Vilniaus savivaldybė penktadienį paskelbė Vilniaus vakarinio aplinkkelio antrojo etapo statybos rangovo konkursą. Antroji aplinkkelio atkarpa eis nuo Lazdynų, aplenkdama Karoliniškes, paraleliai su Laisvės prospektu.

Vilniaus savivaldybės Investicijų poskyrio vedėja Ilona Lankininkienė BNS sakė, kad preliminari aplinkkelio antrojo etapo statybos darbų vertė – apie 161 mln. litų (su PVM). Sutartį su rangovu, anot jos, numatoma pasirašyti liepos mėnesį – tuomet numatoma pradėti ir statybos darbus.

Paraiškų konkursui laukiama iki balandžio 26 dienos, pranešė “Valstybės žinios”. Su konkurso laimėtoju ketinama pasirašyti 33 mėnesių trukmės sutartį.

Pasak Vilniaus savivaldybės atstovės, Vilniaus vakarinio aplinkkelio antrajam etapui siekiama gauti 134,64 mln. litų Europos Sąjungos paramos. Vilniaus savivaldybės administracija gruodžio 16 dieną pateikė paraišką dėl ES paramos.

I.Lankininkienė teigė, kad paraiška jau yra įvertinta ir išsiųsta Susisiekimo ministerijai: “Paramos sutartis bus pasirašyta, kai pasirašysime rangos sutartį”.

Jos teigimu, Vilniaus vakarinio aplinkkelio antrojo etapo techninį projektą 2008 metais parengė savivaldybės bendrovė “Vilniaus planas”.

Antrajame etape planuojama nutiesti 2,84 kilometro ilgio naują kelią, pastatyti dvi dviejų lygių sankryžas ir du 93,4 metro ilgio viadukus, sutvarkyti L.Asanavičiūtės gatvės ir Pilaitės prospekto atkarpas, pastatyti sankirtą su 46,7 metro ilgio viaduku ties D.Gerbutavičiaus gatve bei 48,8 metro ilgio pėsčiųjų viaduką ties V.Maciulevičiaus gatve.

Visą Vakarinį aplinkkelį sudaro trys etapai: pirmasis – jau baigta Lazdynų tilto rekonstrukcija ir kelio nuo Oslo iki L.Asanavičiūtės gatvės statyba, antrasis – kelias nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo gatvės bei trečiasis – kelias nuo Ozo gatvės iki Ukmergės plento.

Daugiau nei 200 mln. litų vertės vakarinio aplinkkelio pirmojo etapo darbus atliko bendrovės “Panevėžio keliai” ir “Kauno tiltai”.

Lietuvoje pirmąkart vykstančiam dailyraščio konkursui “Rašom! 2011″ darbus atsiuntė per 11,3 tūkst. gyventojų nuo moksleivių iki senjorų.

Po pirmojo konkurso etapo atrinkta 30 dailiausiai parašytų darbų, kurių autoriai pakviesti į konkurso finalą, tarp jų ir vyriausia – 83-ejų dalyvė.

Dailyraščio konkurso finale kiekvienoje grupėje – trečios-šeštos klasių moksleivių, mokinių nuo septintos klasės ir studentų, suaugusiųjų – varžysis po dešimt dalyvių, pranešė organizatoriai.

Dailiausiai rašantys gyventojai paaiškės kovo 9-ąją.

Vertindama darbus, komisija aptiko neįprastai užrašytų dailyraščių. Apdovanojimas už originaliausią darbą skirtas 37-erių Ignalinos rajono gyventojai Valentinai Sinkevič, ji tekstą užrašė dviem rankomis iš karto. Kairėje pusėje tekstas rašytas kaire ranka, dešinėje – dešine.

Dailyraščiu užrašytų tekstų atsiųsta iš įvairiausių Lietuvos kampelių, daugiausia darbų gauta iš Vilniaus. Komisija darbų sulaukė ir iš užsienio: Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijos, Airijos.

Finalo dalyviai bus apdovanoti rašymo priemonėmis, saldumynais.

