Šiemet teisėsaugos institucijos turės suformuoti praktiką, kaip taikyti pernai įteisintą išplėstinį turto konfiskavimą, kai leidžiama konfiskuoti pajamomis nepagrįstą turtą, sako prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius.

Jo teigimu, prezidentė Dalia Grybauskaitė nėra patenkinta Vyriausybės pastangomis kovojant su korupcija. Valstybės vadovės iniciatyva praėjusiais metais priimti įstatymo pakeitimai, kuriais sugriežtintos bausmės už korupciją, įvesti griežtesni reikalavimai valstybės tarnautojams.

“Šie metai bus praktikos formavimas. Viena iš sudėtingiausių ir efektyviausių priemonių kovai su korupcija, kovai su kontrabanda, kovai su išvešėjusiu pakantumu nelegalaus turto įsigijimui yra išplėstinis turto konfiskavimas”, – antradienį interviu Žinių radijui sakė J.Markevičius.

Jis pabrėžė, kad su išplėstiniu turto konfiskavimu siejami dideli lūkesčiai.

“Laukiame rezultatų iš tarnybų, teisėsaugos institucijų, kaip jos realiai praktikoje įgyvendins tai. Tai kompleksinis dalykas. Laukiame pirmųjų komentarų ir tikimės, kad jeigu bus pasiūlymų, kaip dar tobulinti išplėstinį turto konfiskavimą, prezidentė imsis iniciatyvos ir tikslins įstatymus”, – tvirtino patarėjas.

Praėjusių metų gruodį Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis įtvirtino išplėstinį turto konfiskavimą, numatant galimybę konfiskuoti pajamomis nepagrįstą turtą.

Pataisos numato, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, jei kaltininkas nuteistas už apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, ir baudžiamojo proceso metu nepagrindžia šio turto įgijimo teisėtumo.

Turtas galės būti konfiskuojamas, jei buvo įgytas per penkerius metus iki uždraustos veiklos padarymo ar vėliau, jo vertė neatitinka teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio (32,5 tūkst. litų) sumą. Taip pat, jei tokios vertės nepagrįstai įgytas turtas perleistas kitiems asmenims.

Baudžiamasis kodeksas taip pat papildytas straipsniu dėl neteisėto praturtėjimo. Numatyta, kad tas, kas turėjo nuosavybės teise didelės vertės (didesnės negu 500 MGL), kurio įgijimas nepagrįstas jo teisėtomis pajamomis, būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė antikorupcinių įstatymų paketą: Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas dėl išplėstinio turto konfiskavimo ir Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisas dėl asmenų, pranešančių apie korupciją, įslaptinimo.

Prezidentės inicijuotomis BK pataisomis įtvirtinama galimybė konfiskuoti ir visą nusikalstamais būdais sukauptą turtą ne tik iš korumpuoto asmens, bet ir iš tų, kuriems turtą asmuo perleido, siekdamas jį nuslėpti.

“Su naujomis Baudžiamojo kodekso pataisoms teisėsaugos pareigūnai įgauna veiksmingą ginklą kovoti su korupcija. Kodekso pataisos numato, jog galės būti konfiskuojamas visas turimas turtas, nesvarbu, ar nelegaliais būdais sukauptas prieš daugelį metų, ar jau po šių pataisų įsigaliojimo”, – Prezidentūros išplatintame pranešime cituojama šalies vadovė.

Pasak prezidentės, labai svarbios yra ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, leidžiančios įslaptinimą taikyti platesniam žmonių ratui ir šitaip apsaugoti apie korupciją ir kitus nusikaltimus pranešančius žmones nuo

susidorojimo ir persekiojimo.

“Raginu kiekvieną šalies gyventoją prisidėti prie kovos su kyšininkavimu. Tik aktyvi pilietinė pozicija ir asmeninis nepakantumas korupcijai padės sukurti skaidrią ir patikimą valstybę,” – sako prezidentė D.Grybauskaitė.

Seimas praėjusią savaitę priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas, numatant galimybę konfiskuoti pajamomis nepagrįstą turtą.

BK pataisos numato, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, jei kaltininkas nuteistas už apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, ir baudžiamojo proceso metu nepagrindžia šio turto įgijimo teisėtumo.

Turtas galės būti konfiskuojamas, jei buvo įgytas per penkerius metus iki uždraustos veiklos padarymo ar vėliau, jo vertė neatitinka teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio (32,5 tūkst. litų) sumą. Taip pat, jei tokios vertės nepagrįstai įgytas turtas perleistas kitiems asmenims.

Baudžiamasis kodeksas taip pat papildytas straipsniu dėl neteisėto praturtėjimo. Numatyta, kad tas, kas turėjo nuosavybės teise didelės vertės (didesnės negu 500 MGL), kurio įgijimas nepagrįstas jo teisėtomis pajamomis, būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Vyriausybė pranešė pavedusi Kultūros ministerijai parengti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisas, nustatančias netinkamai laikomo kultūros paveldo paėmimo valstybės nuosavybėn tvarką ir prioritetus.

“Pritarta pavesti Teisingumo ministerijai kartu su Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentu svarstyti galimybę pakeisti Baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius ir ateityje netinkamai laikomą itin didelės kultūrinės ir mokslinės reikšmės objektą tiesiog konfiskuoti iš savininko, jeigu jis jį yra nugyvenęs ir netinkamai laiko”, – po ministrų pasitarimo žurnalistams sakė kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Tikimasi, kad baudų už netinkamą priežiūrą griežtinimas padėtų disciplinuoti minėtų svarbių objektų savininkus.

“Įsigyjant tokį objektą, prisiimamas įsipareigojimas ir rimta atsakomybė ne tik žvelgiant į tai kaip į savo asmeninę atsakomybę, bet kaip ir visuomenei reikšmingą paveldo objektą”, – sakė ministras.

Šis Vyriausybės sprendimas, pasak pranešimo, priimtas atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio apygardos teismo nutarimu valstybės nuosavybėn gali būti perduota netinkamai laikoma Kėdainių rajone esančio Kalnaberžės buvusio dvaro sodyba, už kurią Civilinio kodekso nustatyta tvarka reikės teisingai atlyginti, o vėliau skirti lėšų šio dvaro sunykusių statinių avarinei būklei likviduoti, pastatams saugoti, prižiūrėti ir sutvarkyti. Šis dvaras priklauso milijonieriui, europarlamentarui, Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui.

Ministro teigimu, iš šio dvaro savininko būtų reikalaujama atlyginti 400 tūkst. litų žalą. Tačiau, pasak A.Gelūno, Kalnaberžės dvaras nėra įtrauktas į itin vertingų objektų, kurių savininkams būtų galima taikyti numatomas Baudžiamojo kodekso pataisas, sąrašą.

Ministro duomenimis, šalyje yra apie 50 objektų, kuriais rūpinamasi netinkamai ir iš kurių savininkų galima būtų išieškoti žalą ar svarstyti galimybę juos konfiskuoti. Vienas iš jų – ir Palangos kurhauzas.