Naujojo Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo tikslas – paversti svarbiausią šalies teisinę instituciją atviresne ir suprantama visuomenei. „Visos šalies valdžios institucijos turi bendradarbiauti, o pas mus dialogo trūksta“, – interviu “Veidui” taip pat pažymėjo prof. dr. D.Žalimas.

VEIDAS: Ką jums reiškia Konstitucinio Teismo pirmininko pareigos?
D.Ž.: Tiesą sakant, aš jau tris su puse mėnesio laikinai ėjau pirmininko pareigas, tad nepasakyčiau, kad kažkas ypatingai pasikeitė. Sudėtingiau buvo pradėti. Jaučiu atsakomybę. Atsakomybę konsoliduoti devynių teisėjų kolegiją, sklandžiai organizuoti jų darbą, suderinti įvairius požiūrius. Tai pagrindinė pirmininko užduotis.
Tačiau nereikėtų sureikšminti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigų, kai kalbama apie Teismo aktus. Pirmininkas tėra vienas iš devynių ir ne jis formuoja teisės aktų turinį. Pagrindinė užduotis – sklandus darbo organizavimas. Kad bylos būtų nagrinėjamos kuo trumpiau ir tas, kuris kreipėsi, kuo greičiau sulauktų atsakymo. Visuomenė taip pat turi suvokti, ką Teismas yra pasakęs vienu ar kitu aktu.
VEIDAS: Esate minėjęs, kad vienas iš jūsų prioritetų yra Konstitucinio Teismo atvirumas. Kokiu būdu jis turi pasireikšti?
D.Ž.: Ne kartą iš žiniasklaidos atstovų sulaukdavau priekaištų, kad Konstitucinis Teismas priima aktus, kurių patys teisėjai nesupranta. O jei jie nesupranta, tai ir visuomenei nebus ištransliuojama, ką Teismas turėjo omenyje. Teismo aktai turi būti kuo suprantamesni – čia visų pirma ir yra atvirumas.
Tas daroma ir dabar – po Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo yra trumpai paskelbiami pagrindiniai argumentai, kad būtų suprantama, kodėl Teismas taip nusprendė. Pranešimai spaudai taip pat nėra tik Teismo akto, kuris dažnai būna sudėtingas suprasti, atkartojimas. Suprantama, teisinė kalba nėra iš lengvųjų.
Kita vertus, svarbūs čia ir tautos atstovai – Seimo nariai. Manau, tikrai nesutrukdytų, jei Konstitucinis Teismas galėtų pristatyti savo veiklą. Jokiu būdu ne atsiskaityti – tai nebūtų kokio nors požiūrio atskaitomybė. Taip daroma daugelyje valstybių, tą daro ir tarptautiniai teismai. Tokio dialogo užmezgimas taip pat prisidėtų prie atvirumo. Yra ir kitų galimybių, pavyzdžiui, socialinių tinklų panaudojimas. Bet čia jau ateities mintys.
VEIDAS: Tampate šeštuoju Konstitucinio Teismo pirmininku nuo nepriklausomybės atkūrimo. Kuo jūs būsite kitoks?
D.Ž.: Kiekvienam pirmininkui, matyt, atsiranda savų iššūkių. Manau, tas skirtumas ir pasireikš per tuos prioritetus, kurie yra suformuluoti. Anksčiau galbūt buvo jaučiama savitarpio supratimo su kitomis valdžios institucijomis stoka. Dalyvavimas įvairiuose renginiuose ar konferencijose taip pat prisidėtų prie Konstitucinio Teismo įvaizdžio gerinimo. Vis dėlto pačios Teismo pirmininko užduotys nekinta.
Uždavinius padiktuoja ir laikotarpis. Dabar pradėsime glaudžiau bendradarbiauti su tų šalių, su kuriomis Europos Sąjunga neseniai pasirašė Asociacijos sutartis, konstituciniais teismais, tai yra Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos. Kartu su lenkų ir latvių atstovais vykstame į Kijevą tartis, kaip paremti Ukrainos konstitucinį teismą esant tokiai nelengvai situacijai. Anksčiau, sakykime, tokio ypatingo poreikio nebuvo.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 282014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-28-2014-m

Daliai šalies parlamentarų degraduojant iki protu nebesuvokiamo cinizmo ir idiotizmo, Konstituciniam Teismui teko prabilti apie Seimo narių sąžinę. Tik ar visi ją turi?

