2025-ieji atrodo ldar abai toli, tačiau ateities pamatai dedami jau šiandien. Pažvelkime, kaip pasikeis informacinės technologijos po gero dešimtmečio.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos informacinių technologijų ir telekomunikacijų sritis žengė platų žingsnį. Šiandien mūsų šalis tiek Europoje, tiek ir pasaulyje pirmauja pagal šviesolaidinio interneto skverbtį, Lietuva taip pat patenka į pirmą dvidešimtuką pagal vidutinę interneto spartą, šalyje kiekvienam gyventojui tenka beveik po dvi mobiliojo ryšio korteles, gerai išvystyta internetinė bankininkystė, Lietuvoje po truputį diegiamas naujausios kartos 4G mobilusis internetas.
Daugumą šių žygdarbių šalies IT sektorius atliko būtent per pastaruosius dešimt metų, kuomet įvyko tam tikras lūžis – informacinės technologijos prasiskverbė į kiekvieno paprasto vartotojo namus. „Prieš dešimt metų IT žinios dar buvo išskirtinumas, dabar tai jau būtinybė, „privalomos programos“ dalis“, – teigia Martynas Bieliūnas, „Microsoft“ verslo strategijos ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims. Pasak jo, dingo technologijų neprienamumas ir akademiškumas – šio dešimtmečio viduryje visi (ne tik lietuviai) pradėjo masiškai keltis į socialinius tinklus, o tai padėjo demokratizuoti internetą. Technologijų vartotojai Lietuvoje yra aktyvūs ir žingeidūs visose amžiaus ir socialinės grupėse – per dešimtmetį stipriai sumažėjo socialinė atskirtis technologijų srityje.
„Yra ir neigiamų pokyčių – kartais tenka konstatuoti kad jaunosios kartos žinios tampa kiek paviršutiniškos“, – pastebi M.Bieliūnas. Pašnekovas cituoja Nicholaso Carro knygą „The Shallows“, kurioje autorius daro įžvalgą, jog žmonių suvokimas tampa paviršutinišku, viskas bandoma daryti probėgšmiais dėl didžiulės informacinės perkrovos, kurią sąlygoja prieigos prie interneto plitimas ir mobilumas.
Panašią informacinių technologijų demokratizaciją, kuri pakeitė ir IT verslą, pastebi ir verslininkas Ilja Laurs, įkūręs mobiliųjų programėlių parduotuvę „GetJar“. „Šiandien IT verslas Lietuvoje pereina nuo korporatyvių sprendimų prie galutinio vartotojo produktų, kuriems kurti ir pardavinėti nereikia didžiulių kompanijų“, – pastebi I.Laurs.
Pasak pašnekovo, prieš dešimt metų IT verslas buvo uždaras, prieinamas tik didelėms kompanijoms, kurios dažniausiai dirbo su stambiais klientais ar valstybinėmis įmonėmis. Šiandien Lietuvoje tokias įmones keičia maži ir sėkmingi startuoliai (angl. start up), kuriems pradines lėšas skiria rizikos kapitalo fondai. „Svarbu ir tai, kad lietuviai šiandien kuria produktus tarptautinei rinkai, o ne tik Lietuvai“, – patikslina I.Laurs. M.Bieliūnas priduria, kad IT profesionalai Lietuvoje mokomi suvokti ne tik savo konkrečią sferą, bet ir aplinkines disciplinas, daugumai suteikiami gilūs akademiniai tiksliųjų mokslų pagrindai.
Tai yra pastarojo dešimtmečio pasiekimai, už kuriuos galime save pagirti, tačiau daug svarbiau neužmigti ant laurų – juk artimiausi dešim dvidešimt metų daug svarbesni. Todėl pažvelkime, kurlink judės pasaulio IT sektorius – sprendžiant iš dabartinių pasiekimų Lietuva neabejotinai koja kojon žengs kartu.

Besikeičiančių paradigmų metas

Šiandien dažnam Vakarų vartotojui būdinga nuolatinio buvimo „ryšio ribose“ būsena, kurią skatina internetas ir konkrečiai – socialiniai tinklai, keičiantys žmonių psichologiją bei gyvenimo būdą. M.Bieliūnas spėja, kad socialiniai tinklai ilgainiui įsiskverbs į darbo organizavimą, ypač turint omenyje debesų technologijų integraciją. Pastaroji technologija vystysis dar labiau – tad po penkiolikos metų kompiuteris taps tik sąsaja su debesyse saugomais duomenimis bei ten pat veikiančiomis programomis ar žaidimais.
Visgi daug įdomesnis yra šiandienos informacinių technologijų socialinis ir filosofinis aspektas. Tarkime, socialiniai tinklai bei kitos priemonės pakeitė bendravimą iš modelio „vienas su vienu“ į „vienas su visais“, o galbūt ir net dar toliau – į globalaus kaimo modelį „visi su visais“. Šis bendravimo masiškumas keičia privatumo sąvoką, todėl per artimiausius keliolika metų bus pradėti kurti teisiniai ir filosofiniai informacinių technologijų atneštų pokyčių vertinimai.
„Šiandien žmonija nebespėja apmąstyti visų pokyčių ir pasėkmių, kurias atneša naujausios technologijos, – svarsto I.Laurs. – Tarkim H.Fordui masiškai pradėjus pardavinėti automobilius, iš pradžių juos vairuoti galėjo ir girti žmonės.“ Pasak pašnekovo, turės praeiti daugiau nei keli dešimtmečiai, kol žmonija apmąstys visus IT naujovių atneštus pokyčius bei sukurs tinkamą juridinę bazę – tad 2025 m. tikrai turėsime tam tikrus apmatus.
Kitas šiandien aktualus klausimas yra autorinių teisių apsauga ir dėl jos kylantis konfliktas, kurį rodo protestai dėl šias teises bandančių apsaugoti tarptautinių susitarimų, pavyzdžiui, ACTA. Pasak I.Laurso, šiandien esame priešrevoliucinėje būsenoje, kai „apačios (vartotojai) nenori, o viršūnės (įrašų kompanijos) negali“ – todėl per artimiausius penkiolika metų prekybos modelis iš esmės pasikeis.
„Senasis verslo modelis, orientuotas į fizinę prekybą autoriniu turiniu yra visiškai nesuderinamas su internetu, todėl visiškai išnyks – 2025-aisiais turėsime keletą naujų, daug lankstesnių modelių“, – yra įsitikinęs I.Laursas. Tą rodo ir faktas, kad atsiranda šios srities reformas žadančios politinės jėgos – tarkime Švedijoje ir Vokietijoje ypač sustiprėjusios Piratų partijos pozicijos.
Pasak M.Bieliūno, tiek muzikos industrija, tiek kompiuterinių programų licencijos debesų kompiuterijoje taip pat eina mažesnių ir lankstesnių mokėjimų kryptimi – prenumeratos ir nedidelių pirkimų modeliai, mokama tik už tai kas panaudojama.

Žmogaus ir kibernetinės mašinos sąjunga

Visi „Veido“ kalbinti pašnekovai sutaria, kad apie 2025-uosius vienaip ar kitaip bus „kompiuterizuoti“ beveik visi mus supantys daiktai – jie bus sujungti į taip vadinamąjį daiktų internetą. Tai reiškia, kad išmanūs bus ne tik telefonai, bet ir šaldytuvai, automobiliai, dulkių siurbliai ir kiti buities prietaisai – vis spartėjanti miniatiūrizacija leis į juos montuoti aibę jutiklių, pagal kurių surinktus duomenis, sprendimus priims juos veikiantys procesoriai.
„Jei kompiuterinė programa pajėgi padaryti logišką sprendimą – kodėl šių pareigų jai neatiduoti?“, – retoriškai klausia M.Bieliūnas. Pasak pašnekovo, dauguma atvejų tai net saugiau: kompiuterinės sistemos tarp savęs komunikuoja tiklsiau ir greičiau negu žmogus, todėl gali greičiau įvertinti aplinkybes ir priimti tinkamą sprendimą.
Tačiau progreso kryptis – glaudus žmogaus ir tecnologijų gebėjimų apjungimas, kai žmogiškasis intelektas yra išplečiamas papildomomis galimybėmis. Šiandien naudodamiesi interneto paieška, tam tikra prasme irgi praplečiame savo smegenų galimybes technologinėmis priemonėmis. „Google“ neseniai pristatė papildytos realybės (angl. augmented reality) akinių prototipą „Project Glass“, pro kuriuos matomas vaizdas papildomas kita informacija. Panašius projektus savo laboratorijose rengia ir kitos IT sektoriaus lyderės – kompanijos „Microsoft“ ar „Samsung“.
Pirmieji žingsniai žengti žmogaus ir kompiuterio sąsajos tobulinimo srityje. Juk gerus trisdešimt metų vienintelis būdas duoti nurodymus kompiuteriui buvo klaviatūra ir pelė. Tačiau prieš keletą metų kompanija „Apple“ savo telefonuose išpopuliarino liečiamąjį ekraną – toks valdymas daug intuityvesnis. Šiandien „Apple“ žengė dar toliau – jos telefonuose veikianti programėlė „Siri“ supranta balso nurodymus ir daugeliu atveju atsako balsu, be to, kompanijos inžineriai jai yra suteikę net ir šiokį tokį charakterį. Tuo tarpu, „Microsoft“ prie du metus sukūrė „Kinect“ įrenginį, kuriuo tiek žaidimus, tiek programas galima valdyti balsu ir kūno judesiais.
„Juk dažnam iš mūsų praverstų papildomas gigabaitas anglies nanovamzdelių pagalba sukurtos darbinės atminties „įmontuotos“ šalia gamtos duotos smegenų atminties“, – linksmai pranašauja M.Bieliūnas. Žinoma, tokia prognozė 2025 metams atrodo drąsiai, tačiau tik žvelgiant į ateitį tiesiškai. Tuo tarpu išradėjas, inžinerius ir futurologas Raymondas Kurzweilas, remdamasis Moore’o dėsniu, teigia, kad visos technologijos vystosi eksponentiškai.
„Paimkime žmogaus genomo iššifravimą – 1990-aisiais kai buvo atlikti pirmieji darbai ir buvo iššifruota tik apie viena dešimttūkstantoji dalis kodo, beveik visi mokslininkai įvertinę tuometines technologijas teigė, kad šis darbas užtruks vos ne šimtą metų“, – prisimena R.Kurzweilas. Tačiau visas žmogaus genomas galutinai buvo iššifruotas apie 2003 m. – tokį tempą uždavė eksponentiškai tobulėjančios technologijos.
Todėl neverta skubėti pasmerkti šiandien per drąsiai atrodančias prognozes, nes žmogus negali aiškiai įvertinti, kokia ateitis slypi už eksponentinio IT vystymosi posūkio.

