Pirmadienį prie valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) būstinės Vilniuje piketą surengė trys partijos nariai, nepritariantys koalicijai sostinėje su Valdemaro Tomaševskio bloku.

Partijos vadovas premjeras Andrius Kubilius pabrėžia, kad visi sprendimai partijoje priimami remiantis demokratiniais principais.

Skverelyje priešais TS-LKD būstinę protestuotojai buvo išskleidę trispalvę ir išdėlioję plakatus, kurie skelbė – “Vilniaus skyrių sueigos tarybos nutarimas – politinė klaida”, “Reikalaujame asmeninės M.Adomėno atsakomybės prieš rinkėjus”, “Ar Lietuvos šmeižikas V.Tomaševski mokys M.Adomėną integracijos?”, “TS-LKD nariai – prieš sutartį su V.Tomaševskiu ir jo padėjėju KGB-istu”.

Vienas iš protesto akcijos organizatorių TS-LKD Šeškinės skyriaus narių Algimantas Mikalajūnas stebėjosi, kaip galima sudaryti koaliciją su bloku, kurio lyderis Lietuvą skundė Europos Parlamentui, o bloko nariu yra buvęs KGB darbuotojas.

Anot A.Mikalajūno, jo poziciją palaiko ir daugiau partijos narių, tiesiog jie negalėjo atvykti ir jos išreikšti.

“Žmonių yra ne vienas, daug, šiandien darbo diena. Be to, aš neėmiau jokio leidimo, žmonių negalima būti daug”, – žurnalistams sakė jis.

Pagal įstatymus, nesankcionuotame pikete gali dalyvauti iki dešimt žmonių.

Konservatorius tvirtino pasitrauksiąs iš partijos, jeigu vis dėlto TS-LKD nariai sudarys koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Partijos pirmininkas premjeras A.Kubilius pirmadienį žurnalistų paklaustas apie šį piketą, teigė, jog visi sprendimai partijoje priimti remiantis numatytomis demokratinėmis procedūromis.

“Nežinau, ką vertinti, nes demokratine partijoje galiojančia tvarka skyrių vadovai koordinacinėje taryboje patvirtino bendrą poziciją – mūsų kandidatas į merus Raimundas Alekna, o kas jį parems savivaldyės taryboje, tai pamatysime”, – Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Kubilius.

Per vasario pabaigoje vykusius savivaldos rinkimus daugiausia – 12 vietų – gavo A.Zuoko ir Vilniaus koalicija. 11 mandatų gavo Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija “Valdemaro Tomaševskio blokas”, 10 – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, aštuonis – Darbo partija, po penkis – Lietuvos socialdemokratų partija bei partija “Tvarka ir teisingumas”.

TS-LKD dėl valdančiosios koalicijos derasi su V.Tomaševskio bloku, “tvarkiečiais” ir Darbo partija.

Naujos kadencijos Vilniaus miesto savivaldybės taryba į pirmąjį posėdį renkasi antradienį.

Premjeras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Andrius Kubilius teigia, jog Vyriausybės darbų tęstinumo požiūriu jam svarbu gauti paramą artėjančiuose partijos vadovo rinkimuose.

“Man pačiam šitie rinkimai irgi yra svarbūs. Vyriausybės ir mano paties labai aiškių nuostatų ir darbų tęstinumui man pačiam yra svarbi ir partijos narių parama”, – ketvirtadienio vakarą interviu Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Pasak jo, partijos narių suteiktas mandatas būtų labai svarbus įgyvendinant energetikos sektoriaus pertvarką.

“Turiu pasakyti, kad matau visas galimybes, jog protingas partijos narių pasirinkimas mums leis tęsti svarbiausias pertvarkas, kurias pradėjome įgyvendinti, leis tinkamai pasirengti artėjantiems Seimo rinkimams”, – kalbėjo premjeras.

Jis pridūrė, jog džiaugiasi, kad konservatorių pirmininko rinkimuose dalyvauja ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

“Visi partijos nariai turės galimybę balsuodami apsispręsti, kurį kandidatą į pirmininkus jie remia”, – teigė A.Kubilius.

TS-LKD prezidiumas antradienį kandidatais partijos pirmininko rinkimuose patvirtino dabartinį jos vadovą premjerą Andrių Kubilių ir I.Degutienę.

TS-LKD tarybos numatyta tvarka, patvirtinus kandidatus į partijos pirmininkus, mėnesį vyks agitacija, vėliau, iki gegužės 26-osios, – balsavimas skyriuose. Po to bus šaukiamas suvažiavimas, kuris patvirtins visuotinai išrinktą pirmininką.

Dabartinio partijos pirmininko premjero A.Kubiliaus dvejų metų kadencija TS-LKD vadovo poste baigiasi birželio mėnesio antroje pusėje. A.Kubilius partijai vadovauja nuo 2003-iųjų.

Grupė konservatorių Seimui siūlo kreiptis į Europos Sąjungos (ES) institucijas, kad būtų susitarta dėl Bendrijos imunitetus turinčių politikų elgesio vertinimo.

Europos Sąjungos Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Komisijai adresuojamo kreipimosi projekte siūloma priimti sprendimą dėl politikų etikos standartų ES ir valstybėse narėse.

