Jurgis Razma: „Socialdemokratų lyderis A.Brazauskas per visą savo politinę karjerą nė vieno politiko asmeniškai nėra taip užpuolęs, kaip jo įpėdinis A.Butkevičius“

VEIDAS: Kodėl TS-LKD frakcija Seime priešinasi laikinosios komisijos „Snoro“ bankroto aplinkybėms tirti sukūrimui? Opozicija įtaria, kad turite priežasčių kai ką slėpti.
J.R.: Mes tikrai neturime paslapčių, bet gavome perspėjimų, kad komisijos įkūrimas gali padaryti žalos valstybei. Dėl politizuotų išvadų gali būti apsunkinta buvusių banko savininkų ekstradicija į Lietuvą. R.Baranausko ir V.Antonovo taktika aiški: politizuoti banko bankroto bylą, įrodinėti, kad kalti ne jie ir jų machinacijos, o bankų priežiūra.
Aš kreipiausi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši inicijuotų kreipimąsi į visus Seimo narius su prašymu detaliai deklaruoti savo ir šeimos bei artimų giminaičių sąsajas su „Snoro“ banku. Nors tai nėra įstatymu nustatyta prievolė, tokios informacijos nuslėpimas jau signalizuotų apie kokias nors sąsajas su „Snoru“ ir apie galimą interesų konfliktą. Jei kuris nors Seimo narys patirtų tokį interesų konfliktą, jam būtų draudžiama dalyvauti bet kokiuose balsavimuose ar svarstymuose, susijusiuose su „Snoro“ byla.
VEIDAS: Kuo pagrįsti kaltinimai, kad opozicijos atstovai, konkrečiai A.Butkevičius, tarnauja V.Antonovo ir R.Baranausko interesams?
J.R.: Per visą tą laiką, kol svarstome komisijos klausimą, niekas iš opozicijos nekėlė kuo greitesnio buvusių „Snoro“ banko savininkų išdavimo Lietuvai klausimo, niekas nesidomėjo, kaip vyksta buvusių „Snoro“ savininkų turto areštas, nes iš jo būtų galima atlyginti žalą nukentėjusiems banko indėlininkams. Priešingai – opozicija kaltina ne buvusius savininkus, dėl kurių veiklos tikriausiai ir bankrutavo bankas, o tuos, kurie bando surasti tų savininkų turtą. Susidaro įspūdis, kad atstovaujama buvusių banko savininkų ir tolimesnės eilės kreditorių interesams. Todėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siekia išsiaiškinti, kokių duomenų, susijusių su „Snoru“, turi mūsų šalies specialiosios tarnybos ir ar atskirų Seimo narių veiksmai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Akivaizdu, kad akcininkų, didžiųjų kreditorių ir kai kurių politikų interesai sutampa: dėl dviejų milijardų stengiamasi kompromituoti, net šantažuoti atsakingas institucijas, politikus, teisėsaugą.
VEIDAS: Kaip vertinate kaltinimus Seimo pirmininkės šeimai dėl neteisėtų finansinių operacijų jau po bankroto procedūros paskelbimo?
J.R.: Seimo pirmininkės sūnus viešai paaiškino apie visas jo įmonės vykdytas finansines operacijas, iš kurių matyti, kad jis yra vienas iš tūkstančių nukentėjusių „Snoro“ klientų. Atkreipiu dėmesį, kad savo aiškinimuose Gediminas Degutis pabrėžia, jog po „Snoro“ bankroto jo įmonė ne kartą kreipėsi į banką su prašymais iš einamosios sąskaitos padengti dalį paskolos likučio, tačiau banko vadovybė į tai niekaip nereagavo. Tai akivaizdus įrodymas, kad nei Degučio pavardė, nei jo įmonės pavadinimas laikinajam administratoriui jokio įspūdžio nedaro.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kilus abejonių, jog kažkas išmokas gavo privilegijuotai ar kokie nors veiksmai vykdyti neteisėtai, tai stengsis išsiaiškinti užnugary stovintys galingi kreditoriai su geriausiomis advokatų kontoromis. Visos operacijos – prokuratūros ir kreditorių akiratyje. Pagaliau ir Seimo pirmininkė dėl to kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Tokių saugiklių visai užtenka ir nemanau, kad Seimo nariai esant šiai situacijai galėtų nuveikti ką nors daugiau.
VEIDAS: Tuomet ar solidžiai atrodo Socialdemokratų frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus kaltinimai Seimo pirmininkei ir ar jie nekursto sąmyšio valstybėje?
J.R.: Tai nėra eilinio Seimo nario eilinis išpuolis. Socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas per visą savo politinę karjerą nė vieno politiko asmeniškai nėra taip užpuolęs, kaip jo įpėdinis A.Butkevičius. Vadovai paprastai elgiasi solidžiau. Po tokių veiksmų Socialdemokratų partijoje gali kilti klausimas, ar A.Butkevičius nėra per silpnas lyderis.
Atkreipčiau dėmesį, kad A.Butkevičius su savo informacija (ar dezinformacija) iškart nesikreipė į prokuratūrą, kuri buvo jau pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl viso banko bankroto, o tą medžiagą kaišiojo žurnalistams. A.Butkevičius į prokuratūrą kreipėsi tik po to, kai Seimo pirmininkė paprašė prokuratūros ištirti tiek A.Butkevičiaus skleidžiamą informaciją ar dezinformaciją, tiek “kodėl A.Butkevičius apie galimai padarytą rimtą nusikaltimą iškart nepranešė teisėsaugos įstaigoms ir ar jo veiksmuose nėra Baudžiamojo kodekso 237 straipsnyje (nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas) numatyto nusikaltimo požymių“.
VEIDAS: Gal galėtumėte apskritai įvertinti opozicijos ir jos lyderių veiklą per šią Seimo kadenciją pagal dešimtbalę sistemą.
J.R.: Tarp keturių ir penkių.

Iki šių metų vidurio valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) apsispręs, kas šios partijos kandidatų į Seimą sąraše bus įrašytas pirmu numeriu. Tai greičiausiai bus partijos pirmininkas, premjeras Andrius Kubilius, tačiau neneigiama, kad pirmu numeriu gali būti įrašyta ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, rašo „Kauno diena“.

