Tag Archive | "konkursai"

Moksliukas, kuris mokosi nepersistengdamas

Tags: , , , , , ,


Asmeninio archyvo nuotr.

Tik įpusėjęs mokslus Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijoje, vienuoliktokas Justas Janickas jau turi bent keliolika pergalių olimpiadose ir konkursuose. Per dvejus metus jis šešis kartus iškovojo prizines vietas respublikinėse olimpiadose, ne tuščiomis grįžo ir iš tarptautinių žinių varžybų. Labiau už Justo pergalių skaičių gali stebinti tik jo prisipažinimas, kad mokytis prisiverčia itin retai.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

„Man patinka dalyvauti olimpiadose, nes keliauju į kitą miestą ar net šalį. Nors mokausi mažai, noras kažkur nuvykti mane skatina pasistengti. Pavyzdžiui, kitąmet pasaulio matematikos olimpiada vyks Brazilijoje, todėl, manau, šiais mokslo metais susiimsiu“, – juokauja Justas.

Naujus mokslo metus vienuoliktokas pradėjo pagyrimo raštu tarptautinėje olimpiadoje – beveik Rugsėjo 1-osios išvakarėse parsivežė jį iš Vidurio Europos matematikos olimpia­dos, vykusios Austrijoje, Fekla­bru­ke, už pasirodymą individualio­sio­se varžybose. Gegužę Europos Są­jungos gamtos mokslų komandinėje olimpiadoje iškovojo sidabro medalį, o štai matematikos konkurse „Ken­gū­ra“ nuo antros klasės Justas dalyvauja kasmet ir kasmet patenka į geriausiųjų penketuką.

Iš gausybės skirtingų dalykų žinių konkursų jam pačiam labiausiai įsiminė pirmosios pergalės, kai visai nesitikėdamas gerų rezultatų gimnazijos pirmaklasis pirmoje savo chemijos olimpiadoje iškovojo pirmą vietą, o pirmąkart dalyvaudamas tarptautiniame Europos matematikos taurės konkurse pelnė antrą vietą.

„Pirmoji vieta chemijos respublikinėje olimpiadoje mane labai pradžiugino, nes buvau tik pradėjęs mokytis chemijos, nedaug ko tikėjausi ir staiga sužinojau, kad man pasisekė visai neblogai, – prisimena Justas. – Kitas rimtas pripažinimas, ne tik Lietuvos mastu, man buvo sėkmė Europos matematikos taurės konkurse. Vėliau, dešimtoje klasėje, ne mažiau džiaugiausi, kai taip pat netikėtai pakliuvau į Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados komandą.“

Galbūt dėl to, kad rengdamasis olimpiadoms nepersistengia, jis susidūrė ir su daugiau netikėtų, bet ma­lonių staigmenų. Pavyzdžiui, kai dalyvavo atrankoje į mokinių komandą, vyksiančią į Vidurio Europos matematikos olimpiadą, jis net nesulaukė rezultatų paskelbimo, nes nemanė, kad puikiai išsprendė atrankinius uždavinius. „Pamenu, tada buvau pavargęs, tad net nedalyvavau skelbiant įvertinimus. Važiuodamas namo sulaukiau sveikinimo skambučio, kad patekau į komandą. Žinoma, nustebau, nes tikrai nededu daug pastangų, kad pasiekčiau gerų rezultatų“, – tikina gimnazistas.

 

Dalyko, kuris žavi labiausiai, olimpiadoje nedalyvauja

Matematikos, gamtos mokslų ir informatikos – dalykų, kurie sekasi geriausiai, Justas ėmėsi ne iškarto ir ne vienu metu: matematikos įsikibo dar būdamas pradinukas, kai antroje klasėje mokytoja jam pasiūlė papildomų įdomių užduočių, atėjęs mokytis į KTU gimnaziją, vėlgi mokytojos sudomintas, ėmėsi chemijos, o kai buvo aštuntokas, draugės mama, informatikos mokytoja, pamokė programuoti, tad Justas gavo informatikos pagrindus. Na, o prie viso to pridėjus loginį mąstymą pakanka, kad gerai pasirodytum olimpiadose.

