BFL nuotr.

Šį sekmadienį Nacionalinėje filharmonijoje laukia neeilinis labdaros vakaras-koncertas, kuriame dainuos žymiausia visų laikų lietuvių operos primadona Violeta Urmana.

Primadonos pasirodymas bus skirtas Lietuvos įstojimo į UNESCO 25-mečiui, mat solistė buvo paskirta UNESCO menininke taikai. Kiti garsios primadonos titulai – Anglijos karališkosios filharmonijos draugijos prizininkė, Franco Abbiati tarptautinės kritikų draugijos premijos laureatė, Austrijos „Kammersängerin“ premijos ir daugelio kitų tarptautinių apdovanojimų laimėtoja. Operų arijas šiame koncerte grieš Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Modesto Pitrėno. Pasak dirigento, koncerto programai pati V.Urmana šįkart rinkosi pačias gražiausias ir dramatiškiausias operos veikėjų priešmirtines arijas, kurios kartu būna ir pačios sudėtingiausios, reikalaujančios didžiausios solistų brandos. Scenoje V.Urmaną lydės jos gyvenimo draugas italų tenoras Alfredo Nigro.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Martynas Norvilas

Atsisveikinti su velioniu galima šiandien nuo 13 val. P. Beinoro gedulo namuose Plungėje (Minijos g.).  Laidotuvės vyks rytoj, rugpjūčio 19 dieną 10.30 val.

M.Norvilas bus prisimintas ir pagerbtas ir kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame įspūdingame garsaus akordeonininko Martyno Levickio organizuojamame akordeonininkų festivalyje „Akordeono muzikos savaitė“.

Klausytojų laukia šeši lietuvių ir užsienio svečių koncertai, įrodysiantys, kad šis vis dar nepelnytai nuvertinamas instrumentas gali skambėti ne tik įvairiose erdvėse, bet ir savitais akordais kurti bei papildyti skirtingų stilių muziką. M.Levickis festivalyje koncertuos su saksofonų kvartetu „Signum“, kuriame susibūrė muzikantai iš Slovėnijos, Vokietijos ir Italijos. Norvegijos dueto „Julie & Andreas” siūlomos arfos ir bandonijos melodijos užtvindys Vilniaus geležinkelio stoties laukiamąją salę. Ispanų instrumentinis trio „Malandro Club“, jungiantis trimito, kontraboso ir akordeono šėlsmą, surengs linksmą vakarėlį Mokytojų namų kiemelyje. Soprano Dovilės Kazonaitės ir akordeonisto Tado Motiečiaus duetas parengė mitologinę siurrealistinę misteriją „Žemė prašė, kad žmonės mirtų“, kurią pristatys Energetikos ir technikos muziejuje, o „Akordeono muzikos savaitę“ užbaigs tradicinis akordeonininkų maratonas, dėl savo trukmės jau patekęs į Lietuvos Rekordų knygą.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Skambiausias ir tikriausiai laukiamiausias iš iki šiol suplanuotų 2015 m. koncertų Lietuvoje vyks balandžio mėnesį Kauno „Žalgirio“ arenoje. Čia pasirodys vienas žinomiausių visų laikų Didžiosios Britanijos popmuzikos atlikėjų Robbie Williamsas. Lietuviai atlikėjai į didžiąsias arenas neskuba, bet mes juos vis tiek mylime.

Dovaidas Pabiržis

Šį pavasarį buvęs „Take That“ narys Robbie Williamsas pradės keletą mėnesių truksiantį turą „Let Me Entertain You“, kurio metu surengs 21 koncertą Europoje ir Azijoje. Jų maršrutas drieksis ir per Rygą, Minską, Sankt Peterburgą.

R.Williamsas yra pelnęs 17 britų muzikos apdovanojimų – daugiau nei bet kuris kitas atlikėjas muzikos istorijoje, taip pat yra sudaręs pelningiausią visų laikų Didžiosios Britanijos muzikinį sandorį su leidybos kompanija EMI, įrašęs dešimtis hitais tapusių kūrinių, visame pasaulyje pardavęs 77 mln. albumų.

Nors tuo šio atlikėjo nuopelnai anaiptol nesibaigia, tačiau didžiausi jo pasiekimai jau praeityje. Įspūdinga ir, rodos, nesustabdoma dainininko karjera stabtelėjo 2006-aisiais, kai pasirodė nevienareikšmiškai vertintas albumas „Rudebox“, kuriame R.Williamsas eksperimentavo šokių muzikos bei hiphopo stiliais. 2006–2013 m. atlikėjas nekoncertavo, buvo prisidėjęs prie atsikūrusios grupės „Take That“, ir jo kūrybos kreivė leidosi žemyn. Pozityvesnių atsiliepimų sulaukė 2012 m. pasirodęs įrašas „Take the Crown“, kuriam pristatyti surengtas ir koncertinis turas. Pernai 60 tūkst. minia dainininko klausėsi Taline.

„Let Me Entertain You“ turas nėra skirtas naujam albumui pristatyti, taigi R.Williamsas Lietuvoje žada atlikti geriausias savo karjeros dainas.

Dar vienas britas

Vasario viduryje Vilniaus „Siemens“ arenoje koncertuos jaunosios kartos britų dainininkas, savo kūryboje derinantis akustinį hiphopą, ritmenbliuzą ir folkmuziką, Edwardas Christopheris Sheeranas, trumpiau prisistatantis kaip Ed Sheeran. 1991 m. gimęs atlikėjas ir dainų autorius per savo trumpą karjerą jau spėjo sudalyvauti karalienės Elizabeth II jubiliejaus iškilmėse bei 2012 m. Londono olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje, taip pat sėkmingai įsiveržti į britams dažnai ne taip lengvai pasiekiamą JAV rinką.

Už sėkmę Edas Sheeranas turėtų dėkoti postmoderniam ir vis dažniau atlikėjų laiptais į aukšumas tampančiam išgarsėjimo būdui – internetui. Būtent svetainėje ~youtube.com~ skelbti atlikėjo įrašai bei savarankiškai susukti vaizdo klipai buvo pastebėti vis platesnės klausytojų bendruomenės, kol galiausiai jam buvo pravertos „Asylum Records“ įrašų kompanijos durys ir ten 2011 m. gimė jo debiutinis albumas „+“.

