BFL

“Namų ūkiuose vis dar vyksta stalinių kompiuterių keitimas nešiojamaisiais. Šiuos renkasi jau daugiau nei 90 proc. namų ūkių, nes staliniai kompiuteriai reikalauja daugiau vietos namuose, be to, 70 proc. didesnių elektros sąnaudų”, – komentuoja tinklą valdančios įmonės “Topo grupė” atstovas Erikas Kundreckas.
Prekybininkai pastebi ir kitą reiškinį, taip pat turintį įtakos pardavimo didėjimui: kiekvienas šeimos narys nori turėti atskirą nešiojamąjį kompiuterį. Be to, pardavimą skatina dėl technologijų kaitos šiek tiek krintančios nešiojamųjų kompiuterių kainos. Tai reiškia, kad šiandien už tokią pat kainą galima nupirkti daug galingesnį kompiuterį nei prieš metus.
Tarp lietuvių šiuo metu populiariausi nešiojamųjų kompiuterių modeliai yra “HP 4520s” ir “Samsung RV510″. Dažniausiai perkami kompiuteriai kainuoja 1300–1500 Lt.

"Veido" archyvas

Lietuvoje kompiuteriu naudojasi daugiau negu du trečdaliai šalies gyventojų, o dažniausiai šia technologija  naudojasi 15-19 metų jaunimas. Daugiausia, net 89 proc. respondentų, kompiuteriu naudojasi namuose.

Tokius rezultatus atskleidė Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atliktas tyrimas, kurio metu buvo įvertinti pirmųjų dviejų 2011 m. ketvirčių kompiuterių naudojimo rodikliai.

Kad naudojasi kompiuteriu, atsakė 68 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų  (2010 m. II ketvirčio rodiklis – 63,2 proc.). Didžiausia kompiuterinių technologijų vartotojų grupė – 15-19 metų jaunimas, nes kompiuteriu naudojasi net 97,7 proc. šios amžiaus grupės respondentų.  Dažniausiai (88,8 proc.) kompiuteriu naudojamasi namuose, 28,1 proc.  respondentų kompiuteriu naudojasi  darbe, 13,5 proc. – mokymosi įstaigose, o 4 proc. – viešoje naudojimosi vietoje.

Savo namuose asmeninį kompiuterį turi 51,4 proc. respondentų, 27,9 proc. turi nešiojamąjį kompiuterį, o 31,6 proc. kompiuterio namuose neturi. Pirkti naują kompiuterį planuoja 4 proc. apklaustųjų, dar  11 proc.  – tokią galimybę svarsto. 5 proc. respondentų,  nesinaudojančių kompiuteriu, netrukus žada jį įsigyti ir pradėti naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, o dar 16 proc. svarsto apie tokią galimybę.

IVPK direktoriaus Valdo Kišono teigimu, augantys kompiuteriu besinaudojančių Lietuvos gyventojų skaičiai rodo, kad žmonės supranta, kokius privalumus gali gauti pradėję naudotis informacinėmis technologijomis. „Greitesnis ir efektyvesnis asmeninių reikalų tvarkymas, galimybė pasiekti įvairiausią informaciją, lengvai susisiekti su kituose miestuose ir užsienyje gyvenančiais artimaisiais – tai tik keletas privalumų, kuriuos suteikia namuose ar darbe turimas kompiuteris su prieiga prie interneto. Žmonės vis labiau įvertina tai, kad informacinės technologijos padeda sutaupyti daug  laiko, kuris šiuolaikiniame gyvenime yra nepaprastai brangus. Džiugu, kad lietuviai vis labiau pasitiki informacinėmis technologijomis, nes jos – kokybiškesnė visų mūsų ateitis,“- pažymi V. Kišonas.

Rinkos ir viešosios nuomonės apklausų kompanijos „TNS LT“ atlikto tyrimo metu buvo apklausta daugiau negu pustrečio tūkstančio 15-74 metų šalies gyventojų.

Nors senosios kadencijos Kauno miesto taryba darbą baigė prieš beveik dvi savaites, kai kurie į ją nepatekę politikai delsia atsisakyti kai kurių privilegijų, negrąžina savivaldybės nupirktų kompiuterių, rašo “Kauno diena”.

Kauniečių į tarybą išrinkti politikai dar 2007-aisiais buvo aprūpinti nešiojamaisiais kompiuteriais, mobiliuoju internetu.

Savivaldybės Bendrųjų reikalų departamento Informacinių technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas Paulius Jakštas neišdrįso įvardyti, kurie į naująją tarybą nepatekę politikai iki šiol negrąžino kompiuterių.

Iš pradžių aiškinęs, kad ne visi praėjusios kadencijos tarybos nariai buvo paėmę nešiojamuosius kompiuterius, vėliau patikslino: “Beveik visi tarybos nariai buvo paėmę po nešiojamąjį kompiuterį”.

P.Jakštas teisinosi, kad sunku būtų suskaičiuoti, mat vieni ėmė tik mobilųjį internetą, kiti dirbo ne visą kadenciją. Kaip žinoma, taryboje dirba 41 politikas.

