Penktadienį 19 val. Vilniaus mažajame teatre laukiami visi prancūziškų dainų ir paryžietiškų gatvelių romantikos gerbėjai. Koncerte “Je t‘aime” dainuos autorinių baladžių atlikėjas Vygantas, Lietuvai “Eurovizijoje” netrukus atstovausianti Evelina Sašenko ir prancūzų dainininkas ir komikas Laurent’as Secco. Atlikėjams akompanuos žinomi gitaristai Tomas Varnagiris ir Audrius Piragis, akordeonininkas Nerijus Bakula, perkusininkas Martynas Lukoševičius ir kontrabosininkas Eugenijus Kanevičius.

Mūza Rubackytė apie Ferenzą Listą: “aš visuomet esu kupina meilės jam”

“Aš niekuomet nedariau to, ko nemėgstu. [...] Instrumentas ir visa, ką darau gyvenime, man visuomet yra susiję su meile. Negalėčiau dirbti per prievartą,” – interviu bernardinai.lt teigia pianistė Mūza Rubackytė. Kovo 17 dieną, ketvirtadienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salė visus melomanus kviečia paklausyti jos rečitalio “Tu esi mano ramybė”, kuriame skambės Franzo Schuberto ir Ferenzo Liszto opusai. Ypatingomis pastarojo kompozitoriaus kūrinių interpretacijomis garsėjanti, Liszto-Bartóko pianistų konkurse Budapešte Grand Prix pelniusi atlikėja savo pasirodymą skiria F. Liszto gimimo 200-osioms metinėms. “Aš visuomet esu kupina meilės jam”, – prisipažįsta M. Rubackytė.

“Manęs dažnai klausinėja apie Lisztą – jo muzika išties tarsi auksinė gija driekiasi per mano biografiją. Nors tai labai malonu, antra vertus, tai tam tikru atžvilgiu apriboja. [...] Aš tikrai nepaprastai mėgstu ir kalbėti apie Lisztą, ir skambinti jo muziką, bet norėčiau pabrėžti, kad tai tik vienas iš mano mėgstamiausių autorių,” – toliau tęsia pianistė. “Liszto muzikos aš groju itin daug. Iš pastarųjų metų, žinoma, pažymėčiau “Klajonių metų” įrašą.”

“Lyrinx” kompanijoje išleistas F. Liszto “Klajonių metų” trijų kompaktinių plokštelių rinkinys M. Rubackytei pelnė išskirtinį dėmesį. Kritikai išgyrė pianistės techniką, subtilų garso išgavimą ir ypatingą jautrumą muzikai. Trijų šio ciklo koncertų, vykstančių vieną dieną, maratoną šiemet ji kelis kartus pristatys prestižinėse Prancūzijose salėse. Beje, “Klajonių metų” II-osios dalies fragmentus ji atliko soliniame koncerte Klaipėdos koncertų salėje 2005 metų gruodį.

Šįkart Prancūzijoje gyvenanti lietuvių pianistė Klaipėdoje gros F. Schuberto Sonatą a-moll, F. Schuberto – F. Liszto “Jaunoji vienuolė”, “Margarita prie ratelio”, “Tu esi mano ramybė”, “Ave Maria”, “Girių karalius”, “Antrininkas”, “Miestas”, “Rylininkas”, t. y. fortepijonines dainų transkripcijas ir F. Liszto Sonatą h-moll. Šią programą M. Rubackytė dar atliks Vilniuje, Kaune, įvairiose Prancūzijos salėse ir koncertiniame turne Pietų Amerikoje, kuris vyks šį rudenį. Na, o lapkritį Vilniuje, Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiamame Tarptautiniame fortepijono festivalyje jo meno vadovė M. Rubackytė skambins abu F. Liszto Koncertus fortepijonui ir orkestrui.

Muzikologės Živilė Ramoškaitės nuomone, “kiekvienas pianistės Mūzos Rubackytės pasirodymas Lietuvoje suteikia mūsų muzikiniam gyvenimui spindesio, meninės energijos ir naujų impulsų. Manau, niekas neišdrįs neigti, jog šaunioji Mūza, tarsi šviesioji pasakų fėja, turi nepaprastą gebėjimą spinduliuoti teigiamą energiją.”

M. Rubackytė: “Lietuva yra mano gimtinė, mano dvasinės pusiausvyros šalis, mano sielos penas. Vilniuje gyvena mano mama, bičiuliai, mano studentai – juk aš esu Lietuvos muzikos akademijos profesorė. Visa tai mane ir traukia čia.”

