinos niekada nepraras žmogaus kontrolės. „Microsoft Research“ lyderis išdėsto išties įdomią poziciją: jo manymu, dirbtinis intelektas gali tapti savarankiškas, tačiau nekels grėsmės žmogui. E.Horvitzas atskleidė, kad ketvirtis korporacijos padalinio laiko skirta būtent robotų veiklai tirti. Kad šiuo metu tiek daug dėmesio ir diskusijų skiriama dirbtiniam intelektui, jis laiko pranašumu, nes tai skatins spartesnę pažangą, roboto mąstymas žmogui ateityje suteiks neįtikėtinai daug naudos visose gyvenimo srityse: nuo mokslo, švietimo iki ekonomikos ir sprendimų kasdieniame gyvenime.

Nepaisant gana didelio skepsio, „Microsoft Research“ jau turi savo darbo vaisių: tai „Cortana“ – balsu kontroliuojamas virtualus asistentas, kuris veikia „Windows Phone“ platformoje ir netrukus, kai tik pasirodys „Windows 10“, bus pasiekiamas ir staliniuose kompiuteriuose. E.Horvitzas įsitikinęs, kad „Cortana“ ir atsirasiantys jo konkurentai paskatins šių virtualių asistentų vystymąsi ir populiarėjimą. Jis netgi mano, kad galutinis technologijų kompanijų karas vyks dėl dirbtinio intelekto programų.

Vis dėlto korporacijos atstovas neslepia ir galimo dirbtinio intelekto trūkumo – tai gali pažeisti žmonių privatumą. Bet ir čia E.Horvitzas mato išeitį: jo manymu, pati programa sugebės adekvačiai rinkti informaciją, nenusižengdama normoms, tai yra surinkta medžiaga, laikoma duomenų bazėse, bus prieinama anonimiškai arba taip, kad apie konkrečius asmenis būtų atskleista kuo mažiau.

Negana to, šiemet korporacija prabilo apie dar tobulesnį įrankį – „Einstein“. Kol kas tai tik projektas, bet, sprendžiant pagal užuominas, šis virtualus asistentas pakeis „Cortana“ ir turės Alberto Einsteino smegenis. Bent jau teoriškai.

„Cortana“ nėra vienintelis dirbtinio intelekto pritaikymo pavyzdys technologijų kompanijose. „Siri“ yra „Apple“ produktas, šiek tiek palengvinantis gyvenimą telefono naudotojui: gali užsakyti lėktuvo bilietus ar staliuką restorane, pasakyti laiką kitoje zonoje ar panašiai. Vis dėlto „Siri“ galimybės yra ribotos, ir turbūt todėl ši programa nesulaukė didžiulio vartotojų susidomėjimo.

Tačiau „Apple“ 2014 m. išsidavė kurianti naują virtualų asistentą, kuris labiau primins dirbtinį intelektą: „Viv“ principas yra tas, kad jis įvykdys turbūt viską, ką vartotojas jam palieps, nes šis asistentas sugebės mokytis. Pasak kūrėjų, „Viv“ turės „neribotas smegenis“, leisiančias kasdien atlikti vis daugiau ir įvairesnių užduočių, ištartų žodžiu. Pagrindinis principas – kuo daugiau vartotojų naudosis asistentu, tuo jis taps „protingesnis“.

Bet ir „Viv“ jau turi konkurentų, kurie „specializuojasi“ kitoje srityje: IBM sukurtas „Watson“ laimėjo JAV televizijos šou „Jeopardy!“, kuriame atsakoma į testo klausimus. Robotas aplenkė pasaulio čempioną Keną Jenningsą, kuriam beliko pasveikinti sistemą su pergale.

Su robotais žmonės gali susidurti ne tik prie žaidimų stalo. Tai ir virtualus bendravimas, kai kompiuteris geba palaikyti net ir neformalų pokalbį, vartodamas slengą, suvokdamas žmogaus sakomą ar rašomą pranešimą su sutrumpinimais, metaforomis.

Ekspertai mano, kad artimoje ateityje nebereikės žmonių buhalterių, investuotojų, gyvybės draudimo agentų.

Ar kompiuteriai galėtų atstoti natūralų bendravimą ir net tapti draugais – gana utopinė ir sociofobiška mintis. Tačiau dar radikalesnę idėją pasiūlė režisierius Spike‘as Jonze‘as filme „Ji“: seniai išaugęs paauglystę romantiškos sielos laiškų rašytojas įsimyli savo virtualią asistentę. Samanta, kuriai davė vardą pats Teodoras, yra ypač išmani operacinė sistema, kuri tobulėja priklausomai nuo savo šeimininko ir kartu su juo – lyg realiame gyvenime tai darytų poros. 40-metį perkopęs vyras – nusivylęs asmeniniais santykiais ir nesocialus, todėl virtuali asistentė ne tik padeda sparčiau atlikti darbus, primena dienotvarkę, bet ir tampa kompanione. Tačiau ne viskas nuspalvinta rožine spalva. Galiausiai fizinio ryšio trūkumas Teodorą palaužia, o virtualios asistentės „neištikimybė“ su kitais vartotojais galutinai nutraukia idealizuotą santykį. Išties Teodoras norėjo susikurti idealią antrąją pusę, kuri jį suprastų ir būtų susitelkusi tik į jo poreikius, nes jo santykiai šeimoje ir nenusisekusi ilga draugystė iškreipė sveikų santykių suvokimą.

Meninis filmas lyg ir konstatuoja nesėkmę bandant sukurti visavertį ryšį su virtualiu partneriu realybėje, nes peržengti kai kurių ribų neįmanoma.

Žvelgiant ne į asmeninį, o profesinį lygmenį, dirbtinis intelektas gali išties paveikti kone visas profesijas. Ekspertai mano, kad artimoje ateityje nebereikės žmonių buhalterių, investuotojų, gyvybės draudimo agentų. Robotai galės atlikti visus skaičiavimus ir nurodyti rizikas akcijų biržose, sparčiai apskaičiuoti atlyginimus ir panašiai. Jų tikrai šaltas protas leis efektyviai veikti ir užtikrins aukščiausios kokybės sprendimus. Be abejo, ne paskutinėje vietoje ir pigumo klausimas. Taigi kompiuteriai taps tikrąja pigia darbo jėga, kuriai nereikės atostogų ir draudimo. Tačiau kol kas šių profesijų atstovams nereikia panikuoti, nes permainos vyksta lėtai. Be abejo, bene didžiausią palengvinimą savo darbuose jaus tiksliųjų mokslų specialistai, ypač tie, kurie dirba laboratorijose, o psichologai, neuromokslininkai galės adekvačiau rinkti ir kaupti duomenis.

Pramonės revoliucija truko kelis šimtus metų, o štai technologijų amžiuje kompiuteriai daug greičiau perims pozicijas.

Ko baiminasi didžiausi technofobai – kad jų vaikai ar anūkai liks be darbo, nes pasaulį ištiks globalus nedarbas. „Baidu“ kompanijos, vadinamos Kinijos „Google“, bendradarbis Andrew Ngasas, dirbęs „Gooogle“ ir „Coursera“, atmeta piktavališkų kiborgų sukilimą. Jis tik iškelia nerimą keliantį galimą ekonominį poveikį, kurį padarys pažangūs kompiuteriai ir sistemos, kaip pateikdamas labai paprastą pavyzdį: jei bus sukurti tikrai saugiai vairuojantys bepiločiai automobiliai, pusketvirto milijono sunkvežimių darbuotojų neteks darbo.

Atrodo, kad robotų revoliucija gali priminti industrializaciją, kai iš 98 proc. ūkininkų turėjo likti vos 2 proc. A.Ngasas primena, kad pramonės revoliucija truko kelis šimtus metų, o štai technologijų amžiuje kompiuteriai daug greičiau perims pozicijas.

Reikėtų paminėti, kad A.Ngasas vadovavo didžiajam projektui „Google Brain“: 2012 m. birželį korporacija sukūrė 16 tūkst. kompiuterių, užprogramuotų atpažinti katę, peržiūrėjus milijonus šių gauruotų keturkojų iš „YouTube“ vaizdo įrašų. Taigi dirbtinis intelektas reiškia ne tik aklą veiksmų vykdymą, bet ir kategorizavimą, atpažinimą. Šiuo metu „Google“ naršyklė panaudoja kompiuterių „gilųjį mokymą“ kalbos atpažinimo, interneto paieškos ir reklamos konfigūravimo įrankiuose.

Taip pat derėtų nepamiršti, kad kartu dirbtinio intelekto suklestėjimas kurs darbo vietų aukštųjų technologijų sektoriuje: robotus ne tik reikės prižiūrėti, skirti jiems užduotis, vadovauti, bet ir strateguoti, kurti idėjas. Vis dėlto daugelis dirbtinio intelekto gerbėjų tiki, kad per du dešimtmečius 60 proc. darbo jėgos perims mašinos, todėl išnyks daug vidutinės kvalifikacijos darbo vietų, išliks labiau vadovaujančios pozicijos.

Daug diskutuojama apie tai, ar mašinos galėtų priimti racionalius sprendimus greičiau už žmones. Neoficialūs tyrimai rodo, kad visuomenė pasidalijusi pusiau: vieni mano, jog žmogaus išmintis ir sumanumas bet kokiu atveju pralenkia užprogramuotą įrenginį, kiti – atvirkščiai. Tačiau yra toks keistas dalykas, vadinamas Moraveco paradoksu: kompiuteriai labai gerai atlieka užduotis, kurios reikalauja greičio ir tikslumo ir kurios ne visiems žmonėms yra įkandamos (pavyzdžiui, išspręsti matematines lygtis, žaisti šachmatais, vairuoti automobilį), o, tarkim, žmonėms visiškai paprasta paimti kavos puodelius nuo stalo ir juos išplauti (arba sudėti į plovyklą).

Psichologė Alison Gopnik, analizuojanti vaikų sąmonę, tvirtina labai netikėtą dalyką: šiandieninės mašinos nėra protingesnės už dvejų metų vaiką. Tiesa, tokio amžiaus vaikas negeba žaisti šachmatais ar vairuoti, bet net ir dvimetis padaro daug dalykų, kurių kompiuteris negali: sukurti teorijas, hipotezes, išsiaiškinti, kaip viskas veikia, imituoti ir – svarbiausia – mokytis ir būti kūrybingam.

Hanso Moraveco galutinis argumentas yra tas, kad kompiuteriai remiasi puikiais, bet dažnai nesąmoningais argumentais. Patirtis, žinios, kurios išsivystė žmogaus smegenyse per milijardus metų, nepasiduoda staigiai imitacijai.

