Lapkričio 22 d. Vilniuje vykusios konferencijos „Efektyvus viešasis transportas – kokia kaina?“ dalyviai ne tik pateikė saugaus, netaršaus transporto, jo paslaugų Europoje viziją, bet ir iš arčiau pažvelgė į susisiekimo sistemos problemas, aptarė jų sprendimo būdus.

Susisiekimo ministerijos globojamoje konferencijoje, kurią organizavo Europos geležinkelių transporto įmonių ir infrastruktūros valdytojų bendrija (CER), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, pranešimus skaitė bei mintimis apie transporto ateitį dalijosi EK viceprezidento pavaduotojas transporto klausimais Keiras Fitchas, Lenkijos infrastruktūros viceministras Andrzejus Masselis, VGTU dėstytojai ir profesoriai. Konferencijai pirmininkavo 77 Europos geležinkelių transporto bei infrastruktūros įmones vienijančios CER bendrijos vykdomasis direktorius dr. Johannesas Ludewigas.
Šios konferencijos dalyviai vieningai sutarė, kad valstybės turėtų atverti nacionalines rinkas konkurencijai, o žmonėms turėtų būti užtikrintos lengvai prieinamos, aplinkai nekenksmingos viešojo transporto paslaugos. Todėl daug dėmesio skirta EK transporto politikos Baltojoje knygoje iškeltam tikslui padidinti judrumą bei sumažinti oro užterštumą.
Renginio organizatoriai priėmė deklaraciją, kuria, tarp kitų tikslų, pabrėžė siekį tinkamai finansuoti viešojo transporto paslaugas, kad šios būtų našios, taip pat stengtis socialinius, ekonominius ir politinius pranašumus paversti konkrečiomis investicijomis gyventojų naudai.
Tačiau ką reikėtų daryti, kad šios skambios kalbos virstų realybe? Specialistai ir politikai pripažįsta – reikalingos didesnės investicijos į infrastruktūrą ir eksploataciją. J.Ludewigas tvirtino, kad kol valdžios institucijos užsakinės viešojo transporto paslaugas, tačiau neskirs joms būtino finansavimo, žymesnės pažangos šioje srityje nebus. Nutarta stiprinti ir viešojo transporto reguliatorių vaidmenį. Konferencijoje viešėjęs susisiekimo viceprezidentas Arūnas Štaras neslėpė, kad visa tai reikalauja permainų.

Gruodžio 3-iąją Vilniaus šokio teatre bus surengta konferencija „TEDxVilnius“, skirta mokslo, meno, verslo ir kitų aktyvių visuomenės grupių atstovams pasidalyti idėjomis ir rasti bendraminčių.
Tarp jau paskelbtų šių metų pranešėjų minimi vienas iš „Windows Phone“ programuotojų Gediminas Ramanauskas, tarptautinių lindihopo konkursų laureatai šokėjai Eglė Regelskis ir Martynas Stonys, prozininkė ir dramaturgė Aistė Ptakauskė, buvusių Sovietų sąjungos šalių gyvenimą dokumentuojantis britų fotografas Richardas Schofieldas ir kiti. Visi pranešimai bus skaitomi anglų kalba.
“TEDx” yra nepriklausoma, vietos bendruomenių organizuojama pasaulinės TED konferencijos dalis. Per dvejus metus surengta beveik 2000 “TEDx” renginių visame pasaulyje. Lietuvoje “TEDx” pradėta 2009 m. Kauno technologijos universitete, o pernai įvyko pirmoji „TEDxVilnius“ konferencija. Ji buvo skirta 100-ui dalyvių ir sulaukė per 1000 tiesioginės transliacijos žiūrovų internete. Šiemet tikimasi 450 dalyvių ir 10 tūkst. žiūrovų internete.
„TEDx” yra puiki priemonė ne tik paskleisti, aptarti įdomias idėjas, bet ir suburti bendraminčius, sukurti ir įgyvendinti naujas iniciatyvas. Dažnai kritinė masė aktyviai veikiančių žmonių tampa „sprogstamuoju“ užtaisu įgyvendinant ambicingus tikslus, galinčius iš esmės pagerinti bendruomenę, visuomenę ar net visą pasaulį“, – įsitikinęs konferencijos globėjas verslininkas Vladas Lašas.
Priminsime, kad pasaulinė TED konferencija jau 27-us metus kasmet organizuojama Kalifornijoje. Joje, be įvairių mokslininkų ir inovacijų entuziastų, idėjomis yra dalijęsi tokios asmenybės kaip Billas Clintonas, Gordonas Brownas, Bono, Jamie Oliveris ir kiti. Dauguma tiek TED, tiek “TEDx” pranešimų yra nemokamai prieinami internete.

Rugsėjo 12 d. Romoje (Italijos Respublika) vykusioje konferencijoje “Neapykantos, nusikaltimai prieš krikščionis: atsakas ir prevencija” pareikšta, kad ESBO narės privalo dėti daugiau pastangų siekiant išvengti ir apsisaugoti nuo nusikaltimų prieš krikščionis.

“Lietuva visais laikais pasižymėjo tolerancija kitatikiams. Lietuvoje šalia vieni kitų taikiai gyvena įvairių religinių konfesijų atstovai. Tuo tarpu pasaulyje vis dar vyksta įvairūs nusikaltimai prieš krikščionis. Nustatyta, kad kas penkias minutes pasaulyje nuo persekiojimų žūsta vienas krikščionis”, − sakė iš konferencijos Romoje sugrįžusi Seimo delegacijos ESBO PA vadovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Anot V. Aleknaitės, dažniausiai pasitaikantys nusikaltimai: šventovių, kapinių išniekinimas, padegimai, krikščionių nuosavybės niokojimas, pasikėsinimai į kunigus, vienuolius. Daugiausia nusikaltimų įvykdoma tose vietovėse, kuriose krikščionys sudaro religinę mažumą, tačiau konferencijos dalyviai iš daugelio ESBO valstybių narių labiausiai pabrėžė susirūpinimą dėl krikščionių diskriminacijos ir jų teisių suvaržymo tradiciškai krikščioniškomis laikomose šalyse.

Pasak statistikos, penkios iš dešimties pasaulio šalių, kuriose iki 2009 metų labiausiai kilo socialinis priešiškumas religijai yra Europoje: tai Bulgarija, Danija, Rusija, Švedija, Jungtinė Karalystė.

Tam, kad ši smerktina žmogaus teisių pažeidimo forma būtų išrauta su šaknimis, reikia, kad krikščionys pilnavertiškai dalyvautų viešajame gyvenime, kad visuomenė atvirai apie tai diskutuotų, rinkti patikimą informaciją apie diskriminacijos atvejus, tobulinti švietimą, auginti visuomenės supratimą ir toleranciją.

Apie ESBO konferenciją Romoje

“Neapykantos nusikaltimai prieš krikščionis: atsakas ir prevencija” konferencijoje dalyvavo 150 atstovų iš 56 ESBO šalių, religinės bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos. Lietuvą atstovavo: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Seimo delegacijos ESBO PA vadovė, ESBO PA Politikos ir saugumo komiteto pranešėja, Evaldas Ignatavičius, užsienio reikalų viceministras, ambasadorius Alfonsas Eidintas, prof. kun. Andrius Narbekovas.

