VEIDO dovanos

Dėkojame savo skaitytojams už mintis apie mūsų žurnalą. Daugelis „Veidą“  vadina kokybišku, analitišku, rimtu, įdomiu. Ačiū jums, kad mus vertinate. O trims iš jūsų padovanosime ketvirčio prenumeratą!

Pateikiame kai kuriuos jūsų komentarus apie „Veidą“ .

„Veidą“ skaitau, nes norisi kokybiškos žiniasklaidos.“

Stasys

„Skaitau, nes tai yra rimtas analitinis žurnalas, kurių pas mus nėra daug. Ačiū, kad esate.“

Rimvydas

„Skaitau, nes tai vienintelis žurnalas, kai galiu susikaupti ir sužinoti įdomių dalykų.“

Ramunė

„Skaitau šį žurnalą todėl, kad tai yra įdomus, rimtas ir tikras žurnalas, vertas dėmesio ir pagarbos už savo kokybišką turinį.“

Brigita

„Skaitau, nes be galo įdomiai pateikiamos įvairios temos. Kartais netgi ne taip, kaip kituose žurnaluose. „Veidas“ turi savo veidą.“

Aldona

„Vertinu kokybišką žiniasklaidą.“

Irma

„Labai įdomus ir informatyvus žurnalas. Mėgstu šį žurnalą, nes nėra bereikalingų išvedžiojimų, o tik aktuali ir dominanti informacija.“

Miglė

„Man patinka šis žurnalas taip, kaip gūsis gaivaus oro.“

Zita

„Šį žurnalą skaito mano vyras, nors ir aš kartais pavartau. Įdomus, nors ir gana „sunkus“, bet atsiplėšti nuo buities darbų tikrai padeda. Vyras nuolat jį parsineša iš bibliotekos.“

Nijolė

„Skaitau, nes šis žurnalas savaitinis, profesionaliai pateikiantis naujausias aktualijas.“

Tautvydas

„Rimtesnis už kitus, bet ne per daug.“

Vaida

J.Dvarionas, LMTA nuotr.

Leidžiate savo vaiką į muzikos mokyklą ir jau įsivaizduojate jį stovintį žymiausiose pasaulio scenose? Kelias į jas beveik neišvengiamai veda per tarptautinius muzikos konkursus, todėl pats laikas būtų šiek tiek išsamiau pažinti tokių konkursų virtuvę.

Renata BALTRUŠAITYTĖ

1970 m. Briuselyje buvo įkurta Europos jaunimo nacionalinių muzikos konkursų asociacija, iš pradžių vienijusi Belgijos, Prancūzijos ir Vakarų Vokietijos muzikinių konkursų organizatorius. Vėliau prie jos pradėjo jungtis ir aplinkinėse šalyse organizuojamų nacionalinių konkursų komandos. Galiausiai 1992 m. asociacijos nariais buvo leista tapti ir tarptautiniams jaunųjų (iki 25 metų amžiaus) muzikantų konkursams, o pati asociacija pervadinta Europos jaunimo muzikos konkursų asociacija (European Music Competitions for Youth, arba EMCY). Šiuo metu ji vienija beveik pusšimčio Europos Sąjungos bei kaimyninėse valstybėse (Rusijoje, Ukrainoje, Norvegijoje) rengiamų nacionalinių ir tarptautinių muzikos konkursų organizatorius.

Spalio viduryje jų atstovai rinkosi į EMCY konferenciją ir generalinę asamblėją Vilniuje.

Lietuvai atstovauja trys konkursai

Ne kiekvienas konkursas gali tapti šios asociacijos nariu, nes ji savo nariams apibrėžia aiškius dalyviams suteikiamų pasirengimo sąlygų, atliekamo repertuaro įvairovės bei vertinimo skaidrumo reikalavimus. „Todėl galima sakyti, kad EMCY vienija elitinius Europos jaunųjų atlikėjų konkursus, kuriuose garantuojami kokybės standartai. Į tokius konkursus jaunuoliai gali vykti neabejodami, kad organizatoriai yra pasirengę vykdyti savo įsipareigojimus. Be to, EMCY konkursai nugalėtojams paprastai siūlo gastrolių turus, kurių organizavimą finansiškai remia ES programa „Kūrybiška Europa“. Ir tai jų ateičiai gali būti netgi svarbiau už patį konkursą, nes jaunam atlikėjui pačiam sunku rasti prodiuserį ir gauti užsakymų koncertams“, – aiškina EMCY viceprezidentas, atsakingas už tarptautinius konkursus, pianistas Justas Dvarionas.

Dabar jau du trečdalius visų asociacijos narių sudaro būtent tarptautiniai konkursai. Pagal EMCY taisykles komisijos daugumą tokiuose konkursuose privalo sudaryti iš užsienio šalių kviečiami vertintojai.

Lietuvai EMCY atstovauja Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursas bei nacionalinis ir tarptautinis Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkursai. „Pastarieji dalyvauja asociacijoje kaip atskiri nariai, nes skiriasi jų periodiškumas: nacionalinis konkursas rengiamas kas dvejus, tarptautinis – kas ketverius metus. Tokia narystė leidžia nacionalinio konkurso laureatams pasinaudoti EMCY finansine parama užsienio gastrolėms. Tarkim, praėjusio nacionalinio B.Dvariono konkurso laureatas pianistas Gustas Raudonius, dabar studijuojantis VDU Muzikos akademijoje, EMCY dėka koncertavo Vokietijoje ir Liuksemburge“, – pasakoja pašnekovas.

Stasio Vainiūno tarptautinis pianistų ir kamerinių ansamblių konkursas taip pat pretenduoja tapti EMCY nariu. O štai tarptautinis M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas dalyvauti šioje asociacijoje negalėtų, nes priima vyresnius, nei leidžia EMCY nuostatai, dalyvius. Todėl jis rinkosi kitą tarptautinę asociaciją – Pasaulinę muzikos konkursų federaciją (World Federation of International Music Competitions), kurios nariu tapo 1994 m. Būtent šis muzikos konkursas Lietuvoje disponuoja pačiu solidžiausiu priziniu fondu.

EMCY narių konkursuose, be pianistų, gali varžytis visų styginių, visų pučiamųjų instrumentų atstovai, taip pat perkusininkai ir klasikinės gitaros meistrai. Tiesiog pastaruosius priimančių konkursų yra mažiau, ir jų tenka atidžiau paieškoti.

Mokytojai negali vertinti savo mokinių

Prieš konferenciją Vilniuje įvairių EMCY konkursų dalyviams buvo išplatinta anketa, kuria bandyta išsiaiškinti, kaip konkursų lygį vertina patys jų dalyviai ir ką konkursuose būtų galima tobulinti. Kone daugiausiai pastabų sulaukė vertinimo aspektai, ir tai, pasak J.Dvariono, natūralu, nes muzikantų konkursai – ne sportinės varžybos, kuriose rezultatus lemia objektyvūs metrai, sekundės ar pelnyti taškai. Jų laimėtojai išrenkami remiantis visų komisijos narių nuomonių bendruoju vardikliu, nors individualios nuomonės, atskirai paimtos, gali smarkiai skirtis.

„Todėl dalyviai sutartinai pabrėžė, kad komisijose negali dirbti vertintojai, kurių mokiniai dalyvauja tame pačiame konkurse. Iki šiol būdavo laikomasi taisyklės, kad už savo gimines bei studentus komisijos nariai negali balsuoti (ši taisyklė tebegalioja ir dvejus metus po mokinių studijų baigimo), tad palieka jų pasirodymų vertinimą kitų narių malonei. Vis dėlto dalyviai pasisakė, kad tokios nuostatos negana, o jie patys jaustųsi kur kas geriau, jei nė vieno dalyvio pedagogas apskritai nedirbtų komisijoje“, – teigia J.Dvarionas.

Logišką jaunuolių pageidavimą praktiškai įgyvendinti sunkiau, nei įsivaizduoja muzikinio pasaulio virtuvės nepažįstantis stebėtojas. Mat konkursų organizatoriai komisijose nori matyti ryškius, autoritetingus muzikus, kurių ratas Europoje yra baigtinis. Tačiau tų muzikų klasėse savo įgūdžius tobulina daug perspektyvių jaunuolių, kurių teisė rinktis pageidaujamus konkursus būtų smarkiai suvaržyta. Taigi arba dėstytojas privalėtų aukotis dėl savo studentų ir atsisakyti pelningų kvietimų dirbti žiuri, arba studentai turėtų aukotis dėl savo dėstytojo ir sąmoningai dalyvauti kituose konkursuose. Ypač daug nepatogumų dėl šios griežtos nuostatos patirtų mažose valstybėse organizuojami nacionaliniai konkursai.

Net ir pralaimėjusieji suvokia, kad konkursai visiems jauniems muzikantams naudingi ir padeda greičiau skintis kelią į pripažinimą.

„Jei konkurso organizatoriai pageidaus išlaikyti autoritetingą komisiją, eliminavus joje dirbančių pedagogų mokinius gali nukentėti paties konkurso profesionalusis lygis. Jei pasirinks jų studentus – kiti konkurso dalyviai praras galimybę pasirodyti žymiems pedagogams, kurie galbūt galėtų paveikti jų tolesnę karjerą: pakviesti studijuoti savo klasėje, pasiūlyti koncertuoti savo rengiamame festivalyje ir pan. Apklausa parodė, kad tokia galimybė jaunų muzikantų labai vertinama. Kadaise pats esu patyręs, kaip vienas konkurse sutiktas dėstytojas gali pakeisti tavo gyvenimą: nors to konkurso nelaimėjau, vieno vertintojo dėka įgyti ryšiai muzikos pasaulyje man padeda darbe iki šiol. Galiausiai reikia nepamiršti, kad EMCY standartai numato ir komisijos narių rotaciją: kiekviename konkurse kaskart privalo keistis bent vienas komisijos narys“, – teigia pašnekovas.

