FB-UA113212

Seimas pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtoms Konkurencijos įstatymo pataisoms, kuriomis įmonėms už kartelinius susitarimus ir kitus konkurenciją ribojančius veiksmus bus skiriamos didesnės baudos, numatyta asmeninė įmonių vadovų atsakomybė, pailginami sankcijų skyrimo senaties terminai.

Prezidentės siūlymu sugriežtintas Konkurencijos įstatymas numato, jog įmonės vadovui, prisidėjusiam prie draudžiamų susitarimų, 3-5 metams galės būti apribota teisė eiti juridinio asmens vadovo pareigas.

“Už įmonių daromų pažeidimų visada stovi konkretūs žmonės, dažniausiai įmonių vadovai. Žinodami, jog jiems asmeniškai gresia sankcijos, tokie vadovai privalės daug atsakingiau elgtis. Atgrasomasis įstatymo poveikis sumažins konkurencijos taisyklių pažeidimų, sąžiningi verslininkai galės išnaudoti tikrai sąžiningos konkurencijos privalumus”, – valstybės vadovę cituoja Prezidentės spaudos tarnyba.

Pasak Prezidentės, karteliniais susitarimais daroma ypač didelė žala vartotojams. Tokie reiškiniai, kai nesirenkama priemonių ir nesąžiningai, neteisėtais būdais siekiama kuo didesnio pelno, savo materialinius interesus iškeliant aukščiau visos bendruomenės gerovės, negali būti toleruojami ir su jais turi būti kovojama.

Priimtomis Konkurencijos įstatymo pataisomis taip pat sugriežtintos ūkio subjektų atsakomybės sąlygos, o Vyriausybė įpareigota patvirtinti naują baudų skaičiavimo tvarką.

Kaune bazę įkūrusios pigių skrydžių bendrovės “Ryanair” žingsnis į Vilnių išryškino dviejų didžiausių šalies oro uostų konkurenciją.

Dėl gausesnių skrydžių šalis tampa geriau pasiekiama, tačiau oro uostų konkurencija gali sukelti ir neigiamų pasekmių, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Oro uostus valdanti Susisiekimo ministerija tikina nubrėžusi abiejų įmonių strategiją. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tikina, kad ministerijos valdomi oro uostai konkuruoti neturėtų.

“Ryanair” sprendimą pradėti skrydžius iš Vilniaus aiškina sėkminga veikla Kauno oro uoste, kuriame šiais metais ruošiamasi aptarnauti apie 1 mln. keleivių.

Tačiau transporto specialistai įžvelgia kiek kitokius bendrovės strateginius tikslus.

“Kartais einama į tam tikrą rinką ne tam, kad uždirbtų, bet kad išstumtų kitą. Toks “Ryanair” žingsnis į Vilnių, mano įsitikinimu, gali būti susijęs su “Wizz Air” išstūmimu ar išgąsdinimu. Atsiradęs “Wizz Air” ar kitos pigių skrydžių bendrovės Vilniuje, žinoma, veikia “Ryanair” verslą Kaune. Vilnius su Kaunu, kad ir kaip būtų gaila, ėmė konkuruoti”, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto vadybos katedros docentas Andrius Jaržemskis.

Jis pažymi, kad Vilniaus noras pasiūlyti pigių skrydžių gana suprantamas, nes sostinė tai pat turi gana didelį tokių keleivių potencialą, tačiau į dviejų vienas greta kito esančių oro uostų konkurenciją A. Jaržemskis sako žiūrintis labai skeptiškai.

“Kai du konkuruoja, laimėti gali kas nors trečias. Mes šalia turime Rygą, Varšuvą, net tą pačią Kopenhagą. Atsiranda trumpi skrydžiai į kokį nors tarpinį oro uostą ir iš jo į visas šalis, mes patys niekada neturėsime daug krypčių, jei bus nueita tuo keliu”, – pažymi A. Jaržemskis.