Vilniuje britas pristatys antrąjį savo įrašą „X“, kurį „Spotify“ įvardijo kaip albumą, kurio 2014 m. dažniausiai klausytasi internetu. „X“ sulaukė ir „Grammy“ nominacijos Metų albumo kategorijoje.

Nuo Balkanų siautulio iki „Amelijos iš Monmartro“ romantikos

Pavasarį sostinės gyventojai ir svečiai linguos valso ritmais, tik šįkart skirtais ne Amelijai iš Monmartro, o Lietuvai ir jos publikai. Kovą Vilniuje, naujojoje „Compensa“ salėje, svečiuosis prancūzų kompozitorius ir multiinstrumentalistas Yannas Tiersenas su grupe. Menininkas pristatys naujausią savo albumą „Infinity“ ir atliks populiariausius savo kūrinius.

Prancūzijoje pirmąją sėkmę atlikėjas, grojantis fortepijonu, smuiku, akordeonu, akustine bei elektrine gitaromis, violončele, klavesinu ir kitais instrumentais, pelnė 1998 m. Paauglystėje labiausiai paveiktas pankroko muzikos, Y.Tiersenas atrado savo nišą – foninės muzikos, skirtos teatro spektakliams bei kino filmams, kūrimą.

Jis yra išleidęs aštuonis įrašytus studijoje ir tris koncertinius albumus, tačiau pasaulyje išgarsėjo garso takeliu, kurtu vienam sėkmingiausių kino filmų „Amelija iš Monmartro“. Šis buvo nominuotas penkiems „Oskarams“, pelnė 55 apdovanojimus ir iki šiol yra laikomas vienu geriausių prancūziškų filmų.

Vasario pabaigoje „Compensa“ salėje koncertuos Emiras Kusturica ir jo „nerūkantis orkestras“. 1980 m. Sarajeve susibūrė kolektyvas „No Smoking Orchestra“, o kino režisierius E.Kusturica su muzikantais susipažino 1981 m. filmuodamas savo debiutinę juostą „Ar tu prisimeni Dolly Bell?“. Po penkerių metų Emiras orkestre pradėjo groti bosine gitara ir nufilmavo keletą jo vaizdo klipų, o vėliau „No Smoking Orchestra“ sukūrė filmo „Morčius, arba katytė juoda, katinėlis baltas“ garso takelį.

Nors muzikinis režisieriaus, pastaruoju metu labiau pastebimo dėl savo politinių pareiškimų, indėlis į grupės suformuotą „unza unza“ stilių nėra itin ryškus, kolektyvas atkartoja chaotišką ir absurdišką jo filmų nuotaiką. Grupėje būgnais groja ir režisieriaus sūnus Striboras Kusturica.

Vasario pabaigoje Vilniuje koncertuos vieno įdomiausių balsų muzikos pasaulyje savininkė Macy Gray. Ritmenbliuzo ir soul muzikos dainininkė bei dainų autorė yra ne tik fenomenalaus balso savininkė, bet ir daugybės prestižinių apdovanojimų laureatė. Jos įrašų parduota daugiau nei 25 mln. egzempliorių tiražu, o lentynoje puikuojasi MTV, „Grammy“, „Brit Awards“ ir „Billboard“ statulėlės.

Vilniuje M.Gray į sceną lips pirmą kartą, čia ji kartu su muzikantų grupe pristatys naujausią savo albumą, pernai spalį pasirodžiusį „The Way“ ir atliks populiariausius karjeros kūrinius. Vokalistė savo muzikinį kelią pradėjo 1999-aisiais albumu „On How Life Is“.

Jau žinomas ir festivalio „Kaunas Jazz“ didžiojo koncerto, kuris vyks „Žalgirio“ arenoje, svečias. Tai vienas populiariausių džiazo dainininkų Gregory Porteris, Kaune jau viešėjęs 2013-aisiais.

Nuostabaus baritono savininkas debiutavo 2010 m. ir jau pirmasis jo įrašas buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui geriausio džiazo vokalo albumo kategorijoje. Balandžio pabaigoje atlikėjas pristatys šį apdovanojimą jam pagaliau pelniusį įrašą „Liquid Spirit“.

Roko gurmanų laukia klasikos dozė

Bent penketas dėmesio vertų renginių 2015-aisiais laukia roko muzikos mėgėjų. Kaip jau darosi įprasta, Lietuvoje labiausiai mėgstamos išlieka gana konservatyvios šio žanro stilistikos formos, todėl ir daugelis ryškiausių atvykstančių kolektyvų skaičiuoja ne pirmą savo veiklos dešimtmetį.

Kovą sostinės „Forum Palace“ rūmuose numatomas anglų roko grupės UFO koncertas. Sunkiojo roko kolektyvas susikūrė dar 1969 m. ir skaičiuoja jau penktąjį veiklos dešimtmetį. Iki šiol kūrybiniame procese dalyvauja du „originalūs“ grupės nariai. UFO laikomi vienais pagrindinių naujosios britų sunkiojo roko bangos, kuri prasidėjo 8-ajame praėjusio tūkstantmečio dešimtmetyje, įkvėpėjų. Tuo metu išpopuliarėjo Didžiosios Britanijos grupės „Judas Priest“, „Motorhead“, „Iron Maiden“ ir kt. Kitų metų pradžioje UFO planuoja išleisti albumą „A Conspiracy of Stars“, kurį ir turėtų pristatyti per koncertą Vilniuje.

O po keleto dienų, kovo 9-ąją, ten pat vyks sunkiojo roko grupės „Black Label Society“ koncertas. Kolektyvo populiarumo kalvis – buvęs Ozzy Osbourne‘o gitaristas Zakas Wylde‘as, kuriantis ir įdainuojantis visas kolektyvo dainas bei papuošiantis jas išskirtinės technikos gitaros skambesiu. Vilniuje grupė pristatys devintąjį savo albumą „Catacombs of the Black Vatican“.