Tai nulems vidinis TS-LKD kandidatų į Seimą reitingavimas, vyksiantis iki vasarą rengiamo šios partijos suvažiavimo, kuriame bus tvirtinami pretenduojančių į parlamentarų mandatus sąrašai.

Dalis valdančiosios partijos narių įsitikinę, kad konservatoriai gautų kiek daugiau balsų, jeigu pirmoji sąraše būtų už premjerą populiaresnė I.Degutienė. Esą taip pasielgti būtų pragmatiškiau ir protingiau, siekiant didesnio rinkėjų pasitikėjimo. „Jeigu taip atsitiktų, kitame Seime gautume kokiom 5 vietom daugiau“, – neoficialiame pokalbyje tvirtino vienas dabartinio Seimo narys iš TS-LKD. Apie tai praneša ELTA.

Tačiau tokio pasiūlymo priešininkai teigia, kad, nepaisant reitingų, pirmas rinkimų sąraše privalo būti įrašytas TS-LKD vadovas, nes būtent jis per pernykščius tiesioginius partijos pirmininko rinkimus įveikė savo konkurentę, kad ir nedidele persvara. A.Kubiliaus šalininkai tikina, kad nėra daug šansų, jog I.Degutienė ves partiją į Seimo rinkimus. Kita vertus, tiek viena, tiek ir kita stovykla pripažįsta, kad rinkėjai, per balsavimą reitinguodami kandidatus sąraše, turės galimybę pakoreguoti pretenduojančių gauti Seimo narių mandatus konservatorių eilę.

TS-LKD atstovai neformaliuose pokalbiuose skaičiuoja, kad per šį spalį vyksiančius Seimo rinkimus partija gali gauti ne mažiau kaip 30–35 mandatus būsimame parlamente ir užimti bent antrą vietą pagal galutinius balsavimo rezultatus.

Naujai kadencijai perrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, Premjeras Andrius Kubilius neslepia, kad prabėgę dveji metai valdantiesiems buvo tikrai nelengvi. Tačiau jis taip pat pasidžiaugė, kad “mokame ir galime suvaldyti krizę”.

“Galime optimistiškai žiūrėti į ateitį. Ekonomikoje daug dalykų gerėja”, – Vilniuje šeštadienį vykstančio partijos suvažiavimo delegatams sakė A. Kubilius, priekaištaudamas opozicijai, kad ji kartais elgiasi destruktyviai.

Tačiau, Premjero teigimu, klaidinga būtų manyti, kad galima atsipalaiduoti.

A. Kubilius pranešė, kad ekonomikos atsigavimą pirmiausia pajus pensininkai, kuriems bus atstatytos pensijos, o Seimo ir Vyriausybės nariai su savo atlyginimais turi likti paskutiniai.

Pasak TS-LKD pirmininko, kovojant su krize prioritetas buvo atsakomybė, o ne politinio populiarumo išsaugojimas. Savivaldos rinkimų rezultatai parodė, kad rinkėjai vertina atsakomybę.

Politiko teigimu, krizė pamokė, kad gerovė gali būti kuriama ant tvirtų pamatų, todėl vienas svarbiausių uždavinių dabar yra dėti ilgalaikius pamatus ekonomikai ir ypač energetikai.

Kovą už energetinę nepriklausomybę A. Kubilius palygino su kova už nepriklausomybę nuo sovietinės imperijos. “Politinė-ekonominė imperija subyrėjo, bet energetinė vamzdžių ir laidų imperija išliko, ji priešinasi mūsų laisvei ne mažiau nuožmiai negu prieš dvidešimt metų, bet mes jau žinome, kas yra laisvė, ir mūsų nesustabdysi”, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas.

A. Kubilius pažymėjo, kad kurti ilgalaikę ateitį tebekliudo oligarchinės struktūros, siekiančios paveikti valstybės sprendimus savo naudai. ”Oligarchams labiausiai nesinori sąžiningos konkurencijos. Išsivaduoti iš oligarchinių korupcinių tradicijų nėra lengva, tačiau laikymasis tokių tradicijų yra beviltiškas bandymas laikytis neišvengiamai praeinančios praeities – nuo stambių dalykų, kaip LEO, iki smulkių dalykų, kaip kasos aparatai. Mes einame į priekį ir eisime toliau”, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas. Jis taip pat kvietė neapsiriboti vien materialiais dalykais, nes “žmonės yra gyvi ne vien duona”, ne mažiau svarbūs dvasios reikalai, visuomenės ir žmonių savijauta. “Jeigu lietuviai nenorės gyventi Lietuvoje, nes nesijaus čia gerai, jeigu jie geriau jausis Londone ar Dubline nei Vilniuje ar Kaune – bus blogai, bus labai blogai”, – kalbėjo A. Kubilius.

Pasak jo, rinkos principų perkėlimas į šeimą ir bendruomenę yra nepriimtinas, gyvybės apsauga – ne vien asmens pasirinkimas. “Mažoji bendruomenė – šeimos, mokyklos, kaimynų, bažnyčios, savivaldos bendruomenė žmogaus gyvenime didele dalimi lemia didžiausią dalyką – asmeninę laimę, gerą savijautą. Šiuos paprastus laimės pamatus mes taip pat turime sukurti”, – sakė TS-LKD pirmininkas.

Jo teigimu, netikėjimo ir nepasitikėjimo kultūra, išsiplėtojusi ar išplėtota mūsų terpėje, yra blogiau nei “paukščių gripo” ar “e.coli” virusas. “Tikras patriotizmas yra ne verkšlenimas ir baimė, bet tikėjimas ir rūpestis ilgalaike Lietuvos sėkme. Į laiminčią tėvynę grįžtama, iš pralaiminčios, deja, dažnai bėgama”, – pastebėjo Vyriausybės vadovas.

Pasak TS-LKD pirmininko, būtina telkianti lyderystė. “Mūsų svarbiausias tikslas po krizės – atsinaujinti, atgaivinti Lietuvos dvasią. Tą turi daryti atsinaujinanti, atsigaivinanti partija. Todėl vėl aktualus Maironio kvietimas “Užtrauksime naują giesmę broliai, kurią jaunimas tesupras”. Tik atsinaujinusi, nešanti viltį ir pasitikėjimą, atvira diskusijoms, bet gebanti priimti sprendimus partija gali laimėti Seimo rinkimus – “kad pradėti darbai nesustotų”, – sakė TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius.