Programavimas vis dar atliekamas pagal programuotojo vertybių sistemą, todėl dirbtinio intelekto atsakomybė prilygs jį sukūrusio žmogaus valiai.

Antras klausimas susijęs su vertybėmis ir morale. Mes, žmonės, sprendimus priimame vertybių pagrindu. Ar kompiuteriai turi vertybes? Dirbtinio intelekto ekspertas Stuartas Russellas teigia, kad jau galima programuoti kompiuterius naudingumo pagrindu, siekiant, jog mašina įgytų gebėjimą vertinti pagal vertes. Vis dėlto programavimas vis dar atliekamas pagal programuotojo vertybių sistemą, todėl dirbtinio intelekto atsakomybė prilygs jį sukūrusio žmogaus valiai.

Taigi dirbtinis intelektas padės mokslininkams atlikti tyrimus, įmonės lengviau apdoros duomenis, išpopuliarės bepiločiai automobiliai. Vis dėlto kompiuterių įtaką  jaučiame ir kasdieniame gyvenime: patobulėjus technologijoms, sužinosime tikslesnes orų prognozes, nes nėra nieko nemaloniau, nei sugadinta išvyka ar skėčio tampymasis veltui. Programinė įranga galės atsijoti visus turimus duomenis, gauti aiškesnį vaizdą apie būsimus orų reiškinius ir paskelbti išankstinius įspėjimus, taip gal net išgelbėti gyvybes. Dirbtinio intelekto sistema padės ūkininkams išvengti miško gaisrų. NASA taip pat plėtoja programą, kuri gali padėti erdvėlaiviams nustatyti audras ir stichijų pavojų.

Dar vienas būdas prisidėti prie planetos švarinimo, o ne užkariavimo – kurti robotus, galinčius valyti užterštą orą, mažinti žalą ekosistemai, kurią daro gamyklos. Šiuo metu mokslininkai gali iš Žemės valdyti į kosmosą paleistus erdvėlaivius, kad ištyrinėtų tam tikrus objektus bei planetas, kur saugiai dar negali nusileisti žmogus. O ateityje tai bus dar paprasčiau ir efektyviau, nes į kosmosą bus siunčiami nebe orlaiviai, o robotai.

Yra net programinė įranga, stebinti pacientų sveikatos įrašų pokyčius ir perspėjanti gydytojus apie galimus rizikos veiksnius ir problemas.

Ne tik kosmose, bet ir Žemėje dirbtinis intelektas yra naudingas žmogui: JAV „Cedars-Sinai“ medicinos centre naudojama novatoriška speciali programinė įranga, padedanti nustatyti širdies priepuolių riziką iki jų ištikimo. Dirbtiniai raumenys imituoja tikrų raumenų judesius, o išmanieji prietaisai gali atskirti gyvybę gelbėjančius vaistus nuo placebo.

Pažangiausia dirbtinio intelekto panaudojimo medicinoje technologija šiuo metu laikomi robotai chirurgų padėjėjai, paduodantys gydytojams reikiamus įrankius per operaciją. Yra net programinė įranga, stebinti pacientų sveikatos įrašų pokyčius ir perspėjanti gydytojus apie galimus rizikos veiksnius ir problemas, susijusias su vaistais, kuriuos paskyrė pirminės sveikatos priežiūros gydytojas.

Negana to, robotai gali padėti nustatyti kone šiuolaikinių amžių liga vadinamą vėžį: dirbtinis intelektas parengtas taip, kad nustatytų „socialinius tinklus“ tarp ląstelių baltymų. „Cancer Genome Atlas“ principas – tirti pakitusias ląsteles, nes onkologinė liga pakeičia ląsteles, taip pat ir baltymų ryšius. Mašinos mokomos, kad galėtų prognozuoti, kaip atskiros mutacijos gali paveikti visą tinklą, net jei sistema sudėtinga ir plati. Šią sistemą Harvardo mokslininkai naudoja navikams inkstuose nustatyti.

Prieš miegą apie juodąsias skyles mąstantis astrofizikas teigia, kad dirbtinio intelekto sukūrimas mums galėtų padaryti negrąžinamą žalą.

Nepaisant akivaizdžių kompiuterių tobulėjimo pranašumų, klesti technofobija ir pasipriešinimas. Robotai baugina ne tik vyresnio amžiaus ar tiesiog konservatyvesnius žmones, bet ir tiksliųjų mokslų atstovus. Pavyzdžiui, žymiausiu šiuolaikiniu mokslininku vadinamas S.Hawkingas ne sykį žiniasklaidoje yra išdėstęs savo vienareikšmišką poziciją dėl dirbtinio intelekto. Jo įsitikinimu, robotai kelia realią grėsmę žmonijai ir net mūsų planetai. Prieš miegą apie juodąsias skyles mąstantis astrofizikas teigia, kad dirbtinio intelekto sukūrimas mums galėtų padaryti negrąžinamą žalą. Tačiau pats mokslininkas, kuris yra paralyžiuotas, naudojasi dirbtinio intelekto sistema bendraudamas su išoriniu pasauliu. Jis sutinka, kad dabartinės sistemos yra naudingos, bet idėjos dėl robotų savarankiškėjimo jam kelia baimę.

Užkirsti kelią technologinei raidai būtų sudėtinga, todėl kalbėti apie dirbtinio intelekto tobulinimo nutraukimą neverta. Prieš dešimt metų žmonės vargu ar įsivaizdavo, jog robotai taps mūsų gyvenimo dalimi, – kad ir netiesiogiai: stebės orus, astronominius reiškinius, padės atliekant tyrimus, o gatvėse bus bandomi bepiločiai automobiliai.

Dirbtinio intelekto sistemos „Cleverbot“, su kuria galima kalbėtis internetu, kūrėjas Rollo Carpenteris mano, kad mašinos taps autonomiškos ir pačios galės perkurti save, todėl tai kels pavojų žemesnio intelekto žmonėms. Pasak jo, atrodo, kad žmoniją gali ištikti savotiška technologijų amžiaus revoliucija, tai yra žmogus, kuris negebės tobulėti greičiau už mašinas, tiesiog natūraliai išnyks, nes jo kova už būvį bus pralaimėta. Taip atsitiko, tarkim, su neandertaliečiais – jie nesugebėjo prisitaikyti prie sąlygų, išmokti elgtis su ugnimi, todėl išmirė, o ~Homo sapiens sapiens~, mūsų protėviai, sugebėjo įveikti visus išbandymus ir evoliucionavo.

Štai vienas įtakingiausių šių laikų verslininkų Elonas Muskas jau susirūpino, kad netaptų robotų auka. Jis paaukojo 10 mln. dolerių „Future of Life“ institutui, kad mokslininkai sukurtų programą, kuri išlaikytų dirbtinį intelektą nepavojingą žmogui. E.Muskas pabrėžė, kad robotai turi likti naudingi žmonijai, – jo nuomonė išties sutampa su S.Hawkingo, kuris pats naudojasi tos sistemos privalumais.

Nors suprasdami, kad programos žmonėms naudingos, įtakingi protai siekia visomis išgalėmis apsisaugoti nuo jų galimų karingų veiksmų. Tiesa, „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas tai pat investavo ir į dirbtinio intelekto sistemas kuriančias įmones „Vicarious“ ir „DeepMind Technologies“, bet pabrėžė, kad šie kūrėjai programuoja laikydamiesi aukštų etinių ir moralinių normų.

Sistemų tobulėjimą jis vadina Pandoros skrynios pravėrimu, to veiksmo dabar sustabdyti nebeįmanoma.

Seras Clive‘as Sinclairas, kuris praėjusio amžiaus pabaigoje sukūrė legendinius kompiuterius „ZX Spectrum“, skirtus programuotojams, irgi turi didelių nuogąstavimų dėl dirbtinio intelekto. Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje ir kitur XX a. devintajame dešimtmetyje išpopuliarėjusius kompiuterius dabar keičia mokslininkams skirti kvantiniai kompiuteriai. C.Sinclairui atrodo neišvengiama, kad galiausiai kompiuteriai užkariaus teritorijas ir suvarys žmones į narvus, bet kartu jis priduria, esą toks perversmas nebūtinai yra negatyvus. Sistemų tobulėjimą jis vadina Pandoros skrynios pravėrimu, to veiksmo dabar sustabdyti nebeįmanoma.

Ar brito pranašystės išsipildys – neaišku, nes žmogus pats daug ką lems savo išlikimo istorijoje, ir tai priklauso ne tik nuo robotų ar išorinių veiksnių. Jei dabar bręstanti vadinamoji Z karta atsisakys fundamentalių vertybių ir leis savo gyvenimą tvarkyti racionaliems kompiuteriams, kurie už juos priims sprendimus, – evoliucija gali išties pakrikti. Kasandros pranašystės apie dirbtinio intelekto ateitį – baugios, bet žmogus, kuris kuria įrankius, visada turi laikytis aukščiau savo sukurtų įtaisų, kad netaptų kieno nors vergu.

Deimantė Daugintytė

Straipsnis pirmą kartą publikuotas 2015 m. gegužės mėn. savaitraščio “Veidas” numeryje

 

 

Informacinių technologijų įmonė „Blue Bridge“ – ne tik „debesų komputerijos“ pionierė Lietuvoje, bet ir viena labiausiai darbuotojų vertinamų įmonių.

Vaiva Sapetkaitė

Lietuviai nori dirbti „Blue Bridge“. Įmonė ne vienus metus karaliauja geidžiamiausių darbdavių tarp smulkiųjų ir vidutinių įmonių sąraše. Įdomu ir tai, kad „Blue Bridge“ patenka tarp 10 proc. pasaulio bendrovių, kurių darbuotojai labiausiai įsitraukę į savo darbus.

„Samdome tarptautinę rinkos tyrimų kompaniją TNS, kuri turi metodiką, kaip tirti darbuotojų įsitraukimą. Pasakymas „10 proc. pasaulio bendrovių“ reiškia, kad, remiantis pasauline jų duomenų baze, pagal sektorių, kuriame dirbame, „Blue Bridge“ patenka tarp 10 proc. turinčiųjų tokį aukštą darbuotojų įsitraukimo lygį“, – aiškina įmonės vadovas Dalius Butkus.

Beje, įdomi detalė: pagal atliktus psichologinius tyrimus jo vadovavimo stilius toks pat – D.Butkus priskirtinas prie įtraukiančių (angl. „participated“) vadovų.

