Koncertai. Intensyvus vasaros festivalių tvarkaraštis kone kiekvieną savaitgalį kvies melomanus praleisti savaitgalį muzikos ir gamtos glėbyje.

Prieš keletą metų Lietuvoje prasidėjęs vasaros muzikos festivalių bumas neslūgsta. Šiemet klausytojų lauks bent keliolika didesnių festivalių, o pridėjus smulkesnio pobūdžio renginius jų galima suskaičiuoti ir tris dešimtis. Pasak elektroninės muzikos festivalio „Sūpynės“ organizatoriaus Mindaugo Pažemio, festivalių gausą Lietuvoje lemia didėjantys žmonių laisvalaikio lūkesčiai, noras išreikšti save bei skirtingų ir įvairių subkultūrų skaičius. Be to, visus vasarą traukia pabūti gamtoje, o Lietuvoje tam yra tikrai geros sąlygos.

Birželio pabaigoje vyksiančios „Sūpynės“ atidarys didesnių šalies festivalių sezoną. Dešimtmetį rengiamas elektroninės muzikos festivalis yra vienas iš retų tokio pobūdžio renginių, kuriems pavyko išlikti tokį ilgą laiką.

„Kiekvienam festivaliui kyla klausimas, kaip išaugti, susitarti su valdžia, vykti tvarkingai. Kai kurių jaunesnių festivalių santykis su institucijomis sudėtingesnis, net ir ne visai legalus. Mūsų paslaptis ta, kad mes nesistengiame uždirbti pinigų, renginys visų pirma skirtas draugams, jis toks buvo nuo pat pradžių ir mes tai stengiamės išlaikyti. Be to, festivalis vyksta nacionaliniame parke, miško aikštelėse ir tai šiek tiek skaido visą erdvę, suteikia privatumo jausmą. Orientuojamės į kokybišką turinį, kad žmonėms čia būtų gera, jauku. Galima sakyti, turime ilgalaikę, o ne trumpalaikę strategiją“, – renginio ilgaamžiškumo priežastis vardija keturis tūkstančius lankytojų pernai pritraukusio festivalio organizatorius.

Panašias sėkmės ir tęstinumo sąlygas vardija ir netrukus dvidešimtmetį minėsiančio alternatyviosios muzikos ir baltų kultūros festivalio „Mėnuo Juodaragis“ rengėjas Ugnius Liogė. Pasak jo, siekiant išlaikyti renginį daugelį metų būtina, kad festivalis visą laiką keistųsi, tačiau turėtų bendrą, žmones vienijančią idėja.

„Turime labai ištikimą publiką, galima sakyti, kad jau net kelios kartos atvažiuoja į festivalį. Žmonės vertina jo atmosferą, vis naują ir geresnę programą. Festivaliui būtina turėti kažkokį savo unikalumą, spalvą, taip pat turėti ką pasakyti ne vienus metus bei stiprią dirbančių žmonių komandą, kurie būtų kūrybingi, gebėtų parengti vis kitokią programą. Žinoma, ir iš techninės pusės viskas turi būti gerai organizuota“, – sako festivalių vasarą paprastai užbaigiančio renginio organizatorius.

Būtent ilgaamžiškumas, ne vienų ar keleto metų patirtis ir istorija yra festivalio kokybės ženklas, galintis padėti nuspręsti, kokį renginį iš gausybės siūlomų pasirinkti. Juolab kad festivalyje svarbi kiekviena smulkmena, o vienas neapgalvotas mažmožis – per mažas dušų skaičius, be reikalo nutįsusi žmonių eilė, per siauras perėjimas ar netinkamoje vietoje įrengtas palapinių miestelis – gali tapti didele problema renginio metu ir apkartinti bendrą įspūdį.

Seniausi Lietuvoje – nišiniai, vieno ar kelių konkrečių žanrų festivaliai. Populiariausi ir dažniausi tarp jų yra elektroninės muzikos bei alternatyviosios roko muzikos renginiai. Tai nestebina: per daugelį metų tokiuose festivaliuose susiformuoja tarsi nedidelė bendruomenė, keliaujanti į tą patį renginį metai po metų, atsivežanti ten savo draugus, pažįstamus. Kelis tūkstančius svečių suburiantys tokio pobūdžio renginiai dažnai atrodo kaip senų bičiulių sueiga.

Europoje ir pasaulyje didžiausi ir populiariausi platesnio spektro festivaliai, paprastai apimantys ar mėginantys aprėpti įvairių žanrų muziką, pritraukti įvairaus skonio auditoriją. Tokiais beveik nacionalinėmis šventėmis tapusiais renginiais gali pasigirti mūsų kaimynai lenkai – į Gdynėje kasmet rengiamą „Open‘er“ suplūsta dešimtys tūkstančių klausytojų, taip pat ir latviai, kasmet rengiantys itin sėkmingą festivalį „Positivus“. Į šiuos renginius atvyksta aukštesnio lygio, brangesni muzikantai, o ir programoje jų siūloma ne vienas ar du, bet dešimtys. Todėl nieko keista, kad į šių kaimyninių šalių festivalius tūkstančiais traukia ir melomanai iš Lietuvos.

Vis dėlto Lietuvoje tokio pobūdžio festivaliams įsitvirtinti kol kas nepavyksta. Bene rimčiausias mėginimas buvo keturiskart įvykęs „Be2gether“, pretendavęs tapti ne tik skambiausiu Lietuvos, bet gal ir Baltijos šalių festivaliu, pritraukti klausytojų ir iš kaimyninės Baltarusijos. Tačiau galbūt dėl per daug atviro politikavimo, galbūt dėl gana rizikingos vietos „Be2gether“ projektas paskendo skolose ir greitai nunyko.

Šiuo metu tokią platesnę nišą mėgina užpildyti trys šalies festivaliai, o realiausias pretendentas tai padaryti bent jau kurį laiką buvo vaizdingoje pajūrio vietovėje rugpjūčio viduryje įsikuriantis „Karklė Live Music Beach“ festivalis. Kasmet į Karklę ne tik atvyksta po keletą pasaulinio lygio atlikėjų, bet ir suburiamas solidus lietuviškų popmuzikantų būrys: SEL, Marijonas Mikutavičius, Andrius Mamontovas ar „G&G Sindikatas“ visuomet pritraukia daug klausytojų. Pernai jų suskaičiuota apie penkiolika tūkstančių.

Deja, „Karklė Live Music Beach“ neišvengė ir rimtų logistinių bei organizacinių problemų: pernai prie įvažiavimo į festivalį nutįso kilometrinės eilės, prastos oro sąlygos išryškino ir daugelį kitų nesklandum, todėl šiemet festivalio organizatoriai nusprendė renginį sumažinti ir apriboti lankytojų skaičių iki dešimties tūkstančių.

„Šiemet siekiame kokybės, išskirtinumo. Po praėjusių metų tam tikrų logistikos niuansų ir kitų lengvų negandų šiemet nusprendėme riboti bilietų kiekį, kad į festivalį atvyktų tie, kurie tikrai nori būti Karklėje ir mėgsta šią vietą. Paslaugos, koncertai, nakvynė šiemet daugeliui bus patogesnė ir malonesnė. Bus pokyčių scenose, daugiau praėjimų, tikrai keisis palapinių miestelio išdėstymas, jau dabar parengtos eismo schemos, kurios padės išvengti spūsčių prie įvažiavimo“, – žada vienas festivalio organizatorių Mantas Kanušauskas.

Akivaizdžių pokyčių bus ir festivalio programoje. Šiemet į Karklę atvyksta itin populiari britų šokių muzikos grupė „Rudimental“, hiphopo muzikos kūrėjas „Example“, ritmenbliuzo atlikėjas Marlonas Roudette’as, elektroninės muzikos asai „Gus Gus“. Taigi iš pažiūros pagrindiniai festivalio koncertai primins vieną nenutrūkstamą vakarėlį.

„Karklės festivalis visais metais turi populiariosios muzikos apibrėžimą, o į jį įeina daugybė žanrų. Šiuo metu Europoje viena aktualiausių ir įdomiausių žmonėms yra elektroninė muzika. Pavyzdžiui, grupė „Rudimental“ yra viena garsiausių šiandieninių žvaigždžių, koncertuojančių didžiausiuose festivaliuose. Bus nelengvas išbandymas patenkinti visus jų techninius reikalavimus“, – pasakoja M.Kanušauskas.

Su Karklės festivaliu varžosi tik užpernai pirmą kartą skambėjęs „Granatos Live“ festivalis, rengiamas prie Kauno, Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Kaip dažnai būdinga pirmiesiems bandymams, festivalis pernai taip pat susidūrė su rimtomis organizacinėmis problemomis, tačiau žada mokytis iš buvusių klaidų.

Šiemet į Rumšiškes atvyks būrys puikių atlikėjų iš Jungtinės Karalystės: garsi soul ir popmuzikos atlikėja Jessie Ware, trankus šokių muzikos kolektyvas „Clean Bandit“ bei pernai geriausių įvertinimų sulaukusį debiutinį albumą išleidusi modernios soul muzikos grupė „Jungle“.