TS-LKD lyderis linkėjo savo partijai laimėti 2012 m. Seimo rinkimus.

“Esame ne nostalgijos, ne sovietinės praeities, o ateities partija”, – tvirtino A. Kubilius.

Suvažiavime kalbėjusi TS-LKD pirmininko pavaduotoja, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasveikino jau penktai kadencijai partijos pirmininku išrinktą A. Kubilių.

“Mielas Andriau, gerai suprantu, kad premjero darbą derinti su partijos pirmininko darbu yra labai sunku. Bandžiau šią naštą Tau palengvinti, tačiau pats tam pasipriešinai, tad aš šitoj situacijoj galiu tik palinkėti nepamiršti, kad ir toliau esi ne tik premjeras, bet ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, kuris turi vykdyti duotus partijai pažadus. O tam, kad to nepamirštum, dovanoju Tavo pažadus bendrapartiečiams, kuriuos siūlau pasikabinti prie savo darbo stalo”, – sakė I. Degutienė, įteikdama A. Kubiliui įrėmintus jo pažadus.

I. Degutienė pastebėjo, kad sunkiai, bet sutelktai šalis brenda iš krizės duobės, valstybė po truputį atsigauna, bet…. vėl artėja Seimo rinkimai.

“Ar mes sugebėsime juos laimėti ir pratęsti pradėtus darbus? Kokie mes patys šiandieną? Kaip mus vertina mūsų rinkėjai? Kodėl mūsų piliečiai taip nemėgsta partijų, kodėl daugumai jos tapo vos ne keiksmažodžiu? Atsakymus rasime pamatinėje krikščioniškoje nuostatoje – pasaulį pradėk tobulinti nuo savęs.

Patrauklūs kitiems tapsime tik keisdamiesi patys – jei savo programoje kalbame apie pilietinės visuomenės sukūrimą, tai pirmiausia tokią pavyzdinę bendruomenę turime sukurti savo partijoje. Aktyvią, neabejingą, kurioje nebijotume reikšti savo nuomonės, kurioje girdėtume vieni kitus”, – sakė politikė.

Jos teigimu, neturime visuomenei atrodyti tokia organizacija, kuri dengia saviškių negerus darbus ir griežtai baudžia už kitokią nuomonę ar kritiką, tegul pareikštą ir ne pačia tinkamiausia forma.

“Šiandien mes, politikai, dažnai priekaištaujame piliečiams, kad jie pasyvūs rinkimų metu, kad tik kiek daugiau nei pusė visų rinkėjų renka savo valdžią. Tačiau, mieli bendražygiai, mūsų partijos vidiniuose rinkimuose taip pat balsavo mažiau nei 60 procentų partiečių, nors atrodytų, kad partija turėtų būti itin politiškai aktyvių piliečių sambūris”, – apgailestavo I. Degutienė.

Pasak politikės, bendrystė tarp praeities, dabarties ir ateities, tarp gyvųjų, mirusiųjų ir dar negimusių – tai brandžios ir stabilios visuomenės būtinybė.

“Manau, kad šios esminės nuostatos turėtų būti labiausiai akcentuotos būsimoje Tėvynės sąjungos rinkimų į Seimą programoje. Mūsų visų uždavinys šias nuostatas pateikti taip, kad rinkėjai aiškiai suprastų, kuo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai skiriasi nuo kitų partijų ir kodėl verta už ją balsuoti”, – sakė I. Degutienė.

Šeštadienį vykusiame TS-LKD suvažiavime dalyvavo apie 680 delegatų.

Partijos pirmininko pirmąja pavaduotoja patvirtina I.Degutienė įrėmintus pažadus viešai įteikė Vilniuje vykstančiame partijos suvažiavime. Juose minimi priešrinkiminiai pažadai išplėtoti vidinės demokratijos mechanizmus partijos viduje, svarbiausiais klausimais organizuoti plačius svarstymus, inicijuoti partijos tarybos posėdžių transliaciją internetu, stiprinti partijos skyrius, rengti reguliarius susitikimus su partijų bendruomenių atstovais.

I.Degutienė kreipdamasi į partijos narius sakė, kad per partijos vadovo rinkimus kristalizavosi ir įgavo aiškesnius kontūrus abu vertybiniai partijos sparnai – liberalesnis ir konservatyvesnis. Politikė pabrėžė, kad jų kristalizacija nesibaigė partijos susiskaldymu, ką dažnai patiria bręstančios partijos.

“Tikiuosi, kad ateityje šie sparnai išliks, vystysis ir garbingai idėjiškai konkuruos partijos vidiniuose debatuose, taip po truputį nustumdami užmarštin tuos riboženklius, kuriais įvairioms partijoms besijungiant į Tėvynės sąjungą buvo apsibrėžusios vidinės mūsų struktūros – bendrija ir frakcijos. Tikiuosi, kad mes visi pagaliau suprasime, kad toks vertybinis, o ne konjunktūrinis išsikristalizavimas ne silpnina mus, o stiprina”, – partijos suvažiavime sakė I.Degutienė.

Savo ruožtu A.Kubilius savo kalboje padėkojo už pasitikėjimą, pareikštą per TS-LKD pirmininko rinkimus, be kurio, anot jo, būtų buvę “praktiškai neįmanoma” vadovauti Vyriausybei. Pasak A.Kubiliaus, pirmininko rinkimų rezultatas yra mandatas tęsti esminius darbus, kartu įgalioja “naujiems darbams, naujoms idėjoms”.

Gegužę vykusiuose partijos vadovo rinkimuose A.Kubilius gavo 5,5 tūkst balsų, už I.Degutienę balsavo 4,6 tūkst. partijos narių.

Vilnius, birželio 18 d. (BNS). Seimo pirmininkė Irena Degutienė šeštadienį priminė konservatorių lyderiui premjerui Andriui Kubiliui jo duotus pažadus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimų kampanijos metu.