„Galima sakyti, esu tiksliukas, nes man patinka skaičiavimai. Net žaisdamas kompiuterinius žaidimus apskaičiuoju tikimybę laimėti“, – apie polinkį prie matematikos pasakoja gimnazistas.

Galima sakyti, esu tiksliukas, nes man patinka skaičiavimai. Net žaisdamas kompiuterinius žaidimus apskaičiuoju tikimybę laimėti“

Justas įsitikinęs, kad jo domėjimąsi trimis dalykais ir gerus jų olimpiadų rezultatus lėmė mokytojai: kai dar mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje, patiko anglų kalbos, geografijos mokytojos, todėl patiko ir jų mokomieji dalykai, o pradėjęs mokytis KTU gimnazijoje atrado kitus – chemiją, fiziką ir net dar labiau nei iki tol ėmė patikti matematika.

Vis dėlto dalykas, kuris Justą žavi labiausiai, pasirodo, yra visai ne matematika, informacinės technologijos ar chemija, o biologija. „Aš gyvenu prie miško, todėl man patinka augalai ir gyvūnai, kartais mėgstu stebėti paukščius, – pasakoja jis. – Mano aistra greičiausiai yra zoologija ir botanika, o chemijoje, matematikoje yra skaičiavimo, kuris man geriausiai sekasi.“

Pasirodo, kaip tik dėl tiksliosios chemijos pusės – matematikos Justas ir dalyvauja chemijos, o ne jai artimos biologijos olimpiadoje, kur turėtų įdėti daugiau darbo. „Biologijos mokytis reikia labai daug, tarkime, kalti pavadinimus, o man, kaip jau sakiau, prisiversti mokytis sudėtinga“, – paaiškina Justas, su matematika ir gamtos mokslais planuojantis sieti ir studijas.

 

Po pamokų nesimoko, o ilsisi

Knygos Justo netraukia, jam sunku prisiversti mokytis, specialiai olimpiadoms jis mokosi itin retai, tačiau žino labai daug, bendraklasių yra vadinamas moksliuku ir konkursuose raško prizines vietas. Kaip tai pavyksta?

KTU gimnazijos vienuoliktokas sako išsiverčiantis su žiniomis, kurių gauna per pamokas: stengiasi atsiminti tai, ką išgirsta iš mokytojų, ir dažniausiai sprendžia kitokias užduotis nei visa klasė. Taigi po pamokų jis antrąkart nebesimoko, o ilsisi: laisvalaikį leidžia su šeima ar bendraklasiais, žaidžia kompiuterinius žaidimus, stalo futbolą.

„Per pamokas klausau, ką pasakoja mokytojai, neužsirašinėju tos informacijos, bet bandau kuo daugiau jos įsidėmėti ir atsimenu tai, kas svarbiausia ir įdomiausia“, – savo metodus atskleidžia Justas.

Per pamokas klausau, ką pasakoja mokytojai, neužsirašinėju tos informacijos, bet bandau kuo daugiau jos įsidėmėti ir atsimenu tai, kas svarbiausia ir įdomiausia

Jaunuolio motyvacijos bent kiek pasimokyti šaltinis – kelionės po olimpiadas, kurios vyksta vis kituose miestuose. Panašus stimulas – vykti į užsiė­mimus paskatino stoti ir į Nacionalinę moksleivių akademiją (NMA), kurioje jis dabar priklauso chemijos sekcijai, anksčiau priklausė matematikos. „Labiausiai man patinka NMA sesijos, nes ten sutinku labai daug įdomių, skirtingų žmonių, visi jose esame artimi sielomis, visi moksliukai. O ir užduotis spręsti smagu, kai žinai, kad netrukus važiuosi į sesiją“, – sako Justas.

