Roberto Daskeviciaus nuotr.

„Kino pavasario“ gerbėjai išvys 12 įspūdingų Rytų ir Centrinės Europos bei Balkanų regiono kino debiutų ar antrųjų režisierių darbų, atrinktų iš daugiau nei 80 pretendentų. Kas savaitę festivalis praneš apie jau šį kovą į „Kino pavasarį“ atkeliaujančius filmus, kad kino mylėtojai turėtų daugiau laiko susipažinti su jais ir išsirinkti favoritus.

Pirmą kartą per 18-ka gyvavimo metų gausus gerų ir įspūdingų filmų Vilniaus tarptautinis kino festivalis turi ilgametį partnerį. „Kino pavasaris“ pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su ERGO draudimo grupe.

„Užsimezgusi ilgalaikė partnerystė padės užtikrinti festivalio augimą ir stabilumą. Šiais sunkiais festivaliams laikais džiaugiamės, kad su patikimu partneriu galėsime dėlioti savo planus į priekį. Tai ypač svarbu dabar, kai festivalis kasmet po mažą žingsnelį ruošiasi artėjančiam dvidešimtmečiui, įvyksiančiam 2015 metais,“ – kalbėjo festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė.

ERGO draudimo grupės atstovai teigia, kad globos ne tik festivalį „Kino pavasaris“, bet ir jo pagrindinę, konkursinę programą „Nauja Europa – nauji vardai“, kurios svečiams ir filmų kūrėjams žada įsteigti specialius prizus.

„Kino pavasaris“ sulaukia vis daugiau ir užsienio profesionalų įvertinimo. Tikime, kad mūsų bendradarbiavimas padės puoselėti šias tradicijas. Ši partnerystė visiškai atitinka mūsų kompanijos  vertybinius kriterijus – remti ir populiarinti meną, ir esame įsitikinę, kad atrasti nauji vardai ir filmai garsins „Kino pavasarį“ bei kino kūrėjus ir už Lietuvos ribų,“ – apie partnerystę su „Kino pavasariu“ sakė ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos narys Saulius Jokubaitis.

Konkursinėje programoje – Gruzijos debiutas
Pretendentai į „Kino pavasario“ statulėlę bei apdovanojimą atrenkami, kruopščiai įvertinant filmų meninę kokybę ir temos aktualumą. Ir šį kovą festivalio gerbėjai bus supažindinti su vienais geriausių Rytų ir Centrinės Europos kino kūrėjų darbais.

„Šiemet sudaryti konkursinę festivalio programą buvo itin nelengva, nes buvo šalių, kurios turėjo net po keturis, penkis kandidatus, o atrinkti į programą galime ne daugiau dviejų,“ – pasakoja festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytoja Santa Lingevičiūtė. „Žiuri, manau, neišvengs ilgų diskusijų, spręsdama, kuris konkursinės programos filmas – geriausias. Visi konkursiniai filmai yra lygiaverčiai konkurentai, verti aukščiausio apdovanojimo ir festivalio statulėlės.“

Festivalio programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ greta filmų iš Rumunijos, Lenkijos, Serbijos, Bulgarijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Ukrainos, Slovakijos ir Lietuvos pirmą kartą festivalio istorijoje konkursinėje programoje bus pristatomas Gruzijos kino kūrėjų darbas. Jaunos režisierės Rusudan Chkonia filmas „Nenustok šypsotis“ pasakoja tikrais faktais paremtą istoriją apie užkulisius grožio konkurso, kuris virto kova be taisyklių.

Nuo Rumunijos miestelių bankroto iki paauglių nėštumo ir Sarajevo vaikų
Iškilmingam programos „Nauja Europa – nauji vardai“ atidarymui pasirinktas lankomiausias visų laikų Rumunijos filmas „Apie sraiges ir žmones“, kuriame režisierius Tudor Giurgiu pasakoja mažo šalies miestelio žmonių pastangas išsaugoti pagrindinį pajamų šaltinį – bankrutavusią vienintelę gamyklą. Ukraina, bendradarbiaudama su Serbija ir Vokietija, pristatys jaunos režisierės Darios Onišenko darbą „Rytų nostalgija“ apie tris skirtingas meilės istorijas. Spalvingame, tačiau šokiruojančiame, lenkų režisierės Kasios Roslaniec filme „Motinos liūdesys“ atvirai pasakojama apie paauglių nėštumą. Kitas lenkų filmas  „Myliu“ (rež. Sławomir Fabicki) atskleis skirtingus meilės atspalvius. Programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ šiemet debiutuos serbų režisierius Miroslavas Terzičius su filmu apie sudėtingą situaciją po Balkanų karo – „Išganymo gatvė“. Rumunų režisierius Marian Crisan į „Kino pavasario“ konkursinę programą sugrįžta jau su antruoju savo darbu „Rokeris“. Bosnija ir Hercegovina šioje programoje rodys itin skaudžią temą palietusį Aidos Begič filmą „Sarajevo vaikai“ ir emigrantų dalią atspindinčią Igoro Drljacos juostą „Krivina“. Taip pat šių metų konkursinėje „Kino pavasario“ programoje bus pristatyta originaliai perteikta šnipų istorija bulgarų režisieriaus Emilio Christovo filme „Chameleono spalvos“, slovakės Miros Fornay juosta „Mano šuo Kileris“ ir lietuvių režisieriaus darbas – naujausias Kristinos Buožytės filmas „Aurora“.