Informacinių technologijų sritis 2025 metais
1. Daiktų internetas. Dauguma mus supančių daiktų bus išmanūs – sujungti į tinklą, jie galės atlikti savarankiškus sprendimus.
2. Technologijų miniatiūrizacija. Nanotechnologijos inžinerijoje bei medicinoje leis kurti mikroskopinius prietaisus bei robotus.
3. IT užkariaus biologiją ir mediciną. Šiandien prasidėjusi gyvybės mokslų kompiuterizacija leis iš esmės keisti žmogaus sveikatą ir amžių.
4. Kompiuterio ir vartotojo sąsaja. 2025-aisiais bus daugiau kompiuterių valdymo būdų – balsu, judesiais, smegenų bangomis.
5. Papildytoji realybė. Per artimiausią dešimtmetį bus sukurti prietaisai, kurie leis tikrovėje matomus daiktus papildyti nauja informacija.
6. Debesų technologijos. Kompiuteris galiausiai taps tik portalu į debesyse esančias programas bei saugomus duomenis.
7. Dirbtinis intelektas. Visos aukščiau išvardintos sritys leis priartinti savarankiškai mąstančios mašinos sukūrimą.
8. Robotikos vystymasis. Vis daugiau gyvenimo sričių bus palikta įvairiems robotams – tą lems tobulėjantis dirbtinis intelektas.
9. Autorinių teisių apsaugos pasikeitimas. 2025 m. veiks daug lankstesni autorinio turinio platinimo verslo modeliai.
10. Privatumas ir duomenų apsauga. Bus sukurti aiškūs teisiniai ir moraliniai kriterijai, kurie reglamentuos žmonių elgesį virtualioje erdvėje.

Matematikos ir informatikos institute dirbantis profesorius Laimutis Telksnys – labai tinkamas pašnekovas, bandant prognozuoti ateities technologijas.

Juk šis tuo metu dar jaunas mokslininkas „gūdžiais“ 1968-aisiais, kai dar nebuvo asmeninių kompiuterių, laikraštyje gana tiksliai nupiešė daugelį šiandienos technologijų: išmaniuosius telefonus, internetą ir paiešką jame, el. knygas, internetines filmų ir muzikos parduotuves. Todėl „Veidas“ kalbino L.Telksnį apie tai, kokias ateities technologijas jis mato po penkiolikos metų.

VEIDAS: Kaip per pastaruosius keletą dešimtmečių pasikeitė IT technologijos ir kur link jos judės ateityje?
L.T.: Per tą laikotarpį kasdienybėje atsirado labai daug smulkesnių uždavinių, kuriuos sprendžiame asmeniniais kompiuteriais, o dabar jau ir planšetiniais kompiuteriais bei išmaniaisiais telefonais. Didieji mokslo uždaviniai išliko, tarkim, meteorologijos, gyvybės mokslų, astronomijos, kuriems reikia ypač galingų superkompiuterių. O technologijų miniatiūrizacija neketina sustoti: juk, pavyzdžiui, ryšio modemas prieš keliasdešimt metų buvo spintos dydžio, o šiandien tai nedidukė plokštelė telefone. Viena sritis, kurią miniatiūrizacija artimiausiu metu stipriai paveiks, tai dėvimieji kompiuteriai (angl. wearable computer).
Štai ir mes dabar kuriame tokį prietaisą, dėvimąjį kompiuterį, kuris stebėtų širdies darbą. Tai paprastas dirželis su jutikliais, kurie matuoja širdies ritmą, analizuoja duomenis ir, atsiradus širdies veiklos anomalijoms, belaidžiu interneto ryšiu gali duomenis persiųsti į išmanųjį telefoną gydytojui arba artimiesiems. Mano kolega kaip tik dabar Trakuose bando „Ritmoskopą“: kartu su irkluotojų olimpiečių treneriais bei gydytojais stebi sportininkų širdies darbą per treniruotes.
Tokių sprendimų kuriama ir daugiau, o ateityje jie dar labiau mažės ir stebės ne tik širdies, bet ir kitų organų darbą. Tokie prietaisai leistų trumpiau laikyti žmones ligoninėse, padėtų užbėgti už akių tragiškiems ligų padariniams, be to, sumažintų laukiančiųjų tyrimų eiles. Aš manau, kad dėvimieji kompiuteriai per artimiausius dvidešimt metų taps įprastai naudojamais daiktais, ypač sveikatos apsaugos srityje.
VEIDAS: Kokias dar IT sritis išskirtumėte kaip labiausiai pažengsiančias per artimiausią dešimtmetį?
L.T.: Na, viena tokių sričių yra komunikacija su kompiuteriu: iki 2025-ųjų tikrai turėtume išmokyti kompiuterį suprasti, ką kalbame. Nuo kompiuterių sukūrimo praėjo keliasdešimt metų, bet su jais bendraujame lyg kurčnebyliai – gestais, juk nurodymus jiems vis dar duodame klaviatūra ir pele. Kalbos atpažinimas ir sintezavimas per artimiausius keliolika metų stipriai pažengs į priekį.
O ką kompiuteris atsakys į mūsų klausimus, priklausys nuo to, kaip pažengs dirbtinio intelekto kūrimo procesas. Vis dėlto nemanau, kad greitai sugebėsime sukurti savarankiškai mąstantį kompiuterį. Žmogaus smegenys turi ypač daug „darbinės atminties“, o per gyvenimą susidariusios neuronų jungtys sudaro tokį „procesorių“, kad vargu ar dirbtinis intelektas sugebės prilygti žmogaus mąstymui.
Dar viena susijusi sritis, kuri tikrai pakeis kasdienį mūsų gyvenimą, – tai visuotinė robotizacija. Šiandien robotai vis dar dažniau naudojami kariniams ar gynybos tikslams, tačiau kryptis aiški: po dvidešimties metų kuriami robotai bus pakankamai tobuli, kad galėtų pavaduoti žmones pavojinguose ar nešvariuose darbuose. O jei žvelgsime dar toliau į ateitį, aišku, kad technologijų miniatiūrizacija leis kurti vis mažesnius robotus. Galbūt bus sukurti nanorobotai, kurie, suleisti į kraują ateroskleroze sergantiems žmonėms, valys užsikimšusias kraujagysles.
VEIDAS: O kaip, jūsų nuomone, ateityje transformuosis pats internetas?
L.T.: Dažnai sakoma, kad internetas visą pasaulį pavertė globaliu kaimu. Žvelgdamas į ateitį manau, kad globaliame kaime reikės ir globalaus turgaus ar parduotuvės: turiu omeny, jog elektroninė prekyba taps vyraujančiu pirkimo būdu, be to, pačios parduotuvės taps vis globalesnės ir didesnio masto.
Viena aiškesnių sričių, kuri jau transformuojasi ir tikrai stipriai pasikeis per ateinantį dešimtmetį, – televizija. Iš srautinės, kai televizijos kūrėjai nusprendžia turinio seką, ji virsta televizija pagal pareikalavimą (angl. on demand), kai aš pats galėsiu susidaryti norimą laidų, serialų ar filmų tinklelį. Ir šis individualumo didėjimo principas pradės veikti kitose srityse.
VEIDAS: Jūsų prognozės prieš beveik penkiasdešimt metų gan tiksliai nupasakojo šiandienos technologijas. Kaip pavyko taip tiksliai numatyti IT ateitį?
L.T.: Na, daugelis technologijų tobulėja ne tiesiškai, o eksponentiškai. Duosiu jums pavyzdį. Regis, 1991-aisiais Hamburgo universitetas, vykdydamas Europos Sąjungos projektą, rengė prognozę, kaip Baltijos šalyse plėtosis mobilusis ryšys. Kai aš pateikiau savo prognozes, projekto vadovas liepė jas sumažinti, nes negalėjo patikėti tokiu šuoliu, kurį numačiau, – juk tuo metu buvome ką tik išėję iš Sovietų Sąjungos. Aš atsisakiau mažinti prognozes, ir jos vis dėlto buvo išspausdintos. Vėliau stebėjau GSM ryšio plėtrą ir ant savo prognozių kreivės vis dėdavau realią padėtį atitinkančius taškus: pasirodė, kad prognozuodamas apsirikau apie 28 kartus, bet į mažąją pusę! Iki šiol didžiuojuosi šiomis savo klaidomis.

Vieno „Intel“ įkūrėjų G.Moore’o pastebėtas dėsnis sako, kad kompiuteriai kasmet vis galingėja, o jų kainos vis mažėja. Kada šis dėsnis nustos veikti ir kas mūsų laukia ateityje?