Tomas Deržanauskas, ilgai dirbęs su tokiais įrangos gamintojais, kaip IBM ar „Samsung“, kurie bendradarbiavo su „Blue Bridge“, neblogai pažįsta ir kolektyvą, ir jo vadovą. Jis įsitikinęs, kad šiai įmonei pavyko sukurti unikalią organizacijos kultūrą, ištobulinti vadybinius procesus, ypač žmogiškųjų išteklių srityje.

„Blue Bridge“ kultūra lemia ypatingą dalyką IT industrijoje: itin menką darbuotojų rotaciją, labai didelį jų įsitraukimą, lojalumą, darbuotojų asmeninių ir įmonės vertybių susigretinimą. Kai matai, kad čia atsiranda muzikos grupės, kyla daug įvairių iniciatyvų, supranti, kad būtent tai daro kompaniją unikalią. Juk iš tikrųjų viską galima nukopijuoti: procesus, sprendimus, produktą, paslaugas, klientus, tačiau nukopijuoti įmonės organizacinės kultūros neįmanoma“, – teigia T.Deržanauskas.

Liaupsių įmonei negaili ir darbuotojai. Vienas „Veido“ kalbintas darbuotojas, paklaustas, ar tikrai viskas taip gražu, kaip visi kartoja, nesudvejojęs atsakė: „Taip, tai nereali įmonė.“ Pasak jo, čia iš tiesų pavyko sukurti šiltą atmosferą, be to, įmonėje viskas aišku: padaroma tai, kas pasakyta, gaunama tai, kas pažadėta.

Ar eidamas dirbti jis žinojo, kad „Blue Bridge“ grupė patenka tarp geidžiamiausių Lietuvos darbdavių ir ar tai jam buvo svarbu renkantis? „Be abejo. Jei ši įmonė – geidžiamas darbdavys, o kita ne, tai rinksiesi tą, kuri geidžiamesnė. Juk taip yra ne be reikalo“, – mano vaikinas.

Pats D.Butkus pabrėžia, kad į darbuotojus, kaip ir į klientus, įmonių grupėje žiūrima kaip į partnerius, tad rūpinamasi jų gerove. Ši nuostata yra svarbi „Blue Bridge“ filosofijos dalis.

„Daug darome, kad kompanijoje būtų gera atmosfera, darbuotojai turėtų geras darbo sąlygas. Daug investuojame ir į jų mokymus, tobulėjimą, rengiame įvairių konkursų, taip pat apdovanojame savo darbuotojus už vienokius ar kitokius pasiekimus, pavyzdžiui, kas kurį laiką renkame darbuotoją, kuris, klientų vertinimu, suteikė geriausią aptarnavimą, ir jis gauna geriausią automobilio parkavimo vietą – prie pat įėjimo. Be to, daug linksminamės įvairiuose įmonės renginiuose“, – pasakoja „Blue Bridge“ vadovas ir prideda, kad darbuotojams čia dirbti turi būti naudinga ne vien dėl pinigų.

Žinoma, įmonė už tai iš darbuotojų tikisi didesnių pastangų ir geresnės darbo kokybės. Dėl šio bendro tikslo vadovas negaili savo laiko. „Niekada neturėjau kitokios, kaip tik „atvirų durų“, politikos. Tai neabejotinai padeda vadovavimui. Jei darbuotojams reikia pagalbos, ją jie turi gauti kaip įmanoma greičiau“, – teigia vadovas. Atrodo, toks požiūris iš tiesų atsiperka su kaupu.

Nesumeluotume, jei „Blue Bridge“ vadybą įvardytume kaip inovatyvią. T.Deržanausko manymu, prie to nemažai prisideda ir tai, kad D.Butkus baigė magistro studijas Baltijos vadybos institute („Baltic Management Institute“, BMI), priklausančiame penkių Europos verslo mokyklų konsorciumui, ir įgijo tarptautinės patirties. „Galimybė pasisemti naujausių pasaulinės vadybos žinių jam suteikė pakankamai gerą startinę poziciją ir leido įnešti gaivaus vėjo į Lietuvos IT industriją“, – įsitikinęs T.Deržanauskas.

Kokybė ir debesų kompiuterija

Jei reikėtų glaustai apibūdinti, į ką nukreiptas „Blue Bridge“ dėmesys, negalima praleisti dviejų aspektų: tikslo išlaikyti aukštą klientų aptarnavimo kokybę (tai tarp įmonės siekių įrašoma beveik kasmet) ir IT ateitimi tituluojamos debesų kompiuterijos srities plėtojimo.

Svarbiausi poliai, ant kurių stovi „Blue Bridge“, yra visai ne debesų kompiuterija, o duomenų centrų įrangos sprendimai, duomenų perdavimo tinklai (saugumo sprendimai), informacinių technologijų infrastruktūros valdymas ir priežiūra. Tai lemia, kad didžioji dalis „Blue Bridge“ produkcijos realizuojama vidaus rinkoje, o eksportuojama vos 1–2 proc.

„Didžioji dalis mūsų veiklos susijusi su užsienio įrangos gamintojais, eksportuojančiais į šitą rinką. Mes, imdami jų įrangą, teikiame klientams sprendimus. Su pasaulinio gamintojo įranga išeiti į kitas šalis, aišku, galima bandyti, bet nežinia, kiek tai duotų naudos. Konkuruotume produktu, kurį turi ir kiti, – dėsto D.Butkus. – Vis dėlto vystome debesų kompiuteriją. Tai mūsų produktas, per kurį žvalgomės į užsienio rinkas.“

Pabrėžtina, kad debesų kompiuterija yra nauja sritis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Ji plėtojama nepaprastai sparčiai, o prognozuojamas potencialas – didžiulis. Vadinasi, kuo anksčiau įšoksi į šį traukinį, tuo bus didesnė sėkmės tikimybė. Iš lietuvių anksčiausiai tuo susidomėjo būtent „Blue Bridge“.

„Debesų kompiuterija padarys didžiulę įtaką pačiai IT industrijai, tam, kaip žmonės gyvena, – įsitikinęs D.Butkus. – Nenorėdami pasilikti nuošalyje, ėmėme investuoti į šią sritį ir dabar dairomės savo nišos.“

Tiesa, tiek sumanymas, tiek debesų kompiuterijos elementai, bazinės technologijos egzistuoja jau kurį laiką. Jei naudojatės „Skype“ programa, prie šios idėjos jau esate prisilietęs.

„Veidas“ primena, jog debesų kompiuterijos koncepcija reiškia, kad vartotojas iš bet kokios pasaulio vietos patogiai, pagal poreikį per tinklo prieigą gali naudotis bendrais kompiuteriniais ištekliais (pavyzdžiui, kompiuteriniais tinklais, serveriais, duomenų laikmenomis, taikomosiomis programomis ar programinės įrangos tarnybomis), tuos išteklius valdant su minimaliu paslaugų teikėjo įsikišimu. Kitaip tariant, vartotojui nereikia įsidiegti jokios papildomos įrangos, o norimomis paslaugomis jis gali naudotis per internetą. Žymiausi pasauliniai šios koncepcijos pavyzdžiai: „Google Docs“, „Google Drive“, „Apple iCloud“, „Microsoft Office 365“, „Skydrive“ paslaugos.

Filologas IT įmonės vadovo kėdėje

D.Butkus yra nestandartinis IT įmonės vadovas: jis studijavo ne informacines technologijas, programavimą ar kažką panašaus, kas būtų susiję su įmonės veiklos sritimi, o anglų filologiją, vėliau – verslo vadybą. Ar toks srities pakeitimas nebuvo per daug radikalus ir nesukėlė rūpesčių?

„Manyčiau, kalbėdami apie sprendimų kūrimą, vadovavimą informacinių technologijų įmonei, vis tiek pirmiausia kalbame apie žmones. Sukurtus sprendimus taip pat pardavinėja žmonės, iš jų perka kiti žmonės, kuriems patinki ir atrodai patikimas. Ar moki programuoti, ar ne, čia nėra labai reikšmingas dalykas net ir tokios įmonės vadovui“, – sako T.Deržanauskas.

Informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Edmundas Žvirblis čia taip pat nemato problemos. Pasak jo, D.Butkus yra savo srities profesionalas, išmanantis, kaip vadovauti įmonei, ir gebantis pasiekti puikių veiklos rezultatų.

D.Butkus, atėjęs į dirbti į šią įmonę, vadovo kėdėn iš karto neatsisėdo. Jis yra įmonės senbuvis – prieš tapdamas vadovu, „Blue Bridge“ buvo spėjęs išdirbti apie dešimtmetį (buvo pardavimo ir rinkodaros vadovas), tad laiko daug ko išmokti tikrai turėjo.

 

Daliaus Butkaus dosjė

Amžius: 42 metai.

Išsilavinimas: bakalauras – anglų kalba, magistras – verslo vadyba.

Alma mater: LCC tarpautinis universitetas, vėliau – „Baltic Management Institute“ (BMI).

Darbo patirtis: „Baltic Management Institute“ generalinis direktorius, „Blue Bridge“ pardavimo ir rinkodaros vadovas.

Pastarosios skaitytos knygos: Williamo Somerseto Maughamo „Of Human Bondage“; Denniso Greenbergerio ir Christine A.Padesky „Nuotaika paklūsta protui“.

Pomėgiai: golfas, tenisas, slidinėjimas, nardymas, taiči, kulinarija, kelionės.

Apie „Blue Bridge“

Pardavimo pajamos: 2013 m. – 88,9 mln. Lt, 2012 m. – 73,7 mln. Lt

Grynasis pelnas: 2013 m. – 6,3 mln. Lt, 2012 m. – 4,7 mln. Lt

Darbuotojų skaičius: 73
Investicijos į inovacijas: apie 15 proc. nuo pelno
Produkcijos eksportas: 1 proc.

Eksporto šalys: Latvija, Estija, Rusija

Svarbiausias tikslas: išlaikyti aukštą klientų aptarnavimo kokybę ir aukštą techninę kompetenciją

Šaltinis: „Blue Bridge“ informacija

 

 

 

Kad kompiuteriniai žaidimai nėra tik laiko švaistymas, bet turi įtakos žmogaus kognityviniams įgūdžiams, girdėjome jau anksčiau. Vis dėlto juos galima pasitelkti kur kas plačiau – veiksmingai reabilitacijai.