O štai Zarasuose nuo 2011-ųjų rengiami „Galapagai“ prieš kelerius metus Europos festivalių apdovanojimuose buvo nominuoti kaip geriausias nedidelės apimties festivalis Europoje. Anksčiau kartu su „Roko naktimis“ organizuotas ir nuo jų atsiskyręs festivalis koncentruojasi ties jaunimui patrauklia elektronine ir hiphopo muzika. Šiemet festivalio programoje numatyti hiphopo dueto „Mobb Deep“, ~beatbox~ stiliaus lyderio „ThePetebox“, britų rokerių „Toploader“ koncertai, taip pat elektroninės muzikos grupės „Pendulum“ pasirodymas.

Muzikos apžvalgininkas, aktyvus festivalių lankytojas Karolis Vyšniauskas džiaugiasi šiemetine Lietuvos festivalių pasiūla. Pasak jo, visi pagrindiniai šalies festivaliai šiemet gerokai pasistengė. „Karklė sugebėjo privilioti „Rudimental“ – tai didelis dalykas, puikius atlikėjus surinko ir „Granatos“. Manau, kad šalies festivaliai eina tokiu keliu, kad Lietuvoje pradedi matyti vis daugiau naujų, tikrai norimų atlikėjų iš užsienio festivalių, kuriuos anksčiau būdavai įpratęs matyti Lenkijoje ar bent jau „Positivus“ arčiausiai. Tai labai džiugu“, – tvirtina K.Vyšniauskas.

Jo teigimu, bendra pastebima tendencija yra ir šokių muzikos populiarumas. Anksčiau šis žanras buvo labiau skirtas specifinei publikai ir renginiams, o pastaraisiais metais šokių muzikos atlikėjai vis dažniau užima didžiąsias vasaros muzikos festivalių scenas.

O ko trūksta, kad Lietuvoje vis dėlto įsitvirtintų didesnio masto muzikos festivalis? U.Liogės įsitikinimu, Lietuvoje sudėtinga rasti komercinių festivalių rėmėjų, kurie galėtų skirti ženklią paramą, pirktų reklamą. Verslas kol kas sunkiai atranda šią nišą, o tai labai svarbi didelių renginių dalis. Be to, pasak jo, iki šiol paplitęs įsitikinimas, kad tokio pobūdžio renginiai neturėtų kainuoti daug, nors festivalio organizaciniai darbai ir atlikėjų honorarai vis didėja.

Pašnekovas problemą įžvelgia ir lietuvių muzikinėje kultūroje. „Galime pasikviesti žymių, garsių grupių iš užsienio, bet klausimas, ar tai bus įvertinta, nes ta muzika nėra transliuojama per didžiausius, pagrindinius kanalus. Tai gali būti labai gera muzika, didelė žvaigždė, bet lietuviams tai bus mažai įdomu. Tai bendras muzikinio išprusimo ir eterio klausimas. Lietuviai į muziką žiūri šiek tiek kitaip nei standartinis europietis“, – aiškina U.Liogė.

K.Vyšniausko pastebėjimu, užuot mėginę padaryti vieną didelį festivalį, mažesni renginiai aktyviai konkuruoja tarpusavyje, pavyzdžiui, „Granatos“ ir „Galapagai“ net vykdavo tą patį savaitgalį. Be to, lankytojai Lietuvoje festivalius renkasi ir pagal geografinę vietą, o muzikinė jų dalis nėra tokia svarbi.

„Žmonėms ne tiek įdomi pati muzika, nėra tiek daug klausytojų, kurie aktyviai sektų, kokia grupė kur koncertuoja, arba gerai žinotų, ką jie norėtų išgirsti. Dauguma tiesiog nori nuvykti į festivalį, pabūti gamtoje, gerai praleisti laiką. Jiems svarbu, kad būtų linksma, patogu ir netoli. Be to, vietos atlikėjai Lietuvoje kur kas svarbesni nei užsienyje. O tie, kurie nori naujų ir garsių atlikėjų, renkasi keliones į užsienį – vien „Positivus“ kasmet apsilanko apie du tūkstančius lietuvių“, – sako muzikos apžvalgininkas.

Kita pagrindinių Lietuvos festivalių problema – jie nemėgina kurti savo išskirtinio veido, pasiūlyti ko nors ypatingo. Šalies festivaliams netrūksta reklamos, daug dėmesio kreipiama į komunikaciją, tačiau dažnai sunku iš tiesų pasakyti, kuo jie vienas nuo kito skiriasi. Kita vertus, tai turėtų ateiti laikui bėgant, nes geriausias festivalių augimo bei tobulėjimo garantas yra tęstinumas ir savo unikalios istorijos kūrimas.

Dovaidas Pabiržis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pirmadienį, kovo 30-ąją, 18 val. prasidedančiu atidarymo koncertu Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje startuoja septynioliktasis Lietuvos muzikų rėmimo fondo organizuojamas „Sugrįžimų“ festivalis. Jo programoje – 25 koncertai, kurie skambės Vilniuje, Kaune, Alytuje, Utenoje ir Šeduvoje.

Į gimtinę koncertuoti sugrįš šešiolika svetur studijuojančių ar dirbančių Lietuvos muzikų. „Sugrįžimai“ – tai pirmiausia jų noras pademonstruoti tėvynainiams muzikos mylėtojams savo ūgtelėjusį profesionalumą. Kartu su lietuvaičiais koncertuoti atvyks trylika drauge su jais koncertuosiančių kolegų užsieniečių.

Šiemet „Sugrįžimų“ festivalis išsiskirs kamerinių ansamblių gausa. Jų laukiama net šešių: „Duo Oktava“ atvyks iš Norvegijos, „Duo Sguardo a Due“ ir fortepijoninis trio „Nero“ – iš Vokietijos, fortepijoninis Vilmos ir Danielio Zbindenų duetas – iš Šveicarijos,  fortepijoninis trio „Gil“ ir kvintetas „Utrecht Quintet“ – iš Olandijos.

Ypač šiltą ir jaukų susitikimą dovanos jau išgarsėję jaunieji Lietuvos muzikai. Tai – Paulius Gefenas, tarptautinių konkursų Lietuvoje, Latvijoje, Italijoje ir Olandijoje laureatas,  fleitos paslapčių mokęsis Lietuvoje, Olandijoje, Italijoje, Belgijoje ir  Prancūzijoje. Taip pat arfininkė Agnė Keblytė  – tarptautinių konkursų Izraelyje ir Vengrijoje laureatė, tęsianti studijas Nacionalinėje aukštojoje Paryžiaus konservatorijoje. Altininkas Vytautas Martišius dar besimokydamas Lietuvoje laimėjo Raimundo Katiliaus jaunųjų atlikėjų konkursą, vėliau – pirmąją vietą Tarptautiniame styginių instrumentų konkurse Serbijoje, dabar yra  A.Bruknerio universiteto Lince magistrantas. Į festivalį sugrįžta ir Vokietijoje studijas tęsianti vargonininkė Karolina Juodelytė, tarptautinių konkursų Lietuvoje ir Čekijoje laureatė.

Taip pat koncertuos Vokietijoje gyvenanti ir dirbanti operos solistė, mecosopranas Daiva Gedvilaitė (nuotr.), Šveicarijoje gyvenantis fagotininkas Povilas Bingelis, vargonininkas iš JAV Virginijus Barkauskas, Sankt Peterburgo N.Rimskio- Korsakovo konservatorijoje Rusijoje studijuojančios pianistė Nadežda Okruško bei violončelininkė Žana Miniotaitė.

Būtina sąlyga visiems festivalio dalyviams – „Sugrįžimų“ koncerte atlikti bent vieną Lietuvos kompozitoriaus kūrinį. Taip mūsų šalies autorių kūriniai papildo ir užsienio koncertų salėse skambančios muzikos repertuarus.

Skambiausias ir tikriausiai laukiamiausias iš iki šiol suplanuotų 2015 m. koncertų Lietuvoje vyks balandžio mėnesį Kauno „Žalgirio“ arenoje. Čia pasirodys vienas žinomiausių visų laikų Didžiosios Britanijos popmuzikos atlikėjų Robbie Williamsas. Lietuviai atlikėjai į didžiąsias arenas neskuba, bet mes juos vis tiek mylime.

 

 

Dovaidas Pabiržis

 

 

Šį pavasarį buvęs „Take That“ narys Robbie Williamsas pradės keletą mėnesių truksiantį turą „Let Me Entertain You“, kurio metu surengs 21 koncertą Europoje ir Azijoje. Jų maršrutas drieksis ir per Rygą, Minską, Sankt Peterburgą.

R.Williamsas yra pelnęs 17 britų muzikos apdovanojimų – daugiau nei bet kuris kitas atlikėjas muzikos istorijoje, taip pat yra sudaręs pelningiausią visų laikų Didžiosios Britanijos muzikinį sandorį su leidybos kompanija EMI, įrašęs dešimtis hitais tapusių kūrinių, visame pasaulyje pardavęs 77 mln. albumų.