Šių metų sausį Las Vegase vykusioje buitinės elektronikos parodoje „CES 2012“ kompanijos „Intel“ vadovas Paulas Otellini pristatė išmaniojo telefono prototipą K800, kurį gamins kinų bendrovė „Lenovo“. Tai bus pirmas išmanusis telefonas, kurio viduje veiks „Intel“ procesorius „Atom Medfield“ – iki šiol šios milžinės gaminamos mikroschemos buvo per daug ryjančios elektrą ir kaistančios. CES parodoje „Motorola Mobility“ direktorius Sanjay Jha pranešė, kad antroje metų pusėje taip pat ketinama išleisti mobiliuosius įrenginius su „Intel“ procesoriais.
Apie „Intel“ susidomėjimą mobiliaisiais įrenginiais kalba faktas, kad praėjusių metų pabaigoje buvo suburtas vidinis telekomunikacijų padalinys, kurio vadovu paskirtas Mike’as Bellas, anksčiau dirbęs „Palm“ bei „Apple“ kompanijose. Taip pat neseniai buvo įsigytas vokiečių puslaidininkių milžinės „Infineon Technologies“ belaidžių komunikacijų padalinys.
CES parodoje „Intel“ ir vėl propagavo „ultrabook“ klasės ypač plonus, lengvus ir galingus nešiojamuosius kompiuterius. Jau daugiau nei metai „Intel“ remia ne visai sėkmingai „ultrabukus“ bandančias gaminti bendroves, taip norėdama sukurti atsvarą superploniems „Apple“ kompiuteriams „Macbook Air“.
Atrodytų, kad „Intel“ plečia savo valdas ir okupuoja naujas sritis, kaip ir dera didžiulei imperijai, jau daugiau nei keturiasdešimt metų diktuojančiai madas IT srityje. Tačiau iš tiesų šie pokyčiai reiškia, kad nauji industrijos vėjai po truputį įsiūbuoja ir „Intel“ galeoną. Juk asmeninių kompiuterių (kuriems ir yra reikalingi „Intel“ procesoriai) pardavimas kasmet didėja labai nestipriai, tarkim, rinkos tyrimų bendrovės „Gartner“ duomenimis, 2011 m. šių įrenginių parduota tik 4 proc. daugiau nei 2010-aisiais. Taip yra dėl dviejų priežasčių: žmonės dėl sunkmečio perka atsakingiau, be to, rimtais konkurentais asmeniniams kompiuteriams tampa planšetiniai kompiuteriai bei išmanieji telefonai, kuriuose montuojami „Intel“ konkurentės ARM sukurti procesoriai.
Apie mobiliųjų įrenginių rinkos plėtrą byloja ir vieno ištikimiausių „Intel“ partnerių – bendrovės „Microsoft“ požiūrio pasikeitimas. Žadama, kad naujausia operacinės sistemos versija „Windows 8“ vienodai gerai veiks tiek asmeniniuose kompiuteriuose, tiek mobiliuosiuose įrenginiuose, o tai reiškia mažesnį pardavimą „Intel“, jei ši nesugalvos, kaip įsisukti į mobiliųjų įrenginių rinką. Pažvelkime, kaip ši procesorių milžinė pakeitė kompiuterius ir kokie pokyčiai laukia tiek šios bendrovės, tiek mūsų.

Moore’o dėsnis galioja… kol kas

Galima būtų ilgai ginčytis, be kurios kompanijos nebūtų asmeninio kompiuterio: be „Apple“, sukūrusios tokį asmeninį kompiuterį, kokį šiandien rasime kiekvienuose namuose, ar be „Microsoft“, sukūrusios operacinę sistemą, kuri šiandien veikia beveik 90 proc. kompiuterių. Tačiau abiejų milžinių laimėjimai nebūtų įmanomi, jei fizikas inžinierius Robertas Noyce’as bei chemikas ir fizikas Gordonas E.Moore’as 1968 m. nebūtų įkūrę „Intel“, kurios gaminami mikroprocesoriai varo beveik visus pasaulio asmeninius kompiuterius.
Pirmą pasaulyje komercinį mikroprocesorių 1971-aisiais sukūrė būtent „Intel“ komanda. Pavadinta kodiniu pavadinimu 4004, ši detalė buvo kuriama skaičiuotuvus gaminančios Japonijos įmonės „Busicom“ užsakymu. Vienas „Intel“ inžinierių Tedas Hoffas pirmas sugalvojo, kad viename luste gali būti sudėti keli tranzistoriai, atliekantys skirtingas skaičiavimo užduotis.
Vėliau sekė žymusis 8080, kuris buvo panaudotas pirmuoju mikrokompiuteriu laikomame „Altair 8800“, – tuo metu šis įrenginys tapo įkvėpimu daugeliui elektronikos entuziastų, vėliau pakeitusių IT sferą. Tarp jų ir šiam kompiuteriui programavimo kalbą parašiusiam Billui Gatesui bei Paului Allenui arba „Altair 8800“ įpirkti negalėjusiam ir dėl to savo kompiuterį („Apple I“) surinkti nusprendusiam Steve’ui Wozniakui.
Šiandien kompiuteriuose „plaka“ tūkstančius kartų sudėtingesni bei galingesni „Sandy Bridge“ procesoriai, kuriuos beveik po pusės amžiaus gamina ta pati kompanija – „Intel“. Beje, G.E.Moore’as yra atsakingas už vieną žymiausių IT srities dėsnių, kuris pavadintas mokslininko vardu. Jis pirmas pastebėjo, kad beveik kas dvejus metus padvigubėja tranzistorių kiekis, kurie yra „išraižomi“ silikoninėje procesoriaus plokštelėje, todėl už tą pačią pinigų sumą vartotojas įsigyja dvigubai daugiau skaičiavimo galios. Šis dėsnis (teoriškai atitinkantis eksponentinį didėjimą) iš prognozės ilgainiui tapo visos industrijos tikslu – šiandien pagal jį vystosi dauguma kitų IT produktų, pavyzdžiui, atminties laikmenų talpa ar skaitmeninių fotoaparatų raiška megapikseliais.
Rimto išbandymo Moore’o dėsnis sulaukė apie 2004-uosius. Tuo metu gaminami procesoriai turėjo tik vieną branduolį, tačiau sparčiausių modelių taktinis dažnis buvo toks didelis, kad jie labai kaito ir eikvojo daug elektros energijos. Atrodė, kad tobulėjimo riba pasiekta, tačiau „Intel“ rado išeitį: pradėjo ant vienos silikoninės plokštelės montuoti po kelis mikroprocesorius, vadinamuosius branduolius, ir pragaro mašina sukosi toliau.
Vis dėlto atrodo, kad net ir Moore’o dėsniui galioja fizikos dėsniai. Kiekvienais metais tranzistoriai, išraižomi ant silikono plokštelės, tapdavo vis smulkesni – nuo dešimčių mikrometrų (tūkstantoji milimetro dalis) aštuntajame dešimtmetyje iki dešimčių nanometrų (milijonoji milimetro dalis) šiandien. Tai ir leido kas dvejus metus padvigubinti skaičiuojamąją galią.
Tačiau nanometrų dydžio įrėžimai jau artimi medžiagos atomų dydžiui, o tokiu atveju įsijungia kvantinės fizikos procesas, trukdantis sėkmingai veikti procesoriui. Žinoma, „Intel“ inžinieriai sugalvojo gamybos proceso patobulinimą, kuris leis bent iki 2015 m. sėkmingai mažinti tranzistorius bei didinti procesorių galią ir taip palaikyti Moore’o dėsnio veikimą.

Intel’igentas prieš ARM’iją

Šiandien „Intel“ yra didžiulė korporacija, kurioje dirba apie 100 tūkst. darbuotojų, jos rinkos vertė siekia apie 137 mlrd. JAV dolerių, o 2011-aisiais jos pajamos sudarė daugiau nei 50 mlrd. dolerių. Ši korporacija iki šiol neturėjo rimtų konkurentų – artimiausia varžovė, taip pat procesorius gaminanti AMD šiandien patiria rimtų sunkumų.
Vis dėlto „Intel“ ateitis neatrodo nušviesta rožine spalva, mat nuolatinį galvos skausmą jai kelia mobiliųjų įrenginių populiarėjimas: šiandien įvairiuose įrenginiuose veikia apie 15 mlrd. konkurentės – Didžiosios Britanijos bendrovės ARM sukurtų procesorių. ARM „širdelės“ silpnesnės, veikia šiek tiek kitaip, mažiau kaista, tačiau svarbiausia, kad vartoja mažiau elektros energijos – tai ir yra svarbiausia mobiliajam įrenginiui, maitinamam iš baterijos, kurios veikimo laikas ne mažiau svarbus už prietaiso galią.
ARM tik šiek tiek jaunesnė nei „Intel“: ji gimė iš kitos Didžiosios Britanijos bendrovės „Acorn“, kurios inžinieriai sukūrė mažiau energijos vartojančius, bet ir silpnesnius procesorius. 1990-aisiais „Apple“ vieną kartą jau bandė sukurti planšetinį kompiuterį „Apple Newton“, panašų į šiandien populiarų „iPad“, kuriam reikėjo taupaus procesoriaus. Todėl kartu su „Acorn“ buvo įkurta bendra bendrovė ARM, kuri pragyveno nesėkme virtusį „Newton“.
Šiandien ARM, palyginti su „Intel“, atrodo kaip nykštukas: jos rinkos vertė siekia vos 8 mlrd. dolerių, o joje dirba tik 2 tūkst. darbuotojų. Vis dėlto tam yra priežastis: atvirkščiai nei „Intel“, kuri turi dešimt fabrikų bei stato dar du, ARM pati negamina procesorių, tik kuria juos. Štai čia ir slypi visa jos galia – ARM instrukcijas ir licencijas procesoriams gaminti parduoda kitiems gamintojams. Šiandien jų suskaičiuojama tikra armija – beveik 300 bendrovių, tarp kurių ir tokios gerai žinomos, kaip „Nvidia“ ar „Qualcomm“.
Ir ši armija ateityje tikrai turės darbo iki soties. Štai, tarkim, vienos didžiausių ryšio įrangą gaminančių bendrovių „Cisco“ ataskaitoje pabrėžiama, kad 2015 m. pasaulyje bus apie 15 mlrd. prie interneto prisijungusių prietaisų – dvigubai daugiau nei 2010-aisiais. Ir tik nedidelė dalis šių prietaisų bus asmeniniai kompiuteriai su „Intel“ procesoriais.
Be to, šiandien taip stipriai populiarėjant debesų technologijoms, vis svarbesnės tampa „serverių fermos“, kuriose stovinčios tarnybinės stotys kaista ir ryja daugybę elektros energijos. Iki šiol serveriuose vyravo „Intel“ procesoriai, tačiau pernai rudenį bendrovė HP pristatė projektą „Moonshot“, kurio serveriuose veikia ARM sukurtos „širdelės“, suvartojančios tik dešimtadalį elektros ir daugiau nei perpus mažiau kaistančios.
Taip pat esama ir gana daug dar neartų dirvonų, kuriuose „Intel“ su ARM netrukus surems plūgus. Viena tokių sričių – vadinamasis daiktų internetas, kai įvairūs įrenginiai turės jutiklius bei procesorius ir galės „bendrauti“ tarpusavyje (keistis informacija ir daryti sprendimus) be žmogaus įsikišimo. Tarp tokių pavyzdžių galima paminėti išmaniųjų namų projektus, automobilius, kurie vis daugiau sprendimų atlieka už vairuotoją, ar gamyklose dirbančius robotus.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad per 2011 m. Lietuvoje išaugo kompiuterių naudotojų skaičiai. Kompiuterių naudotojų nuo 2010 m. rudens iki 2011 m. rudens paaugo 10,7 proc. punktų (nuo 60,2 iki 70,9 proc.).