Tarptautinį pripažinimą pelniusi atlikėja, pedagogė, kultūros veikėja, tarptautinių konkursų žiuri narė – tai tik dalis plačios M. Rubackytės veiklos, už kurią ji buvo įvertinta Lietuvos nacionaline premija.

“Mūza Rubackytė minėtina tarp ryškiausių ir svarbiausių mūsų dienų pasaulio pianistų,” – rašo Chicago Tribune. “Fenomenalios įtaigos menininkė,” – taip ją apibūdina Fanfare Magazine.

Kritikai pastebi, kad M. Rubackytės interpretacijoms būdinga romantizmo estetika. Pianistė mano, kad “šioje profesijoje (nors vargu ar galime pavadinti tai profesija – tai veikiau tarnystė, neišmatuojama nei laiku, nei atlyginimu) viską lemia individualybė. Juk, kasdien dirbdami su jautria, subtilia, nepaprastų dvasinių gelmių kupina materija, nuolat gyvendami ant emocinių peilio ašmenų, mes visi esame nepaprastai jautrūs žmonės. [...] Taigi, man nesvetima viskas, kas užgauna pačias ploniausias stygas.”

“Tu esi mano ramybė”, – fortepijono klavišais dainuos Mūzos siela. Išgirskime šią nuostabiai jautrią muziką!

Ketvirtadienį 18 val. Kauno filharmonijoje, penktadienį 19 val. Vilniaus šokio teatre ir šeštadienį 18 val. Klaipėdos koncertų salėje vyks pianisto Kasparo Uinsko ir Vokietijoje gyvenančio smuikininko Aleksandro Gilmano, griežiančio 1761 m. pagamintu G.B.Guadagnini instrumentu, koncertų turas po Lietuvą. Duetas atliks Franzo Waxmano “Fantaziją Karmen tema”, Ludwigo van Beethoveno “Pavasario sonatą”, taip pat Johanneso Brahmso ir Camille’o Saint-Saenso kūrinius.

Sekmadienį 12 val. Nacionalinėje filharmonijoje – Lietuvos kamerinio orkestro koncertas, kurio programoje šokių muzika. Skambės Mykolo Kleopo Oginskio polonezas, Piotro Čaikovskio valsas, Johanno Strausso polka, Balio Dvariono gavotas ir kiti panašūs opusai. Teatralizuotame koncerte dalyvaus Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus šokėjai. Orkestrui vadovaus Modestas Pitrėnas, savąją dirigento karjerą kadaise pradėjęs būtent tokiais visai šeimai skirtais Nacionalinės filharmonijos koncertais.

Pirmadienį Klaipėdos koncertų salėje, antradienį Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, sekmadienį Kauno valstybinėje filharmonijoje dainininkas Mantas kartu su Kauno “Bigbendu” atliks Franko Sinatros dainas. Šie koncertai, kuriuose skambės ir mažai žinomi F.Sinatros kūriniai, skiriami 95-ojo JAV muzikos legendos gimtadienio progai.

Koncerte gros ir žymūs Lietuvos instrumentalistai – trimitininkas Valerijus Ramoška, saksofonininkas Rimantas Brazaitis ir kiti. Beje, gruodžio 21 d. Klaipėdoje, o 22 ir 23 dienomis Vilniuje bus rengiami papildomi koncertai.

Trečiadienį 18.30 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre iškilmingu koncertu bus minimas Lietuvos operos 90-mečio jubiliejus. Šį vakarą scenoje išvysime Virgilijų Noreiką, Ireną Milkevičiūtę, Eduardą Kaniavą ir visus dabartinius teatro solistus. Veiks paroda, kurioje vienintelį vakarą bus eksponuojamas Olgos Dubeneckienės 1926 m. Kiprui Petrauskui sukurtas Lohengrino kostiumas. Jį specialiu Lietuvos operos užsakymu premjerai Kaune pagamino Šarlotenbergo teatro ir kino kostiumų namai Vokietijoje.

Trečiadienį 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje vyks Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos, šįmet mininčios 65-erių metų sukaktį, jubiliejinis koncertas. Scenoje pasirodys įvairių kartų “čiurlioniukai”, tarp kurių – violončelininkas Davidas Geringas, pianistas Petras Geniušas, smuikininkė Diana Galvydytė, dirigentas Robertas Šervenikas. Savo kūrinius pristatys dar vienas buvęs mokyklos auklėtinis – kompozitorius Anatolijus Šenderovas.