Dokumento projektu siūloma ES institucijoms “išsamiai apsvarstyti būdus, kaip galėtų būti kontroliuojama ES imunitetus ir privilegijas turinčių politikų etika, aiškiau nustatant santykį su politikų etiką kontroliuojančių institucijų kompetencija Europos Sąjungos valstybėse narėse”.

Konservatoriai savo kreipimosi projekte pažymi, jog jį teikia reaguodami į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio atvejį, kuomet Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas dėl europarlamentaro elgesio sulaukė priešiško vertinimo EP ir Lietuvai galėjo baigtis pažeidimo procedūra.

VTEK praėjusiais metais paskelbė, kad V.Tomaševskio “viešas elgesys ir pasirinkta veiklos forma nerodo pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumui, nedidina pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis”.

Tokį sprendimą panaikino teismas, konstatavęs, kad VTEK nėra kompetentinga atlikti tyrimą dėl asmens, esančio EP nariu, o pats europarlamentaras V.Tomaševskis jį apskundė Europos Parlamentui.

Europos Parlamentas priėmė sprendimą, kuriuo prašė Europos Komisijos ginant V.Tomaševskį kreiptis į Lietuvos valdžios institucijas ir prireikus pradėti ES teisės pažeidimo procedūrą, nes VTEK nepaisė EP statute įtvirtintų europarlamentaro laisvės ir nepriklausomumo principų.

Į ES dėl etikos vertinimo standartų kreiptis siūlantys parlamentarai argumentuoja, jog “kiekvienas ES valstybės narės pilietis, tuo pačiu tapdamas ir Europos Sąjungos piliečiu, nėra niekaip atribotas nuo savo šalies konstitucinių vertybių bei viešosios moralės”.

VTEK savo sprendimą dėl V.Tomaševskio praėjusių metų sausio mėnesį priėmė reaguodama į Lietuvos Sąjūdžio kreipimąsi. Organizacijos vardu išplatintą kreipimąsi pasirašiusiam konservatoriui parlamentarui Rytui Kupčinskui užkliuvo V.Tomaševskio teiginiai aukštiems ES pareigūnams, esą Lietuvoje diskriminuojama lenkų tautinė mažuma.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Vilniaus miesto skyrių sueiga pritarė iniciatyvai sostinėje koaliciją sudaryti su “darbiečiais”, “tvarkiečiais” ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio bloku.

Kaip BNS informavo TS-LKD skyrių sueigos pirmininkas Mantas Adomėnas, toks sprendimas priimtas “dviem trečdaliais balsų”, o koaliciją su minėtomis partijomis pasiryžę sudaryti konservatoriai siekia sostinės mero ir savivaldybės tarybos administracijos direktoriaus posto.

Oponuojantį bloką kuriantis Artūro Zuoko judėjimas buvo pranešęs, kad koaliciją Vilniuje sudaro su Darbo partija, socialdemokratais ir Rusų aljansu, tačiau “darbiečiai” pranešė galutinio susitarimo dėl koalicijos formavimo nepasirašę.

Be Darbo partijos atstovų valdančiosios koalicijos sostinės savivaldybės taryboje negali sudaryti nei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nei A.Zuoko koalicija.

Vilniaus konservatorių patvirtintą koalicijos variantą kritiškai įvertino viena TS-LKD lyderių Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Ji žurnalistams antradienį pareiškė neįsivaizduojanti koalicijos su V.Tomaševskio bloku, atkreipdama dėmesį, kad į šio bloko kandidatų sąrašą buvo įrašytas ir išrinktas buvęs sovietų represinės struktūros KGB darbuotojas.

V.Tomaševskio bloko sąraše į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą išrinktas Viktoras Balakinas. Žiniasklaidoje skelbta, kad inžinieriaus išsilavinimą turintis vyras 1973-1991 metais dirbo LTSR valstybės saugumo komitete, arba vadinamajam KGB, ir turėjo majoro laipsnį.

Tačiau partijos pirmininkas premjeras A.Kubilius sako, jog dėl koalicijų sudarymo savivaldybėse sprendžia vietos skyriai. Jis antradienį sakė matantis visas galimybes konservatoriams ir toliau vadovauti Vilniui.

“Aš iš tiesų turiu pasakyti, kad matau visas galimybes, kad Vilniaus mieste mes turėsime merą R.Alekną, ir vykdysime darbus, kurie labai svarbūs, ir tame tarpe neleisime įsigalioti “Rubicono” monopoliui”, – Seime žurnalistams kalbėjo partijos vadovas.

Per vasario pabaigoje vykusių savivaldos rinkimų daugiausia – 12 vietų – gavo A.Zuoko ir Vilniaus koalicija. 11 mandatų gavo Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija “Valdemaro Tomaševskio blokas”, dešimt – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, aštuonis – Darbo partija, po penkis – Lietuvos socialdemokratų partija bei partija “Tvarka ir teisingumas”.

Nors iki kitų Seimo rinkimų liko dar pusantrų metų, konservatoriai jau bando rikiuoti būsimuosius savo kandidatus vienmandatėse apygardose, rašo “Lietuvos rytas”.