Neskirdamas daug laiko mokslams, jis negaili jo kruopštumo reikalaujantiems darbams: prieš kelerius metus lankstydavo origamį, dėliodavo dėliones ir net siuvinėjo kryželiu. „Kai siuvinėji ar lankstai, matyti rezultatas, o kai mokaisi – nežinai, kiek išmokti pavyks, kada tai panaudosi. Galbūt man svarbu pamatyti rezultatą“, – apibendrina olimpiadų prizininkas.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

„Politikai vieną landą užlopo, bet kitą atveria“

Tags: , , ,



Kad būtų aiškiau, apie kokios svarbos valstybės gyvenimo sritį kalbamės su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriumi Žydrūnu Plytniku, pirmiausia keli skaičiai.

Suma, kuri šiemet suksis viešuosiuose pirkimuose, grįžta į prieškrizinį lygį – bus netoli 13 mlrd. Lt. Tai maždaug 1,5 mlrd. Lt daugiau nei visos šių metų „Sodros“ išlaidos ir per 3 mlrd. Lt daugiau nei pajamos, arba daugiau nei du trečdaliai valstybės biudžeto pajamų, neskaičiuojant ES paramos lėšų. O įvairūs ekspertai tvirtina, kad maždaug trečdalis viešiesiems pirkimams Lietuvoje išleidžiamos sumos iššvaistoma ar pasisavinama.
Ar apmaldė nesąžiningų asmenų apetitą tarpti valstybės sąskaita pastaruosius kelerius metus sugriežtinta pirkimų kontrolė?

