Žinutės pavadinime esama esminio prieštaravimo – tokio kaip apibūdinime „degus vanduo“. Panašios nesąmonės, beje, vadinamos oksimoronais. Šiuo atveju svarbu ne tai, kaip pavadinta, o tai, kad nesąmonė gyvenimiška – atitinka Lietuvos realijas. Žinoma, galima ginčyti, kad teiginys pritemptas, tačiau pasvarstykime: juk esama piliečių, kurie turi simpatijų komunistinei praeičiai. Vis dėlto tai labiau susiję su gerove, o ne su politika. „Prie sovietų buvo geriau“, tačiau „aš už nepriklausomybę“ – anaiptol neretas derinys.

Šįkart gudriai klausta apie darbo santykius. 95 proc. įsitikinę, kad algos galėtų būti pakeltos. Skiriasi tiktai lūkesčių mastai: 40,6 proc. apklaustųjų mano, kad darbdaviai galėtų kelti atlyginimus darbuotojams daugiau nei 15 proc. ir nebankrutuoti. Žinoma, būtų keista, jei dirbantieji norėtų kitaip. Stebina būtent nuosaikieji – tie, kurie mano, kad darbdaviai gali pakelti algą tiktai iki 5 proc.

Klausiant apie dabartinį darbo kodeksą (ši tema plačiau nagrinėjama 10 p.) irgi stebina tie, kurie suvokia, kad esami darbo santykiai varžo ekonomikos plėtrą (15,4 proc.). Ar tik nebus taip atsakiusieji šiokie tokie darbdaviai?

O vyraujančias nuotaikas, matyt, galima apibūdinti kokiais nors paradoksais: mes ir už dideles algas, ir už visuotinį užimtumą, ir už ekonomikos augimą, ir už socialines garantijas. Kitaip tariant, už socialinį modelį, kuris paveldėtas iš sovietmečio, ir už liberalią kapitalistinę ekonomiką.

Kaip manote, kokiu mastu darbdaviai galėtų vidutiniškai pakelti darbuotojų atlyginimus, nepadarydami žalos įmonėms? (proc.)

1                    Iki 5 proc.     2,8

2                    5-10 proc.     23,2

3                    11-15 proc.    28,4

4                    Daugiau nei 15 proc.          40,6

5                    Neturiu nuomonės              5,0

Ar sutiktumėte su teiginiu, kad dabartinis darbo kodeksas varžo darbdavius ir stabdo ekonomikos plėtrą? (proc.)

1                    Taip               15,4

2                    Ne                 73,0

3                    Apie tai negalvojau            11,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ 2015 m. kovo 26-28 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

BFL

Dėl ryšių su buvusiomis komunistų slaptosiomis tarnybomis Bulgarijos ambasadorius iš Lietuvos kol kas atšauktas dviem savaitėms – nuo gegužės 1 iki 14 dienos, BNS trečiadienį patvirtino ambasada.

Formaliai ambasadorius Ivanas Penčevas Dančevas yra iškviestas konsultacijoms į Sofiją, nes prezidentas Georgijus Parvanovas, anksčiau pats dirbęs komunistiniam saugumui, jį ir kitus buvusius saugumo agentus atsisako atšaukti iš ambasadorių postų, sakė ambasados patarėjas Valentinas Panovas.

“Balandį ambasadorius gavo telegramą iš Užsienio reikalų ministerijos, kad turi nuo gegužės 1 iki 14 dienos atvykti į Sofiją konsultacijoms”, – BNS trečiadienį sakė diplomatas.

Pasak V. Panovo, tokių pranešimų sulaukė 13 ambasadorių. Tačiau numatoma, kad ir daugiau ambasadorių gaus tokias instrukcijas nuo birželio 1-osios ir metų pabaigoje.

“Buvo nustatyta, kad jie teikė paslaugas buvusio komunistinės Bulgarijos režimo buvusioms slaptosioms tarnyboms”, – kalbėjo ambasados patarėjas.

Jis sakė, kad formaliai atšaukti ambasadorius reikalingas prezidento G. Parvanovo dekretas, bet jis tai daryti atsisako.

“Prezidento ir Vyriausybės nuomonės skiriasi. Prezidentas pats paskyrė visus šiuos žmones, susijusius su buvusiomis komunistų slaptosiomis tarnybomis. Jis ir pats toks yra. Jis sakė, kad visi šie žmonės yra profesionalai, labai geri diplomatai ir jis jų neatšauks”, – sakė ambasados patarėjas.

V.Panvovas sako nežinantis, kas bus po gegužės 14-osios, kada baigsis dviejų savaičių “konsultacijų” terminas.

“Nežinau, jūsų spėjimas būtų toks pat geras kaip ir mano. Turėsiu prašyti instrukcijų iš Politinio departamento Sofijoje. Žodžiu pranešėme Lietuvos ministerijai ir diplomatiniam korpusui, kad ambasadoriaus Ivano Dančevo nebus nuo gegužės 1 iki 14 dienos”, – kalbėjo ambasados diplomatas.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) spaudos ir viešųjų ryšių skyrius antradienio vakarą BNS patvirtino turintis neoficialių žinių, kad nuo 2008 metų lapkričio Lietuvoje reziduojantis ambasadorius I. P. Dančevas yra komandiruotas į Sofiją.