Nors tuo šio atlikėjo nuopelnai anaiptol nesibaigia, tačiau didžiausi jo pasiekimai jau praeityje. Įspūdinga ir, rodos, nesustabdoma dainininko karjera stabtelėjo 2006-aisiais, kai pasirodė nevienareikšmiškai vertintas albumas „Rudebox“, kuriame R.Williamsas eksperimentavo šokių muzikos bei hiphopo stiliais. 2006–2013 m. atlikėjas nekoncertavo, buvo prisidėjęs prie atsikūrusios grupės „Take That“, ir jo kūrybos kreivė leidosi žemyn. Pozityvesnių atsiliepimų sulaukė 2012 m. pasirodęs įrašas „Take the Crown“, kuriam pristatyti surengtas ir koncertinis turas. Pernai 60 tūkst. minia dainininko klausėsi Taline.

„Let Me Entertain You“ turas nėra skirtas naujam albumui pristatyti, taigi R.Williamsas Lietuvoje žada atlikti geriausias savo karjeros dainas.

 

Dar vienas britas

 

Vasario viduryje Vilniaus „Siemens“ arenoje koncertuos jaunosios kartos britų dainininkas, savo kūryboje derinantis akustinį hiphopą, ritmenbliuzą ir folkmuziką, Edwardas Christopheris Sheeranas, trumpiau prisistatantis kaip Ed Sheeran. 1991 m. gimęs atlikėjas ir dainų autorius per savo trumpą karjerą jau spėjo sudalyvauti karalienės Elizabeth II jubiliejaus iškilmėse bei 2012 m. Londono olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje, taip pat sėkmingai įsiveržti į britams dažnai ne taip lengvai pasiekiamą JAV rinką.

Už sėkmę Edas Sheeranas turėtų dėkoti postmoderniam ir vis dažniau atlikėjų laiptais į aukšumas tampančiam išgarsėjimo būdui – internetui. Būtent svetainėje ~youtube.com~ skelbti atlikėjo įrašai bei savarankiškai susukti vaizdo klipai buvo pastebėti vis platesnės klausytojų bendruomenės, kol galiausiai jam buvo pravertos „Asylum Records“ įrašų kompanijos durys ir ten 2011 m. gimė jo debiutinis albumas „+“.

Vilniuje britas pristatys antrąjį savo įrašą „X“, kurį „Spotify“ įvardijo kaip albumą, kurio 2014 m. dažniausiai klausytasi internetu. „X“ sulaukė ir „Grammy“ nominacijos Metų albumo kategorijoje.

 

Nuo Balkanų siautulio iki „Amelijos iš Monmartro“ romantikos

Pavasarį sostinės gyventojai ir svečiai linguos valso ritmais, tik šįkart skirtais ne Amelijai iš Monmartro, o Lietuvai ir jos publikai. Kovą Vilniuje, naujojoje „Compensa“ salėje, svečiuosis prancūzų kompozitorius ir multiinstrumentalistas Yannas Tiersenas su grupe. Menininkas pristatys naujausią savo albumą „Infinity“ ir atliks populiariausius savo kūrinius.

Prancūzijoje pirmąją sėkmę atlikėjas, grojantis fortepijonu, smuiku, akordeonu, akustine bei elektrine gitaromis, violončele, klavesinu ir kitais instrumentais, pelnė 1998 m. Paauglystėje labiausiai paveiktas pankroko muzikos, Y.Tiersenas atrado savo nišą – foninės muzikos, skirtos teatro spektakliams bei kino filmams, kūrimą.

Jis yra išleidęs aštuonis įrašytus studijoje ir tris koncertinius albumus, tačiau pasaulyje išgarsėjo garso takeliu, kurtu vienam sėkmingiausių kino filmų „Amelija iš Monmartro“. Šis buvo nominuotas penkiems „Oskarams“, pelnė 55 apdovanojimus ir iki šiol yra laikomas vienu geriausių prancūziškų filmų.

Vasario pabaigoje „Compensa“ salėje koncertuos Emiras Kusturica ir jo „nerūkantis orkestras“. 1980 m. Sarajeve susibūrė kolektyvas „No Smoking Orchestra“, o kino režisierius E.Kusturica su muzikantais susipažino 1981 m. filmuodamas savo debiutinę juostą „Ar tu prisimeni Dolly Bell?“. Po penkerių metų Emiras orkestre pradėjo groti bosine gitara ir nufilmavo keletą jo vaizdo klipų, o vėliau „No Smoking Orchestra“ sukūrė filmo „Morčius, arba katytė juoda, katinėlis baltas“ garso takelį.

Nors muzikinis režisieriaus, pastaruoju metu labiau pastebimo dėl savo politinių pareiškimų, indėlis į grupės suformuotą „unza unza“ stilių nėra itin ryškus, kolektyvas atkartoja chaotišką ir absurdišką jo filmų nuotaiką. Grupėje būgnais groja ir režisieriaus sūnus Striboras Kusturica.

Vasario pabaigoje Vilniuje koncertuos vieno įdomiausių balsų muzikos pasaulyje savininkė Macy Gray. Ritmenbliuzo ir soul muzikos dainininkė bei dainų autorė yra ne tik fenomenalaus balso savininkė, bet ir daugybės prestižinių apdovanojimų laureatė. Jos įrašų parduota daugiau nei 25 mln. egzempliorių tiražu, o lentynoje puikuojasi MTV, „Grammy“, „Brit Awards“ ir „Billboard“ statulėlės.

Vilniuje M.Gray į sceną lips pirmą kartą, čia ji kartu su muzikantų grupe pristatys naujausią savo albumą, pernai spalį pasirodžiusį „The Way“ ir atliks populiariausius karjeros kūrinius. Vokalistė savo muzikinį kelią pradėjo 1999-aisiais albumu „On How Life Is“.

Jau žinomas ir festivalio „Kaunas Jazz“ didžiojo koncerto, kuris vyks „Žalgirio“ arenoje, svečias. Tai vienas populiariausių džiazo dainininkų Gregory Porteris, Kaune jau viešėjęs 2013-aisiais.

Nuostabaus baritono savininkas debiutavo 2010 m. ir jau pirmasis jo įrašas buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui geriausio džiazo vokalo albumo kategorijoje. Balandžio pabaigoje atlikėjas pristatys šį apdovanojimą jam pagaliau pelniusį įrašą „Liquid Spirit“.

 

Roko gurmanų laukia klasikos dozė

Bent penketas dėmesio vertų renginių 2015-aisiais laukia roko muzikos mėgėjų. Kaip jau darosi įprasta, Lietuvoje labiausiai mėgstamos išlieka gana konservatyvios šio žanro stilistikos formos, todėl ir daugelis ryškiausių atvykstančių kolektyvų skaičiuoja ne pirmą savo veiklos dešimtmetį.

Kovą sostinės „Forum Palace“ rūmuose numatomas anglų roko grupės UFO koncertas. Sunkiojo roko kolektyvas susikūrė dar 1969 m. ir skaičiuoja jau penktąjį veiklos dešimtmetį. Iki šiol kūrybiniame procese dalyvauja du „originalūs“ grupės nariai. UFO laikomi vienais pagrindinių naujosios britų sunkiojo roko bangos, kuri prasidėjo 8-ajame praėjusio tūkstantmečio dešimtmetyje, įkvėpėjų. Tuo metu išpopuliarėjo Didžiosios Britanijos grupės „Judas Priest“, „Motorhead“, „Iron Maiden“ ir kt. Kitų metų pradžioje UFO planuoja išleisti albumą „A Conspiracy of Stars“, kurį ir turėtų pristatyti per koncertą Vilniuje.

O po keleto dienų, kovo 9-ąją, ten pat vyks sunkiojo roko grupės „Black Label Society“ koncertas. Kolektyvo populiarumo kalvis – buvęs Ozzy Osbourne‘o gitaristas Zakas Wylde‘as, kuriantis ir įdainuojantis visas kolektyvo dainas bei papuošiantis jas išskirtinės technikos gitaros skambesiu. Vilniuje grupė pristatys devintąjį savo albumą „Catacombs of the Black Vatican“.

Gegužę į sostinės „Siemens“ areną atvyks ir vieni ryškiausių jau minėtos naujosios britų sunkiojo roko bangos dalyvių – grupė „Def Leppard“. Rokeriai Lietuvoje svečiuosis antrą kartą. Kolektyvo istorija, prasidėjusi 1977 m. Šefilde, yra neatsiejama nuo dviejų kertinių albumų – „Pyromania“ (1983) ir „Hysteria“ (1987), kuriuose „Def Leppard“ plėtojo ir tuo metu itin populiarų glamūrinio roko žanrą. Per daugiau nei tris dešimtmečius trunkančią karjerą grupė iš viso pardavė daugiau kaip šimtą milijonų įrašų ir yra viena sėkmingiausių roko grupių muzikos istorijoje, parašiusi visiems pažįstamas dainas „Love Bites“, „Pour Some Sugar On Me“, „Hysteria“ ir kt. Pastaraisiais metais nauja kūryba šie rokeriai gerbėjų per daug nelepino, tad daugelį gerai žinomų dainų neabejotinai bus galima išgirsti ir Vilniuje.