Notingamo Trento universiteto mokslininkas psichologas Markas Griffithsas, atlikęs ne vieną studiją apie jų potencialą sveikatos priežiūros srityje, padarė išvadą, kad tai gali būti vertinga pagalba pacientams, pereinantiems skausmingą gydymą. Žaidimai nukreipia paciento dėmesį nuo skausmo, o tai leidžia skirti mažesnes skausmą malšinančių vaistų dozes ir sumažinti nepageidaujamą šalutinį jų poveikį. Beje, mokslininkas taip pat pastebėjo, kad tai padeda vaikams, turintiems dėmesio sutrikimų.

O pasak Lankasterio universiteto tyrėjų, žaidimai, valdomi per judesių jutiklius (pavyzdžiui, pasitelkiant „Nintendo Wii“ konsolę ar tokius prietaisus kaip „Xbox Kinect“), padeda kenčiantiems nuo smegenų degeneracijos, tarkime, Parkinsono ligos, ir puikiai tinka kaip fizinės terapijos, padedančios sušvelninti neigiamus simptomus, būdas. Niukaslo universiteto mokslininkai net įkūrė kompaniją „Limb Alive“, besispecializuojančią insultą patyrusių pacientų plaštakų ir rankų paralyžiaus reabilitacijos srityje.

Kompanija tam pasitelkė žaidžiančiojo judesiais valdomą žaidimą „Cirko iššūkis“. Inžinierių, informacinių technologijų ir sveikatos specialistų sukurtas žaidimas padeda sustiprinti raumenis ir paciento smegenis iš naujo moko prarastų judesių. Žaidimo principais paremta terapija labiau įtraukia ir motyvuoja, o tai tolygu geresniems rezultatams. Be to, tokia reabilitacija daug pigesnė.

Taip pat viliamasi, kad kompiuteriniai žaidimai gali padėti sveikti po trauminio galvos smegenų sužalojimo. Bent jau JAV gynybos departamentas į jų potencialo padėti kariuomenės veteranams atsigauti po tokio sužalojimo tyrimus investavo nemažai pinigų.

Daugeliui žmonių kompiuteris tampa arba jau tapo kasdienės veiklos įrankiu. Tas įrankis intelektualus. Tarp žmogaus ir kompiuterio vyksta dialogas. Žmogus duoda užduotis kompiuteriui. Kompiuteris informuoja žmogų apie užduočių vykdymą, pateikia rezultatus, paaiškinimus.
Natūralu, kad dialogas vyktų žmogui suprantama kalba. Pažvelgę į lietuvio turimo kompiuterio ekraną dažniausiai matome angliškus užrašus. Tai užrašai ant mygtukų, meniu punktų pavadinimai, kompiuterio pranešimai ir kiti tekstai. Analogiškose užsieniečiui priklausančio kompiuterio ekrano vietose dažniausiai matytume užrašus jo gimtąja kalba. Kodėl taip yra? Ar lietuvių kalba netinkama kompiuteriui? Ar mes patys nenorime savos kalbos įsileisti į kompiuterį? Kaip kompiuterio ekrane atsiranda vienos ar kitos kalbos tekstai?
Dalį programų į įvairias kalbas verčia jų gamintojai, kitų vertimu turime pasirūpinti mes, t. y. programų naudotojai. Siekiant programas visapusiškai pritaikyti konkrečiai kalbos ir kultūros aplinkai reikia ne tik jas išversti, bet ir adaptuoti, pavyzdžiui, pritaikyti programą, kad ji teisingai veiktų su toje aplinkoje (valstybėje) naudojamais duomenų formatais, įdėti tai kalbai tinkamas rašybos tikrinimo priemones. Visa tai vadinama programų lokalizavimu, o konkrečiu atveju, kai kalbama apie pritaikymą lietuvių kalbai ir kultūrai – lietuvinimu.

Lokalizuoja gamintojas
Gamintojas suinteresuotas pelnu. Originalios ir lokalizuotos programos kaina nesiskiria. Pelną duoda pajamos, gautos už padidėjusį parduotų programų skaičių lyginant su tuo, koks būtų buvęs, jeigu programa nebūtų lokalizuota. Gamintojui apsimoka lokalizuoti, jeigu pajamos viršija lokalizavimo išlaidas. Kuo daugiau – tuo labiau.
Gamintojai daugiausia programų lokalizuoja į didžiųjų valstybių kalbas. Daugiau gyventojų, daugiau pirkėjų, didesnis pelnas. Pirmenybė teikiama vadinamosioms FIGS grupės kalboms: prancūzų, italų, vokiečių ir ispanų. Tačiau lokalizuotos programinės įrangos kiekis nevienodas ir vienodą gyventojų skaičių tas kalbas vartojančioms valstybėms. Skiriasi apie du – tris kartus. Pavyzdžiui, estų tris kartus mažiau negu lietuvių, bet lokalizuotos programinės įrangos kiekis į abi kalbas maždaug vienodas. Slovakų ir suomių maždaug vienodai, bet į suomių kalbą lokalizuota pustrečio karto daugiau programų negu į slovakų. Kodėl?
Svarbiu veiksniu lokalizacijos naudai laikomas kompiuterio naudotojo pasipriešinimas svetimai kalbai ir kultūrai. Pasipriešinimas gali būti aktyvus ir pasyvus. Aktyvus – kai vyksta valstybinis reguliavimas, skatinantis naudoti lokalizuotą programinę įrangą. Jis veikia efektyviai, nes tokiu atveju gamintojas iš anksto žino, kad lokalizuotos produkcijos paklausa toje valstybėje bus didelė ir stabili. Tai mažina į lokalizavimą įdėtų investicijų riziką.
Dar 1997 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl kompiuterinės technikos gaminių privalomojo sertifikavimo“. Jame buvo punktas apie tai, kad kompiuteriuose turi būti lietuvių kalbos rašmenis turinti koduotė ir klaviatūra. Bet jo vykdymas buvo kelis kartus atidėtas ir 2001 m. buvo panaikintas nepadėjus jo vykdyti.
Taigi, Lietuvoje aktyvaus pasipriešinimo iš valstybės pusės iki šiol nebuvo. Nebuvo jo ir iš verslo pusės. Priešingai, buvo atvejų, slopinančių pasipriešinimą. Kompiuterį su angliška programine įranga galima įsigyti visose kompiuteriais prekiaujančiose parduotuvėse, su lietuviška – tik kai kuriose. Net ir jose pirkėjas dažnai patiria nepatogumų. Jam tenka iš anksto tokį kompiuterį užsakyti. Nebuvo nė vieno atvejo, kad parduodami kompiuteriai būtų komplektuojami su visaverte lietuviška klaviatūra… Prekiaujama mobiliaisiais telefonai, kuriuose nėra galimybės surinkti savitąsias lietuvių kalbos abėcėlės raides.
Kasmet išleidžiama keletas knygų, kuriose mokoma dirbti daugiausia naudojamų programų „MS Windows“ ir „MS Office“ angliškomis versijomis, o knygų, kuriose mokoma dirbti minėtų programų lietuviškomis versijomis – po vieną kas kelis metus.
Pasyvus pasipriešinimas eina iš apačios, kai žmonės teikia pirmenybę lokalizuotoms programoms. Žmogus gali išvis atsisakyti angliškos programinės įrangos, arba, jei yra galimybė, rinktis lietuvišką. Buvo surengta keletas apklausų apie lietuviškos programinės įrangos naudojimą.
Žurnalo „Computer Bild“ 2008-05-13 numeryje (t. y. praėjus septyneriems metams po operacinės sistemos „Windows XP“ sulietuvinimo) paskelbtoje anketoje į klausimą, kokią operacinę sistemą turi kompiuteryje, atsakė: anglišką „Windows“ 62 proc., lietuvišką 33 proc. (apklausoje dalyvavo 454 žurnalo skaitytojai).

Panašios universitetų ir kolegijų apklausos 2011 m. liepos 1–15 d., kurią atliko Lietuvos kompiuterininkų sąjunga, rezultatai: turi lietuvišką operacinę sistemą 25 proc., lietuvišką raštinės paketą 33 proc. iš 1933 mokymui naudojamų kompiuterių. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2013 atlikta ministerijų ir joms pavaldžių institucijų apklausa rodo, kad jose naudojama 39,5 proc. lietuviškų operacinių sistemų ir raštinės programų paketų. Taigi dauguma studentų ir tarnautojų studijose arba darbe yra priversti naudotis ne lietuviška programine įranga. Tai laikytina konstitucinės teisės vartoti valstybinę kalbą pažeidimu.
Tai, kad tik apie trečdalis Lietuvos gyventojų su kompiuteriu „kalbasi“ lietuviškai, reiškia, kad programų gamintojai Lietuvą mato kaip turinčią tik vieną milijoną gyventojų, o ne tris. Trečdalis – tai jau mažuma, gresianti lietuvių kalbos išnykimu kompiuterių pasaulyje. Tai signalas kompiuterių gamintojams, ir dar didesnis – mums.
Žodis „pasipriešinimas“ skamba agresyviai. Bet tai viena iš dviejų svarbiausių poveikio priemonių gamintojams, kad jie lietuvintų kuo daugiau programų ir kreiptų dėmesį į lietuvinimo kokybę. Žodį „pasipriešinimas“  galima keisti „skatinimu“ – skatinti naudoti lietuvišką programinę įrangą. Reikia pasiekti, kad būtų daugiau perkama lietuviškų programų, o ne angliškų, kad programų gamintojai matytų ne vieną milijoną lietuvių, o bent du.

Lokalizuoja naudotojas
Kai kurie gamintojai neturi lokalizavimo tarnybos. Atvirosios programos ir dalis komercinių programų platinamos nemokamai. Todėl jų kūrėjai iš lokalizavimo naudos neturi ir jų nelokalizuoja.
Jeigu programą specializuota ir reikalinga tik vienai įmonei, tai tokios programos lokalizavimu paprastai rūpinasi ta įmonė, nes žino, kad niekas kitas to nepadarys. Kitaip sakant, ji būna lokalizavimo, konkrečiu atveju – lietuvinimo darbų užsakovas.
Jeigu programa naudojama visuotinai, pavyzdžiui, operacinė sistema, tekstų, lentelių, grafikos ar kitokių dokumentų rengyklė, saugos programa, interneto programa, tai tokios programos lietuvinimo užsakovas turėtų būti visa visuomenė, t. y. valstybė.
Daugelį programų, ypač atvirųjų, lietuvina savanoriai, negaudami už tai atlyginimo. Todėl darbas dažniausiai vyksta epizodiškai, žiūrint kiek atsiranda savanorių, kada ir kiek laiko jie gali skirti šiam tikslui, kokia jų kvalifikacija. Dauguma programų sulietuvinta tik iš dalies. Dažniausiai lieka neišversti žinynai. Savanoriams sunku užtikrinti sulietuvintų programų priežiūrą, darbo tęstinumą.
Norint, kad atvirosios programos būtų konkurencingos komercinėms, reikalinga parama jų lietuvintojams ir prižiūrėtojams. Kadangi kalbame apie visuotinai naudojamas programas, tai visa tai turėtų finansuoti valstybė, nes programos prieinamos visiems. Ir ne tik visai Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Sulietuvintos – taip pat. Lietuvybės finansavimas pasaulio mastu taip pat eitų tikslinga kryptimi – jo rezultatais galėtų pasinaudoti užsienyje gyvenantys lietuviai arba lietuvių kalbą mokantys užsieniečiai. Tai prisidėtų prie lietuvybės palaikymo užsienyje.
Galima ne tik tiesiogiai finansuoti atvirųjų programų lietuvinimą, bet ir tikslingai išnaudoti atvirųjų programų savanorių potencialą. Pavyzdžiui, skelbti geriausiai sulietuvintų programų konkursus, organizuoti nemokamus lokalizavimo kvalifikacijos kėlimo kursus ir pan.