Žinoma, konkursų laimėtojų ir visų kitų dalyvių atsakymai skiriasi: laimėtojai konkursą vertina palankiau nei tie, kuriems jame nepasisekė. Tie, kuriems pavyksta pasiekti finalinius turus, itin pabrėžia galimybę pasirodyti su simfoniniu orkestru, kurios dažnas negauna besimokydami. Tačiau net ir pralaimėjusieji suvokia, kad konkursai visiems jauniems muzikantams naudingi ir padeda greičiau skintis kelią į pripažinimą.

Pliusai, balai ar reitingai

EMCY taisyklės reikalauja aiškiai apibrėžtos vertinimo metodinės sistemos, tačiau pati vertinimo metodika konkursuose gali būti skirtinga. Tarkim, viena iš populiarių sistemų primena žaidimą „Taip ir ne“, kai kiekvienas vertintojas, klausydamasis atlikėjų pasirodymų, sąraše prie patikusių konkursantų dėlioja pliusus. Į kitą turą patenka tie atlikėjai, kurie surenka daugiausiai pliusų.

Kitas dažnai pasitaikantis variantas, kai komisijos nariai dalyvius vertina balais pagal 10 arba 25 balų sistemą. Tuomet apskaičiuojamas kiekvieno dalyvio pelnytų balų aritmetinis vidurkis ir nustatoma minimalaus į kitą turą leidžiančio patekti balo „kartelė“.

Kartais vertintojų prašoma reitinguoti dalyvius, t.y. priskirti jiems eilės numerius sekoje nuo stipriausio iki silpniausio pasirodymo. Be to, būna ir kombinuotos sistemos, kai skirtingai vertinama skirtinguose konkurso arba paties vertinimo etapuose. Tarkim, Lietuvoje rengiamuose konkursuose labiausiai mėgstama „Taip ir ne“ sistema, tačiau dažnai nutinka taip, kad grupelei muzikantų surinkus vienodą pliusų skaičių nepavyksta išskirti konkretaus kitam turui reikalingo dalyvių kiekio. Tuomet komisijos narių prašoma tą dalyvių grupelę papildomai vertinti balais.

Tapau liudininku nesmagios istorijos, kai vieno konkurso dalyviai dokumentuose sąmoningai nurodė kitą pedagogą, kad tikrasis mokytojas galėtų už juos balsuoti. Tas konkursas pretendavo į EMCY. Dabar jau nebepretenduoja.

Tačiau pagal EMCY nuostatus komisijos nariai konkurso metu negali ginčytis, diskutuoti ar viešai reikšti savo individualios nuomonės iki vertinimo pabaigos, kad niekaip nepaveiktų kitų komisijos narių pozicijos. Taigi pliusiukai ar balai būna dėliojami tylint. Leidžiama tarpusavyje aptarinėti tik iš konkurso jau iškritusius atlikėjus arba kandidatūras specialiajam žiuri prizui gauti.

„Todėl dirbdami komisijose muzikai nesusipyksta, ko veikiausiai nepavyktų išvengti, jei asmeninės nuomonės būtų aptarinėjamos nuo pat pradžių. Taip dažnai nutinka Rusijoje, kur prizų dalybos ligi šiol sunkiai įsivaizduojamos be emocingų ginčų. Ir tik EMCY dėka dabar bandoma šią tradiciją pakeisti“, – neslepia J.Dvarionas.

Jis dažnai kviečiamas būti tiek EMCY asociacijai priklausančių, tiek jai nepriklausančių konkursų vertintoju. Jam yra tekę darbuotis Franzo Liszto konkurso Vokietijoje, Nikolajaus Rubinšteino konkurso Prancūzijoje, Ginos Bachauer konkurso JAV, Pyiabhand Sanitwongse konkurso Tailande ir daugybės kitų muzikantų varžybų komisijose.

Kartais į konkursus kompozitoriaus B.Dvariono anūkas vyksta ne komisijos nario, o EMCY stebėtojo teisėmis. Tuomet konkurso dalyvių pasirodymų jis nevertina, bet dalyvauja komisijos posėdžiuose ir stebi, ar viskas vyksta pagal asociacijos standartus. „Tapau liudininku nesmagios istorijos, kai vieno konkurso dalyviai dokumentuose sąmoningai nurodė kitą pedagogą, kad tikrasis mokytojas galėtų už juos balsuoti. Tas konkursas pretendavo į EMCY. Dabar jau nebepretenduoja“, – nesileidžia į smulkesnes detales pašnekovas.

Repertuaro reikalavimai

EMCY generalinėse asamblėjose gana dažnai svarstomas konkursinio repertuaro gairių klausimas. Dabar vyraujanti tendencija – siekis suteikti konkursantams kuo daugiau repertuaro pasirinkimo laisvės, taip sudarant jiems kuo palankesnes sąlygas atsiskleisti. Tačiau tam, kad vertinimas išliktų objektyvus, tam tikri repertuaro reikalavimai vis dėlto būtini.

Pavyzdžiui, neretai prašoma atlikti tam tikros stilistikos opusus, t.y. pasirinkti kažką iš baroko, kažką – iš klasicizmo epochos, tačiau teisė rinktis konkretų kompozitorių ir jo kūrinį paliekama atlikėjui. Tokios ribos leidžia komisijai stebėti, kaip dalyviai atpažįsta konkretaus laikmečio stilistinius reikalavimus, mat nevalia baroko ir romantinės muzikos interpretuoti vienodai. Tarkim, staccato taškelis, pažymėtas virš natos, vienaip skaitomas devyniolikto, kitaip – dvidešimto amžiaus muzikoje, kurioje jis daug aštresnis ir kietesnis.

Netgi konkretūs kompozitoriai turi savitas tų pačių išraiškos priemonių reikšmes, tarkim, nuoroda sforzando Ludwigo van Beethoveno kūrinyje suprantama kitaip negu sforzando Sergejaus Prokofjevo kūrinyje.

Žinoma, konkrečių kompozitorių (tarkim, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Balio Dvariono arba Stasio Vainiūno) atminčiai skirti vardiniai konkursai siekia populiarinti jų muziką, todėl juose privaloma atlikti bent vieną šio kompozitoriaus kūrinį.

„Jeigu visą tokių konkursų repertuarą sudarytų lietuvių kompozitorių kūriniai, jie negalėtų būti tarptautiniai, nes užsieniečiai į juos tiesiog nevažiuotų. Tačiau vieną kūrinį specialiai konkursui išmokti įmanoma, ir tai naudinga abiem pusėms: užsienio atlikėjai atranda sau kompozitorių, apie kurį anksčiau dažniausiai nieko nebūna girdėję, o pats konkursas didžiuojasi besiplečiančia lietuvių muzikinės kultūros sklaida. Mat kartą parengę lietuvių kompozitoriaus kūrinį, užsieniečiai paprastai įtraukia jį į savo būsimas koncertines programas“, – teigia J.Dvarionas.

Taip pat dažnai prašoma, kad konkurso dalyviai į jame pristatomą programą įtrauktų ir vieną savo šalies kompozitoriaus kūrinį. Tai vėlgi naudinga tiek svečiams, gaunantiems galimybę propaguoti savo nacionalinę kultūrą, tiek šeimininkams, išgirstantiems naujos, dar negirdėtos muzikos. „Pamenu, prieš aštuonerius metus japonų pianistė B.Dvariono konkurse pristatė tokį įdomų savo šalies kompozitoriaus kūrinį, kad specialiai ieškojau to autoriaus gaidų ir rekomendavau jo kūrinius savo studentams. Lygiai taip mūsų pianistai pasaulyje populiarina lietuvių kompozitorių kūrinius“, – įsitikinęs J.Dvarionas.

Tai padeda vaduotis iš uždaro viso pasaulio konkursuose geriausiai kotiruojamo repertuaro, į kurį muzikos akademijų dėstytojai orientuoja savo studentus. Vis dėlto ilgametė patirtis rodo, kad konkursus laimi solistai, kurie finaliniuose turuose neeksperimentuoja ir koncertus, pristatomus kartu su simfoniniu orkestru, renkasi iš palyginti siauro „efektingiausių kūrinių“ sąrašo. Tarkim, pianistas, pasirinkęs atlikti sudėtingą Antonino Dvoržako koncertą, greičiausiai liks veržliojo Sergejaus Rachmaninovo kūrinį pasirinkusio konkurento šešėlyje.

Garbė ar pinigai

Kokio dydžio prizinius fondus nugalėtojams siūlo konkursai? Pasak J.Dvariono, sumos smarkiai įvairuoja. Šįmet vykusio Tarptautinio B.Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkurso prizinis fondas siekė 26 tūkst. eurų, ir su tokia suma pagal šį rodiklį konkursas figūruoja antroje, kuklesnių EMCY narių lentelės pusėje. Bendras šio konkurso biudžetas, įskaitant pasirengimo etapus, viršijo 100 tūkst. eurų, tačiau tai – trigubai mažiau nei standartinis analogiško konkurso biudžetas Vokietijoje.

Antra vertus, EMCY atstovai nepalankiai žvelgia į konkursus „išsišokėlius“, operuojančius ypač dideliais prizinio fondo biudžetais. Mat laikomasi požiūrio, kad konkursai neturėtų virsti komerciniais renginiais, o piniginiai prizai – pagrindine paskata juose varžytis.

„Neseniai Kinijoje surengto konkurso prizinis fondas siekė 250 tūkst. JAV dolerių. Tokiu atveju muzikantas gali apsispręsti, kad jo pagrindinis tikslas – ne kuo geriau groti, o kuo labiau įtikti komisijai ir taip pasididinti savo šansus laimėti pirmąją premiją. Bet grojimas siekiant kažkam įtikti pražudo bet kurį atlikėją. Amžinatilsį maestro Saulius Sondeckis sakydavo, kad nesvarbu, ar už koncertą gauni tūkstantį, ar 10 tūkst. dolerių, – geriau dėl to nepagrosi. O stengtis sugroti geriausiai, kaip tuo metu sugebi, kiekviename koncerte privalai“, – pasakoja J.Dvarionas.

Pianistas teigia, kad itin vertingus prizus siūlantys konkursai neretai būna vienkartiniai: po metų kitų mecenatai permąsto savo galimybes, ir tuo dosnaus konkurso istorija baigiasi. O ilgalaikė tradicija kiekvienam konkursui svarbi, nes tik plačiai žinomas, gerą vardą užsitarnavęs konkursas ateityje ką nors reikš laureato gyvenimo aprašyme.