Didžiąją dalį iš 71 vienmandatės apygardos tarpusavyje pasidalijo premjeras, ministrai, Seimo nariai, pranešė dienraštis.

Praėjusią savaitę Seimo konservatorių frakcijoje patvirtintas partijos parlamentarų ir jų kuruojamų skyrių sąrašas. Nurodyta, jog būtent tuos politikus rekomenduojama kelti kandidatais Seimo rinkimuose.

Sąraše – 44 pavardės. Tai kone visi dabartiniai didžiausios frakcijos nariai, kurie save regi ir kitos kadencijos parlamente. Dauguma jų ketina kandidatuoti tose pačiose apygardose, kuriose dėl Seimo kėdžių kovojo ir 2008-aisiais.

“Lietuvos ryte” rašoma, kad premjeras Andrius Kubilius vėl nusitaikė į sostinės Antakalnio, Seimo pirmininkė Irena Degutienė – į sostinės Naujamiesčio, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė – į Kauno Žaliakalnio apygardą.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis nori kelti savo kandidatūrą Vilniaus Šeškinės vienmandatėje apygardoje, o žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius – Kauno Pramonės apygardoje.

Frakcijos seniūnas Jurgis Razma siekia Plungės-Rietavo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anusauskas – Anykščių-Kupiškio, Užsienio reikalų komiteto vadovas Emanuelis Zingeris -Vilniaus-Trakų, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis – Utenos apygardoje.

Vienmandatėje apygardoje kol kas nenori kandidatuoti Seimo vicepirmininkas Česlovas Stankevičius. Į šių dalybų traukinį nesuspėjo įšokti neseniai frakcijos gretas papildęs Mantas Varaška.

Tuo tarpu ankstesnis perbėgėlis Saulius Stoma palaimintas kaip galimas kandidatas Kauno Dainavos apygardoje.

Tvirtinant šį sąrašą R.Juknevičienė pareiškė, kad tie frakcijos nariai, kurie rėmė opozicijos interpeliacijas ministrams, neturėtų būti partijos remiami kandidatai. Tai supykdė vieną neklusniųjų konservatorių Evaldą Jurkevičių, kuris, dienraščio teigimu, pareikalavo kalbėti be užuolankų.

Ministrė atsakė, kad sąraše neturėtų būti radikaliųjų tautininkų Gintaro Songailos ir Kazimiero Uokos. Šurmuliuojantys dešinieji ėmė vardyti ir kitų frakcijos “maištininkų” pavardes.

Konservatorių darbo grupė išklausė raštą apie neva patirtą spaudimą surašiusį ūkio ministrą Dainių Kreivį, grupės vadovas Arvydas Anušauskas sako, kad “pateikti rimti dalykai”.

Pats ūkio ministras D.Kreivys teigė, kad jo raštui aiškintis sudarytos darbo grupės posėdyje pateikė faktines aplinkybes bei siūlymus, kaip ateityje išvengti tokių situaciją, o sprendimo dėl savo likimo poste tvirtino dar nepriėmęs.

“Pateikiau faktines aplinkybes, kuriose ta pažyma buvo surašyta, kalbėjome apie tos pažymos pasekmes. Aš kalbėjau, kad pažyma labai svarbi antikorupciniu požiūriu, ir ta patirtis, kurią man teko patirti, turi niekada nepasikartoti, t.y. turi būti priimti įstatyminiai aktai, užkertantys kelią ateityje tiems faktams”, – išėjęs iš darbo grupės posėdžio žurnalistams sakė D.Kreivys.

Jis siūlė iš verslo atėjusių politikų turimas akcijas perduoti valdyti specialiems fondams, o aukštų valdininkų, politikų ir interesų grupių atstovų susitikimus fiksuoti ar net protokoluoti.

“Pirma, visi susitikimai, kuriuose dalyvauja interesų grupės ir politikai, aukšti valdininkai, turėtų būti deklaruojami. Antra, manau, kad visos akcijos visų politikų turi būti atidėtos į fondus. Trečia, visi svarbūs susitikimai, kuriuose skirstomi pinigai, turi būti protokoluojami, įrašomi, kad niekam niekada nekiltų klausimų apie skaidrumą”, – vardijo D.Kreivys.

Klausiamas, ar yra priėmęs sprendimą dėl savo likimo poste, ministras siūlė neskubinti įvykių. “Aš esu jau minėjęs, kad niekada nesilaikiau įsikabinęs to posto. Sprendimas, ko gero, labiausiai priklauso nuo premjero, be to, rytoj – VTEK’as (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos posėdis – BNS)”, – priminė D.Kreivys.

Darbo grupei vadovaujantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas sakė, kad “ministro pateikta informacija yra rimti dalykai”.

“Ir mes negalime atsimojuoti, nepriklausomai nuo to, kaip žiūrim į ministrą, į jo pateiktą informaciją. Viešieji pirkimai, politiniai spaudimai – visa tai yra mūsų gyvenimo realijos, kurias turime įstatyti į tam tikrus įstatyminius rėmus. Pavyzdžiui, visai logiškas siūlymas visiems politikams, nuo savivaldos lygmens iki aukščiausio, vis dėlto to verslo atsisakyti tokiu būdu, kuris leistų atsiriboti nuo galimų įtarimų neskaidrumais ir įtakomis”, – sakė A.Anušauskas.