Konkurso “Rašom! 2011″ kiekvienos grupės nugalėtojas ir originaliausio darbo autorė bus apdovanoti kruizu Ryga-Stokholmas-Ryga keturiems asmenims.

Laimėjusieji antrąsias vietas gaus 50 proc. nuolaidą drauge su trimis draugais pasirinktai kelionei, o trečiųjų vietų laimėtojams bus įteiktos ergonominės klaviatūros ir kompiuterinės pelės.

Valstybės įmonės “Regitra” vadovo konkursą laimėjo Dalius Prevelis, vadovaujantis bendrai Lietuvos ir Danijos įmonei “Lautra Motors”, prekiaujančiai “Renault” automobiliais. 49 metų D.Prevelis Vidaus reikalų ministerijos konkurse įveikė 9 kitus kandidatus.

“D.Prevelis surinko daugiausia balų”, – konkurso rezultatus pakomentavo vidaus reikalų viceministras Mindaugas Ladiga. Kada nugalėtojas pradės vadovauti “Regitrai”, neskelbiama, nes šiuo metu atliekamos privalomos 49 metų kandidato patikros procedūros, rašo “Lietuvos žinios.

Pats D.Prevelis nuo bet kokių komentarų susilaikė. “Sveikinimai dar ankstyvi, palaukime galutinių rezultatų”, – tepasakė jis.

2001-2002 metais jis vadovavo “Sodrai”, tačiau šį postą, anot dienraščio, jam teko palikti kilus įtarimams dėl neskaidrių viešųjų pirkimų. 2002-ųjų vasarą Valstybės kontrolės auditoriai tyrė, kodėl “Sodros” kompiuterių priežiūros konkursą laimėjo anksčiau informacinių technologijų srityje nežinoma bendrovė “Etnomedijos intercentras”. Paaiškėjo, kad 7 mln. litų vertės sandorį su “Sodra” pasirašiusi bendrovė tebuvo formali konkurso laimėtoja, iš tiesų “Sodros” kompiuterius prižiūrėjo bendrovės “Alna” specialistai.

Į viešumą iškilo ir faktai, kad savo atostogas Kretoje D.Prevelis leido drauge su vienu “Etnomedijos” savininkų. Po to “Sodros” vadovas apsisprendė trauktis.

“Lautra Motors” pernai gruodį laimėjo Policijos departamento skelbtą automobilių pirkimo konkursą. 20 naujų “Renault Fluence” automobilių, pasak dienraščio, bendrovė pardavė gerokai pigiau nei jie kainuoja rinkoje.

Igametis “Regitros” generalinis direktorius Ramutis Oleka, “Regitrai” vadovavęs nuo pat jos įsteigimo 2000 m. sausį, iš posto pasitraukė šalių susitarimu.

Premjero Andriaus Kubiliaus nurodymu stabdomas konkursas valstybės tarnybos įvaizdžio stiprinimui, trečiadienį pranešė Vyriausybė.

Premjero nuomone, nepaisant to, kad tai yra Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamas projektas, pinigai negali būti švaistomi valstybės tarnautojų “veido pudravimui”, teigiama Ministro pirmininko tarnybos (MPT) pranešime.

“Pirmiausia valstybės tarnybą reikia iš esmės reformuoti, o tik tada kalbėti apie kažkokio jos įvaizdžio formavimą. Tikrai neturėtų būti tam dabar leidžiami pinigai”, – sakė A.Kubilius.

Premjero nurodymu šio projekto tikslai turės būti iš esmės persvarstyti.

Visuomenėje vyraujantį priešiškumą valstybės institucijoms ir tarnautojams MPT ketino mažinti surengdama reklaminę kampaniją valstybės tarnybos įvaizdžiui gerinti. Tam planuota skirti 1,785 mln. litų ES lėšų.

MPT praėjusią savaitę buvo paskelbusi konkursą socialinei informacijai ir viešųjų ryšių priemonėms pirkti.