Vilija Aleknaitė-Abramikienė kalbėdama konferencijoje pasidžiaugė reikšmingu ESBO, kaip organizacijos, o taip pat ir ESBO PA indėliu, ginant ir įgyvendinant valstybėse narėse religijos laisvę. Šių metų liepos pradžioje Belgrado sesijoje priimta rezoliucija prieš netoleranciją ir krikščionių diskriminaciją ESBO erdvėje.

„Religijos laisvė – tai vaistai nuo totalitarizmo“, − sakė Seimo narė. Ji priminė susirinkusiems, jog po Antrojo Pasaulinio karo Sovietams okupavus Lietuvą, krikščionių persekiojimas ir nusikaltimai prieš juos buvo įprasta praktika. Neapykanta „priešams“, t. y. kunigams ir tikintiesiems, buvo Sovietų politikos atributas. Neapykantos skatinimas buvo metodas, kurio pasekmės visiems gerai žinomos. Kaip ir absoliuti dauguma konferencijos dalyvių, ji išreiškė susirūpinimą dėl mūsų dienomis nuolat eskaluojamo priešiškumo krikščionybei Europos žiniasklaidoje. „Ką reiškia šis priešiškumas“, − klausė Seimo narė, − jeigu tai emocija, aiškinkimės kodėl, o jei tai metodas, tada − koks jo tikslas. Bet kuriuo atveju neapykanta neatneša nieko gero, todėl Lietuvos delegacijos ESBO PA vadovė savo kalboje pabrėžė, jog pritaria prof. Massimo Introvigne siūlymui įsteigti Krikščionių kankinių atminimo dieną ESBO valstybėse narėse.

Susitikime dalyvavo net trys Lietuvos pirmininkavimo metu paskirti aukštieji ESBO pareigūnai: ESBO generalinis sekretorius Lamberto Zannier, ESBO Žmogaus teisų biuro vadovas Janez Lenarčič, Massimo Introvigne – ESBO pirmininko asmeninis atstovas kovoje su netolerancija ir diskriminacija prieš krikščionis, Arkivyskupas Dominique Mamberti, Šventojo Sosto Sekretorius Ryšiams su Valstybėmis, Metropolitas Hilarion of Volokolamsk, Maskvos Patriarchato Departamento Ryšiams Pirmininkas.

Pagrindinė mintis, kurią išreiškė aukštieji pareigūnai ir konferencijos dalyviai yra ta, jog neapykantos skatinimas viešoje erdvėje veda prie neapykantos nusikaltimų, kuriems ESBO skiria didelį dėmesį, nes jie kelia grėsmę visuomenei. Padaryta jau nemažai siekiant užkardyti neapykantos nusikaltimus prieš žydus, musulmonus, tautines, religines ir kitas mažumas. Tačiau krikščionių denominacijos iki šiol nebuvo ginamos. Kaip rodo praktika, ne vien mažumai, bet ir daugumai priklausantys asmenys gali tapti neapykantos nusikaltimų aukomis. Šalys narės paragintos sustiprinti neapykantos nusikaltimų prevenciją atitinkamai koreguodamos savo įstatymus bei jų įgyvendinimo praktiką.

Konferenciją Romoje organizavo ESBO Demokratijos ir žmogaus teisų (ODIHR) biuras Varšuvoje ir pirmininkaujanti šalis – Lietuva.

Faktai apie prevenciją prieš neapykantą krikščionims

• Terminas „kristofobija“ arba „kristianofobija“ pirmą kartą buvo paminėtas teisininko specialisto Joseph Weiler. Šis terminas buvo pristatytas tarptautinėms institucijoms 2004 metų gruodį, kada Europos Sąjunga atmetė Rocco Buttiglione‘s, praktikuojančio kataliko, kaip ES komisijos nario kandidatūrą. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisija Ženevoje dabar įvardija tris lygiaverčius reiškinius: anti-semitizmą, islamofobiją ir kristianofobiją.

• Pagal „Pew Forumą dėl religijos ir visuomeninio gyvenimo“, iki 2009 metų penkios iš 10 pasaulio šalių, kuriose socialinis priešiškumas susijęs su religija pakilo daugiausiai, yra Europoje: Bulgarija, Danija, Rusija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

• Religijos laisvė yra pripažįstama visuose pagrindiniuose tarptautiniuose žmogaus teisės aktuose. Pagal Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaraciją (1948 m.) „Kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas ir atliekant apeigas“ (VŽTD, 18 straipsnis).

• Detalus religijos laisvės aprašymas randamas Romos Katalikų Bažnyčios dokumente Dignitatis Humanae, kuris buvo priimtas 1965 metais Popiežiaus Pauliaus VI pritarimu.

• Helsinkio ESBK Akto (1975 m.) 7 principas, pabrėžia, kad kiekvienas individas turi teisę praktikuoti ir išpažinti religiją arba tikėjimą pagal jo sąžinės balsą.
• Jungtinių Tautų deklaracija dėl pašalinimo visų netolerancijos ir diskriminacijos formų, pagrįstų religija ir tikėjimu, kuri buvo priimta 1981 metais lapkričio 25 dieną, pabrėžia religijos institucijų laisvę skatindama teisę „pasirinkti, priimti ir pakeisti personalą pagal jų atitinkamus reikalavimus bei standartus“.
• Ši teisė taip pat yra išreikšta Vienos ESBK Konferencijoje (1986-1989 m.), kurioje buvo siūlyta Vakarų šalims svarstyti religijos bendruomenių norą dalyvauti viešajame dialoge, įskaitant ir masinę žiniasklaidą.
• Pamatinių Europos Sąjungos Teisių Chartijos 10 straipsnis yra skiriamas minties, sąžinės ir religijos laisvei.
• 2009 m. liepos 9-10 d. Vienoje ESBO priėmė Rekomendacijas Pilietinės visuomenėms atstovams, kuriose sakoma: “Valstybės narės yra skatinamos aktyviai kurti atmosferą viešoje erdvėje, kurioje skleistųsi laisvė tikėjimui ir religijai, o religijų bendruomenės dalyvautų pilnavertiškame ir produktyviame dialoge. Ši erdvė turi būti atvira visiems, ir masinė žiniasklaida gali vaidinti svarbų vaidmenį šios erdvės kūrimui“.

• 2010 m. kovo 11 d. Specialus pranešėjas dėl religijos arba tikėjimo laisvės Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Taryboje teigė: „Tai yra labai apgailėtina kad visuomenės su aukštu pajamų ir išsilavinimo lygiu išreiškė atvirą nenorą viešiems religijos simboliams“.
• 2011 m. sausio 1 d. popiežius Benediktas XVI teigė, kad „Krikščionys dabar yra religinė grupė, dėl savo tikėjimo sulaukianti daugiausia persekiojimų“.

• Šių metų kovo 16 d. Europos Parlamente vykusiame seminare pripažinta, kad diskriminacija ir netolerancija krikščionims egzistuoja ir Europos Sąjungoje.

• Šių metų birželio mėnesio pradžioje nauja ESBO studija atskleidė jog pasauliniu mastu 105 tūkstančiai krikščionių per metus (vienas kas 5 minutes) yra nužudomi dėl jų įsitikinimų ir religijos.