Naują albumą „16+“ balandžio mėnesį sostinėje pristatys po gana ilgos pertraukos Lietuvoje viešėsianti Rusijos roko grupė „Bi-2“. Filmo „Brolis 2“ garso takelį sukūręs kolektyvas pasirodys „Forum Palace“ scenoje.

Viena populiariausių šių dienų roko grupių į Kauno „Žalgirio“ areną atvyks spalio 14-ąją – čia koncertą surengs kanadiečiai „Nickelback“. Grupės vardas išgarsėjo, kai 2001 m. radijo ir televizijos eterį užliejo jų hito „How You Remind Me“ akordai. Žurnalas „Billboard“ šią dainą pripažino geriausiu dešimtmečio roko kūriniu. Nuo to laiko įsibėgėjusi grupė, nepaisant sulaukiamų priekaištų dėl šiek tiek šabloniško ir nuspėjamo skambesio, praktiškai be kluptelėjimų žengia iki šiol. 2010 m. „Nickelback“ koncertavo per Vankuverio žiemos olimpinių žaidynių uždarymą, o pernai kanadiečiai išleido jau aštuntą albumą „No Fixed Adress“, kurio kūriniai kartu su žymiausiais hitais pirmiausia ir užlies „Žalgirio“ arenos skliautus.

 

Lietuvos atlikėjai į didžiąsias šalies arenas neskuba

Po intensyvių paskutiniųjų 2014 m. mėnesių, kai buvo rodomas miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, didelius koncertinius turus surengė SEL, „Antis“, Džordana Butkutė, Marijonas Mikutavičius, Andrius Mamontovas ir kt., pirmaisiais 2015 m. mėnesiais numatyta tik keletas ryškesnių šalies atlikėjų koncertų: kovą didžiosiose šalies arenose 60-metį kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru bei Kauno bigbendu minės dainininkas Edmundas Kučinskas, o Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vasarį koncertuos Leonas Somovas ir Jazzu.

Naujuosius muzikinius metus sausio pabaigoje Kauno „Žalgirio“ arenoje pradės ketvirtą kartą rengiami muzikos apdovanojimai „M.A.M.A.“. Daugiausiai nominacijų (5) šiemet sulaukė M.Mikutavičius. Tarp apdovanojimų favoritų yra ir Linas Adomaitis, pretenduojantis į keturias statulėles, po tris kartus nominacijų sąraše paminėti Ieva Narkutė, Dž.Butkutė, Donatas Montvydas ir grupė „Biplan“.

Sausį menų fabrike „Loftas“ koncertuos pernai bene sėkmingiausią visų laikų lietuvišką kūrinį, kuris pasiekė 6-ąją poziciją Didžiosios Britanijos perkamiausių dainų tope, sukūręs elektroninės muzikos atlikėjas Mario Basanovas, šiuo metu prisistatantis pseudonimu „Ten Walls“. Kovą daugelyje šalies miestų savo naująjį albumą pristatys Vaidas Baumila, o užsidarius festivalių sezonui rudenį planuojami pučiamųjų multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio pirmojo albumo „Lowlands“ pristatymo koncertai.

 

 

„Svarbiausia – įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose!“ – frazė, kurią kartoja tūkstančiai vaikų ir jų tėvelių, užaugusių kartu su „Keistuolių teatru“. Nebijančių eksperimentuoti aktorių dėka gimė tokie personažai kaip varna Albertina, sraigė Olaiva, Doroti ir daugelis kitų. Pirmą kartą Kongresų rūmuose viešintys keistuoliai kartu su LVSO muzikantais gruodžio 14-ąją pakvies į magišką pasaulį, kurio apsuptyje užaugo kelios kartos.
Tiek LVSO, tiek Keistuolių teatrui šie metai – ypatingi, nes abu kolektyvai mini savo 25 metų sukaktis. O geriausia švęsti – sujungus pajėgas. „Simfoniniai Keistuoliai“ –  tai bendra jubiliatų programa, kurioje  geriausios Keistuolių dainos skambės akompanuojant LVSO. Koncerte dainuos patys Keistuolių  teatro įkūrėjai – Aidas Giniotis, Ilona Balsytė, Andrius Kaniava, Darius Auželis.
„Varna Albertina“, „Pieniška dainelė“, „Karalių lopšinė“, „Aukštyn kojom“, „Australija“, „Mėlynas autobusiukas“ – retas lietuvis nežino šių nuostabių dainelių, skirtų vaikams, bet patinkančių ir suaugusiems. Tačiau Kongresų rūmuose jos nuskambės pirmą kartą ir dar įspūdingiau nei visada.
„Sukurti dainų aranžuotes patikėjome maestro Andriui Kulikauskui, kuris yra glaudžiai susijęs su Keistuolių teatru nuo pat pirmų teatro gyvavimo metų“, – sakė „solidžios paauglystės 25-erių metų jubiliejų“ švenčiančio Keistuolių teatro prodiuserė Daiva Vaitekūnaitė.
Beje, A.Kulikauskas parašė muziką vienai iš trijų Keistuolių teatro jubiliejinio sezono premjerų – spektakliui „Vištytė ir gaidelis”, kurį režisavo Ramunė Skrebūnaitė. Ši ir kitos premjeros – aktoriaus Andriaus Kaniavos kelerius metus brandintas spektaklis balsui ir pianinui pagal Jurgio Kunčino kūrybą „Tūla ir kiti“ bei Vaidoto Žitkaus režisuotas autentiškais vaikystės prisiminimais paremtas spektaklis „Kai aš mažas buvau“ – jau įsiliejo į klasikinių muzikos, literatūros, teatro ir kino žanrų rėmų nebijančio laužyti Keistuolių teatro jubiliejinio sezono repertuarą.
Keistuolių teatras – pirmasis nepriklausomas Lietuvoje teatras, kuriantis spektaklius vaikams ir suaugusiems. Šiek tiek statistikos: per 25 gyvavimo metus Keistuolių teatre gimė apie 50 spektaklių (25 jų – repertuariniai), 5 videofilmai vaikams ir 3 suaugusiems, 10 muzikinių albumų. Kasmet Keistuoliai parodo apie 200 vaidinimų Lietuvoje ir užsienyje.
„Tai – pirmasis eksperimentinis teatras, nes jame kuriama, nepaisant profesinių rėmų ir titulų. Pirmasis teatras, užsiauginęs ne tik savo žiūrovą, bet net ir  tris aktorių kartas”, – sako Keistuolių teatro vadovas, aktorius ir režisierius A.Giniotis.
Koncertas „Simfoniniai Keistuoliai“ vyks gruodžio 14 d. Kongresų rūmuose.

Antradienį 20 val. Palangos Gintaro muziejuje prasidės iki trijų koncertų sutrumpėjusios „Nakties serenados“ su Lietuvos kameriniu orkestru. Pirmajame koncerte girdėsime smuikininko Vilhelmo Čepinskio atliekamą A.Vivaldi ir W.A.Mozarto kūrinių programą, ketvirtadienį 20 val. muziejaus terasoje dainuos solistės Asta Krikščiūnaitė ir Ieva Prudnikovaitė, o penktadienį 20 val. nuotaikingą programą „Kartą laukiniuose Vakaruose“ atliks lūpinės armonikėlės meistras Gianluca Littera iš Italijos ir smuikininkas Žilvinas Malikėnas.

Jau ketvirtą birželį iš eilės Vilniaus paveikslų galerijos kieme bus nemažai triukšmo, tačiau ne dėl nieko. Į jau tradiciniais tapusius koncertus po atviru dangumi pirmuosius tris birželio šeštadienius kvies Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir žinomi šalies dainininkai.

„Roko baladėse“ (birželio 8 d.) scena dalinsis balsingiausi šalies rokeriai – Povilas Meškėla, Česlovas Gabalis, Jeronimas Milius, o „Simfoninėje diskotekoje“ (birželio 15 d.) žiūrovus šokiui pakvies orkestrui adaptuoti žinomi pop kūriniai, atliekami Asmik Grigorian, Donato Montvydo ir Vilijos Matačiūnaitės.

Gražiausios operos klasikų arijos

Birželio pirmąją 20 val. koncertu Vilniaus paveikslų galerijos kieme (Didžioji g. 4) LVSO orkestras paskelbs vasaros sezono pradžią. Koncerte „Gražusis balsas III“ gražiausias arijas atliks geriausi klasikinės muzikos atlikėjai Jovita Vaškevičiūtė, Lauryna Bendžiūnaitė, Liudas Mikalauskas ir tenoras iš Gruzijos George Oniani.