IVPK direktorius Valdas Kišonas pabrėžia, kad kompiuterių ir interneto vartotojų augimas rodo, jog Lietuvos gyventojai vis labiau supranta, kaip šiuolaikinės technologijos gerokai palengvina kasdieninį gyvenimą daugelyje sričių.

„Kompiuteris ir internetas yra neatsiejami šiuolaikinio gyvenimo palydovai. Lietuvoje aktyvių kompiuterių ir interneto naudotojų skaičius auga itin sparčiai – tai byloja, kad vis daugiau žmonių mato konkrečią naudą, kurią sukuria moderniosios technologijos“,– pastebi V. Kišonas.

2011 m. rudens duomenimis, aktyviausia kompiuterinių technologijų vartotojų grupė Lietuvoje išlieka 15-19 metų jaunimas – kompiuteriu naudojosi net 96,9 proc. šios amžiaus grupės respondentų. Nuo šios amžiaus grupės neatsilieka ir 20-29 metų Lietuvos gyventojai – net 95,1 proc. jų naudojasi kompiuteriu.

Didžiausia dalis kompiuterių naudotojų (89,3 proc.) nurodo, kad kompiuteriu dažniausiai naudojasi namuose, 29,4 proc. kompiuteriu dažniausiai naudojasi  darbe, 15 proc. – mokymosi įstaigose,10,2 proc. – draugų, giminaičių namuose arba jų darbovietėje, o 3,9 proc. – viešose prieigos prie interneto vietose (pvz., viešosiose bibliotekose).

Beveik pusė Lietuvos gyventojų (48,9 proc.) namuose turi asmeninį kompiuterį, trečdalis (34,1 proc.) – nešiojamą kompiuterį, 1 proc. – planšetinį kompiuterį. Per metus neturinčių namuose kompiuterio Lietuvos gyventojų sumažėjo 7,6 proc. punkto, iki 29 proc. gyventojų.

Per 2011 metus išaugo prie interneto prijungtų namų kompiuterių skaičius. 2010 m. prie interneto buvo prijungti 90,9 proc. kompiuterių, 2011 m. – jau 93,6 proc. Dažniausiai Lietuvos gyventojai namuose prie interneto jungiasi per kabelines linijas – 32 proc. (2010 m. atitinkamas rodiklis – 28,8 proc.), šviesolaidį – 15 proc. (2010 m. rodiklis – 11 proc.) ir belaidį ryšį – 8,2 proc. (2010 m. rodiklis – 7,5 proc.).

Tyrimą atliko TNS LT, UAB, tyrimas atliktas 2011 m. IV ketvirtį, apklausus 1592 Lietuvos gyventojus (15-74 metų amžiaus).

Bangomis besiritanti ekonominė krizė padarė įtaką ir informacinių technologijų (IT) sričiai. Tačiau šiandien aiškėja, kad šioje srityje įmanoma ne tik išgyventi, bet ir diegti naujoves bei skatinti investicijas.

Apie tokias tendencijas kalbamės su įmonių grupės „Penki kontinentai“ valdybos pirmininku Idraku Dadašovu.

PROGNOZĖS: 2011-ieji buvo gana permainingi. Metų pradžioje sustiprėjusios optimistinės nuotaikos vėliau peraugo į naujos krizės bangos nuojautas. Kaip Lietuvos IT verslas išgyveno praėjusius metus?

I.D.: Nors Lietuva yra viena informacinių technologijų bei telekomunikacijų srities lyderių Europoje, galinti pasigirti ne tik pačia pažangiausia infrastruktūra, bet ir daugybe aukštos kvalifikacijos specialistų, mūsų šalies IT rinka 2011 m. susidūrė su pasaulinės ekonomikos krizės padariniais. Lietuvos bei užsienio IT rinkose dirbančių įmonių pelnas sumažėjo. Mažėjo ir privačiame sektoriuje įgyvendinamų projektų, tačiau tai kompensavo padidėjusi IT sprendimų paklausa viešajame sektoriuje. Egzistuojant rizikos valdymo metodologijai, daug naudingiau remtis kur kas tikslesnėmis trumpalaikėmis prognozėmis, ir tai patvirtins kokybiška įmonės struktūros kaita.

PROGNOZĖS: Ar galima teigti, kad 2011-ieji pasauliniu mastu žymėjo aiškų IT rinkos atsigavimą po krizės?

I.D.: Greičiausiai ne. Analitikų nuomone, 2011 m. IT rinkos augimas Vakarų Europoje siekė 3 proc., Japonijoje – 0,5 proc., Kinijoje – 21 proc., Rusijoje – 17 proc. Tikslesni duomenys apie IT rinkos dinamiką 2011 m. paaiškės tik 2012-ųjų pradžioje. Tačiau dėl laukiamos antros recesijos bangos IT rinkos augimas 2011 m. gali būti nulinis ir sudaryti mažiau nei 1 proc. Susiklosčius neigiamam scenarijui, IT rinka 2012 m. atsigaus itin lėtai.

PROGNOZĖS: Ar panašios tendencijos palietė ir įmonių grupę „Penki kontinentai“?

I.D.: Įmonių grupė „Penki kontinentai“, kurios specializacija – programinių produktų, IT ir telekomunikacijų sektoriams skirtų sprendimų, bankinių ir mokėjimo sistemų kūrimas bei diegimas, užsakomosios paslaugos, dėl krizės nepatyrė didelių problemų ir įtvirtino savo pozicijas Rytų Europos bei Azijos rinkose. Šiuos veiksnius lėmė tai, kad įmonių grupės veikla labai įvairiapusė. Pateikėme naujų patrauklių pasiūlymų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, išlaikėme paslaugų kainas bei išsaugojome aukštą jų kokybę. Be to, mes padidinome šviesolaidinio tinklo „Skynet“ interneto greitį ir pralaidumą, investavome į tinklo modernizavimą. Būtent dėl to įmonių grupė „Penki kontinentai“ sugebėjo išsaugoti savo pozicijas.

Taigi galime didžiuotis, kad pasitelkus į pagalbą savus išteklius – bankines technologijas, mūsų sukurtas mokėjimo ir lojalumo sistemas, šviesolaidinį tinklą „Skynet“, internetą, televiziją, naujienų portalą penki.lt, interneto parduotuvę ir kt. – visi klientų poreikiai įgyvendinami maksimaliai.

Kurdami programinius išteklių valdymo produktus, visuomet vadovavomės dėsningumų analize, atskirų rizikos rūšių vertinimu. Svarbiausia priimant sprendimą – rizikos valdymas, standartų atitikimo kontrolė bei dėsningumų analizė. Visa tai lemia lanksčią bei operatyvią reakciją ir suteikia galimybę išsaugoti įmonių grupės „Penki kontinentai“ veiklos rodiklių stabilumą.

PROGNOZĖS: Lietuvoje visuomet buvo kalbama apie trumpalaikes ir ilgalaikes šalies plėtros vizijas, tačiau reta jų virsdavo realiai įgyvendinama strategija. Gal būtent IT sritis, el. paslaugos yra tinkamiausia niša mūsų šaliai?

I.D.: Lietuvoje internetu perka penktadalis gyventojų, o interneto parduotuvių nuolat daugėja. Kita vertus, įvairios atliktos apklausos rodo, jog 70 proc. respondentų mano, kad jų įmonės ar organizacijos neskiria užtektinai dėmesio darbuotojų internetiniam raštingumui didinti. Iš apklausų taip pat paaiškėjo, kad el. parašu (tiek asmeniniais, tiek darbo reikalais) naudojasi 32 proc. apklaustųjų. Tai neblogas rodiklis, įvertinant respondentų geografiją. Mūsų Skaitmeninio sertifikavimo centro, kuris veikia jau šešerius metus ir yra pirma tokio pobūdžio įmonė Lietuvoje, duomenimis, šis rodiklis nuolat didės, o el. parašas taps sparčiai gausėjančios planetos gyventojų populiacijos kasdienybe.

58 proc. apklaustųjų mano, kad Vyriausybė ir vietos valdžios institucijos turėtų subsidijuoti prieigą prie interneto mažiausiai socialiai apsaugotoms grupėms. Tai itin aktualu, kai kalbama apie pačią pažeidžiamiausią interneto naudotojų grupę – vaikus. Norint apsisaugoti nuo nepageidaujamo turinio internete, būtina koordinuoti tiek privačių, tiek visuomeninių organizacijų veiklą ir taip suvienyti jėgas atitinkamiems veiksmams, įskaitant švietimą bei mokymą.

PROGNOZĖS: Šiandien interneto sąvoka apima kur kas daugiau nei vien mums įprastą www sampratą. Galite apibūdinti šiuolaikinio interneto galimybes?

I.D.: Pagrindinė interneto funkcija – tai informacijos saugojimas, perdavimas ir galimybė ją gauti. Pasaulinės lyderės, tokios kaip „Google“, „Apple“, „Microsoft“, nuolat konkuruoja sukurdamos sveikos konkurencijos aplinką. Internetas vis plačiau naudojamas pramogų versle. Visų pirma tai būdas perduoti medijos turinį (garsą, vaizdą ir kt.). Internete siūloma daugybė įvairių prekių, tarp kurių ir IT produktai, internetas naudojamas ir išmaniuosiuose telefonuose, planšetėse ir kt. Tendencija tokia, kad didžioji dalis interneto paslaugų, pradedant programinės įrangos el. rinkomis, baigiant būsto apsaugos valdymu išmaniaisiais telefonais, orientuota į galutinį vartotoją. Be to, šiuo metu itin išpopuliarėjusios vadinamosios debesų technologijos – vienas efektyviausių įmonių, įskaitant ir virtualias, veiklos optimizavimo būdų.

PROGNOZĖS: Tyrimai rodo, kad Lietuvos ir ypač Vilniaus gyventojai šiandien gali naudotis sparčiausiu interneto ryšiu. Kokia šių technologijų plėtros projekcija 2012-aisiais? Galbūt „Penkių kontinentų“ įmonių grupė gali atskleisti ir dar toliau siekiančius planus?