Gegužę į sostinės „Siemens“ areną atvyks ir vieni ryškiausių jau minėtos naujosios britų sunkiojo roko bangos dalyvių – grupė „Def Leppard“. Rokeriai Lietuvoje svečiuosis antrą kartą. Kolektyvo istorija, prasidėjusi 1977 m. Šefilde, yra neatsiejama nuo dviejų kertinių albumų – „Pyromania“ (1983) ir „Hysteria“ (1987), kuriuose „Def Leppard“ plėtojo ir tuo metu itin populiarų glamūrinio roko žanrą. Per daugiau nei tris dešimtmečius trunkančią karjerą grupė iš viso pardavė daugiau kaip šimtą milijonų įrašų ir yra viena sėkmingiausių roko grupių muzikos istorijoje, parašiusi visiems pažįstamas dainas „Love Bites“, „Pour Some Sugar On Me“, „Hysteria“ ir kt. Pastaraisiais metais nauja kūryba šie rokeriai gerbėjų per daug nelepino, tad daugelį gerai žinomų dainų neabejotinai bus galima išgirsti ir Vilniuje.

Naują albumą „16+“ balandžio mėnesį sostinėje pristatys po gana ilgos pertraukos Lietuvoje viešėsianti Rusijos roko grupė „Bi-2“. Filmo „Brolis 2“ garso takelį sukūręs kolektyvas pasirodys „Forum Palace“ scenoje.

Viena populiariausių šių dienų roko grupių į Kauno „Žalgirio“ areną atvyks spalio 14-ąją – čia koncertą surengs kanadiečiai „Nickelback“. Grupės vardas išgarsėjo, kai 2001 m. radijo ir televizijos eterį užliejo jų hito „How You Remind Me“ akordai. Žurnalas „Billboard“ šią dainą pripažino geriausiu dešimtmečio roko kūriniu. Nuo to laiko įsibėgėjusi grupė, nepaisant sulaukiamų priekaištų dėl šiek tiek šabloniško ir nuspėjamo skambesio, praktiškai be kluptelėjimų žengia iki šiol. 2010 m. „Nickelback“ koncertavo per Vankuverio žiemos olimpinių žaidynių uždarymą, o pernai kanadiečiai išleido jau aštuntą albumą „No Fixed Adress“, kurio kūriniai kartu su žymiausiais hitais pirmiausia ir užlies „Žalgirio“ arenos skliautus.

Lietuvos atlikėjai į didžiąsias šalies arenas neskuba

Po intensyvių paskutiniųjų 2014 m. mėnesių, kai buvo rodomas miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, didelius koncertinius turus surengė SEL, „Antis“, Džordana Butkutė, Marijonas Mikutavičius, Andrius Mamontovas ir kt., pirmaisiais 2015 m. mėnesiais numatyta tik keletas ryškesnių šalies atlikėjų koncertų: kovą didžiosiose šalies arenose 60-metį kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru bei Kauno bigbendu minės dainininkas Edmundas Kučinskas, o Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vasarį koncertuos Leonas Somovas ir Jazzu.

Naujuosius muzikinius metus sausio pabaigoje Kauno „Žalgirio“ arenoje pradės ketvirtą kartą rengiami muzikos apdovanojimai „M.A.M.A.“. Daugiausiai nominacijų (5) šiemet sulaukė M.Mikutavičius. Tarp apdovanojimų favoritų yra ir Linas Adomaitis, pretenduojantis į keturias statulėles, po tris kartus nominacijų sąraše paminėti Ieva Narkutė, Dž.Butkutė, Donatas Montvydas ir grupė „Biplan“.

Sausį menų fabrike „Loftas“ koncertuos pernai bene sėkmingiausią visų laikų lietuvišką kūrinį, kuris pasiekė 6-ąją poziciją Didžiosios Britanijos perkamiausių dainų tope, sukūręs elektroninės muzikos atlikėjas Mario Basanovas, šiuo metu prisistatantis pseudonimu „Ten Walls“. Kovą daugelyje šalies miestų savo naująjį albumą pristatys Vaidas Baumila, o užsidarius festivalių sezonui rudenį planuojami pučiamųjų multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio pirmojo albumo „Lowlands“ pristatymo koncertai.

Laiko patikrintų ryškiausių hitų ir muzikos ikonų mėgėjai savo kalendoriuose turėtų pasižymėti gegužės 21-ąją, kuomet pirmą kartą šalies publikai Vilniaus „Siemens“ arenoje koncertuos Amerikos roko dievai „Aerosmith“. Tai bus vienintelis vienos iš perkamiausių ir populiariausių roko grupių koncertas visame regione („Aerosmith“ nekoncertuos nei Latvijoje, nei Estijoje, nei Baltarusijoje).
„Pernai pradėję pasaulinį koncertinį turą, šiemet „Aerosmith“ jį tęsia Europoje, todėl labai džiaugiamės, kad pavyko suderinti datą ir pakviesti juos koncertuoti Lietuvoje. Populiariausius legendinės grupės hitus pernai išgirdo dešimtys tūkstančių planetos gyventojų, netrukus mūsų publika taip pat prisidės prie tų, kuriuos užvaldė „Aerosmith“ lyderio Steveno Tylerio vokalas ir charizma. Jo supainioti neįmanoma su niekuo, bet išgirsti ir pamatyti – būtina“, – sako „SEVEN Live“ vadovas Juras Vėželis.
Į Lietuvą roko ikonomis ir dievais tapę „Aerosmith“ atvyks su naujausiu pasaulinėms gastrolėms skirtu turu „Global Warming Tour“. 2013 metais prasidėjusių gastrolių koncertuose skamba geriausi grupės kūriniai ir žinomiausi hitai. Naujausia koncertine programa jau džiaugėsi JAV, Pietų ir Centrinės Amerikos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Filipinų, Indonezijos, Japonijos gyventojai. Šiemet vaikinai gastroles tęsia Europoje.
„Aerosmith“ susikūrė 1970 metais ir neretai yra vadinami Bostono grupe. Tiesa, nei vienas iš penkių grupės narių (Stevenas Tyleris, Tomas Hamiltonas, Joey Krameris, Joe Perry, Bradas Whitfordas) nėra kilęs iš šio miesto, tiesiog tuo metu Bostonas vaikinams pasirodė tinkamiausia vieta savo sumanymui įgyvendinti.
Per daugiau nei keturis veiklos dešimtmečius grupė pardavė daugiau kaip 150 mln. albumų ir yra daugiausiai albumų pardavusi JAV roko grupė, bet to ji pripažįstama viena įtakingiausių pasaulio grupių. Nors „Aerosmith“ muzikinė kelionė tęsiasi jau 44 metus, vaikinai nežada sustoti. 2012 metais jie išleido jau 15-ąjį studijinį albumą „Music From Another Dimension“, po kurio pasirodymo iš karto leidosi į pasaulines gastroles.
„Aerosmith“ kolekcijoje šimtai apdovanojimų, tarp kurių keturios prestižinių „Grammy“, dešimt MTV muzikos apdovanojimų, septynios Amerikos muzikos apdovanojimų ir keturios „Billboard“ muzikos apdovanojimų statulėlės.
Vaikinai tapo pirmąją roko grupe gavusia MTV pasaulinės ikonos apdovanojimą, o jų kūrinių „Dude Looks Like A Lady“, „Livin‘ On The Edge“ ir „Crazy“ vaizdo klipai tapo neatsiejama MTV klasikos dalimi. „Aerosmith“ hitų „Walk This Way“ ir „Janie‘s Got a Gun“ vaizdo klipai patenka tarp 100 visų laikų geriausių vaizdo klipų.
Visgi, bene didžiausiu grupės hitu laikomas „I Don‘t Want To Miss A Thing“ kūrinys, skambėjęs milžiniško populiarumo susilaukusiame kino filme „Armagedonas“, kuriame vaidino ir „Aerosmith“ vokalisto Steveno Tylerio dukra Liv Tyler. Ne mažiau žinomi ir kiti grupės hitai: „Dream On“, „Love In An Elevator“, „What It Takes“, „Cryin‘“, „Amazing“.
Daugelį šių ir kitų puikiai pažįstamų kūrinių bus galima išgirsti jau netrukus įvyksiančiame „Aerosmith“ koncerte Vilniaus „Siemens“ arenoje. Prekyba bilietais į gegužės 21 d. vyksiantį koncertą prasidės pirmadienį, kovo 3 d., 10 val. Bilietus platins „Tiketa“.
„I Don‘t Want To Miss A Thing“: https://www.youtube.com/watch?v=Vo_0UXRY_rY
„Livin‘ On the Edge“: https://www.youtube.com/watch?v=7nqcL0mjMjw