Ž.P.: Tarnybai vadovauju pustrečių metų ir matau: įžūlumas neslūgsta. Viešųjų pirkimų sistemoje sukasi dideli pinigai, ir yra didelis tam tikrų jėgų bei struktūrų interesas bet kokia kaina apeiti įstatymą.
Griežta STT, Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolė, kai kurios Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos užkardė dalį tokių galimybių, bet viešieji pirkimai tokia sritis, kad čia vos užtaisoma viena landa – jau atsiveria kita. Prie to prisideda ne tik prekių ar paslaugų tiekėjai – ir pačiose perkančiosiose organizacijose bandoma gudrauti surašant tam tikras sąlygas, o viešuosius pirkimus reglamentuojantį įstatymą politikai bando patempti kiekvienas į sau naudingą pusę.
Viešųjų pirkimų įstatymas – vienas dažniausiai keičiamų: neskaičiuojant nepriimtų siūlymų, 2010 ir 2011 m. jis keistas po penkis kartus, 2012 m. dukart. Vienu keitimu kažkas liberaliau nustatoma – kitu sugriežtinamas reglamentavimas, vienu sumažinama administracinė našta – kitu didinama ir pan. Visų pirma reikėtų visiems sutarti, kokia linkme siekiama tobulinti viešųjų pirkimų sistemą, o tada keisti įstatymą sistemiškai. Tačiau tam politikai turi norėti skaidrinti šiuos procesus.
VEIDAS: Esate viešai paskelbęs konkrečių faktų, kaip stambiausių viešųjų pirkimų laimėtojų sąrašai koreliuoja su partijų stambiausių rėmėjų sąrašais. Ar, jūsų manymu, partijų finansai bent kiek skaidrėja uždraudus jas remti juridiniams asmenims?
Ž.P.: Politika ir verslas taip glaudžiai suaugę, kad, manau, turės praeiti daug laiko, kol politika Lietuvoje bus tikra politika, o verslas eis savo nepolitizuotu keliu. Manau, vienas neigiamiausią efektą davusių pastarųjų metų pokyčių – kad politinės partijos neteko perkančiųjų organizacijų statuso, todėl joms neprivalomas Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų taikymas. Kad politinės partijos sau pasidarė išimtį, skaidrumo neprideda. Jokioms institucijoms, taip pat ir partijoms, kurios naudojasi valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis, išimčių neturėtų būti. Europos Komisija netrukus turėtų pareikšti nuomonę, ar tokia išimtis gali būti taikoma.
O kaip kai kurios partijos elgiasi su pinigais, puikiai iliustruoja dabar nagrinėjama Darbo partijos byla. Jei partijoms būtų taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, dalis potencialių piktnaudžiavimo atvejų atsisijotų, būtų daugiau skaidrumo, o tada mažiau valstybės lėšų reikėtų ir partijoms remti. Vien draudimo juridiniams asmenims remti partijas neužtenka.
VEIDAS: Kurie VPT tirti viešieji pirkimai jus pribloškė įžūlumu?
Ž.P.: Tarp pažeidėjų išsiskiria Vilniaus savivaldybė. Tikrindami „Vilniaus energijos“ skaitiklių pirkimo konkursą nustatėme, kad beveik 172,5 mln. Lt sutartis pažeidžiant įstatymą buvo pasirašyta su bendrove „Axis Industries“. Net su policija bandėme surasti įtarimų sukėlusius asmenis: jie ir iš darbo bėgiojo, ir atostogų pasiimdavo, ir policijai namie durų neatidarydavo – tempė kiek įmanydami, nes žino, kad yra senaties terminai, kurie viešųjų pirkimų tyrimuose galėtų būti daug ilgesni.
Dar vienas įžūlus pavyzdys – Visagino atominės elektrinės pirkimai, kai pirkdama teisininkų, žiniasklaidos paslaugas perkančioji organizacija neteisėtai save priskyrė prie komunalinio sektoriaus įmonių, kad galėtų pasirinkti sau naudingesnį neskelbiamų derybų pirkimo būdą.
VEIDAS: Tačiau viešuosiuose pirkimuose vyraujantis mažiausios kainos kriterijus (priešingu atveju beveik garantuotas pralaimėjimas konkurso rezultatus skundžiant teismui) neretai tampa ne taupumu, bet išlaidavimu ir pažangos stabdžiu. Ar taip nemanote?
Ž.P.: Viešųjų pirkimų įstatymas numato du lygiaverčius pasiūlymų vertinimo kriterijus: ekonomiškai naudingiausio ir mažiausios kainos, o supaprastintuose nedidelės vertės pirkimuose leidžiama įvertinti pateiktus pasiūlymus pagal pirkimo dokumentuose nusistatytus kriterijus.
Pagal mažiausią kainą dažniausiai perkami automobilių degalai, elektros ar šilumos energija, darbai, kai perkančioji organizacija jau turi išsamią projektinę dokumentaciją. Bet geriau tinka ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, kai svarbu pasiekti, kad perkamas objektas būtų kuo kokybiškesnis, funkcionalesnis, pigesnis aptarnaujant ir plėtojant, efektyvesnis. Tokiais atvejais VPT siūlo pasiūlymus vertinti pagal ekonominės naudos kriterijų. Tačiau jis taikomas vos 5–6 proc. visų viešųjų pirkimų.