Partijos pirmininko pirmąja pavaduotoja patvirtina I.Degutienė įrėmintus pažadus viešai įteikė Vilniuje vykstančiame partijos suvažiavime. Juose minimi priešrinkiminiai pažadai išplėtoti vidinės demokratijos mechanizmus partijos viduje, svarbiausiais klausimais organizuoti plačius svarstymus, inicijuoti partijos tarybos posėdžių transliaciją internetu, stiprinti partijos skyrius, rengti reguliarius susitikimus su partijų bendruomenių atstovais.

I.Degutienė kreipdamasi į partijos narius sakė, kad per partijos vadovo rinkimus kristalizavosi ir įgavo aiškesnius kontūrus abu vertybiniai partijos sparnai – liberalesnis ir konservatyvesnis. Politikė pabrėžė, kad jų kristalizacija nesibaigė partijos susiskaldymu, ką dažnai patiria bręstančios partijos.

“Tikiuosi, kad ateityje šie sparnai išliks, vystysis ir garbingai idėjiškai konkuruos partijos vidiniuose debatuose, taip po truputį nustumdami užmarštin tuos riboženklius, kuriais įvairioms partijoms besijungiant į Tėvynės sąjungą buvo apsibrėžusios vidinės mūsų struktūros – bendrija ir frakcijos. Tikiuosi, kad mes visi pagaliau suprasime, kad toks vertybinis, o ne konjunktūrinis išsikristalizavimas ne silpnina mus, o stiprina”, – partijos suvažiavime sakė I.Degutienė.

Savo ruožtu A.Kubilius savo kalboje padėkojo už pasitikėjimą, pareikštą per TS-LKD pirmininko rinkimus, be kurio, anot jo, būtų buvę “praktiškai neįmanoma” vadovauti Vyriausybei. Pasak A.Kubiliaus, pirmininko rinkimų rezultatas yra mandatas tęsti esminius darbus, kartu įgalioja “naujiems darbams, naujoms idėjoms”.

Gegužę vykusiuose partijos vadovo rinkimuose A.Kubilius gavo 5,5 tūkst balsų, už I.Degutienę balsavo 4,6 tūkst. partijos narių.

 

.

Visuotiniuose partijos lyderio rinkimuose dalyvavo du iškelti kandidatai – premjeras A.Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė. A.Kubilius per rinkimus gavo 5,5 tūkst balsų, už I.Degutienę balsavo 4,6 tūkst. partijos narių.

Dabartinio partijos pirmininko premjero A.Kubiliaus dvejų metų kadencija TS-LKD vadovo poste baigiasi birželio mėnesio antroje pusėje. A.Kubilius partijai vadovauja nuo 2003-iųjų.

Taip pat suvažiavime bus tvirtinamos partijos pirmininko teikiamos pavaduotojų kandidatūros.

Dar suvažiavimas svarstys įstatų pakeitimus, rinks atstovus į tarybą, prezidiumą, Priežiūros komitetą, tvirtins partijos pirmininko pasiūlytą kandidatą į Politikos komiteto pirmininkus.

Suvažiavimo delegatai aptars 15 tarybos teikiamų rezoliucijų. Jose TS-LKD prioritetinėmis sritimis 2012-2014 metais įvardija energetinę nepriklausomybę, ekonomiką, šalies finansus, valstybės valdymą ir teisėsaugą, kovą su korupcija, Lietuvos gynybinius pajėgumus, žemės ūkio politiką, užsienio politiką, aplinkos apsaugą, švietimą ir kultūrą, sveikatos apsaugą.

Suvažiavime laukiama apie 850 delegatų iš visos Lietuvos, skelbiama partijos pranešime.

TS-LKD nurodo 2010 metų pabaigoje turėjusi 16,5 tūkst. narių.

Valdančioji Tėvynės sajunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ketina dvigubai prailginti savo visuotiniu partijos narių balsavimu renkamo pirmininko kadenciją, pranešė “Vilniaus diena”.

Vos prieš savaitę pasibaigusiuose rinkimuose TS-LKD vadovu dar vienai dvejų metų kadencijai buvo perrinktas premjeras Andrius Kubilius. Jis per slaptą visuotinį konservatorių balsavimą surinko apie 55 proc. balsų, o vienintelė premjero konkurentė į partijos pirmininko postą Seimo vadovė Irena Degutienė gavo apie 45 proc. balsų.

A. Kubilius naujam pirmininko įgaliojimų laikotarpiui turėtų būti patvirtintas birželio 18 dieną rengiamame TS-LKD eiliniame suvažiavime. Šiame partiniame forume turėtų būti svarstomi ir kai kurie pakeitimai TS-LKD įstatuose.

Tarp tų, kuriuos numatoma pasiūlyti suvažiavimo delegatams, yra partijos pirmininko kadencijos pratęsimas nuo dvejų iki ketverių metų. Bus siūloma įstatuose nustatyti, kad TS-LKD pirmininko tiesioginiai rinkimai vyksta praėjus keliems mėnesiams po kiekvienų Seimo rinkimų. Kadangi parlamento kadencija trunka ketverius metus, konservatorių lyderis taip pat turėtų būti renkamas tokiam laikotarpiui.

Pasiūlymui prailginti pirmininko kadenciją pritaria kai kurie dabartiniai TS-LKD vadovybės nariai.

“Partijos pirmininko rinkimai ateityje neturėtų būti kas dvejus metus. Jie turėtų vykti po Seimo rinkimų ir pirmininkas būti renkamas ketveriems metams. Manau, taip būtų teisingiau. Prie tokio logiško pasiūlymo veda per naujausią pirmininko rinkimų kampaniją neretai skambėjęs argumentas, kad “perkėloje arkliai nekeičiami”. Daug diskutuota dėl to, kad dabartiniam partijos pirmininkui, kuris yra ir Vyriausybės vadovas, reikia baigti prieš pustrečių metų pradėtus darbus ir jam reikia vesti partiją į Seimo rinkimus” , – sakė I. Degutienė.

Kad partijos pirmininkas galėtų būti renkamas ne taip dažnai, yra užsiminęs ir TS-LKD frakcijos Seime narys Kęstutis Masiulis. Jis neatmetė, jog suvažiavime birželį gali būti priimti pakeitimai įstatuose dėl TS-LKD pirmininko rinkimų kas ketverius metus.