Prieš pat šių metų Knygų mugę pasirodys išskirtinis kūrinys – Giedriaus Kuprevičiaus autobiografinė knyga „Koncertas“. Siūlome ištraukų iš šios knygos.

Kodėl miuziklas?

Ogi todėl, kad į operą įvažiavau pats, o miuziklas įvažiavo į mane. Dėkoti turiu Kauno dramos teatrui, kuris 1968 m. mane įtraukė į pirmą rimtą „Mamutų medžioklę“. Jonas Jurašas, išgirdęs apie tokį visokiuose žanruose besispardantį kompozitorių GK, pasiūlė jam parašyti muziką tuo metu Kauno dramos teatre statomam Kazio Sajos groteskui. Susipažinęs su tekstu neišsigandau, nors kiti autoriai, kuriems buvo siūloma, atsisakė, nes dainoms skirti tekstai nebuvo salomėjiški – be rimo, labiau primenantys baltąsias eiles nei kvadratinės struktūros posmelius. Iš karto buvo aišku, kad artimiausias analogas – vokiškieji Kurto Weillio zongai, kuriais tuo metu žavėjausi. Režisieriaus sumanymas jungti aktorius ir pantomimą be gausios muzikos būtų neįgyvendinamas. Tad kibome į darbus.
Kai dabar vartau senus klavyrus, randu visus miuziklui būdingus bruožus – ryškius motyvus, aštrius ritmus, gyvybingus tempus, užbaigtų muzikinių numerių sistemą. O svarbiausia – reikėjo dainuoti ne operiniais ar operetiniais balsais, o intonuoti kalbėjimą nebūtinai specialiai išlavintu vokalu. Tokius reikalavimus galėjo atitikti tik dramos teatro aktoriai. Šis stilius muzikinę kalbą demokratizavo, artino prie melodeklamacijos. Mums pavyko derinti gyvą dainavimą su fonograma, kurią įrašėme labai kruopščiai. Tuomet nebuvo jokių prisegamų ar kabinamų mikrofonų, teko ieškoti akustinių sprendimų. Šiuo požiūriu visuose savo darbuose dramos teatre stengiausi modernizuoti esamą garso ūkį. (…)
Antrasis, kuriame muzikos buvo dar daugiau ir ji visa sudėliota į tam tikrą leitmotyvų sistemą. – Kazio Sajos spektaklis „Devynbėdžiai“. Režisieriaus Vaclovo Blėdžio prižiūrimi siautėjome itin drąsiai. Neužmirškime, kad tai vyko visų laikų didžiausio teatrinio diktatoriaus Juozo Miltinio irštvoje – jo naujajame dramos teatre, kuris visoje sovietinėje erdvėje garsėjo kaip visai kitoks ir kitaip besireiškiąs kūrybinis objektas. (…)
Pradėję darbą Panevėžio dramos teatre atradome, kad teatras tikrai nuostabus, o akustinė sistema sena, monofoninė. Visą muziką Vilniaus plokštelių studijoje įrašėme stereoformatu. Kartu su senu bičiuliu garso režisieriumi Viliumi Kondrotu atvykome į teatrą ir sumanėme slapta modernizuoti sistemą. Dirbome naktimis, nes dieną vykdavo repeticijos ir nenorėjome niekam rodytis. Kai viskas buvo padaryta, Juozas Miltinis sukvietė visą kolektyvą pasiklausyti naujo skambesio. Iš tiesų įrašas skambėjo prabangiai ir labai ryškiai. Muzikai nutilus Miltinis pamažu atsistojo, įsivyravo spengi tyla, ir jis, pabrėžtinai lėtai tardamas skiemenis, konstatavo:
– Ką tik mirė dramos teatras…
Bet staiga sušuko:
– Tegyvuoja opera!
Stojo dar viena, gerokai ilgesnė pauzė. Visi laukė, kas bus pasakyta toliau. (…) Staiga Režisierius teatrališkai prašneko:
– Garbė tiems, kurie pirmieji Lietuvos dramos teatre įrengė stereofoniją. Pradedame repeticiją.
Žinoma, ji prasidėjo ne scenoje, o bufete, kur naujovė buvo pašventinta. O pagrindiniai naujovės diegėjai tai padarė Juozo Miltinio kabinete su didesniu žvaigždučių skaičiumi pažymėtais gėrimais.
Miuziklas „Aš tau siunčiu labų dienų“ gimė iš bado: stigo vaidinimų vaikams. Čipolinas, Buratinas ir Karlsonas siautė Lietuvos teatruose be poilsio, ir kvietimas sukurti miuziklą vaikams buvo kaip žaibas iš giedro dangaus. Ar galėjo būti tinkamesnis literatūrinis autorius tokiai Ginto Žilio avantiūrai nei Violeta Palčinskaitė? Paskutinius metus Kauno muzikiniame teatre gyveno grupė „Argo“, suvaidinusi septynias koncertines teatralizuotas programas ir atlikusi daug įvairaus turinio misijų. Tikro spektaklio dar neturėjome. Miuziklą „Aš tau siunčiu labų dienų“ ir Violeta, ir aš sukūrėme vienu atsikvėpimu, per metus. Poetė pasiūlė visiems suvokiamą, jautrią ir gilią mokyklos temą. (…) Miuziklas gimė smagiai, visi dirbo labai nuoširdžiai. Vaidinome daug kartų ir visuomet pilnoje salėje. Vėliau vaidinimas mįslingai dingo be išsamesnių paaiškinimų, nors vienas buvo labai juokingas: tuo metu choreografas Vytautas Grivickas pastatė mano Tėvo operą vaikams „Žiogas ir skruzdės“. Tuomet kažkam toptelėjo mintis, kad du Kuprevičiai viename teatre – tai jau per daug! Tad vienu ir sumažinta. (…)