Kodėl? Pirma, ankstesnė VPT politika buvo tokia, kad propaguota mažiausia kaina, kaip lengvesnis ir neva mažiau problemų keliantis pirkimas, nors paskui reali prekės ar paslaugos kaina išauga trigubai, jei pirksi, pavyzdžiui, prastą kompiuterį. Taip neefektyviai išleidžiamos lėšos ir nepasiekiama rezultato.
Ekonominio naudingumo kriterijaus platesnį naudojimą stabdo viešųjų pirkimų specialistų kompetencijos stygius ir nenoras atsidurti teismuose, nes daug sudėtingiau aprašyti visus reikalavimus, jiems suteikti lyginamuosius svorius. Tačiau pasitaiko, kad tyčia naudojamas mažiausios kainos kriterijus, iš tikrųjų taip tik išauginant kainą.
VEIDAS: Kodėl tuomet VPT domisi formaliomis procedūromis, bet ne galutiniu rezultatu, pavyzdžiui, kaip atrodo ir kiek iš tikrųjų kainavo mažiausios kainos principu įgyta paslauga išasfaltuoti kokį kelio ruožą?
Ž.P.: Viešųjų pirkimų įstatymas nustato, kad konkursų reikalavimai būtų daugiau orientuoti į galutinį rezultatą. Pernai spalį VPT įkūrėme naują Sutarčių priežiūros skyrių, nors kol kas jame dirba tik trys žmonės. Jie stebės, kokios buvo sąlygos konkurso pradžioje ir ar tikrai pagal jas nupirktas produktas ar paslauga. Iki tol galutinio rezultato VPT netikrindavo.
Žinoma, perkančioji organizacija turi sekti darbų eigą ir reikalauti, kad galutinis produktas būtų toks, koks aprašytas konkurso sąlygose. Jei atsiranda pretenzijų ar kyla įtarimų, tada VPT tiria, ar projektas įgyvendintas pagal viešojo pirkimo dokumentus.
Pavyzdžiui, Šiaulių bendrovėje “Toksika” pastatyti įrenginiai neatitinka konkurso sąlygų reikalavimų, todėl gamykla iki šiol neveikia. Mūsų Kontrolės skyrius visą surinktą medžiagą perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Kiek žinau, dabar vyksta ikiteisminis tyrimas.
VEIDAS: Lietuvos viešųjų pirkimų sistema kritikuojama už tai, kad stambiuose projektuose suabejojus dėl pirkimų skaidrumo projektai stoja ir taip kartais patiriama didelė finansinė žala. Užsienio šalyse tokiu atveju projektas vykdomas toliau, o jei įtarimai pasitvirtina, pažeidėjas atlygina padarytą finansinę žalą, nukentėjusysis gauna kompensaciją.
Ž.P.: Stengiamės nestabdyti projektų, bet jei VPT Kontrolės ar Rizikos skyriai įvertina, kad gali būti rimtų pažeidimų, tenka tai daryti. Jei jau pačioje projekto pradžioje kyla įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo, tikėtina, kad jis gali būti visai neįgyvendintas. Be to, jei įtarimų keliantys projektai nestabdomi jų pradžioje, paskui sunku išieškoti nuostolius iš kaltųjų, nes įmonės bankrutuoja, kaltų nelieka, valstybė praranda didžiules lėšas, laiką, galų gale ir patį projektą.
VEIDAS: Bet, pavyzdžiui, Danijoje toks mechanizmas veikia, tai kodėl pas mus negalėtų?
Ž.P.: Kai pasieksime Danijos mentalitetą, gal veiks ir pas mus. Visose šalyse yra viešųjų pirkimų pažeidimų, bet Švedijoje, Danijoje, kitose šalyse žmonės orientuojasi į valstybės gerovę, nes suvokia: jei padarys gerai ir teisingai, ir patiems bus geriau. Deja, pas mus dėmesys neretai nukreiptas tik į savo kišenę. Lygintis su tokiomis šalimis Lietuvai dar sunku. Kai bendrauju su švedų ar danų viešųjų pirkimų tarnybomis, jų darbuotojai nesupranta kai kurių mūsų aktualijų.
VEIDAS: Tad ar sustabdžius Klaipėdos suskystintų dujų terminalo dujotiekio statybos projekto sutarties pasirašymą nebus sutrikdyta Lietuvai svarbaus projekto eiga?
Ž.P.: VPT sustabdė šį viešąjį pirkimą gavusi dviejų vokiečių kompanijų pretenzijas dėl galimų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, o įvertinusi šių pažeidimų riziką padarė išvadą, kad tokie įtarimai gali pasitvirtinti. Kadangi sutartis dar nepasirašyta, VPT gali įpareigoti perkančiąją organizaciją ištaisyti pažeidimus. Nekreipiant dėmesio į gautas pretenzijas, Lietuvai tai gali daug kainuoti, nes neteisėtai sudaryta sutartis turi būti nutraukta, nebus pasiektas pirkimo tikslas ir bus prarasti pinigai. Stabdydama sutarties pasirašymą kokiam mėnesiui dviem, kol gaus dokumentus ir įvertins pirkimo teisėtumą, VPT siekia apginti viešąjį interesą.
VEIDAS: O ar normalu, kad viešųjų pirkimų konkursai taip dažnai skundžiami, ir dažniausiai dėl formalių reikalavimų? Kaip atbaidyti nuo noro piktnaudžiauti šia teise?
Ž.P.: Skųsti konkurso rezultatus – kiekvieno tiekėjo teisė. Tačiau teisybė – yra piktybinių skundėjų, kurie nelaimėję bando sužlugdyti projektą. Teismo procesas, skaičiuojant su apeliacijomis, trunka ir iki dvejų metų, o po tiek laiko projektas gali būti jau nebereikalingas. Beje, teismai patys galėtų rodyti iniciatyvą už nepagrįstus skundus piktybiniams skundėjams taikyti baudas.
