"Scanpix" nuotr.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Internetas – vienas greičiausių, planšetiniai kompiuteriai atsiranda net ligoninių palatose, gyventojams siūloma vis daugiau viešųjų paslaugų internete, bibliotekų kompiuterinę pažangą dar prieš dešimtmetį ėmė remti Billo ir Melindos Gatesų fondas… Bet spręsti kasdienių problemų pasitelkdami informacines technologijas lietuviai nemoka. Lyg to nebūtų gana, penktadalis Lietuvos gyventojų apskritai nė karto nesinaudojo kompiuteriu.

Lietuvos gyventojo, kuriam yra 16–65 metai, skaičiavimo gebėjimai yra geri, skaitymo įgūdžiai – vidutiniai, o tų gebėjimų lygį mažai lemia turtai, tėvų išsilavinimas ar lytis. Tačiau susitvarkyti su kasdienėmis problemomis pasitelkus kompiuterį jam sekasi gerokai prasčiau nei vidutiniškai. Taip atrodo Lietuvos suaugusiųjų įgūdžiai, palyginti su bendraamžiais iš „turtingųjų klubo“, į kurį Lietuva dar tik rengiasi įstoti: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliekamame tarptautiniame suaugusiųjų gebėjimų tyrime (PIAAC) pirmąkart dalyvavo ir lietuviai.

Išsamus tyrimas vertino, kaip 16–65 metų amžiaus gyventojai iš 33 valstybių (EBPO narių ir partnerių) geba susidoroti su rašytiniais tekstais – suprasti, vertinti, jais pasinaudoti, kaip pritaiko matematiką bei sprendžia problemas su technologijų pagalba: kokių turi įgūdžių naudotis informacinėmis technologijomis, kaip gauna informaciją, ar pritaiko ją praktiškai. Beje, testų užduotys buvo ne vadovėlinės, jos iš dalyvių reikalavo parodyti, ką jie kasdien atlieka realiame gyvenime – darbe, namie, bendruomenėje.

PIAAC tyrime Lietuva pasirodė vidutiniškai, o kai kur lietuviams sekasi ir geriau nei vidutiniokams. Pavyzdžiui, mūsų matematiniai įgūdžiai yra geresni už vidutinius, o skaitymo gebėjimai prilygsta valstybių vidurkiui.

Gerų žinių esama ir daugiau. Pasirodo, Lietuva ir Slovakija yra vienintelės šalys, kuriose gyventojų skaitymo ir matematiniai įgūdžiai visiškai nesiskiria pagal lytį, nors kitur geresniais skaičiavimo gebėjimais pasižymi vyrai. Taip pat, priešingai nei kitose valstybėse, testo rezultatai mažiau skkiriasi pagal gyventojo amžių, jo ar jo tėvų išsilavinimą bei socialinę, ekonominę padėtį. O štai 16–24 metų amžiaus Lietuvos jaunuoliai savo skaitymo gebėjimais aplenkia norvegus, prilygsta vokiečiams, be to, geriausius gebėjimus pademonstruoja būdami gerokai jaunesni, nei jaunimas svetur.

Prasčiausia tyrimo žinia ta, kad problemas vis dar sprendžiame pieštuku, o ne kompiuteriu. Pagal problemų sprendimą technologijomis galime lygiuotis nebent į Čilę ar Graikiją, nes trečioje tyrimo srityje Lietuva aplenkė tik šias dvi EBPO nares.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Suaugusiųjų švietimo skyriaus vedėjas dr. Saulius Zybartas tokį rezultatą vadina šiek tiek netikėtu. Pasak jo, nors didžiuojamės turėdami greitą internetą, gerą jo prieinamumą, palyginti nemažai įvairiausių prietaisų, tyrimas atskleidžia, kad juos išnaudojame tik maža dalimi, greičiausiai tiek, kiek patys sugebame įvaldyti.

„Galima svarstyti, kodėl susiklostė tokia situacija. Vyresnė karta mokykloje nesimokė spręsti problemų, o ir technologijos tada buvo kitos. Tačiau EBPO penkiolikmečių pasiekimų tyrimas PISA rodo, kad ir jaunoji karta šioje srityje neblizga. Įvertinkime, kad mūsų suaugusiųjų mokymosi lygis yra vienas žemiausių ES, pridėkime dar ir  ypač greitai besikeičiančias technologijas – štai ir rezultatas“, – priežastis vardija S.Zybartas.

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro (KPMPC) Informavimo ir administravimo skyriaus metodininkas Gintautas Bužinskas įsitikinęs, kad Lietuva, turinti geras technines galimybes įvaldyti technologijas, dabar turėtų užtikrinti ir gyventojų gebėjimą bei poreikį jomis naudotis. „Visai nesinori, kad Lietuva, turėdama tokį spartų internetą, pasižymėdama gerais skaitmeniniais, kompiuterinės įrangos rodikliais, neišnaudotų tokių galimybių. Dabar, galima sakyti, turėdami „Ferrari“ važinėjame duobėtu miško keliuku“, – lygina G.Bužinskas.

Sugebame naudotis elektroniniu paštu ir interneto naršykle

Dalyvavimas nuo 2011 m. atliekamame tyrime Lietuvai yra nemenkas įvykis, o pats tyrimas, kaip sako ekspertai, iš visų iki šiol buvusių yra išsamiausias ir patikimiausias. Iš viso jame dalyvavo per 216 tūkst. saugusiųjų, Lietuvoje – daugiau kaip 5 tūkst. Įdomi ir jo metodika: buvo pateikiamos elektroninės užduotys, tačiau jei respondentas akyse nėra matęs kompiuterio ar visai nemoka juo dirbti, galėjo pasirinkti popierinį variantą. Žinoma, tik skaitymo ir matematinius testus, nes problemų sprendimo pasitelkus technologijas popieriuje juk nepatikrinsi.

Trijų sričių gebėjimai dar padalyti į kelis lygius. Daugiausiai lietuvių pagal problemų sprendimą technologijų aplinkoje pasiekė pirmą ir žemesnį nei pirmą lygius iš trijų galimų. Tai reiškia, kad didžioji dalis 16–64 metų amžiaus gyventojų geba naudotis elektroniniu paštu ar interneto naršykle, kompiuteriu atlieka paprastus veiksmus, reikalaujančius vos kelių žingsnių, pasikliauja nesudėtingomis, navigacijos nereikalaujančiomis operacijomis.

„54,6 proc. tyrimo dalyvių, spręsdami problemas su technologijų pagalba, Lietuvoje vos pasiekė pirmą lygį arba apskritai jo nepasiekė. Mūsų rezultatai panašūs į Čilės ir Turkijos, – lietuvių įgūdžius apžvelgia ŠMM atstovas S.Zybartas. – Pirmą lygį pasiekę suaugusieji gali naudotis tik įprastomis ir gerai jiems žinomomis technologijų taikomosiomis programomis, pavyzdžiui, elektroninio pašto ar interneto naršyklės, jie gali spręsti problemas, kurios susideda vos iš kelių etapų ir nereikalauja sudėtingo samprotavimo, kelių programų naudojimo.“

Tačiau negalima Lietuvos laikyti technologijų atsilikėle – jas pasitelkti gerai dar nėra įgudę visų 33 šalių gyventojai, jie, kaip ir lietuviai, daugiausia pasiekia pirmąjį šių gebėjimų lygį.