• Šių metų ESBO PA sesijoje, vykusioje liepos 6-10 dienomis Belgrade, priimta rezoliucija prieš netoleranciją ir krikščionių diskriminaciją ESBO erdvėje. 12-as Rezoliucijos straipsnis rekomenduoja viešą diskusiją apie netoleranciją ir diskriminaciją prieš krikščionis ir apie jų teisę pilnavertiškai dalyvauti viešajame gyvenime. 15 straipsnis skatina žiniasklaidos atstovus neskleisti išankstinių nusistatymų prieš krikščionis ir kovoti su stereotipais. 16 straipsnis ragina krikščionių Bažnyčias toliau dalyvauti visuomeniniame gyvenime taip prisidedant prie visų žmonių orumo apgynimo, laisvės ir socialinės sanglaudos.

"Veido" archyvas

Europos ir Lietuvos perspektyvos neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir profesinio mokymo srityje vakar aptartos ir pristatytos Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Socialinės integracijos ir profesinės reabilitacijos praktika, problemos ir iššūkiai“.

Spaudos konferencijos iniciatorė Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Vincė Vaidevutė Margevičienė pastebėjo, kad palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvos rezultatyvumas profesinės reabilitacijos, mokymo ir neįgaliųjų integracijos į darbo rinką kol kas yra žemas. „Žmonių su specialiais poreikiais mūsų valstybėje  yra iš tikrųjų nemažai. Ir tas nuolatinis kalbėjimas, kad gaukite pašalpas ir būkite ramūs, nėra mūsų valstybės prioritetas. Mūsų valstybės prioritetas yra suteikti lygias galimybes kiekvienam valstybės piliečiui pagal jo poreikius ir gebėjimus: suteikti išsilavinimą, darbą, galimybę oriai gyventi, dirbti ir užsidirbti. Tad profesinė reabilitacija yra labai svarus dalykas. Šiandien apie tai kalbame tarptautinėje konferencijoje, vykstančioje Seime“, –  sakė V. V. Margevičienė.

Tarptautinės konferencijos iniciatoriai – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Lietuvos profesinės reabilitacijos ir profesinio mokymo konfederacija.

Pasak Seimo narės, sėkmingą socialinę integraciją ir profesinę reabilitaciją užtikrintų reabilitacijos klinikų, centrų ir mokymo įstaigų nuolatinė ir sisteminės partnerystė, taip pat reabilitacijos ir profesinio mokymo bei integracijos paslaugų kokybės standartų bei geros praktikos principų įdiegimas, socialinių įmonių plėtra bei gebėjimas dirbti pelningai.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Europos Specialiųjų poreikių mokymo plėtros agentūros atstovė Mary Kyriazopoulou pastebėjo, kad Europos Sąjungos šalys turi sutelkti pastangas ir mokytis viena iš kitos, nes ekonominė padėtis ES, nėra gera, o tai atsiliepia ir profesinės reabilitacijos kokybei. Apie socialinės integracijos ir profesinio mokymo padėtį Lietuvoje kalbėjo Lietuvos profesinės reabilitacijos ir mokymo konfederacijos prezidentė Lucija Jurgelaitienė. VšĮ „Vilties žiedas“ direktorės pavaduotoja Irena Pranckevičiūtė priminė, jog socialinės inovacijos leidžia pasiekti neįtikėtinų rezultatų: neįgalūs asmenys, kurie yra ilgalaikiai bedarbiai, įsidarbina, pradeda gyventi kitokios kokybės gyvenimą, sėkmingai dirbti.  „Darbo birža prognozuoja, kad 2011 metais Lietuvoje bus 280 tūkstančių bedarbių, iš kurių 40 proc. – ilgalaikiai. Tai didžiuliai skaičiai ir problema. Jos sprendimui būtina partnerystė, bendradarbiavimo modeliai, į kuriuos turi būti įtraukti viešasis sektorius ir verslas“, – kalbėjo I. Pranckevičiūtė.

Parlamentarė V. V. Margevičienė priminė, jog visgi sėkmingi kaimyninių šalių pavyzdžiai bei kitų Europos Sąjungos šalių praktika rodo, kad neįgaliųjų integracijos į darbo rinką efektyvumas priklauso nuo daugelio faktorių, kurių vienas pagrindinių Lietuvoje turėtų būti – integruoto Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Ūkio ir Teisingumo ministerijų požiūris į profesinę reabilitaciją ir integraciją.

„Turime ir galime pasirūpinti šalies neįgaliųjų teisine padėtimi, aktyvinti socialinių įmonių indėlį į šalies ekonomiką, neįgaliųjų integraciją į darbo rinką. Geriausių rezultatų pasiektume nuolat skatindami  darbdavių ir valdininkų pozityvų požiūrį į neįgaliųjų galimybes dirbti“,  – pabrėžė V. V. Margevičienė.

Šiais metais konferencijų ir jų dalyvių skaičius auga, tačiau jų organizavimo ir bilietų į jas kainos ir toliau krinta. Tokią tendenciją pastebi tiek verslo konferencijų organizatoriai, tiek ir patys jų dalyviai. Nors esama pavyzdžių, kai konferencijos dalyvio mokestis siekia iki kelių tūkstančių litų, vis dėlto tai veikiau išimtys nei taisyklė, ir tokių bilietų parduodama itin mažai.

Štai Vilniaus konferencijų centro vadovas Giedrius Čiupaila sako, kad dalyvio mokestis įvairiose profesionalams skirtose konferencijose dabar yra maždaug 30 proc. mažesnis nei iki krizės. Konferencijas organizuojančios kompanijos “Infoprojektai” vadovas Mindaugas Žiukas patikslina, kad 2008-aisiais dalyvio mokestis įvairiose konferencijose prasidėdavo nuo 600–800 Lt už dieną, o dabar – 300–400 Lt.

Kita vertus, specialistai teigia, kad konferencijų verslas iš lėto atsigauna. Naujienų agentūros BNS duomenimis, kai kuriose srityse konferencijų organizuojama jau panašiai kaip ir prieš sunkmetį.

“Jaučiame, kad įmonės atleidžia vadeles, vis dažniau savo darbuotojus išleidžia į įvairius mokymus ir seminarus. Tarkime, mes organizuojame konferencijas dviejų sričių specialistams – finansų vadovams ir rinkodaros specialistams, ir matome, kad dalyvių skaičius šiems profesionalams skirtuose renginiuose yra padidėjęs daugiau nei du kartus”, – apibendrina Vilniaus konferencijų centro vadovas G.Čiupaila.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė penktadienį išvyksta į Miuncheno saugumo konferenciją, kur bus aptariami transatlantinio saugumo klausimai.

Renginys vyksta tuo metu, kai vis garsiau kalbama apie aktyvesnį Rusijos ir NATO bendradarbiavimą, kuris kelia nerimą kai kuriems Lietuvos pareigūnams.

Konferencijos išvakarėse Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad jeigu Rusijai ir NATO nepavyks susitarti dėl bendros priešraketinės gynybos sistemos kūrimo Europoje, Maskva bus priversta imtis žingsnių apginti savo saugumą.

Miunchene Jungtinės Valstijos ir Rusija apsikeis ratifikaciniais raštais dėl strateginę branduolinę ginkluotę ribojančios sutarties.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė, kad R.Juknevičienė Miunchene ketina daug dėmesio skirti ir įprastinės ginkluotės Europoje sutarties režimui.

Pernai D.Grybauskaitė buvo pareiškusi, kad JAV ir Rusijos derybos dėl nusiginklavimo galėjo neatitikti Baltijos šalių regiono interesų.

Į Miuncheną ketina atvykti JAV ir Rusijos diplomatijos vadovai Hillary Clinton (Hilari Klinton) bei S.Lavrovas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas).