Jis taip pat pabrėžė, jog ministro pažyma pavadintame rašte išsakytus dalykus kiekvienas vertina pagal turimą informaciją, ir ne visa ji skelbtina.

“Kiekvienas turime savo nuomonę, bet kiekvienas turime ir savo žinias apie reiškinius, kurie išdėstyti pažymoje. Gal ministras ir ne viską parašė, gal ir ne viską galime paviešinti, bet problemos egzistuoja”, – sakė darbo grupės vadovas.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas darbo grupę aiškintis ūkio ministro rašte išdėstytiems faktams sudarė praėjusią savaitę.

Ūkio ministras premjerui perdavė pažyma pavadintą raštą, kuriame nurodoma, kada ir kokiu būdu jam arba Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui Žydrūnui Plytnikui politikai, verslininkai mėgino daryti spaudimą dėl bendrovių “Vilniaus vandenys”, Ignalinos atominės elektrinės, Valdovų rūmų viešųjų pirkimų, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos finansavimo, lėšų skyrimo “FL Technics”, Vilniaus šilumos tinklų nuomos pratęsimo, daugiabučių renovavimo programos viešinimo konkurso.

Premjeras rašte išdėstytus dalykus pavadino “šokiruojančia” informacija”, tuo metu ministrui atsistatydinti siūlanti prezidentė Dalia Grybauskaitė jį įvertino skeptiškai ir sakė, jog tai “jokia oficiali pažyma”.

Prezidentė anksčiau pareiškė nepasitikinti ūkio ministru viešojoje erdvėje kilus abejonėms, jog D.Kreivys galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus skirstydamas Europos Sąjungos (ES) paramą.

Ministras kategoriškai atmeta bet kokius įtarimus, kad jis galėjo daryti įtaką skiriant ES paramą su jo artimaisiais susijusiomis įmonėmis.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas trečiadienį premjero Andriaus Kubiliaus siūlymu sudarė darbo grupę, kuri aiškinsis ūkio ministro Dainiaus Kreivio raštą dėl neva patirto spaudimo.

“Pasiūliau sudaryti specialią darbo grupę, ir prezidiumas pritarė tam. Ji išnagrinėtų kolegos ministro D.Kreivio man pateiktoje pažymoje įvardintas aplinkybes ir problemas, darbo grupė išvadas ir pasiūlymus turėtų pateikti artimiausiu metu, aš tikiuosi, kad tą padarys iki kovo dešimtos dienos”, – po prezidiumo posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė TS-LKD pirmininkas premjeras A.Kubilius.

Darbo grupei vadovaus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, į ją dar paskirti Antanas Matulas, Edmundas Pupinis, Agnė Bilotaitė, konservatorių Priežiūros komiteto pirmininkas Alfonsas Andriuškevičius.

Pirmadienį premjeras patvirtino iš D.Kreivio sulaukęs slapto rašto su, anot jo, šokiruojančia informacija apie spaudimą, susijusį su viešaisiais pirkimais. A.Kubilius rašytinio dokumento iš D.Kreivio teigia paprašęs pats, kad galėtų ją perduoti partijos kolegoms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau yra pareiškusi, kad ministras politiškai susikompromitavo, todėl turi atsistatydinti. Ji skeptiškai įvertino ir ministro surašytą raštą dėl patiriamo spaudimo, pasakiusi, kad tai “jokia oficiali pažyma”.

Premjeras sako, jog prezidentės nuomonę partija gerbia, tačiau nori įvertinti ir ministro argumentus.

“Tikrai gerbiame prezidentės nuomonę, girdime jos argumentus, bet išties reikia išklausyti visas puses. Nelabai matau, kodėl ir kur reikėtų skubėti, kokia priežastis būtų šiandien arba rytoj daryti sprendimus, iš tiesų ministro likimą per penkias minutes nebūtų labai išmintinga spręsti, ypač nesulaukus VTEK išvadų ir deramai neįvertinus to, kas yra pažymoje”, – sakė TS-LKD vadovas.

Kalbėdamas apie raštą, kuriam aiškintis sudaryta darbo grupė, premjeras užsiminė, kad jame išdėstyti dalykai meta šešėlį opozicijai.

“Pažyma įvardija labai aiškiai tam tikrus sisteminius korupcijos dalykus, kuriuos turime įveikti. Tokios sisteminės korupcijos pasekmė labai dažnai yra ir viešoje erdvėje formuojamos nuomonės, tą irgi turim labai aiškiai įvardyti. (…)Mes sąmoningai nenorėjome šitos pažymos svarstyti prieš rinkimus, nes kai kurių opozicinių partijų jis būtų suprastas kaip rinkiminės kampanijos dalykas, nukreiptas prieš tas opozicines partijas, nes pažyma liečia ir jas”, – kalbėjo premjeras.

Klausiamas, ar tuomet dokumento, jei jame išdėstyti kaltinimai korupcija, neturėtų tirti teisėsaugos institucijos, o ne partijos darbo grupė, Vyriausybės vadovas sakė raštą esant politiniu.