A.Masiulis skaičiuoja, kad planuojami “Wizz Air” ir “Ryanair” srautai šią vasarą Vilniaus oro uoste turėtų užimti 27-28 proc. rinkos. Taigi didžiąją dalį skrydžių ir toliau aptarnaus tradicinės bendrovės.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Rusijos dujų koncernas “Gazprom” turės išmokti veikti konkurencijos sąlygomis tiek Baltijos šalyse, tiek visoje Europos Sąjungoje.

“Gazprom” turi, mano įsitikinimu, labai paprastą užduotį – suvokti, kad laikai keičiasi, ir kad Lietuvoje. Latvijoje ir Estijoje ir toje pačioje Lenkijoje ir visoje Europos Sąjungoje jis turės veikti konkurencinėmis sąlygomis – tai yra nebegalės turėti tokios dominuojančios monopolinės padėties, kuria iki šiol galėjo piktnaudžiauti”, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė A.Kubilius.

Taip jis komentavo Rusijos dujininkų asociacijos prezidento Valerijaus Jazevo pareiškimą, kad Lietuva ir Lenkija pažodžiui interpretuoja Europos Sąjungos energetikos sektoriaus liberalizavimą numatančias direktyvas ir dėl to joms gali didėti “Gazprom” tiekiamų dujų kaina.

“Tas minėtas ponas kalba, kad Lietuva ir Lenkija paraidžiui skaito direktyvas – nežinau, kaip dar jas galima būtų skaityti – gal “Gazprom” žino kitą modelį, ir todėl jos bus baudžiamos didesnėmis kainomis. Kaip tik todėl reikalingos tokios direktyvos – paraidžiui perskaitytos ir įgyvendintos, kad tas ar kitas monopolistas negalėtų piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi. ES yra aiškiai įvardijusi, kad tokių direktyvų pagalba ir galima sukurti bendrą dujų rinką visoje ES, sujungtą bendrais vamzdynais, veikiančią pagal bendras taisykles, kurios leistų konkuruoti dujų sistemoje įvairiems tiekėjams”, – kalbėjo A.Kubilius, atsakydamas ir į klausimą. ar Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, kuris šią savaitė Briuselyje ketina kelti energetikos klausimus, galėtų išsiderėti dujų rinkos liberalizavimo lengvatų.

Didžiausios “Lietuvos dujų” akcininkės “Gazprom” ir Vokietijos E.ON priešinasi ES energetikos direktyvos trečiojo paketo įgyvendinimui, kuris reiškia, kad Lietuvos Vyriausybė valdys strateginę dujų infrastruktūrą, savo žinion perimdama magistralinius šalies dujotiekius.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad dujų tiekėjas negalės turėti daugumos akcijų perdavimo sistemos operatoriaus įmonėje, tačiau pabrėžia, kad tai nereiškia nacionalizavimo.

• Siekdama tolimesnio sėkmingo augimo, „Renault“ privalo turėti konkrečioms rinkoms pritaikytų konkurencingų gamyklų.

• Įgyvendindama naująjį strateginį planą, „Renault“ savo gamybinę bazę vystys dviem kryptimis:

• Vakarų Europoje bus koreguojami gamybiniai pajėgumai, gerinamas veiklos efektyvumas bei daugiausia dėmesio skiriama aukštos pridėtinės vertės produktams: pirmiausia, europietiškoms vidurinės ir aukštesnės klasės transporto priemonėms, lengviesiems komerciniams automobiliams, elektra varomoms transporto priemonėms ir varikliams bei akumuliatoriams.
• Visame pasaulyje bus plečiami gamybiniai pajėgumai bei gerinamas veiklos efektyvumas, tokiu būdu siekiant prisidėti prie naujai atsirandančių rinkų augimo. Vietinė gamyba yra būtina norint būti konkurencingiems, siekiant patenkinti klientų poreikius ir parduoti transporto priemones už tinkamą kainą.