Egzistuoja ir komerciniai, festivalius primenantys konkursai, įvairiausiais diplomais apdalijantys kone visus suvažiavusius dalyvius. Skiriamieji tokių konkursų atpažinimo bruožai – didelis dalyvio mokestis, daug kviečiamų atlikėjų ir itin trumpa, kartais vos kelių minučių trukmės muzikinė programa. Organizatoriams ir komisijos nariams – tai lengvai uždirbamų pajamų šaltinis, o muzikantams – brangi, bet kone garantuota galimybė tapti tarptautinio konkurso laureatais. Juk tik saujelė klausytojų, koncerto programėlėje radusių atlikėjo laimėjimų sąrašą, vėliau varginsis su specialistais aiškintis kiekvieno atskiro konkurso vertę ir specifiką.

Kaip žymiausius nūdienos tarptautinius muzikos konkursus Europoje J.Dvarionas išskiria Briuselyje rengiamą Karalienės Elžbietos konkursą, Varšuvoje rengiamą F.Chopino pianistų konkursą ir Maskvoje vykstantį P.Čaikovskio konkursą.

Rusiškosios mokyklos ypatumai

XX a. antroje pusėje itin rimtais pretendentais į nugalėtojus buvo laikomi Rusijos konservatorijų auklėtiniai, nes jie grodavo garsiai, stipriai ir praktiškai be klaidų. Nedaug kas žino, kad tokią taktiką lemdavo ne tik stiprus pedagogų kontingentas bei nuo mažens diegiamas būsimųjų muzikantų muštras, bet ir gerų muzikos instrumentų stygius šalyje.

„Ne kartą girdėjau Vakarų kolegas stebintis, kodėl rusų pianistai skambindami taip dažnai naudoja kairįjį pedalą. Bet ši rusiškos (ir apskritai sovietinės) pianizmo mokyklos tradicija kilusi iš to, kad atlikėjai nuo pat vaikystės būdavo mokomi groti senais instrumentais su nusidėvėjusiais plaktukais. Nuspaudus kairįjį pedalą plaktukas sujuda ir paliečia stygas minkštesne, mažiau nusidėvėjusia vieta, taip išgaudamas gyvesnį garsą. Ilgiau naudojant šią gudrybę susiformuodavo įprotis, stebinantis užsieniečius. Konkursuose sėdę prie normalių instrumentų, rusų pianistai skambėdavo kaip „tankai“ ir būdavo tiesiog nepramušami, nes būdavo pasirengę sugroti savo programą kad ir ant lentos“, – pasakoja J.Dvarionas.

Tačiau laikai keičiasi: šiandien stiprioji rusų profesūra plačiai pasklidusi po pasaulio akademijas, o rusų mokyklose ir muzikantų namuose daugėja kokybiškų instrumentų. Todėl konkursuose jų atstovai nebegroja kaip tankai, bet kartu nebėra tokie techniškai nepriekaištingi kaip anksčiau, kai teisė dalyvauti užsienio konkursuose būdavo suteikiama tik patiems stipriausiems ir patikimiausiems muzikantams.

Šiandien geografiniai akcentai klasikinės muzikos pasaulyje pasikeitę, ir visų pirma Azijos atstovų pastangomis. Vien Šanchajaus mieste oficialiai registruota milijonas profesionalių pianistų, taigi vos keliuose Kinijos miestuose gyvenančių fortepijono meistrų užtektų tokiai valstybei kaip Lietuva apgyvendinti. Japonijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje vaikų muzikos mokymas yra savaime suvokiama būtino išsilavinimo dalis. Natūralu, kad iš kiekybės gimsta kokybė, tad nereikėtų stebėtis tuo, jog Azijos atstovų Europos konkursų laureatų gretose regime vis dažniau.

„Įdomu, kad kol kas tai vienkryptis judėjimas: kinų atlikėjai aktyviai ieško ir randa galimybių vykti į Europoje rengiamus konkursus, tačiau tik retas europietis ryžtasi vykti į konkursus Kinijoje. Mat kelionės į konkursą išlaidos paprastai tenka patiems konkursantams“, – primena

J.Dvarionas.

Ar įmanoma šiandien tapti sėkmės lydimu profesionaliu atlikėju aplenkiant muzikos konkursus? Pasak EMCY viceprezidento, tokius vunderkindus planetoje galima suskaičiuoti pirštais. Pianino pasaulyje žinomiausias tokio atlikėjo pavyzdys yra 45 metų Jevgenijus Kisinas, nuo pat mažens pasižymėjęs tokiais fenomenaliais sugebėjimais, kad nebuvo prasmės diplomais papildomai jų įrodinėti. Gimęs ir augęs Maskvoje, šešerių J.Kisinas įstojo į Gnesinų specialiąją muzikos mokyklą, dešimties metų debiutavo kaip solistas atlikdamas W.A.Mozarto koncertą su simfoniniu orkestru. O būdamas trylikos jis pradėjo gastroliuojančio solinio atlikėjo karjerą, besitęsiančią ligi šiol. Per tris karjeros dešimtmečius J.Kisinas sukaupė nemažą apdovanojimų už geriausius scenos pasirodymus kolekciją, tačiau joje nėra nė vieno konkurso laureato diplomo.

„Vis dėlto konkursai skirti ne vien tam, kad atsijotų gabiausius ir geriausius. Jie suteikia galimybę parodyti savo gebėjimus stresinėmis sąlygomis, kurių realybėje nestokoja visi profesionalūs koncertuojantys solistai. Taigi konkursas dalyviams tam tikra prasme yra ir gyvenimo mokykla. Ir nesvarbu, kokią vietą konkurse pavyksta užimti, – tokių žymių pianistų kaip italo Arturo Benedetti Michelangeli arba kroato Ivo Pogoreličiaus pavyzdžiai įrodo, kad pralaimėti konkursus kartais naudingiau, negu juos laimėti“, – pabrėžia J.Dvarionas.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Projektas. Savaitraščio „Veidas“ tradicija Valstybės dienos proga atidžiau pažvelgti į valstybės tarnybą įžengė į antrą dešimtmetį: šiųmečiai Metų valstybės tarnautojo rinkimai – jau vienuolikti. Per dešimtmetį šiek tiek keitėsi balsavimo tvarka, kriterijai, tačiau pagrindinis iniciatyvos tikslas – atkreipti dėmesį, kad ir tarp valstybės tarnautojų yra daug šaunių profesionalų, sąžiningai savo darbą atliekančių žmonių, – liko tas pats.

Skelbdamas 2015 metų valstybės tarnautojo rinkimus „Veidas“ pasiūlė rinkti ne tik geriausius Lietuvos valstybės tarnautojus, pažangiausias institucijas, už kuriuos buvo balsuojama ir ankstesniais metais, bet ir geriausius politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Ši naujovė atsirado balsuojančiųjų pageidavimu atskirti tuos valstybinio sektoriaus atstovus, kurie kryptingai tobulėja, nuosekliai siekia karjeros savo srityje, nuo tų, kurie į postus iškyla po rinkimų. Pastarieji, balsuojančiųjų nuomone, neretai yra kur kas labiau matomi nei „paprasti“ tarnautojai, tad ir dėmesio sulaukia daugiau – kartais pelnytai, o kartais ir nelabai.

Kaip ir kasmet, geriausius valstybės tarnautojus balsuodami rinko jų kolegos – aukščiausio rango valstybės tarnautojai (įvairių valstybės institucijų vadovai, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai – ministerijų kancleriai, viceministrai). Savo nuomonę „Veido“ rinkimuose pareiškė ir šalies miestų bei rajonų merai, savivaldybių administracijų direktoriai, verslo asociacijų vadovai.

Respondentų buvo prašoma nurodyti, jų vertinimu, vertus pirmos, antros ir trečios vietos profesionaliausius ir inovatyviausius valstybės karjeros tarnautojus, politinio pasitikėjimo tarnautojus bei valstybės institucijas. Buvo prašoma nebalsuoti už savo atstovaujamą instituciją, jai pavaldžias institucijas ir jų darbuotojus, taip pat už pastarųjų trejų metų geriausio valstybės tarnautojo ir geriausios valstybės institucijos vardą pelniusius asmenis ar institucijas. Rezultatai buvo skaičiuojami pirmai vietai skiriant tris, antrai – du, trečiai – vieną balą.

Šiųmečiai Metų valstybės tarnautojo rinkimai išsiskyrė pasirinkimo įvairove. Į geriausių valstybės karjeros tarnautojų trejetuką pretendavo beveik šimtas asmenų, politinio pasitikėjimo – per aštuoniasdešimt, kaip geriausios ir pažangiausios įvardytos 78 institucijos. Tokį balsų išsidėstymą lėmė galimybė patiems respondentams laisvai siūlyti savo kandidatus. „Veidas“ jau antri metai jų sąrašo nepateikia. Kita vertus, „laisvi“ rinkimai parodė, kad šalies valstybės tarnyboje darbuojasi daug profesionalių, sąžiningų žmonių, tik ne visų jų veikla matoma plačiajai visuomenei.

Jeigu reikėtų išskirti absoliutų šių metų „Veido“ rinkimų lyderį, laurai atitektų Susisiekimo ministerijai. Jos laimėjimų kraitis – įspūdingas. Tomas Karpavičius, Susisiekimo ministerijos kancleris, išrinktas Metų valstybės tarnautoju. To paties sąrašo šeštoje pozicijoje – ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius Andrius Šniuolis. Šios institucijos atstovai dvi pozicijas užima ir politinio pasitikėjimo tarnautojų dešimtuke: susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius – šeštas, viena vieta aukščiau – viceministras Arijandas Šliupas.

Susisiekimo ministerija matoma ir geriausių valstybės institucijų sąraše. Aukščiausioje pozicijoje – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, pati ministerija – antroje.

Šios institucijos vienareikšmis pranašumas, matyt, buvo netikėtas ir daugeliui respondentų. Tarp motyvų, kodėl savo balus atidavė būtent jai ar jos atstovams, ne tik buvo minima profesionalumas, kompetencija, žmogiškas požiūris į interesantus, bet ir juokaujama, esą transportas, keliai – ta sritis, kuria naudojasi visi, taigi ir mato, vertina.