G. Verdi, W. A. Mozart, G. Bizzet, G. Puccini, G. Donizetti, G. Rossini – šie vardai puikiai žinomi ne tik operos mylėtojams, bet ir itin muzika nesidomintiems žmonėms. O jeigu šių kompozitorių geriausių kūrinių puokštę atlieka puikus orkestras ir geriausi šalies dainininkai, didžiulė malonių emocijų dozė tiesiog garantuota. Šio koncerto dainininkai nestokoja pasirodymų užsienio šalyse, todėl šį pasirodymą vadina gera proga bent trumpam „nusėsti“ gimtinėje.

L.Bendžiūnaitė neseniai grįžo iš Švedijos, kurios operų teatruose dirbo beveik pusmetį. „Tai buvo tikras maratonas. Laimei, dabar galiu šiek tiek atsikvėpti ir pasiruošti koncertui su LVSO. Vasarą vyksiu į Londoną, kur toliau „šlifuosiu“ Despinos (W.A.Mozarto „Visos jos tokios“) partiją“, – savo planus dėstė dainininkė.

Beje, būtent W. A. Mozarto kūrinius Laurynai labiausiai ir patinka atlikti. „Šitas romanas senas, bet aistra neblėsta“, – juokiasi dainininkė. Tiesa, koncerte „Gražusis balsas III“ ji dainuos tik vieną mėgstamo kompozitoriaus kūrinį – jai patikėta su L. Mikalausku atlikti Papagenų duetą iš W.A.Mozarto „Užburtosios fleitos“. „Laukiu susitikimo su Liudu, net neabejoju, kad bus lengva ir malonu kartu dirbti“, – sakė dainininkė. Su kitais dainininkais jai jau yra tekę dainuoti vienoje scenoje: su Jovita – miuzikle „Svynis Todas“, o su Georgijumi – operoje „Bohema“.

L. Mikalauskas taip pat neseniai grįžo iš užsienio – dainininkas dalyvavo Čikagos lietuvių bendruomenės inicijuotame G. Donizetti operos „Meilės eliksyras“ pastatyme. Šiemet išeiviai iš Lietuvos į operos pastatymą rinkosi jau 57-ąjį kartą. Koncerte „Gražusis balsas III“ Don Baziliją iš G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“, Leporelą iš W. A .Mozarto „Don Žuanas“ ir kitas žinomas partijas atliksiantis L. Mikalauskas sako, kad „nors šie metai dedikuoti G.Verdi ir R.Wagneriui, programoje bus skirta dėmesio ir kitiems kompozitoriams. Čia skambės puikiai žinomos arijos bei tie kūriniai, kuriuos verta populiarinti.“

Trumpu atokvėpiu gimtinėje bei būsimu pasirodymu su LVSO džiaugiasi ir LNOBT dirbanti J. Vaškevičiūtė: „Pastaruoju metu tikrai netrūko veiklos ir užsienyje. Neseniai dalyvavau festivalyje Torūnėje (Lenkija), su Merūnu Vitulskiu Taline dainavome „Eugenijų Oneginą“, Maskvoje teko atlikti G.Verdi „Requiem“. O kur dar spektakliai LNOBT. Po viso šito maratono pailsėsiu ir tada pradėsim repetuoti su LVSO.“

Koncertas „Gražusis balsas III“ jau birželio 1 d. 20 val. Vilniaus paveikslų galerijos kieme, Didžioji g. 4. Koncerte dalyvauja: Lauryna Bendžiūnaitė (sopranas), Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas), Liudas Mikalauskas (bosas), George Oniani (tenoras) ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguoja maestro Gintaras Rinkevičius.

Sostinės koncertų salėse – Gidonas Kremeris, Davidas Geringas, Aleksandras Paley ir kiti seni geri lietuvių pažįstami.

Kas geriau – susitikimai su senais draugais, kurie niekuomet nenuvilia, ar naujų sielai artimų atlikėjų paieškos? Vilniaus koncertų salių afišos šią žiemą siūlo išmėginti ir viena, ir kita.
Pradėkime nuo senų draugų: neseniai su Viačeslavo Polunino „Snow Show“ Vilniuje viešėjęs Gidono Kremerio vadovaujamas jaunimo orkestras „Kremerata Baltica“ Lietuvon šią žiemą dar sugrįš. Vasario 28-ąją orkestro koncertas numatytas Nacionalinėje filharmonijoje (solistai – smuikininkas G.Kremeris ir violončelininkė Giedrė Dirvanauskaitė), o kovo 3-iąją dalyvaus tarptautinio Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso baigiamajame koncerte.
Kovo 6-ąją Lietuvos kamerinis orkestras į koncertinius svečius vėl kviečiasi talentingą Londone gyvenantį ukrainiečių altininką Maksimą Rysanovą. O mėnesiu vėliau Nacionalinėje filharmonijoje su savo geriausia drauge violončele apsilankys ir Davidas Geringas.
Rimtai nusiteikęs kovo viduryje į Kongresų rūmus sugrįš charizmatiškasis pianistas Aleksandras Palei: du vakarus iš eilės jis drauge su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) sostinės melomanų publiką kvies į Sergejaus Rachmaninovo fortepijoninius koncertus, reikalaujančius aukščiausio lygio virtuoziškumo.
„Naujoji muzikų karta“ balandžio 6-ąją į Šventos Kotrynos bažnyčią vėl kviečiasi Ukrainos bajanistą Aleksandrą Hrustevičių. Šis muzikantas savo dešimčia pirštų vienu metu lengvai sugroja ir fortepijono, ir smuiko partijų transkripcijas, todėl specialistų yra pramintas „žmogumi orkestru“.

Lietuviški susitikimai

Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas LVSO savo gimtadienio šventę klausytojams šįmet rengia vasario 1-ąją. Joje pasirodys Lietuvoje įsikūręs sopranas Lilija Gubaidulina ir po pasaulio teatrus migruojantis tenoras Edgaras Montvidas. Kartu jie dovanos klausytojams gražiausias operų arijas ir duetus. Beje, E.Montvidas Kongresų rūmuose dainuos ir vasario pabaigoje, kai “Vilnius City Opera” vilniečiams rodys Jules’io Massenet operos „Verteris“ spektaklių seriją.
Prie laukiamų lietuviškųjų susitikimų visuomet priskiriame ir pianistės Mūzos Rubackytės koncertus. Balandžio 24-ąją ji su Vilniaus valstybiniu kvartetu Nacionalinėje filharmonijoje atliks Sergejaus Tanejevo ir Antonino Dvoržako fortepijoninius kvintetus.
Smuikininkas Vilhelmas Čepinskis ir gitaristas Sergejus Krinicinas vasario 22-ąją Kongresų rūmuose atliks unikalią programą „Smuiko ir gitaros pokalbiai“, kurioje išgirsime orkestro lydimą dviejų styginių instrumentų skambesį. Smuikas laikomas vienu artimiausių instrumentų žmogaus balsui, o lydimas gitaros skambesio jis atsiskleidžia dar jausmingiau.
Balandžio 26-ąją toje pat salėje koncertuos ir Maskvoje gyvenantis lietuvių pianistas Lukas Geniušas. Jis su dirigento Amoso Talmono batutai tą vakarą paklusiančiu LVSO atliks Antono Brucknerio ir Ludwigo van Beethoveno kūrinių programą.
„Sugrįžimų“ festivalyje šį pavasarį viešės Londone jau dešimtmetį įsikūrusi pianistė Evelina Puzaitė, su pagyrimu baigusi studijas Guildhallo aukštojoje muzikos ir dramos mokykloje. Ji – dažna viešnia svarbiausiose Londono koncertų salėse: “Wigmore”, “Barbican” bei “Southbank” centre. E.Puzaitė retkarčiais pati kuria muziką, prieš porą metų kaip kompozitorė dalyvavo režisieriaus Rimanto Gruodžio dokumentinio filmo „Lieknas“ kūrybinėje komandoje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-4-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Šeštadienį Alytaus pramogų arenoje šešių atsisveikinimo koncertų „Ačiū už meilę“ ciklą pradeda garsusis lietuvių tenoras Virgilijus Noreika, minintis 55-erių metų, praleistų profesionalioje scenoje, jubiliejų. Tris valandas trunkančioje programoje, be maestro, dalyvaus dar trys tenorai – Edmundas Seilius, Vaidas Vyšniauskas ir Merūnas Vitulskis. Specialiai projektui suburtam orkestrui vadovaus dirigentas Vytautas Lukočius. Vilniaus „Siemens“ arenoje „Ačiū už meilę“ skambės rugsėjo 21 d., Kauno „Žalgirio“ arenoje – rugsėjo 30 d.

Viešoji įstaiga „Ambra Vox“ skelbia naujo koncertų sezono pradžią Užutrakio dvaro sodybos rūmuose!

