Pati didžiausia kompiuterijos tendencija, nekintanti jau daug metų, atspindi žmonijos raidą: informacinės ir komunikacijos technologijos (IKT) daro vis didesnę įtaką visų mūsų gyvenimui. Nepaisant ekonominių krizių, karų, stichinių nelaimių, kompiuterių, televizorių, telefonų ir kitos smulkesnės elektronikos svarba pamažu vis didėja. Keičiasi tik technologijų pavadinimai, įrenginių forma ir turinys.

Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių karai įgijo naują pagreitį ir persikėlė į naują sritį – mobilųjį internetą. 2014 m. kova turėtų tik paaštrėti, o operatoriai mus, be jokios abejonės, nustebins naujais pasiūlymais ir ryšio planais. Atrodo, kad mobilusis ryšys toliau pigs, jei ir ne absoliučiąja verte – mažesniu mėnesiniu mokesčiu, tai santykine – vieno gigabaito kaina.
Daugiausiai pokyčių reikėtų laukti sparčiojo 4G ryšio pagal LTE technologiją srityje. „Tele2“ žadėjo 2013 m. pabaigoje pradėti naują 4G plėtros etapą. Iki šiol ši bendrovė siūlė spartųjį mobilųjį internetą tik keliuose, ne pagrindiniuose šalies miestuose. Lapkričio mėnesį „Tele2“ paskelbė laimėjusi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) skelbtą aukcioną dėl teisės naudotis 800 MHz dažnių ruožu, kuris leis sparčiau plėtoti 4G ryšį kaimiškose Lietuvos vietovėse. Ar 2014 m. „Tele2“ su savo 4G įžengs į didžiausius Lietuvos miestus ir sostinę, kur dabar karaliauja „Omnitel“? Jei tai įvyks, mobiliojo ryšio rinkos laukia naujos pyrago dalybos.
Kol kas 4G LTE rinkoje yra tik du žaidėjai – „Omnitel“ ir „Tele2“. „Bitė“ laikosi konservatyvios politikos ir neskuba diegti naujos kartos mobiliojo interneto, bet vargu ar tai truks ilgai. Anksčiau ar vėliau „Bitė“ bus priversta pasiūlyti savo klientams spartesnį mobilųjį internetą.

Televizijos ir interneto samplaika
Televizija vis dar išlieka svarbia žiniasklaidos priemone, tačiau jos pozicijos smarkiai braška. Tradicinė žiniasklaida patiria didelį interneto spaudimą. Jei dabartinės tendencijos išliks, 2014 m. turėtų tapti lūžio tašku žiniasklaidos rinkoje.
Portalo „FutureTimeline.net“ duomenimis, 2014 m. daugiau nei pusė JAV gyventojų nacionalines ir tarptautines naujienas seks internete. Auditorijos pokyčiai verčia televizijos kompanijas ieškoti naujų būdų, kaip pasiekti žiūrovus. Vienas sprendimų – TV ir interneto konvergencija. Socialinė žiniasklaida, mobiliosios technologijos ir spartėjantis interneto ryšys suteikia galimybę televizijai atgimti nauju pavidalu.
Televizijos transformacijos požymių matyti ir Lietuvoje. Lapkričio mėnesį šalyje pradėta siūlyti nauja „Teo“ televizijos paslauga „Interneto.tv“, kurią bendrovė vadina nauju skaitmeninės televizijos raidos etapu. Anglišku terminu vadinama „multiscreen TV“, arba „TV Everywhere“, paslauga nėra labai didelė naujovė pasaulyje: jau kelerius metus ji veikia „Netflix“, „Hulu“ ar „Google TV“ pavidalu. Ji suteikia galimybę žiūrėti TV laidas kompiuteriu, išmaniuoju telefonu ir planšete visur, kur yra interneto ryšys. Viena bėda, kad šios paslaugos praktiškai neprieinamos lietuviams. Lietuvoje atskiri transliuotojai, tokie kaip LRT, pradėjo siūlyti kažką panašaus, bet tik vieno ar kelių kanalų lygmeniu. „Teo“ tapo pirmuoju televizijos paslaugų teikėju, kuris pasiūlė legalų naujos kartos interneto televizijos variantą mūsų šalyje. 2014 m. reikėtų laukti kitų transliuotojų atsako šioje srityje.
Naujos kartos televizija taip pat turės įtakos reklamos rinkai ir pareikalaus senų stereotipų atsisakymo bei naujo požiūrio į produktų ir paslaugų reklamavimą.
Tradicinė televizija taip pat nestovi vietoje. Artimiausius kelerius metus reikėtų laukti „Ultra HD“ technologijos proveržio. „Ultra HD“ apima naujos kartos ekranus, kurių vaizdo kokybė pakelta į kitą lygmenį, ir jiems skirtą turinį. „UltraHD“, arba „4K“, raiška yra keturis kartus didesnė už šiuo metu standartu tapusios „Full HD“ technologijos raišką. Naujo tipo televizoriai dar retenybė ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Trūksta ir tokiems įrenginiams skirto turinio (TV transliacijų). Bet visa rinka neišvengiamai juda „Ultra HD“ raiškos kryptimi ir 2014 m. šis judėjimas turėtų įgauti naują pagreitį.

Nauji atsiskaitymo būdai
Apie mobiliojo mokėjimo, elektroninių piniginių technologijas šnekama ne vienus metus, bet jos kol kas sunkiai skinasi kelią. Idėja sumokėti už prekes parduotuvėse naudojant tik telefoną yra graži, bet reikalauja esminių bankinių atsiskaitymų, mobiliojo ryšio infrastruktūros ir įstatymų bazės pokyčių. Taip pat turi pasikeisti ir vartotojų požiūris į pinigus bei mokėjimus, o jis tebėra konservatyvus.
Nepaisant kliūčių, nauji, pažangesni atsiskaitymo būdai randa vietą visų mūsų gyvenime. Daugelio ekspertų nuomone, per artimiausius kelerius metus reikėtų laukti proveržio ir šioje srityje. Pripratome prie savitarnos kasų didžiuosiuose prekybos centruose, mažėja atsiskaitymų grynaisiais, populiarėja pirkimas internetu. Belieka žengti dar vieną žingsnį ir pradėti mokėti telefonu. Tuo labiau kad pagrindas jau padėtas: veikia elektroninio parašo infrastruktūra, vis daugiau telefonų turi integruotą RFID technologiją (ji reikalinga mokėjimams telefonu realiose parduotuvėse).
Yra ir mūsų šalyje veikiančių sistemų, tokių kaip prieš kelerius metus įdiegta „MokiPay“ mobilioji piniginė. Spalio mėnesį bankas „Citadele“ paskelbė kartu su bendrove „WoraPay“ kuriantis naują paslaugą, kuri leis banko klientams atsiskaityti restoranuose, degalinėse ir kituose fiziniuose atsiskaitymo už prekes bei paslaugas taškuose, naudojant išmanųjį telefoną.