Kovo 14 – 28 dienomis vyksiančio 18-ojo „Kino pavasario“ konkursinės programos „Nauja Europa – nauji vardai“ filmų aprašymus ir video anonsus jau galima rasti festivalio puslapyje:
http://www.kinopavasaris.lt/filmai

Dokumentinio filmo “Barzakh”, šiemetiniame Berlyno kino festivalyje apdovanoto “Amnesty International” premija bei Ekumeninės žiuri prizu, režisieriaus Manto Kvedaravičiaus teigimu, filmu jis stengėsi atspindėti valstybės sukeliamą skausmą žmogui.

“Norisi rašyti, norisi parodyti, kas yra žmogus ne sėdint vienoje ar kitoje bibliotekoje su 4 mln. knygų, bet gyvenant ir patiriant”, – sekmadienį per spaudos konferenciją teigė režisierius.

Tarptautiniame kino festivalyje “Kino pavasaris” sekmadienį įvyko filmo premjera Lietuvoje.

“Galvoji, kur važiuosi, tada pasirenki tą pačią šalį ir, jei ten patiri tai, ką negali išreikšti žodžiais, ieškai kitos kalbos, šiuo atveju kino kalbos, vaizdo”, – apie idėją kurti filmą, kurį statė nuo 2007-ųjų rudens iki 2009-ųjų rudens, pasakojo kultūros antropologiją ir povandeninę archeologiją studijavęs M.Kvedaravičius.

“Barzakh” pasakoja apie Čečėnijoje be žinios dingusių žmonių artimuosius ir jų potyrius, nežinant ar šeimos narys yra gyvas, ar ne.

“Kai dingusieji aplanko sapnuose, sakoma, kad jie grįžta iš “Barzakh” – žemės, tarp gyvųjų ir mirusiųjų”, – rašoma festivalio tinklalapyje.

Režisierius pasakojo pasirinkęs filmą, kaip priemonę pavaizduoti įtampą, smurto atmosferą, sukeliamą valstybės, ir pojūtį, kurį sukelia valstybės galimybė panaudoti galią ir vieną iš galios formų – kankinimą.

“Šiuo atveju Čečėnija buvo patogi praktiškai, nes moku rusų kalba, esu išaugęs postsovietinėje erdvėje, turiu judėjimo ir kontaktų užmezgimo tokioje erdvėje patirties”, – pasakojo M.Kvedaravičius.

Jis tvirtino norėjęs paveikti žiūrovus ir vylėsi, kad galbūt filmas padės susiformuoti politinei valiai, kad būtų pasakyta, jog dingę žmonės yra mirę. Anot kūrėjo, gal po filmo bus daugiau kalbama apie kankinimus ir bylų falsifikavimą.

Filmą prodiusavo žymus Suomijos režisierius Akis Kaurismakis, su kuriuo, anot M.Kvedaravičiaus, sutapo požiūriai į šiandienos pasaulio reiškinius.

Anot M.Kvedaravičiaus, filmą ketinama rodyti ir Rusijoje.

Sekmadienį Vilniuje pilnoje kino teatro “Forum Cinema Vingis” salėje filmą žiūrėjo europarlamentaras Vytautas Landsbergis, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas,terorizmu kaltinama Eglė Kusaitė.

“Filmas palieka labai stiprų įspūdį ir galbūt iš dalies dėl to, kad jis nesistengia įspūdžio palikti, nei sugraudinti, nei gąsdinti – tiesiog parodo, kaip šitas pasaulis yra sutvarkytas ir kaip žmonės gyvena”, – po premjeros BNS sakė V.Landsbergis.