Pagal konkurso sąlygas, jo laimėtojas turėtų atlikti sociologinius tyrimus, aiškinantis visuomenės požiūrį į valstybės tarnybos sistemą, valstybės tarnautojų, statutinių tarnautojų veiklą ir veiklos rezultatus.

Remiantis apklausos rezultatais reikėtų parengti viešųjų ryšių ir socialinės informacijos planą bei įgyvendinti tame plane numatytas priemones.

Numatyta, kad turėtų būti parengtos ir įgyvendintos keturios informavimo kampanijos apie valstybės tarnybą.

Anot MPT, šiandien visuomenėje vyrauja priešiškumas valstybės institucijoms, valstybės tarnautojams, statutiniams tarnautojams. Tai esą skatina neigiamus reiškinius šiandieninėje visuomenėje: spartų šešėlinės ekonomikos ir nusikalstamumo augimą, korupciją.

“Neigiamas valstybės tarnybos ir tarnautojo vertinimas bei priešiškumas valstybės institucijų atžvilgiu neigiamai veikia politikų, pareigūnų, tarnautojų, statutinių tarnautojų etikos normas ir moralę, neskatina kokybiškai atlikti jiems pavestų funkcijų, daro juos mažiau atspariais korupcijai ir kitoms negatyvioms apraiškoms”, – tvirtinama konkurso dokumentuose.

Praeitą savaitę A.Kubilius žurnalistams sakė, kad žinia apie tokį konkursą jį nustebino.

spauda20

“Esminis skirtumas yra tai, kad publikuojant įvairią medžiagą laikraščiuose anksčiau mes visada matydavome būtinai ir didžiausias ministrų nuotraukas ir net po kelias. Dabar to aš tikrai nematau, ir tai tikrai man iš tikrųjų palieka gerą įspūdį”, – šios ir ankstesnės Vyriausybės viešinimo politiką ketvirtadienį kalbėdamas Žinių radijui lygino premjeras.

Paprašytas įvertinti tai, kad kai kurios ministerijos tokiai informacijai viešinti neskelbia konkursų, o pinigus dalija neskelbiamų derybų būdu, A.Kubilius tokios praktikos griežtai nesmerkė.

“Žiniasklaida iš tiesų yra specifinė sritis, kartais reikia skelbti žinias tokioje žiniasklaidoje, kuri geriausiai pasiektų arba kurį nors regioną, arba specifines grupes. Tad ne visada konkursas yra efektyviausias būdas”, – kalbėjo jis.

BNS praėjusią savaitę paskelbė, kad Seimo Antikorupcijos komisijos duomenimis, Žemės ūkio ir kai kurios kitos ministerijos pastaraisiais metais išleido milijonus litų įvairioms prekėms ir paslaugoms pirkti neskelbiamų derybų būdu, kai perkama iš vieno konkretaus šaltinio.

Premjeras ketvirtadienį dėstė, kad tik gavęs Antikorupcijos komisijos medžiagą galėtų daryti apibendrinimus ir žiūrėti, kaip reikėtų keisti viešųjų pirkimų taisykles.

Komisijos surinkta medžiaga rodo, kad neskelbiamos derybos vyko daugelyje ministerijų, tačiau keliose iš jų toks pirkimo būdas sukėlė įtarimų.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas BNS sakė, kad pirkimas neskelbiamų derybų būdu yra pernelyg paplitęs ir juo piktnaudžiaujama.

Jis tvirtino, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tokius atvejus nagrinėja itin kruopščiai.

BNS turimi dokumentai rodo, kad Žemės ūkio ministerija 2009-2010 metais neskelbiamų derybų būdu vykdė 19 pirkimų.

Neskelbiamų derybų būdu pirkimus vykdė ir kitos ministerijos: Aplinkos, Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo, Užsienio reikalų.

Klaipėdos įmonė Vakarų laivų statykla patyrė pralaimėjimą konkurse dėl 33 mln. eurų (113,9 mln. litų) vertinamo Estijos karinių jūrų pajėgų laivo statybos – neva ji esanti per silpna.