Su teisingumo ministru Juozu Bernatoniu kalbėjomės, kad išgelbėtų specializuotas teismas, arba jei būtų įsteigta kokia speciali institucija, panašiai kaip prie VPT apie 2002-uosius veikusi ikiteisminių ginčų komisija. Tiesa, jos trūkumas buvo, kad teisinius dalykus sprendė ne teisininkai. Bet tokia komisija galėtų veikti nebūtinai prie VPT, svarbu, kad ji turėtų galių atsijoti akivaizdžiai nepagrįstus skundus.
VEIDAS: Esate siūlęs VPT darbuotojų skaičių didinti iki 277. Vis dėlto ar tikrai padėtų, jei prie kiekvieno pastatytume po kontrolierių? Gal įmanoma nesąžiningumą viešųjų pirkimų srityje užkardyti sisteminiais pokyčiais, įstatymų pataisomis?
Ž.P.: Neabejoju, kad VPT pasieks tokį darbuotojų skaičių. Dabar VPT yra 85 darbuotojai, tačiau keletą metų tarnybai buvo skiriamos naujos funkcijos, o darbuotojų – ne. Šiandien VPT patikrina tik 4 proc. viešųjų pirkimų, pagaunama tik maža dalelytė pažeidėjų.
VPT darbuotojų gausinimas susijęs ne tik su kontrolierių skaičiumi – jų reikia ir mokymų konsultavimo, sutarčių vykdymo priežiūrai, viešojo intereso gynimui, viešųjų pirkimų teisinės bazės stiprinimui. Esant tokiai situacijai, kokia dabar susidariusi Lietuvoje, užkardyti nesąžiningumą organizuojant viešuosius pirkimus tik įstatymų pataisomis neįmanoma. Jei nesąžiningi viešojo pirkimo dalyviai, ypač jei tiek konkurse dalyvaujančioji, tiek perkančioji organizacija, visada bus rastas būdas, kaip apeiti net ir patį tobuliausią įstatymą. Pavyzdžiui, sudarant įvairius draudžiamus susitarimus su kitais viešojo pirkimo dalyviais, ar kai pati perkančioji organizacija yra nesąžininga ir tik imituoja pirkimą. Pastarąją problemą būtų galima išspręsti, jei perkančiajai organizacijai būtų numatyta atsakomybė už tinkamai ir efektyviai jų veiklai skirtų lėšų panaudojimą, į tai būtų atsižvelgiama skiriant finansavimą kitiems metams.
VEIDAS: Kurios pastarųjų kelerių metų naujovės davė didžiausią teigiamą efektą, o kurios gal ir neigiamą? Ką dar siūlytumėte keisti?
Ž.P.: Teigiama tai, kad reikalaujama ne mažiau kaip 50 proc. pirkimų vykdyti elektroninėmis priemonėmis, įvesta prievolė pirkimo dokumentus skelbti kartu su su skelbimu apie pirkimą, reikalavimas perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose pateikti subrangovų keitimo tvarką.
Naujovė – nuo šių metų Centrinė pirkimų agentūra tapo savarankiška viešąja įstaiga, gavo dideles galias ir per šiuos metus turi pasirengti nuo 2014 m. įsigaliosiančiai naujai tvarkai, kai valstybės įstaigos privalės pirkti pačias stambiausias, standartines prekes ir paslaugas per centrinę perkančiąją organizaciją.
Dar siūlysime priimti bendras supaprastintų pirkimų taisykles, nes dabar visi į jas prisirašo ko tik nori, ir padaugėjo pažeidimų. Skaidrumą taip pat padidintų viešai skelbiami viešųjų pirkimų komisijų protokolai. Pradėjome kurti elektroninę rizikos sistemą: dabar tikrintinus pirkimus, įvertindami rizikos veiksnius, atrenka VPT darbuotojai, o ateityje tai vertins elektroninė pirkimų rizikos sistema, nepriklausoma nuo žmogiškojo faktoriaus. Taip pat ketiname įkurti skambučių centrą, kuris konsultuos tiek tiekėjus, tiek perkančiąsias organizacijas.
Kursime ir naują centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą. Šiandien jau 83 proc. pirkimų vyksta elektronine forma. Tačiau problema ta, kad 2007 m. VPT su ES finansine parama įsigyta sistema lyg ir nebloga, bet VPT negali jos valdyti ar tobulinti: pagal sutartį penkerius metus ją aptarnavo sistemą pardavusi įmonė, o toliau 50 metų visos jos valdymo teisės perduotos trečiajam asmeniui – švedų įmonei „EUS Holdings Limited”, o už tos sistemos priežiūrą reikalaujamas 50–100 tūkst. Lt mėnesio mokestis. Tokių pinigų mes neturime, tad bandysime įsidiegti naują, paprastesnę ir lankstesnę sistemą, o svarbiausia – savo sistemą, kurią patys galėsime valdyti ir tobulinti.
VEIDAS: Ar tai nereiškia, kad ir pati VPT vykdė abejotino skaidrumo pirkimą?
Ž.P.: Praktiškai tai buvo pinigų išmetimas į balą, sąmoningai valstybę pririšant prie ilgalaikių įsipareigojimų. Be kita ko, vadovaujant ankstesniam direktoriui sistemą pirko iš “Hewlett Packard” bendrovės, kurioje dirbo ir akcijų, tegu ir labai nedaug, turėjo Rimantas Žylius, 2008 m. tapęs ūkio viceministru, vėliau ir ministru, ir kuravęs viešuosius pirkimus. Kaip jis galėjo būti atsakingas už VPT, nežinau. O mūsų etikos sargams – VTEK tai atrodė normalu.
Apskritai pastaruosius porą metų dėl viešųjų pirkimų tarp politikų nebuvo nei sutarimo, nei supratimo, nei aiškaus plano, kaip juos skaidrinti. Tikiuosi, dabar tai atsiras.