“Pažyma yra politinė, ne teisinė, ir politiškai turi būti įvertintos tos aplinkybės, kuriomis teko dirbti ministrui”, – sakė premjeras.

Į klausimą, ar šis raštas galėtų būti paviešintas, premjeras tiesiai neatsakė: “Pamatysime”.

Prezidentė pareiškė nepasitikinti ūkio ministru viešojoje erdvėje kilus abejonėms, jog D.Kreivys galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus skirstydamas Europos Sąjungos (ES) paramą.

Ministras kategoriškai atmeta bet kokius įtarimus, kad jis galėjo daryti įtaką skiriant ES paramą su jo artimaisiais susijusiomis įmonėmis.

Premjeras Andrius Kubilius sako nemanantis, kad Kauno valdžia be daugumą mandatų čia laimėjusių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų būtų stabili.

“Kaune, skirtingai galbūt nuo Vilniaus, rinkėjai išreiškė labai ryškiai suformuotą nuostatą, ir dabartinis meras A.Kupčinskas gavo dvigubai daugiau balsų kartu su partijos nariais negu sekantys po jų. Taip nepaisant, kaip dabar atrodo, rinkėjų valios, nemanau, kad tai garantuotų Kaunui gerą perspektyvą, stabilumą ir bendruomenišką supratimą”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius.

Antradienio vakarą susitarta, kad Kauno valdžią formuos penkių politinių jėgų atstovai: “darbiečiai”, koalicija “Vieningas Kaunas”, socialdemokratai, “darbiečiai” ir liberalcentristai. Kartu Kauno miesto savivaldybėje jie turėtų 22 mandatus iš 41.

Pagal susitarimą, miestui iki šiol vadovavusį konservatorių Andrių Kupčinską mero poste turėtų “Vieningo Kauno” lyderis Visvaldas Matijošaitis. Per sekmadienį vykusius rinkimus 12 mandatų laimėję Kauno konservatoriai į koaliciją neįtraukti.

Dar keturias vietas iškovojo partija “Jaunoji Lietuva”, tris – Liberalų sąjūdis.

A.Kupčinskas vadino formuojamą koaliciją “oligarchine” ir sakė neatmetantis galimybės, kad TS-LKD Kaune dirbs opozicijoje.

Kaltinėnų klebonas Narsutis Petrikis prieš savivaldybių rinkimus per mišias parapijiečiams dėsto, kurios partijos Lietuvoje yra katalikiškos, ir agituoja atiduoti balsus už konservatorius.

“Gausite pasiūlymą ar rekomendaciją, kitiems ji galėtų ir privaloma būti, gausite pasiūlymą, kaip balsuoti, galite pakeisti tam tikrus numerius, bet nedaug, iš tikrųjų mes balsuosime už 94-ąjį numerį – Tėvynės sąjungą”, – per mišias kalba N.Petrikis.

Žurnalistams pasidomėjus, kodėl kunigas agituoja prieš rinkimus, šis išsigynė kvietęs žmones balsuoti už konservatorius, tačiau įraše girdisi, kaip dvasininkas ragina balsuoti už konkrečius žmones, pranešė TV3 Žinios.

“Aš tikrai norėčiau matyti, kad balsuosite už Joną Gudauską, na aš kitaip negaliu, nes mano kurso draugas”, – kalba dvasininkas.

Politologai tvirtina, kad kunigų agitacija prieš rinkimus – Lietuvoje ne naujiena, ypač už konservatorių partiją, kurią remia katalikų bažnyčia. Pasak politikos apžvalgininkų, dvasininkai negali kištis į politiką, mat pasaulietinė valdžia atskirta nuo bažnytinės. O jei kunigai to nevengia, jie esą veikia kaip dar viena interesų grupė.

“Kaip galinga interesų grupė, išsiskirianti tuo, kad yra privilegijuota, ji taip pat turi savo ideologiją ir galingą propagandos mašiną – tai, ko daugelis interesų grupių neturi. Krikščionybė yra tik tikėjimas, o Naujasis testamentas yra absoliučiai apolitiškas, todėl kai bažnyčia pradeda kištis į politiką, kunigai tai daro praktiškai savo nuožiūra sukurdami tam kartui tinkamas nuostatas, bet tai nėra Kristaus mokymas. Tai yra tai, ką tam kartui sumąsto ir pateikia ideologijos pavidalu”, – sako politologas Vladimiras Laučius.

Konservatoriai tvirtina neprašę bažnyčios, kad ši juos paremtų per rinkimus, ir tomis pačiomis nuodėmėmis kaltina kitas partijas. Esą partija “Tvarka ir Teisingumas” Vilniuje žmonėms dalina religinius paveikslėlius, kurių vienoje pusėje – Kristus su piemenėliais, o kitoje – kandidatų sąrašai.

“Tai nėra išimtinai mūsų partijos narių pastangos tai daryti, tikiu, kad, be abejo, politikai vietose nori ar nenori bendrauja su savo tikinčiųjų bendruomenių vadovais, su kunigais, ir tai vėlgi yra normali praktika”, – teigia konservatorių rinkimų štabo vadovas Valentinas Stundys.