Miuziklu „Aš tau siunčiu labų dienų“ pasibaigė ir „Argo“ gyvavimas. Atmintyje lieka puikus, kupinas nuotykių, drąsių ieškojimų ir įvertintų atradimų laikotarpis. Dar ir dabar su jauduliu prisimenu Mokytoją vaidinusius Vytautą Blažį ir Vitoldą Christauską, Burtininką Aloyzą Domeiką ir Eduardą Gutauską, Mokines Liną Kinderytę ir Violetą Sagaitytę, mokinių chore su kitais dainavusį visuomet dailų Rytį Ciciną, nelauktai iš gyvenimo išplėštą Mergaitę su boruže vaidinusią Natašą Sergejevą…. Solistai ir choristai vaidino ir dainavo lygiomis teisėmis. Vėliau tokia bendruomeninė atmosfera vyraus ir Kauno operetėje „Kipras, Fiodoras ir kiti“…
„Ugnies medžioklė su varovais“ turbūt žinomiausias šio žanro mano kūrinys. (…) Mažai kam žinoma, kad apie miuziklą niekas negalvojo, kai buvo nutarta Jaunimo teatre statyti šią Sauliaus Šaltenio ir Leonido Jacinevičiaus pjesę. Buvo numatyta, kad ją režisuos Jonas Jurašas. Deja, tuo metu noko rimtas ideologinis konfliktas su tuometine valdžia, tad režisūrą perėmė teatro vadovė Dalia Tamulevičiūtė. Vaidinti turėjo neseniai į teatrą atėjęs jos parengtas universalių gebėjimų aktorių kursas.
Kai tekstas pateko man į rankas, pradėjo aiškėti, kad dainuojamųjų epizodų daug, o dar prireiks ir foninės veiksmo muzikos. Tuo metu jaunimas jau buvo girdėjęs pirmas vadinamąsias roko operas, stambias, netgi simfonizuotas grupių „Pink Floyd“, „Yes“ kompozicijas, nelegaliai gaudavo tų įrašų ir godžiai jų klausydavosi. Šiuos kūrinius gerai žinojau ir aš, tuomet prisiekęs bitlomanas. Todėl iš karto apsisprendžiau imtis stambinimo darbų. Taip susiformavo instrumentarijus – roko grupė ir simfoninis orkestras. Žinoma, gyvai tokios muzikos dramos teatre nebūtų galima atlikti, tad nutarta padaryti fonogramą. Sumanymui įgyvendinti reikėjo labai didelių tais laikais pinigų. Tuometinis Jaunimo teatro direktorius buvo tikras drąsuolis. Su juo nuėjome pas kultūros ministrą Joną Bielinį. Tasai, išgirdęs mūsų fantazijas, kurį laiką tylėjo, tada iškvietė vyriausiąją buhalterę, mažutę, susisukusią ir itin tyliai šnekančią žydę. Ji taip pat visiškoje tyloje išklausė ministro atpasakotą sumanymą ir pažvelgusi į mane paklausė:
– Ar tai tas Kuprevičius, kurio tėvas Viktoras?
– Taip, – atsakėme visi trys.
Vėl stojo didinga tyla. Ir tuomet vyriausioji visų kultūros pinigų valdytoja tarė:
– O kiek reikia?

Vilniaus „Siemens“ areną sudrebino grandiozinis „Enya Christmas Show“ koncertas. Jo metu žinomas airių dainininkės Enya dainas atliko ir daugiau nei 4000 žiūrovų širdis virpino garsiausių Lietuvos vokalisčių komanda – Rūta Ščiogolevaitė, Erica Jennings, Ieva Prudnikovaitė, Evelina Sašenko ir Vaida Genytė. Joms pritarė Donato Katkaus vadovaujamas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir Lino Adomaičio bei Jievaro Jasinskio suburta ritmo grupė.

„Enya Christmas Show“ koncerte nuskambėjo 21 Enya daina, kurią atliko Lietuvos scenos divos. Tarp jų tokie kūriniai kaip „Fairytale”, „Caribbean Blue”, „Orinoco Flow (Sail Away)“ ir kiti. Renginį vainikavo bendra visų penkių vokalisčių atlikta bene geriausiai žinoma daina „Only Time“.

„Aukščiausio kalibro muzikantai padovanojo žiūrovams tikrą kalėdinę pasaką. Atlikėjos scenoje atrodė stulbinamai, jų balsai jautriai užbūrė visą publiką, o orkestras kartu su ritmo grupe pridėjo tą magišką prieskonį, kurio dėka koncertas tapo nuostabus“, – teigė „Enya Christmas Show“ meno vadovas ir muzikos prodiuseris Linas Adomaitis.