Tačiau TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma tvirtino kol kas negalįs konkrečiai komentuoti kokių nors galimų pakeitimų partijos įstatuose, nes dėl jų esą dar nėra galutinai apsispręsta konservatorių vadovybėje.

“Pasvarstymų visokių yra, argumentų už ir prieš kiekvieną pasiūlymą taip pat nemažai. Bet dėl to, kaip ir ką keisti įstatuose, dar neapsispręsta, todėl sunku ką nors komentuoti”, – sakė J. Razma. Bet jis kategoriškai neatmetė galimybės, kad birželio 18 dieną suvažiavime gali būti pratęsta partijos pirmininko kadencija.

Antradienio vakarą vykusiuose Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus sueigos pirmininko rinkimuose naujo sostinės konservatorių vadovo išrinkti nepavyko.

Dabartinis Vilniaus konservatorių sueigos lyderis, Seimo narys Mantas Adomėnas BNS vėlų antradienio vakarą sakė, kad pakartotiniai rinkimai vyks po dviejų savaičių.

Pirmajame rinkimų ture antradienį būtent jis surinko daugiausiai balsų – 184, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Vidas Urbonavičius gavo 128 partiečių palaikymą , Fabijoniškių skyriaus pirmininkas Laimas Dieninis liko trečias su 40 balsų.

Rinkimuose iš viso dalyvavo 8 kandidatai.

Nepavykus pirmajam turui buvo planuojama iškart rengti antrąjį, tačiau, kaip BNS sakė V. Urbonavičius, pritrūko kvorumo, t. y. nesusirinko balsavimą laikyti galiojančiu būtinas posėdžio dalyvio skaičius.

Tautininkai kol kas nesitrauks iš konservatorių partijos. Siūlymas išeiti iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nesurinko reikiamos dviejų trečdalių balsų daugumos. Jei sprendimui būtų pritarta, jis būtų įsigaliojęs ne tuoj pat, bet po dviejų mėnesių, pranešė Lietuvos radijas.

Šeštadienį vykusioje Tautininkų frakcijos konferencijoje buvo svarstoma, kaip elgtis Priežiūros komitetui pašalinus iš partijos tautininkų lyderį Gintarą Songailą. Tautininkai tik sutarė, kad birželio viduryje rinksis į kitą konferenciją. Joje vėl bus svarstomas galimas pasitraukimas iš konservatorių gretų, jei nebus įgyvendinti jų reikalavimai, tarp jų – į partiją atgal priimti G. Songailą, Kazimierą Uoką ir Arvydą Radžiūną.

Pasak Tautininkų frakcijos pranešimo, frakcija savo ateities TS-LKD partijoje sprendimą atidėjo dviem mėnesiams dar tikėdamasi demokratinių permainų partijos viduje.

Išplėstiniame TS-LKD Tautininkų frakcijos valdybos posėdyje nutarta deleguoti Ričardą Garuolį (grupės pirmininką), Nijolę Balčiūnienę, Tomą Baranauską, Algimantą Birbilą, Albertą Kovierą kalbėtis su dabartiniu TS-LKD pirmininku Andriumi Kubiliumi bei su kandidate į pirmininkus, TS-LKD pirmininko pavaduotoja Irena Degutiene dėl konferencijos reikalavimų įgyvendinimo ir dėl TS-LKD Tautininkų frakcijos ateities jungtinėje partijoje.

Seimo narį Gintarą Songailą iš partijos pašalinęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas yra susikompromitavęs ir kompromituoja pačią partiją, teigia 11 Seimo konservatorių.

“Mūsų nuomone, moralės ir teisingumo požiūriu sunkiai suvokiami ankstesni Priežiūros komiteto bandymai teisinti buvusį Vilniaus merą Vilių Navicką byloja, kad ši TS-LKD institucija yra susikompromitavusi ir toliau kompromituoja pačią TS-LKD”, – teigiama ketvirtadienį Seimo narių parašytame laiške valdančiosios TS-LKD pirmininkui premjerui Andriui Kubiliui.

Jame lyderiui pateikti aštuoni klausimai dėl Priežiūros komiteto sprendimo iš partijos pašalinti G.Songailą.

Šis laiškas įteiktas ir partijos prezidiumo nariams per posėdį ketvirtadienio vakarą.

Laišką pasirašę parlamentarai prašo TS-LKD lyderio paaiškinti, kokį konkrečiai partijos įstatų punktą G.Songaila pažeidė, kad jam pritaikyta griežčiausia bausmė – pašalinimas.

Konservatorių lyderio taip pat klausiama, kad jis pritaria Priežiūros komiteto netiesioginei išvadai, kad TS-LKD įstatai prieštarauja Lietuvos piliečio galimybėms teisėtomis priemonėmis ieškoti tiesos.

“Ir nuo kada kreipimasis į teismą ar tiesos ieškojimas pradėtas vertinti kaip veikimas prieš partiją, kaip šiurkštus įstatų pažeidimas ar veikla prieš kitus partijos narius? Pažymėtina, kad svarstymo Priežiūros komitete metu ieškinys į teismą, dėl kurio G.Songaila pašalintas iš partijos, buvo atsiimtas”, – rašoma laiške.

Jame klausiama, ar neketinama aiškintis, kiek iš tiesų partijos Vilniaus skyrių narių pritarė sprendimui derėtis dėl valdančiosios koalicijos sostinėje sudarymo su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio vadovaujamu bloku.

“Koalicijai su Tomaševskio bloku nepritarė keturi Vilniaus skyriai, kiti šio klausimo nesvarstė arba nebuvo prieita iki balsavimo”, – teigiama paklausime.

Jo autoriai taip pat klausia A.Kubiliaus, ar Vilniaus sueigos sprendimas sudaryti koaliciją su “V.Tomaševskio bloku ir jame esančiu KGB majoru bei kitais Lietuvai ne itin lojaliais asmenimis nepažeidžia TS-LKD programinės nuostatos, kad TS-LKD atsiribos nuo susikompromitavusių politikų”.

“Kas, Jūsų nuomone, padarė didesnę žalą partijai: TS-LKD Vilniaus sueigos nutarimas sudaryti koaliciją su KGB majorais ar kreipimasis į teismą dėl tokių nutarimų teisėtumo ir atitikimo TS-LKD pamatinėms vertybėms?” – teiraujasi vienuolika Seimo narių.