Koks būtų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), jei į jį būtų įskaičiuota veikla, susijusi su Rolando Pakso, Neringos Venckienės aklu gynimu, visų teisėsaugos institucijų, Seimo sugaištu laiku “pedofilijos” istorijai eskaluoti, sąmokslo teorijoms kurti ir visų mūsų sugaištamu laiku šiems marazmatiniams reiškiniams aptarnauti? Matyt, seniai būtume aplenkę ne tik estus, bet ir senąsias Europos valstybes.
Didžioji dalis Lietuvos politikos ir žurnalistikos vis dar veikia senoviško garvežio švilpuko principu: daug garso ir garų, prasmės – jokios.
Nepaisant jau ir taip didelio kiekio marazmo, Lietuvos politikoje turime naują “proveržį”. Socialdemokratas Bronius Bradauskas ir “Tvarkos ir teisingumo” partijos narys Kęstas Komskis siūlo atšaukti R.Pakso apkaltą paprastu balsavimu Seime. Siūloma tiesiog panaikinti šalies Konstituciją ir elgtis laisvai, taip, kaip norėtų Seimo dauguma. Visos demokratijos taisyklės, valdžios galių ribojimo mechanizmai, parlamentarizmo kultūra jiems – tik nereikalingos dekoracijos. Belieka šiems laisvamaniams anarchistams pasiūlyti panaikinti paprastu balsavimu Seime ir Lietuvos nepriklausomybę.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 232014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-23-2014-m

Trys Darbo partijos kandidatai partijos sąraše į Seimą pateko neteisėtai, nes neteisėtai surinko reitingo balsus, šeštadienį paskelbė Konstitucinis Teismas. Tai Jolanta Gaudutienė, Jonas Pinskus, Živilė Pinskuvienė. Taip pat buvo nuspręsta, kad Biržų-Kupiškio apygardoje rezultatai yra neteisėti.

Teismas nusprendė, kad keleto Darbo partijos kandidatų vieta po reitingavimo yra neteisėta. Tai  buvo pareikšta dėl  trijų minėtų kandidatų, taip pat dėl Jolantos Bikutienės, Viačeslavo Ždanovičiaus, Algirdo Griciaus.

„Tie kandidatai, kurių išrinkimui buvo padaryti šiurkštūs pažeidimai, negali įgyti Seimo nario mandatų“, – išvadą skaitė Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis.

Tačiau Teismas nusprendė, kad net jei buvo papirkti 3,6 tūkst. rinkėjų Darbo partijos labui, tiek balsų neužtenka, kad daugiamandatėje apygardoje “darbiečiai” netektų bent vieno mandato. Mat atotrūkis tarp jos ir socialdemokratų partijos buvo per didelis.

Konstitucinio Teismo išvadoje pažymima, jog nėra naikinamas rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatas. Pastaruoju atveju reikėtų naujų Seimo rinkimų. Tik yra išbraukiami konkretūs kandidatai.

„Atsižvelgiant į žalą, kuri galėtų būti padaryta rinkėjų lūkesčiams ir stabilumui pripažinus rinkimus pagal proporcinę sistemų rezultatas, ši priemonė – pripažinimas negaliojančia turi būti ultima racion“, – skaitė R. Urbaitis.

Teismo išvadoje konstatuojama, jog rinkėjų paduoti pirmumo balsai lemia galutinę kandidato sąrašo vietą ir galimybę būti išrinktam daugiamandatėje apygardoje.