Tiek darbo ruošiant orkestruotes L. Adomaitis teigė seniai beturėjęs. „Esu labai dėkingas savo bičiuliui ir vienam geriausių Lietuvoje aranžuotojų bei natografų Jievarui Jasinskiui, su kuriuo daugiau nei pusę metų klijavome muzikinius failus ir natas. Visų muzikantų pasiaukojančiu darbu esame labai labai patenkinti“, – sakė jis.

Susirinkusius žiūrovus užbūrė ne tik naujai suskambėjusios žinomos Enya dainos, bet ir specialiai šiam koncertui paruošta scenografija ir kiekvienai dainai sukurtos unikalios vizualizacijos, kuriose vyravo gamtos bei pasakų motyvai. Jas susirinkusieji stebėjo per tris ekranus, didžiausias 100 kvadratinių metrų dydžio ekranas buvo įrengtas scenos gilumoje.

Enya muzikos didingumą ir grožį taip pat pabrėžė unikalios dizainerės Daivos Urbonavičiūtės kiekvienai atlikėjai sukurtos vakarinės suknelės. Kaip teigia pati dizainerė, šiais kostiumais buvo siekiama sukurti mitinių Britanijos valdovo Karaliaus Artūro laikų atmosferą.

„Renginio atlikėjų įvaizdį kūriau įkvėpta pasakų laikų, kuomet pasaulyje gyveno elfai ir kitos mitinės būtybės. Stengiausi perteikti Enya kūriniuose vyraujantį paslaptingumą, tačiau taip pat subtiliai pabrėžti kiekvienos atlikėjos individualumą“, – teigė ji.

Renginio organizatorių teigimu projektas pateisino visus lūkesčius. „Šiuo projektu siekėme žiūrovams suteikti kuo daugiau teigiamų emocijų ir sukurti šventinę nuotaiką – mums tai pavyko geriau nei tikėjomės. Planuojame šią kalėdinę pasaką ir kitais metais dovanoti žiūrovams ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje“, – po renginio sakė organizatoriai.

Kontaktai:
Karolina Degutytė, karolina@maniac.lt, 8 602 038 19

Populiariausios baltarusių grupės „Lyapis Trubetskoy“ koncertas sostinės „Siemens“ arenoje tapo išties išskirtiniu. Visų pirma, į grupės koncertą arenoje sugužėjo apie 11 tūkst. žiūrovų ir šis koncertas tapo didžiausiu grupės koncertu kada nors vykusiu uždaroje patalpoje. Antra, koncertas buvo filmuojamas ir tiesiogiai transliuojamas internetu vieno Baltarusijos tinklalapio. Skaičiuojama, kad internetu grupės koncertą stebėjo daugiau kaip 120 tūkst. unikalių interneto vartotojų, iš viso sulaukta daugiau kaip 400 tūkst. prisijungimų.

„Šis koncertas buvo visiškai kitoks nuo pat pradžios iki pabaigos visomis prasmėmis. Kadangi grupė negali koncertuoti savo gimtinėje, kurioje turi didžiulę gerbėjų armiją, Vilnius buvo pasirinktas kaip artimiausias Minskui miestas. Gimtąjį grupės kraštą šis koncertas pasiekė internetu. Jis buvo transliuojamas tiek visai Baltarusijai, tiek ir visam pasauliui ir sumušė visus šalies koncerto žiūrimo internetu rekordus“, – sako koncertą organizavusios muzikos agentūros M.P.3 vadovas Vaidas Stackevičius.

Viena populiariausių Rytų Europos grupių „Lyapis Trubetskoy“ yra užsitraukusi prezidento Aleksandro Lukašenkos nemalonę, todėl jai koncertuoti gimtinėje – draudžiama. Tūkstančius savo gerbėjų grupės nariai pakvietė susirinkti Vilniuje. Organizatoriai skaičiuoja, kad apie 8 tūkst. bilietų į koncertą buvo nupirkti Baltarusijoje, dar 3 tūkst. – išgraibstyti Lietuvoje.

Be to, koncertas „Siemens“ arenoje buvo išskirtinis ir tuo, jog jam atlikėjai paruošė ypatingą programą, kuri daugiau nebus kartojama. Pasirodymas Vilniuje tapo vieninteliu naujausio grupės albumo „Hraj“, kuriame skamba baltarusių kalba įrašyti kūriniai, pristatymo koncertu visoje Rytų Europoje.

„Visų atsiliepimai apie šį koncertą yra tik patys geriausi, atlikėjai taip pat buvo emociškai pakylėti. Grupės nariai koncertą vadina pačiu didžiausiu savo koncertu. Manau, kad visi, kurie tą vakarą buvo „Siemens“ arenoje, „Lyapis Trubetskoy“ koncertą atsimins ir po labai daug metų“, – įsitikinęs V. Stackevičius.

Koncertas Lietuvoje buvo ir kone vienintelė galimybė grupės gerbėjams iš Baltarusijos įsigyti naujausią grupės albumą. Mat, platinti „Lyapis Trubetskoy“ įrašus Baltarusijoje taip pat oficialiai uždrausta. Per koncertą „Siemens“ arenoje buvo išgraibstytas beveik visas albumo tiražas.

Manoma, kad į grupės koncertą Vilniuje rinkosi gerbėjai ne tik iš Baltarusijos ir Lietuvos, bet ir Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Lenkijos. Bilietais buvo prekiaujama ne tik Lietuvoje „Tiketos“ kasose, bet ir Minske, Kijeve bei Maskvoje.

„Šis koncertas šiek tiek pranoko mūsų lūkesčius, bet tai yra ne pirmas mūsų bendradarbiavimas su šia grupe, todėl tikėjome jo sėkme. Susidomėjimas koncertu buvo toks, kad visi norintys netilpo į „Siemens“ areną. Manau, kad po tokio pasisekimo nėra abejonių, jog grupė dar pasirodys Lietuvoje. Kada ir kaip, kol kas anksti apie tai kalbėti, nes tik ką turėjome labai didelį renginį. Tačiau esu visiškai įsitikinęs, kad „Lyapis Trubetskoy“ dar išvysime Lietuvos scenose“, – sako V. Stackevičius.

T. Adomavičiaus nuotrauka

Grupės „Without Letters“ koncerto įrašą kviečiame žiūrėti sekmadienį, lapkričio 10 d. 22.00 val. per televizijos kanalą LRT Kultūra.

