G. Eidejūtės nuotr.

Vilniaus r. Mickūnų gimnazijai priklauso trys šių metų Lietuvos mokinių olimpiadų laimėjimai ir visi šie pasiekimai skirtingose olimpiadose yra vieno mokinio – būsimo vienuoliktoko Konstanty Kedos. Devintoje klasėje nutaręs, kad jo domėjimosi sritis yra biologija, jau kitąmet jis nuskynė tris pergales – pelnė trečiąsias vietas respublikinėse biologijos, gamtos mokslų bei lietuvių kalbos tautinių mažumų mokyklų mokinių olimpiadose.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

„Jei nori mokytis ir turi tikslą, geru mokiniu, respublikinių olimpiadų prizininku gali tapti ir mažoje kaimo mokykloje“, – įsitikinęs Mickūnų gimnazijos auklėtinis.

K.Kedą galima pelnytai laikyti Mickūnų gimnazijos garsenybe: būdamas šeštokas jis peršoko dalį mokslo metų ir buvo perkeltas į septintą klasę, dešimtoje klasėje jau dalyvavo televizijos viktorinos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ finale ir susižėrė tris pergales skirtingose respublikinėse olimpiadose. Iki respublikinių konkursų jaunuolis dar laimėjo dvi pirmąsias vietas rajono chemijos ir biologijos olimpiadose, taip pat dalyvavo Vilniaus r. mokinių geografijos olimpiadoje, kurioje liko trečias.

„Žinoma, laimėjimai rajone nėra tokie dideli kaip respublikinėse olimpiadose, kuriose konkurencija kur kas didesnė nei rajono etapuose. Pavyzdžiui, 2015-aisiais beveik visose rajoninėse olimpiadose, kuriose dalyvavau, užėmiau pirmąsias vietas, o nuvykęs į respublikines olimpiadas supratau, kad tokių kaip aš ir dar geresnių mokinių – gerokai daugiau, ir man dar yra kur pasistengti“, – savo pasiekimus vertina K.Keda.

Paklaustas, ar dėl akademinių pasiekimų jis jaučiasi bent savo mokyklos „žvaigžde“, vienuoliktokas pritaria, kad iš tiesų yra vienas iš dviejų Vilniaus r. mokinių, pelniusių nemažai laimėjimų rajono konkursuose, tačiau dėl tokio pripažinimo mažiau stengtis sako neketinantis: „Ant laurų ir negalėčiau užmigti. Priklausau Nacionalinei moksleivių akademijai (NMA) ir daug bendrauju su kitais jos mokiniais, kurie yra tokie pat geri ar dar geresni už mane. Be to, juk savo pasiekimus, žinias objektyviai galima įvertinti respublikinėse olimpiadose, o jei jose užimu trečią vietą, vadinasi, dar turiu labai pasistengti, kad pasiekčiau kitus du laiptelius. Aš netikiu, kad lemiamas dalykas olimpiadose yra sėkmė, – didžiąją laimėjimo dalį sudaro darbas, o talentas ir sėkmė jose lemia labai nedaug.“

Savo pasiekimus, žinias objektyviai galima įvertinti respublikinėse olimpiadose, o jei jose užimu trečią vietą, vadinasi, dar turiu labai pasistengti, kad pasiekčiau kitus du laiptelius

Mickūnų gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė Eleonora Makovska sako, kad toks mokinys yra labai geras stimulas stengtis ir mokytojams, ir mokiniams, kurie čia pat mato sėkmės istoriją, pavyzdį, įrodantį, kad be darbo nieko nepasieksi.

„Toks gabus mokinys mūsų gimnazijoje yra tik vienas. Be to, jis labai protingas ne tik vienoje siauroje srityje – sakyčiau, savo gebėjimus jis pritaiko universaliai. Žinoma, jo pasiekimus lemia ne tik gabumai: jis daug dirba namie, po pamokų. Apskritai mokiniams darbo vien pamokoje neužtenka, per tokį laiką padaroma labai nedaug“, – apie K.Kedą „Veidui“ pasakoja jo biologijos mokytoja.

Būti atpažįstamam dėl pasiekimų moksle penkiolikmečiui malonu – smagu, kai jo laimėjimais džiaugiasi visa mokykla, aplinkiniai, bet pasitaiko ir visai nemalonių komentarų, kad jis esąs moksliukas blogąja prasme. Tačiau pats Mickūnų gimnazijos auklėtinis į tokius atsiliepimus numoja ranka ir sako suprantantis, kad kai kuriems rajono gyventojams, kurie mažai kuo domisi ar mokslo nelaiko vertybe, o gal tiesiog pavydi, jis gali atrodyti kaip ateivis.

Sėkmingai laimėjimų kelią žinių olimpiadose įpusėjęs mokinys juokauja, kad jei devintoje klasėje laimėjo pagyrimo raštą, o dešimtoje – trečią vietą, tai būdamas abiturientas jau galėtų tapti ir pirmosios vietos nugalėtoju biologijos olimpiadoje.

Asmeninio archyvo nuotr.