Šią įmonę valdantis turtingiausiu Estijos verslininku vadinamas Fiodoras Bermanas teigia, kad tai yra didžiausias nesusipratimas, rašo “Lietuvos žinios”.

Estijos gynybos ministerijos skelbto karinio laivo statybos konkurse dalyvavusi ir iš jo pašalinta Vakarų laivų statykla teisme Taline kovo mėnesį nesugebėjo įrodyti atitinkanti 500 mln. estiškų kronų (apie 110 mln. litų) apyvartos reikalavimą. Tuo metu sutartis dėl “Baltijos” statyklos įsigijimo dar nebuvo pasirašyta, vėliau Vakarų laivų gamykla įsigijo “Baltijos” laivų statyklą ir ją sujungė su antrine įmone Vakarų laivų statykla.

Estijos spauda atskleidė, kad laimėtoja pripažinta suomių įmonė “Uudenkaupungin Tyovene” pagal pajėgumą anaiptol neprilygsta Klaipėdos statyklos galimybėms: ji turi tik 90 darbuotojų, o apyvarta 2008 metais buvusi netgi mažesnė negu Vakarų laivų statyklos.

“Aš manau, kad projektas, kurį siūlė “Vakarų laivų statykla”, buvo šiuolaikinis ir daug geresnis. O tas, kuris pradėtas įgyvendinti, mano žiniomis, yra 18 metų senumo. Tik dabar laivas bus pailgintas. O tai skirtingi dalykai”, – sakė F.Bermanas.

Anot jo, Vakarų laivų statykla 2011 metams turi susitarimą su Danijos įmone – ji pasiūlė labai įdomų ir sudėtingą projektą.

“Ir kuo daugiau tokių užsakymų Klaipėdai teks, tuo labiau Lietuva stiprės kaip jūrų valstybė”, – teigė F.Bermanas.

Energetikos viceministras Romas Švedas trečiadienį pareiškė, kad maždaug po keturių mėnesių paaiškės, ar atsiras potencialių investuotojų į naują atominę elektrinę Lietuvoje.

“Konsultacijas pradėsime iškart nuo sausio mėnesio, ir aš manau, per porą-trejetų, daugiausia keturis mėnesius mes matysime, kur mes esame. Mes tada žinosime, ar realiai šis projektas domina potencialius strateginius investuotojus čia dalyvauti”, – trečiadienį po uždaro Seimo Atominės energetikos komisijos posėdžio žurnalistams sakė R.Švedas.

Jis teigė, kad kandidatų, su kuriais vyks tiesioginės derybos, skaičius neribojamas.

“Konsultuojamės su visais, kurie domisi mūsų projektu”, – teigė R.Švedas.

Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas sakė, kad komisijos įsitikinimu, projektas nežlugo, konkursu ir toliau domisi regioniniai partneriai, yra Europos Komisijos (EK) parama.

R.Žilinskas teigė, kad nors elektrinės projektas yra rizikingas, jis perspektyvus ir konkurencingas.

“Pagal paskutinį pasiūlymą, elektrinė yra perspektyvi, jos elektros savikaina yra konkurencinga. Regioninių partnerių ir buvusio potencialaus strateginio investuotojo finansavimo planas labai patrauklus. Mes dar turime šansų”, – sakė R.Žilinskas.

Pasak R.Švedo, projekto įgyvendinimui įtakos daro ne tik vidiniai projektų parengimo dalykai, bet ir nuo veiksniai, vykstantys “už įmonės ribų”. Kartu jis pažymėjo, kad geopolitiniai veiksniai galutinai nesužlugdys atominės elektrinės projekto ir sakė tikintis derybų sėkme.

“Aš, kaip derybininkas, tikiu šiuo projektu, aš manau, kad jį galima įgyvendinti”, – sakė viceministras.

Pasak R.Švedo, konkursas bus tęsiamas tomis pačiomis “bazinėmis sąlygomis”.