Vis dėlto, kaip teigiama EBPO apžvalgoje, kas ketvirtas lietuvis nepasiekė pirmo gebėjimų lygo. Taip prastai pasisekė tik kas dešimtam slovakui, japonui ar austrui. „Galima sakyti, kad jei žmogus nepasiekė pirmo lygio, jis nesugebės susitvarkyti savo elektroninio pašto, sugrupuoti laiškų, – tokių gebėjimų turinį paaiškina G.Bužinskas ir priduria, kad labiau nei prastesnis už vidurkį bendras Lietuvos rezultatas gąsdinti gali kitas skaičius. – 21 proc. respondentų nurodė, kad neturi jokios darbo kompiuteriu patirties, jiems trūksta elementarių žinių juo dirbti. Tai penktadalis Lietuvos gyventojų.“

Vyresnių gyventojų, 55–65 metų amžiaus, kategorijoje paprašiusiųjų popierinių užduočių yra gerokai daugiau: beveik 50 proc. jų nėra dirbę kompiuteriu arba neturi pagrindinių įgūdžių juo darbuotis – naudotis pele ar versti interneto puslapį žemyn. Kitose šalyse popierines užduotis atliko trečdalis jų bendraamžių.

EBPO tyrimo apžvalgoje skaičiuojama, kad Lietuvoje gyventojai, kurie neturi darbo kompiuteriu patirties ir pasiekė pirmą ar žemesnį gebėjimų lygį, sudaro 75,5 proc. visų tyrimo dalyvių. Tokią jų gausybę galima palyginti nebent su Čile ar Turkija. Tik kad Lietuvoje, kaip teigiama toje pačioje tyrimo apžvalgoje, vidurinio išsilavinimo neturinčių gyventojų yra mažiausiai iš 33 šalių, o Turkijoje – daugiausiai.

Kompiuteris = rašymo mašinėlė?

Prastais lietuvių kompiuteriniais įgūdžiais būtų galima stebėtis, jei ne kiti, palyginti visai neblogi, šios srities rodikliai bei lūkesčiai. Štai strateginis Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 m. programos tikslas – kad iki 2020-ųjų internetu naudotųsi ne mažiau kaip 85 proc. gyventojų (pernai juo nuolat naudojosi 75 proc.).

Šiemet Europos Komisijos paskelbtame skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse Lietuva buvo trylikta: 70 proc. interneto vartotojų Lietuvoje naudojasi elektronine bankininkyste, 44 proc. jų perka internetu, pagal skaitmenines viešąsias paslaugas ES esame dvylikti – 42 proc. internautų per metus naudojosi elektroninės valdžios paslaugomis. O štai pagal naujienų skaitymą internete esame ES pirmūnai: jas skaito 94 proc. interneto vartotojų. Gal čia ir bėda, kodėl tiek gyventojų dar negeba naudotis kompiuteriu ar nežino, kaip veikia pelė?

KPMPC atstovas G.Bužinskas svarsto, kad viena priežasčių, kodėl PIAAC tyrime nepavyko pasiekti aukščiausių gebėjimų lygių, gali būti susiformavusi tradicija, kad kompiuteris neretai naudojamas paprastiems dalykams, labiau pramogai, o ne darbui. Jis svarsto, kad dažniausiai kompiuteriais naudojomės, kaip išmanėme, bet taip ir neįvaldėme visų jų teikiamų galimybių, tad natūralu, kad dalis jais dirbti ir neišmoko.

„Kažkodėl nesinaudojame turimomis galimybėmis arba nejaučiame tokio poreikio, nors turime ir greitąjį interneto ryšį, ir „geležį“ –  įrangą. Anksčiau buvo sakoma: kompiuterį naudoti kaip rašymo mašinėlę. Taigi mes naudojomės kompiuteriu, bet neišnaudojome visų jo galimybių. Kitaip sakant, turime galingą kompiuterį, bet dėliojame kortas, skaitome naujienas ir kartais dar draugui nusiunčiame nuotraukų“, – apie paprasčiausius poreikius, kam dažnas įsijungia kompiuterį, svarsto G.Bužinskas.

Visą straipsnį ir savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA

Geidžiamiausia Kalėdų dovana gali tapti naujas personalinis kompiuteris, nešiojamasis kompiuteris ar tinklinukas (netbook). Tačiau jungiant naują prietaisą prie interneto gauti dovanų ir virusą – labai nemalonu. „Kaspersky Lab“ parengtas ypatingų situacijų veiksmų planas padės sugrąžinti prietaisus į gyvenimą ir išgelbėti šventę.

Jei interneto ryšys akimirksniu labai sulėtėjo, jei neįmanoma atversti naršyklės be visur atsiveriančių langų, jei kompiuteris pats persikrauna arba paleidžia įvairius priedus, greičiausiai į jį įsibrovė kenkėjiška programa. Nepanikuokite – šią problemą galima išspręsti ir per šventes. Tereikia atlikti keletą veiksmų.

1. Patikrinkite, ar kompiuteris neužkrėstas kenkėjiškomis programomis. Patikrinkite kompiuterį antivirusiniu sprendimu. Jei kompiuteryje nėra antiviruso, pereikite prie kitų šio sąrašo punktų.

2. Ypač svarbios priemonės personaliniam kompiuteriui ir planšetei apsaugoti. Apsauginę programinę įrangą turintys vartotojai gali lengvai ją paleisti įdėję CD diską, iš kurio galima nustatyti atnaujinimus ir patikrinti kompiuterį dėl virusų. Jos neturintys gali lengvai parsisiųsti „Kaspersky Lab“ avarinio atkūrimo diską pagal šią nuorodą http://rescuedisk.kaspersky-labs.com/rescuedisk/updatable/. Tada reikia įrašyti atsiųstą failą į švarų diską ir nuo jo paleisti kompiuterį. „Windows XP“ vartotojai turi įkrauti papildomą programą „CDBurnerXP“, pasiekiamą pagal nuorodą www.cdburnerxp.se.

3. Ypač svarbios priemonės tinklinukui apsaugoti. Šio įrenginio vartotojai, kurie nori pasitikrinti savo prietaisus dėl virusų, bet neturi nei išorinio, nei įmontuoto CD įvado, gali naudotis kraunama atminties nešykle (USB). Iš pradžių reikia įkrauti avarinio atkūrimo diską taip, kad aprašyta aukščiau. Tada įkrauti papildomą instrumentą „rescue2usb.exe“ – jis išsaugos avarinį diską atminties nešyklėje. Šis instrumentas taip pat pasiekiamas pagal nuorodą http://rescuedisk.kaspersky-labs.com/rescuedisk/updatable/. Būtina naudotis mažiausiai 512 MB talpos atminties nešykle ir vykdyti įdiegimo instrukcijas.

4. Išvalykite kompiuterį nuo virusų. Paleisti kompiuterį nuo avarinio atkūrimo disko – greita ir paprasta. Reikia paleisti „Kaspersky Rescue Disk Graphic Mode“ modulį – įjungsite avarinę kompiuterio sistemą. Po to nustatykite reikalingus atnaujinimus ir nuskenuokite prietaisą. Baigusi skenuoti programa pateiks išsamią ataskaitą, o iš kompiuterio sistemos bus pašalinti virusai ir kenkėjiškos programos.