Filmas “Tikra istorija. Teheranas 43″, skirtas žvalgų porai – Gevorkui ir Goarai Vartanianams, sausio 24-25 dienomis bus rodomas per Pirmąjį televizijos kanalą, pranešė Rusijos išorės žvalgybos spaudos biuro vadovas Sergejus Ivanovas.

“Tai vienas dokumentinio-meninio ciklo “Dvikovos” filmas, kurį Pirmajam kanalui parengė studija “Artel”. Jame pasakojama apie užsienio žvalgybos darbuotojus, dalyvavusius lemtinguose Antrojo pasaulinio karo įvykiuose”, agentūrai “Interfax” pasakojo S.Ivanovas.

Vartanianai labai daug padarė, kad 1943 metais Teherane neįvyktų pasikėsinimas į Josifą Staliną,Winstoną Churchillį (Vinstoną Čerčilį) ir Frankliną Rooseveltą (Frankliną Ruzveltą).

“Vartanianai dirbo jaunimo būryje, ir būtent jie aptiko vokiečių diversantų grupę. Apie tai jie pranešė sovietų rezidentūros vadovybei, o toliau šiuo reikalu užsiėmė darbuotojai, kuriems reikėjo nukenksminti priešus”, – pasakojo S.Ivanovas.

Vartanianų tarnyba Irane truko iki 1951 metų ir tapo svarbiausiu jų gyvenimo etapu. Tai vienintelis jų agentūrinės veiklos “puslapis”, kurį kol kas galima atskleisti, pažymėjo jis.

Filmo premjera bus rodoma per Goaros Vartanian gimtadienį – sausio 25 dieną jai sukanka 85-eri.

Valdovų rūmų atkūrimo projekto koordinatorius Audronis Katilius šį prieštaringai vertinamą 367 mln. litų kainuojantį objektą Vilniaus centre pavadino istorinio pastato pavidalą turinčiu gaubtu, kurį nuspręsta statyti siekiant apsaugoti atkastas istorines liekanas.

Ketvirtadienį konferencijoje “Kam naudinga nacionalinės svarbos projektą aplipdyti skandalais, o Valdovų rūmų atkūrėjus paversti situacijos įkaitais?” dalyvavę Valdovų rūmų atstatymui vadovavę paveldosaugininkai, architektai ir statybininkai sakė esantys įsitikinę, jog šio objekto atkūrimas vyko skaidriai.

Jie abejojo neseniai paskelbtomis kritiškomis Valstybės kontrolės išvadomis apie šias statybas ir buvo įsitikinę, jog prokurorai, kurie šiuo metu taip pat jas vertina, nieko neteisėto šiame procese neras.

“Prieš pradedant rūmų atkūrimą, o dar tiksliau prieš pradedant tyrimus, reikėjo apsispręsti, ką mes darysime. Atkast, palikt sunykimui tokias svarbias ir reikšmingas Lietuvos istorijai liekanas negalima buvo. Aišku, žymiai pigiau būtų kainavęs kažkoks stiklinis gaubtas, kaip čia buvo siūloma – kaip Luvro piramidė”, – konferencijoje sakė A.Katilius.

“Bet įsivaizduokime senamiestyje, Lietuvos širdyje, praktiškai regeneruojamų pilių viduryje kažkokį milžinišką naujadarą, kuris būtų iš naujų, pigių medžiagų. Kaip tai atrodytų? Palaipsniui buvo prieita prie išvados – kadangi reikalinga sudaryti reikiamą mikroklimatą liekanų apsaugai, reikia daryti gaubtą, tačiau tas gaubtas turėtų istorinio pastato, buvusio šitoje vietoje, pavidalą”, – kalbėjo jis.

Rūmų statytojai negalėjo įvardyti konkrečių skaičių, kiek kainavo konkretūs atkūrimo darbai – statyba ar projektavimas.

“Dokumentus reikia pažiūrėti, čia šimtai darbų”, – į klausimą, kiek kainavo senoviniu būdu atliktas pastato išorės sienų tinkavimas, atsakė vienas konferencijos dalyvių.

Paklausus, kodėl pastato statyba ir projektavimas vyko kartu, Projektavimo ir restauravimo instituto direktorius architektas A.Katilius sakė, jog nuolat buvo atkasami nauji mūrai, todėl kiekvienąkart reikėjo naujų projektavimo darbų.

“Kažkas atkasama, pasiekiamas mūro pamatų padas, bet tai yra dar ne seniausi mūrai, kiti yra. Tam, kad kasti toliau, archeologinių tyrimų metu, reikia. kad statybininkai pamatus sutvirtintų, ir taip kelis kartus. Buvo parengta išankstinė retrospekcija, įsivaizdavome, kaip kas bus, tačiau kiekvieną kartą atkasus neįmanoma buvo žinoti, ką rasime. Pastoviai rasdavome ką nors kito, ir tai koreguodavo visus sprendimus”, – sakė architektas.

Tam, kad dalis rūmų galėtų priimti lankytojus, A.Katiliaus teigimu, dar reikėtų 32 mln. litų, o visam komplekso užbaigimui reikia 103 mln. litų. Valdovų rūmų projekto vadovas Ričardas Bitovtas sakė, kad rūmai lankytojus galėtų priimti kitų metų pabaigoje.

Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas tvirtino, kad rūmų atstatymą teigiamai vertina Vakarų šalių ekspertai ir specialistai, o atstatymo eiga rodoma tarptautiniuose paveldosaugos kataloguose. Pasak jo, Valdovų rūmų vietoje rasti radiniai leidžia “perrašyti Lietuvos istoriją” ir “patikslinti Lietuvos krikščioniškosios civilizacijos chronologiją”.

“Valdovų rūmų teritorija, jos radiniai – ne šiaip kokia šukelė, kaip neseniai buvo kalbama – tai daugiau nei 300 tūkst radinių, tiesiogiai susijusių su Lietuvos istorija, kultūros ir meno židinių, valstybės valdovų rezidencija. Valdovų rūmų atkūrimo projektas kur kas palankiau, o tiksliau – itin teigiamai, vertinamas pasaulinės bendruomenės specialistų, ne save pristatančių specialistais, bet tikrų specialistų”, – kalbėjo V.Dolinskas.

Jis svarstė, “kodėl kai kurie politikai ypatingai didelį dėmesį skiria Valdovų rūmams ir dažnai skleidžia tikrovės neatitinkančius faktus” bei pažymėjo, kad Valstybės kontrolės išvados apie šį objektą paskelbtos tą dieną, kai ši institucija “po poros valandų turėjo atsiskaityti už darbą Seime”.

Kalbėdamas apie atkūrimo metu pabrangusius istorinius tyrinėjimus ir keliskart rengtas keliones į Italiją, jis pabrėžė, kad istorikai “ištisais metais sėdi bibliotekose ir archyvuose kartais nieko nerasdami”.

Valstybės kontrolės išvados atskleidė kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmų statyba pabrango nuo 114 mln. iki daugiau kaip 367 mln. litų.

Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo Vilniuje atstatant LDK valdovų rūmus.

Tyrimas pradėtas susipažinus su Valstybės kontrolės pateikta audito ataskaita ir įvertinus joje pateiktus faktus bei gavus papildomų duomenų. Prezidentė susidariusią situaciją pavadino sudėtinga.

Valstybės kontrolės duomenimis, per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios LDK valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų. Auditoriams užkliuvo, kad statant naują pastatą taikyti restauraciniai darbų įkainiai.