Lietuvos Vyriausybė praėjusį penktadienį paskelbė, jog pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei “Kepco”, Lietuvai kol kas nepavyko išrinkti strateginio investuotojo statyti naują atominę elektrinę.

Tačiau Lietuva teigia įgavusi daug politinės patirties ir tikisi, kad tiesioginėms deryboms su galimais investuotojais į naują atominę elektrinę jai reikės kur kas mažiau laiko.

Teigiama, kad derėtis bus kviečiamos ir konkurse jau dalyvavusios penkios kompanijos, kurios atitiko kvalifikacijos reikalavimus, ir nauji galimi strateginiai partneriai.

Dalyvaujant regioninėms partnerėms Latvijai, Estijai ir Lenkijai, Lietuva ketina pastatyti naują atominę elektrinę Visagine prie sienos su Baltarusija, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta sovietų laikais statyta Ignalinos atominė elektrinė.

Pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei “Kepco”, Lietuvai nepavyko išrinkti strateginio investuotojo statyti naują atominę elektrinę, penktadienį patvirtino energetikos viceministras Romas Švedas. Jis pripažino, kad Lietuvai tai buvo netikėta, tačiau Vyriausybė žada derėtis su kitais galimais investuotojais. Jis nekomentavo priežasčių, kodėl Korėjos bendrovė pasitraukė iš konkurso ir koks čia galėjo būti Rusijos indėlis.

“Konkurso laimėtojas nėra atrinktas. Bus pradėtos koncesijos suteikimo tiesioginės derybos tokiomis pat sąlygomis”, – trumpoje spaudos konferencijoje sakė R.Švedas.

Kol kas jis negalėjo įvardyti su kuo bus deramasi, tačiau tikino, kad susidomėjusių projektu yra.

R.Švedas sakė, kad į kvietimą pateikti pasiūlymus iki lapkričio 10 dienos buvo gauti du potencialų investuotojų pasiūlymai, kurių vienas neatitiko reikalavimų. Jis nesutiko atskleisti antrojo dalyvio.

“Konkurso sąlygas atitinkantį įpareigojantį pasiūlymą pateikė “Kepco”. Jo esmė – investuoti į projektą ir patvirtintomis fiksuotos kainos sandorio sąlygomis pastatyti atominę elektrinę iki 2020 metų. Su jos pasiūlymu buvo supažindinti regioniniai partneriai Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, tuo būdu kartu su “Kepco” ir Lietuvos įnašais užtikrinant visišką projekto finansavimą. Tačiau paprašius “Kepco” pateikti patikslintą galutinį pasiūlymą, po dviejų savaičių “Kepco” netikėtai pareiškė atsiimanti pasiūlymą. Premjeras Andrius Kubilius paprašė Pietų Korėjos prezidento paremti “Kepco” dalyvavimą projekte, tačiau tai nepakeitė “Kepco” pozicijos”, – kalbėjo R.Švedas.

Dabar, R.Švedo teigimu, Lietuva planuoja tęsti individualias derybas su kitais galimais investuotojais. Anot jo, dabar konkursas pereina į kitą etapą – derybas su visais potencialiais strateginiais investuotojais, įskaitant ir “Kepco”, tačiau viceministras abejoja, ar “Kepco” tęs derybas.

Jo teigimu, konkurso kvalifikaciją atitiko penkios įmonės: “Mes nedelsdami tęsime darbą”.

R.Švedas teigė tikintis, kad Lietuva vis dėlto turės atominę elektrinę, tačiau tikslių terminų kol kas neprognozavo.

“Apie terminus aš nenoriu sakyti, mūsų tikslas yra pasiekti, kad mes pastatytume atominę elektrinę, mes tą stengiamės padaryti kuo greičiau. Dabar nėra tokių terminų, kad yra galutinė data, iki kada mes tai turime padaryti”, – sakė viceministras.

Vis dėlto R.Švedas teigė, kad pastatyti atominę elektrinę iki 2020 metų yra realu: “Šiuo atveju priklausys nuo to, kiek mes laiko sugaišime deryboms ir procesui”.