5. Nepamirškite profilaktikos!

Pirkdami kompiuterį geriau iš karto įsigykite ir įdiekite patikimą antivirusinį sprendimą, kuris užtikrins kompiuterio apsaugą nuo Trojos ir kitų virusų bei leis padaryti visų duomenų kopijas į kietąjį diską. Tai padės išvengti nemalonių situacijų.

Pasinaudokite šiomis paprastomis taisyklėmis ir išvengsite nemalonumų per Kalėdas!

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, šiuo metu 72,6 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi kompiuteriais, 70,6 proc. – internetu. Per metus, t. y. lyginant su 2011 m. III ketvirčiu, kompiuterių ir interneto naudotojų dalis augo po septynis procentinius punktus (atitinkamai nuo 65 proc. ir nuo 63 proc.).

„Nors kompiuterių ir interneto vartotojų dalies augimas, lyginant su prieš porą metų buvusia situacija, sulėtėjo, tačiau bendra tendencija išlieka – vartotojų daugėja, per pusmetį informacines technologijas naudojančių gyventojų dalis išaugo 2 procentiniais punktais, per metus – 7 procentiniais punktais. Pastaraisiais metais šių rodiklių augimą lemia vis didėjantis vyresnio amžiaus gyventojų susidomėjimas informacinėmis technologijomis bei jų teikiamomis galimybėmis. 60-74 metų amžiaus gyventojų grupėje interneto naudotojų per metus padaugėjo 9 procentiniais punktais, kompiuterių naudotojų – 11 procentinių punktų. 50-59 metų amžiaus grupėje interneto ir kompiuterių naudotojų dalis išaugo atitinkamai 11 ir 10 procentinių punktų“, – sako IVPK direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė.

Lietuvos jaunimas ypatingai aktyviai naudojasi informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis: 2012 m. III ketvirtį internetu naudojosi 97,7 proc. 15-19 metų amžiaus bei 94,2 proc. 20-29 metų amžiaus gyventojų. 30-39 metų amžiaus grupėje internetu naudojosi 83,1 proc., 40-49 metų amžiaus grupėje – 77 proc., 50-59 metų amžiaus grupėje – 57,5 proc., 60-74 metų amžiaus grupėje – 27,5 proc. gyventojų.

Kompiuterių naudotojai 15-19 metų amžiaus grupėje sudaro 99,5 proc., 20-29 metų amžiaus grupėje – 95,9; proc., 30-39 metų amžiaus grupėje – 85,3 proc., 40-49 metų amžiaus grupėje –78,7 proc., 50-59 metų amžiaus grupėje – 58,7 proc. ir 60-74 metų amžiaus grupėje – 30,7 proc. gyventojų.

Šio tyrimo duomenimis, Lietuvoje populiarėja pirkimas internetu. 2012 m. III ketvirtį internetu prekes ir paslaugas pirko 42,1 proc. interneto naudotojų; palyginimui, prieš metus, t. y. 2011 m. III ketvirtį, internetu buvo pirkę 36,4 proc. interneto vartotojų. Jaunimas dažniau perka prekes ar paslaugas internetu: 20-29 metų amžiaus grupėje 57,1 proc. internetą naudojusių žmonių pirko internetu, palyginimui, 50-59 metų ir 60-74 metų amžiaus grupėse atitinkamai – 26,6 proc. ir 14,3 proc.

Lietuvos vyresnio amžiaus gyventojų populiariausios veiklos naršant internete: naujienų skaitymas, naudojimasis pokalbių programomis susirašinėjimui realiu laiku ar vaizdo skambučiams, naudojimasis elektroniniu paštu, naudojimasis paieškos sistemomis intelektualios informacijos (pvz., istorija, geografija) paieškai, naudojimasis elektroninės bankininkystės paslaugomis, adresų, maršrutų interneto žemėlapiuose bei informacijos apie viešojo transporto grafikus paieška, lietuviškų laikraščių, žurnalų internetinių versijų skaitymas. Jaunimo tarpe šios veiklos taip pat populiarios, tačiau jų populiariausiųjų veiklų sąrašą papildo šios veiklos: bendravimas socialinių tinklų svetainėse, mokymasis ir žinių plėtimas, muzikos klausymas bei televizijos laidų, filmų ir muzikos siuntimasis internetu.

Tyrimą atliko TNS LT, UAB. Tyrimas buvo atliekamas 2012 m. gegužės 28 d. – 2012 m. rugpjūčio 26 d., apklausus 1574 Lietuvos gyventojus (15-74 metų amžiaus).

Kaspersky Security Network debesų technologijos stebėjimo ir greitojo reagavimo sistemos duomenimis, birželio mėn. iš 150 741 „Tėvų kontrolės“ funkcijos suveikimo atvejų, užfiksuotų Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, dauguma (60% atvejų) įvyko bandant apsilankyti pornografijos puslapiuose. Antrąją vietą (15%) užima bandymai apsilankyti uždraustuose socialiniuose tinkluose, trečiąją (12%) – bandymai parsisiųsti piratinę programinę įrangą. Be to, birželį, palyginus su geguže padaugėjo „Tėvų kontrolės“ funkcijos suveikimų socialinių tinklų kategorijoje.

Vaikams nepageidaujamo interneto turinio prieigos ribojimo birželio statistika rodo gana vienodą paskirstymą dieną nuo 10:00 iki 24:00 val. Mokslo metais didelis aktyvumas buvo pastebimas po pietų, kai vaikai grįždavo iš mokyklos ir sėsdavo prie kompiuterio be tėvų priežiūros. Per moksleivių atostogas „Tėvų kontrolės“ funkcijos, aktyvuojamos tėvų siekiant apsaugoti vaikus nuo nepageidaujamo interneto turinio, suveikimo atvejų sumažėjo beveik du kartus.

„Tėvų kontrolės“ funkcijos suveikimo atvejų skaičiaus mažėjimo tendencija yra susijusi su tuo, kad vasarą dauguma vaikų išvyksta atostogų ir mažiau laiko praleidžia prie kompiuterio. Tačiau tais atvejais, kai jie vis dėlto lieka namuose, rizika, kad vaikai apsilankys nepageidaujamo turinio svetainėse išauga, kadangi dabar jie turi daugiau laiko be tėvų priežiūros“, – pastebi „Kaspersky Lab“ vykdomasis direktorius Baltijos šalims, Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai Andis Šteinmanis.

Vaikų ir paauglių apsaugai nuo grėsmių, susijusių su naršymu internete, „Kaspersky Lab“ antivirusiniuose produktuose Kaspersky Internet Security 2012 ir Kaspersky PURE

aktyvuota „Tėvų kontrolės“ funkcija, kuri leidžia kontroliuoti kompiuterio naudojimo ir naršymo internete laiką, tam tikrų programų paleidimą, riboti failų parsisiuntimą iš interneto, o taip pat kontroliuoti bendravimą socialiniuose tinkluose. Be to, „Tėvų kontrolė“ leidžia peržiūrėti statistikos ataskaitas apie vaiko veiksmus su kompiuteriu.

Liepos 9 dieną apie 360 tūkst. kompiuterių pasaulyje, užkrėstų „DNS Changer“ virusu, gali netekti interneto ryšio. Tokią informaciją praėjusią savaitę paskelbė JAV federalinis tyrimų biuras (FTB).