Galima sakyti, kad Susisiekimo ministerijai šypsojosi ir sėkmė: kancleris T.Karpavičius Metų valstybės tarnautoju tapo tik vienu balu pralenkęs kolegą iš Švietimo ir mokslo ministerijos Dainių Numgaudį. Beje, T.Karpavičius – naujas veidas šiuose rinkimuose, nes pernai respondentų jis apskritai nebuvo išskirtas, priešingai nei kancleris D.Numgaudis, kuris kasmet sulaukia nemenko balsuojančiųjų pripažinimo. Pernai jis buvo šeštas, užpernai – antras ir t.t.

Dėmesys daug metų valstybės tarnyboje gerai dirbantiems vadovams nestebina, o štai  T.Karpavičiaus šuolį respondentai aiškino tuo, kad naujam vadovui įsibėgėti reikia laiko, tik tada paaiškėja, ko jis vertas. T.Karpavičius Susisiekimo ministerijos kancleriu tapo 2011-aisiais.

Beje, šiųmečiame geriausių valstybės tarnautojų sąraše yra ir daugiau asmenų, kurie išskiriami nuolat. Tai ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius (VVTAT) Feliksas Petrauskas, ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, ir Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis. Tačiau greta senbuvių esama ir patekusiųjų į sąrašą pirmą kartą.

Respondentų užpildytose anketose pasitaikė ir nesusipratimų. Vienas kitas buvo linkęs savo balsus atiduoti už savo institucijose arba joms pavaldžiose dirbančius kolegas, nors nebalsuoti už savus buvo vienas iš rinkimų ribojimų. Be to, paaiškėjo, kuris iš valstybės tarnautojų turi stipriausią palaikymo komandą: už VVTAT vadovą F.Petrauską savo balus ir motyvacinius laiškus siuntė dešimtys asmenų, kurie pagal rinkimų nuostatus negalėjo juose dalyvauti.

Geriausio politinio pasitikėjimo tarnautojų rinkimuose, kuriuos „Veidas“ šįmet skelbė pirmą kartą, taip pat kilo intriga. Susumavus anketose nurodytus balsus geriausiuoju tapo energetikos ministras Rokas Masiulis, ir tik vienu balsu mažiau surinko vidaus reikalų ministerijas Saulius Skvernelis.

Respondentų komentarai rodo, kad dalį balsų R.Masiulis surinko už tai, ką jis nuveikė dar prieš 2014-ųjų rugsėjį tapdamas Energetikos ministerijos vadovu. Reikšmingiausiu jo darbu įvardijamas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimas. Ketverius su puse metų AB „Klaipėdos nafta“ vadovavusiam R.Masiuliui atsakomybė už šį projektą teko nuo pat pradžios iki įkurtuvių salvių. Tik pačiose iškilmėse, pasitinkant laivą-saugyklą simboliniu Lietuvos nepriklausomybei pavadinimu „Independence“, jis dalyvavo jau kaip energetikos ministras.

„Tai didelę patirtį turintis tarnautojas, patyręs derybininkas. Dirba tyliai, bet, mano nuomone, rezultatyviai“, – tokiais argumentais savo balus, skirtus finansų viceministrui Algimantui Rimkūnui (aštunta vieta), pagrindė vienas iš respondentų. Darbą dėl rezultato, o ne dėl atstovavimo sau ar savo politinei jėgai, kaip politinio pasitikėjimo tarnautoją puošiančią savybę, minėjo ne vienas rinkimų dalyvis.

Tęsdamas tradiciją „Veidas“ šiemet jau vienuoliktą kartą rinko ir pažangiausias, inovatyviausias valstybės institucijas. Pirmą vietą šiame reitinge užėmė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).

„Kai tik tenka susidurti su šia institucija, visada gauname operatyvią, kompetentingą informaciją. Paprastai vadovas lemia, kaip dirba institucija. Automobilių kelių direkcija – išimtis: jau kuris laikas ji dirba be vadovo, bet savo funkcijas atlieka nepriekaištingai“, – tikina finansų viceministras Edmundas Žilevičius, kaip ir daugelis respondentų manantis, kad ši institucija verta geriausios titulo.

O Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva tikino, kad jo vadovaujamas rajonas – ne išimtis iš kitų rajonų. Kelių klausimas čia vienas svarbiausių. „Žmonės nori kokybiško kelio, gatvės. Mūsų savivaldybė turi ambicingų planų asfaltuoti žvyrkelius, tobulinti miesto gatvių infrastruktūrą, ir bendradarbiaujant su Automobilių kelių direkcija visi darbai vyksta sklandžiai. Kitas svarbus dalykas – avaringumo mažinimas. Tai prioritetas ir mums, ir laikinai einančiam direktoriaus pareigas Egidijui Skrodeniui. Randame bendrą kalbą, dirbame“, – aiškino Telšių rajono savivaldybės vadovas.

LAKD vadovo neturi jau pusę metų, mat šį sausį pasibaigus penkerių metų kadencijai posto neteko jai vadovavęs Skirmantas Skrinskas.

Jūratė Kiliulienė

Savaitraščio „Veidas“ sukviesta komisija šiais metais savo balsus skyrė vadovams, sugebantiems savo įmones išvesti į priekį net ir labai konkurencingoje aplinkoje.

Jau keturioliktą kartą „Veidas“ skelbia Metų vadovą – žmogų, kuris ne tik sugeba sėkmingai konkuruoti ir auginti savo kompaniją, išsiskiria lyderystės sugebėjimais ir įžvalgiais sprendimais, bet ir orientuojasi į inovacijas, moka patrauklius atlyginimus darbuotojams bei palieka ryškų pėdsaką visuomenėje paremdamas reikšmingus socialinius projektus ir padėdamas tiems, kam to labiausiai reikia.
Kasmet Metų vadovą išrenka „Veido“ sukviesta komisija, kurią šiemet sudarė 12 narių – ekonomistai, finansų analitikai ir sėkmingų įmonių vadovai. Komisijos nuomonė lėmė, kad „Metų vadovu 2013“ tapo telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis, šiai įmonei vadovaujantis jau 11 metų. 2000 metais įžengusi į rinką, kurioje jau buvo įsitvirtinę du žaidėjai, „Tele2“ ne tik atpigino įkainius už telefoninius pokalbius, bet ir žingsnis po žingsnio plėtėsi rinkoje, kol 2013 metais pirmą kartą tapo didžiausiu Lietuvoje mobiliojo ryšio operatoriumi ir pagal pajamas (2013 metais uždirbo 514,6 mln. Lt), ir pagal klientų skaičių (turi 1,8 mln. klientų). O juk šios kompanijos darbo pradžioje įvairūs lobistai gąsdino visuomenę, kad visi rinkos žaidėjai dėl „Tele2“ pasiūlytų įkainių bankrutuos ir Lietuva liks be mobiliojo ryšio.
Komisijos narių nuomone, „Tele2“ veikla turėjo nacionalinį efektą – ji palietė kiekvieną iš mūsų. „P.Masiulis – tas žmogus, kuris leido visai tautai sutaupyti labai daug pinigų. Dempinguodamas kainas jis smarkiai atpigino mūsų telefoninius pokalbius. Geras kapitalizmo principas, kuris per konkurenciją mažina paslaugos kainą“, – diskusijų metu atkreipė dėmesį komisijos narys ir pirmasis “Metų vadovo” konkurso nugalėtojas, „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas prof. Vladas Bumelis.
Komisijos darbe taip pat dalyvavęs ISM rektorius Nerijus Pačėsa pabrėžė, kad „Tele2“ indėlis svarbus ne tik kalbant apie kainą už pokalbius, bet ir technologinę plėtrą Lietuvoje. „Dėl trečio rinkos dalyvio technologinė plėtra buvo spartesnė negu būtų prie dviejų. Juk kiti du turėjo pozicionuotis kaip aukštesnės vertės kūrėjai ir investuoti daug į technologijas ir duomenų perdavimą“, – komentavo N.Pačėsa, pavadinęs „Tele2“ mobiliųjų operacijų „Ryanair“.
Verta paminėti ir gana aukštą „Tele2“ produktyvumo lygį, patrauklius atlyginimus bei indėlį į visuomenės gyvenimą. Pavyzdžiui, „Tele2“ pernai finansavo naujos „Jaunimo linijos“ savanorių grupės mokymus, skyrė lėšų VGTU Elektronikos fakultete atidaryti pirmąją Lietuvoje išmaniojo bevielio ryšio laboratoriją, prisidėjo iš dalies finansuodama elektroninių mokytojo pažymėjimų gamybą.