Sekmadienį Nacionalinė filharmonija pradeda koncertų sezoną Trakų pilyje. Iki metų pabaigos po gotikiniais pilies menės skliautais sekmadieniais numatoma surengti septynis kamerinius koncertus, kuriuose pasirodys solistai Judita Leitaitė, Marta Lukošiūtė, Kristina Zmailaitė, Edmundas Seilius ir Merūnas Vitulskis. Pirmame koncerte šį sekmadienį 16 val. dainuos vokalinis ansamblis “Jazz Island”, grieš Čiurlionio kvartetas.

"Veido" archyvas

Vilniuje Stingas koncertuos su Karališkuoju filharmonijos orkestru iš Didžiosios Britanijos

Rugsėjo 17-ąją Vilniuje vėl lankysis kultinis dainininkas Stingas. Tik šįkart muzikantas atvyks ne vien su jį lydinčia grupe, bet ir su visu Karališkuoju filharmonijos orkestru iš Didžiosios Britanijos.

Pašiaušti plaukai, kimus balsas, kartais – ir keturstygė bosinė gitara rankose. Daina apie Niujorke klajojantį vienišą anglą, apie romantišką Paryžiaus gatvės moterį, apie rožę dykumoje. Kas? Žinoma, Stingas. Kitąmet šešiasdešimties metų jubiliejų švęsiantis britų rokeris atrodo bent dešimtmečiu jaunesnis, o savo muzika žavi milijonus skirtingų kartų atstovų. Ir tai jis daro dar nuo pergalingų “The Police” laikų. Beje, Stingas – vienas iš nedaugelio pavyzdžių, kai solistas ne tik pasiekia savo buvusios grupės šlovę, bet ir sulaukia dar didesnio pripažinimo.

Kaip tapti Geluonimi

Gordonas Matthew Thomas Sumneris (toks tikrasis muzikanto vardas) gimė 1951-ųjų spalio antrąją kirpėjos ir inžinieriaus, šiaip jau dirbančio pienininku, šeimoje. Nuo pat vaikystės berniūkštis jautė aistrą muzikai: po dienos darbų daugiausiai laiko leisdavo su “savo geriausiu draugu”, kaip jis vadindavo savo seną, aplamdytą, iš senelio paveldėtą gitarą, kuriai trūko vienos stygos. Vaikis nuolat bandydavo prasmukti į naktinius klubus tam, kad galėtų savo akimis pamatyti tuometes roko žvaigždes – “Cream”, Jimi Hendrixą ir kitas, vėliau nemažai turėjusias įtakos jo paties kūrybai.

Vėliau, jau išbandęs daugybę pačių įvairiausių darbų ir galų gale įgijęs mokytojo specialybę, jaunuolis pradėjo aktyviai groti – bet kur ir su bet kuo, kai tik pasitaikydavo galimybė. Būtent tuo laikotarpiu scenoje pasirodęs su džiazo kvartetu “Phoenix Jazzmen”, Gordonas užsidirbo Stingo pravardę, mat per koncertą vilkėdamas juodais ir geltonais dryžiais margintą megztinį jis kvarteto lyderiui pasirodė panašus į vapsvą. Pravardė prilipo. “Mano vaikai mane vadina Geluonimi, mano mama vadina mane Geluonimi, iš viso kas tas veikėjas Gordonas?” – juokauja muzikantas.

Grojantis mokytojas

Be abejo, didžiausia šlovė atėjo užgimus roko trio “The Police”. Trys jauni stilingai atrodantys vaikinukai kartu koncertuoti pradėjo per patį pankroko gimimą. Ir nors pirmosios kompozicijos turėjo pankiško prieskonio, netrukus jaunieji muzikantai pradėjo skolintis naujas idėjas, instrumentus ir net atlikimo techniką iš kitų muzikos žanrų.

Nemažai lėmė ir Stingo darbas vidurinėje mokykloje – “The Police” dainų tekstai iš pat pradžių pasižymėjo vaizdingumu, išraiškingumu, puikiu žodžių valdymu. Dainų žodžių temas grupė rinkosi ne tik iš kasdienybės, bet ir iš intelektualių sričių – įvairių rašytojų, eseistų kūrybos, netgi šveicarų psichiatro Carlo Gustavo Jungo darbų.

Nepaisant tokio intelektinio užtaiso, viena žinomiausių dainų yra apie seniausios profesijos atstoves. Pats Stingas pasakoja, kad grupės superhitas “Roxanne” gimė Paryžiuje, stebint prie viešbučio, kuriame jie buvo apsistoję, naktiniam darbui besibūriuojančias merginas, o pagrindinės dainos herojės Roksanos vardas nusižiūrėtas nuo pjesės “Siranas de Beržerakas”, kurios plakatas kaip tik kabojo viebučio fojė.