I.D.: „Net Index“ duomenys rodo, kad tarp sparčiausią internetą turinčių pasaulio miestų pirmauja Vilnius. Galima tuo didžiuotis. Interneto duomenų perdavimo greičio vidurkis Vilniuje siekia daugiau nei 36 Mb/s. Antroje ir trečioje šio sąrašo vietose – Kinijos miestai Honkongas ir Koulunas, o ketvirtoje – Kaunas.

Simboliška, kad nuo sausio „Skynet“ klientai galės naudotis 1 Gb/s greičio internetu. Užtikrinti tokią spartą mums leidžia šviesolaidinės technologijos, kurias, pasitelkusi į pagalbą pasaulinės lyderės „Cisco Systems“ įrangą, mūsų bendrovė pradėjo diegti 1998 m.

Jei kalbėsime apie mūsų artimiausius planus, tvirtas lyderės pozicijas Lietuvoje užimanti UAB „Penkių kontinentų“ komunikacijų centras ketina ir toliau investuoti į šviesolaidinio tinklo, interaktyviosios IPTV bei kitų paslaugų plėtrą. Į „Skynet“ tinklą jau įdiegta naujos kartos įranga „Cisco 2960S“, o tai leis užtikrinti duomenų perdavimą 550 Mb/s–1 Gb/s greičio intervale. Ir tai dar ne riba. Šviesolaidiniu tinklu „Penki TV“ kanalu bendrovė transliuoja savo kuriamas autorines laidas. Be to, be interneto ir televizijos, bendrovė siūlo IP telefonijos bei būsto stebėsenos paslaugas.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Per devynis šių metų mėnesius nešiojamųjų kompiuterių Lietuvoje parduota beveik penktadaliu daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai, be to, jų šiemet įsigyjama daugiau nei stacionariųjų.

Tokią informaciją pateikia rinkos tyrimų bendrovė „GfK Retail and Technology“. Pasak bendrovės atstovo Eduardo Grybovo, pagrindine šios tendencijos priežastimi laikoma tai, kad daugiau nei trečdaliu sumažėjusios nešiojamųjų kompiuterių kainos. Prie to prisideda ir faktas, kad vartotojai dabar atnaujina savo kompiuterinę techniką, pirktą iki 2008 m., kol valstybė dotavo naujų kompiuterių įsigijimą. Įprastai šie įrenginiai pasensta per trejus metus.
Beje, didesnis nešiojamųjų kompiuterių pirkimas jaučiamas visose sparčiai besivystančių rinkų (angl. emerging markets) šalyse, tarp kurių patenka ir Lietuva. Konsultacijų ir rinkos tyrimų bendrovės „Display Search“ duomenimis, tose šalyse šiemet pirmą kartą bus parduota daugiau nešiojamųjų kompiuterių nei išsivysčiusiose rinkose – iš viso apie 96 mln. vienetų. Ypač didelio augimo galime sulaukti 2012 m. pabaigoje, kai bus pristatyta naujausia „Microsoft“ operacinė sistema „Windows 8“.
O štai išsivysčiusiose rinkose pirkėjų akys vis dažniau krypsta į planšetinius kompiuterius – 2012 m. čia tikimasi parduoti apie 70 mln. šių įrenginių. Lietuvoje šio tipo įrenginiai vis dar vangiai skinasi kelią į vartotojų širdis. „Lietuviai apskaičiuoja, kad planšetinis kompiuteris kainuoja panašiai kaip nešiojamasis, ir renkasi pastarąjį, nes jo galimybės kol kas didesnės“, – komentuoja E.Grybovas.

Prekybos duomenų analizė rodo, kad planšetinių kompiuterių minėtu laikotarpiu parduota net 13,6 mln., o tai 112,5 proc. daugiau nei sausį–kovą, kai jų visame pasaulyje įsigyta 6,4 mln. Na, o nešiojamųjų kompiuterių populiarumas, priešingai, menksta: pirmąjį šių metų ketvirtį jų parduota 8,4 mln., o antrąjį – jau tik 7,3 mln.

Beje, rinkos analitikai neabejoja, kad planšetinių kompiuterių būtų parduota dar daugiau, jei ne gana didelė jų kaina. Skaičiuojama, kad vidutinė planšetinio kompiuterio kaina šiuo metu svyruoja apie 600 JAV dolerių, o štai standartinis nešiojamasis kompiuteris yra bene perpus pigesnis.

Tiesa, pabrėžiama, jog planšetinis kompiuteris nėra nešiojamojo pakaitalas, ir manoma, kad pirkėjai nelaiko jų alternatyva, o įsigyja kaip dar vieną įrenginį. Įdomu tai, kad dažniausiai planšetinius kompiuterius įsigyja ne tik smalsus ir modernus jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, kuriems planšetinis kompiuteris neretai esti pirmoji jų pažintis su internetu. „Dažnas vyresnio amžiaus žmogus, kurį iki šiol gąsdino nešiojamojo kompiuterio sudėtingumas, renkasi kur kas paprasčiau naudojamą planšetinį“, – teigia analitikas Jeffas Orras.

Užsiauginti savo vartotojus siekiantys planšetinių kompiuterių kūrėjai pasiūlo vis naujų aplikacijų vaikams, kai kurias jų skirdami net kūdikiams. Pavyzdžiui, vien „Apple“ „iTune“ asortimente yra daugiau nei septyni šimtai vaikams skirtų aplikacijų. Dalis jų pristatomos kaip edukacinės, lavinančios tam tikrus mažylių įgūdžius ir gebėjimus, tarkime, mažylių rankų ir akių koordinaciją.
JAV žurnalas „Time“ teigia, kad „iPad“ planšetiniai kompiuteriai tapo šių dienų skaitmeninėmis auklėmis, nes tėvai žino, jog šis modernus prietaisas tikrai atitrauks jų nenuoramų dėmesį bent kelioms minutėms. Tačiau ką sako specialistai: leisti ar neleisti patiems mažiausiems naudotis planšetiniais kompiuteriais?
Dėl televizijos pediatrai kategoriški: vaikams iki dvejų metų televizoriaus žiūrėti nereikėtų. Pastebėta, kad tokių vaikų kalbos įgūdžiai vystosi lėčiau, be to, jie neretai patiria miego sutrikimų. Tuo tarpu tokių tyrimų, kurie parodytų, kad planšetiniai kompiuteriai mažiesiems žalingi, kaip skelbia Amerikos pediatrų akademija, dar nėra atlikta.
Garsi amerikiečių pediatrė ir knygų apie vaikų auklėjimą autorė Tanya Altmann sako, kad jei planšetinis kompiuteris irgi naudojamas tik kokiems nors vaizdeliams žiūrėti, tuomet turėtų galioti tos pačios rekomendacijos, kaip ir dėl TV žiūrėjimo. Tačiau ji neatmeta galimybės, kad kai kurios interaktyvios aplikacijos mažiesiems gali būti net vertingos. „Tam tikrais atvejais aplikacijos yra tiesiog naujos žaidimų, kuriuos mes žaidėme būdami vaikai, versijos: pavyzdžiui, paspaudi ant karvės ir ji mūkia “mū”, – teigia amerikiečių pediatrė T.Altmann.
Tačiau kitas amerikiečių specialistas, Vaikų sveikatos centro Sietlo vaikų ligoninėje vadovas dr. Dimitri Christakis papildo, kad įprastinius žaislus imituojančios aplikacijos turi mažesnį lavinamąjį poveikį nei „realūs“ žaislai. Jis turi omenyje aplikacijas, kurios atkartoja „Lego“ ir kubelių dėliojimą. „Vaikai turi išmokti, kaip tai veikia realiame pasaulyje“, – teigia D.Christakis.
Taigi ekspertai nelinkę rekomenduoti planšetinių kompiuterių kūdikiams. Na, o kalbant apie kiek ūgtelėjusius vaikus, užsienyje jau yra atlikta keletas tyrimų, kurie liudija „skaitmeninių auklių“ naudai: pavyzdžiui, „iPhone“ aplikacija vaikams „Martha Speaks“ (Kalba Marta) per dvi savaites iki 31 proc. praplėtė ja besinaudojusių 3–7 metų vaikų žodyną.

2011 m. kibernetiniai nusikaltimai paprastiems vartotojams ir verslui pridarė beveik 400 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Deja, dauguma virtualioje erdvėje veikiančių nusikaltėlių lieka nesučiupti, o jų nusikaltimai kasdien tobulėja.

388 mlrd. dolerių – tiek nuostolių, IT saugumo bendrovės „Symantec“ atlikto tyrimo „Norton Cybercrime Report 2011“ duomenimis, per metus pridaro kibernetiniai nusikaltimai bei jų padarinių šalinimas. Tarkim, nelegalios prekybos narkotikais apyvarta visame pasaulyje sudaro apie 411 mlrd. dolerių, tad kibernetiniai nusikaltimai išties tampa patrauklia šešėline veikla. Minėto tyrimo duomenimis, iš viso pasaulyje bent kartą per metus su tokios rūšies nusikaltimais susidūria net 431 mln. žmonių. Rengiant šią studiją buvo apklausta daugiau nei 19 tūkst. internautų 24 pasaulio valstybėse.
Iš pirmo žvilgsnio šie skaičiai gali pasirodyti neįtikėtinai dideli, o tyrimą atlikusi bendrovė – suinteresuota išpūsti problemos mastą. Deja, iš tiesų padėtis yra dar niūresnė, mat beveik neįmanoma įvertinti kibernetinių nusikaltėlių pridaromos žalos, kurią patiria verslas, – dauguma įmonių linkusios nuslėpti informaciją apie įsilaužimą į jų duomenų bazes, duomenų ar lėšų vagystę bei kitus virtualius nusikaltimus jų atžvilgiu. Juk tokia informacija gali stipriai apgadinti įmonės reputaciją, sumažinti akcijų kainą ar net atbaidyti būsimus klientus.
Savo ruožtu kibernetiniai nusikaltėliai vis labiau organizuojasi, tobulina metodus ir konkuruoja tarpusavyje, o iš to gimsta vis sunkiau sugaunamos ir daugiau žalos pridarančios šešėlinės struktūros. Be to, kibernetiniai nusikaltėliai atrado dar pelningesnę nusikaltimų sritį nei pinigų pasisavinimas iš privačių asmenų – tai pramoninis šnipinėjimas ir intelektinės nuosavybės vagystės. Tokiais atvejais nusikaltimų vykdytojai (dažniausiai iš Rusijos bei Kinijos) stengiasi, kad apie šias vagystes apvogtos bendrovės sužinotų kuo vėliau. „Kibernetiniai nusikaltėliai per pastaruosius metus tapo labiau organizuoti, be to, vis dažniau orientuojasi į ilgalaikę naudą: nusikaltimams ruošiamasi iš anksto, kruopščiai parenkamos aukos, o strategiją rengia patyrę IT specialistai“, – taip dabartinę padėtį apibūdina Scottas Borgas, nepriklausomo tyrimų instituto „U.S. Cyber Consequences Unit“ vadovas.
Nors praėjusį dešimtmetį per pasaulį praūžė keliolika garsių kibernetinių nusikaltimų, tik pastaraisiais metais šešėlinės struktūros pradėjo ypač aktyviai domėtis virtualioje erdvėje esančiomis galimybėmis, o su nusikaltėliais kovojančios institucijos – suvokti grėsmės mastą. Tačiau, matyt, nepakankamai, nes ir 2011 metai pažymėti keliais itin garsiai nuskambėjusiais virtualiais nusikaltimais, kurių rengėjai nesugauti, o nuostoliai milžiniški. Sparčiu žingsniu į mūsų namus besiveržiančios IT naujovės atveria naujų galimybių ir virtualiems nusikaltimams.