Ž.Plytnikas: Vien per 2010 metus buvo sustabdyta apie pusės 0,5 mlrd. litų vertės pirkimų

Tags: , , ,


Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas teigia, jog vien per 2010 metus pavyko sustabdyti apie 0,5 mlrd. litų vertės viešųjų pirkimų. Interviu savaitraščiui “Veidas” jis teigia, jog nusikalstamų schemų konkursuose daug ir per daug metų jos stipriai įsitvirtino.

“Per metus viešuosiuose pirkimuose išleidžiama maždaug 9-13 mlrd. litų biudžeto lėšų. Štai gana dažnas pavyzdys: konkurse mažiausia siūloma kaina – 1 mln. litų, o konkursą laimi siūlęs didžiausią – 15 mln. litų, nes pirmieji šeši atsiima siūlymus arba pašalinami iš konkurso. Panašiai buvo Vilniaus miesto savivaldybei perkant maisto produktus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, o Trakų rajono – perkant vienos gimnazijos rekonstravimo darbus”, – interviu savaitraščiui “Veidas” sakė Ž.Plytnikas, paklaustas, kiek lėšų praranda valstybė.

Šiuo metu perkančių organizacijų yra apie 5,2 tūkst., o kiekviena jų per metus vykdo mažiausiai 10-30 pirkimų.

“Padauginę gausime įspūdingą skaičių pirkimų, o jeigu suskaičiuotume, kiek jų atliekama darant šiurkščius pažeidimus, gautume, kiek yra realiai permokama. Skaičiuojant VPT sustabdytuose pirkimuose galėjusias būti išmokėtas lėšas per 2010 metus, galima sakyti, pavyko sutaupyti daugiau nei pusę milijardo litų”, – teigė tarnybos vadovas.

Pasak jo, pasitaiko įvairiausių kuriozų: “Štai atliekant vieną pirkimą, kai buvo perkami diržai, dalyvavo trys įmonės: viena, gaminanti diržus, kita – baldus, o trečia – statybos įmonė”.