Sėkminga veikla priklauso ir nuo vadybinių inovacijų

Antrą vietą komisija skyrė „Mars Lietuva“ generalinei direktorei Aušrai Žemaitienei, įmonei vadovaujančiai penkerius metus. Gargžduose įsikūrusi konservuotą maistą gyvūnams gaminanti įmonė yra tarptautinio koncerno dalis, tačiau A.Žemaitienės vadovaujama bendrovė sugeba išsiskirti viso koncerno mastu. 2013 metais bendrovė, nepaisant didelio gaminamos produkcijos rūšių ir formatų skaičiaus (per 400), pasiekė didžiausią gamybos efektyvumą – 88 proc. ir tapo šio rodiklio lydere tarp analogiškų „Mars“ gamyklų Europoje. O štai remiantis inovatyvia įmonės technikos skyriaus darbuotojo idėja buvo sukonstruota ir pagaminta pakavimo sistemos įranga, tapusi vidiniu standartu, diegiamu ir kitose „Mars“ įmonėse.
„Metų vadovo“ konkurso komisijos narys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas tvirtino, kad apie A.Žemaitienę labai gerai atsiliepia ir „Mars Lietuva“ partneriai, ir tiekėjai, ir netgi darbuotojai, nors pastarieji tradiciškai Lietuvoje mėgsta pakritikuoti vadovus.
„Vadybine prasme „Mars Lietuva“ įmonėje įdiegta labai daug inovacijų. Jei ieškotume LEAN procesus geriausiai įsisavinusios kompanijos, ko gero tai būtų geriausias pavyzdys Lietuvoje. A.Žemaitienė kaip vadovė unikali tuo, kad viena vertus, kaip reikli vadovė sugeba pasiekti labai aukštus produktyvumo rezultatus ir kiekvienais metais juos kilstelėti, kita vertus, sugeba įdiegti aukščiausius vadybos principus. Tuo pačiu ir bendruomenėje ji labai aktyvi, o tai rodo aukštą asmeninę brandą“, – tvirtino N.Pačėsa.
Trečią ir ketvirtą  „Metų vadovo“ konkurso vietą surinkę po vienodą balų skaičių pasidalijo du vadovai – lazerių gamintojos „Šviesos konversija“ direktorius Algirdas Juozapavičius ir šaldytuvų gamintojos „Snaigė“ generalinis direktorius Gediminas Čeika.
A.Juozapavičius komisijos palaikymą pelnė dėl orientacijos į mokslinius tyrimus ir labai inovatyvių produktų, kurių net 95 proc. eksportuojama į Vokietiją, Japoniją, JAV, Kiniją, Didžiąją Britaniją. Be to, praėjusiais metais įmonė pasiekė didelį apyvartos šuolį – nuo 49,5 mln. Lt 2012 metais iki 65,7 mln. Lt 2013 m.
Tuo tarpu „Snaigė“ įvertinimo susilaukė dėl sugebėjimo atsitiesti po nesėkmių virtinės ir pastaruosius dvejus metus demonstruotos sėkmingos veiklos ypač konkurencingoje rinkoje. 2013 metais „Snaigės“ pelnas padidėjo keturis kartus, o pardavimai buvo didžiausi per ketverius metus. Komisijos narys, „Penki kontinentai“ generalinis direktorius Idrakas Dadašovas pabrėžė, kad tokiai įmonei išsilaikyti iki šių dienų ir sėkmingai veikti – didelis pasiekimas, nes daugybės panašių kompanijų, kurios kadaise buvo rinkos galiūnės, Lietuvoje jau nelikę.
„Įspūdį daro, kad dabar įmonė demonstruoja stabilumą ir pagaliau turi labai aiškią politiką, ko imsis šiandien, rytoj ir poryt. Akivaizdžiai matosi aiški strategija, ėjimas į pramoninių šaldytuvų rinką, kur daug didesnės maržos nei buitinių šaldytuvų rinkoje. Įmonė, buvusi duobėje, sugeba kelerius metus iš eilės augti, plėsti rinką, turėti pelno sudėtingoje nišoje – tam reikia stiprių vadybinių gebėjimų. Juk kai kiti gamintojai siūlo visą gaminių spektrą, „Snaigė“ pardavinėja tik vieną produktą, bet vis tiek sugeba konkuruoti“, – kandidatą apibūdino S.Besagirskas. Tiesa, įmonė susilaukė priekaištų, kad didelę apyvartos dalį vis dar uždirba su svetimu prekės ženklu.
Na, o penketuką užbaigia „Vilniaus lokomotyvų remonto depo“ generalinis direktorius Valentinas Stadalnykas, vadovaujantis įmonei 10 metų. Nors bendrovės tikslas buvo remontuoti traukinius, V.Stadalnyko vadovaujama komanda išvystė manevrinių lokomotyvų gamybą ir pradėjo savo produktus siūlyti ir užsienio kompanijoms.
Iš viso Metų vadovo konkurse šiais metais varžėsi 18 vadovų, iš kurių 15 pateko į antrą turą ir buvo pateikti komisijos vertinimui. „Veido“ prašymus kandidatų sąrašą patikrino Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Creditreform Lietuva“. Antrame konkurso ture taip pat dalyvavo „Lietpak“ generalinis direktorius Pranas Kiznis, „EVP International“ generalinis direktorius Kostas Noreika, „Wilibox“ generalinis direktorius Jonas Sabaliauskas, „Baltec CNC Technologies“ direktorius Iridijus Švelnys, „NFQ“ grupės vadovas Paulius Insoda, „Daumantai LT“ generalinis direktorius Saulius Grinkevičius, „New Vision Baltija“ generalinis direktorius Evaldas Budvilaitis, „Naujoji Ringuva“ generalinė direktorė Jurgita Žilvinskaitė ir „Terekas“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis.

Prasidėjo jau ketvirtus metus iš eilės organizuojamas dailyraščio konkursas „Rašom!“. Kaip ir kiekvienais metais skirtingose amžiaus grupėse bus išrinkti ir apdovanoti dailiausiai rašantys. Šiemet atskiroje kategorijoje varžosi ir medikai, kuriuos aktyviai dalyvauti konkurse ragina Lietuvos gydytojų sąjunga.

„Rašymas – neatsiejama gydytojo darbo dalis. Kiekvieną dieną mums tenka ranka rašyti šūsnis vaistų receptų, ligos aprašymų, paskyrimų ir pan. Norėdami priimti kuo daugiau pacientų, neturime galimybių skirti dėmesio rašto grožiui. Todėl kviečiame visus gydytojus rasti valandėlę laisvo laiko ir dalyvauti konkurse „Rašom!“ ir parodyti, kaip dailiai gali rašyti gydytojai“, – teigia Lietuvos gydytojų sąjungos viceprezidentė Virginija Lukšienė.

Konkursą organizuoja Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinys, bendrovė „Biuro pasaulis“ bei Iniciatyvinė pedagogų grupė. Rašyti ir dalyvauti gali visi Lietuvos gyventojai: nuo trečiaklasių iki senjorų. Dalyviai varžosi trijose amžiaus grupėse: 3–6 klasių moksleiviai, 7–12 klasių moksleiviai ir suaugusieji, o atskiroje grupėje – medikai. Norintieji dalyvauti konkurse plunksnakočiu mėlynu rašalu turi perrašyti tinklapiuose www.rašom.lt ir www.biuropasaulis.lt organizatorių paskelbus tekstus. Šiemet dalyviai perrašinės ištraukas iš Prano Mašioto „Ir aš mažas buvau“, Romualdo Granausko „Šventųjų gyvenimai“ ir Petro Repšio „Piešimas buvo tarsi durys“.

Anot konkurso iniciatoriaus Artūro Tumino, bendrovės „Biuro pasaulis“ generalinio direktoriaus, kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais kasdien besinaudojantys žmonės pamiršta rašyti ranka, nes dažnai vienintelis atvejis, kai dar reikalingas raštas – sutarčių ir kitų dokumentų pasirašymas.

„Šiuo konkursu siekiame reabilituoti rašymą ranka ir ugdyti dailaus rašymo įgūdžius. Kadangi iš aplinkinių vis dažiau girdžiu ir pačiam pažįstamus žodžius – nebemokame gražiai rašyti ar rašyti ranka tampa vis didesniu iššūkiu. Rengdami šį konkursą norime ugdyti taisyklingo, aiškaus ir estetiško rašymo įgūdžius, visus paskatinti į ranką dažniau paimti plunksnakotį“, – teigia A. Tuminas.

Perrašytus tekstus konkurso dalyviai iki vasario 14 d. turi išsiųsti paštu vertinimo komisijai arba pristatyti adresu Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinys, P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva. Komisijai įvertinus darbų teksto išsidėstymą, rašto aiškumą ir tolygumą, darbo estetiką bei

taisyklingumą, vasario 21 d. paaiškės antrojo etapo dalyviai – po 10 dailiausiai rašiusių kiekvienoje grupėje. Organizatoriai įspėja – darbai su klaidomis nebus vertinami. Dailyraščio konkurso finalas įvyks kovo 7 d.

Šių metų konkurso nugalėtojai, originaliausio darbo autorius ir dailiausiai rašantis medikas bus apdovanoti keltų bendrovės „Tallink “ kruizu Ryga–Stokholmas–Ryga 1–4 asmenims. Į Rygą nugalėtojus su draugais nuveš kompanijos „Lux Express“ autobusai. Visi konkurso finalo dalyviai bus apdovanoti rašymo priemonėmis „Parker“ ir saldumynais. Daugiausiai konkurso reikalavimus atitinkančių darbų pateikusi bendruomenė bus apdovanota specialiuoju prizu.

Praėjusių metų konkurse savo amžiaus grupėse nugalėtojais tapo Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinės mokyklos mokinė Justina Kvedaraitė, Šiaulių Jovaro progimnazijos auklėtinė Bertina Dragūnaitė, panevėžietė Aušra Vilimienė. Originaliausio darbo autorė pripažinta Vilma Miliukienė iš Panevėžio rajono. Moteris perrašytam tekstui sukūrė vingiuojančio kelio formą, o žodžius dėliojo didėjimo tvarka.

Šiais metais konkursas „Darni aplinka 2013“ vėl kvietė visus pasidalyti išpuoselėtų Lietuvos vietovių grožiu ir pristatyti visuomenės bei komisijos vertinimui žaliąsias zonas. Šio konkurso iniciatoriai yra Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija ir Darnios plėtros akademija, partneriai – Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga ir Grynas.lt.

Nugalėtojai buvo renkami šiose kategorijose: bendroji viešoji miesto erdvė (skveras, parkas, kompleksas); gyvenamųjų kvartalų, namų grupių, atskirų namų kiemai; gražiai sutvarkyta aplinka prie visuomeninių, komercinių pastatų; gatvė su žaliosiomis zonomis. Labiausiai patikusį projektą rinko ir interneto svetainės Grynas.lt lankytojai.

Konkurso tikslas – atskleisti sutvarkytos aplinkos grožį, estetinį ir funkcinį jau suformuotos teritorijos pritaikymą vietos bendruomenei bei svečiams. Vertinant konkurso dalyvius atsižvelgta į erdvių pritaikymą veiksmui pagal aplinkinių gyventojų reikmes ir šviečiamajai veiklai vykdyti.

Su visais konkurso dalyviais galima susipažinti svetainėje www.lntpa.lt.