Tą dieną, kai bus išjungti FTB serveriai, užkrėstų kompiuterių savininkai, pabandę apsilankyti bet kokioje interneto svetainėje, pamatys pranešimą, kad puslapis neveikia.
Todėl šiandien visiems internautams vertėtų pasitikrinti, ar jų kompiuteriai nėra užkrėsti, – tereikia apsilankyti svetainėse www.dns-ok.us arba dns-changer.eu. Užkratui išvalyti dauguma antivirusinių programų kūrėjų yra pagaminę specialias programėles.
Šį virusą dar 2007-aisiais sukūrė bendra rusų ir estų programišių grupuotė – jis be vartotojo žinios užkrėtė apie 4 mln. privačių ir įvairių įmonių kompiuterių, tačiau veikė nepastebimai, mat išjungdavo antivirusinę programą ir operacinės sistemos atnaujinimus. „DNS Changer“ pakeisdavo reklamas puslapiuose bei paieškoje ir generuodavo paspaudimus ant šių reklaminių pranešimų, o tai, FTB skaičiavimais, nusikaltėliams davė apie 14 mln. dolerių pajamų.
Tačiau pernai lapkritį dalis programišių gaujos buvo suimta, o FTB perėmė virusą kontroliuojančius severius – pasirodė, kad užkrėsti kompiuteriai be šių serverių negali jungtis prie interneto. FTB pakeitė nusikaltėlių tarnybines stotis savomis, kurios dirbtinai palaikė užkrėstų kompiuterių interneto prieigą. Nors serveriai turėjo būti išjungti jau šį kovą, FTB buvo suteiktas leidimas pratęsti jų veiklą iki liepos pradžios.

Praėjusį penktadienį naujausias „Apple“ planšetinis kompiuteris „iPad“ pradėtas oficialiai pardavinėti ir Lietuvoje. Šiandien, praėjus beveik pusantro mėnesio nuo oficialaus įrenginio pristatymo, „iPad“ jau parduodamas 56 pasaulio valstybėse.

Naujojo įrenginio kaina svyruoja nuo XXXX Lt už 16 GB vidinės atminties turintį ir tik bevielį „Wi-Fi“ ryšį naudojantį modelį iki XXXX Lt už 64 GB atminties ir „Wi-Fi“ bei ypač sparčiu 4G ryšiu prie interneto galintį jungtis įrenginį. Rengiantis prekybai naujuoju „iPad“ Lietuvoje atpigo ankstesnis „Apple“ planšetinukas „iPad 2“ – pigiausias modelis šiandien kainuoja apie 1400 Lt.
Deja, Lietuvoje bei visoje Europoje naujasis „iPad“ negalės naudoti spartaus 4G mobiliojo ryšio, mat 4G imtuvas planšetėje yra pritaikytas JAV bei Kanados vartotojams, o šiose šalyse 4G ryšio tiekėjai naudoja kitus dažnius. Naujoji planšetė su 4G ryšio imtuvu Lietuvoje automatiškai persijungs ir naudos lėtesnį 3G mobilųjį internetą.
Priminsime, kad naujasis „Apple“ įrenginys turi ypač didelės raiškos ekraną – beveik keturiskart raiškesnį nei senasis „iPad 2“. Todėl tekstas ar iliustracijos planšetės ekrane atrodo lyg žiūrint į geros kokybės žurnalo puslapį. Kad susidorotų su raiškesniu vaizdu ekrane, įrenginys turi galingesnį A5X procesorių ir 1 gigabaitą darbinės atminties (dvigubai daugiau nei „iPad 2“). Įrenginyje taip pat įmontuotas kokybiškesnis filmuoti galintis fotoaparatas.
Kadangi naujosios detalės eikvoja daugiau energijos, buvo įdėta ir talpesnė baterija – dėl to naujasis „iPad“ šiek tiek pastorėjo ir pasunkėjo. Intensyviai naudojant įrenginį baterija ištveria apie devynias valandas.

kompas_18

Kompiuteris tuomet „kalbėjo“ tik angliškai. Natūralu, kad šitoks „bendravimas“ su technologijomis turėjo pasekmių – lietuvių kalbą netruko praturtinti įvairūs barbarizmai, svetimybės, trumpiniai.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, tai, kad jaunimas elektroninėje terpėje apskritai vengia vartoti lietuviškus rašmenis bei taisyklingą lietuvių kalbą, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kalbinių technologijų plėtojimu užsiimanti bendrovė „Tilde IT“ ir ryšių su visuomene agentūra Strateginių komunikacijų centras nusprendė moksleivius pakviesti prakalbinti kompiuterį lietuviškai ir paraginti dalyvauti nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“.

„Gyvename moderniame, globaliame pasaulyje, kuriame valstybių sienas „ištrina“ informacinės technologijos, žmonių migracija. Pagrindiniu tautos išskirtinumo ženklu vis labiau tampa kalba, nes svarbiau tampa nebe vieta, kur esi, o tai, koks tu esi, kaip kalbi. Pasaulyje mūsų, lietuvių, yra tik šiek tiek daugiau nei 3 milijonai, todėl norėdami neišnykti, turime labai branginti, saugoti ir puoselėti savo gimtąją kalba, gebėti laisvai ja kalbėti ir rašyti. Nepaprastai svarbu, kad jaunoji mūsų karta nuo mažų dienų įgytų tinkamus kalbinius įgūdžius ir požiūrį į lietuvių kalbą“, – apie konkurso „Švari kalba – švari galva“, kuris šiemet vyks jau penktąjį kartą, tikslus ir esmę pasakoja  „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė.

Informacines technologijas, be kurių neįsivaizduojamas šiuolaikinių jaunuolių gyvenimas, ir lietuviškumą jungiančiame konkurse pademonstruoti savo lietuvių kalbos žinias ir gebėjimą jas pritaikyti kviečiami tie, kurių kalbos vartojimo įgūdžiai dar tik formuojasi – Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 6-10 klasių moksleiviai. Norintys dalyvauti konkurse, turi nuo vasario 27 iki kovo 11 dienos registruotis interneto svetainėje www.lituanika.lt.

Šiemet konkursas, kaip ir praėjusiais metais vyks dviem etapais. I etapo konkursines lietuvių kalbos užduotis moksleiviai atliks kovo 19-23 dienomis. Tai jie darys visi kartu savo mokyklų kompiuterių klasėse, nuo 9 val. ryto iki 17 val. vakaro. Iš anksto neužsiregistravę moksleiviai konkurse dalyvauti negalės. Iš I etapo į II pateks po dvidešimt kiekvienos klasės geriausių dalyvių – šeštokų, septintokų, aštuntokų, devintokų ir dešimtokų. Planuojama II etapo varžybų, kurios vyks Vilniuje, data – balandžio 18 d. Teisingiausiai visas užduotis atlikęs kiekvienos klasių grupės mokinys taps nugalėtoju. Jei tokių bus ne vienas, laimės tas, kuris visas užduotis be priekaištų atliks greičiausiai.