Jie baiminasi, kad “tokia lengva ranka” vieno balso persvara Priežiūros komitetas gali iš partijos pašalinti ir jos pirmininką bei sugriauti trapią valdančiąją daugumą.

Trečiadienį valdančiosios TS-LKD Priežiūros komitetas nutarė iš partijos pašalinti G.Songailą. Anot komiteto pirmininko Alfonso Andriuškevičiaus, skųsdamas partijos bendruomenės sprendimą teismui G.Songaila šiurkščiai pažeidė įstatuose nustatytą tokių sprendimų skundimo tvarką, ir dėl to pašalintas iš partijos.

Vilniaus miesto mero rinkimų išvakarėse G.Songaila kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti TS-LKD Vilniaus sueigos tarybos sprendimą sudaryti koaliciją su V.Tomaševskio bloku. Taip pat Seimo narys paprašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti minėtą sprendimą, kol teismas išnagrinės ieškinį. Tačiau vėliau partijos prezidiumo paprašytas ieškinį atsiėmė.

Siekis įveikti priešą jo paties ginklu yra viliojantis bei gundantis, bet pasiutusiai pavojingas, nes svetimą ginklą pirma reikia išmokti valdyti. Tuo savo kailiu jau spėjo įsitikinti konservatoriai, per vieną naktį prapylę mero rinkimus Kaune.

Mat jų pasirinkti koalicijos partneriai pasirodė dar labiau neprincipingi nei konservatoriai, nutarę šiemet atsisakyti ilgamečio principo dar iki rinkimų paskelbti, su kuo vėliau sudarinės koalicijas, o su kuo ir ant vienos pievelės nepritūps.

Tokia ligšiolinė pagrindinės dešiniosios partijos strategija buvo labai patraukli įvairiems politiniams tyruoliams, bet, žinant Lietuvos visuomenės sandarą, visiškai neperspektyvi kovos dėl valdžios požiūriu. Mat konservatoriai, netgi kartu su prisijungusiais krikščionimis demokratais, geriausiu atveju gali pretenduoti į ketvirtadalį rinkėjų balsų, o su vieninteliais “košernais” koalicijos partneriais liberalais – į trečdalį. Tai yra dar iki rinkimų atsiriboję nuo visų partijų, pretenduojančių į likusius du trečdalius rinkėjų balsų, konservatoriai iš esmės pasmerkdavo save amžinai “principingai opozicijai”, o į valdžią patekti galėdavo tik atsitiktinai – jeigu jų oponentai taip nuvildavo savuosius rinkėjus, kad šie paprasčiausiai neateidavo balsuoti. Kaip ir atsitiko 2008-ųjų rudenį.

Ši strategija dalies konservatorių ideologų buvo vis garsiau kritikuojama, tad nereikia stebėtis, kad, vienam nuosekliausių galimų koalicijos partnerių rato išplėtimo šalininkų Daliui Stancikui prieš pusantrų metų tapus Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėju politikos klausimais, nutarta šias idėjas išbandyti praktiškai. Kaune į tradicinių partnerių – liberalų ir jaunalietuvių ratą konservatoriai, siekdami daugumos, pasikvietė “Tvarkos ir teisingumo” partiją. Vilniuje, šalia paksininkų, konservatoriai į koaliciją pakvietė “darbiečius” ir lenkus. Koks tai buvo stiprus ir netikėtas ėjimas, parodė jų oponentus ištikęs šokas, netrukus virtęs viešomis raudomis apie “visus principus išduodančius” konservatorius. Juokingiausia buvo tai, kad konservatorių politiniu tyrumu labiausiai susirūpino tie, kurie prieš tai dvejus su puse metų tiek šią partiją, tiek jos lyderį Andrių Kubilių dėjo į šuns dienas paskutiniais žodžiais.

Vis dėlto buriamų koalicijų tvirtumas tikrinamas balsavimu dėl mero posto. Kaune naujoji konservatorių koalicinė strategija patyrė apmaudų pralaimėjimą. Nepaisant to, niekas dabar nebegalės kaltinti Andriaus Kupčinsko, kad jis atidavė postą be kovos. Žinome, kaip Kaune veikė “auksinio tualeto” koaliciją subūręs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, tad labai tikėtina, kad Vilniuje “darbiečiai” parduos savo suderėtus partnerius.

Vis dėlto pabandyti ją suburti buvo verta vien dėl to, kad konservatorių ir lenkų partnerystė Vilniaus savivaldybėje sukėlė stiprų kognityvinį disonansą Varšuvoje, kurios žiniasklaida jau ima nebesuprasti: ar tikrai jų tautiečiai Lietuvoje taip stipriai persekiojami, kaip skundžiasi atvykę į Lenkiją? Be to, šansas, kad mero rinkimus vis dėlto laimės Raimundas Alekna, tebelieka.

Vilniaus meru antradienį išrinktas Artūras Zuokas teigia, kad prie valdančiosios koalicijos kvies jungtis Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) ir Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA), kurių iškelti kandidatai į merus surinko mažiau balsų.

Anot A.Zuoko, mero rinkimuose jį palaikė kovo 10 dieną sudaryta koalicija su socialdemokratais “darbiečiais” ir Rusų aljansu, pavadinta “4 plius”. Meras kartoja kviesiąs prisijungti prie jos ir kitas frakcijas. Esą vėliau bus svarstoma ir apie trečiąjį vicemero postą.

“Trečias vicemero postas bus, bet turėsime tartis su koalicijos partneriais. Koalicija “4+” reiškia, kad mes turėtume pakviesti vieną ar kitą tarybos frakciją, kuri galėtų prisijungti prie mūsų koalicijos. Kalbame su visais, konservatoriais pirmiausia, esame kalbėję ir su lenkais”, – žurnalistams sakė jis.

“Paskutiniu metu dirbtinai eskaluojama nacionalinė tema, ypač prieš mero ar vicemero rinkimus, baigsis – grįšime prie normalaus darbo”, – pridūrė A.Zuokas.