“Kai mes kvietėme potencialų strateginį investuotoją, mes prašėme, kad jis dalyvautų finansiškai – kad jis įdėtų savo didelį finansinį indėlį į šį projektą, ir kartu su regioniniais partneriais tą projektą pastatytų, dalyvautų naujos jėgainės valdyme – tai yra pagrindinis iššūkis. Jeigu mes – keturi regioniniai partneriai – turėtume pakankamai galimybių pastatyti šį projektą savarankiškai galbūt tada reikėtų keisti koncepciją, neieškoti strateginio investuotojo, o skelbti konkursą technologijai pirkti”, – kalbėjo viceministras.

Vyriausybė strateginiam investuotojui siūlė 49 proc. naujos atominės elektrinės akcijų, o projekto vertė, pasak R.Švedo, siekia nuo 4 mlrd. iki 6 mlrd. eurų.

Jis teigė, kad visas Visagino atominės elektrinės veiklos biudžetas, įskaičiuojant projektus, atliktus tyrimus, preliminariais duomenimis, yra daugiau kaip 25 mln. litų.

Keliasdešimt garsių architektų reikalauja sustabdyti Vilniaus universiteto (VU) paskelbtą būsimo mokslo centro projektavimo konkursą. Priešingu atveju kūrėjai raginami jį boikotuoti.

Žinomiems šalies architektams kilo įtarimų, kad už valstybės ir Europos Sąjungos (ES) lėšas Saulėtekyje turinčio iškilti 100 mln. litų vertės modernaus mokslo centro projektas jau yra slapta parengtas, o rangovai – žinomi iš anksto, rašo “Lietuvos rytas”.

Tokių nuogąstavimų architektams kilo, nes konkurso tvarka išrinktas rangovas, pasiūlysiantis žemiausią darbų kainą, turi pateikti ir pastato projektinius pasiūlymus.

“Beveik 25 tūkst. kvadratinių metrų ploto labai sudėtingo objekto projektui parengti skirtos vos kelios savaitės, kai tam reikia mėnesių”, – stebisi susivieniję architektai.

Kūrėjai įsitikinę, kad geriausia nacionalinės svarbos mokslo centro pastato idėja turi būti renkama skelbiant atvirąjį konkursą, tik tuomet siūloma rinktis statybininkus, kurie tai įgyvendintų.

Kol šis konkursas nebus sustabdytas, Architektų sąjunga primygtinai paragino visus šalies architektus jį boikotuoti.

Architektas Algirdas Kaušpėdas įsitikinęs, kad iki Kalėdų suspėti kokybiškai suprojektuoti tokį pastatą, parengti jo maketus, planus – nereali užduotis.

“Konkurso medžiaga su įvairiais priedais sudaro per pusę tūkstančio puslapių. Tai didžiulė knyga, kuriai vien perskaityti reikia laiko. Bet juk tai ne romanas. Perskaičius dar viską reikia perkelti į projektą. Tam reikia bent keturių mėnesių”, – mano architektas.

“Skaitant tuos kelis šimtus puslapių susidaro įspūdis, kad rangovas jau žinomas ir kažkas su šiuo projektu jau seniai dirba. Atrodo, kad jau viskas suprojektuota ir pagal jau kažkur esantį projektą parengtos konkurso sąlygos. Visi technologiniai inžineriniai sprendimai išdėstyti taip tiksliai, iki elektros lizdų, kad, regis, viskas jau padaryta, liko tik formalioji dalis – konkursas”, – sako jis.

A.Kaušpėdo teigimu, projektas, kurio sąmata siekia per du šimtus milijonų litų, turėtų būti įgyvendinamas dviem etapais, projektavimas ir statyba neturėtų būti suplakti į vieną pirkimą.

Iš pradžių turėtų būti rengiamas viešas architektūrinis konkursas, kurio rezultatus vertintų profesionalių ekspertų komisija, ir tik tada perkamos statybos paslaugos.