Kaip tvirtina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė, vis spartesnė interneto skvarba į kiekvieno iš mūsų gyvenimus, vis labiau populiarėjantys išmanieji telefonai moksleivius paskatino bendrauti – kalbėti, skaityti ir rašyti tik virtualiai. „Dauguma jų lietuviškas raides bei žodžius keičia įvairiais trumpiniais ir dariniais, pamiršta lietuvių kalbos žodžių darybą, linksniavimą, asmenavimą, nesilaiko skyrybos taisyklių. Konkursu „Švari kalba – švari galva“ norima padėti moksleiviams tobulinti lietuvių kalbos žinias informacinėmis technologijomis“, – teigia I. Smetonienė.

„Prieš kelerius metus pirmą kartą surengę šį konkursą, norėjome paneigti mitą, jog lietuvių kalba yra nepatogi kasdieniam darbui informacinėmis technologijomis. Džiugu, jog kasmet dalyvių gretos tik gausėja. Tai rodo  kad jaunuoliams dirbti kompiuteriu, naudojant lietuviškus rašmenis ir taisyklingą lietuvių kalbą, smagu, kad jiems to norisi. Reikia tik postūmio, tinkamo pavyzdžio“, – tvirtina Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis.

Konkurso informacinio partnerio – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus nuomone, moksleiviai, dalyvaujantys konkurse „Švari kalba – švari galva“ – puikus pavyzdys savo bendraamžiams, jog elektroninėje erdvėje kalbėti gimtąja kalba – šaunu. „Konkurso tikslas – nuo mažens ugdyti tinkamus kalbinius jaunosios kartos įgūdžius – graži ir sektina privataus verslo bei valstybinių institucijų iniciatyva“, – teigia A. Siaurusevičius.

Planuojama, jog penktojo nacionalinio moksleivio konkurso „Švari kalba – švari galva“ nugalėtojai ir jų lietuvių kalbos mokytojai bus pagerbti ir apdovanoti balandžio 18 dieną Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose rengiamos specialios šventės metu. Konkurso globėja – Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Prieš ketverius metus bendrovės „Tilde IT“ iniciatyva, subūrus verslo ir valstybinių institucijų pastangas, buvo surengtas pirmasis moksleivių konkursas „Švari kalba – švari galva“. Jame dalyvavo per 2,5 tūkstančio 7-9 klasių moksleivių iš visos Lietuvos. 2009-aisiais vykusiame konkurse savo jėgas išbandė jau per 3 tūkstančius 7-9 klasių moksleivių. 2010 metais konkurse dalyvavo daugiau nei 8 tūkstančiai 6-10 klasių moksleivių iš visos Lietuvos, pernai – daugiau nei 8,5 tūkstančio moksleivių.

Tiriant vartotojų mobiliųjų įrenginių pasirinkimą tam tikroms funkcijoms atlikti, paaiškėjo, kad pasaulyje išmanusis telefonas jau nurungė nešiojamą kompiuterį kaip priemonę klausytis muzikos MP3 formatu, naudotis kalendoriumi, navigacijos įranga (GPS), žaidimais, „Bluetooth technologija“ bei vaizdo skambučiais. Tuo metu Lietuvoje vartotojai yra konservatyvesni ir dažniau pirmenybę teiktų nešiojamam kompiuteriui. Tai parodė specialus TNS Global tyrimas „Mobile Life“, kuris buvo atliktas 43-ose pasaulio šalyse.

TNS atliktas tyrimas parodė, kad skirtingose rinkose skiriasi ir interneto bei mobiliųjų įrenginių naudojimo tradicijos. Viena ryškiausių tendencijų – besivystančiose rinkose išmanieji telefonai laikomi funkcionalesniais nei nešiojami ar planšetiniai kompiuteriai. Pavyzdžiui, Kinijoje elektronines knygas dauguma renktųsi skaityti išmaniuosiuose telefonuose, o Indijoje ar Pietų Afrikos valstybėse šis įrenginys daugumos laikomas patogiausiu prisijungimui prie interneto, el. bankininkystės, socialinių tinklų ar turinio parsisiuntimui iš interneto.

Lietuvoje atlikto „Mobile Life“ tyrimo duomenys kol kas rodo aiškų nešiojamojo kompiuterio pranašumą kitų mobiliųjų įrenginių atžvilgiu. Pavyzdžiui, perkeldami bylas ar muziką, 58 proc. mūsų šalies internautų rinktųsi nešiojamąjį kompiuterį, 18 proc. – išmanųjį telefoną ir tik 3 proc. – planšetinį kompiuterį. Vaizdo skambučius 56 proc. mūsų šalies interneto vartotojų atliktų pasitelkę nešiojamąjį kompiuterį, 19 proc. – išmaniųjų telefoną ir tik 4 proc. apklaustųjų šiai funkcijai atlikti naudotųsi planšetiniais kompiuteriais. Daugiausia lietuvių – 35 proc. – išmaniuosius telefonus rinktųsi kaip patogiausius naudotis rankiniu navigacijos įrenginiu (GPS) ir klausytis muzikos.

Lietuvoje išmaniaisiais telefonais per pastarąjį pusmetį naudojosi 12 proc. Lietuvos interneto vartotojų, o planšetiniais kompiuteriais – 3 proc. Dažniausiai šiais mobiliaisiais įrenginiais naudojasi jauniausi, t. y. 15-29 metų amžiaus, Lietuvos gyventojai. Taigi jų funkcionalumą išbandžiusių Lietuvoje kol kas nėra daug.

Vertinant duomenis apie planšetinius kompiuterius, labai maža dalis – nuo 3 iki 6 proc. – lietuvių šiam įrenginiui teikia pirmenybę įvairioms funkcijoms atlikti. Daugiausia – 11 proc. – interneto naudotojų planšetinius kompiuterius pasirinktų kaip patogiausius skaityti elektronines knygas. Tik 6 proc. internautų šį įrenginį laiko patogiausiu naršyti internete.

Kitų šalių tyrimo duomenys apie mobiliųjų įrenginių naudojimą rodo, kad pasaulyje dauguma vartotojų nešiojamąjį kompiuterį rinktųsi naršyti internete. Pusė apklaustųjų kompiuteryje redaguotų dokumentus, šiek tiek mažiau nei pusė naudotųsi el. paštu, pirktų ar redaguotų vaizdinę medžiagą.

Kaip ir Lietuvoje, pasaulyje planšetinių kompiuterių rinka dar neturi tvirtų pozicijų. Šiuos kompiuterius įvairioms veikloms atlikti renkasi nuo 8 iki 12 proc. apklaustųjų, tačiau daugiausia – 20 proc. – šiame įrenginyje skaito elektronines knygas. Ateityje, tobulėjant mobiliųjų įrenginių funkcionalumu ir augant jų naudotojų skaičiui, planšetiniai įrenginiai dar labiau konkuruos su stacionariaisiais arba nešiojamaisiais kompiuteriais.

Pasaulinės tyrimų kompanijos TNS studija „Mobile Life“ buvo atlikta 43-ose pasaulio šalyse, pradedant naujų technologijų srityse pažengusiose Europos valstybėse ar JAV ir baigiant Afrikos šalimis. Tyrimas vykdytas 2011 m.

Spalio mėnesį lietuviška kompanija ACME Lietuvos ir 25 eksporto rinkom pristato planšetinį kompiuterį. Ši madinga ir vis daugiau dėmesio visame pasaulyje sulaukianti technikos naujovė Lietuvoje greitai ras savo nišą ir pirkėją. Mat ACME planšetinis kompiuteris gali pasigirti ne tik geromis techninėmis savybėmis, bet ir patrauklia kaina.