Darbo partija iki pat mero rinkimų neatskleidė, ar palaikys A.Zuoką, ar į merus kandidatavusį TS-LKD atstovą Raimundą Alekną. A.Zuokas savo ruožtu teigia visą laiką derėjęsis su “darbiečiais” dėl koalicijos programos ir tikėjęsis jų paramos rinkimuose.

“Mes turėjome susitarimą, ir koalicijos partneriai, su kuriais buvo sutarta, dalyvavo vieningai, todėl eidamas į šį tarybos posėdį, tikėjau, kad taip ir bus. (…) Džiaugiuosi, kad mūsų derybinis laikotarpis buvo labai profesionalus, nes mūsų koalicijos darbų programa, kuri buvo pristatyta, Vilniuje niekad tokios nebuvo. Tai rodo, kad mes kovo 10-ąją dieną pasirašėme susitarimą dėl koalicijos formavimo Vilniaus mieste. Visą laiką dirbame prie programos – tai mane džiugina”, – teigė jis.

Jis sakė ketinantis per ketverius metus pasiekti, kad atlyginimo vidurkis neatskaičius mokesčių Vilniuje būtų 3450 litų.

Vilniaus meru po ketverių metų pertraukos antradienį vėl išrinktas Artūras Zuokas ilgai vadovaus miestui, jei koalicijos partnerius apdalins norimais postais, mano politologas Algis Krupavičius.

Jis pažymėjo, jog A.Zuoko išrinkimas meru dar kartą parodė, kad šis politikas yra geras derybininkas.

“Kadangi koalicijos vietos valdžioje Vilniuje, Kaune ar kitur dažniausiai formuojamos pagal kėdžių arba postų principą, visų koalicijų gyvenimo trukmė priklauso, kiek gautais postais yra patenkinti partneriai. Jei A.Zuokas sugebės visų koalicijos partnerių interesus patenkinti, manau, kad koalicija gali išgyventi visą kadenciją”, – BNS po balsavimo sakė A.Krupavičius.

Svarstydamas, kaip A.Zuokui seksis vykdyti miesto tarybos nario priesaiką tarnauti piliečių interesams, politikos ekspertas pabrėžė, jog naujasis sostinės meras “bent jau viešųjų ryšių lygyje, ko gero, bus patrauklus daugeliui vilniečių”.

“A.Zuokas yra patyręs politikas, mero poste vėtytas ir mėtytas, turintis įvairių etikečių, bet ta patirtis, matyt, neturėtų nueiti vėjais. Naujoje kadencijoje kaip meras jis turėtų būti žymiai atsargesnis, o iš kitos pusės jis tikriausiai bus energingas, aktyvus”, – kalbėjo A.Krupavičius.

Politologas atkreipė dėmesį, kad sostinės merui yra labai svarbi Vyriausybės parama, todėl šioje vietoje A.Zuokui gali kilti problemų.

“Sostinės valdžios sugyvenimas su centrine valdžia yra gana svarbus veiksnys. Kad toks sugyvenimas bus lengvas, požymių nedaug, nes Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ne itin svarstė galimybės dalyvauti koalicijoje su A.Zuoku. Antra vertus, viešojoje erdvėje A.Zuoko atžvilgiu yra sakoma daug įvairios kritikos iš valdančių partijų pusės”, – sakė A.Krupavičius.

“Taigi perspektyvos nėra pačios šviesiausios, bet politikai turi susitaikyti su faktais ir su tikrove. Tam tikrą sugyvenimą sostinės valdžiai ir centrinei valdžiai teks surasti”, – tvirtino pašnekovas.

Politologas kaip keistą įvertino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) sprendimą kelti savo kandidatą – Jaroslavą Kaminskį.

“LLRA sprendimas kelti savo kandidatą buvo gana keistas ir akivaizdu, kad potencialios TS-LKD ir LLRA koalicijos suformavimui toks žingsnis buvo kontrproduktyvus ir reiškia, kad tokia koalicija, apie kurią buvo daug kalbėta, bus mažai įmanoma”, – kalbėjo pašnekovas.

Jis tvirtino, kad LLRA galimybes dalyvauti vienoje ar kitoje valdančioje koalicijoje sumažino jos narių, ypač lyderio Valdemaro Tomaševskio, pareiškimai, “Lietuvos-Lenkijos santykių temos eskalacija žiniasklaidoje, perdėtas kai kurių Lenkijos politikų aktyvumas, siekiant tapyti paveikslą tamsiomis spalvomis”. Tačiau, pasak A.Krupavičiaus, konservatoriai savo veiksmais taip pat mažino koalicijos galimybes.

A.Zuokas Vilniaus meru buvo 2000-2007 metais. 2008 metais jis buvo nuteistas dėl pasikėsinimo papirkti buvusį tarybos narį Vilmantą Drėmą. A.Zuoką taip pat iki šiol persekioja šešėlis dėl netinkamų ryšių su verslo įmonių grupe “Rubicon group”, kuri dabar vadinasi “Icor”. A.Zuokas visus kaltinimus neigia.

Antradienį Vilniaus vicemerais išrinkti Darbo partijos atstovas Jonas Pinskus, dėl vietos sostinės taryboje atsisakęs Seimo nario mandato, ir socialdemokratas Romas Adomavičius, ėjęs šias pareigas ir iki šiol.

Už J.Pinskų ir už R.Adomavičių balsavo po 27 tarybos narius iš 51.

Balsų “prieš” nebuvo, didelė dalis tarybos narių šiame balsavime nedalyvavo.

J.Pinskus sakė būsiąs atsakingas už miesto plėtrą ir aplinkosaugą, R.Adomavičius – už miesto tvarkymą, saugumą, komunalines paslaugas. Jis šią sritį kuravo ir iki šiol.

Abi kandidatūras pasiūlė meru antradienį išrinktas Artūras Zuokas.

Antradienį taip pat išrinktas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

A.Zuoko siūlymu ir 27 tarybos narių pritarimu juo tapo pagal A.Zuoko ir Vilniaus koalicijos sąrašą išrinktas Valdas Klimantavičius.

Sostinės miesto meru išrinkus Artūrą Zuoką, įvykdyta rinkėjų valia, nes jo vadovaujama koalicija per rinkimus gavo daugiausia balsų, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininkė, Seimo vadovė Irena Degutienė.