Menas laiku pasitraukti

Per septynerius “The Police” gyvavimo metus grupė išleido penkis albumus, kurie muzikantams pelnė šešis “Grammy” apdovanojimus. Ir Stingas jiems padėjo išvengti liūdnos daugelio žvaigždžių karjeros pabaigos, kai kūryba pradeda vis silpnėti, gerbėjų armija siaurėti, o kritikų plunksnos – aštrėti. Kaip dokumentiniame filme “Last Play at Shea” pasakoja pats Stingas, 1983-iaisiais grodamas “Shea” stadione Niujorke muzikantas pajuto, kad tai – grupės Everesto viršūnė, pats aukščiausias taškas, į kurį “The Police” buvo lemta pakilti. Nelaukdamas, kol rezultatai ims prastėti, Stingas pasitraukė iš trio ir nutarė pradėti solo karjerą.

Reikia pripažinti, kad sprendimas buvo teisingas. “The Police” iki šiol prisimenama su pagarba, o grupės kūrybą vertina ir amžinai maištaujantis jaunimas – net karta, gimusi po “The Police” išsiskyrimo. Beje, ši grupė įkvėpė daug kitų jaunesnės kartos muzikantų, tarp jų ir australų rokerius INXS.

Vis dėlto 1983–1984 metų turas nebuvo paskutinis grupės istorijoje. Jau po kelerių metų trio vėl susirinko sugroti keliuose labdaros koncertuose, o 1992-aisiais, per paties Stingo vestuves svečių priprašyti “The Police” pagrojo dvi dainas (viena iš jų, žinoma, buvo “Roxanne”).

2007 m., minėdami trisdešimtąjį “The Police” gimtadienį, muzikantai trinktelėjo dar stipriau – surengė ištisą koncertinį turą per abi Amerikas, Australiją, Aziją ir Europą. Ilgiau nei metus trukusi turnė muzikantams atnešė 320 mln. JAV dolerių pelno.

Simfoninės inkarnacijos

Naujausias Stingo albumas, kuriam pristatyti ir rengiamos dabartinės gastrolės, – gana netikėtas. Reikia pripažinti, kad jei muzikantas pradeda leisti savo paties dainų perdirbinius, paprastai tai reiškia, kad kūrybinis varikliukas užgeso ir toliau bandoma suktis naudojantis praėjusių laikų šlove. Laimei, “Symphocities” nepatenka į šią kategoriją.

Taip, albume – nė vienos naujos dainos, tik seniai žinomi tiek paties Stingo, tiek “The Police” hitai, bet simfoniniam orkestrui aranžuotos dainos sutviska visiškai naujomis spalvomis. Gana pankiška “Next To You”, aptaisyta simfoniu vualiu, ne tik išsaugo energiją, bet ir įgauna visiškai kitokio svorio. O “Roxanne” iš tango baladės tampa epiška, vilnijančia simfonine meilės daina. Tenka pripažinti, kad simfoninis orkestras ne tik išplečia muzikos erdvę, prideda naujos galingos energijos, bet ir įlieja romantikos – ten, kur, regis, jos ir taip netrūksta. Ir visa tai skamba skoningai, solidžiai, brandžiai.

Šio albumo pristatymą galėsime išgirsti ir Lietuvoje. Pirmą kartą Vilniuje apsilankęs dainininkas lengvai subūrė beveik dvylikos tūkstančių klausytojų minią, šįkart bilietų skaičius – ribotas. Koncerto, rugsėjo 17-ąją vyksiančio “Siemens” arenoje, bus galima klausytis vien iš sėdimų vietų, kurių organizatoriai žada tik 9 tūkst. Bilieto kaina – nuo 150 Lt.

Įdomūs faktai apie Stingą

• Stingas yra koncertavęs su Luciano Pavarotti.

• Daina “Every Breath You Take” yra oficialiai pripažintas kaip dažniausiai radijo klausytojų pageidaujamas kūrinys.

• Stingas yra didelis futbolo mėgėjas.

• Muzikantas yra Madonnos sūnaus Rocco krikštatėvis.

• Mėgstamiausias Stingo muzikos stilius – džiazas, nemėgstamiausias – rokenrolas.

• Stingas albumą “Nothing Like the Sun” yra skyręs savo motinai.

Šeštadienį 18 val. 30 min. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – garsiausios lietuvių operos solistės Violetos Urmanos koncertas. Primadona atliks Giacomo Puccini, Giuseppe’s Verdi ir Richardo Wagnerio operų arijas, taip pat duetus kartu su savo gyvenimo draugu italų tenoru Alfredo Nigro.

Bilietų kainos – nuo 250 iki 300 Lt.