Pasak ACME generalinio direktoriaus Pauliaus Paršeliūno, tai strateginis ir svarbus kompanijos žingsnis į priekį. “Planšetiniai kompiuteriai užima vis svarbesnę ir didesnę rinkos dalį. Tikime prognozėmis, jog netolimoje ateityje taip vadinamos “tabletės” užkariaus rinką ir galbūt netgi pakeis nešiojamuosius kompiuterius. Matydami tokias tendencijas nelikome nuošalyje ir savo pirkėjams siūlome naują kokybišką produktą, kuris ne tik madingo, patrauklaus dizaino, bet ir atitinka visus šiandien planšetiniams kompiuteriams keliamus techninius reikalavimus”, – sako vadovas.

Vos 391 gramą sveriantis ACME “Tablet TB01” planšetinis kompiuteris turi 7 colių įstrižainės lietimui jautrų ekraną, 1 GHz “Samsung” procesorių, foto kamerą bei USB jungtį. Jame įdiegta populiariausia pasaulyje “Android” operacinė sistema, kurią naudoja “Samsung”, “Motorola”, “HTC” planšetinių kompiuterių gamintojai. Patvari kompiuterio baterija, klausantis muzikos, veiks net pusę paros, o naršant internete ar žiūrint vaizdo įrašus iki šešių valandų.

Dar viena svarbi techninė detalė – atmintis. Vidinė ACME planšetinio kompiuterio atmintis – 4 GB, o su atminties kortele ji gali siekti ir 32 GB. ACME planšetinis kompiuteris kainuoja apie 649 litus. Tai ypač patraukli kaina, lyginant su tokio tipo konkurentais, kurie daugeliui lietuvių iki šiol buvo neįperkami.

Komentuodamas techninius ACME planšetinio kompiuterio duomenis, P. Paršeliūnas sakė, kad tai paskutines technikos naujoves atitinkančios savybės, kurios leis kiekvienam žmogui patenkinti savo poreikius ir jaustis patogiai. Jis taip pat akcentavo, kad ši ACME “tabletė” veikia greitai dėl galingo “Samsung” 1 GHz procesoriaus, kuris nenuvils net ir pačių nekantriausių naudotojų.

Milijonams vartotojų visame pasaulyje planšetiniai kompiuteriai tapo nepamainomu kasdieniu įrankiu: naršymui internete, elektroninių knygų skaitymui, darbui elektroniniu paštu, nuotraukų bei filmų peržiūrai, muzikos klausymuisi, žaidimams ir kitai veiklai. Lietimui jautrus ekranas suteikia visiškai naują programų valdymo pojūtį.

Tėvai Lietuvoje nelinkę domėtis tuo, kam ir kaip atžala naudojasi kompiuteriu, o informatikos mokytojai tai pradeda daryti tik penktoje klasėje, kai vaiko įgūdžiai jau būna susiformavę. Nebūtinai tinkamai.

Interneto vartotojais kasmet tampa vis jaunesni vaikai. Šiandieniniai šešiolikmečiai pasaulinį tinklą atrado būdami vienuolikos, o dešimtmečiai – septynerių. Remiantis pernai paskelbta Europos Komisijos ataskaita, būtent septyneri metai yra tas amžius, kai vaikas ES susipažįsta su internetu. Matant, kaip pasaulinėje “blogosferoje” mamos diskutuoja, ar savo keturmečiui jau pirkti išmanųjų telefoną, ar dar kiek palaukti, atrodo, kad septyneri metai nėra kritinė riba.
Kol kas nesama visuotinai pripažintos nuomonės, kokių pasekmių turės ši jaunėjimo tendencija. Kritikai remiasi tyrimais, rodančiais, jog kompiuteris žlugdo vaiko kūrybiškumą, o jų oponentai įsitikinę, kad saikingai kompiuteriu besinaudojantis mažametis lengviau įvaldys technologijas ateityje. Vis dėlto abiejų pusių šalininkai sutinka, kad vaiką, pirmą kartą įjungiantį kompiuterį, reikia, vaizdžiai tariant, palaikyti už rankos, per stipriai jos nespaudžiant, tai yra supažindinti su pasaulinio tinklo ypatumais, kartu užsimenant apie jame slypinčias grėsmes. Kitaip tariant, užsiimti prevencija, kad į kompiuterį įnikusiam vaikui neatsirastų priklausomybė nuo žaidimų, nebūtų atskleisti asmens duomenys, taip pat kad nesusiformuotų netaisyklingi naudojimosi kompiuteriu įgūdžiai. Daug racionaliau iš pradžių parodyti, kaip reikia taisyklingai sėdėti prie darbo stalo ar kaip laikyti rankas ant klaviatūros, negu vėliau taisyti blogus įpročius.
Problema ta, kad žmogaus, galinčio palaikyti už rankos, dažnai neatsiranda. Tai turėtų būti tėvai, tačiau jie patys dažnai turi tik bazinį kompiuterinį išsilavinimą, apsiribojantį pažintimi su “Microsoft Office” programomis. Sakykime, į penktą klasę einančiam vienuolikmečiui tos programos nerūpi – jis nori žaisti, bendrauti socialiniuose tinkluose, o tai daugeliui tėvų yra svetimos sritys. Alternatyva galėtų būti mokykla – joje būtent nuo penktos klasės prasideda informacinių technologijų pamoka. Tačiau ar penkta klasė nėra per vėlu? Ir ar šio dalyko programos turinys, kaip ir jo perteikėjai – mokytojai, spėja su dideliu technologijų kaitos pagreičiu?