Teismas savo išvadoje pasmerkė Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), nes ši nevertino, ar reitingo balsai paduoti sąžiningai.

“Tiesioginiu ar netiesioginiu rinkėjų papikimu – dovanomis ar atlyginimu – skatinant juos balsuoti paduodant pirmumo balsus gali būti iškreipta tikroji rinkėjų valia. Todėl kiekvienu atveju VRK tvirtinant galutinę eilę kyla pareiga išsiaiškinti, kad paduodant pirmumo balsus už vieną ar kitą kandidatą nebuvo iškreipta tikroji rinkimų valia.

Iš bylos medžiagos matyti, kad VRK sprendimu tvirtindama galutinę sąrašo eilę, nustatydama, kurie konkretūs asmenys yra išrinkti į Seimą, nevertino turimos informacijos, kad buvo organizuojamas masinis balsų pirkimas bausmės atėmimo vietose, skatinant paduoti balsus už konkrečius asmenis Darbo partijos sąraše.

VRK pažymėjo, kad galėjo būti papirkta iki 3 tūkst. rinkėjų, kurie balsavo už darbo partija ir pirmumo balsus davė už konkrečius asmenis. Yra ir Generalinės prokuratūros duomenys apie vykstantį ikiteisminį tyrimą.

VRK, nustačiusi, kad galėjo būti skatinami rinkėjai paduoti reitingo balsus, šio fakto nevertino. Ir nustatė galutinę eilę, į kurią įtraukti tie kandidatai.

Konstatuotina, kad VRK patvirtindama Darbo partijos kandidatų eilę ir nustatydami, kad minėti asmenys išrinkti į Seimą, nesilaikė Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymą įvertinti konkrečias aplinkybes, turinčias esmės rinkimų rezultatų nustatymui”, – skaitė R. Urbaitis.

Taip pat VRK sukritikuota už tai, kad patvirtino Biržų-Kupiško apygardos rinkimų rezultatus.

“VRK negalėjo tvirtinti galutinio Biržų-Kupiškio rinkimų rezultatų, neįsitikinusi, kad nėra abejonių skaidrumu, kad nebuvo padaryta skaidrių rinkimų pažeidimų, turėjusių įtakos rinkimų rezultatų nustatymui”, – skaitė R. Urbaitis.

Parlamentaras Gintaras Songaila dar kartą bandys įtikinti Seimą kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant išsiaiškinti, ar Lenko korta suderinama su Seimo nario priesaika Lietuvai.

Seime registruotas 55 parlamentarų remiamas kreipimosi į KT projektas įtrauktas į antradienio plenarinio darbotvarkę.

Nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT G.Songaila teikia jau antrą kartą, 2009 metų birželį Seimas panašų kreipimosi projektą atmetė.

Projektu KT būtų klausiama, ar Konstitucijos nuostata, jog Seimo narys turi būti “nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei” reiškia, kad Seimo narys negali turėti užsienio valstybės dokumento, išduoto jam pagal tos valstybės įstatymus, kuris suteiktų Seimo nariui tam tikras politines, socialines, ekonomines ir kultūrines teises toje valstybėje.

G.Songaila kreipimąsi dėl Lenko kortos prieš dvejus metus bandė inicijuoti paaiškėjus, jog tuometinis Seimo narys Valdemaras Tomaševskis, šiuo metu jau europarlamentaras, bei jo kolega parlamente Michalas Mackevičius turi tokias kortas.

2010 metais Lenko kortas gavo apie 900 Lietuvos piliečių. Per trejus metus iš viso šių dokumentų, kuriuos Lietuvos pareigūnai vertina kritiškai, šalyje įteikta 3230.

Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, ūmios ligos atveju gali gauti būtiną medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose, turi pirmumo teisę prašant finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti.