Jau tapo įprasta, kad Užutrakyje karaliauja grožis: nuostabiame gamtos kampelyje esanti Užutrakio dvaro sodyba, restauruoti rūmai bei juos supantis parkas ir, žinoma, čia skambanti muzika – pakylėjanti bei apjungianti. Rugsėjo – gruodžio mėnesiais koncertų lankytojams bus pristatyta 13 įvairaus žanro muzikos programų. Tai –  „tikrosios“ klasikos šedevrai, senieji ir šiuolaikiniai lietuvių autorių opusai bei Užutrakyje retokai skambantis džiazas. Tačiau pirmasis vakaras stebins persipinančiu klasikos ir džiazo žaismu. Koncerto pradžioje skambės vieno iškiliausių ir savičiausių Lietuvos džiazo atstovų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Petro Vyšniausko kartu su pianiste Lina Šatkute atliekami klasikiniai kūriniai, vėliau – džiazo improvizacijos, kurias jis atliks kartu su sūnumi, trimitininku Dominyku Vyšniausku.
Apie Petrą Vyšniauską rašoma: „Jo sopraninis saksofonas geba kalbėti, dainuoti, šaukti, raudoti, čiulbėti. Jo giliai etniška muzika neretai pasiduoda spontaniškų improvizacijų tėkmei“. Solistas koncertuoja ir su džiazo, ir su liaudies bei akademinės muzikos atlikėjais. Atlikėjo repertuare ne tik autorinės improvizacijos ar kitų autorių džiazo kompozicijos, bet ir plati klasikinės-akademinės muzikos skalė – nuo trimito ir obojaus barokinių kompozicijų iki jam dedikuotų šiuolaikinių autorių kūrinių. Paties atlikėjo sukurta muzika skamba daugiau kaip 50 dramos teatro spektaklių bei filmuose Lietuvos ir Vakarų Europos šalyse.
P. Vyšniausko scenos partneriais buvo tokie džiazo grandai, kaip Steve Lacy, Bobo Stenson, Han Bennink, Tomasz Stanko, Jon Christensen, Kent Carter, Theo Jörgensmann, Jimmy Owens, Elliott Sharp, Paul Jeffrey, Charlie Mariano, Karl Berger, Anatoly Vapirov, Reiner Winterschladen, John Law, Steve Swell, Hilliard Greene, Vijay Iyer, John Lindberg, Antoni Donchev, Mark Tokar. Jis pasirodė daugybėje festivalių Europoje, Japonijoje, JAV, Australijoje, dalyvavo svarbiuose tarptautiniuose džiazo projektuose „East Meet West“, „Jazz Baltica“, „Octet Ost“, „The International Varna Big Band“. Viena pagrindinių saksofonininko tarptautinių grupių – „Ganelin Trio Priority“, kurioje jis groja su Izraelyje gyvenančiu klavišininku Viačeslavu Ganelinu bei vokiečių būgnininku Klausu Kugeliu. Šalia koncertinės veiklos menininkas dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, rengia meistriškumo kursus, globoja jaunus šalies muzikus. P. Vyšniauskas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu, Lietuvos Vyriausybės meno premija bei Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, 2011 m. apdovanotas festivalio „Vilnius Jazz“ prizu už nuopelnus Lietuvos džiazui.
Trimitininkas, improvizacinės muzikos puoselėtojas Dominykas Vyšniauskas mokėsi Nacionalinėje
M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje. Šešerius metus jis studijavo Amsterdamo Konservatorijoje, kur įgijo magistro diplomą. Pastarųjų studijų metu tobulinosi Niujorko Valstybinio universiteto Purchaso koledže pas džiazo korifėjaus Dizzy Gilespie mokinį J. Faddis
Nuo ankstyvo karjeros debiuto D. Vyšniauskas spėjo pagroti visuose Lietuvos ir keliuose užsienio džiazo festivaliuose, daugelyje Europos šalių pasirodė kaip įvairių tarptautinių projektų narys. Jis muzikavo su garsiuoju savo tėčiu Petru Vyšniausku, Anatolijumi Vapirovu, Vytautu Labučiu, Sauliumi Šiaučiuliu, Liudu Mockūnu, Igoriu Briliu ir kitais atlikėjais. Grojo su grupėmis: „Mezcal Jazz Unit“ (Prancūzija), „Dream Big Band“ (Estija), Europos jaunimo bigbendas „Swinging Europe“, Lietuvos radijo ir televizijos bigbendas, džiazo orkestras „Kauno bigbendas“.

BILIETŲ KAINA: 35 Lt. Bilietus platina „Bilietų pasaulis“.
Nuolaidos senjorams, studentams, moksleiviams – 20 proc.