Lokalizacijos kokybė
Kompiuteris – tai šiais laikais daugiausia skaitoma „knyga“. Todėl svarbi visuotinai naudojamų programų lietuvinimo kokybė, nes juos kompiuterio ekrane kasdien mato šimtai tūkstančių žmonių. Sulietuvintų programų kalbos kokybė dar neprilygsta ne tik knygų, bet ir laikraščių tekstams. Retai kurios programos tekstai redaguoti. Dažnai darbas lieka neišbaigtas, lieka neišverstų žodžių, frazių ir net ištisų tekstų, pavyzdžiui, žinynų. Visi tokie nesklandumai, net ir smulkūs, priverčia žmogų stabtelėti ir pagalvoti, kas ten parašyta.
Lokalizuotų programų kokybę taikliai apibūdina posakis: „lokalizuotos programos forma ir turinys turi būti tokie, lyg ji būtų sukurta lokalizuotos kalbos ir kultūros aplinkai“. Vargu, ar šį kriterijų tenkina kuri nors sulietuvinta programa.

Kaip išbristi iš atsilikimo
Kaip pasiekti, kad su mažiausiomis sąnaudomis apsirūpintume lietuviškomis programomis ir jas naudotume?
Yra du keliai: pasikliauti gamintojais ir (arba) patiems lietuvinti. Reikia juos abu išnaudoti racionaliai balansuojant tarp jų ir tarp atskirų priemonių kiekvieno jų viduje.
Visų pirma reikia parengti ir įgyvendinti teisines priemones, reguliuojančias lietuvių kalbos vartojimą kompiuteriuose ir kituose skaitmeniniuose įrenginiuose, įgyvendinti programų sertifikavimą lietuvių kalbos požiūriu. Tai paskatintų programų gamintojus daugiau ir kokybiškiau lietuvinti programas.
Reikia skatinti įstaigas, įmones ir gyventojus naudotis lietuviškomis programomis, pasyvų pasipriešinimą. Visa tai pigiau negu patiems lietuvinti.
Eidami šiuo keliu gautume daug programinės įrangos, bet ne visą reikalingą – tik tą, iš kurios gamintojas gauna jį tenkinančią investicinę grąžą arba kitokią naudą.
Daugelio mums reikalingų programų gamintojai nelokalizuoja. Jas reikia lietuvinti mums patiems. Tam reikia lėšų. Jas reikia taupyti, ypač šiais krizės laikais. Bet reikia turėti omenyje ir tai, kad kompiuterių ir kitų skaitmeninių įrenginių naudojimas sparčiai didėja ir dėl to, kas lieka nepadaryta šiandien, tą padaryti rytoj bus brangiau.
Lietuvybė kompiuteriuose yra kompleksinė problema: du skirtingi apsirūpinimo sulietuvintomis programomis būdai, skirtingi programų įsigijimo būdai (atvirosios, komercinės, nuosavybinės), didelė pačių programų įvairovė. Reikalingas aktyvus bendradarbiavimas su programų gamintojais. Lietuvinimo darbai yra tęstiniai (neturi pabaigos), nes nuolat išleidžiamos naujos programų laidos ir, norint neatsilikti nuo gyvenimo, jas reikia nuolat ir operatyviai lietuvinti.
Dėl šių priežasčių reikalingas geras problemų suvokimas, operatyvus įvairiarūšių veiklų koordinavimas. Šie darbai gali būti atlikti sėkmingai, jeigu būtų suburtas nuolat dirbantis specialistų kolektyvas, Tai galėtų būti lokalizavimo (lietuvinimo) centras, kuris vadovautų programų lietuvinimo politikai, svarbiausius darbus atliktų pats, kitus užsakytų verslo subjektams. Motyvai tokio centro poreikiui buvo pateikti galimybių studijoje „Programinės įrangos lokalizavimas“ 2006 m., bet iki šiol visa tai tebėra tik popieriuje.
Tik energingai ir operatyviai sprendžiant programinė įrangos lietuvinimo problemas gali būti pasiektas gyvybingai svarbus tikslas – išsaugota lietuvių kalba šiais laikais labai svarbioje srityje – informacinėse technologijose. Lokalizavimas – tai investicija į kalbos ir tautos išlikimą. Kalba ir kultūra – tai  valstybės pagrindas.

Gintautas Grigas

Praėjusį savaitgalį Vilniuje beveik 40 merginų mokėsi programavimo subtilybių išskirtinai moteriškai auditorijai skirtose dirbtuvėse „Rails Girls“. Jokios programavimo patirties neturinčios merginos galėjo išmokti „Ruby“ programavimo kalbos pagrindų ir tokiu būdu lengviau įgyvendinti savo turimas idėjas internete.
„Internetas ir informacinės technologijos paprastai laikoma vyrišku reikalu. Nors merginos tuo ir domisi, tačiau dažnai nedrįsta imti kurti pačios. Organizuodami šiuos mokymus norime paskatinti moteris domėtis programavimu ir įrodyti, kad tai nėra nieko baisaus ir nereikalauja jokių specialių gabumų. Išskirtinai moteriškoje kompanijoje programavimo pagrindų besimokančios merginos ženkliai lengviau perpranta visas subtilybes ir nebijo klausti net pačių paprasčiausių ar kvailiausių klausimų,“ – pasakoja mokymų Vilniuje organizatorė lietuvė Katja Zorina.
Vilniuje, neformalioje portalo Manodrabuziai.lt biuro aplinkoje vykę mokymai „Rails Girls“ susilaukė didelio susidomėjimo: dalyvauti juose panoro daugiau nei 100 merginų ir net keletas vaikinų. Dėl ribotų vietų skaičiaus buvo atrinkta 40 pačių tinkamiausių, tačiau buvo ir tokių merginų, kurios dėl didelio entuziazmo atvyko net ir neatrinktos. Organizatoriai džiaugėsi, kad dalyvės buvo labai įvairaus amžiaus bei skirtingų specialybių.
„Mano kasdienis darbas yra neatsiejamai susijęs su technologijomis ir programavimu, tačiau pati niekada to nesimokiau. Norėjau iš esmės suprasti, kaip tai veikia ir pabandyti ką nors sukurti pati. Mokytis programavimo tokio formato renginiuose – vienas malonumas, nes tai ne tik informatyvu ir įdomu, bet ir linksma,“ – pasakoja mokymų dalyvė, drabužių mainų platformos „Vinted“, Lietuvoje žinomos kaip Manodrabuziai.lt, produkto vadovė Ingrida Naujokaitė.
„Rails Girls“ mokymai pirmą kartą buvo suorganizuoti Suomijoje 2010 m. Idėjos sumanytojai, Linda Liukas ir Karri Saarinen, į pirmąjį nemokamą susitikimą sukvietė daugiau nei 100 merginų. Tokio pobūdžio mokymai greitai išpopuliarėjo ir šiandien yra organizuojami net 54 skirtinguose pasaulio miestuose.

Planšetinių kompiuterių pardavimas Lietuvoje didėja ir kurį laiką dar šiek tiek didės. Vis dėlto analitikai sako, kad planšečių era pasaulyje per ateinančius kelerius metus gali baigtis.

Informacinių technologijų rinkos tyrimų bendrovės IDC analitikai skelbia, kad šiais metais planšetinių kompiuterių pasaulyje bus parduota daugiau nei asmeninių, o kitais metais planšetės pagal pardavimą turėtų aplenkti ir nešiojamuosius kompiuterius. Rinkos tyrimų bendrovės „Strategy Analytics“ duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį parduota daugiau nei 40 mln. planšetinių kompiuterių, o pardavimo augimas siekė 117 proc.
Sparčiai planšetiniai kompiuteriai populiarėja ir Lietuvoje. Praėjusių metų pradžioje rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas mobiliųjų įrenginių naudojimo įpročių tyrimas parodė, kad planšetiniais kompiuteriais naudojasi 4 proc. apklaustųjų. Metų pabaigoje tokiais kompiuteriais naudojosi jau 8 proc. vartotojų.
„GfK Retail ant Technology Baltic“ padalinio Lietuvoje duomenimis, anksčiau nišiniu produktu laikyti planšetiniai kompiuteriai šiuo metu pagal apyvartą yra viena pelningiausių prekių Lietuvos informacinių technologijų ir buitinės technikos rinkoje. Už planšetes daugiau pelno gamintojams duoda tik nešiojamieji kompiuteriai ir televizoriai. Rinkos analitikų ir prekybininkų teigimu, planšetinis kompiuteris šiuo metu yra įrenginys, kurį perka ir verslininkai, ir studentai, ir tėvai savo vaikams.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje parduota 15 tūkst. planšetinių kompiuterių, tai yra 200 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Palyginkime: per visus 2011 m. parduota 12 tūkst. planšetinių kompiuterių.
Informacinių technologijų rinkos tyrimų bendrovė „Gartner“ prognozavo, kad iki 2015 m. planšetinių kompiuterių pardavimas pasaulyje bus didesnis nei nešiojamųjų ir stacionarių asmeninių kompiuterių. Kol kas Lietuvoje planšetinių kompiuterių parduodama beveik trigubai mažiau nei nešiojamųjų: pastarųjų pernai parduota apie 100 tūkst., o planšetinių – 35 tūkst.