• Kompanija informuoja apie „Renault“ planus Prancūzijoje:

• 2013 m. bus pradėta elektros variklių gamyba Kleono gamykloje;
• nuo 2013 m. Sandouvile gamykloje bus pradėta furgonų gamyba. Planuojama 100 000 vienetų per metus gamybos apimtis, kai bus pradėtos gaminti visos versijos;
• 2014 m. bus pradėta Europos ateities aukščiausios klasės transporto priemonės gamyba Douai gamykloje.

• Aljansas su „Nissan“ ir strateginis bendradarbiavimas su „Daimler“ sukurs papildomas gamybos apimtis ir tiesiogiai prisidės prie pramoninės veiklos Europoje.

„Renault“ prezidentas ir generalinis direktorius Karlosas Ghosnas teigia: „Mūsų gamyklų veiklos efektyvumas ir konkurencingumas taps esminiais aspektais siekiant sėkmingo būsimo strateginio plano įgyvendinimo. Mūsų automobilius ir variklius gaminančių vyrų ir moterų mobilizacija yra būtina. Būsimas strateginis planas leidžia pritaikyti gamybos apimtis pasaulinei paklausai nemažinant darbo vietų skaičiaus.“

Aukštos pridėtinės vertės produkcija Vakarų Europoje

Siekdama užtikrinti kiekvienos kompanijos gamyklos ekonominį perspektyvumą, „Renault“ nustato visame pasaulyje galiojančius gamybinius standartus. Nuolat mažėjančioje rinkoje (keleivinių ir lengvųjų komercinių automobilių pardavimai nuo 2007 iki 2010 metų krito beveik 20 proc.) „Renault“ investuoja į aukštos pridėtinės vertės produkciją Europoje ir ypač Prancūzijoje. Aljansas su „Nissan“ ir kitos partnerystės šiame regione sukuria papildomas gamybines apimtis.

Prancūzija – elektromobilių gamybos centras

Pradėjus Flinse (Prancūzija) gaminti „Renault ZOE“, o Maubeuge (Prancūzija) – „Renault Kangoo Z. E.“, planuojama, kad 2015 m. 80 proc. pasaulyje parduodamų „Renault“ elektromobilių bus pagaminti Prancūzijoje.

Taip pat 2013 m. veiklą pradės Flinso akumuliatorių gamykla (potencialus pajėgumas – 100 000 akumuliatorių per metus), o Kleono gamykla pradės gaminti trečios kartos variklį.

Furgonų gamybos perkėlimas į Sandouvile gamyklą Prancūzijoje 2013 m.

Dėl didelio „Renault“ lengvųjų komercinių automobilių pardavimų augimo Europoje bei kylančių eksporto apimčių tikimasi, kad gamyba sieks 100 000 vienetų per metus. Dauguma lengvųjų komercinių automobilių yra gaminami Prancūzijoje: „Master“ – Batily, „Kangoo Express“ bei „Kangoo Z. E.“ – Maubeuge, o dabar prie jų prisijungs ir Sandouvile gamykla.

Douai gamins vidutinės ir aukštesnės klasės transporto priemones Europai

Aukštesnės klasės „Renault“ prekės ženklo automobiliai (pakeisiantys „Espace“ ir „Laguna“) 2014 m. bus pradėti gaminti Douai gamykloje ant platformos, kuria bus dalijamasi su „Nissan“. Naujoji platforma garantuos masinės gamybos ekonominius privalumus abiem kompanijoms.

Eksportuojama profesionali variklių gamyba

Kleono gamyklai priskirti du nauji projektai: naujasis 1,6 dci 130 variklis, kuris bus pradėtas gaminti 2011 m. ir elektrinis variklis, kurio gamybos pradžia numatoma 2013 m.

Šiandien Prancūzijoje profesionaliai pagaminti varikliai bei pavarų dėžės yra eksportuojamos ne tik „Renault“ partneriui „Nissan“, bet ir kitiems prekės ženklams, pavyzdžiui „Opel“ ir „Chery“.

2010 m. ketvirtadalis Ruitze ir Kleone pagamintų pavarų dėžių buvo eksportuota „Chery“ ir „Nissan“ į Kiniją. Tai pačiais metais už Prancūzijos ribų buvo parduota 60 proc. Kleone pagamintų variklių.