Ar lietuvis gali Jonines švęsti ne gamtoje, o tarp Vilniaus Naujamiesčio gamyklų? Muzikantas, grupės „Skamp“ narys Victoras Diawara įsitikinęs: gali. Šį savaitgalį, birželio 22–24 dienomis, jo vadovaujama menų centro „Loftas“ komanda organizuoja pirmąjį Lietuvoje muzikos festivalį mieste.
Duris atvėręs naktį iš 2009-ųjų į 2010-uosius, menų fabriku prisistatantis „Loftas“ sėkmingai gyvuoja ir plečia savo veiklą. Vilniaus melomanams šios vietos pristatinėti nebereikia – kelionė iki vienoje anksčiau apleistų sostinės gamyklų įsikūrusio muzikos klubo jiems jau yra tapusi tradicija.„Loftas“ užėmė nišą, kuri lig šiol Lietuvos pramogų žemėlapyje buvo beveik tuščia: čia pradėti organizuoti koncertai tų grupių, kurios yra pernelyg geros, kad grotų Senamiesčio rūsiuose įsikūrusiuose baruose, bet dar per menkos, kad jų gerbėjai užpildytų visą „Žalgirio“ areną. Kartu „Lofto“ komanda praplėtė miesto naktinio gyvenimo žemėlapį – dabar jame vietos atsiradę ir pramoniniam Naujamiesčiui, esančiam 15 minučių kelio pėsčiomis nuo miesto centro.
Pirmas toks festivalis Lietuvoje
Šiemet pirmą kartą rengiamas „Loftas Fest“ – svarbus žingsnis Vilniuje plėtojant didmiesčių kultūrą. Muzikos festivaliai, vykstantys miestuose, yra įprastas reiškinys Londone, Berlyne ir daugelyje kitų Europos sostinių, tačiau Lietuvoje toks renginys organizuojamas pirmą kartą. Visi muzikos festivaliai Lietuvoje lig šiol kviesdavo ištrūkti iš miesto į gamtą, o ne pasilikti ir linksmintis čia pat, tarp betono, ant asfalto.„Loftas Fest“ įsikurs pačiame „Lofte“ ir klubą supančiose pramoninėse erdvėse. Iš viso bus įrengtos trys scenos, kuriose susitelks didžiulė tarptautinių muzikos grupių gausa. Pagrindinės festivalio žvaigždės – elektroninės šokių muzikos kūrėjai iš Niujorko „Hercules and Love Affair“, švedų hiphopo veteranai „Looptroop Rockers“, Jungtinėje Karalystėje populiarėjanti jauna indie roko grupė „Dirty Goods“, Italijos elektronikos ir džiazo eksperimentuotojai „Gabin“, minimalistinės muzikos kūrėjai iš Islandijos „Low Roar“ ir kiti.Greta jų rikiuosis ir populiariausi Lietuvos alternatyviosios muzikos vardai: „G&G Sindikatas“, Alina Orlova, „Empti“, „Freaks on Floor“. Iš viso festivalyje koncertuos daugiau nei 50 itin platų muzikos stilių spektrą aprėpiančių skirtingų grupių ir atlikėjų, kurių didesnė dalis bus svečiai iš užsienio.Festivalis – tai ne vien muzika. Organizatoriai žada įrengti kino teatrą, interaktyvių žaidimų zoną, dideliame ekrane transliuoti Europos futbolo čempionatą, surengti BMX dviračių konkursą, suteikti erdvę menininkų performansams. Festivalio dienomis galima tikėtis socialinių tinklų srauto antplūdžio su „Loftas Fest“ naujienomis ar telefonu darytomis fotografijomis, nes visoje teritorijoje veiks nemokamas belaidis internetas.Tikimasi, kad per tris dienas festivalis iš viso pritrauks porą tūkstančių žiūrovų, tačiau jei reikės, jų galės sutilpti dvigubai daugiau. Kaip ir dera miesto festivaliui, žiūrovai į jį raginami atvykti ne automobiliu, o dviračiu arba viešuoju transportu.
Nori, kad festivalis taptų tradicinis
„Viską suorganizuoti, sukviesti muzikantus iš įvairių šalių – didelis darbas. Jis tampo daug nervų, bet man yra labai malonus“, – prisipažįsta pagrindinis festivalio organizatorius, „Lofto“ direktorius Viktoras „Wee“ Diawara. Lietuvoje jis geriausiai žinomas kaip vienos populiariausių visų laikų šalies muzikos grupių „Skamp“ narys.Auditorija organizatorių darbą ne visada įvertina. Pavyzdžiui, net ir paskelbus įspūdingai margą festivalyje grosiančių muzikantų sąrašą, kuriame daugybė Lietuvoje menkai populiarių, bet pasaulyje pripažintų alternatyviosios muzikos vardų, „Loftas Fest“ organizatorius sako sulaukęs tokių komentarų: „Kas čia per festivalis – nė vienos grupės nežinau.“„Lietuvoje egzistuoja šioks toks snobiškumas. Į šį festivalį, kaip ir į visus „Lofto“ koncertus, pakvietėme daug gerų grupių, tačiau tarp jų nėra tokių žvaigždžių, kaip U2 ar Lady Gaga, dėl to žmonėms atrodo, kad mes čia rengiame kažką neaiškaus“, – sako tokius muzikantus, kaip britas Jamie Woonas, austrai „Parov Stelar Band“, vokiečiai „Jazzanova“ ir daugelį kitų į „Loftą“ atvežęs V.Diawara.Skeptikams kilo klausimų ne tik dėl muzikantų sąrašo, bet ir dėl organizacinių dalykų: ar pavyks užtikrinti saugumą juo negarsėjančiame Naujamiestyje? Ar neapsikentę triukšmo greta esančiuose daugiabučiuose gyvenantys vilniečiai neiškvies policijos?V.Diawara patikina, kad jo komanda puikiai supranta, ko imasi, ir yra susitaikiusi su tuo, jog nepatenkintų vis tiek atsiras. „Viską darysime proto ribose, griežtai laikydamiesi taisyklių. Pagrindinė festivalio scena stovės lauke, savivaldybė davė leidimą joje koncertuoti iki pirmos valandos nakties. Paskui koncertai persikels į „Lofto“ vidų, kur ir taip renginiai vyksta ištisus metus ir niekam netrukdo.“Apsaugos darbuotojų, pasak organizatoriaus, taip pat netrūks, bus rūpinamasi, kad neįvyktų jokių netikėtų incidentų. „Pavyzdžiui, štai laiptai: reikia užtikrinti, kad niekas negalėtų ant jų užlipti, kad nerizikuotų nukristi. Mums patiems ne į naudą, jei kas nors nemalonaus atsitiktų. Norime, jog festivalis įvyktų ir kitais metais, kad jis taptų tradicinis, todėl tikrai stengsimės, kad mūsų neužrauktų per pirmus metus“, – juokauja V.Diawara.
Ateityje Naujamiestį mato kaip gyvybingą rajoną
„Ar Lietuvos žmonėms reikia miestietiškų pramogų?“ – išgirdęs klausimą nustemba Malyje ir Vokietijoje užaugęs, nuo 1998 m. Vilniuje gyvenantis pašnekovas. – Aišku, kad reikia. Vilnius nėra užkampis, tai sostinė, kurioje reikia puoselėti miesto kultūrą. Žinoma, rengti miesto festivalį per gamtos šventę Jonines – drąsus eksperimentas. Bet man patinka drąsūs eksperimentai.“Visą „Lofto“ veiklą galima pavadinti drąsiu eksperimentu. Ši vieta atsirado per patį krizės įkarštį, atokiau miesto centro, kai klubai ir barai lankomiausiose Vilniaus gatvėse buvo uždarinėjami dėl ekonominių sunkumų. „Kai tuo metu sutiktiems žmonėms pasakodavau, kad turiu idėją atidaryti naują vietą, į kurią per vakarą galėtų ateiti tūkstantis žmonių, jie nuoširdžiai klausdavo, ar man viskas gerai“, – prisimena V.Diawara.Sėkminga „Lofto“ veikla įrodo, kad eksperimentuoti buvo verta. Juolab kad, anot „Skamp“ nario, visas šios vietos potencialas dar anaiptol neišnaudotas. „Lietuvoje ko nors imantis dažnai žiūrima labai siaurai, porą mėnesių į priekį. Aš žiūriu toliau ir manau, kad vis tiek atsigausim, išsikapstysim iš tos krizės, emigravę žmonės grįš atgal į Vilnių ir miestas vėl atsigaus. Tikiu, kad Naujamiestis po dešimties metų bus labai gyvybingas. Pramoninių patalpų naudojimas kultūriniam gyvenimui yra nauja Vilniuje, bet įprasta pasaulio didmiesčiuose. Pamažu tai taps įprasta ir Lietuvoje, ir mes su „Loftu“ būsime to pionieriai. Mes esame čia jau dabar, mes būsime ir tada, kai čia virs gyvenimas.“Siekdamas šios, kaip jis pats vadina, Naujamiesčio revoliucijos, V.Diawara pasiilgsta tik vieno – asmeninės kūrybos. Vadovavimas „Loftui“ yra daug kūrybiškesnė ir į rėmus neįspraudžianti veikla, nei vadovavimas daugeliui kitų įstaigų, tačiau tai muzikantui neatstoja noro pačiam lipti į sceną su naujomis savo dainomis.„Norėčiau vėl grįžti prie muzikos, man to labai trūksta. Tik reikia rasti balansą tarp administracinio darbo ir muzikos kūrybos. Kai apie tai pagalvoju, visada prisimenu Samą (Saulių Urbonavičių – K.V.) iš „Bixų“. Po to, kai jis išėjo į televiziją, aš jo kiekvienais metais klausiu, kada bus naujas „Bix“ albumas. Jis kaskart atsako, kad jau tuoj bus. Labai nenorėčiau, kad ir man taip būtų“, – juokiasi V.Diawara, paskutinį albumą su grupe „Skamp“ išleidęs 2008-aisiais.

Pasikeitusi situacija muzikos rinkoje lėmė, kad šią vasarą bene kas antrą savaitę Lietuvoje vyks po aukščiausio lygio koncertą.

Startas koncertų maratonui buvo duotas praėjusį savaitgalį, kai Kauno „Žalgirio“ arenoje šėlo gyvos britų elektroninės muzikos legendos „The Prodigy“. Birželio viduryje iš jų estafetę perims paauglių dievukas ir jų tėvų siaubas Marilyn Mansonas, po beveik dešimtmečio grįžtantis į Lietuvą.
Liepą išsipildys sena šalies melomanų viltis pamatyti kultinę Kalifornijos roko grupę „Red Hot Chili Peppers“. Grupės vokalisto proseneliai buvo lietuviai, jis pats neslepia savo lietuviškų šaknų, dėl to apie galimą „pipirų“ koncertą Lietuvoje kalbėta jau seniai. Tą patį mėnesį bus surengti per ilgus karjeros metus milžinišką populiarumą mūsų šalyje įgijusių scenos veteranų Bryano Adamso ir Stingo koncertai.
Prie A lygio renginių gausos nepratusiai šalies publikai vien šių birželio ir liepos koncertų sąrašas atrodytų pakankamas visai vasarai ir pusei rudens. Tačiau rugpjūtį Lietuvos laukia dar du neeiliniai vakarai. Į Palangos pajūryje organizuojamą „Pildyk draugų“ festivalį atvyks jaunas, bet jau milijono parduotų singlų ribą peržengęs britų duetas „Hurts“, o vasarą vainikuos ne be pagrindo amžiaus koncertu tituluojamas, bene ryškiausios šių dienų pasaulinės muzikos ikonos Lady Gagos pasirodymas Vingio parke. Tikimasi, kad į koncertą susirinks net 40 tūkst. žiūrovų.
„Red Hot Chili Peppers“ apšildys viena perspektyviausių britų roko muzikos naujokų laikoma grupė „The Vaccines“, Lady Gagą – taip pat britų rokeriai „The Darkness“. Vien atskiri abiejų šių grupių koncertai būtų didelio masto įvykis bet kurioje šalyje.
Turint omenyje, kad šiemet Lietuvoje jau koncertavo analogų neturintys Vokietijos metalistai „Rammstein“, o lapkritį numatytas pripažintos saldžiabalsės iš Jungtinės Karalystės Katie Melua pasirodymas, nebus per drąsu tvirtinti, kad koncertų atžvilgiu 2012-ieji bus patys sėkmingiausi nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Nors daugelis atvykstančių žvaigždžių nebėra savo karjeros zenite ir Lietuvoje koncertuoja jau nebe pirmą kartą (pavyzdžiui, Stingas – jau penktą), „Red Hot Chili Peppers“ ir Lady Gagos koncertai kelia šalies pramogų kultūrą į dar nepatirtą lygį. Apie tokią koncertų pasiūlą Lietuvoje vos prieš metus buvo galima tik pasvajoti, o šiandien tai nauja realybė.