Tarptautinė ir bulgarų žiniasklaida antradienį pranešė, kad jį ir dar 12 tokio rango diplomatų Bulgarijoje sudaryta speciali darbo grupė įvardijo anksčiau dirbus buvusioms slaptosioms tarnyboms.

Anot tarptautinių naujienų agentūrų, Bulgarijos URM antradienį patvirtino, kad į Bulgariją sugrąžinta 13 ambasadorių.

Vietos žiniasklaida skelbia, kad ketinama atšaukti ambasadorius iš Lietuvos, Bosnijos, Graikijos, Rumunijos, Gruzijos, Serbijos, Kinijos, Vokietijos, Baltarusijos, Makedonijos, Jungtinių Tautų ir UNESCO.

Speciali komisija Bulgarijoje pernai gruodį įvardijo apie 200 diplomatų, kurie dirbo slaptajai policijai. Anot portalo Novinite.com, 90 iš jų vis dar dirba Užsienio reikalų ministerijoje.

Bulgarijos valdžioje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki 1990-ųjų buvo įsitvirtinę komunistai, šalis priklausė Varšuvos sutarčiai ir iš sovietinio bloko šalių buvo bene labiausiai priklausoma Sovietų Sąjungos sąjungininkė.

Bulgarija 2004 metais tapo NATO nare, 2007 metais prisijungė prie Europos Sąjungos.

Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas bei Rusijos Federacijos komunistų partijos pirmasis pirmininko pavaduotojas Ivanas Melnikovas avantiūrizmu laiko Prezidento Žmogaus teisių tarybos vadovo Michailo Fedotovo siūlymą įvykdyti šalyje destalinizaciją ir pakeisti daugelio švenčių datas.

“Jau seniai neskaičiau didesnės nesąmonės ir provokuojančio avantiūrizmo, nei šiandieninis pono Fedotovo pareiškimas”, – “Interfax” pirmadienį sakė I.Melnikovas.

Jis mano, kad “dėl šių agresyvių žaidimų liaudies jausmais, sudėtingais ir nevienareikšmiais įvykiais, jis gali taip stipriai suerzinti ir įskaudinti visuomenę, kad ramybę matyt tik sapnuose”.

“Ponas Fedotovas tvirtina, kad mūsų žmonės toliau gyvena “sovietinės propagandos sukurtais mitais ir legendomis”, pasiūlydamas jau savo mitą, pavadintą “destalinizacija”. O svarstydamas apie galimybę įvesti baudžiamąją atsakomybę už sovietinės praeities šlovinimą, atskleidžia savo totalitarinę sąmonę”, – sakė vienas komunistų partijos vadovų.

I.Melnikovas yra įsitikinęs, kad šiandien “niekam nereikalinga ir neturi prasmės praėjusių metų dokumentų revizija, nei sovietinių švenčių panaikinimas”. “Šios šventės tapo liaudies tradicija, jas pripažįsta ir brangina žmonės. Todėl reikia eiti pirmyn, dirbti šalies naudai, o ne raustis praeityje, taip atitraukiant dėmesį nuo tikrų problemų”, – pažymėjo jis.

Jau buvo skelbta, kad Prezidento Žmogaus teisių tarybos parengtas “destalinizacijos” projektas numato pakeisti valstybinių švenčių datas bei pateikti ieškinius teismui pripažinti negaliojančiais sprendimus dėl išbuožinimų ir specialiųjų SSRS NKVD “troikų” įsteigimo.

“Mūsų projektas numato peržiūrėti įvairias atmintinas datas. Pavyzdžiui, Milicijos dieną. Lapkričio 10 dieną minėti Policijos dieną – juokinga”, – sakė M.Fedotovas interviu, kurį pirmadienį išspausdino savaitraštis “Itogi”.

M.Fedotovas sakė, kad Policijos dieną numatoma perkelti į birželio 7 dieną, nes tą 1718 metų dieną imperatorius Petras Pirmasis įsteigė Sankt Peterburge Vyriausiąją policiją.

Pasak jo, Taryba ketina pasiūlyti prezidentui pakeisti lapkričio 4 dienos šventės pavadinimą. “Liaudies vienybės dieną siūlome pavadinti Nacionalinio susitaikymo ir Pilietinio karo aukų atminimo diena. Mes manome, kad totalitarinio režimo karas su Rusijos tauta prasidėjo 1917 metais ir baigėsi tiktai 1991 metais”, – pranešė M.Fedotovas.

M.Fedotovas taip pat nurodė, kad Taryba siūlo “teismine tvarka pripažinti atskirus norminius aktus negaliojančiais nuo jų paskelbimo datos”. Tokiu būdu, pasak jo, teismas turėtų pripažinti negaliojančiais VKP(b) CK Politinio biuro 1930 metų sausio 30 dienos nutarimą “Dėl priemonių likviduojant buožių ūkius kompaktiškos kolektyvizacijos rajonuose”.

“Teisme būtina pripažinti dominuojantį politinės SSRS vadovybės vaidmenį planuojant ir vykdant represijas, t.y. patvirtinti jų politinį pobūdį. Konceptualiu teisiniu pagrindu tam galėtų tapti 1992 metų Konstitucinio teismo nutarimas vadinamojoje SSRS KP byloje”, – sakė M.Fedotovas.

Jis pareiškė, kad Taryba siūlo Rusijos prezidento administracijoje įsteigti darbo grupę, “destalinizacijos” projektui įgyvendinti.