Bažnyčios vadovai pripažįsta, kad kunigai negali viešai agituoti už konkrečią partiją, bet tvirtina, kad bažnyčia gali patarti rinkėjams, kokias vertybes propaguojančias partijas rinktis.

“Kad tikintieji, rinkdamiesi, už ką atiduoti savo balsą, atkreiptų dėmesį į moralines vertybes, į pozicijas esminiais klausimais viešojo gyvenimo, požiūrį į gyvybę, santuoką, į šeimą, požiūrį į socialinius dalykus”, – teigia Vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus padėjėjas Ričardas Doveika.

Vyskupų konferencijos atstovai tikina, kad nors kunigai negali viešai agituoti už konkrečius politikus, privačiai jie savo politines pažiūras jie gali reikšti nevaržomai.

Krizė įveikta, valstybėje atsirado daugiau tvarkos ir padorumo, tačiau visuomenė, kamuojama nevisavertiškumo

komplekso, nenori matyti šviesios krašto ateities. Ką daryti, kad tauta atgautų tikėjimą savo jėgomis, neiškryptų

iš tiesios vakarietiškos magistralės? Šeštadienį Vilniaus kongresų rūmuose į suvažiavimą susirinkusi valdančioji

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) patvirtino programinį dokumentą, kuriuo partija prisiėmė

vedlio vaidmenį sukant naujos – vilties ir pasitikėjimo – politikos link. “Kaip partija turime sau pasakyti:

“Suvaldėme krizę, sukursime ir Lietuvos sėkmę”, – iš suvažiavimo tribūnos ragino TS-LKD lyderis premjeras Andrius

Kubilius.

“Lietuvos žinios” rašo:

Apžvelgdamas dvejų metų partijos buvimo valdžioje rezultatus premjeras pirmiausia džiaugėsi gerėjančiais

ekonomikos rodikliais. Pasak A.Kubiliaus, “krizės duobė jau yra už mūsų”, tačiau dar reikės laiko, kol tai pajus

krašto gyventojai. “Šiandien galime drąsiai užduoti sau klausimus ir nesigėdydami į juos atsakyti. Ar mes

įgyvendinome teisingą krizės įveikimo politiką? Iš esmės – taip. Ar opozicija mums padėjo? Ne. Ar žmoniškai

padėkojome žmonėms už tai, kad jie atlaikė ir išgyveno šį sunkmetį? Dar ne. Ar turime nulenkti prieš juos galvas?

Taip. Ar turime jų atsiprašyti už visas valdžias, nepadariusias to, ką turėjo padaryti? Taip”, – emocingai

kalbėjo konservatorių lyderis. Jis pripažino, kad kai kurie sprendimai, nors ir buvo būtini, atsiliepė partijos

populiarumui. “Deficito mažėjimas ir reitingų mažėjimas yra susiję dydžiai. Tačiau raginu nebijoti rinkėjų

įvertinimo. Tikiu, kad politikų atsakomybė, o ne reitingai, iškovoti šokių aikštelėse, ilgainiui lems rinkėjų

apsisprendimą”, – ramino A.Kubilius. Anot jo, konservatoriai įrodė, kad valstybė gali užtikrinti teisingumą ir

tarnauti paprastiems žmonėms, o ne atskiriems oligarchams ar įtakingoms interesų grupėms. “Valstybėje atsiranda

vis daugiau tvarkos ir padorumo”, – teigė premjeras. Tačiau, A.Kubiliaus nuomone, ne mažiau svarbu bus pasiekti

persilaužimą “visuomenės būsenoje ir savijautoje, kurioje šiandien vyrauja nepasitikėjimo savimi, tarpusavio

nepasitikėjimo ir nepasitikėjimo ateitimi nuotaikos”.

Dalydamasis premjero optimizmu dėl įveiktos krizės TS-LKD Politikos komiteto pirmininkas europarlamentaras

Vytautas Landsbergis ragino matyti platesnį nei tik savo karšto kontekstą. “Jeigu mūsų spauda būtų labiau

europietiška, o ne provinciali, matytume analizes, kas vyksta Europos Sąjungoje ir kaip kapanojasi, kaip

gelbstimi Europos vargšai – Graikija, Airija, Vengrija, Latvija. Dar eilės laukia tyliai drebėdama Italija. Bet

tame sąraše nėra Lietuvos. Lietuva neskandina, o pati kovoja su problema”, – teigė profesorius. Pasak

V.Landsbergio, tiek mūsų kraštą, tiek visą Europą kamuoja moralinė krizė ir elgesio skurdas. Todėl vertybinė

ideologija yra apvaizda, kurią reikia branginti ir saugoti. “Esame politinė jėga, gal net vienintelė, kuri

galvoja ne apie valdžios perskirstymą ar atsigriebimą. Tai nėra mūsų elgesys. Įžvalga, kokios ateities norime,

kaip einame, valstybiškai labai reikalinga. Nematyti, kad kokia kita partija rūpintųsi tokiomis įžvalgomis, nors

truputį labiau ilgalaikėmis negu iki pirmadienio”, – pastebėjo V.Landsbergis. Kalbėdamas apie Seimo aktualijas

profesorius paragino frakciją palaikyti prezidentės veto Pilietybės įstatymui, kuriam trūksta “konstitucinių

vertybių”.