Pirmos kategorijos (bendroji viešoji miesto erdvė: skverelis, parkas, kompleksas) nugalėtoju pripažintas Jurbarko rajono savivaldybės Smalininkų parko infrastruktūros įrengimo projektas. Jį įgyvendinant buvo atnaujintas esamas parkas, išsaugant vertingiausius medžius, suformuotos parko erdvės, įrengti apšviesti laiptai, apžvalgos aikštelė, pėsčiųjų takai, juos puošiančios pergolės, gėlynai. Arčiau pagrindinės gatvės įrengtas krepšinio ir lauko teniso aikštynas. Buvusios evangelikų liuteronų bažnyčios vietoje sukurta skulptūra su varpu. Parko unikalumą didina vietos skulptorių ir plenerų metu sukurtos ąžuolinės skulptūros. Projekto
autorius – architektas, želdinių specialistas Tomas Čeburnis.

Antros kategorijos (gyvenamųjų kvartalų, namų grupių, atskirų namų kiemai) nugalėtoju tapo projektas „Santariškių namai“. Verkių regioninio parko kaimynystėje esantis kvartalas pilnas žalumos, vasarą čia žydi gėlės, žaliuoja veja, auga vaismedžiai: obelys, vyšnios. Prie namų įrengti alpinariumai, pasodinti ilgamečiai žydintys krūmai. Vidiniuose kiemuose įrengtos vaikų žaidimų aikštelės. Erdviose pirmo aukšto terasose gyventojai kuria savo gėlynus, alpinariumus, užsiima sodininkyste – vazonuose augina daržoves. Projekto autorius – architektas Vytenis Gerliakas.

Trečioje kategorijoje (gražiai sutvarkyta aplinka prie visuomeninių, komercinių pastatų) apdovanotas Anykščių rajono Traupio pagrindinės mokyklos ir seniūnijos aplinkos sutvarkymo projektas. Traupio seniūnija skendi želdynuose. Čia yra ir Traupio botanikos sodas su maždaug 1000 kvadratinių metrų plotą užimančiais gėlynais bei alpinariumais, apie 3 hektarų plote išsidėsčiusios dendrologinės kolekcijos su daugiau kaip 2000 rūšių ir veislių medžių, krūmų, unikaliomis vandens augalų kolekcijomis, dirbtinėmis pievų ir pelkių bendrijomis. Iš viso želdynuose galima pamatyti per 6000 augalų rūšių, veislių ir formų.

Želdynai supa ne tik mokyklą – visas miestelio centras, visos viešosios erdvės prie kultūros namų, seniūnijos, sporto aikštyno yra apsodintos medžiais ir krūmais. Unikalu, kad augalų kolekcijos nėra aptvertos, jos atviros visuomenei ir turistams, o šių kasmet čia apsilanko vis daugiau. Botanikos sodo lankytojai ir mokiniai gali laisvai ragauti egzotiškų augalų (šilkmedžių, valgomųjų sedulų, citrinvyčių, aktinidijų ir kt.) vaisių, mėgautis apie 300 rūšių ir veislių prieskoninių augalų aromatais.

Žalioji Traupio miestelio oazė pritaikyta ne tik mokiniams, kitiems miestelio gyventojams, bet ir įvairaus amžiaus turistams: įrengtos pavėsinės, poilsio suoleliai, modernus sporto aikštynas, lauko estrada, pasivaikščiojimo takeliai, informaciniai stendai. Nepamiršti ir mūsų mažieji draugai: yra įrengtos žiemavietės ropliams ir varliagyviams, laukinių bičių namelis, daugybė inkilų, todėl Traupio miestelio centre knibžda gyvybė. Projekto autorius – želdinių specialistas Sigutis Obelevičius.

Ketvirtos kategorijos (gatvė su žaliosiomis zonomis) nugalėtoju išrinktas Joniškio miesto Žemaičių gatvės ir viešosios erdvės projektas. Jį įgyvendinant paklota nauja takų danga, atsirado pėsčiųjų takas su suoleliais, įrengti modernūs šviestuvai, suformuotos žaliosios zonos. Gyventojai ir svečiai renkasi ir pramogauja vasaros estradoje bei amfiteatre vykstančių renginių metu. Gatvės atnaujinimo darbai smarkiai pakeitė aplinką, o sukurta poilsio ir pramogų zona leidžia deramai panaudoti vietos potencialą. Projekto autoriai – architektai Rūta Stuopelienė ir Rimantas Stuopelis.

Interneto svetainėje Grynas.lt vykusio balsavimo metu lankytojai daugiausia balsų atidavė Linkuvos miesteliui, esančiam Pakruojo rajone. Čia kasmet atnaujinami ir kuriami nauji gėlynai, nuo 2006 metų pradėtos kurti gėlių kompozicijos, kurios kasmet apsodinamos vasarinėmis įvairių spalvų gėlėmis. Kasmet atsiranda po vieną naują gėlių kompoziciją. Didžiausia jų – miesto centre esantis „Drugelis“. Miesto pakraštyje, linkėdama gero kelio, pasitinka ir išlydi „Antis“. Prie autobusų stoties keleivius džiugina kompozicija „Laikrodis“. Parke prie tvenkinio į krantą išlipo „Varlė“, „Vėžlys“ sustojo pailsėti miesto centre prie „Burbulų“. „Gėlių medis“, „Piramidės“, „Krepšas“, „Vazos“ ir kiti iš gėlių sukurti akcentai puošia komercinius, visuomeninius, administracinius Linkuvos miesto pastatus. Šalia seniūnijos pastato stovi 3 didelės gėlių kompozicijos „Burbulai“, kurių pavėsyje nusileido skulptūra „Angelas“. Projekto autorė – apželdintoja Violeta Augėnienė.

bild_konkurs13

Jau ne vienerius metus „Auto Bild Lietuva“ žurnalo rengiamų konkursų tikslas – skatinti visus vairuoti saugiai ir elgtis tolerantiškai kelyje vienas kito atžvilgiu. Visi važinėjame tomis pačiomis gatvėmis, tad ar saugūs jausimės kelyje, priklauso tik nuo mūsų pačių. Štai kodėl svarbiausia yra ne greitis, o geras ir saugus vairavimas, tolerancija, pakantumas, drausmingumas ir pagalba kitam.

Siekdamas paskatinti šalies vairuotojus labiau domėtis eismo saugumu bei nuolat tobulinti vairavimo įgūdžius, žurnalas „Auto Bild Lietuva“ kartu su partneriais valstybės įmone „Regitra“, UAB „Inters Cars Lietuva“ ir UAB „Ecodriving Lt“ pirmą kartą surengė pradedantiesiems vairuotojams skirtą konkursą „Vairuoju saugiai 2013”.

Visą savaitę gražiomis ir saulėtomis dienomis mus lepinęs ruduo, lemtingąjį šeštadienį konkurso dalyvius itin geru oru nedžiugino. Tačiau į „Regitros“ Vilniaus filialą susirinkę  pradedantieji vairuotojai buvo geros nuotaikos ir optimistiškai nusiteikę. Kas taps saugiausiu šių metų Lietuvos pradedančiuoju vairuotoju aiškinosi 20 dalyvių: penkios merginos ir penkiolika vaikinų.

Visi konkursantai turėjo įveikti du konkurso etapus: teorinį ir praktinį. Teorinių žinių patikrinimo metu dalyviai turėjo dar kartą prisiminti kelių eismo taisykles, nes jiems teko spręsti tokį patį testą, koks tenka bet kuriam būsimam vairuotojui, atėjusiam į „Regitrą“ laikyti teorijos egzamino. Užduotis, kuri atrodo turėjo būti ir nesunki – juk visi konkurso dalyviai priklausė pradedančiųjų kategorijai – pasirodė esanti ne tokia ir lengva. Paaiškėjo, kad kai kurie paprasti dalykai labai greitai užsimiršta. Tai patvirtino ir gauti rezultatai, nes tik vienas iš dvidešimties dalyvių į visus testo klausimus atsakė teisingai.

Sėkmingai įveikę pirmąjį konkurso „Vairuoju saugiai 2013“ etapą, dalyviai su gausia palaikymo komanda sugužėjo į šalie esančią aikštelę. Čia kompaktiniu VW Golf automobiliu jiems teko įveikti konkurso vyr. komisaro ir „Auto Bild Lietuva“ vyr. redaktoriaus Vitoldo Miliaus parengtą praktinio vairavimo užduotį. Pati užduotis nebuvo labai sudėtinga, tačiau viena smulkmena dalyviams sukėlė nemenką rūpestį. Pasirodo, įveikti numatytą trasą reikėjo automobiliu „papuoštu“ negiliu dubenėliu, po kurį žaismingai ritinėjosi geltonas teniso kamuoliukas

Kiekvienas dalyvis tą pačią trasą turėjo įveikti du kartus. Atliekant užduotį reikėjo nuo kabyklos nukabinti firminį „Auto Bild Lietuva“ puodelį (jokiu būdu jo nesudaužius), atbuline eiga įvažiuoti į garažą, pastatyti mašiną šonu prie įsivaizduojamo šaligatvio ir svarbiausia – nepamesti geltonojo kamuoliuko iš dubenėlio. Kadangi praktinio gebėjimo valdyti automobilį užduotis buvo atliekama laikui, o už kiekvieną klaidą buvo skiriama 5 sekundžių bauda. Pametus kamuoliuką, važiuoti toliau buvo galima tik jį pagavus ir padėjus atgal į dubenėlį, o tai, suprantama, būtų pridėję dar papildomų sekundžių.

Bendrą kalbą su geltonu kamuoliuku pavyko rasti galima sakyti visiems konkurso dalyviams. Tik vienas vaikinas, įveikdamas trasą antrą kartą, „leido“ kamuoliukui iššokti iš dubenėlio. Tačiau greita reakcija ir geras sportinis pasirengimas padėjo jam neprarasti prizinės vietos.

Susumavus teorinės ir praktinės dalies rezultatus paaiškėjo, kad žurnalo „Auto Bild Lietuva“ ir partnerių rengtą konkursą pradedantiesiems šalies vairuotojams „Vairuoju saugiai 2013“ laimėjo kaunietis Deimintas Valiūnas. Taigi kitų metų kovo pradžioje Deimintas keliaus į Ženevą, kur galės ne tik savo akimis pamatyti visas automobilių pramonės naujoves, bet ir jas „pasimatuoti“.