Nuo įsilaužėlių neapsaugotas net Pentagonas
Bene daugiausiai atgarsio šiais metais sulaukė balandį įvykęs „Sony“ žaidimų serverių „PlayStation Network“ užpuolimas. Per įsilaužimą pavogta 77 mln. registruotų vartotojų asmeninė informacija, taip pat ir 12 mln. vartotojų kreditinių kortelių duomenys. Japonų elektronikos milžinė apie vagystę pranešė tik praėjus kelioms dienoms, dėl to „Sony“ vadovams teko teisintis net JAV Senate, o jos akcijų vertė skandalo metu buvo nukritusi iki nematytų žemumų – iš viso „Sony“ savo nuostolius įvertino daugiau nei 170 mln. dolerių. Manoma, kad išpuolį įvykdė pastaruoju metu išgarsėjusi anarchistinė įsilaužėlių grupuotė „Anonymous“.
Jos atstovų teigimu, šis užpuolimas buvo kerštas už tai, kad japonų bendrovė į teismą padavė 21 metų programišių George’ą Hotzą dėl bandymų „nulaužti“ žaidimų konsolę „PlayStation“, kad šia galima būtų žaisti nupiratautus žaidimus. „Anonymous“ simboliu yra tapusi kino filme „V – tai vendeta“ naudota kaukė, simbolizuojanti anoniminius kovotojus dėl informacijos laisvės.
Priminsime, jog aktyvesnę veiklą „Anonymous“ pradėjo 2008 m., kai paskelbė kibernetinį karą prieš Scientologijos bažnyčią, o labiausiai išpopuliarėjo savo išpuoliais prieš tokias bendroves, kaip „Visa“, „Mastercard“, „Paypal“ bei „Amazon“ dėl to, kad šios atsisakė suteikti paslaugas skandalingajai „WikiLeaks“ svetainei.
„Sony“ nebuvo vienintelė programišių auka šiais metais – gegužę užpultas bankas „Citibank“ ir iš jo pavogta apie 360 tūkst. kortelių savininkų duomenų, taip pat įsilaužta į Niujorko vertybinių popierių biržą koordinuojančią bendrovę „Nasdaq OMX Group Inc.“.
Deja, nuo virtualių įsilaužėlių kenčia net ir tos įmonės ar organizacijos, kurios turėtų kovoti su kibernetiniais nusikaltimais. Liepos mėnesį Pentagonas pripažino, kad buvo įsilaužta į JAV gynybos departamento serverius ir iš ten pavogta 24 tūkst. slaptų failų, kuriuose buvo informacija apie raketų taikymosi sistemas bei nepilotuojamus lėktuvus. Gegužę taip pat užpulta žymi karinių technologijų bendrovė „Lockheed Martin“, kuri 2008 m. į savo veiklą įtraukė ir kibernetinio saugumo technologijų kūrimą.
Vienas didžiausių akibrokštų – virtuali vagystė iš elektroninio saugumo paslaugas teikiančios bendrovės „HBGary Inc.“. Iš jos pašto dėžutės programišiai sėkmingai pavogė apie 60 tūkst. elektroninių laiškų ir paskelbė juos viešoje svetainėje. Ši konfidenciali korespondencija parodė, kad su virtualioje erdvėje veikiančiais nusikaltėliais iš Kinijos per pastaruosius metus susidūrė daugybė bendrovių – paieškos milžinė „Google“, mokslinių technologijų kompanija „DuPont Inc.“, vaistų ir kosmetikos prekių gamintoja „Johnson & Johnson“ ir net tokia didžiulė korporacija, kaip „General Electric Co.“. „Tačiau bendrovės verčiau dorojasi su žala pačios, o informacijos apie užpuolimus neskelbia ir apsimeta, kad nieko neįvyko“, – taip įvykius komentavo senatorius Sheldonas Whitehouse’as, 2010 m. vadovavęs komitetui, atsakingam už kibernetinį saugumą JAV.
Tą patvirtina ir tai, kad daugumos minėtų bendrovių atstovai atsisakė komentuoti bet kokius su įsilaužimais susijusius faktus. Beje, iš paskelbtų dokumentų matyti, kad su kibernetiniais nusikaltėliais kovojančios bendrovės ne visada naudojasi legaliomis priemonėmis. Pavyzdžiui, iš „HBGary Inc.“ korespondencijos aiškėja, kad bendrovės specialistai ketino taikyti dezinformacines priemones prieš svetainę „WikiLeaks“.

Kibernetiniu nusikaltėliu gali tapti kiekvienas
Interneto skverbtis ypač stipriai skatina nusikaltėlius imtis savo veiklos virtualioje erdvėje. O savo nešvariems darbams jie dažniausiai naudoja paprastų namų vartotojų kompiuterius. Elektroninio saugumo priemones kuriančios bendrovės „Damballa Inc.“ duomenimis, apie penktadalį visų pasaulio namų vartotojų bei 7 proc. įmonių kompiuterių yra užkrėsta vadinamaisiais botais – specialiais virusais, kurie nedaro jokios pastebimos žalos, todėl yra sunkiai sugaunami. Tačiau šių virusų kūrėjai bet kada gali perimti kompiuterio valdymą ir liepti jam atlikti nelegalius veiksmus, pavyzdžiui, siuntinėti nepageidaujamus elektroninius laiškus – „spamą“.
Šitokių kompiuterių-zombių tinklai dažniausiai naudojami DDoS atakoms, kai vienu metu prie puolamos svetainės bando prisijungti tūkstančiai kompiuterių ir tinklalapis „nulūžta“. Šis principas buvo taikomas 2007 m. puolant Estijos vyriausybės tinklalapius. Vartotojai, kurių kompiuteriai naudojami tokioms atakoms, dažniausiai apie tai net nesužino.
Kova su botų tinklais, vadinamaisiais botnetais, vyksta nuolatos. Štai šiais metais FTB nukenksmino Rusijos kibernetinių nusikaltėlių sukurtą tinklą „Coreflood“, į kurį vien JAV buvo sujungta net 1,8 mln. kompiuterių. O štai bendrovės „Microsoft“ kovos su skaitmeniniais nusikaltimais skyrius išjungė kitą botnetą „Rustock“, į kurį sujungti kompiuteriai siuntinėjo „spamą“ – apie 30 mlrd. nepageidaujamų laiškų per dieną. Nors abu tinklai nukenksminti, tačiau jų kūrėjai nesugaunami, mat jie dažniausiai bazuojasi BRIC šalyse (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija), kuriose yra senos nusikalstamumo tradicijos bei pakankamas kompiuterinio išsilavinimo lygis.
Deja, kaip ir kitose nusikalstamos veiklos srityse, iš rikiuotės išvedus kelis tinklus, į jų vietą stoja nauji, o kibernetiniai nusikaltėliai imasi net visiškai įžūlių priemonių. Pavyzdžiui, vieno didžiausių užkrėstų kompiuterių tinklų TDSS kūrėjai įsigudrino nuomoti savo sukurtą botnetą kaip įprastą debesų kompiuterijos paslaugą. Bet kas, norintis internete naršyti anonimiškai, už šimtą dolerių per mėnesį gali išsinuomoti svetimų kompiuterių IP adresus.
Šiurpu pagalvoti, kas laukia artimiausioje ateityje – juk informacinių technologijų naujovės vis labiau skverbiasi į mūsų kasdienybę. Remiantis „Norton Cybercrime Report 2011“, šiandien apie 10 proc. išmaniųjų telefonų savininkų yra susidūrę su kibernetiniais nusikaltimais šioje platformoje.
Socialiniai tinklai taip pat jau atsidūrė nusikaltėlių taikiklyje – saugumo bendrovės „SophosLabs“ atliktame tyrime pabrėžiama, kad apie 40 proc. šių tinklų dalyvių bent kartą yra susidūrę su kenksmingomis programomis ar bandymais apgauti.

Tyrimų instituto „U.S.Cyber Consequences Unit“ vadovas Scottas Borgas: „Dauguma IT saugumo bendrovių siūlo vakarykštes apsaugos priemones nuo vakarykščių grėsmių.“

Šiandien žaidimai jau tapo lygiaverte pramogų rūšimi. Žaisti galima ne tik įprastais ar specialiais žaidimų kompiuteriais (konsolėmis), bet ir išmaniaisiais telefonais bei planšetiniais kompiuteriais. Tad ar verta bijoti neigiamos žaidimų įtakos?