Anot “Lietuvos žinių”, partijos vadovų entuziazmas dėl gerėjančio gyvenimo neužkrėtė Seimo nario tautininko

Gintaro Songailos. Jo nuomone, tai – pavojinga saviapgaulė. Prieš gerą mėnesį G.Songaila buvo pateikęs siūlymų,

kaip, jo nuomone, reikėtų reformuoti šiuo metu vykdomą ekonominę politiką.

Pagrindiniame suvažiavimui patvirtintame dokumente “TS-LKD veikla: iššūkiai, problemos ir perspektyvos”

analizuojamas pastarųjų dvejų metų partijos nueitas kelias vertybiniu požiūriu, nagrinėjamos padarytos klaidos,

atsikertama į viešoje erdvėje reiškiamus priekaištus ir kalbama apie būsimus iššūkius. Taip pat patvirtinta

savivaldybių tarybų rinkimų programa “Mūsų namai”.

“Lietuvos rytas” praneša:

Svarbiausios valdančiosios partijos suvažiavime jos vedliai dar kartą paskelbė, kad konservatoriai – vienintelė

tikra šalies partija, kurią myli pats Dievas, o rinkėjai būtinai pamils per rinkimus.

Forume buvo priimtas partijos tapatybės manifestas ir pristatytos savivaldos rinkimų programos gairės.

Taip pat paaiškėjo, kad A.Kubiliui dar pavyksta išlaikyti vadžias savo rankose, nors partijoje kelia galvą ir

opozicija.

Sostinės Kongresų rūmuose užvakar vykusio konservatorių suvažiavimo išvakarėse A.Kubilius ir jo šalininkai

stengėsi apsidrausti net nuo menkiausių netikėtumų.

Tai atsispindėjo ir sterilioje darbotvarkėje.

Į programą nebuvo įtrauktas partijos įstatų pataisų paketas.

Kai kurių pataisų, pavyzdžiui, numatančių didesnį Politikos komiteto vaidmenį, pageidavo ir pats šio komiteto

vadovas Vytautas Landsbergis.

Bet vadovybė nutarė, kad aštresnės diskusijos gali sukelti pavojų partijos vienybei ir įvaizdžiui.

Būtent dėl to darbotvarkėje neatsirado vietos ir vieno pagrindinių partijos maištininkų, Tautininkų frakcijos

lyderio Gintaro Songailos siūlymams.

“Lietuvos ryto” teigimu, užkulisiuose taip pat vyko kova dėl pagrindinio suvažiavimo dokumento – partijos

tapatybės manifesto.

Iš pradžių A.Kubilius partijos prezidiumui buvo pateikęs jo paties ir patarėjų parašytą keliolikos puslapių

tekstą, kupiną šūkių apie „sėkmės Lietuvą” bei tautos „savinieką”.

Šiame dokumente buvo patariama su rinkėjais nekalbėti apie problemas, o partijos vidaus kritikai išvadinti

niurgzliais ir sumaišties kėlėjais.

Tačiau maištininkai, tarp kurių buvo ir Seimo narių, sumalė šį dokumentą į miltus ir puolė rengti savo tapatybės

versijos.

Susitarti pavyko tik likus kelioms dienoms iki suvažiavimo – buvo parengtas bendras tekstas, į kurį buvo įtraukti

ir partijos opozicijos šūkiai apie „tradicines vertybes”, patriotizmą, krikščionybę.

Partijos vertybes priminė ir suvažiavimą pradėjęs A.Kubilius. Į sceną jis pakvietė grupės „Skylė” lyderius Aistę

Smilgevičiūtę ir Roką Radzevičių.

Jie atliko keletą pokario partizanų dainų.Po to kartu su delegatais meldėsi vienuolis brolis Pijus.

Pranešimą skaitęs premjeras aiškino, kad konservatoriai tebėra „Vyčio vaikai”, tęsiantys ne tik pokario

partizanų, bet ir Sąjūdžio darbą.

Premjeras Andrius Kubilius, šeštadienį sveikindamas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdyje susirinkusius kolegas, guodė juos dėl ne itin aukšto partijos populiarumo.

“Gerbiamieji, aš jau ir esu sakęs, Europoje matome nevieną tendenciją – darosi populiaru būti nepopuliariems. Priemonės, kurios taikomos Europoje, tokiose valstybėse kaip Didžioji Britanija, visiškai atkartoja tai, ką darėme prieš pusantrų metų, ir šiuo atžvilgiu mes galime matyti, kad buvome teisūs darydami tai, kas tuo metu tikrai nebuvo labai populiaru”, – aiškino A.Kubilius.

Remdamasis Pasaulio banku A.Kubilius sakė, kad “matome krizės pabaigos požymius, matome ekonomikos atsigavimą”, tačiau pažymėjo, kad kitąmet dar nebus galima atsipalaiduoti ir priiminėti populiarius sprendimus ieškant “dirbtinio populiarumo”.