“Dabar pradėta visiškai ne iš to galo. Dabartinis sprendimas nulemia, kad projektas bus neapgalvotas ir nekokybiškas”, – aiškino A.Kaušpėdas.

Architektų sąjungos vadovas Gintautas Blažiūnas taip pat mano, kad taupyti projektavimo sąskaita dubliuojant viešuosius pirkimus nederėtų: “Gerai parengtas projektas vėliau gali gerokai sumažinti statybų ir eksploatavimo išlaidas”.

Tačiau konkursą paskelbęs VU įtarimus korupcija neigia ir tikina, kad jo stabdymas padarys valstybei daugiau žalos nei duos naudos.

Universiteto prorektorius Juozas Lazutka aiškino, kad įstatymai nedraudžia tuo pačiu viešuoju pirkimu įsigyti ir projektavimo, ir statybos darbų.

“Tokio pirkimo vienintelis tikslas – užtikrinti aukščiausią darbų kokybę. Mes norime pirkti geriausiai dirbančią vienminčių komandą, kurią sudarytų ir architektai, ir projektuotojai, ir statybininkai”, – kalbėjo prorektorius.

J.Lazutka taip pat nesutinka, kad konkurso terminai – nerealūs. Jo teigimu, visi pastato projektavimo reikalavimai Vyriausybės nutarimu viešai paskelbti dar prieš dvejus metus, o šiame etape iš architektų reikalaujama tik pastato eskizų, o ne detalaus projekto.

Viešųjų pirkimų tarnyba nemato būtinybės keisti viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų, tačiau sutinka, kad organizacijoms dažnai pritrūksta kompetencijos vykdyti viešuosius pirkimus, ypač kai jie susiję su projektavimo ir statybos darbais.

Pasak tarnybos direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Jakšto, įstatymas konkrečiai šių dalykų nereglamentuoja.

“Jis numato tik būdus, kuriais būtų galima pirkti atskirai arba kartu. Įstatymas leidžia pirkti ir kartu, bet tai geriausia daryti, jeigu darbai ir projektavimas atliekami labai paprasti. Pavyzdžiui, paprastas remontas, kai reikia konstrukcijas pakeisti ar padažyti, tada galima pirkti kartu projektavimą ir darbų atlikimą. Kitais atvejais tarnyba tikrai pasirengusi primygtinai rekomenduoti, kad šie dalykai būtų atskiriami”, – teigia V.Jakštas.

Žurnalas “Auto Bild Lietuva” tęsia tradiciją ir penktą kartą skelbia saugiausio Lietuvos vairuotojo konkursą. Pagrindinis šių metų prizas – motoroleris “Inca Lambros 50cc 2T”.

"Veido" archyvas

Konkurso finalininkai pirmiausia savo žinias patikrina spręsdami teorines užduotis

Saugiausias Lietuvos vairuotojas bus renkamas jau penktą kartą. Panašūs renginiai vyksta daugelyje Europos šalių, kuriose leidžiami “Auto Bild” grupės žurnalai. Šiemet konkurso organizatoriai viliasi sulaukti dar daugiau dalyvių negu pernai, nors ir pernai jų dalyvavo išties daug – per du tūkstančius. Pernai į antrąjį etapą pateko 39 konkursantai, o finale rungėsi 25 vairuotojai. Šiemet konkurso sąlygos šiek tiek pasikeitė.

"Veido" archyvas

Po to finalininkai persikelia į praktinio važiavimo trasą

Pasak organizatorių, saugiausio Lietuvos vairuotojo rinkimuose dalyvauti išties verta, nes konkurso nugalėtojui atiteks naujas motoroleris “Inca Lambros 50cc 2T”, kuris sunaudoja itin mažai degalų ir yra ypač vertingas didmiesčių spūstyse. Neliks nuskriausti ir kiti konkurso dalyviai, nes tarp vertingų prizų – dviratis, keturių padangų komplektas, kompiuteris, mobilusis telefonas, skaitmeninis alkotesteris, akumuliatoriai ir kt. Svarbu nepamiršti, kad šiame konkurse gali laimėti kiekvienas Lietuvos vairuotojas.