Pavienės nacionalinės pastangos neįveiks globalių iššūkių internete, todėl tarptautinė bendruomenė turi stiprinti bendradarbiavimą, teigia Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Be globalaus elektroninio tinklo neįsivaizduojamas šių dienų verslas, kultūra, laisvalaikis“, – kalbėjo prezidentė.

Ji atkreipė dėmesį, jog per pastarąjį dešimtmetį išaugo nepilnamečių išnaudojimas, vagystės, dešimteriopai – interneto incidentų skaičius. Todėl siekiant stabilumo internete, būtinas bendradarbiavimas tarp verslo ir valdžios.

„Išlaikykime interneto kaip laisvos erdvės principus“, – ragino D.Grybauskaitė.

Vilniuje viešinti už skaitmenines technologijas atsakinga Europos Komisijos narė bei viceprezidentė Neelie Kroes taip pat pareiškė, jog siekiant, kad interneto „sėkmės istorija“ tęstųsi, Vyriausybės ir privatus verslas turi bendradarbiauti.

Su tuo sutiko ir antradienį diskusijas pradėję verslo atstovai. Bendrovės „Google“ atstovas Maxas Senges, kuris vienoje didžiausių pasaulyje interneto paieškos ir reklamos bendrovių yra atsakingas už diskusijas interneto valdymo ir politikos klausimais, forume taip pat teigė, jog verslas ir valdžia turi siekti „konsensuso“, pridūręs, jog internetas neturėtų būti reguliuojamas valstybės.

Pasauliniame Interneto valdymo forume IGF-2010 tikimasi sulaukti apie pusantro tūkstančio dalyvių iš 70 pasaulio valstybių, jame dalyvaus įmonių „AT&T“, „Google“, „Facebook“, „Microsoft“, „PayPal“, „Cisco“, įvairių pasaulio reguliavimo tarnybų, universitetų atstovai. Šiuo metu Vyriausybė svarsto Susisiekimo ministerijos pateiktą Informacinės visuomenės plėtros 2010-2015 strategiją. Joje Susisiekimo ministerija siūlo kompensuoti interneto įvedimą ar abonentinį mokestį mažiausias pajamas turintiems šalies gyventojams.

Tą daro ir Lietuva, tiesianti plačiajuosčio interneto tinklus šalies kaimiškose vietovėse. Šiuo metu plačiajuosčiu internetu gali naudotis apie 80 proc. šalies gyventojų. 2015 m. spartusis internetas būtų pasiekiamas 98 proc. šalies gyventojų. Šalyje jau dabar įkurtas tankiausias Europoje nemokamų viešųjų interneto prieigos taškų tinklas. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas Jomas Kwamas Sundaramas pabrėžė, kad interneto plėtra neturėtų būti savitikslė.

“Ėjimas į priekį dėl ėjimo nėra geras dalykas. Mes turime išmokti pastarųjų penkerių metų pamokas ne vien tik per patirtį forume, bet ir per tai, kuo internetas tapo ir kas yra atsitikę su interneto vartotojais. Visos šalys sutaria, kad forumas turi būti tęsiamas, bet mes turime labai gerai pagalvoti, kaip mes galime tobulėti”, – sakė ekonomikos profesorius iš Malaizijos.

Vilniuje oficialiai atidarytas keturias dienas vyksiantis pasaulinis Interneto valdymo forumas IGF-2010 bendrai diskusijai sukvietė interneto politikos lyderius ir inovatorius iš daugelio pasaulio valstybių.

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) statistiniais duomenimis, 2009 m. pabaigoje internetu pasaulyje naudojosi 1,8 milijardo žmonių. Interneto valdymo forumą Vilniuje rengia Jungtinių Tautų (JT) Generalinis sekretoriatas kartu su Susisiekimo ministerija. Šiame forume dalyvauja ne tik JT ir Vyriausybės, bet ir stambiausių interneto kompanijų, nevyriausybinių organizacijų, akademinio pasaulio atstovai. Tai svarbiausias metinis pasaulinis renginys interneto valdymo srityje, tokio masto renginių Lietuva iki šiol nebuvo rengusi.

Komentuodamas pasaulinį  interneto forumą Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pasakojo:

Pasaulinį Interneto valdymo forumą galima drąsiai vadinti pačiu didžiausiu kada nors Lietuvoje vykusiu tarptautiniu verslo renginiu. Juo labiau, kad šis forumas yra Jungtinių Tautų Organizacijos dalis. Lietuvai šis renginys yra didelė galimybė ir postūmis tobulėti, o taip pat nemenkas iššūkis.

Jei viskas pasiseks, tokių renginių ateityje galime turėti dar daugiau. Tai didelė nauda tiek šalies verslui, tiek ir įvaizdžiui.

Simboliška, kad daugelio pasaulio valstybių interneto politikos lyderius ir inovatorius sukvietęs forumas vyksta Lietuvoje – juk esam pirmieji Europoje ir penkti pasaulyje pagal sparčiausios šiuolaikinės technologijos – šviesolaidinio interneto naudojimą namų ūkiuose. Ne viena Europos valstybė yra įvertinusi Lietuvą kaip pavyzdį, siekiant įdiegti šią pažangią technologiją savo šalyje, ne viena valstybė prašo pasidalinti patirtimi siekiant jau kasdiene būtinybe tapusio spartaus interneto diegimo.

Galime didžiuotis, kad Lietuvoje ne tik sparčiai plėtojamas informacinių technologijų sektorius, bet vis daugiau viešųjų paslaugų „keliasi“ į internetą. Atokiuose kaimiškuose regionuose žmonėms sudarytos galimybės nemokamai naudotis internetu bibliotekose ir kitose švietimo įstaigose. Pagal nemokamų viešųjų prieigų prie interneto tinklą Europoje taip pat esame lyderiai.

Tačiau mes nesirengiame užmigti ant laurų. Todėl šioje konferencijoje tikimės pasisemti naujų žinių, kurios padėtų mums toliau eiti į priekį.

Vilniuje vykstantis forumas čia dalyvaujančioms interneto milžinėms „Facebook“, „Google“, „Microsoft“, „Cisco“, „PayPal“ ar kitoms taip pat naujai atveria Lietuvą.

Žinau, kad Interneto valdymo forumo Vilniuje nekantriai laukė daugelis šalies informacinių technologijų įmonių. Juk tai išskirtinė proga akis į akį susitikti su pasaulinių informacinių technologijų kompanijų vadovais ir atstovais, galimybė užmegzti ryšius, tartis dėl užsakymų ar investicijų į savo verslą.

Lietuva turi infrastruktūrą, turi informacinių technologijų specialistų, profesionalų, esame įdomūs verslui, galime pasiūlyti puikias investicijų sąlygas, patirtį bei žinias. Todėl tikiu, kad Vilniuje surengtas forumas taps stipriu postūmiu tolesniam verslo bendradarbiavimui ir duos ilgalaikės naudos teik Lietuvos verslui, tiek valstybei.

Dar spartesnę informacinių ir ryšių technologijų plėtrą esame numatę 2010–2015 m. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, kurią įgyvendinę pagal daugelį rodiklių – interneto skvarbą, mokančių dirbanti kompiuteriu skaičių, viešųjų e-paslaugų teikimą – būsime pasiekę Europos Sąjungos keliamus tikslus.