Rinka auga dėl pigių planšečių

Planšetinių kompiuterių pardavimo didėjimas Lietuvoje siejamas su tuo, kad labai išaugo jų pasiūla ir kainų gama. 2011 m. rinkoje buvo galima įsigyti tik „Samsung“ ir „Apple“ planšetinius kompiuterius, o šiandien – siūlomus daugiau nei dvidešimties gamintojų.
„GfK Retail ant Technology Baltic“ padalinio Lietuvoje vadovo Eduardo Grybovo teigimu, šie du gamintojai pagal prekybos apimtis vis dar pirmauja – „Apple“ ir „Samsung“ produkcija užima daugiau nei pusę rinkos. Kita vertus, prieš pusmetį šių gamintojų produkcija sudarė 77 proc. rinkos.
„Apklausos rodo, kad perkant planšetinį kompiuterį vartotojams svarbiausia prekės ženklas, o kainą jie nurodo pačiame pasirinkimą lemiančių veiksnių sąrašo gale. Vis dėlto kiti tyrimai rodo, kad iš tikrųjų daugiau nei trečdalį pasirinkimų lemia kaina, nes norima įsigyti produktą su brangiu prekės ženklu, tačiau galimybės ne visada tai leidžia. Dėl to Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai populiarėja pigūs planšetiniai kompiuteriai“, – paaiškina E.Grybovas.
Prekybininkų tikinimu, pigūs įrenginiai padeda plėsti rinką ir brangių planšečių gamintojams. Esą dažnai pigią planšetę nusipirkęs vartotojas susipažįsta su pačia įrenginio koncepcija, prie jos pripranta ir įrenginiui sugedus ar tiesiog morališkai pasenus perka brangesnį.
„Čia kaip rašyba: pirmiausia išmokstama rašyti raides, vėliau žodžius, o paskui ir sakinius. Taip ir vartotojas, pradėjęs eiti pradžiamokslį nuo paprasčiausio planšetinio kompiuterio, vėliau suvokia, kad jam reikia planšetės, suteikiančios daugiau galimybių“, – lygina bendrovės „Huawei“ pardavimo ir rinkodaros vadovas Lietuvoje Dainius Švagždys.
Pigių planšetinių kompiuterių invazija grėsminga neatrodo ir rinkos lyderiams, mat tikimasi, kad pigios planšetės šalies rinkoje yra laikinas reiškinys. „Panaši situacija buvo, kai Lietuvoje pradėjo populiarėti nešiojamieji kompiuteriai. Tada atsirado gausybė prekės ženklų, tačiau vėliau rinka išsikristalizavo – išliko tik didieji gamintojai. Tikėtina, kad planšetinių kompiuterių rinkoje padėtis bus panaši“, – mano „Apple” Baltijos šalyse atstovaujančios bendrovės „AVAD Baltic” vadovas Tomas Palšis.

Lietuviai – konservatyvūs pirkėjai

Tokią tendenciją pastebi ir planšetiniais kompiuteriais prekiaujančios bendrovės. Jų atstovų teigimu, vartotojai dažniausiai perka didžiųjų gamintojų – „Apple“, „Samsung“ ir „Asus“ kompiuterius. Taip pat nemažai vartotojų renkasi ir pigesnes „Prestigio“ planšetes. Prekybininkų teigimu, populiariausi šalyje „Samsung“ planšetiniai kompiuteriai. Bendrovės „Mobili linija“ direktoriaus Edo Pangonio teigimu, „Samsung“ koziriai prieš pagrindinį varžovą „Apple“ – mažesnė įrenginio kaina ir galimybė sulietuvinti vartotojo meniu.
Kita vertus, pasaulio planšetinių kompiuterių rinkoje pirmaujanti „Apple“ bendrovė valdo apie 43 proc. rinkos, o pagrindinė konkurentė „Samsung“ tenkinasi 15 proc. Be to, pristatydamas mažesnį ir pigesnį „iPad Mini“ planšetinį kompiuterį, „Apple“ vadovas Timas Cookas neslėpė ambicijų užimti ir mažesnių planšetinių kompiuterių rinkos, kurioje iki tol karaliavo „Samsung“, dalį. Tiesa, Lietuvoje šie „Apple“ vadovų siekiai susiduria su sunkumais.
„Lietuvos rinkoje „iPad Mini“ irgi atsiriekė dalį rinkos, tačiau mūsų vartotojas gana konservatyvus: jei jis iki šiol naudojo „Apple“ produkciją, tai ir pirkdamas naują planšetinį kompiuterį stengsis įsigyti „Apple“ gaminį. Panaši situacija ir skirstant įrenginius pagal operacines sistemas: žmonės, kurie naudojo „Android“, pirkdami naują įrenginį dažniau renkasi turintį „Android“ operacinę sistemą“, – pastebi specializuotos internetinės parduotuvės „Planšetiniai.lt“ atstovas Giedrius Gestautas.
Pastebima, kad planšetinius kompiuterius su „Android“ operacine sistema itin pamėgo verslininkai. Vis dėlto, G.Gestauto teigimu, planšetinių kompiuterių rinką pakeitė įrenginiai su „Windows 8“ operacine sistema – verslo klientai pastaruoju metu vis aktyviau domisi ir perka planšetinius kompiuterius su šia operacine sistema. Tiesa, kol kas tokių įrenginių pasiūla nėra didelė.

Išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių su „Android“ operacine sistema savininkai dabar gali kovoti su AIDS ar atrasti naujas žvaigždes – kaip ir tūkstančiai savanorių visame pasaulyje, kurie perteklinę savo įrenginių galią „dovanoja“ mokslo labui.
IBM mokslininkai 2004 m. pradėjo programą „Pasaulio bendruomenės tinklas“ („World Community Grid“), kuri sujungia vartotojų asmeninius kompiuterius į virtualų superkompiuterį, skirtą moksliniams tyrimams. Joje naudojama BOINC programa kiekvienam kompiuteriui paskiria mažytę mokslinio uždavinio dalį, paskui surenka ir sujungia sprendimus bei juos apdoroja.
Nuo šiol IBM programoje „Pasaulio bendruomenės tinklas“ gali dalyvauti ir mobilieji įrenginiai: įrenginių, naudojančių populiariausią „Android“ operacinę sistemą yra beveik 900 milijonų, o jų bendroji skaičiavimo galia gerokai viršija didžiausių įprastinių superkompiuterių pajėgumą.
Vartotojai, kurių įrenginiai naudoja „Android 2.3” ar aukštesnę versiją („Gingerbread“, “Ice Cream Sandwich“ ar „Jelly Bean“), iš „Google Play“ svetainės gali atsisiųsti BOINC programėlę ir skirti dalį savo telefono pajėgumų pasirinktiems mokslo ar humanitariniams tyrimams. Taupant akumuliatorius, BOINC veikia, kai telefonas kraunamas, o duomenys sunčiami WiFi ryšiu.
„Pasaulio bendruomenės tinklas“ jungia daugiau nei 2,3 milijonų kompiuterių, kurie naudojami žmogaus genomo, ŽIV, raumenų distrofijos, vėžio, gripo ir švarios energijos tyrimams.  Ši programa yra unikali savanorystės forma, leidžianti mažiausiomis pastangomis prisidėti prie reikšmingų mokslo ir humanitarinių projektų.

IBM „Pasaulio bendruomenės tinklo“ projektai „Android“ įrenginiams
Vienas pirmųjų IBM „Pasaulio bendruomenės tinklo“ projektų, pritaikytų „Android“ įrengiams, yra Einstein@Home.  Šis Hanoveryje įsikūrusio Maxo Plancko gravitacinės fizikos instituto projektas ieško nežinomų radijo pulsarų – žvaigdždžių liekanų, pasižyminčių išskirtinėmis fizinėmis savybėmis. „Android“ išmanieji telefonai padės analizuoti duomenis iš didžiausio pasaulyje radijo teleskopo Arecibo observatorijoje Puerto Rike, atrasti naujus radijo pulsarus ir patikrinti bendrąją Einsteino reliatyvumo teoriją.
Kitas „Android“ išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams pritaikytas projektas – FightAIDS@Home.  Naudodama IBM „Pasaulio bendruomenės tinklo“ išteklius, Olsono laboratorija Scrippsų tyrimų institute bando rasti tinkamą formą ir cheminę charakteristiką vaistų, galinčių blokuoti AIDS viruso veiklą ir plitimą.
IBM „Pasaulio bendruomenės tinklas“ planuoja išmaniesiems kompiuteriams pritaikyti ir kitus – saulės energijos vystymo, vandens valymo, sveikų maisto produktų, vaistų nuo vėžio ir maliarijos bei kitų mirtinų ligų – kūrimo projektus.

Vis daugiau pasaulio gamintojų ieško galimybių, kaip panaudoti nedidelius elektroninius įtaisus drabužių pramonėje, ir pernai pateikė keliolika eksperimentinių gaminių. Tarkime, italų bendrovė “Mi-Fun” neseniai išleido pirštines su integruota laisvų rankų įranga. Šis aksesuaras su telefonu bendrauja belaidžiu “Bluetooth” ryšiu. Nedidelis garsiakalbis įsiūtas į nykštį, o mikrofonas – į mažylį.
“Veido” periodikos leidyklos leidžiamas žurnalas “Computer Bild Lietuva” parinko dar keletą įdomių pavyzdžių. Štai ispanų gamintoja “Indarra” pagamino marškinius su saulės baterijomis ant nugaros, jie leidžia įkrauti, tarkime, mobiliojo telefono bateriją. Avalynės gamintoja “Aetrex Worldwide” kartu su “GTX Corp” sukūrė batus su GPS imtuvu, kurie padeda žmonėms, kenčiantiems nuo atminties sutrikimų. O dizaineris Dominicas Wilcoxas pasiūlė batus su GPS navigatoriumi, kurie skleidžia šviesos signalus, nurodydami, kuria kryptimi reikia eiti, norint pasiekti kelionės tikslą.
Kita bendrovė “CuteCircuit” pristatė programuojamus marškinėlius “tshirtOS”, turinčius didelį LED ekraną, kuris valdomas išmaniajame telefone įdiegta programėle. O šiame drabužyje įsiūtas garsiakalbis leidžia klausytis muzikos.
Garsi sportinės aprangos gamintoja “Adidas” sukūrė sistemą “MiCoach”. Tai savotiškas elektroninis treneris, per ausines informuojantis sportininką apie pulso dažnį, bėgimo greitį, įveiktą atstumą ir krūvį.
Na, o bendrovė “Google” jau po dvejų metų į masinę gamybą paleis išmaniuosius akinius “Project Glass”. Juose slepiasi galingas mobilusis procesorius, vaizdo kamera, ausinės, mikrofonas, GPS imtuvas, belaidžio ryšio priemonės ir baterija. Šiais akiniais galima skambinti, fotografuoti, filmuoti ir gauti informacijos.