Apybūdintamas 2011-ųjų planuojamą biudžetą, A.Kubilius teigė, kad jis bus “taupus, krikščioniškas ir ambicingas pajamų atžvilgiu”. Jis paragino partiją prisidėti prie Vyriausybės planų iš šešėlio “ištraukti” bent 1 milijardą litų.

“Tuo turi užsiimti visa partija, ne tik frakcija, ne tik Vyriausybė, finansų ministrė ir šiek tiek premjeras”, – teigė premjeras.

Kreidamasis į partijos kolegas A.Kubilius ragino juos ruoštis ne artėjantiems savivaldybių rinkimams, bet ir po dviejų metų įvyksiantiems Seimo rinkimams. Jis pažymėjo, kad reikia kurti ir naujas strategijas, ne tik siekti palankumo pristatant partijos pasiekimus stabilizuojant situaciją per ekonominę krizę.

Iki lapkričio viduryje vyksiančio partijos suvažiavimo esą turi būti apsvarstytas ir priimtas partijos sprendimas dėl konservatorių tapatybės ir perspektyvų.

“Klausimas toks – ar mes tikime ilgalaike Lietuvos sėkme? Aš tikiu ir galiu kaip Barackas Obama pasakyti – “Yes, we can”, – Amerikos prezidento žodžius sau pritaikė A.Kubilius.

Naujausia “Vilmorus” apklausa rodo, kad valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jeigu Seimo rinkimai vyktų kitą sekmadienį, surinktų 8,8 proc. balsų.

Sprendimas sustabdyti sostinės mero Viliaus Navicko narystę partijoje, o jo oponentą savivaldybės kontrolierių Šarūną Skučą pašalinti iš jos bus peržiūrėtas, jeigu bus gauta naujų duomenų, pirmadienį BNS sakė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komiteto pirmininkas Alfonsas Andriuškevičius.

“Kai bus tarybos posėdžio protokolas, konkretūs nurodymai… Jeigu papildys medžiagą naujais faktais, svarstysime, jeigu nebus naujų faktų, nebus pagrindo svarstyti sprendimą iš naujo”, – BNS sakė A.Andriuškevičius.

Jis nenorėjo plačiau komentuoti šeštadienį vykusios TS-LKD tarybos nutarimo pasiūlyti Priežiūros komitetui peržiūrėti sprendimus dėl V.Navicko ir Š.Skučo.

“Posėdyje nedalyvavau, tik spaudoje skaičiau”, – sakė konservatorius.

Jis tvirtino dar negavęs ir kai kurių Priežiūros komiteto narių pareiškimų raštu dėl narystės sustabdymo komitete.

“Mano pirmas įspūdis, kad tai – šou, kurį norėjo pademonstruoti kai kurie “prieš” balsavę komiteto nariai”, – tvirtino A.Andriuškevičius.

Savo įgaliojimus komitete stabdantys šeštadienį pareiškė Seimo nariai Petras Luomanas, Rytas Kupčinskas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vidas Urbonavičius.

Anot V.Urbonavičiaus, tolesnis jo dalyvavimas Priežiūros komitete priklausys nuo to, kai bus reaguojama į TS-LKD tarybos rekomendaciją.

R.Kupčinskas ir P.Luomanas pirmadienį BNS sakė dar svarstysią, kaip elgtis toliau.

TS-LKD Priežiūros komitetas praėjusią savaitę nusprendė V.Navicko narystę partijoje sustabdyti, o Š.Skučą pašalinti iš TS-LKD.

BNS turimas garso įrašas atskleidė, kaip meras V.Navickas, rugsėjo pradžioje susitikęs su Š.Skuču, “mokė” kontrolierių daryti tyrimus, palankius valdančiajai koalicijai.

Įraše girdėti, kaip V.Navickas per pokalbį su partijos bičiuliu sako, kad nurodymą, kuris naudingas valdančiajai Tėvynės sąjungai, savivaldybės kontrolieriai gali atlikti per tris dienas, o nurodymą, kuris naudingas “paksiniams”, galima nagrinėti ir trejus metus.

Už pokalbio įrašinėjimą slapta ir jo paviešinimą Priežiūros komiteto sprendimu Š.Skučas pašalintas iš TS-LKD, tuo metu V.Navicko narystė partijoje buvo sustabdyta su galimybe ją atnaujinti po metų.

Komiteto sprendimas yra galutinis. Š.Skučą Priežiūros komitetui buvo apskundęs V.Navickas.

Tačiau dėl tokio komiteto sprendimo partijoje kilo nepasitenkinimas.

Kontrolierius yra sakęs, kad mero spaudimą patyrė, kai paviešino nuomonę apie Balsių mokyklos statybos kainą bei paskelbė Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties efektyvumo audito analizę. Pastarojoje ataskaitoje išsakyta abejonių, kad kai kurie viešieji pirkimai galėjo vykti neskaidriai, o tai galėjo lemti šilumos kainos augimą.

Š.Skučas vasarą paskelbė, kad už pradėtą statyti Balsių mokyklą vilniečiai per 25 metus permokės 82 mln. litų

V.Navickas siekė, kad Š.Skučas būtų atleistas iš savivaldybės kontrolieriaus pareigų, tačiau savivaldybės taryba atsisakė šį klausimą įtraukti į posėdžio darbotvarkę.