Antras šiame konkurse buvo Marius Bindokas, kuriam atiteko Googyear padangų komplektas. Trečios vietos laimėtojas Tautvydas Petkevičius į namus iškeliavo su UAB „Jungent“ dovanomis – firminiu „Ferrari“ skėčiu ir kelioniniais krepšiais. Beje, visi konkurso prizininkai apdovanoti specialiomis VĮ „Regitra“ atminimo dovanėlėmis, kurias įteikė šios įmonės Egzaminų metodikos skyriaus vyr. specialistas Algimantas Tarabilda.

Be apdovanojimų neliko ir kiti konkurso dalyviai: trims geriausiai pasirodžiusioms merginoms įteikti „Orlean“ 100 litų vertės kuponai degalams, dvidešimčiai konkursantų įteikti švarikliai „Cyber Clean“ automobilio salonui, „Orlean eco“ nuolaidų kortelės degalams, „Sonax“ automobilių priežiūros priemonių rinkiniai ir „Bosch“ atminimo dovanėlės.

Konkursą pradedantiems vairuotojams „Auto Bild Lietuva“ komanda kartu su savo partneriais ir rėmėjais šiemet surengė pirmą kartą. Pasak „Auto Bild Lietuva“ vyr. redaktoriaus Vitoldo Miliaus, „ar jausimės saugūs kelyje, priklauso tik nuo mūsų pačių. Todėl konkurso „Vairuoju saugiai!“ tikslas yra paskatinti pradedančiuosius vairuotojus kaupti gerąją vairuotojo patirtį, tobulinti įgūdžius ir kuo greičiau tapti visaverčiais saugiais eismo dalyviais“.
ABL inf.
Algimanto Brazaičio nuotr.

Daugiabučius namus prižiūrinti bendrovė „Mano būstas“ trečius metus iš eilės organizuoja konkursą „Gražiausias gėlynas prie daugiabučio“. Visų Lietuvos miestų gėlininkai kviečiami kurti originalias augalų kompozicijas prie namų ir varžytis dėl gražiausio gėlyno titulo. Šis konkursas – iniciatyvos „Mūsų kiemas“ dalis.

„Šiuo konkursu siekiame paskatinti gyventojus puoselėti darželius prie namų ir taip atgaivinti gyvenamąją aplinką. Džiaugiamės, kad konkursas populiarėja kasmet. Viliamės, kad ir šiemet gėlėmis pražydę kiemai džiugins tiek kaimynus, tiek praeivius“, – sakė „Mano būsto“ generalinis direktorius Vytautas Turonis.

Gyventojai kviečiami fotografuoti tiek savo pasodintus gėlynus, tiek pastebėtus aplinkiniuose kiemuose, bei nuotraukas viešinti socialiniame tinklapyje „Facebook“, „Mūsų kiemo“ puslapyje (www.facebook.com/MusuKiemas). Organizatoriai prašo būtinai nurodyti vardą, pavardę, gėlyno adresą. Nuotraukas taip pat galima siųsti el. paštu info@musu-kiemas.lt.

Gražiausius gėlynus rinks visi Lietuvos gyventojai – laimėtojais bus pripažinti daugiausiai balsų surinkę gėlynai. Bus renkamas gražiausias Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir visos Lietuvos gėlynas. Nugalėtojų laukia vertingi apdovanojimai, kuriuos įsteigė daugiabučius prižiūrinčios „Mano būsto“ grupės įmonės. Pamiršti neliks nei gėlynus įrengę žmonės, nei juos pamatę ir nufotografavę praeiviai.

Vilniaus centro gėlynais besirūpinanti „Naujamiesčio būsto“ valymo padalinio specialistė Dalė Ramoškienė pataria prieš sodinant gėles, tinkamai paruošti žemę. Apželdinimui skirtą plotą reikėtų perkasti, išrinkti stiklus, betono gabalus. Jei žemės struktūra prasta, galima atvežti derlingos kompostinės žemės. Vienmetės gėlėms dirva ruošiama 18 – 20 centimetrų gyliu, daugiametėms 20 – 40 centimetrų gyliu, priklausomai nuo to, ar šaknys kerojasi į plotį, ar gylį.

Pernai gražiausiu gėlynu Lietuvoje pripažintas Vilniaus Taikos g. 26 gėlynas, gražiausiu Vilniuje – dar vienas Taikos g. 26 gėlynas, gražiausiu Kaune – Partizanų g. 74 gėlynas, gražiausiais Klaipėdoje – Liubeko g. 13 ir Alksnynės g. 21 gėlynai, gražiausiu Šiauliuose – Tilžės 169 gėlynas.

Iniciatyva „Mūsų kiemas“

„Mūsų kiemas“ – tai iniciatyva, kurios tikslas bendromis daugiabučius namus aptarnaujančių bendrovių ir gyventojų pastangomis atgaivinti daugiabučių aplinką, skatinti bendruomenės socialinį aktyvumą ir bendro turto tausojimą.

„Mūsų kiemo“ iniciatyva įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, treniruokliai senjorams gryname ore, atnaujinamos lauko krepšinio lentos įvairiuose Lietuvos miestuose. Siekiant skatinti gyventojų socialinį aktyvumą – organizuojamos bendruomenės šventės bei konkursai. Iniciatyvą įgyvendina daugiabučius namus aptarnaujančios „Mano būsto“ grupės įmonės.

Daugiau apie konkursą http://www.facebook.com/MusuKiemas arba www.musu-kiemas.lt.

Šiandien Lietuvoje prasideda jau tradicija tampantis dailyraščio konkursas „Rašom!“. Trečius metus iš eilės vykstančiame konkurse bus išrinkti ir apdovanoti skirtingose amžiaus grupėse geriausiai pasirodę dailiausio rašto savininkai. Renginį organizuoja Lietuvių kalbos institutas, bendrovė „Biuro pasaulis“ bei Iniciatyvinė pedagogų grupė.

Konkurse, kaip ir praėjusiais metais, gali dalyvauti visi Lietuvos ir užsienio gyventojai. Dalyviai varžysis trijose amžiaus grupėse: 3–6 klasių moksleiviai, 7–12 klasių moksleiviai ir suaugusieji. Jie plunksnakočiu mėlynu rašalu turės perrašyti organizatorių parinktus tekstus, kurie yra paskelbti Lietuvių kalbos instituto ir „Biuro pasaulio“ tinklalapiuose (www.lki.lt ir http://www.biuropasaulis.lt). Perrašytus tekstus konkurso dalyviai iki vasario 8 d. turės išsiųsti paštu vertinimo komisijai arba pristatyti adresu: Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinys, P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva.

Vasario 15 d. kiekvienoje grupėje bus išrinkta po 10 dailiausiai rašiusiųjų, kurie pateks į antrąjį konkurso etapą. Komisija, vertindama darbus, atsižvelgs į teksto išsidėstymą, rašto aiškumą ir tolygumą, darbo estetiką bei taisyklingumą. Organizatoriai įspėja – darbai su kalbos klaidomis nebus vertinami. Dailyraščio konkurso finalas vyks Vilniuje, kovo pradžioje.

Anot konkurso iniciatoriaus Artūro Tumino, bendrovės „Biuro pasaulis“ generalinio direktoriaus, šiuo konkursu norima reabilituoti rašymą ranka ir ugdyti dailaus rašymo įgūdžius. „Šiais laikais vis dažniau baltą popieriaus lapą mums atstoja kompiuterio ar išmaniojo telefono ekranas. Iš daugelio pažįstamų teko išgirsti liūdnus prisipažinimus, kad nebemokame gražiai rašyti ir kad rašyti ranka tampa vis didesnis iššūkis. Rengdami šį konkursą norime ugdyti taisyklingo, aiškaus ir estetiško rašymo įgūdžius, paskatinti į ranką dažniau paimti plunksnakotį“, – teigia A. Tuminas.

Užpraeitais metais savo darbus pirmajam konkurso turui atsiuntė daugiau kaip 11 300 šalies ir užsienio gyventojų. Konkurse dalyvavo tik moterys, vyriausiajai buvo 83 metai.

2012 m.konkurse dalyvavo daugiau kaip 8 400 šalies ir užsienio gyventojų. Pernai savo amžiaus grupėse nugalėtojais tapo Marijampolės mokyklos-darželio „Žiburėlis“ auklėtinė Viktorija Batvinaitė, Kauno ,,Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos mokinė Ramunė Stabingytė bei kaunietis Arūnas Vinciūnas. Apdovanojimas už originaliausią darbą skirtas kaunietei Rasmai Raudonienei – ji tekstą perrašė ir aukštyn kojomis, ir pasinaudojo veidrodiniu principu bei papuošė jį karpiniais.

Šių metų konkurso nugalėtojai ir originaliausio darbo autorius bus apdovanoti keltų bendrovės „Tallink“ kruizu Ryga–Stokholmas–Ryga 4 asmenims. Į Rygą nugalėtojus su draugais nuveš kompanijos „Lux Express“ autobusai. Visi konkurso finalo dalyviai bus apdovanoti rašymo priemonėmis „Parker“ ir saldumynais. Daugiausiai konkurso reikalavimus atitinkančių darbų pateikusi bendruomenė bus apdovanota specialiuoju prizu.

Savaitgalį įvyko ISM Vadybos ir ekonomikos Studentų atstovybės organizuojamo konkurso „Creative Shock’12” finalas, kuriame varžėsi 5 komandos. Iš jų geriausiai įveikė užduotį – sugalvojo strategiją, kaip socialinis verslas VšĮ „Sveikatingumo idėjos“ galėtų tapti patvariu verslu ir sulaukti didesnio visuomenės dėmesio – Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje komanda „Disturbedmen“.