„Mums tai buvo labai įdomus iššūkis ir reikalinga patirtis. Tai tarsi katalizatorius, kuris leido pajausti vienas kitą ir kurti. Jautėme didelę atsakomybę vienas už kitą. Norėjome, kad bendra grupės idėja, o ne atskiros mūsų partijos koncerto metu suskambėtų kaip įmanoma geriau. Tai grupės kūrybinių baimių ir abejonių įveikos momentas, todėl nekantriai laukiame koncerto transliacijos“, – sakė grupės „Without Letters“ gitaristas Adomas Narkevičius.
Kviečiame pasižiūrėti grupės „Without Letters“ koncerto anonsą:
http://www.youtube.com/watch?v=5zOHMFvc6P0

Artimiausias „LRT Opus Ore“ serijos koncertas – lapkričio 20-ąją. Tą vakarą „LRT Opus“ studijoje koncertą surengs muzikos profesionalų ir publikos liaupsinamas duetas „Leon Somov & Jazzu”. Gyvo garso koncerto metu duetas pasirodys išplėstos sudėties, su papildomais muzikantais ir trimis pritariančiais vokalistais. Tai bus ką tik išleisto 5-ojo studijinio dueto albumo „Lees and seas“ („Užuovėjos ir jūros“) išskirtinis pristatymas radijo klausytojas. Kaip jau tapo įprasta, šis koncertas bus filmuojamas ir tiesiogiai transliuojamas radijo bangomis, vėliau perkeliamas į televiziją ir internetą.

Sekmadienį 19 val. trumpam atgyjančiuose Vilniaus sporto rūmuose vyks “Vilnius City Opera” rengiamas roko ir operos performansas VCO ROCK. Vilniečiams daug sentimentų keliančioje scenoje dainuos Asmik Grigorian, Laimonas Pautienius, Aušrinė Stundytė, Vaidas Vyšniauskas, Joana Gedmintaitė, Tadas Girininkas ir kt. Projekto muzikos vadovas – žymiausias Lietuvos gitaros meistras Tomas Varnagiris. Svarbi VCO ROCK dalis bus ir 3D vizualizacijų kūrėjo Rimo Sakalausko rengiamos videoprojekcijos. O Islandijoje gyvenančiam kostiumų dizaineriui Dainiui Bendikui šis vakaras taps proga netikėtoje aplinkoje išbandyti savo sukurtą vyrų mados kolekciją “Mėnulio vienuolis”.

„Atkreipkite dėmesį į šį jaunuolį – ateityje apie jį kalbės visas pasaulis“ –  pranašiškus W. A. Mozarto žodžius, skirtus Bethovenui, galima pritaikyti ir jaunam bei talentingam pianistui Lukui Geniušui, kuris, kaskart sugrįždamas į Kongresų rūmų sceną, stebina naujais iššūkiais.

Jaunasis pianistas kritikų vertinamas už  retą tokiame amžiuje brandumą ir subtilumą, kuris dera su abejonių nepaliekančiu profesionalumu ir atlikimo meistriškumu. Nors jaunas, tačiau jau plačiai žinomas ir mūsų publikai pažįstamas pianistas L. Geniušas nenustoja skynęs laurų įvairiuose tarptautiniuose pianistų konkursuose, tarp kurių ir vieno prestižiškiausių – Frédérico Chopino konkurso Varšuvoje antroji vieta, o jo koncertų geografija vis labiau plečiasi, džiugu, jog koncertuojančio žymiausiose Europos salėse atlikėjo keliai vis dar pasuka į Lietuvą.
Jubiliejinį XXV Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezoną publikai dovanojama tikra sensacija -  per dvi dienas bus atlikti visi penki  Bethoveno koncertai fortepijonui, kuriuose visas didžiojo klasiko kelias, ieškant savojo stiliaus: nuo pirmųjų koncertų, alsuojančių Mozarto ir Haydno intonacijomis iki didingojo „Imperatoriškojo“.
Šeštadienį, spalio 5-ąją dieną Vilniaus kongresų rūmuose įvyks pirmasis ciklo „Visi L. van Bethoveno koncertai fortepijonui“ koncertas. Bethoveno koncertai yra elitinis pianistų koncertuojančių su orkestrais repertuaras; skirtingai nei kartais atrodantys populiaresni romantiniai koncertai, šie savyje talpina tiek rafinuotą ir aiškų klasikinį stilių bei, kaip ir fortepijoninės sonatos, atspindi didžiulę stiliaus evoliuciją patyrusio kompozitoriaus kelią į brandą. Pirmieji Bethoveno koncertai yra tikras uždavinys šiuolaikiniam pianistui, kaip juos aktualizuoti seksis L.i Geniušui ir Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui klausytojai išgirs spalio 5 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose.
Sekmadienį, spalio 6 dieną, 19 val. L. Geniušas bei Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pratęs koncertų ciklą „Visi L. van Bethoveno koncertai fortepijonui“  ir atliks paskutiniuosius du Bethoveno koncertus fortepijonui – op.58 Nr.4 G-dur bei op.73 Nr. 5 Es-dur, dar vadinamą „Imperatoriškuoju“.
L. Geniušas parengęs visus Bethoveno koncertus, šią dieną  skambins labiausiai meistriškumo ir ištvermės reikalaujančius. Šie koncertai jau nebepanašūs į Haydno ar Mozarto koncertus – nuo jų Bethovenas nutolsta tiek stilistiškai, tiek idėjiškai. Fortepijoninis koncertas pamažu įgauna kitą svorį ir iš aukštuomenės rūmų koncertų skverbiasi į koncertų sales. Visi XIX a. rašyti koncertai daugiau ar mažiau remiasi Bethoveno inovacijomis. Abiems koncertams diriguoja LVSO meno vadovas ir vyriausias dirigentas Gintaras Rinkevičius.
Šie koncertai  aukščiausios prabos muzikos šventė, kuri nepaliks abejingų nei prisiekusių orkestro,  solisto ir kompozitoriaus gerbėjų, nei tų, kuriems ši proga bus pirmoji.