Nuo fizikos ir ekonomikos – prie biologijos

K.Kedai noro mokytis, smalsumo ir gabumų, matyt, niekada netrūko. Pavyzdžiui, kai įpusėjęs šeštą klasę peršoko į septintą, jis kuo puikiausiai susidorojo su vyresnės klasės kursu. Tačiau kad jo domėjimosi sritis bus būtent biologija, K.Keda išsiaiškino ir nutarė būdamas devintokas, kai respublikinėje biologijos olimpiadoje gavo pirmą rimtą įvertinimą – pagyrimo raštą.

„Nuo pat mažens norėjau sekti tėvo pėdomis ir mokytis inžinerijos, sieti savo ateitį su fizika, bet būdamas devintoje klasėje supratau, kad fizika man nesiseka taip gerai – moku ją tiek, kiek reikia mokėti mokyklos kursui, todėl turiu atrasti kitą dalyką, kuris mane labiau žavėtų ir trauktų. Tada svarsčiau apie chemiją, bet, kaip sako mokytojai, turiu ne cheminį, o matematinį mąstymą. Mane domino ir ekonomika. Gal todėl, kad esu vaikas iš kaimo, maniau, kad tapsiu ekonomistu, tai, vadinasi, ir verslininku, bet tėvai pasakė, kad esu geras tiksliukas, bet ne geras ekonomistas“, – „Veidui“ pasakoja K.Keda.

Tada, mokytojos sudomintas biologija, devintokas apsisprendė: pasirinko gilintis į biologiją ir įstojo į NMA – biochemijos sekciją.

„Spręsdamas pirmąsias NMA užduotis dar šiek tiek abejojau dėl savo pasirinkimo, bet dabar esu tikras, kad ateitį siesiu su biologija, chemija, galbūt rinksiuosi mediciną“, –  svarsto būsimasis vienuoliktokas.

Mažoje mokykloje mokinį pažįsta ne pagal numerį dienyne

Kodėl gabumų ir motyvacijos nestokojantis mokinys po aštuonių klasių neišvažiavo mokytis į prestižinėmis laikomas Vilniaus gimnazijas? K.Keda sako svarstęs apie tokią galimybę, tačiau ja nepasinaudojęs, nes nenorėjęs išsižadėti mažos mokyklos pranašumo: miestelio mokykloje pedagogai pažįsta mokinius ne tik pagal eilės numerį dienyne, jie gerai žino, kokių gabumų ar pomėgių turi konkretus mokinys.

„Nuo pirmos klasės mokausi toje pačioje mokykloje, joje dirba abu tėvai: mama dėsto vokiečių, rusų kalbas ir dirba bibliotekoje, tėtis moko ekonomikos, todėl turiu daug prisiminimų, jaučiu ir sentimentų, – priežastis, kodėl liko mokytis rajono gimnazijoje, vardija jis. – Be to, viena mano pažįstama įstojo į Adomo Mickevičiaus gimnaziją ir, galima sakyti, patyrė tam tikrą spaudimą. Ji įprato būti geriausia savo aplinkoje, o kai pradėjo mokytis gimnazijoje, tai pasikeitė, ji suprato, kad yra daug kitų mokinių, geresnių už ją.“

Kalbėdamas apie savo žinių bagažą ir laimėjimus jaunuolis patikina, kad yra sričių, kuriose jis nieko neišmano. Pavyzdžiui, dalyvaudamas televizijos viktorinoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ išsiaiškino, kad viena tokių jam neatrastų temų yra muzika. Beje, šią patirtį jis laiko įdomia ir todėl, kad suprato, jog žinių demonstravimas olimpiadoje, kai savarankiškai dirbi palinkęs prie savo užduoties, labai skiriasi nuo dalyvavimo televizijos konkurse, kai į klausimus atsakinėji priešais kameras ir jaudiniesi, kad gali suklysti visiems matant.

„Tame konkurse supratau, kad yra temų, kuriose negaliu nieko. Tar­kime, buvo kelios užduotys iš muzikos, ir aš blogai jose orientavausi. Tai gali reikšti, kad gimnazijoje muzikos rengimas nėra labai geras arba kad aš nelabai ja domėjausi net ir per pamokas, – svarsto K.Keda ir priduria, kad menai, technologijos jam, tiksliukui, sunkiai įkandamos: – Mano mąstymas labiau pagrįstas tam tikromis veikimo taisyklėmis, o ne visiška laisve.“

Olimpiadininko kelią jau pradėjęs vaikinas tikina suprantantis, kad visą gyvenimą turės daug dirbti ir mokytis remdamasis skirtingais žinių šaltiniais. Vienas tokių šiuolaikinių būdų gauti naujų žinių jam yra kiti bendraamžiai, kurių sutinka olimpiadose ar NMA sesijose.

„Bendravimas su ten sutiktais žmonėmis naudingas jau dabar. Pavyzdžiui, kalbiesi su draugu ir pagalvoji: kokią gražią mintį jis pasakė, galiu ją panaudoti savo rašinyje. Žinoma, pažintys su gabiais mokiniais pravers ir ateityje: protingi mokiniai taps savo srities specialistais, jų laukia gera ateitis. Be to, naudinga pažinoti profesionalų tų sričių, kuriose visai nieko nenusimanai. Tar­kime, gal mano vaikas domėsis muzika, o aš jam nieko negalėsiu paaiškinti apie gamą, bet galėsiu nukreipti jį pabendrauti su mano draugu, kuris muziką puikiai išmano“, – svarsto gabus jaunuolis.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį skaitykite ČIA