Pasaulinė kompiuterinių žaidimų pramonė kiekvienais metais vis labiau plečiasi, ir nedaug liko laukti, kol ji prilygs kino pramonei. JAV organizacijos, vienijančios žaidimų verslo atstovus, “Entertainment Software Association” (ESA) duomenimis, 2010 m. JAV vartotojai žaidimams, įrangai ir įvairiems priedams išleido apie 25 mlrd. dolerių (kino pramonė 2010 m. uždirbo apie 32 mlrd. dolerių). ESA statistika griauna daugumą nusistovėjusių stereotipų apie žaidėjus – videožaidimus žaidžia ne tik vyriškos lyties vaikai ir paaugliai. Pavyzdžiui, JAV vidutinis žaidėjo amžius yra 37 metai, 42 proc. sudaro moterys ir net 29 proc. visų žaidėjų yra peržengę 50 metų.
2009 m. bendrovės TEO atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje žaidžia apie trečdalį apklaustųjų: daugiausiai žaidžiančiųjų 18–25 metų amžiaus grupėje, 21,5 proc. moterų taip pat žaidžia, o vyresni nei 50 metų žaidėjai sudaro 17 proc. visų respondentų. Vis dėlto Lietuvoje žaidimų pramonė ir su ja susijusi kultūra, atrodytų, neegzistuoja – duomenų ar mokslinių tyrimų apie šiuolaikinį lietuvį žaidėją ypač mažai.
Daug dažniau spaudoje rasime raganų medžioklėn pakilusių psichologų straipsnių, kuriuose teigiama, kad kompiuteriniai žaidimai daro neigiamą įtaką vaikams, sukelia priklausomybę ar kad smurtą vaizduojantys žaidimai skatina vaikus agresiją perkelti į realybę. Tačiau pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau autoritetingų mokslo ir kultūros atstovų balsų, siūlančių atsikratyti tradicinio požiūrio ir bandyti priimti pokyčius visuomenėje. Ne bauginti kompiuterinių žaidimų baubu, bet pažinti šią medijos sritį, kuri vis giliau įsiterpia į kasdienį mūsų gyvenimą ir beveik niekuo nesiskiria nuo literatūros ar kino.

Žiaurumas žaidimuose: ar jis veikia?

“Žaidimas – tai ikicivilizacinė žmogaus veikla, ji egzistavo, kol dar buvome gyvūnai, prieš moralės ir etikos atsiradimą. Todėl žaismas yra neatskiriama žmoguje tūnančio gyvūno dalis, būtina norint išreikšti tam tikrus psichologinius procesus”, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas profesorius Gintautas Mažeikis.
Pašnekovo teigimu, žiaurumas kompiuteriniuose žaidimuose neatsiranda iš niekur – jis yra šiuolaikinės vyriškos, militaristinės civilizacijos pasekmė. Jos poveikis mus pasiekia per televiziją, kiną, literatūrą ir kitas sritis. Kompiuteriniai žaidimai, kaip ir dauguma sporto šakų, turi tą pačią struktūrą: pradžią, pabaigą, žaidimo lauką, konkrečias taisykles. Psichologų įrodyta, kad daugeliui agresyvių vaikų bei suaugusiųjų sportas padeda išlieti neigiamas emocijas, tad kodėl šio vaidmens negali atlikti žaidimai?
“Kompiuterinės komandinės šaudyklės yra smerkiamos, tačiau į karinius jaunimo klubus visuomenė žvelgia teigiamai, nors abiem atvejais ugdomos tos pačios savybės: strategija, komandinė veikla, vadovavimas, dėmesio koncentravimas. Be to, nėra aiškių įrodymų, kad egzistuoja tiesioginis perkėlimo mechanizmas, kuris verstų žmogų, pažaidusį šaudyklę, imtis smurto ir realybėje”, – patikslina G.Mažeikis.
Šių metų pavasarį Didžiosios Britanijos psichologų asociacijos susirinkime Glazge Hadersfildo universiteto mokslininkas dr. Simonas Goodsonas pateikė trejus metus trukusių tyrimų ataskaitą. Joje teigiama, kad negalima automatiškai teigti, jog žiaurus elgesys, matomas virtualiame pasaulyje, iš karto veda prie agresijos realiame. “Mes naudojome naujausią medicininę įrangą, kuria fiksavome smegenų aktyvumą, žaidžiant šaudyklę “Gears of War 2″ ir futbolo žaidimą “Pro Evolution Soccer”. Rezultatai parodė, kad žmonės daug stipriau reaguoja į įmuštą įvartį nei į priešo nukovimą. Tai reiškia, kad mes daug stipriau reaguojame į virtualaus pasaulio situacijas, kurias esame išgyvenę tikrovėje”, – teigia S.Goodsonas.

Žaidimai lavina ne prasčiau nei knygos

Vienas pagrindinių žaidimų pranašumų, palyginti su kitomis pasyviomis medijos rūšimis – literatūra, kinu, televizija, yra jų interaktyvumas. Vilniuje vykusioje konferencijoje “Login” pranešimą skaitęs semiotikos mokslų daktaras, futuristas ir “One Laptop Per Child” programos Europos regiono vadovas Walteris de Brouweris pateikė spalvingą palyginimą. “Palyginkime knygą ir kompiuterinį žaidimą. Knygos skaitymas izoliuoja, o žaidimas yra interaktyvus. Pamenu, prieš kurį laiką viename žaidime išgelbėjau princesę ir kitą dieną, svečiuodamasis Kinijos ambasados renginyje, gavau iš jos elektroninį laišką, kuriame ji “padėkojo” už mano žygdarbį. Kada pastarąjį kartą gavote laišką iš brolių Karamazovų?” – klausia jis.
Kompiuteriniai žaidimai suteikia ne tik interaktyvumo – čia svarbūs ir socialiniai santykiai tarp žaidėjų, komandinė veikla, bendravimas. “Knygos yra linijinės, o vaikai nekenčia linijiškumo. Jie perskaito knygą, sužino pabaigą ir negali jos pakeisti. Šiuolaikiniams vaikams laisvė yra interaktyvumas, jei to nėra – jie nesijaučia laisvi. Knyga lavina tik vieną pojūtį – regą ir nedidelę mūsų smegenų dalį. O žaidime įsijungia ne tik klausa bei lytėjimas, bet ir pusiausvyros, krypties suvokimas bei visa puokštė kitų pojūčių, kurie būtent ir atsiranda žaidžiant”, – tvirtina W.de Brouweris.
Kiekvienas žaidimas lavina mokslinio metodo taikymą: žaidėjas atsiduria nepažįstamoje aplinkoje, jam iškeliama problema ar užduotis, jis pats turi surasti įrankius ir patikrinti savo teoriją, kaip įveikti tam tikrą žaidimo lygį. Ar ne to siekiama šiuolaikinėje mokykloje?

Tik tėvai padės išvengti pavojų

Tas pats kompiuterinis žaidimas vaikui gali būti ir žalingas, ir naudingas. Nuspręsti, kokia bus jo įtaka, gali vieninteliai tėvai, todėl jiems būtina dalyvauti perkant kompiuterinius žaidimus. Ant dėžučių visuomet spausdinami specialūs ženkliukai, žymintys amžių, nuo kurio galima žaisti konkretų žaidimą. Ten pat yra ir papildomų simbolių, nurodančių, kokių kitų grėsmių vaiko psichologijai esama žaidime, pavyzdžiui, keiksmažodžių, smurto ar erotinių scenų. Europoje šiuos reitingus išduoda pagal griežtus kriterijus žaidimus vertinanti institucija – PEGI (angl. Pan-European Game Information). Ne paslaptis, kad vaikai dažnai “nusipiratauja” žaidimus, tačiau ir tokiu atveju tereikia įvesti žaidimo pavadinimą PEGI tinklalapyje, ir akimirksniu bus parodyti visi konkrečiai pramogai suteikti reitingai.
Tačiau vien atsižvelgti į reitingus ir palikti vaiką žaisti vieną taip pat negalima. Ne visada žaidimo turinys bus lengvai suvokiamas vaikui, todėl čia tėvų pagalba taip pat būtina. “Žaidimų sfera niekuo nesiskiria nuo kitų veiklų, kai naudojamas turinys. Tiek skaitant knygas ir žurnalus, tiek žiūrint kino filmą, tiek žaidžiant žaidimus svarbu laikytis tos pačios taisyklės – būti kartu. Pokalbis apie tai, kas matyta žaidime ir kaip tai supranta vaikas, yra kur kas svarbesnis nei PEGI reitingai”, – patvirtina dviejų vaikų tėvas, žaidimų kritikas, žurnalistas bei rinkodaros specialistas Artūras Rumiancevas.
“Žaisdami kartu galime kvestionuoti vaiko veiksmus, siūlyti alternatyvius sprendimus, lavinti jo gebėjimą savarankiškai ieškoti išeičių iš keblių situacijų. Rinkoje yra begalė lavinamųjų ar lavinimui tinkamų žaidimų, bet paprastai jie neveikia patys savaime. Kaip vaikas priims žaidimą ir ką iš jo pasiims, labiausiai priklauso nuo mūsų gebėjimo pateikti pramogą”, – priduria pašnekovas.
“Tėvai ir visuomenė negali uždrausti karinių ir agresyvių kompiuterinių žaidimų, nes militarizmas ir agresija yra būdingi mūsų civilizacijos bruožai, – papildo G.Mažeikis. – Reikia eiti ne draudimų, o supratimo ir protingo ribojimo keliu. Tėvai turi ne aklai drausti, o patys suprasti ir išbandyti tuos žaidimus, kuriuos žaidžia jų vaikai.”
Vyresnė karta negali objektyviai vertinti naujų technologijų ir jų poveikio, naudodamasi senais kriterijais. Juk dauguma vaikų, gimusių apie 2000-uosius, nebeįsivaizduoja pasaulio be kompiuterio ir informacinių technologijų – taip pat ir be kompiuterinių žaidimų. Tad norėdami, kad jaunimas išnaudotų naujas technologijas tobulėjimui, turime ne drausti ir atsiriboti, bet mokytis kartu ir padėti jiems savo patirtimi.
“Vaikai nekenčia mokymo, bet dievina mokymąsi”, – apibendrina W.de Brouweris.

Lavinamieji žaidimai
(skirti žaisti kompiuteriais ir žaidimų konsolėmis)

Pavadinimas    Žanras
“Spore”    Evoliucijos simuliatorius
“The Sims”    Gyvenimo simuliatorius
“Little Big Planet”    Galvosūkis
“Buzz!”    Viktorina
“Civilization”    Strategija
“Kinect Sports”    Sporto
“Viva Pinata”    Nuotykių

Filosofijos mokslų dr. prof. G.Mažeikis: “Tėvai turi ne aklai drausti, o patys suprasti ir išbandyti tuos žaidimus, kuriuos žaidžia jų vaikai.”