Partnerystė su „Daimler“ sustiprins šią tendenciją.

Europa, neskaitant Prancūzijos

Ispanija yra antras pagal dydį grupės gamybinis centras Europoje. Trečioji prekės ženklo elektra varoma transporto priemonė „Twizy“ dar šiais metais bus pradėta gaminti Valadolide. „Valladolid Motores“ variklių gamyklai taip pat yra naudingas bendradarbiavimas su „Nissan“ bei „Daimler“, Sevilija lieka grupės didžiausiu pavarų dėžių gamintoju, o Palencijoje yra gaminama „Megane“.

„Novo mesto“ gamykla Slovėnijoje „Renault“ rinkoms Europoje gamina kompaktines transporto priemones „Twingo, „Wind“ ir „Clio Campus“. 2013 m. ji pradės gaminti ir keturvietį „Smart“ „Daimler“.

Vietinė gamyba prisideda prie naujai atsirandančių rinkų augimo

Gamybinių infrastruktūrų kūrimas naujai atsirandančiose rinkose skatina jų augimą ir kompensuoja mažėjimą Europos rinkose. Per praėjusius dešimt metų „Renault“ padidino savo skverbimąsi į naujas rinkas, taip didindama veiklos apimtis. Pardavimai už Europos ribų šiuo metu sudaro 37 proc. visų pardavimų, palyginus su 17 proc. 2000 m. ir tikimasi, kad 2011 m. šis procentas pakils iki 43. „Renault“ ir toliau investuos užsienyje, o ypač Brazilijoje, Indijoje ir Rusijoje.

Du gamybos efektyvumą garantuojantys įrankiai

Pasaulinis mokymų centras Flinse: gamyklų veiklos efektyvumo didinimui reikalingas tradicinės gamybinės bazės išmanymas

2010 m. gegužės 25 d. Flinse (Prancūzija) buvo iškilmingai atidarytas Pasaulinis mokymų centras. Jo vaidmuo yra labai svarbus nuolat tobulinant kokybės, kainos bei gamybos termino santykį. Centro misija yra koordinuoti visus mokymus, reikalingus įvairioms gamybinėms veikloms vykdyti visame pasaulyje. Centro tikslas – žengti koja kojon su nuolat besivystančiu verslu ir užtikrinti visų gamybos paleidimui reikalingų įgūdžių turėjimą. Nuo 2010 iki 2012 m. naujos produkcijos gamybą pradės 23 grupės gamyklos.

Pasaulinis mokymų centras remiasi „Renault“ gamybinėje infrastruktūroje dirbančių vyrų ir moterų, patirtimi ir išmanymu. Visi instruktoriai yra grupės darbuotojai ir savo sričių ekspertai. Į Pasaulinį mokymų centrą per 4 metus buvo investuota 4 mln. eurų. Iki 2010 m. pabaigos šis centras buvo surengęs 100 000 valandų trukusius apmokymus 250 stažuotojų.

„Monozukuri“ metodas: pagrindinis konkurencingumo veiksnys

Prieš kelis metus „Nissan“ pradėtą taikyti „Monozukuri“ metodą planuojama diegti ir „Renault“ grupės darbuotojams visame pasaulyje. Jo tikslas – sumažinti galutinę transporto priemonės kainą kartu gerinant kokybę.

Šis metodas apima darbą su visa vertės kūrimo grandine, pradedant transporto priemonės dizainu, kiekvieno komponento dizaino tobulinimu, bendradarbiavimu su tiekėjais, pakavimu ir dalių gabenimu, baigiant surinkimu ir pristatymu galutiniam vartotojui.

„Renault“ gamybinės investicijos

Nuo 2010 iki 2013 m. „Renault“ planuoja investuoti 5,7 mlrd. eurų į savo gamybos vietas, kurių 40 proc. yra įsikūrusios Prancūzijoje.