Tuo pačiu Lenko kortą pristatančiame lankstinuke pabrėžiama, kad korta nėra pilietybė.

Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, kurie pateikia raštišką užsienio lenkų arba polonijos organizacijos liudijimą, patvirtinantį aktyvią veiklą lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui mažiausiai tris mėnesius.

Lietuvos pareigūnus taip pat piktina tai, kad dalijant kortą Lietuva priskiriama posovietinei erdvei – Vakarų valstybėse gyvenantiems lenkams toks dokumentas nedalijamas.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas Algimantas Salamakinas tikisi, kad ėmęsis aiškinti ankstesnį savo nutarimą dėl papildomos parlamentarų veiklos Konstitucinis Teismas (KT) baigs diskusijas – kas galima Seimo nariui, o kas ne.

“Gausime atsakymus į tuos visus klausimus – ir šou projektai, ir paskaitų skaitymas, ir (laidų – BNS) vedimas, ir dalyvavimas, ir visa kita, kur yra Seimo nario riba, kiek, atleiskite, galima durnavot”, – po viešo KT posėdžio dėl 2004 metų nutarimo išaiškinimo ketvirtadienį žurnalistams sakė A.Salamakinas.

Jis ir kreipėsi į KT, prašydamas išaiškinti 2004 metų liepos 1 dienos nutarimo nuostatas ir atsakyti, ar draudimas Seimo nariui dirbti papildomai apima ir veiklą komercinėse struktūrose, atliekamą sudarius sutartį, negaunant už tą veiklą pinigų.

A.Salamakinas pabrėžė, kad Etikos ir procedūrų komisijos narių nuomonės šiuo klausimu – kas laikytina kūrybine veikla ir kas leidžiama parlamentarui – radikaliai skiriasi.

“Mūsų Etikos komisijoje kol kas nuomonės skiriasi kardinaliai, tikiuosi, KT atsakys į tuos klausimus”, – sakė A.Salamakinas.

Anot jo, šiuo metu taip pat kyla klausimų dėl Seimo nario santykio su buvusiu verslu, komercine veikla.

“Ar nereikia taikyti kanadiečių, amerikiečių varianto, kur atiduodi savo akcijas valdyti kitiems asmenims, ir tu net nežinai, kas valdo. Ar nebūtų taip, kad iš tų keturiasdešimties milijonierių Seime mes turėtume kitoj kadencijoj tik kelis”, – svarstė A.Salamakinas.

Viešą KT posėdį ketvirtadienį stebėjo parlamentaras Egidijus Vareikis, kurį EPK yra pripažinusi neatsisakiusį su Seimo nario mandatu nesuderinamo darbo, kai jis už autorinį atlyginimą skaitė kelias paskaitas Viešojo administravimo institute.

E.Vareikis per posėdį norėjo paklausti, tačiau KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas teigė, kad jis šioje byloje oficialiai nėra suinteresuotas asmuo, o tik stebėtojas salėje, todėl klausti neturi teisės.

Po KT posėdžio E.Vareikis žurnalistams sakė paskaitų neskaitęs, o klausimas, kaip tuomet būtų įvardijama jo veikla, siūlė skaityti įstatymą.

“Aš neskaitau paskaitų, – sakė E.Vareikis, paklaustas, ar paskaitų skaitymas, jo traktavimu, yra kūryba. – Skaitau įstatymus ir žinau, kas yra kūryba.”

Į KT A.Salamakinas kreipėsi netylant ginčams dėl papildomų parlamentarų užsiėmimų, KT 2004 metų nutarimu Seimo nariams uždraudus papildomą darbinę veiklą, taip pat ir pedagoginę. Pagal Konstituciją, Seimo narys gali užsiimti tik kūrybine veikla.