Mes užsibrėžėme tikslą, kad po kelių metų internetu nuolat naudotųsi trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų, o kompiuteriu mokėtų dirbti keturi iš penkių. Norime, kad internete daugėtų viešųjų ir verslo paslaugų. Tai skatins žmonės dažniau naudotis internetu, gauti daugiau praktinės naudos.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Valdas Kišonas, komenduodamas šiandieninę interneto padėtį Lietuvoje, pasakojo:

Į žurnalistų klausimą, kodėl per keletą metų Lietuva labai staigiai tapo kompiuterizuota  -pagrindinės priežastys tai nulėmusios. Armino Rakausko, Informacinės visuomenės plėtros komiteto planavimo ir stebėsenos skyriaus vedėjo, komentaras paprastas: „Negalima būtų teigti, kad tai įvykdo per kelis paskutinius metus, nes kompiuterių ir interneto naudotojų skaičius augo nuosekliai ir sparčiai gana ilgą laiką. Galima būtų paminėti kelis veiksnius, lėmusius tokį stabilų augimą:

Infrastruktūros plėtra. Siekiant Lietuvoje sukurti plačiajuostį tinklą, apimantį kaimiškąsias šalies vietoves, kuriose verslas nesuinteresuotas plačiajuosčių tinklų infrastruktūros plėtra, nuo 2005 metų pasinaudojant ES struktūrine parama buvo įgyvendinamas projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“. 2007–2013 metų laikotarpiu, tęsiant RAIN projektą, toliau tiesiamos šviesolaidinės kabelinės linijos, kad, projektui pasibaigus, 98 procentų šalies kaimiškųjų vietovių teritorijos gyventojų, valstybės ir viešojo sektoriaus institucijų bei verslo organizacijų galėtų naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis.

Daugeliui Lietuvos gyventojų kompiuterio ar interneto naudojimas tapo kasdieniu reiškiniu: internetu deklaruojami mokesčiai, naudojamasi bankų teikiamomis paslaugomis, ieškoma profesinės ar pramoginio turinio informacijos, t. y. interneto turinio plėtra skatina gyventojus naudotis internetu (kalbama daugiau apie „lietuvišką“ turinį, t.y. privataus ir viešojo sektoriaus teikiamos elektroninės paslaugos ir informacijos visumą t.t.).

Dar viena priežastis – buvo taikomos mokestinės lengvatos įsigyjant kompiuterius ir įsirengiant prieigą prie interneto.

Siekiant didinti naudojimąsi internetu kaimiškosiose šalies vietovėse, daug dėmesio buvo skiriama viešųjų prieigos prie interneto taškų (toliau – VIPT) tinklui kurti. Šiuo metu Lietuvoje yra įsteigti 875 VIPT, todėl Lietuva yra viena iš pirmaujančių Europos šalių pagal VIPT, tenkančių vienam gyventojui, skaičių. Sukurtas VIPT tinklas tiesiogiai prisideda sudarant sąlygas visiems Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ar gyvenamosios vietos, naudotis IRT ir jų teikiamomis galimybėmis. Pažymėtina, kad 85 procentai VIPT veikia viešosiose bibliotekose.

Komentuodamas  interneto prieigos galimybes Lietuvoje IVPK Planavimo ir stebėsenos skyriaus vedėjas Arminas Rakauskas teigė, kad pagal interneto prieigos paslaugų teikimo pasiskirstymą pagal prijungimo būdus interneto paslaugos daugiausiai teikiamos šviesolaidinėmis ryšio linijomis 33,03 proc., xDSL 27,49 proc. judriojo telefono ryšio tinklu 20,43 proc. belaidžio ryšio linijomis 9,01 proc., kebelinės televizijos tinklu 6,35 proc., vietiniais tinklais (LAN) 3,29 proc., skirtąja linija 0,16 proc. ir komutuojamomis linijomis 0,24 proc.. Didžioji dalis šviesolaidinių ryšių linijų, kuriomis teikiamo interneto ryšio paslaugos priklauso AB Teo Lt.

Deja, interneto ryšio kainų palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis neturime galimybės.

Gyventojai jau kurį laiką gali naudotis viešosiomis interneto paslaugomis, jau nekalbant apie el. bankininkystę -  galima internetu užsiregistruoti pas gydytoją, neliko popierinių nedarbingumo palelių ir pan. Kokie artimiausi metu „E“ valdžios projektai pradės veikti.

Gyventojai jau kurį laiką gali naudotis viešosiomis interneto paslaugomis, jau nekalbant apie el. bankininkystę -  galima internetu užsiregistruoti pas gydytoją, neliko popierinių nedarbingumo palelių ir pan

Struktūrinių fondų administravimo skyriaus vedėja Ievas Žilionienė, pasakodama naujausius ir artimiausiu metu pradėsiančius veikti  „E“ valdžios projektai pradės veikti, sakė, kad netrukus apčiuopiamą naudą duos „Vairuotojų pažymėjimų išdavimo/keitimo paslaugų perkėlimas į elektroninę terpę“, kurį vykdo VĮ „Regitra“. Iki šiol vairuotojams, užsisakantiems naują ar keičiantiems seną vairuotojo pažymėjimą, tekdavo važiuoti į valstybinę įmonę „Regitra“ ir rašyti prašymą. Netrukus tai galima bus padaryti elektroniniu būdu – tereiks kompiuterio ir interneto.

Šio projekto metu kuriama informacinė sistema, kurią pasitelkus vairuotojų pažymėjimų išdavimo ir keitimo paslaugos perkeliamos į elektroninę erdvę. Tai sudarys galimybę ne tik lengviau gauti ar pakeisti vairuotojo pažymėjimą, bet ir nepamiršti, kad jau baigiasi pažymėjimo galiojimo laikas – apie tai vairuotojai bus informuojami elektroniniu paštu arba trumposiomis žinutėmis. Be to, pažymėjimus pametę vairuotojai apie tai iškart galės pranešti pasinaudodami kuriama elektronine paslauga, o nauji dokumentai bus pagaminami greičiau. Modernizuota bus ir vairavimo egzaminų laikymo sistema. Pavyzdžiui, laikant praktinę egzamino dalį, bus naudojami skaitmeniniai rašikliai, todėl laikyti egzaminą bus paprasčiau.

Dar vienas naujas elektroninis projektas „Viešosios policijos paslaugos “Pranešimų policijai teikimas” perkėlimas į elektroninę erdvę“. Pavyzdžiui, per 2007 m. Policijos departamente gauta daugiau kaip 600 tūkst. pranešimų apie nusikalstamas veikas, eismo įvykius ar kitus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į veiklos procesą, teisinius aspektus bei paslaugų, perkeliamų į elektroninę erdvę pobūdį kuriamas techninis sprendimas, apimantis vartotojo identifikavimą/autentifikavimą; galimybę pasirašyti dokumentą elektroniniu parašu; informacijos priėmimą įvairiais elektroniniais kanalais (interneto forma, SMS/MMS, el. paštu); duomenų perdavimą į policijos valdomas sistemas/registrus; pranešimo būsenos sekimą; dokumentų/pranešimų valdymą; pareiškėjo informavimą apie priimtą sprendimą įvairiais elektroniniais kanalais (SMS/MMS, el. paštu, internetiniame puslapyje, registruotu paštu, telefonu).