Dvi pagrindinės tendencijos automobilių rinkoje

„Renault“ numato nuoseklų Europos rinkos mažėjimą

- 2010 m. transportų priemonių pardavimai (15,3 mln.) buvo 20 proc. mažesni nei 2007 m.

- Metiniai mažėjimai: -7,2 proc. 2008 m., -4,5 proc. 2009 m., -3,6 proc. 2010 m.

- 2016 m. prognozėse nėra numatoma, kad Europos automobilių rinka grįštų į prieš krizę buvusį 2007 m. lygį.

Automobilių pardavimų augimą skatins už Europos ribų esančios rinkos

- Pardavimai Brazilijoje, Rusijoje, Indijoje ir Kinijoje per dešimt pastarųjų metų pakilo keturiskart ir dabar sudaro 1/3 visų pasaulio automobilių pardavimų.

- 1990 m. 82 proc. naujų automobilių buvo parduoti JAV, Europoje ar Japonijoje. 2007 m. šis procentas buvo 62, šiandien – mažiau negu 50.

- Tikimasi, kad ne Europos rinka nuo 2010 iki 2016 m. plėsis beveik 50 proc.

Bendrovei “Lietuvos geležinkeliai” planuojant labiau išnaudoti Šeštokų stotį ir Lenkijos kryptimi gabenti kur kas daugiau krovinių, vežėjų automobiliais asociacija “Linava” konkurencijos nesibaimina, tuo tarpu Klaipėdos krovos bendrovės geležinkelininkų planus stebi įdėmiai, rašo “Verslo žinios”.

“Lietuvos geležinkeliai” paskelbė, kad numatoma plėtra jau 2012 metais leis tikėtis bendro krovinių srauto per Šeštokus padidėjimo iki 3,5 mln. tonų.

Geležinkelininkus domina birūs kroviniai ir sunkūs konteineriai, o pagrindinis tikslas yra išjudinti srautus. Anot jo, atsiranda poreikis birius krovinius vežti iš Rytų į Vakarus, ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos. Čia turėtų pasitarnauti europinė geležinkelio vėžė, kuri 2014 metais nuo Lenkijos sienos turėtų pasiekti Kauną.

“Šiuo koridoriumi yra pakankamas krovinių srautas ir jis turi tendenciją didėti”, – kalbėjo įmonės Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai Saulius Stasiūnas

Vežėjų asociacijos “Linava” vadovo Algimanto Kondrusevičiaus geležinkelininkų investicijos ir užmojai negąsdina.

“Jie mums nėra konkurentai, nes mūsų krovinių nomenklatūra visiškai kita, dėl jos su mumis geležinkelininkai negali konkuruoti, kaip mes negalime konkuruoti dėl birių, generalinių krovinių, metalo transportavimo ir pan.” – kalbėjo A.Kondrusevičius. Jis nurodo, kad vargu ar geležinkelis perims ženklesnį kiekį konteinerių, nes neturi jų grąžinimo ar mainų sistemos.

Nemažada dalis per Klaipėdos uostą atgabenamų krovinių konteineriais skirta Lietuvos rinkai, dalis išvežama į Baltarusiją ir Rusiją, kitas šalis. Lenkijos kryptimi iš uosto keliauja nedideli, pavieniai kiekiai konteinerių.

“Yra projektų, tam tikra produkcijos dalis kitąmet gali būti pradėta iš Lenkijos transportuoti per Klaipėdą. Yra skaičiuojamas gabenimo būdas – sausuma geležinkeliu arba jūriniu transportu”, – sako Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Geležinkelių plėtros planai gali sudaryti konkurenciją uostui dėl naujų krovinių. Planuojamas konteinerių sandėliavimo kiekis – 50 tūkst. vienetų, anot V.Šileikos, yra ganėtinai nemažas – tai sudaro apie 15-18 proc. viso Klaipėdos uoste perkraunamų konteinerių kiekio.

“Tai yra nemaži kaip geležinkelių sausumos terminalo pajėgumai, nes Lietuva nėra didelė ir didelio potencialo nėra. Visada į tokius dalykus žiūrime kaip į galimą konkurenciją uostui. Manome, kad tai gali nuimti dalį krovinių nuo Klaipėdos uosto”, – galimą konkurenciją įžvelgia V.Šileika.