Per artimiausius penkerius metus kompiuteriai „išmoks“ matyti, užuosti, liesti ir girdėti panašiai kaip žmonės, prognozuoja informacinių technologijų bendrovė IBM, paskelbusi naujausią jau netolimoje ateityje įsitvirtinsiančių bei mūsų kasdienį gyvenimą ženkliai pakeisiančių technologijų penketuką.

Šiųmetinėje prognozėje teigiama, kad netukus žmonija įžengs į naujos kartos kognityvinių kompiuterinių sistemų amžių, kuriame aplinką pažinti mums padės žmonėms būdingomis juslėmis aprūpinti kompiuteriai.

Galimybė paliesti daiktus per atstumą – telefono ekrane

IBM ekspertų teigimu, per artimiausius metus modernios sensorinės ekranų technologijos atkeliaus į eilinių gyventojų mobiliuosius telefonus ir kompiuterinius įrenginius. IBM vystomos lytėjimo, grafikos, infraraudonųjų spindulių ir spaudimui jautrios technologijos leis ne tik išvysti daikto atvaizdą ekrane, bet ir pajusti jo tekstūrą, audinio raštą bei kitas paviršiaus savybes. Unikali objektų paviršiaus struktūra mobiliojo telefono ekrane bus atkartojama naudojant skirtingo ilgio ir dažnio telefono vibracijos bangas.

Šios lytėjimą simuliuojančios technologijos, anot IBM mokslininkų, leis žmonės intuityviau valdyti išmaniuosius įrenginius ir sukels nemažą perversmą elektroninėje prekyboje bei pramogų industrijoje.

Kompiuteriai „praregės“

Per artimiausius penkerius metus pradėsime naudoti kompiuterius, gebančius analizuoti ir interpretuoti vaizdinę informaciją. Šiandien kompiuterinės sistemos vaizdus atpažįsta tik per jų pavadinimus ir raktinius žodžius. Tačiau jau netrukus kompiuteriai pasieks pajėgumus, kurie leis jiems analizuoti nuotraukų ar kitos vaizdinės medžiagos spalvas, raštą, kompoziciją ir kitas savybes, o kartu interpretuoti tų vaizdų turinį ir nustatyti reikšmingas detales bei prasminius ryšius tarp jų.

IBM ekspertai prognozuoja, kad šios vaizdus atpažįstančios technologijos visų pirma bus naudojamos medicinoje. Gydytojai tokias sistemas į pagalbą pasitelks analizuodami magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos ar rentgeno nuotraukas, iš kurių nustatyti pacientų audinių pakitimus ar patologijas žmogaus akiai neretai yra per daug sudėtinga.

Kompiuteriai įsiklausys į tai kas svarbiausia

Mokslininkai šiandien intensyviai dirba prie informacinių technologijų ir garso jutiklių, kurie iš chaotiško aplinkos triukšmo geba atskirti ir analizuoti reikšmingus garsus. IBM ekspertai proveržio šioje srityje tikisi per artimiausius penkis metus.

Garso bangų dažnius bei jų kitimus analizuojančios sistemos galės pasitarnauti perspėdamos žmones apie artėjantį pavojų ar net padėdamos tėvams ir gydytojams „išversti“ kūdikių skleidžiamus garsus į įprastą žmonių kalbą. Pastarąją kompiuteriai su moderniais garso jutikliais greitai galės ne tik suprasti, bet iš jos nustatyti mūsų nuotaikas bei emocijas.

Skaitmeniniai skonio jutikliai atvers naują skonių pasaulį

IBM mokslininkai kuria technologijas, kurios gebės analizuoti įvairių maisto produktų ir patiekalų skonius ir kurti naujas jų kombinacijas.

Naudodama specialius algoritmus kompiuterinė sistema galės nustatyti tikslią maisto gaminių cheminę sudėtį ir įvertinti jų naudą sveikatai. Be to, naujoji technologija analizuos, kodėl vieni patiekalai žmonėms yra skanesni už kitus ir kaip maisto molekulės sąveikauja viena su kita sukurdamos unikaliausius skonius. Visi šie duomenys galės būti panaudoti sukuriant individualų kiekvieno žmogaus skonio profilį, atitinkantį jo sveikos mitybos poreikius.

Kvapams jautrūs detektoriai saugos nuo pavojingų medžiagų ir bakterijų

Anot IBM ekspertų, per artimiausius penketą metų bus pradėtos plačiai naudoti kvapus analizuojančios technologijos. Maži kvapų detektoriai galės būti įtaisyti į kiekvieną kompiuterį ar mobilųjį telefoną. Analizuodami tūkstančius žmogaus iškvepiamų molekulių šie detektoriai galės iš anksto perspėti žmogų apie artėjančią ligą ar patalpoje paplitusius pavojingus chemikalus. Specialios detektorių sistemos galės būti įrengiamos ir ligoninėse, mokyklose ar vaikų darželiuose, siekiant užkirsti kelią ligų ar epidemijų protrūkiams.

Artimiausių penkerių metų technologijų raidos prognozes IBM ekspertai sudaro analizuodami naujausias socialines ir rinkų tendencijas bei įvertindami naujausius bendrovės mokslininkų pasiekimus ir jų potencialą įsitvirtinti kasdieniniame žmonių gyvenime artimiausiu metu.

Kompiuterio valdymas klaviatūra ir pele greitai gali tapti atgyvena. Jau dabar jis gali paklusti žmogaus akių judesiams ar net skaityti mintis. Alternatyviais kompiuterio valdymo būdais jau keletą metų aktyviai domisi Šiaulių universiteto Technologijos fakulteto Elektronikos katedros vedėjas profesorius ir mokslų daktaras Gintautas Daunys.

Kartu su studentais jis atliko daugybę tyrimų, ieškodamas geriausių būdų, kaip įvesti informaciją į kompiuterį balsu ir žvilgsniu, bei kaip priversti techniką išmokti reaguoti į žmogaus mintis. Išbandyti technikos naujoves mokslininkas siūlo renginyje „Tyrėjų naktis“.

- Kas yra alternatyvūs kompiuterio valdymo būdai?

- Tai visi būdai, kurių negalime pavadinti tradiciniais. Pastariesiems priskiriamas teksto ar skaičių įvedimas klaviatūra ir grafinės informacijos įvedimas pele. Tikrai alternatyvūs būdai yra kompiuterio valdymas balsu, akimis, veido išraiška, mintimis ir kiti retai naudojami būdai.

Tačiau laikui bėgant alternatyvus būdas gali tapti visuotinai pripažintu. Įvedimas lytėjimu jautriais ekranais, dar prieš kelis metus buvęs alternatyviu būdu, dabar jau plačiai paplito nešiojamuose prietaisuose.

- Ar įmanoma, kad ateityje kompiuterį galėsime valdyti vien tik akimis ir mintimis?

- Kompiuterį valdyti akimis ar mintimis galima jau dabar. Tą galės išbandyti apsilankę Šiaulių universiteto Technologijos fakultete per „Tyrėjų nakties“ renginį. Tačiau vargu, ar kas norės taip valdyti kompiuterį kasdien. Pagrindinis stimulas kurti tokius valdymo būdus yra susijęs su noru padėti neįgaliesiems. Akių raumenys yra galvoje, akių obuoliai yra nedidelio svorio, todėl akys dažniausiai yra valdomos ir sunkios negalios atveju.

Pirmoji kompiuterio valdymo žvilgsniu sistema „Erica“ buvo sukurta Virdžinijos universitete 1986 metais. Per tą laiką atsirado kelios dešimtys valdymo žvilgsniu sistemų. Yra žinoma ir nemažai komercinių sistemų. Kopenhagos informacinių technologijų universiteto tyrėjai sukūrė sistemą su internetine kamera, programinę įrangą galima nemokamai atsisiųsti iš jų tinklalapio. Darbo sparta su brangiomis komercinėmis sistemomis yra didesnė.

- Kada kompiuterio ir kitų prietaisų valdymas akimis ar mintimis jau taps kasdienybe? Kas šioje srityje nuveikta Lietuvoje ir pasaulyje?

- Jau žinomi atvejai, kai neįgalieji, negalintys judinti rankų, žvilgsniu parašė knygas. Pačiam teko stebėti, kaip neįgalusis žvilgsniu darė pranešimą, tokiu būdu perjunginėdamas skaidres ir paleisdamas ar stabdydamas kalbos sintezavimą.

Šiaulių universiteto grupė konstravo valdymo žvilgsniu techninę įrangą, kūrė programinę įrangą, tyrė tokio valdymo efektyvumą. Neseniai Lietuvoje panašius tyrimus pradėjo Kauno technologijos universiteto mokslininkas Vidas Raudonis.

Valdymas mintimis, naudojant pigią techninę įrangą, yra mažiau efektyvus negu žvilgsniu. Tačiau didelių kompanijų skiriamos lėšos gali padėtį pakeisti. Sukurtos naujos smegenų signalų skaitymo ir analizės technologijos gali atskleisti dar neišnaudotas galimybes.

- Šiaulių universitete atliekami žmogaus bei kompiuterio sąveikos tyrimai. Kaip tai vyksta?

- Žmogaus ir kompiuterio sąveika yra skirstoma į daug tyrimų krypčių. Tai ir naujų įvesties ar išvesties būdų techninė įranga, įprastos įrangos nauji panaudojimo būdai, būdų pritaikomumas ar net kolektyvinio darbo metodai. Šiaulių universitete tyrimai vykdomi Technologijos fakultete, todėl labiausiai domimasi nauja technine įranga ir jos panaudojimu.

Akių judesių registravimu ir panaudojimu jau domimasi apie 40 metų. Šiaulių universitete tyrimus vykdžiau kartu su keturiais doktorantais. Nerijus Ramanauskas tobulino judesių įvedimą akių žvilgsniu, panaudojant vaizdų apdorojimo metodą. Donatas Dervinis stengėsi atpažinti dirbančiojo su kompiuteriu veido išraišką. Paulius Serafinavičius kūrė erdvinių rankų gestų registravimo sistemą. Dainius Balbonas domėjosi informacijos įvedimu balsu. Išvardinti tyrimai dar pilnai nenusako mūsų tyrimų apimties.

Universitetas įsigijo aparatūrą, skirtą valdyti kompiuterį mintimis. Buvo tirta, kaip aklieji galėtų sąveikauti su grafine informacija, panaudodami planšetę ar grįžtamosios jėgos prietaisą. Eksperimentiškai tyrėme teksto įvedimą pele, tačiau panaudojant naują raidžių išrinkimo būdą (Kembridžo universitete sukurtą programą „Dasher“).