Šiuo metu įgyvendinamas ir projektas „Juridinių asmenų registravimo elektroninė paslauga (JAREP)“, jį atlieka VĮ „Registrų centras“. Registrų centro duomenimis, 2007 m. įregistruoti 9877 juridiniai asmenys, laikinai įtraukta 9916 juridinių asmenų pavadinimų, įregistruota 8318 steigimo dokumentų ir atliktos 39193 pakeistų duomenų registravimo procedūros.

Pagrindinės juridinių asmenų registravimo problemos – juridinio asmens registravimo procedūros ilgumas, žemas registravimo procedūrų automatizavimo lygis; dokumentai saugomi, priimami ir išduodami spausdinti popieriuje; neautomatizuotas klientų pateikiamų duomenų ir dokumentų rengimo procesas. Įgyvendinus šį projektą, juridinio asmens registravimo procedūros taps paprastesnės ir kokybiškesnės. Į elektroninę terpę perkeltos juridinių asmenų registravimo procedūros taupys klientų laiką, palengvins galimybę gauti kokybiškas paslaugas nutolusiuose regionuose, užtikrins bendravimą tarp kliento, Registrų centro ir Teisingumo ministerijos ir notarų. Notarams ir Teisingumo ministerijai po projekto įgyvendinimo bus sudarytos sąlygos saugoti elektroniniame archyve, pateikti su juridinių asmenų registravimo procedūromis susijusius duomenis ir dokumentus elektroniniu būdu. Registravimo procesuose, kuriuose nedalyvaus notaras, bus sudarytos sąlygos, leisiančios klientui pateikti duomenis ir dokumentus Registrų centrui elektroniniu būdu ir pasirašyti juos elektroniniu parašu.

Dar vienas būsimas projektas – „Interaktyvių elektroninių paslaugų, skirtų leidiniams ir publikacijoms užsakyti bei gauti viešosiose bibliotekose, plėtra“.

Šiuo metu viešųjų bibliotekų (VB) vartotojams bibliotekos paslaugos suteikiamus tik atvykus į biblioteką, paslaugai gauti tebereikia atlikti formalias „popierines“ procedūras, nėra sudarytos patogios sąlygos atsiskaityti už VB teikiamas paslaugas internetu, nėra užtikrinamas efektyvus dokumentų išdavimo ir grąžinimo procesas. Daugelis vartotojų nebeturi laiko naudotis tradicinėmis bibliotekų paslaugomis-vartotojų skaičius bibliotekose nuo 2004 iki 2007 metų sumažėjo 2 mln. Projekto tikslas – plėsti VB teikiamas elektronines paslaugas, susijusias su dokumentų paieška, užsakymu, gavimu ir grąžinimu.

Įgyvendinus projektą, vartotojams bus sudaryta galimybė: 1.Užsisakyti skaitytojo pažymėjimą, apmokėti už jį internetu 2.Užsakyti ir gauti dokumentus, dokumentų kopijas ar jų skaitmenines dalis 3.Elektroniniu būdu užsakyti ir automatiškai gauti informaciją pasirinktu periodiškumu apie konkrečios bibliotekos teikiamas paslaugas, naudojimo sąlygas, saugomus dokumentus 4.Automatiškai informuoti vartotojus apie besibaigiantį dokumentų išdavimo laiką ir teikti pasiūlymus automatiškai pratęsti išdavimo terminą 5. Dokumentus išduoti/grąžinti nedalyvaujant bibliotekininkui, grąžinti neatsižvelgiant į bibliotekos darbo laiką.

Netrukus mokesčių mokėtojai galės greičiau ir paprasčiau internetu susigrąžinti kitose ES šalyse sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šiuo metu kiekvienos ES šalies PVM mokėtojai, siekdami susigrąžinti kitoje ES šalyje sumokėtą PVM, turi pateikti popierinius prašymus tų šalių mokesčių administ­ratoriams. Kartai tai užtrunka ir visą dieną, nes jiems reikia patiems susirasti visą informaciją, užpildyti PVM grąžinimo prašymą ir išsiųsti registruotu paštu. Tuo tarpu nuo kitų metų Lietuvos mokesčių mokėtojai galės pateikti elektroninius prašymus per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) portalą, o toliau PVM grąžinimu rūpinsis jau inspekcijos darbuotojai – prašymai elektroninėmis priemonėmis bus paskirstomi ir perduodami visų ES šalių mokesčių administratoriams. Lietuvos mokesčių administratorius taip pat elektroninėmis priemonėmis gaus kitų ES šalių PVM mokėtojų, norinčių susigrąžinti Lietuvoje sumokėtą PVM, prašymus ir vykdys su PVM grąžinimu susijusias procedūras.

Elektroninė sumokėto PVM grąžinimo paslauga nuo kitų metų bus vieningai įdiegta visose ES šalyse. Be to, įsigaliojus naujajai tvarkai PVM turės būti grąžinamas greičiau. Valstybė narė sprendimą patenkinti arba atmesti prašymą grąžinti PVM turės pateikti per 4 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Kitaip pareiškėjui turės būti mokami delspinigiai. Iki šiol PVM grąžinimui buvo nustatytas ilgesnis – 6 mėnesių terminas.

Kita vertus, kasmet Statistikos departamentas gauna virš pusės milijono statistinių ataskaitų, kurias pildo apie 50 tūkst. ūkio subjektų, didžioji dalis jų – verslo subjektai. Didžiausia ūkio subjektų problema teikiant duomenis Statistikos departamentui yra ta, kad tie patys duomenys dažnai teikiami kelioms institucijoms skirtingu laiku, skirtinga forma. Be to, ataskaitų pildymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, užimantis daug laiko. Dauguma ūkio subjektų turi verslo valdymo sistemas, kuriose jau yra sukaupti ataskaitoms būtini duomenys, tačiau ūkio subjektai gaišta laiką šiems duomenims perkelti.

Kuriama elektroninė paslauga apims sistemą, kuri suteiks galimybę respondentams pateikti statistinius duomenis tiesiai iš verslo subjektų verslo valdymo sistemų, ir statistinių verslo duomenų priėmimo sistema iš administracinių šaltinių (VMI, VSDFV, Muitinės departamento).Sukurta pažangi viešoji elektroninė paslauga verslo subjektams sudarys sąlygas parengti ir perduoti statistinius verslo duomenis elektroniniu būdu. Projekto rezultatai užtikrins „vieno langelio“ principo įgyvendinimą, nes ūkio subjektams nereikės skirtingoms institucijoms teikti tos pačios informacijos kelis kartus.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Valdas Kišonas, komenduodamas šiandieninę interneto padėtį Lietuvoje, pasakojo:

Rengiamos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2010-1015 metų strategijos projekte numatytas siektinas tikslas – 2015 metais – 75 proc. internetą reguliariai naudojančių Lietuvos gyventojų. Deja, kainų dinamikos prognozuoti negalime, tačiau vienas iš RAIN projekto tikslų – sukurti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kur to neužtikrina rinka, todėl galima būtų teigti, kad šiose vietovėse didės interneto paslaugas teikiančių operatorių konkurencija, o tai viena iš sąlygų, kad  kainos mažėtų.