Sisteminių schemų, kalbėjo Ž.Plytnikas, labai daug ir per daug metų jos buvo stipriai įsitvirtinusios.

“Dėl kai kurių pirkimų įtariame, kad šie vyko ir ne be politikų rankos. Bet čia jau kitų tarnybų rūpestis. Mes bandome padėtį keisti savo ruožtu. Per šiuos metus atlikome apie 500 tikrinimų ir vertinimų. 119 bylų perdavėme teisėsaugos institucijoms – palyginti su 2009-aisiais, šis skaičius šoktelėjo vos ne trigubai. Stipriname bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis, Valstybės kontrole, įsteigėme tarpžinybinę grupę. Manau, šiurkščių tyčinių pažeidimų ima mažėti”, – kalbėjo tarnybos vadovas.

Anot jo, ir pati VPT anksčiau buvo nusikalstamos schemos dalis: “VPT vadovas savo nuožiūra braukydavo, kurias įmones tikrinti, kurias ne. O tikrindavo daugiausia vaikų darželius, mokyklas, kitas smulkesnes įstaigas, o stambesnę – tik vieną kitą, pagal politinius užsakymus”.

Ž.Plytniko iniciatyva Ūkio ministerijai pateiktas projektas dėl griežtesnės atsakomybės viešuosiuose pirkimuose.

“Dabar, jei padarai pažeidimą, dėl kurio prarandama 70 mln. litų valstybės lėšų, skiriama 500-2500 litų bauda. Neseniai vieną savivaldybės atstovą nubaudėme 1 tūkst. litų bauda, o jis, nespėjęs išeiti iš salės, skambina merui ir prašo jam skirti 1500 litų premiją baudai padengti. Teisme pažeidėjai dar išsidera baudą sumažinti perpus”, – kalbėjo vadovas.

Kelininkai ragina skubiau skelbti konkursus

Tags: , , , ,


Kelininkai ragina valstybės tarnybas skubiau skelbti konkursus, nes pavasaris jau prasidėjo, rašo “Verslo žinios”.

Šiemet Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti 986,7 mln. litų. Nors pernai kelininkai nepanaudojo visų jiems skirtų lėšų, šįmet programoje 105 mln. litų daugiau nei pernai.

Tiesa, numatyta ES parama kelių sektoriui šiais metais bus kuklesnė. Politikai tvirtina, kad kelininkai nuo šio pavasario pajus rinkos atsigavimą. Antra vertus, nuogąstaujama, ar įmonės yra tinkamai jam pasirengusios, pavyzdžiui, ar nepritrūks darbo jėgos. Mat dalis 2010 m. projektų užsitęsė ir bus baigti tik šįmet.

Svarstoma, kad tai vyksta ir dėl kvalifikuotų darbuotojų emigracijos. Kelininkai atkerta, kad tai ne įmonių pajėgumo, o finansavimo klausimas.

“Tiesiame du tiltus per Nemuną. Galėjome tuos projektus ir greičiau baigti, tačiau finansavimas numatytas etapais. Pagal tai deriname ir statybų tempą”, – teigė bendrovės “Alkesta” vadovas Rimantas Morkūnas.

Asociacijos “Lietuvos keliai” direktorius Rimvydas Gradauskas sako, kad kelininkai išgyvena depresiją.

“Sektoriaus gamybos pajėgumas yra 3 kartus didesnis nei veiklos poreikis. Įmonėms reikia darbo ar bent jau plano. Valstybės biudžetas patvirtintas gruodį, KPPP – kovą. Toks neaiškumas tampa tendencija. Kol valstybė tvirtina lėšas, rengia konkursus, realūs darbai prasideda kone rudenį, o ką tada benuveiksi”, – teigė R.Gradauskas.

R.Gradauskas sako, kad Vilniaus vakarinio aplinkkelio II etapo darbai – svarbiausias šių metų projektas ir konkursas, visas sektorius jo laukia. Laukiama ir žinių apie sostinės didžiojo pietinio aplinkkelio tiesimą.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...