Savamokslius vaikus reikia permokyti

“Informacinių technologijų (IT) mokymas Lietuvoje beviltiškai vėluoja. Praktiškai jis pradedamas tik penktoje klasėje, kai atsiranda privaloma IT pamoka, nors teoriškai jau pradinių klasių mokytojai gali vestis vaikus į kompiuterių klasę, supažindinti juos su IT per kitų dalykų pamokas. Pažįstu mokytojų, kurie naudojasi šia galimybe, tačiau į juos kolegos pradinių klasių mokytojai žiūri kreivokai, nes vėliau ir jų pačių mokiniai prašosi nuvedami į kompiuterių klasę, o mokytojai to neprivalo ir galbūt nenori daryti”, – padėtį apibūdina Informatikos mokytojų asociacijos narys Aidas Žandaris, 15 metų dėstęs informatikos pradmenis mokykloje.
Šiuo metu Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institute dirbantis mokslininkas įsitikinęs, kad informatikos mokymas turi būti privalomas jau pradinėse klasėse ar net ikimokyklinio ugdymo įstaigose, antraip nuolat reikės taisyti neigiamas savarankiško vaikų mokymosi pasekmes.
“Daug vaikų į pamokas ateina jau turėdami pradinių darbo kompiuteriu ir kitomis šiuolaikinėmis IT priemonėmis įgūdžių, tačiau tie įgūdžiai ir vaikų požiūris dažnai būna iškreipti. Su penktokais reikia pusę metų kariauti, jog jie suprastų, kad kompiuteris skirtas ne tik žaidimams, kad rašyti reikia vartojant lietuviškas raides ir t.t. Geras mokytojas gali požiūrį ir netinkamus įgūdžius pakeisti, tačiau jį labai varžo atsilikusi programa. Pagal ją jis turi kalbėti apie dalykus, kurie mokiniams jau seniai žinomi, juk dalis jų kompiuteriu naudojosi dar prieš mokyklą. Šis ugdymo programų atsilikimas išlieka iki pat vyriausiųjų klasių”, – teigia A.Žandaris.
Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislavas Burgis taip pat pritaria, kad informacinių technologijų mokymas Lietuvoje nespėja su technologijų kaita. Tai lemia ne tik mokymo programos, kurios, cituojant direktorių, “nuo penktos iki aštuntos klasės reikalauja mokyti tokių niekų, kuriuos mokiniai ir taip seniai žino”, bet ir mokytojų sustabarėjimas. “Susiduriu su daug mokytojų, kurie patys moka mažiau už tuos, kuriuos moko. IT srityje vaikai daug ką atranda patys ir tada graudžiai juokingai atrodo, kai mokytojas stengiasi išlaikyti mokinius prie savo senosios sistemos”, – asmenine patirtimi dalijasi B.Burgis.
Kita vertus, jis siūlo nepamiršti, kad informatika – tai ne vien naudojimasis kompiuteriu, bet ir mokslas, o šiuo atžvilgiu mokiniai nėra entuziastingi. “Mokinius sunku įtikinti, kad informatika, kaip mokslas, yra vertinga, tačiau tai daryti reikia. Jei vaikai nori kasdien valgyti ledus, tėvai dažniausiai to neleidžia, ir protingai daro. Kompiuterių klasėje irgi tas pats – negalima leisti vaikams daryti tik tai, ko jie nori, nes tada jie viską darys tuo pačiu lygmeniu. Moksleiviai turi pajusti šiek tiek sunkumo, informatikos mokslo naštos, o ne vien tik pramogauti. Ši pamoka turi prilygti matematikai, o moksleiviai nori, kad ji prilygtų kūno kultūrai”, – lygina KTU gimnazijos direktorius.
Apskritai keičiantis informacinėms technologijoms pamažu keičiasi ir požiūris į jų mokymą. Nuo rugsėjo vienuoliktokai pradės mokytis pagal dar kartą atnaujintą programą, tai bus jau penktas informatikos programos atnaujinimas nuo 2002 m. Pasak už informacinių technologijų programą mokyklose atsakingo Ugdymo plėtotės centro metodininko Povilo Leonavičiaus, šiuo metu siūloma inicijuoti naujas pataisas, tarp kurių bus ir siūlymas laipsniškai pereiti prie IT mokymo nuo pat pirmos klasės.

Lietuviai tėvai liberaliausi Europoje

Kol informatikos mokymasis nuo pirmos klasės tėra pasiūlymų lygio, statistinis septynmetis ketverius metus (iki pirmųjų informatikos pamokų) su IT susipažįsta pats ir supratimą apie kompiuterį susidaro savarankiškai. Remiantis 2008 m. Eurobarometro atliktu tyrimu, tėvai Lietuvoje į šį procesą žiūri bene liberaliausiai visoje ES. 60,4 proc. apklaustų tėvų Lietuvoje tikino niekaip neribojantys atžalos veiklos internete, 76 proc. niekada nesidomėjo, ar jų vaikas užsiregistravęs socialiniuose tinkluose, tik 8 proc. teigė draudžiantys vaikams siųstis filmų, muzikos ar žaidimų, o tarp tėvų Vokietijoje šis skaičius siekia 61 proc. Tai ypač stebina žinant, kad Lietuvoje tėvai turi didžiausias vaikų priežiūros galimybes: net 95 proc. vaikų Lietuvoje internetu naudojasi namie ir tik 9 proc. – būdami pas draugus. Pagal abu šiuos skaičius Lietuva taip pat pirmauja ES.
“Lietuvoje daugelis tėvų leidžia patiems vaikams išmokti, kaip elgtis virtualioje erdvėje, tačiau tokia strategija, ypač kai vaikas žengia pirmuosius technologinius žingsnius, nėra tinkama. Ji prilygsta vaiko paleidimui į judrią gatvę, tikintis, kad jis pats susiras perėją ir tinkamai ja pereis”, – tyrimo rezultatus komentuoja psichologas, viešosios įstaigos “Vaikų linija” vadovas Robertas Povilaitis.
Jis supranta tokią tėvų poziciją, bet jos nepateisina: “Daliai tėvų tai patogu: jų manymu, tuo metu, kai vaikas sėdi prie kompiuterio, juo galima nesirūpinti. Dėmesys atkreipiamas tik tada, kai kyla problemų. To nereikia laukti, reikia pradėti kalbėtis nuo tada, kai vaikas pradeda technologijomis naudotis.”
Reikia pabrėžti, kad vaikai taip pat nėra linkę kalbėtis su tėvais IT klausimais. Tik 28 proc. apklaustų tėvų Lietuvoje teigė, kad jų vaikas yra konsultavęsis su jais dėl naudojantis internetu kilusių sunkumų. Tiesa, ši tendencija panaši visoje ES: tik 33 proc. visų šalių apklaustų tėvų teigė, kad vaikai prašo jų pagalbos interneto klausimais.
Sunku įvertinti, ar vaikai nesikonsultuoja, nes internetą laiko savo privačia erdve, kuriame kilusias problemas sprendžia patys, ar manydami, kad tėvai neturės ko patarti. Bet kuriuo atveju tėvai nėra vaikams autoritetas IT klausimais, ir tai nieko nestebina: apie internetą tėvai žino mažiau, nes jame praleidžia mažiau laiko, priešingai nei vaikai. Kita vertus, šiuo metu, kai karta, užaugusi be interneto, bando mokyti kartą, gimusią, kaip sakoma, su telefonu rankose, šis nesusikalbėjimas ir kompetentingų technologijų mokytojų (nesvarbu, pedagogų ar tėvų) trūkumas atrodo neišvengiamas.

Informacinių technologijų mokytojas A.Žandaris: “Su penktokais reikia pusę metų kariauti, kad jie suprastų, jog kompiuteris skirtas ne tik žaidimams.”

Vaikai kompiuterį dažniausiai supranta kaip žaidimų įrankį
Tik kas trečias tėvas sulaukia vaikų prašymo padėti dėl sunkumų internete
ES vaikai internetu pradeda naudotis būdami vidutiniškai septynerių, nemaža dalis – dar anksčiau
Informacinių technologijų mokykloje pradedama mokyti nuo penktos klasės, kai vaikams jos jau nebūna jokia naujiena

Ką tėvai draudžia savo vaikams internete (proc.)

Valstybė    Praleisti per daug laiko    Bendrauti su nepažįstamais    Susikurti profilį socialiniame tinkle    Vaikai neturi jokių apribojimų
Danija    11,4    4,1    19,1    21,7
Lietuva    7,2    2,3    21,3    60,4
Estija    15,5    5,4    18,1    47,7
Vokietija    10    5,6    46,5    14,6
ES vidurkis    14,3    6,2    43,4    24,9

Šaltinis: Eurobarometras, 2008 m. Procentas rodo, kokia dalis tėvų pasirinko tam tikrą atsakymo variantą. Iš viso apklausta per 10 tūkst. tėvų, turinčių 6–17 metų vaikų

BFL

JAV žvalgybos pareigūnai, tikrinantys tarptautinio teroristų tinklo “al Qaeda” lyderio Osamos bin Ladeno buveinėje rastus kompiuterius ir kompiuterines laikmenas, veikiausiai aptiks informacijos “aukso gyslą”, atskleidžiančią išpuolių planus, kitų teroristų lyderių buvimo vietas ir jų finansavimo šaltinius, trečiadienį sakė keli buvę pareigūnai.