“Lietuvos geležinkeliams” Šeštokuose vystant biriųjų krovinių terminalą, per kurį numatoma į Lenkiją vežti ir skaldą iš Lietuvos karjerų, buvęs Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas ir įmonės “Žvyro karjerai” generalinis direktorius Skirmantas Skrinskas sako, kad toks poreikis būtų.

“Tai paskatintų Lietuvos eksportą, o jis dabar – Lietuvos ūkio lokomotyvas. Lietuviai į Lenkiją galėtų vežti žvirgždo, dolomito skaldą”, – svarsto S.Skrinskas.

“Dolomito” generalinis direktorius Antanas Bartulis dėsto, kad įmonei Lenkijos rinka įdomi ir jau žengiami žingsniai norint ten tiekti savo produkciją – praėjusių metų pabaigoje Lenkijoje įmonė sertifikavo savo produktus.

“Turėjome ir keletą kontaktų su potencialiais partneriais, pavasarį ketina paimti mūsų produkcijos pavyzdžius, išbandyti skaldą. Be to, Lenkijoje dirba nemažai kelių tiesimo įmonių iš Lietuvos, įsteigusių ten savo ar bendras su lenkais bendroves, todėl ekonominis fonas palankus. “Lietuvos geležinkelių” iniciatyva sveikintina, jie konsultavosi su mumis, ir mes nurodėme, kad toks perkrovimo taškas būtų įdomus ir realus”, – sakė A.Bartulis.

Geležinkelininkai nurodo, kad tikintis pritraukti naujų klientų, Vakarų Europos valstybėms Šeštokų pasienio stotyje ženkliai sumažinti krovos ir su ja susijusių darbų mokesčiai – iki 68 proc. konteinerių, medienos, krovinių ant padėklų krovos mokesčiai, 33 proc. – mokestis už krovinių sandėliavimui suteikiamą plotą atvirose aikštelėse. Suvienodintas ir iki 82 proc. sumažintas mokestis už muitinės procedūras.

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) pristatė 2010 metų pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti 139 šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą. Tyrimo duomenimis, pagal bendrąjį konkurencingumo indeksą (BKI) Lietuva pakilo iš 53 vietos į 47. Estija tyrime pakilo iš 35 į 33 vietą, o Latvija per dvi vietas leidosi žemyn – užėmė 70 vietą.

Remiantis BKI, valstybės skirstomos pagal ekonominio išsivystymo etapus. Iki 2008-ųjų Lietuva buvo priskiriama šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009-ųjų Lietuva, Latvija ir Estija priskiriamos šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą (žinių) ekonomiką.

“Šis pasaulinio tyrimo vertinimas dar kartą akivaizdžiai rodo, kad mūsų strateginė kryptis – naujovėmis paremtas žinių ekonomikos kūrimas – Lietuvoje pasitvirtina ir pasiteisina. Tai džiugina ir suteikia papildomo ryžtingumo veikti, nes yra dar labai daug sričių, kuriose privalome siekti permainų bei spartesnės pažangos”, – sakė Ministras Pirmininkas A. Kubilius.

Bendrasis konkurencingumo indeksas sudaromas atsižvelgiant į tris rodiklius: pagrindinių reikalavimų (šalies institucinės aplinkos, infrastruktūros, makroekonominės aplinkos, sveikatos ir pradinio išsilavinimo), efektyvumą skatinančių veiksnių (aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkų našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio) bei inovatyvumo ir verslo sofistikacijos.

Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas, įgyvendinant svarbius projektus, atsimuša į savų interesų sieną. Pasak analitikų, dėl krovinių aršiai konkuruoja Klaipėdos ir Latvijos uostai, tam tikra konkurencija yra ir oro susisiekime, mat Latvija turi stiprų pranašumą, o Lietuvai taip pat svarbu tapti matomu tašku susisiekimo žemėlapyje.