Panaudojamos ES lėšos, struktūrinių fondų lėšas. 2004–2006 metų ES struktūrinės paramos teikimo laikotarpiu finansuotuose kompiuterinio raštingumo kursuose buvo mokyta daugiau kaip 60 tūkstančių šalies gyventojų. Pasinaudojant 2007–2013 metų laikotarpio ES struktūrine parama tęsiamos kompiuterinio raštingumo ugdymo iniciatyvos, skatinant gyventojų konkurencingumą darbo rinkoje, didinant jų galimybes užimtumo srityje, ugdant kompiuterinio raštingumo įgūdžius, reikalingus sėkmingam IRT taikymui kasdienėje veikloje. Vienas iš atitinkamų projektų atrankos prioritetų – projekto įgyvendinimas „probleminėse teritorijose“, tačiau tai daugiau susiję su užimtumu, darbo rinka ir t.t.

Kompiuterio ir interneto naudojimą lemia ne tik išsilavinimas, galima būtų išskirti keletą visuomenės grupių, kurios mažai naudojasi IRT: a) vyresnio amžiaus žmonės. b) kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojai. c) gyventojai, turintys mažesnes pajamas.
d) neįgalūs žmonės.

Siekiant „įtraukti“ šias visuomenės dalis vykdoma įvairi politika: nuo mano minėtos infrastruktūros plėtros iki viešojo sektoriaus teikiamos informacijos pritaikymo neįgaliesiems, informacijos prieinamumo didinimo, viešųjų interneto prieigos taškų steigimo.

Internetas leidžia dirbti visiškai nepriklausomai nuo to, kurioje darbuotojas vietoje yra. Ar kas nors daroma ta linkme? Juk nuotolinis darbas ne tik sutaupys laiko, bet ir benzino, išspręs grūsčių problemas mietuose.

Internetas tikrai atveria naujas galimybes ne tik tradiciniam verslui, bet ir inovatyvių sprendimų taikymui. Informacinės visuomenės apibrėžimas sako, kad tai visuomenė, kuri gali ir geba naudotis Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) galimybėmis savo kasdieninėje ir ekonominėje veikloje. Didžiąją dalį darbo vietų sukuria stambus, vidutinis ir smulkus verslas. Savo veiklą šis sektorius grindžia kaštais, o IRT tikrai sudaro galimybes tuos kaštus sumažinti. Esame įsitikinę, jog nuotolinio darbo sprendimų artimiausioje ateityje bus taikoma vis daugiau. Reikia tik protingai pasinaudoti IRT suteikiamomis galimybėmis. Valstybės institucijos taip pat neatsilieka – jose diegiami elektroninių paslaugų sprendimai, kurie sudaro galimybes piliečiams gauti paslaugas iš pastarųjų nuotoliniu būdu, kas tiesiogiai taupo didžiąją dalį tradiciškai patiriamų išlaidų (t.y. laikas, kuras ir t.t.)

Kaip internetu galima saugoti savo namus ir kitą turtą pasakoja „Penkių kontinentų“ grupės atsovė Aina Kirdulienė:

Daugiabučių bendrijos ir individualių namų savininkai, kaip ir verslo bendrovės, pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiria nuosavybės apsaugai. Bene populiariausias ir efektyviausias prevencinės apsaugos būdas – vaizdo stebėjimo kameros. Tačiau, kaip pastebi specialistai, pasitaiko, jog išsirinkus sprendimą vėliau juo nusiviliama. To priežastis – prastos kokybės vaizdo kameros.

„Penkių kontinentų“ Intelektinių pastatų projektų skyriaus vadovas Vaidotas Bijūnas atkreipia dėmesį, jog dažniausia nusiviliama pasenusios technologijos analoginėmis kameromis. Nors jos yra kiek pigesnės nei skaitmeninės, tačiau nusileidžia šioms pagal visas technines charakteristikas.

„Kas iš to, jeigu kamera nufilmuoja vaizdą, tačiau iš jo neįmanoma atpažinti, kas įvykdė vieną ar kitą nusižengimą? Analoginės kameros itin prastai „gaudo“ judančius objektus, o nusikaltėliai juk nestovi vietoje. Taigi, prieš renkantis apsaugos sprendimą siūlyčiau labai gerai išnagrinėti technines jo savybes“, – aiškina V. Bijūnas.

Jo teigimu, kita labai svarbi vaizdo kamerų charakteristika – vaizdo raiška, arba rezoliucija. Ji parodo, kiek ryškus bus vaizdas jį didinant ir atpažįstant reikiamus objektus. Maksimali analoginių kamerų raiška – 0,4 megapikselių, tuo metu skaitmeninių kamerų raiška yra tris kartus didesnė ir siekia 1,3 megapikselių.

„Be to, nereikia pamiršti įrangos eksploatavimo sąnaudų. Kiekvienai analoginei kamerai reikalingas atskiras elektros įtampos laidas. O skaitmeninės kameros gali būti prijungtos prie elektros tinklo tuo pačiu kabeliu, kuriuo perduodami skaitmeniniai vaizdo signalai. Tai padeda sutaupyti ne tik įrangos diegimo išlaidas, bet ir bendras elektros energijos sąnaudas“.

Pasak jo, dar vienas skaitmeninių kamerų privalumas – tai galimybė fiksuoti tik tam tikrus įvykius tam tikru metu. „Protingas“ skaitmenines kameras galima nustatyti taip, kad, pavyzdžiui, dienos metu žmonių judėjimą jos laikys „normaliu“ reiškiniu, o judėjimą naktį – „pavojingu“ ir dėl to automatiškai išsiųs perspėjimą. Taigi, „protingi“ įrašai suteikia galimybę gerokai sutrumpinti laiką, reikalingą užfiksuotiems duomenims analizuoti. O tai sumažina laiko sąnaudas ir duomenų kaupimui reikalingus resursus“, – teigia V. Bijūnas.

Jis pripažįsta, kad vienkartinės išlaidos įsigyjant analogines kameras gali būti mažesnės, tačiau per kelerius metus jų eksploatacijai bus išleista kur kas daugiau nei skaitmeninių kamerų priežiūrai, jau nekalbant apie didesnį saugumą.

„Tuo realiai jau įsitikino „Saugios kaimynystės“ programoje dalyvaujanti sostinės Viršuliškių namų bendrija, kurios užsakymu „Penki kontinentai“ neseniai įdiegė modernią stebėjimo sistemą su skaitmeninėmis kameromis“, – teigia V. Bijūnas.

Daugiau informacijos apie vaizdo apsaugos ir kitus intelektinio būsto „Smarthouse“ sprendimus galima rasti adresu www.smarthouse.lt.

Intelektinio būsto (angl. Smart House) sprendimus tiekianti bendrovė „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ prisijungė prie iniciatyvos „Saugi kaimynystė“ ir vykdo prevencinį vaizdo apsaugos projektą.

„Penkių kontinentų“ Intelektinių pastatų projektų skyriaus vadovo Vaidoto Bijūno teigimu, tokia veikla padės pasiekti konkrečių tikslų: užtikrinti atskirų namų gyventojų saugumą ir iki minimumo sumažinti nusikaltimų skaičių. Vaizdo apsaugos sprendimas suteikia galimybę 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę stebėti namus ir aplink juos esančią teritoriją, automobilių stovėjimo aikšteles, vidinius kiemus, vaikų žaidimų aikšteles ir laiptines. Tiesioginis stebėjimas vyksta prie šviesolaidinio tinklo prijungtu kompiuteriu arba mobiliuoju telefonu, o vaizdo įrašai saugomi specialiame kompiuteryje – tai padeda atskleisti įvykdytą nusikaltimą. „Išskirtinis šiuolaikinės visuomenės bruožas – aktyvus informacinių technologijų naudojimas kasdieniame gyvenime.