"Veido" archyvas

Saugiausiam Lietuvos vairuotojui šiemet bus įteiktas “Inca Lambros 50cc 2T” motoroleris

Na, o saugiausio vairuotojo konkurso tikslas – rasti ir visuomenei pristatyti patį saugiausią ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu tolerantiškiausią vairuotoją. Todėl sportiniai įgūdžiai prie vairo šiame konkurse nebus joks privalumas. Svarbiausia, kad vairuotojas kelyje elgtųsi kultūringai ir nepamirštų esąs ne vienas. Didelę reikšmę šiame konkurse turi ir saugaus eismo žinių bagažas, gebėjimas susigaudyti patekus į kritinę situaciją. Kitaip tariant, svarbiausia – ne greitis, o geras ir saugus vairavimas, pagalba kitam kelyje.

Konkurso taisyklės

Tad kaip tampama saugiausiu Lietuvos vairuotoju? Taisyklės paprastos: kandidatai privalo rūpintis eismo saugumu šalies keliuose ir gatvėse, mokėti gerai vairuoti automobilį ir turėti didelį teorinių saugaus eismo žinių bagažą.

Pirmasis konkurso etapas bus teorinių žinių patikrinimas. Keturiuose “Auto Bild Lietuva” žurnalo numeriuose, pradedant nr. 9, bei interneto svetainėje www.autobild.lt bus pateikiamos teorinės užduotys: po dešimt klausimų su keliais atsakymų variantais. Į kiekvieną klausimą gali būti tik vienas teisingas atsakymas iš kelių pateiktų variantų. Atsakyti į klausimus bus galima tik internetu, specialiame laukelyje įrašius, jūsų manymu, teisingas raides, esančias greta atsakymų. Atsakymus į konkurso klausimus galima siųsti iki liepos 1 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad į kitą etapą pateks tik tie skaitytojai, kurie iš keturių “Auto Bild Lietuva” žurnale paskelbtų užduočių atsiųs bent du teisingus galutinius atsakymus. Tuo pirmasis etapas ir baigsis.

Rugsėjį visi finalinio etapo dalyviai bus pakviesti į Vilnių. Tuomet jau sudėtingesnius teorinius klausimus jiems reikės įveikti sėdint prie kompiuterio VĮ “Regitra” egzaminų klasėje. Po teorinės dalies ir paaiškės 15 konkurso dalyvių, kurie atliks praktinio važiavimo užduotis ir susirungs dėl saugiausio Lietuvos vairuotojo konkurso nugalėtojo titulo. Šio etapo užduotys autoritetingos komisijos bus parengtos taip, kad pranašumą turės ne tie vairuotojai, kurie moka važiuoti greitai ir ekstremaliai stabdyti, o tie, kurie paiso saugaus ir racionalaus vairavimo taisyklių.

Beje, teorinius klausimus abiem konkurso etapams parengė VĮ “Regitra” specialistai, tad jie bus gerokai sudėtingesni ir išlaikyti antrąjį egzaminą nebus taip lengva.

Po finalinio konkurso etapo ir paaiškės 2010 metų saugiausias Lietuvos vairuotojas, kuris bus paskelbtas per finalinį konkurso vakarą. Jam atiteks “Auto Bild Lietuva” redakcijos įsteigta nugalėtojo taurė ir naujutėlaitis motoroleris “Inca Lambros 50cc 2T”. Nebus pamiršti ir šiek tiek nuo nugalėtojo atsilikę dalyviai. Jie bus apdovanoti kitais vertingais prizais.

Svarbu atminti, kad konkurse penkerius metus negali dalyvauti buvę jo nugalėtojai, taip pat nepilnamečiai ir asmenys, neturintys galiojančio vairuotojo pažymėjimo, UAB “Veido” periodikos leidyklos, UAB “Inter Cars Lietuva” ir VĮ “Regitra” darbuotojai.