Ji ir tapo nugalėtoja bei „Danske Bank” įsteigto pagrindinio – 1000 eurų– prizo laimėtoja. Antroji vieta bei 500 eurų atiteko Lietuvos tarptautinio LCC universiteto komandai ,,Giga Blast!“. Trečios vietos nugalėtoja, kita LCC universiteto komanda „BASTA”, keliaus į susitikimą su tarptautinės Verslo taikos premijos laureatu Vladu Lašu. Iš viso konkurse dalyvavo daugiau nei 50 komandų iš 10 Europos valstybių.
„Kaip ir tikėjomės, konkursas nenuvylė nei jo dalyvių, nei organizatorių. Komandos uoliai, greitai ir orginaliai įveikė jiems skirtas užduotis, buvo pasiūlyta ne viena originali idėja, strategija, kuri galėtų prisidėti prie socialinio verslo kilimo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, – pastebi vienas iš konkurso organizatorių Aras Dapkus, išreikšdamas viltį kitais metais sulaukti tokio pat aktyvaus studentų komandų dalyvavimo.
„Creative Shock“ finalas truko dvi dienas. Jame varžėsi geriausios konkurso komandos iš Vilniaus universiteto, Lietuvos tarptautinio LCC universiteto, Portugalijos bei SSE Rygos universitetų. Pirmąją dieną dalyviai praleido atvirose paskaitose, kuriose buvo dėstoma socialinio verslo ir marketingo temomis. Vėliau finalininkai žaidė komandos formavimo žaidimus, turėjo galimybę geriau susipažinti.
Antroje konkurso finalo dalyje komandų laukė užduotis, kurią paruošė VšĮ „Sveikatingumo idėjos“. Dalyviai turėjo pateikti konsultacinius pasiūlymus šiam socialiniui verslui, kuriančiam Marijampolėje darbo vietas žmonėms su negalia. Užduočiai atlikti komandos turėjo vieną naktį, o jau ryte savo sugeneruotas idėjas pristatė komisijai.
Šių metų komisiją sudarė „Danske Bank” Lietuvos filialo generalinis direktorius Gintautas Galvanauskas, „Danske Bank” Socialinės veiklos ir aptarnavimo kokybės skyriaus vadovė Gerimanta Stankutė, Lietuvos tarptautinio Vilniaus oro uosto komercijos departamento direktorius bei LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus, ryšių su visuomene agentūros „Ad verum“ direktorė bei LiMA valdybos narė Ieva Naujalytė, VŠĮ „Sveikatingumo idėjos“ direktorius Andrius Jasinskis, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rinkodaros direktorė  Dovilė Juršytė bei vyr. lektorė ir ISM kokybės direktorė Jolita Butkienė.
Antrą kartą mūsų šalyje surengtas konkursas – tai Tarptautinės verslumo savaitės, minimos daugiau nei 50-tyje šalių, dalis. Šia savaite siekiama lavinti jaunų žmonių kūrybiškumą, verslumą bei novatoriškumą. Pagrindinis Tarptautinės verslumo savaitės organizatorius Lietuvoje – ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.

Augio Narmonto nuotr.

Pagrindinį Europos aludarių asociacijos „The Brewers of Europe“ apdovanojimą atsiėmė jau penkioliktus metus alaus gamybą fotografuojantis Danis Van Trichtas (Danny Van Tricht). Fotografas unikalų kadrą „Tėvas Antuanas“ („Father Antoine“) užfiksavo Pietų Belgijos Rošeforto vienuolių trapistų alaus darykloje.

Antrąją vietą konkurse laimėjo belgas Mišelis Petilo (Michel Petillo), nufotografavęs škotų aludarį Eriką Džauns (Eric Jones), dirbantį Kulino bravore nuostabaus grožio Škotijos Skajaus saloje.

Trečiąją vietą užėmęs italas Gaetanas Timpanaras (Gaetano Timpanaro) užfiksavo tris aludarius, pilančius salyklą į užmaišymo katilą nedidelėje privačioje Sicilijos alaus darykloje.

„Šis konkursas puikiai atskleidė Europos aludarystės, kuri sukuria 2 milijonus darbo vietų ir kasmet sumoka 50 mlrd. eurų mokesčių, žmonių kasdienybę. Alaus vartojimo kultūrą išlaikiančiose šalyse aludarystė yra gerbiama, o ne demonizuojama – skirtingai nei kai kada Lietuvoje. Tai įrodo ir nugalėjęs kadras su vienuoliu, verdančiu alų“, – konkursą komentuoja Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.

Į šių metų konkurso finalą pateko ir fotografai iš Lietuvos Augis Narmontas bei Viktorija Rumiancevaitė. Tarp Augio Narmonto nuotraukų – ir Utenos darykloje alų ragaujantis vyras, užfiksuota paskutinė vasaros diena Nidoje bei įamžintas kadras iš Klaipėdos alaus daryklos. Iš kelių konkursui pateiktų Viktorijos Rumiancevaitės nuotraukų išsiskiria momentas Preiloje, žvelgiant į jūrą.

Per dvejus metus vykstantį ir tampantį tradiciniu konkursą iš viso pasiekė 875 fotodarbai, iš kurių 70 pateko į paskutinį konkurso etapą. Lietuvai šiais metais atstovavo net 6 fotografų darbai, patekę į konkurso svetainę (www.facesofbrewing.eu), kurią aplankė per 33 tūkst. žmonių.

Konkurso „Aludarystės veidai“ komisiją sudarė žinomi fotografai Adamas Beris (Adam Berry) ir Šarlotė Ry (Charlotte Rea), Europos aludarių asociacijos „The Brewers of Europe“ vadovas Albertas da Ponte (Alberto da Ponte), „Anheuser-Busch InBev“ aludaris Styvas Lerojus (Steve Leroy) ir Europos parlamento alaus gerbėjų klubo prezidentė Mariana Tysen (Marianne Thyssen).

Iš visos Europos suplaukusios nuotraukos buvo vertinamos už kūrybiškumą, originalumą, fotografijos techniką bei tai, kaip jos atspindėjo pagrindinę konkurso tematiką.

„Šis konkursas – puiki proga „gerą akį“ turintiems fotografams pavaizduoti senovinį aludarystės amatą. Kiekviena nuotrauka – tai unikalus fotografo susitikimas su ilgaamže Europos tradicija“, – sakė naujienų agentūrų „DAPD“ ir „Bloomberg“ veteranas Adamas Beris (Adam Berry).

Lapkričio mėnesį konkursas „Aludarystės veidai“ („Faces of Brewing“) buvo apdovanotas kaip sėkmingiausias interneto projektas Europos viešųjų reikalų projektų konkurse („European Public Affairs Awards 2012“) už sėkmingų santykių su tiksline auditorija užmezgimą ir inovatyvų skaitmeninių technologijų panaudojimą.

Apie konkurso rengėjus – didžiausias Europos šalių alaus pramonės organizacijas vienijančią asociaciją „The Brewers of Europe“

Daugiau nei 50 metų veikianti ir Briuselyje įsikūrusi „The Brewers of Europe“ atstovauja Europos aludarių interesams ES institucijose ir tarptautinėse organizacijose. Ji apjungia daugiau nei 3,5 tūkst. didelių, vidutinių ir mažų alaus daryklų. Šiuo metu organizacija vienija ir gina 28 Europos Sąjungos bei Šveicarijos, Kroatijos ir Turkijos aludarių ir salyklo gamintojų organizacijų interesus.

Gatvės šokių grupė „In*Beat“ paskelbta visame pasaulyje vykstančio konkurso „all originals represent“ nugalėtoja Baltijos šalyse. Nuo rugsėjo mėnesio sporto aprangos, avalynės ir inventoriaus gamintoja „adidas“ kvietė jaunas ir kūrybingas komandas pristatyti savo originalumą – talentus, bendrumo jausmą, pasiekimus įvairiose srityse – nuo gatvės meno iki baleto ar net dviračių sporto.

Konkurso ambasadoriais visame pasaulyje tapo įžymūs atlikėjai ir sportininkai: dainininkai Nicki Minaj, Big Sean, NBA žvaigždė Derrick Rose. Lietuvoje komandas prisijungti prie projekto kvietė laidos „ZIP FM“ vedėjos Silva ir Simona, bei šokėjų pora Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius.

Konkurso „all originals represent“ dalyviai nebuvo apriboti ypatingų sąlygų. Savo komandų prisistatymus – nuotraukomis, vaizdo klipais ar žodžiu – jaunuolių komandos talpino socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kur beveik mėnesį vyko aktyvus balsavimas. 5 šokėjų grupė iš Kauno „In*Beat“, surinkusi 783 balsus, po galutinio komisijos verdikto tapo šio projekto nugalėtoja.

„Esame labai laimingi ir patenkinti pasiektu rezultatu. Trokštame parodyti save visam pasauliui“, – džiaugsmo ir entuziazmo neslėpė vienas iš „In*Beat“ šokėjų Julijus Nosovas. „Kiekvienas mūsų komandos narys yra įdomus ir charizmatiškas, tačiau būdami drauge savo originalumą mes išreiškiame šokdami, generuodami naujas idėjas, organizuodami vakarėlius ir įvairius renginius“.

„Konkurso idėja buvo ta, kad kiekviena iš jaunuolių komandų turėtų progą tapti labiau matomais ir parodyti, kokie stilingi, saviti ir kūrybingi jie yra“, – sako „adidas Group“ marketingo vadovė Lietuvoje Rūta Žukaitytė. Pasak jos, visos projekte dalyvavusios komandos yra originalios, o labiausiai džiugina įvairovė. Užsukę į konkurso „Facebook“ paskyrą, čia galima rasti šokėjų, riedutininkų, gatvės piešėjų, reperių, krepšinio kamuolio meistrų ar tiesiog išskirtinį stilių puoselėjančių jaunuolių.

Viena iš šio konkurso ir „adidas is all in“ kampanijos ambasadorių ZIP FM laidų dueto „SiSi“ narė Simona anksčiau teigė, kad „all originals represent“ nėra talentų konkursas ar atranka. „Žinome, kad Lietuvoje ir visame pasaulyje gausu jaunų žmonių, kurie tiesiog yra originalūs – ką ir kur jie bedarytų, todėl būtų klaida sprausti dalyvius į kažkokius rėmus“, – apie konkurso idėją pasakojo ambasadorė.

Dalyvauti konkurse galėjo 15-27 metų jaunuolių komandos. Iš viso Baltijos šalyse „all originals represent“ projekte dalyvavo 35 komandos.

Daugiau informacijos: http://www.adidas.com/represent/.