Koncertuoja, nes iš įrašų negauna pajamų

Priežasčių, kodėl taip įvyko, – visa puokštė. Visų pirma į koncertų organizatorių rinką atėjo naujas žaidėjas, iš karto užėmęs lyderio poziciją. Turima omenyje didžiausia renginių organizatore Baltijos šalyse prisistatanti bendrovė „BDG Music“, šiemet Lietuvoje atidariusi savo atstovybę. Ji atsakinga už „Red Hot Chili Peppers“, Lady Gagos, Marilyn Mansono, „Megadeth“ ir Stingo koncertus. (Anksčiau didžiausius renginius šalyje organizuodavusios bendrovės „Seven Live“ ir „Makroconcert“ šią vasarą siūlo tik po vieną koncertą.)
Kita svarbi priežastis – besikeičiantys pajamų šaltiniai pasaulinėje muzikos rinkoje. Kaip patvirtina B.Adamso koncertą organizuojančios bendrovės „Seven Live“ generalinis direktorius Juras Vėželis, anksčiau muzikantai galėjo leisti sau mažiau koncertuoti, nes didelė dalis pajamų būdavo gaunama iš įrašų pardavimo, o dabar jie šios privilegijos nebeturi. Kasmet smunkant kompaktinių plokštelių pardavimui ir nuostolio nekompensuojant lėšomis, uždirbtomis iš skaitmeninių įrašų, koncertai yra tapę svarbiausiu muzikantų pajamų šaltiniu.
Tai gera žinia Lietuvai ir kitoms mažai gyventojų turinčioms, dėl to anksčiau muzikantus ne taip dominusioms šalims. Sudarant koncertinių turų tvarkaraščius dabar į jas žiūrima daug rimčiau. Kiekvienas už bilietą sumokantis klausytojas pamažu tampa aukso vertės, nesvarbu, iš kokios šalies jis būtų.
Pokyčius gerai iliustruoja dueto „Hurts“ pavyzdys. Vos pernai šie vaikinai per įvairius apdovanojimus buvo įvertinti kaip vieni geriausių Jungtinės Karalystės muzikos naujokų. Anksčiau Lietuvoje pamatyti tokį statusą iškovojusią grupę buvo galima tikėtis geriausiu atveju po poros dešimtmečių, kai jos žvaigždė pasauliniame kontekste jau bus nusileidusi, kaina nukritusi. Tačiau „Hurts“ prisitaikė prie naujų sąlygų: išvykę į pirmąjį savo turą po Europą jie aplankė ne tik Vokietiją, Suomiją, Šveicariją bei kitas tradiciškai koncertams patrauklias šalis, bet ir daug „rizikingesnes“ – Ukrainą, Baltarusiją, taip pat ir Lietuvą.
Lietuva egzaminą išlaikė: pernai rudenį grupei atvykus koncertuoti į Kauną, susirinko beveik pilna „Žalgirio“ arena. Rezultatas – „Hurts“ į Lietuvą sugrįžta jau šią vasarą.
Lady Gagos pavyzdys taip pat adekvatus. Patekti į šiųmetį dainininkės koncertinį turą pasisekė ne tik Vilniui, bet ir Rygai, Bukareštui (Rumunija) ir Sofijai (Bulgarija) – sostinėms valstybių, negalinčių pasigirti nei senomis muzikos tradicijomis, nei puikia ekonomika, leidžiančia gyventojams daug lėšų skirti pramogoms.
„Pasikeitusi situacija muzikos rinkoje lems tai, kad ateityje sulauksime dar daugiau aukščiausio lygio koncertų. Galime patikinti, kad su keletu muzikantų deramės jau dabar“, – konkrečių vardų neatskleisdamas tvirtina „Seven Live“ direktorius J.Vėželis.

Jei tikrai nori į koncertą, pinigų bilietui atrasi

Taigi koncertų pasiūla didelė ir ateityje ji nelinkusi mažėti. Tačiau ar yra paklausa? Aukščiausio lygio pramoga kainuoja. Muzikantams nesvarbu ekonominė šalies padėtis – jie turi savo įkainius, kurie vienodi tiek Šveicarijoje, tiek Lietuvoje. Susumavus visas koncerto organizavimo išlaidas, bilieto kaina dažnai siekia bent 150 Lt. O pigiausi bilietai į Lady Gagos koncertą kainuoja rekordinius 225 Lt.
Sprendžiant iš vangiai gerėjančių gyventojų ekonominių lūkesčių, atrodytų, kad Lietuvoje tiesiog nėra pakankamai žmonių, galinčių tiek sunkiai uždirbtų ir griežtai taupomų pinigų skirti vienam smagiam vakarui praleisti. Tačiau faktai rodo ką kita: nors pigiausi bilietai į „Red Hot Chili Peppers“ koncertą kainavo 157 Lt, jų nebeliko dar žiemą. Koncerto metu 14 tūkst. žiūrovų galinti priimti „Žalgirio“ arena bus sausakimša.
Kaip patvirtino organizatoriai, prekyba bilietais į B.Adamso ir Lady Gagos koncertus juos visiškai tenkina. Nemažą susidomėjimą pastaruoju koncertu rodo ir užsienio melomanai. „Viskas klostosi puikiai. Kiek paskelbėme renginių, bilietai į visus gerai perkami. Galbūt nuomonė, kad žmonės taupo pramogų sąskaita, jau nebeatitinka tikrovės?“ – svarsto „BDG Music“ atstovybės Lietuvoje projektų koordinatorė Erika Belaja.
Pašnekovės manymu, kai publikai pasiūlomas išties neeilinis renginys, pinigų bilietui atsiranda. „Žmonės supranta, kad turi galbūt vienintelį šansą per ateinančius dešimt metų, o gal ir per visą gyvenimą nueiti į tokį koncertą. Galbūt „Red Hot Chili Peppers“ ar Lady Gaga niekada daugiau į Lietuvą nebeatvažiuos. Kai suvoki tai ir jei iš tiesų nori tuose koncertuose būti, kaina tampa ne tokia ir svarbi“, – įsitikinusi koncertų organizatorė.
Artimiausias „BDG Music“ atstovybės Lietuvoje planas – prisijungti prie pasaulinės renginių organizavimo milžinės „Live Nation“. Lietuvos melomanams tai reiškia viena – dar daugiau grandiozinių koncertų. Bendrovės atstovai „Veidui“ patvirtino, kad kai kurių muzikantų vizitai Lietuvoje jau dabar preliminariai suplanuoti. Kas atvyks, neatskleidžiama, tačiau organizatoriai patikina: dar prieš kelerius metus būtų buvę sunku patikėti, kad tokie renginiai vyks Lietuvoje.
Matant, kokio rango muzikantai koncertuos šalyje šią vasarą, nėra pagrindo tuo netikėti.

Didžiausi koncertai Lietuvoje šią vasarą
Grupė / atlikėjas    Data    Vieta    Bilietų kainos, Lt    Kelintą kartą Lietuvoje
Candy Dulfer    Birželio 5 d.    Kongresų rūmai, Vilnius    100–180    Pirmą
Marilyn Mansonas    Birželio 12 d.    „Žalgirio“ arena, Kaunas    140–190    Antrą
„Megadeth“    Birželio 27 d.    Ūkio banko Teatro arena, Vilnius    102–172    Pirmą
Bryanas Adamsas    Liepos 3 d.    „Siemens“ arena, Vilnius    149–189    Trečią
„Red Hot Chili Peppers“    Liepos 28 d.    „Žalgirio“ arena, Kaunas    157–257 (išparduota)    Pirmą
Stingas    Liepos 31 d.    „Žalgirio“ arena, Kaunas    156–226    Penktą
„Hurts“    Rugpjūčio 14 d.    Palangos paplūdimys    60–120    Antrą
Lady Gaga    Rugpjūčio 21 d.    Vingio parko estrada, Vilnius    225–999    Pirmą

Vasario pradžioje šonkaulius susilaužęs britų regi grupės „UB40“ vokalistas Duncanas Campbellas informavo, jog sparčiai sveiksta ir po beveik prieš du mėnesius patirtos sudėtingos traumos jaučiasi kur kas geriau bei pradeda ruoštis atnaujintam koncertiniam turui.

„Gavome informacijos, jog, nors vokalistas dar negali visiškai laisvai judėti ir stipriai reikšti emocijų, pavyzdžiui, juoktis, kartkartėmis vis dar prireikia nuskausminamųjų vaistų, tačiau su likusiais grupės nariais jau planuoja būsimus koncertus, aptaria gastrolių detales“, – sako „SEVEN Live“ vadovas Juras Vėželis.

Pastarosiomis dienomis „UB40“ gastrolių grafikas pasipildė eile naujų Europos miestų, tačiau grupės koncertai Lietuvoje kol kas išlieka pirmieji, kuriuos grupė surengs po trijų mėnesių pertraukos.

„Grupės vyrukai sako, jog jau pasiilgo scenos ir savo žiūrovų, todėl koncertai Lietuvoje po gana ilgos pertraukos nuo paskutiniojo koncerto jiems bus didelė šventė, kurioje pilni energijos ir pailsėję parodys, ką turi geriausio. Jie nekantriai laukia kelionės į mūsų šalį, nes čia dar niekuomet nebuvo. Taip pat labai nori po visą pasaulį išsisklaidžiusių draugų būrį papildyti nauju jų būriu iš Lietuvos“, – grupės narių žodžius perduoda J, Vėželis.

Dėl vokalisto traumos teko atidėti dar vasarį pirmą kartą Lietuvoje turėjusius įvykti „UB40“ koncertus. Grupės koncertai buvo nukelti į gegužę. Gegužės 18 d. „UB40“ vyrukai energingą ir jausmingą koncertą žada Panevėžio „Cido“ arenoje susirinkusiai publikai, gegužės 19 d. jų gražiausia meilės muzika skambės Vilniaus „Siemens“ arenos žiūrovams. Bilietus į „UB40“ koncertą platina „Tiketa“.