Per reidą, kuris buvo surengtas Pakistane pirmadienį paryčiais, JAV komandosai paėmė apie penkis kompiuterius, dešimt standžiųjų diskų ir šimtą kitokių laikmenų. Šis laimikis gali nulemti dramatišką persilaužimą JAV žvalgybos agentūrų darbe, mano buvę pareigūnai ir saugumo ekspertai.

“Labai nustebčiau, jeigu tai mums netaptų aukso gysla”, – buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus pavaduotojas Johnas McLaughlinas (Džonas Maklolinas) sakė televizijai CNN.

“Manau, kad jog veikiausiai rasime pranešimų apie potencialius sąmokslus. Tikriausiai kažką rasime apie finansavimą. Galime kai ką sužinoti apie bet kokius ryšius, kurių jis (O. bin Ladenas) turėjo ar neturėjo su Pakistanu. Sužinosime apie svarbius padėjėjus”, – pridūrė jis.

JAV pareigūnai sakė, kad sutelkta CŽV, Nacionalinio saugumo agentūros (NSA), Teisingumo departamento ir kitų agentūrų ekspertų grupė jau pradėjo tirti šią medžiagą. Tikėtina, kad šis procesas užtruks kelis mėnesius ar net metus.

Per pradines paieškas didžiausias dėmesys bus skiriamas “esamoms grėsmėms aptikti”, taip pat informacijai, galinčiai padėti nustatyti “kitus vertingus “al Qaeda” taikinius”, Nacionalinio kovos su terorizmu centro vadovas Michaelas Leiteris (Maiklas Leiteris) sakė JAV Nacionaliniam visuomeniniam radijui

Vyriausybė “tikriausiai” įtrauks naujų vartų į įtariamų teroristų sąrašus, remiantis informacija, rasta O.bin Ladeno kompiuteriuose, JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis (Erikas Holderis) sakė trečiadienį per posėdį Senate.

Kompiuterių specialistai pirmiausiai išardys įrangą, siekiant apsisaugoti nuo galimų spąstų ir pašalinti galimas failų trynimo programas, o vėliau išgaus ir nukopijuos visą laikmenose esančią informaciją, sakė analitikai.

Per šias įtemptas paieškas veikiausiai nebus rasta daug tiesioginės informacijos apie “al Qaeda”, tačiau tikėtina aptikti “šimtus tūkstančių smulkių detalių”, kurias bus mėginama įterpti į didesnę žvalgybos duomenų mozaiką, sakė Stokholme įsikūrusio Švedijos gynybos tyrimų agentūros mokslininkas Davidas Lindahlas (Davidas Lindalas).

“Jeigu jie sugebėtų nustatyti bent vieną banko sąskaitą, tada galėtų pradėti atskleisti daug, daug kitų dalykų”, – pridūrė jis.

O. bin Ladenas žinojo, kad yra medžiojamas visame pasaulyje, todėl beveik neabejotina, kad jis yra užšifravęs bent dalį failų savo kompiuteriuose, nurodė ekspertai.

Dideliame “Al Qaeda” vadovo rezidencijos komplekse nebuvo įvestas nei telefono, nei interneto ryšys, o tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl name buvo rasta daugybė DVD plokštelių ir kitų kompiuterinių laikmenų.

JAV žvalgybos agentūros mano, kad po 2001 metais rugsėjo 11 dieną surengtų atakų prieš Jungtines Valstijas O. bin Ladenas baiminosi galintis būti susektas Amerikos šnipų, todėl informaciją perduodavo įrašytą į kompaktines plokšteles, kurias gabendavo ryšininkai, užuot ją siuntęs kompiuteriniais tinklais.

Skirtingai nei prieš aštuonerius metus, dabar Lietuvos gyventojai reikalauja mokytis nebe kompiuterinio raštingumo pradmenų, o naudotis konkrečiomis elektroninėmis paslaugomis, pavyzdžiui, susimokėti mokesčius internetu, teigia ekspertai.

Su kompiuterinio raštingumo plėtra susijusiais projektais užsiimančios asociacijos “Langas į ateitį” direktorė Loreta Križinauskienė sako, kad nuo 2002 metų, kai buvo atidarytas pirmasis viešas interneto taškas, Lietuvos žmonės labai pasikeitė.

“2002 metais man reikėjo žmonėms paaiškinti, kokiomis darbo valandomis internetas veikia, arba “ar aš tikrai tą patį matysiu, ką mano vaikas Airijoje”. Šiandien klausimai yra visai kitokie, šiandien man skambina žmonės ir sako: “Man jau nereikia jūsų pradmenų, man reikia išmokti per banką susimokėti už paslaugas”, – ketvirtadienį Susisiekimo ministerijoje sakė L.Križinauskienė.

Ji su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu ketvirtadienį pasirašė sutartį, kuria numatoma bendradarbiauti informacinės visuomenės plėtros srityje.

“Susitarimo pasirašymas įpareigotų toliau kompiuterinį raštingumą Lietuvoje skleisti, kad sutaptų mūsų infrastruktūriniai projektai, jų plėtra su žmonių gebėjimais”, – sutartį apibūdino E.Masiulis.

Šalys bendradarbiaus rengiant ir įgyvendinant Lietuvos informacinės visuomenės plėtros programą, kuriant elektroninės valdžios turinį, propaguojant elektronines paslaugas, mokant ir skatinant visuomenę naudotis informacinių ir ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis.

Per artimiausius dvejus metus “Langas į ateitį” kompiuterinio raštingumo pradmenų žada išmokyti dar 16 tūkst. regionuose gyvenančių Lietuvos žmonių. Anot L.Križinauskienės, didžiausią dalį mokinių (9 tūkst.) sudarys bedarbiai, dar 6 tūkst. – kaimo gyventojai. Jie bus mokomi ne tik kompiuterinio raštingumo pradmenų, bet ir naudotis elektroninėmis verslo ir valdžios paslaugomis.

Jos teigimu, tarp probleminių regionų, kuriuose kompiuterinio raštingumo lygis žemesnis, tebėra Alytus, Marijampolė, Ignalina, Akmenė.

Nuo 2002 metų, pasak “Langas į ateitį” direktorės, įsteigta per 1000 viešų interneto prieigos taškų, kompiuterinio raštingumo mokymuose dalyvavo 80 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiuo metu jie apmokomi ne tik kompiuterių klasėse, bet ir internetu.

Susisiekimo ministerija žada pasiekti, kad iki 2013 metų visoje Lietuvoje veiktų spartusis internetas, kuriuo galėtų naudotis beveik milijonas namų ūkių. Taip pat tikimasi, kad iki 2013-ųjų dauguma valstybės institucijų paslaugų bus teikiamos ir internetu.

Pasak E.Masiulio, siekiama, kad po trejų metų sparčiausias interneto ryšys taptų prieinamas 98 proc. šalies gyventojų, 75 proc. realiai naudotųsi internetu. Šiuo metu, ministro teigimu, internetu naudojasi 50 proc. gyventojų.