“Laikantis tikros politinės logikos, koalicijos bent jau Vilniuje teisingai ir susidėliojo. Tokia buvo rinkėjų vilniečių valia, ir ta valia šiandien buvo įvykdyta”, – antradienį žurnalistams sakė I.Degutienė.

Ji tvirtino mananti, kad konservatoriai galės puikiai dirbti ir opozicijoje Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

“Manau, jeigu netapai meru Vilniaus mieste, atsižvelgiant į tai, kokia galėjo susidėlioti koalicija, ko gero, nėra blogiausias variantas. Būdamas opozicijoje gali puikiausiai kontroliuoti šiandieninę situaciją – kokie koalicijos bus veiksmai, ar veiksmai ir darbai bus teisingi, skaidrūs, sąžiningi”, – kalbėjo I.Degutienė. – (…) Kartais būnant opozicijoje gali padaryti gerokai daugiau, nes yra laisvos rankos, negu būnant trapioje, neaiškioje koalicijoje. Nemanyčiau, kad čia yra pralošimas.”

Paklausta apie Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho pasiūlymą konservatoriams dėtis prie A.Zuoko suformuotos valdančiosios koalicijos, parlamento vadovė teigė negalinti kalbėti už Vilniaus politikus. Kita vertus, ji prisipažino nelabai įsivaizduojanti tokio dalyko.

Pasveikusi naująjį sostinės merą Seimo pirmininkė linkėjo jam dirbti skaidriai ir teisingai.

Antradienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba A.Zuoką išrinko sostinės meru. Jo kandidatūrą palaikė 26 politikai iš 51.

A.Zuokas rinkimuose nurungė ligšiolinį merą konservatorių Raimundą Alekną ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovą Jaroslavą Kaminskį. R.Alekna gavo 16, J.Kaminskis – devynis balsus.

Valdančiąją koaliciją sudarė A.Zuoko vadovaujama koalicija, Darbo partija ir Socialdemokratų partija, taip pat du Rusų aljanso atstovai.

Suomijoje sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus minimalia persvara laimėjusios Nacionalinės koalicijos partijos lyderis Jyrki Katainenas (Jurkis Katainenas), veikiausiai tapsiantis naujuoju šalies premjeru, seniai laikomas suomių politikos vunderkindu.

Jo konservatyvi proeuropinė partija, kuri yra mažesnioji partnerė kadenciją baigiančioje centro dešiniųjų koalicijoje, sekmadienį surinko 20,4 proc. balsų ir užsitikrino 44 vietas parlamente.

Nors J.Kataineno partija nesunkiai įveikė ministrės pirmininkės Mari Kiviniemi Centro partiją, kuri iškovojo tik 35 vietas ir liko ketvirta, Nacionalinei koalicijai ant kulnų lipo dar visai neseniai negausia ir neįtakinga politine jėga buvę nacionalistinės pakraipos “Tikrieji suomiai” bei kairiųjų opozicinė Socialdemokratų partija.

J.Katainenas, kurio vedama partija pirmą kartą taps didžiausia politine jėga parlamente, beveik neabejotinai taps būsimosios vyriausybės vadovu, nors galutinį žodį dėl to, ar jam bus patikėta vadovauti naujam ministrui kabinetui, tars parlamentas ir prezidentas.

39 metų J.Katainenas, iki šiol užėmęs finansų ministro postą, Nacionalinės koalicijos vairą perėmė 2004-aisiais, būdamas 33-ejų metų. Dėl jauno amžiaus ir jaunatviškos išvaizdos Suomijos žiniasklaida iš karto jį praminė “berniuku Jyrki”.

Akinius nešiojantis konservatorių lyderis greitai įtvirtino savo valdžią partijoje ir jo dėka Nacionalinei koalicijai pavyko išvengti rimtesnių skandalų. 2008 metais verslo dienraštis “Financial Times” išrinko jį geriausiu finansų ministru Europoje.

“Jis daug laiko būna dėmesio centre, rūpindamasis nemaloniais klausimais, tačiau tai leido jam išryškinti savo svarbų vaidmenį Suomijos politikoje”, – sakė Tamperės universiteto politikos mokslų profesorius Ilkka Ruostetsaari (Ilka Ruostetsaris).

Ypač daug pagyrimų J.Katainenas sulaukė už tvirtą proeuropinę jo partijos poziciją, kurios ši neišsižadėjo ir po įspūdingo populistinės nacionalistų partijos “Tikrieji suomiai” iškilimo, kurį iš esmės lėmė jos nusistatymas prieš Europos Sąjungą (ES) ir ypač finansinę pagalbą skolų prislėgtoms valstybėms narėms.

Per rinkimų kampanijos debatus J.Katainenas ne kartą pabrėžė, jog Suomija privalo “elgtis atsakingai” krizę išgyvenančių ES šalių atžvilgiu – tai buvo drąsus žingsnis turint galvoje neigiamą visuomenės požiūrį į kitų euro zonos šalių gelbėjimą, tačiau rinkimai parodė, kad jis pasiteisino.

“Faktas, kad jis visą laiką buvo dėmesio centre, tvirtindamas, jog Suomija turi pasirinkti “atsakingai”, ir tai išties padarė poveikį”, – sakė I.Ruostetsaari.

J.Katainenas gimė 1971 metais šalies centrinėje dalyje esančiame pramoniniame Sylinjervio mieste. Būdamas vos 22 metų jis tapo miesto tarybos nariu, o sulaukęs 28 metų buvo išrinktas į parlamentą.

“Nors jis dar gana jaunas, jau labai seniai dalyvauja užsienio ir ekonominėje politikoje, todėl gerai žino išmano visus sektorius”, – sakė J.Kataineno draugas ir kolega, komunalinės statybos ministras Janas Vapaavuori (Janas Vapavuoris).

Partijos kolegos J.Kataineną laiko “labai pozityviu” ir ramaus būdo žmogumi, kuris nebijo deleguoti atsakomybės kitiems, sakė J.Vapaavuori ir pabrėžė, kad jo draugui didžiausias iššūkis yra tai, kad jis tiek daug praleidžia ne su savo šeima – žmona ir dviem vaikais.

“Jis labai graužiasi, kai neturi laiko… vaikams”, – pridūrė J.Vapaavuori.