Šį šeštadieni, liepos 27 d., Vilniaus Vingio parke koncertuos žymioji britų grupė „Depeche Mode“. Muzikos revoliucionieriai, kurių įrašai pasaulyje parduoti daugiau nei 100 mln. egzempliorių tiražu, mūsų sostinėje planuoja surengti įspūdinga šou, kuris neabejotinai taps metų muzikiniu įvykiu.
Pakeliui į Lietuvą grupės šou pamatė jau daugiau nei milijonas žiūrovų – tai vienos sėkmingiausių gastrolių „Depeche Mode“ istorijoje. Nuo jų pradžios praėjus dviem mėnesiams, „Depeche Mode“ patenka tarp trijų pasaulio atlikėjų, kurių pasirodymai šiais metais išsiskiria geriausiais lankomumo rodikliais. Kiekvieną iš 24-ių iki birželio pabaigos surengtų „Depeche Mode“ koncertų vidutiniškai pamatė per 34 tūkst. žiūrovų.
Priminsime, kad muzikos mėgėjų dievinama grupė į Lietuvą 2013-iaisiais sugrįš po septynerių metų pertraukos – į 2006-aisiais surengtą „Depeche Mode“ koncertą Vilniuje buvo išpirkti visi bilietai.

Turbūt nedaugelis žino, kad pasaulinė muzikos legenda, žmogumi-orkestru vadinamas Bobby McFerrinas gimė kovo 11 dieną.

Taip jau susiklostė, jog Lietuvai reikšmingą dieną savo gimtadienį švenčiantis neprilygstamas vokalo burtininkas, 10-ies GRAMMY statulėlių laimėtojas šiemet nusprendė vienintelį savo koncertą Baltijos šalyse surengti būtent Lietuvoje – jis įvyks birželio 13 d. Vilniuje, „Siemens“ arenoje.

Savo europiniame ture legendinis atlikėjas šįkart aplenks Lenkiją – į Lietuvą su visa grupe jis atvyks tiesiai po koncertų Vokietijoje. Todėl didžiulį susidomėjimą šiuo koncertu Vilniuje rodo ne tik Lietuvos publika, bet ir daugybė muzikanto gerbėjų iš kaimyninių šalių, ypač iš Latvijos ir Lenkijos, kurioje šio atlikėjo „fanų“ neįtikėtinai daug – Bobby McFerrino pavardė šioje šalyje yra tapusi kone prekiniu ženklu. Tad sparčiai tirpstant bilietams į legendinio atlikėjo koncertą Vilniuje, norintiems išgirsti vienintelį Bobby McFerrino pasirodymą organizatoriai rekomenduoja įsigyti bilietus kuo greičiau, nes bilietų tiesiog gali nebelikti. Jau buvo skelbta, jog „Siemens“ arenos salė dėl šio koncerto akustinių reikalavimų ir dėl žiūrovų patogumo bus naudojama nepilna apimtimi – vietų skaičius mažesnis nei įprastai.

Vis labiau artėjant koncertui Lietuvoje, Bobby McFerrinas užsimena, jog laukia nepakartojamo susitikimo su savo publika ir nuostabaus tiesioginio bendravimo su klausytojais, kuriuos jis kaskart stengiasi atvesti į savo muzikos pasaulį – su tik jam būdingu emociniu krūviu, džiaugsmu ar net ekstaze.
Ta proga – keletas atlikėjo minčių apie savo pašaukimą, muziką, sceną, klausytojus.

Apie dainavimą ir tikėjimą
Pasirodo, jaunystėje Bobby McFerrinas norėjo būti kunigu: „maždaug šešiolikos, pamenu, mąsčiau, kad noriu stoti į vienuolyną, su ta mintimi gyvenau dar kelis metus. Vėliau, būdamas 24-erių, galvojau apie kunigystę. Bet muzika visada buvo mano gyvenimo dalis, ir dainavimas netrukus paėmė viršų…“
„Vienuolyno gyvenimo ritmas man patinka dėl to, kad nepaisant ką dirbi, tam tikromis apeigų valandomis turi viską mesti ir eiti melstis Dievui – atlikti savo tarnystę.“

Apie muzikos galias
Kaip sako Bobby McFerrinas, muzika gali gydyti emociškai ir netgi fiziškai: „kai buvau vaikas, mano mama būtent taip ir darė – kai susirgdavom, ji guldydavo mus į lovą ir užleisdavo muziką, kad geriau pasijustume. Netgi dabar, jeigu ruošiuosi koncertui skaudančia gerkle, arba jeigu dėl ko nors jaudinuosi, paprastai imu dainuoti, kol „išdainuoju“ visas ligas ir rūpesčius. O kai užlipu ant scenos, jaučiuosi jau daug geriau.“

Apie improvizaciją
„Mocartas, Bachas, Bethovenas – visi jie buvo puikūs improvizatoriai. Kas yra išlikę iki mūsų – išliko, nes buvo užrašyta, bet mes pamirštame, kad viskas prasidėjo nuo improvizacijos. Tam tikra prasme tai, kas jų muzikoje buvo geriausia, neišliko. Improvizacija yra pamatinis judesys – išdrįsti žengti žingsnį. Atlieki vieną natą, tada kitą. Ir štai – tiesiog reikia tęsti. Nieko nereikia žinoti apie teoriją, net nereikia žinoti, ką darai. Vaikai nežino, nei kas yra joninė dermė, nei kas dorinė ar mažoras ir minoras. Jie tiesiog dainuoja.“

Apie sceną ir buvimą savimi
„Aš nesu nei mokslininkas, nei psichologas, todėl aš negalvojau apie „kaip“. Bet aš galvoju, ką reiškia dainuoti žmonėms ir kartu su jais, perteikti jiems muziką ir pakviesti juos praleisti laiką drauge su manimi. Aš stengiuosi ne „atlikti“ muziką. Aš stengiuosi užlipti ant scenos ir būti savimi, dainuoti taip, lyg dainuočiau savo kambaryje vien sau, bendrauti su publika taip, lyg mes gertume arbatą mano virtuvėje ir juokaudami dainuotume visokias „daineles“. Galbūt įveikti baimę būti savimi galime tiesiog dažniau tai darydami – dažniau būdami savimi.“
„Scenoje aš labai atsipalaidavęs. Scena – mano antri namai. Scena yra viena nuotykiams ir aš esu pasiruošęs bet kam, kas vyksta ar gali įvykti. Jaučiuosi saugus. Pailsėjęs. Pilnas jėgų ir naujų galimybių. Jaučiuosi tikrai puikiai, galėdamas išnaudoti savo dovaną – balsą.“