Praėjusią savaitę Kalifornijoje mirė Steve’as Jobsas – genialus novatorius ir charizmatiškas verslininkas, sukūręs kompaniją, kurios produktai sukėlė ne vieną revoliuciją informacinių technologijų ir komunikacijų srityse.

Kompanijos „Apple“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Steve’as Jobsas išėjo spalio 6-ąją, sulaukęs 56-erių metų. Teigiama, kad S.Jobsas mirė ramiai, apsuptas šeimos narių – žmonos Laurene ir keturių vaikų. „Apple“ revoliucionierių pasiglemžė klastinga liga: kasos vėžys jam buvo diagnozuotas dar 2005-aisiais, bet gydymas ne itin gelbėjo, vėžys išplito į kepenis. 2009-aisiais buvo atlikta kepenų persodinimo operacija, tačiau liga neatsitraukė, ir šių metų rugpjūtį S.Jobsas atsistatydino iš „Apple“ generalinio direktoriaus pareigų.
Daugybė garsiausių IT verslo atstovų pareiškė užuojautą dėl šio ypač drąsaus vizionieriaus mirties, tarp jų – „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas, „Google“ vadovai Larry Page’as ir Sergey Brinas, „Twitter“ generalinis direktorius Dickas Costolo. „Retai gimsta žmogus, kuris būtų padaręs pasauliui tokią įtaką, kaip Steve’as“, – pareiškė Billas Gatesas, buvęs „Microsoft“ generalinis direktorius. Užuojautą taip pat išreiškė dabartinis JAV prezidentas Barackas Obama bei Niujorko meras Michaelas Bloombergas.

Charizmatiškas vizionierius iš darbininkų šeimos

S.Jobsas gimė 1955 m., koledžo studentės Joanne Schieble ir imigranto iš Sirijos Abdufattah Jandali šeimoje. Pora atidavė kūdikį įvaikinti, ir būsimasis genijus tapo paprastų darbininkų Paulo bei Claros Jobsų šeimos nariu. Dar būdamas trylikos metų jis per vasaros atostogas įsidarbino kompanijoje „Hewlett-Packard“, kur susitiko su būsimuoju savo partneriu Steve’u Wozniaku.
Įstojęs į Rido koledžą Oregono valstijoje, po metų jį metė, nenorėdamas apsunkinti tėvų. Vis dėlto įtikino koledžo vadovybę leisti jam pasilikti laisvu klausytoju. Grįžęs į Kaliforniją ir susitaupęs pinigų, išvyko kelionėn po Indiją ieškoti dvasinio nušvitimo. S.Jobsui įtaką darė tuo metu populiarus hipių judėjimas – kelionėje jis daug eksperimentavo su psichodelinį poveikį turinčiomis medžiagomis, pavyzdžiui, LSD. Vėliau ne kartą šį savo gyvenimo laikotarpį įvardijo kaip padariusį didžiausią įtaką jo mąstymui ir pasaulėžiūrai.
Grįžęs S.Jobsas tapo vienu iš Silicio slėnio pionierių ir su inžinieriumi S.Wozniaku įkūrė kompaniją „Apple“. Kartu jie pagamino pirmąjį asmeninį kompiuterį „Apple II“, kuris pakeitė vartotojų požiūrį į kompiuterius. Deja, antras jo kūrinys – asmeninių kompiuterių įvaizdį įtvirtinęs „Macintosh“ – nebuvo pelningas ir 1985 m. S.Jobsas buvo priverstas pasitraukti iš savo įkurtos kompanijos.
Tai buvo stiprus smūgis S.Jobsui, tačiau jis gana greitai atsitiesė ir įkūrė naują įmonę „Next“, o dar vėliau įsigijo animacinių filmukų kūrimo studiją „Pixar“. Vadovaudamas šiai studijai, ne tik pavertė ją viena pelningiausių, bet ir subrendo kaip vadovas. Populiarusis animacinis filmukas „Žaislų istorija“ gerai iliustruoja, kaip S.Jobsas iš kompiuterinę grafiką kuriančios firmos sukūrė kompaniją, galinčią rungtis su „Walt Disney“ studija. Beje, 2006 m. „Pixar“ jis pardavė „Disney’aus“ kompanijai už 7,4 mlrd. dolerių.
Atgal į „Apple“ S.Jobsas grįžo 1997 m., kai ši kompanija nusipirko „Next“. Tuo metu „Apple“ stovėjo prie bankroto slenksčio, o jau 1998 m. kompaniją aplankė pirmoji sėkmė – buvo pristatytas ypač sėkmingai parduodamas asmeninis kompiuteris „iMac“. Nuo tada beveik visos pristatomos naujovės sulaukė didžiulio pasisekimo ir, nepaisant skeptikų abejonių, uždirbo kompanijai didžiulius pinigus. Šiandien „Apple“ yra pati pelningiausia IT įmonė pasaulyje, kurios metinės pajamos siekia daugiau nei 65 mlrd. dolerių.
S.Jobsas turėjo neįtikėtiną talentą tiksliai numatyti, ko reikia vartotojams, nesinaudodamas jokiais pirkėjų nuomonės tyrimais. „Dažniausiai žmonės nežino, ko nori, kol jiems to neparodai“, – kažkada taip savo sugebėjimus apibūdino S.Jobsas. Tačiau šis charizmatiškas verslininkas turėjo ir griežtąją savo pusę – iš darbuotojų visada laukdavo tik geriausių rezultatų, o pamatęs vidutiniškus, rėždavo tiesą į akis.
„Mirtis, ko gero, yra pats genialiausias gyvenimo išradimas. Tai gyvybės pokyčių variklis – mirtis sunaikina sena, kad atsirastų vietos naujam“, – taip 2005 m. Stanfordo universiteto absolventams kalbėjo žymusis Silicio slėnio vizionierius S.Jobsas.

Andrius Jovaiša

LENTELĖ
Svarbiausi S.Jobso ir „Apple“ sukurti produktai

Asmeninis kompiuteris „Apple II“, 1977m.
Asmeninis kompiuteris „Macintosh“, 1984 m.
Muzikos grotuvas „iPod“, 2001 m.
Skaitmeninė muzikos parduotuvė „iTunes”, 2003 m.
Išmanusis telefonas „iPhone“, 2007 m.
Planšetinis kompiuteris „iPad“, 2010 m.

Iš Niujorko pranešama, kad mirė buvęs korporacijos “Apple” vadovas Styvas Džobsas, pralaimėjęs kovą su kasos vėžiu. Jam buvo 56-eri, skelbia BBC.

S. Džobsas įsteigė kompaniją “Apple” 1976 metais kartu su Styvu Vozniaku ir Ronaldu Veinu. 1985 metais jis paliko kompaniją dėl nesutarimų su korporacijos aukščiausiąja vadovybe, o 1997 metais sugrįžo ir nuo 2000-ųjų tapo jos generaliniu direktoriumi.

Šiemet S. Džobsas po ilgų atostogų paliko “Apple” vadovo postą ir perdavė įgaliojimus savo “dešiniajai rankai” Timui Kukui, kuris S. Džobsą pavadavo nuo 2011 m. sausio 17 dienos, kai jis išėjo ilgalaikių atostogų dėl ligos. S. Džobsas buvo išrinktas kompanijos direktorių tarybos pirmininku.

Tuomet savo laiške kompanijos darbuotojams S. Džobsas pareiškė: “Visada sakiau, kad, jeigu ateis diena, kai nebegalėsiu vykdyti savo įsipareigojimų ir pateisinti lūkesčių kaip “Apple” vadovas, būsiu pirmas, kas jums apie tai praneš. Deja, ši diena išaušo”.

S. Džobsas sirgo jau keletą metų. 2003 metais jam buvo nustatytas kasos vėžys, kuris buvo sėkmingai operuotas 2004 metais. 2008 metais S. Džobsas smarkiai sulyso, ir tai išprovokavo gandus apie galimą kasos vėžio recidyvą. 2009 m. vasarą paaiškėjo, kad S. Džobsui buvo atlikta kepenų persodinimo operacija.

“Apple” yra stambiausia informacinių technologijų kompanija pasaulyje, jos rinkos kapitalizacija viršija 300 mlrd. dolerių. 2010 metais pagal šį rodiklį ji aplenkė “Microsoft”. “Apple” gamina kompiuterius “Mac” ir nešiojamuosius kompiuterius “MacBook”, taip pat išmaniuosius telefonus “iPhone”, grotuvus “iPod:” ir planšetinį kompiuterį “iPad”.

“Styvo sumanumas, aistra ir energija – daugybės naujovių, praturtinusių ir patobulinusių mūsų visų gyvenimą, šaltinis”, – skelbė “Apple” savo pranešime.

Pasak “Microsoft” vadovo Bilo Geitso, S. Džobso “didžiulę įtaką” jaus dar ne viena ateinanti karta. “Tiems, kuriems nusišypsojo laimė kartu su juo dirbti, yra didžiulė garbė. Aš nepaprastai jo pasigesiu”, – sakė “Microsoft” vadovas.

Į šią skaudžią naujieną iškart atsiliepė JAV prezidentas Barakas Obama : “Mudu su Mišele labai sukrėtė žinia apie S. Džobso mirtį. Styvas buvo vienas garsiausių Jungtinių Valstijų novatorių – drąsus naujai mąstyti, drąsus tikėti, kad jis gali pakeisti pasaulį, ir talentingas tą įgyvendinti”.

O Niujorko meras Maiklas Blumbergas sakė, kad Amerika prarado genijų, kurį visuomenė atmins kaip Edisoną ir Einšteiną ir kurio idėjos formuos ateinančių kartų pasaulį”.

Savo pareiškime “Apple” rašo: “Apple” prarado be galo kūrybingą genijų, o pasaulis prarado nepaprastai nuostabų žmogų. Styvas palieka kompaniją, kurią tik jis galėjo sukurti”.

S. Džobsas garsėjo kaip tiesus ir reiklus vadovas. Jis pristatė “iMac” kompiuterį, “iPod” ir “iPhone” pasauliui ir mirė, praėjus dienai po to, kai “Apple” pristatė patobulintą išmaniojo telefono “iPhone4S” versiją.