Nešiojamaisiais kompiuteriais artimiausiu metu bus aprūpinti ir naujieji tarybos nariai. Jiems turėtų atitekti jau naudoti kompiuteriai, kuriuos grąžino jų pirmtakai. Pasak P.Jakšto, ketverius metus tarnavę nešiojamieji kompiuteriai veikia normaliai, tad naujos kompiuterinės įrangos pirkti neplanuojama.

Planšetiniams kompiuteriams užimant vis didesnę pasaulio kompiuterių rinkos dalį, šie įrenginiai pagaliau pasiekė ir Lietuvą. Teigiama, kad mūsų šalį populiariausi planšetiniai kompiuteriai bendrovės “Apple” “iPad” taip vėlai (tai yra praėjus metams nuo pristatymo) pasiekė dėl didžiulės jų paklausos užsienyje. Kita vertus, Lietuvoje susidomėjimas jais buvo kur kas menkesnis nei išsivysčiusiose šalyse.

O ir dabar ažiotažo nematyti: per pirmąsias 5–7 dienas “Euronics” ir “Topo centro” parduotuvėse bei “iDeal” salonuose planšetinių kompiuterių parduota tik apie 50. Tiesa, prekybininkai prognozuoja, kad per visus metus jų bus parduota keli tūkstančiai.

“iDeal” parduotuvės direktoriaus Mariaus Tikuišio vertinimu, iš viso iki šios dienos Lietuviai per tarpininkus iš kitų užsienio šalių yra parsisiuntę maždaug 500 “iPad” kompiuterių (dar maždaug tiek pat lietuviai įsigijo ir kitų gamintojų planšetinių kompiuterių, tai yra “Dell Streak”,”Samsung Galaxy Tab”, S7 ir kt.). M.Tikuišis tikisi, kad dabar, šiems kompiuteriams jau tiesiogiai pasiekus Lietuvą, jie taps gerokai populiaresni.

Svarbiausia, kad planšetinių kompiuterių kaina Lietuvoje nesiskiria nuo jų kainos užsienyje, bet pirkėjams patrauklu tai, kad Lietuvoje įsigyti kompiuteriai turės visišką gamintojo garantiją.

Bendrovės “GfK Retail and Technology Baltic” duomenimis, šiais metais nešiojamųjų kompiuterių Lietuvoje parduota 28 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Lietuvos pirkėjai lieka ištikimi patikrintiems “Samsung”, “Asus”, “Hewlet Packard” ir “Dell” prekių ženklams. “Dažniausiai pirkėjai renkasi nešiojamuosius kompiuterius, turinčius 15,6 colio ekraną, “Intel” procesorių ir jau įdiegtą “Windows 7″ operacinę sistemą”, – sako “Topo centro” IT produktų grupės vadovas Rytis Revas.

Jo teigimu, pastebimas didėjantis nešiojamųjų kompiuterių mažesnės įstrižainės (13 ir 14 colių) ekranu poreikis. Esą toks ekrano dydis yra pats optimaliausias tiems, kurie nešiojamąjį kompiuterį iš tiesų nešiojasi.
Perkamiausių kompiuterių kainos šalyje svyruoja tarp 1,5 ir 3 tūkst. Lt.

Pasaulinėje rinkoje šiuo metu vyrauja “Asus”, “Apple” ir “Lenovo” prekių ženklai.

Nešiojamieji kompiuteriai baigia užkariauti Lietuvos kompiuterių rinką ir vis labiau išstumia stalinius giminaičius.

Kalbinti skirtingi kompiuterių pardavėjai nurodo, kad dabar stalinių kompiuterių parduodama vos apie 20 proc. iš visų kompiuterių, o nešiojamųjų – net 80 proc., nors prieš penkerius metus santykis buvo atvirkščias.

Nešiojamuosius kompiuterius pamėgo tiek studentai, tiek verslininkai, tiek įmonių vadovai, perkantys kompiuterius savo darbuotojams. “Nors tiek pat kainuojantis stalinis kompiuteris paprastai yra daug galingesnis nei nešiojamasis, tačiau žmonėms reikia vis daugiau mobilumo, jie nenori būti pririšti prie konkrečios darbo vietos”, – pakitusius pirkėjų poreikius komentuoja kompiuteriais prekiaujančios bendrovės “Fortakas” vadybininkas Giedrius M.

Vis dėlto stalinių kompiuterių poreikis visiškai neišnyks. “Juos ir toliau rinksis profesionalai arba kompiuterinių žaidimų mėgėjai”, – aiškina “Kompsis” atstovas Dmitrijus Gucala.

Specialistas pabrėžia, kad stacionarūs kompiuteriai nepamainomi tiems, kuriems šis įrenginys reikalingas darbui su grafika, sudėtingomis vaizdo ir garso programomis. “Todėl nešiojamieji kompiuteriai tampa vis universalesni, o staliniai – vis labiau specializuoti, pritaikyti vienokiems ar kitokiems poreikiams”, – apibendrina D.Gucala.