Kaip pažymi viešosios įstaigos “Investuok Lietuvoje” vadovas Mantas Nocius, kaimynės stoja į konkurencinę kovą tiek dėl aukštųjų technologijų ar paslaugų centrų, tiek dėl investicijų į tradicinę gamybą, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

“DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis dvišalę partnerystę pastebi įgyvendinant Lietuvos elektros jungties su Švedija projektą. Latvija anksčiau teigė dalyvausianti ir atominės elektrinės statyboje Lietuvoje. Bet, kaip pastebima, kuo toliau, tuo šis projektas tampa aktualesnis tik Lietuvai ir mažiau patrauklus kaimynams.

“Toje pačioje energetikoje konkuravimo daugiau nei bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, gana aršiai ginčijamasi, kur turėtų būti dujų importo terminalas. Kiekviena šalis tempia antklodę į savo pusę”, – pažymi R.Rudzkis.

Jis pastebi, kad dėl dujų terminalo Latvija turi svarių argumentų: jie valdo didesnį pajūrį ir, skirtingai nei Lietuva, turi dujų saugyklas. Tačiau Lietuvai toks projektas taip pat svarbus siekiant energetinės nepriklausomybės.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis santykius su Latvija vertina dvejopai. Pasak jo, įgyvendinant projektus, kuriais suinteresuotos abi šalys, tarpusavio dialogas iš tiesų yra gana stiprus.

“Klaipėdos uostas konkuruoja su Latvijos uostais. Šiuo atveju ta konkurencija, matyt, yra neišvengiama. Mūsų geografinė padėtis panaši ir laimi tie, kurie sugeba pasiūlyti pigesnes ir kokybiškesnes paslaugas”, – sako ministras.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas sako, kad abi šalys yra pernelyg mažos bendrame Europos žemėlapyje, tad rimtos konkurencijos jis neįžvelgia.

Pasak jo, kaimynės turėtų dažniau jungtis, vykdydamos bendrus projektus.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas prognozuoja, kad per krizę gerokai sumenkęs kreditavimas kitąmet turėtų atsigauti, o rinkoje konkurenciją gali auginti ir nauji dalyviai.

“Pernai paskolos sumažėjo 10 mlrd. litų, šiais metais – šiek tiek daugiau nei 2 mlrd. litų. Labai realiai galime prognozuoti, kad paskolų mažėjimo ateinančiais metais nebus, turbūt augs klientams suteiktų paskolų sumos”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė R.Šarkinas.

Anot jo, šiemet didėjo paskolos tik kai kurioms finansų institucijoms, nors pastaruoju metu atgyja kreditavimas ir privačiam sektoriui, tuo tarpu kitąmet bankai turėtų skolinti visiems sektoriams, jei matys, kad yra priimtina rizika,

“Ateinantys metai turėtų būti tie metai, kai bankai turės pelną, tegul ne visi kaip anksčiau didelį. Galbūt vienas kitas bankas gali patirti kokį nedidelį nuostolį, bet per metus visi turėtų dirbti pelningai”, – sakė Lietuvos banko vadovas.

Jis neatmetė galimybės, kad Lietuvos bankų rinka gali sulaukti naujų dalyvių.

“Konkurencija ir toliau turėtų didėti, nereikėtų atmesti galimybių, kad gali atsirasti ir naujų bankų, kurių šiandien nėra. Padėtis zonduojama, gauname tegu ir žodinius užklausimus, kaip atidaryti banką, kur investuoti, ar kitą banką pirkti, ar naują skyrių atidaryti”, – teigė R.Šarkinas.

Tačiau bent jau šiemet bankų pagrindinių akcininkų kaitos Lietuvos banko vadovas nelaukia.

“Gali būti kokių nors žingsnių ta krytimi padaryta – pradėtos derybos ar vertinimai, bet kad būtų baigtas sandoris, sunkiai tikėtina. Tai turbūt reikėtų atidėti kitiems metams ar dar vėliau”, – tvirtino R.Šarkinas.