Seime yra parengti nutarimo projektai dėl dviejų parlamentarų – konservatorių E.Vareikio ir Manto Adomėno, įgaliojimų nutraukimo neatsisakius su mandatu nesuderinamo darbo, tačiau parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas juos įvertino kaip galimai prieštaraujančius Konstitucijai.

Etikos ir procedūrų komisija yra konstatavusi, kad skaitydamas paskaitas Viešojo administravimo institute parlamentaras E.Vareikis nusižengė Seimo statutui, reikalaujančiam atsisakyti su mandatu nesuderinamų pareigų. Anksčiau praėjusioje kadencijoje E.Vareikis irgi buvo pakliuvęs į EPK akiratį dėl paskaitų Vytauto Didžiojo universitete.

Dėl Seimo nario M.Adomėno, kuris gavo autorinį atlygį iš Švietimo ir mokslo ministerijos už lietuvių kalbos mokymo bendrojo lavinimo mokyklose strategijos parengimą, etikos sargai dar atlieka tyrimą. Taip pat parlamentaras kritikuotas, jog išrinktas į Seimą neatsisakė vadovaujančių pareigų Pilietinės demokratijos institute.

Į KT kreipęsis A.Salamakinas prašo atsakyti, ar draudimas parlamentarui dirbti papildomai apima ir veiklą verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, atliekamą sudarius sutartį, negaunant už tą veiklą pinigų.

Taip pat – ar Seimo nariai gali sudaryti autorines sutartis, ar yra konstitucinis skirtumas tarp pedagoginės ir kūrybinės veiklos, ir ar tokiu atveju Seimo narys gali, sudaręs autorinę sutartį ir gaudamas autorinį atlyginimą, skaityti paskaitas, tai laikant kūrybine veikla.

KT dar klausiama, kokia procedūra taikytina Seimo nariui neatsisakius su parlamentaro mandatu nesuderintos veiklos – ar įgaliojimai nutrūksta automatiškai, priėmus Seimo nutarimą, ar apkaltos tvarka.

Etikos sargai aiškinosi ir parlamentarų veiklą pramoginiuose projektuose – paaiškėjo, kad Seimo nariai su televizijomis buvo sudarę sutartis, kurias vėliau pakeitė kūrybiniais susitarimais. Į EPK akiratį buvo patekę Seimo narė Ingrida Valinskienė, kuri vedė šokių projektą, Arūnas Valinskas – buvęs vienos pramoginės laidos vertinimo komisijos nariu, taip pat šokių projektuose dalyvavę Žilvinas Šilgalis ir Andrius Šedžius.

Konstitucinis Teismas pranešė, kad ginčą nagrinėti priėmė ketvirtadienį.

Teismas aiškinsis, ar Finansinio užtikrinimo susitarimų, Įmonių restruktūrizavimo ir Įmonių bankroto įstatymų nuostatos neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintiems teisėtų lūkesčių apsaugos principams.

“Volunta Parket” prašo teismo pripažinti neteisėtu 274,4 tūkst. litų nurašymą iš jos sąskaitos – pinigus “Snoras” nusirašė, kai įmonė buvo patvirtinta restruktūrizuojama, ir priteisti 6 proc. dydžio palūkanas nuo 2009 metų rugpjūčio 5 dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Šiaulių apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas palaikė “Volunta Parket” poziciją ir priėmė “Snorui” nepalankius sprendimus. Juos “Snoras” prašo panaikinti, o “Voluntos “Parket” ieškinį atmesti.

Banko ir įmonės paskolos sutartyje buvo aptartas lėšų įkeitimo sandoris, tačiau nebuvo susitarta, kad šiam susitarimui taikomos Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo nuostatos, pagal kurias užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą vienašališkai realizuoti net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui, šiuo atveju – ieškovui iškėlus restruktūrizavimo bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindo manyti, kad toks finansinio užtikrinimo susitarimų teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam valstybinio ūkinės veiklos reguliavimo bendros tautos gerovės labui principui bei teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams.

“Snoro” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.