Pasaulyje šios srities tyrimams skiriamos didelės lėšos, todėl mūsų grupei išsiskirti tarptautiniu mastu neįmanoma.

- Ar mokslininkams svarbu, kad apie jų darbus žinotų visuomenė? Ką šiais metais pristatysite „Tyrėjų naktų“ lankytojams?

- Manyčiau, kad mokslininkai privalo informuoti visuomenę apie savo tyrimus. Tokiu būdu suinteresuotos grupės sužino apie naujoves ir gali rasti sprendimus savo problemoms Lietuvoje, o ne ieškoti užsienyje.

Šiemet pristatysime kompiuterio valdymą žvilgsniu ir mintimis grįžtamosios jėgos prietaisais. Tikimės sulaukti smalsių moksleivių ir studentų dėmesio.

Rugsėjo 28 d. visoje Lietuvoje vyksiantis renginys „Tyrėjų naktis“ visus kviečia į daugiau nei šimtą nemokamų renginių pačiomis įvairiausiomis mokslinėmis temomis, o kol kas kviečiame prisijungti prie „Tyrėjų nakties“ Facebook‘o profilio www.facebook.com/tyrejunaktis. Projektą „Tyrėjų naktis 2012” įgyvendina Socialinių inovacijų institutas kartu su partneriais: Aleksandro Stulginskio universitetu, Baltijos pažangių technologijų institutu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Šiaulių universitetu, Vilniaus universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Prie projekto kviečiamos jungtis visos bendrojo lavinimo mokyklos. Renginio informaciniai rėmėjai: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, „15 min“.

Bendrovė „Dell“ ateinančių mokslo metų pradžios proga išleidžia atnaujintą „Inspiron“ nešiojamųjų kompiuterių seriją. Puikiai žinodama, kad tėvai siekia parūpinti savo vaikams pačias geriausias priemones, „Dell“ siūlo „Inspiron“ serijos nešiojamuosius kompiuterius, specialiai pritaikytus šeimų ir moksleivių bei studentų poreikiams.

Naujausiomis technologijomis apdovanotų „Inspiron“ kompiuterių pirkėjai galės neabejoti, kad tai išmintinga visos šeimos investicija, padėsianti atlikti mokyklos darbus, mokytis internetu, naudotis multimedijos galimybėmis ir pramogauti, taip pat tvarkyti namų ūkio reikalus. Visus „Inspiron“ nešiojamuosius kompiuterius, apie kuriuos paskelbta šiandien, galima įsigyti su 3-iosios kartos „Core i“ procesoriais („Ivy Bridge“), „Microsoft Windows 7 Home Premium“ operacine sistema ir galimybe įdiegti „Microsoft Windows 8“.
Naujieji „Inspiron“ serijos kompiuteriai išsiskiria savo dailiai suapvalintais kampais, apvestais „Moon Silver“ spalvos juostele, ir atrodo labai šiuolaikiškai. Be to, „Dell“ bendradarbiavo su „Waves“ ir „Skullcandy“, kad leistų savo kompiuterių naudotojams pasinerti į sodrių garsų aplinką. „Inspiron“ nešiojamuosiuose kompiuteriuose įdiegta specialiai „Dell“ kompiuteriams optimizuota „Waves MaxxAudio“ technologija, užtikrinanti studijos kokybės garsą žiūrint filmus ir klausantis muzikos, todėl išorinių garsiakalbių neprireiks. „Inspiron 14z“ ir „Inspiron R Special Edition“ nešiojamuosiuose kompiuteriuose taip pat integruoti aukštos kokybės „Skullcandy“ garsiakalbiai.

„Šį rudenį vaikus į mokyklas rengiančioms šeimoms prireiks patikimo ir galingo nešiojamojo kompiuterio“, – teigė „Dell“ asmeninių kompiuterių grupės viceprezidentas Sam Burd. „Išplėsta atnaujinto dizaino „Inspiron“ serija suteiks tėvams pažangias technologijas ir bus išmintinga investicija į jų vaikų sėkmę.“

Inspiron 14z: ypač plonas, idealiai tinka mokymuisi
Pasirodysiantis pirmieji „Dell Inspiron“ serijos  „Ultrabook“kompiuteriai – ypač patogaus dizaino, galingi ir spartūs „Inspiron 14z“ – taps trokštama kiekvieno diplomą ką tik gavusio studento dovana. „14z“ yra antrasis iš „Dell“ siūlomų „Ultrabook“ modelių, sekantis populiariojo XPS 13 pramintu keliu. Šiame kompiuteryje įdiegta sparčiojo paleidimo bei suaktyvinimo technologija „Intel Rapid Start“i ir yra beveik septynių valandų veikimo trukmės baterijaii. Dviejų pasirenkamų spalvų variantų, „Moon Silver“ ir „Fire Red“, aukščiausios klasės šlifuoto aliuminio apdaila papuoštas „Inspiron 14z“ yra tvirtos konstrukcijos ir puikiai sukomplektuotas „Ultrabook“ modelis, kurio vertė gerokai viršija jo studentišką kainą. Mažiausias šio kompiuterio svoris siekia vos 1,87 kg (4,12 svaro)iii, o didžiausias storis neviršija 21 mm (0,83 colio), todėl jį labai patogu nešiotis kuprinėje ar krepšyje.

„Inspiron“ 15R ir 17R – išmanioji šeimyninio darbo ir pramogų kompiuterija
„Inspiron 15R“ ir „Inspiron 17R“ yra madingi nešiojamieji kompiuteriai, turintys visas funkcijas, reikalingas kasdieniams darbams atlikti. Didelės raiškos ekranas, pažangi garso sistema su „Waves MaxxAudio 3“ technologija, visos reikiamos jungtys, platus procesorių, atmintinių ir diskinių kaupiklių pasirinkimas – štai kodėl šiais puikiais ir universaliais nešiojamaisiais kompiuteriais džiaugsis visa šeima. Pasirinkę skirtingų spalvų SWITCH dangčiusiv,savo nešiojamuoju kompiuteriu galėsite lengvai išreikšti savo asmenybę ir mėgstamą spalvą. Tiek bendraudami su savo šeima vaizdo pokalbiais iš bet kurio pasaulio kampelio, tiek atlikdami namų darbus, tvarkydami šeimos biudžetą ar žiūrėdami vaizdo įrašus per „Intel Wireless Display“v jungtį, leidžiančią mėgautis erdviniais 1080p / 5.1 namų kino potyriais, naudotojai greitai supras, kad „Inspiron R“ tapo svarbia šeimos dalimi.

„Inspiron R Special Editon“ – viliojančios pramogos ir pažangi garso technologija
Naujieji „Inspiron Special Edition“ nešiojamieji kompiuteriai veikia galingai bei patikimai ir teikia viliojančias pramogų bei multimedijos galimybes, kurių nebuvo ankstesniuose „Inspiron“ modeliuose. „Dell Inspiron“ seriją papildę „Inspiron 15R Special Edition“ ir „17R Special Edition“ kompiuteriai leidžia mėgautis multimedijos pramogoms skirtomis pažangiomis garso ir grafikos technologijomis, įskaitant „Waves MaxxAudio 4“ studijos kokybės garso sistemą, „Skullcandy“ garsiakalbius ir standartinę AMD („Inspiron 15R Special Editon“) bei NVIDIA („Inspiron 17R Special Editon“) diskrečiosios grafikos sistemą.

Juodos „Stealth Black“ spalvos korpusas iš anodinto aliuminio suteikia naujiesiems „R Special Edition“ kompiuteriams dailią išvaizdą ir patvarumą, o standartinis didelės raiškos (HD) ekranas stulbinančiai perteikia vaizdo įrašus, kuriuos taip pat galima atkurti ir iš „Blu-ray“ diskų. Be to, galima įsigyti „Inspiron 17R Special Editon“ su pasirenkamu itin šviesiu 400 nitų „Full HD“ ekranu arba pasirenkamu „Full HD“ 3Dvi ekranu. „Inspiron R Special Edition“ nešiojamieji kompiuteriai, turintys apšviečiamąją klaviatūrą, pasirenkamus mSATA SSD įrenginius, sparčiojo paleidimo bei suaktyvinimo technologiją „Intel Rapid Start“i ir daug kitų pažangių technologijų bei funkcijų, paverčia multimediją tikru malonumų šaltiniu.

Kainos
„Inspiron 15R“ kainos prasideda nuo 2456 Lt
„Inspiron 17R“  – nuo 2302 Lt
„Inspiron 14z“  – nuo 2797 Lt

Liepos 9 dieną apie 360 tūkst. kompiuterių pasaulyje, užkrėstų „DNS Changer“ virusu, gali netekti interneto ryšio. Tokią informaciją praėjusią savaitę paskelbė JAV federalinis tyrimų biuras (FTB).

Tą dieną, kai bus išjungti FTB serveriai, užkrėstų kompiuterių savininkai, pabandę apsilankyti bet kokioje interneto svetainėje, pamatys pranešimą, kad puslapis neveikia.
Todėl šiandien visiems internautams vertėtų pasitikrinti, ar jų kompiuteriai nėra užkrėsti, – tereikia apsilankyti svetainėse www.dns-ok.us arba dns-changer.eu. Užkratui išvalyti dauguma antivirusinių programų kūrėjų yra pagaminę specialias programėles.
Šį virusą dar 2007-aisiais sukūrė bendra rusų ir estų programišių grupuotė – jis be vartotojo žinios užkrėtė apie 4 mln. privačių ir įvairių įmonių kompiuterių, tačiau veikė nepastebimai, mat išjungdavo antivirusinę programą ir operacinės sistemos atnaujinimus. „DNS Changer“ pakeisdavo reklamas puslapiuose bei paieškoje ir generuodavo paspaudimus ant šių reklaminių pranešimų, o tai, FTB skaičiavimais, nusikaltėliams davė apie 14 mln. dolerių pajamų.
Tačiau pernai lapkritį dalis programišių gaujos buvo suimta, o FTB perėmė virusą kontroliuojančius severius – pasirodė, kad užkrėsti kompiuteriai be šių serverių negali jungtis prie interneto. FTB pakeitė nusikaltėlių tarnybines stotis savomis, kurios dirbtinai palaikė užkrėstų kompiuterių interneto prieigą. Nors serveriai turėjo būti išjungti jau šį kovą, FTB buvo suteiktas leidimas pratęsti jų veiklą iki liepos pradžios.