Lietuvoje buvo ilgas Konstitucinio Teismo (KT) aktyvumo periodas, todėl dabar reikia leisti šiam teismui būti nuosaikiam, teigia pretendentas į KT teisėjus Gediminas Mesonis.

Antradienį Žmogaus teisių stebėjimo institute įvyko susitikimas su kandidatais į į atsilaisvinančias KT teisėjų vietas. Be G.Mesonio susitikime dalyvavo Egidijus Bieliūnas ir Dainius Žalimas.

“Mes turėjome labai ilgą, aktyvistinį Konstitucinio Teismo periodą, dabar natūraliai reikia leisti teismui būti pakankamai nuosaikiam. Ateis laikas, teismai vėl taps aktyvesni”, – kalbėjo Mykolo Romerio universiteto profesorius G.Mesonis.

Jis sakė KT suvokiantis ne kaip revoliucijų kėlėją, o kaip nuosaikią ir orią instituciją.

“Jei reikia stoti į poziciją, stoju į tą, kur teismas yra pakankamai nuosaikus – nedaryti staigių judesių, kurie gali padaryti labai daug nepatogumų”, – teigė kandidatas.

Kartu G.Mesonis pabrėžė, kad Konstitucinio Teismo aktyvumą lemia ne tik jo teisėjai, bet ir subjektai – dažnai politikai – besikreipiantys į šį teismą.

“Lietuvoje turbūt jau nėra įstatymo, kuri nebūtų apskųstas Konstituciniam Teismui. Vakaruose taip nėra”, – sakė konstitucinės teisės ekspertas.

Pasak jo, bylos KT turi būti nagrinėjamos iš eilės.

“Kad nesudarytų visuomenei iliuzijos, kad šita byla labiau politizuota negu kita. Eilės tvarka, visos bylos yra labai svarbios. Jos visos turi labai ilgalaikes pasekmes”, – aiškino G.Mesonis.

Kovą baigiasi trijų KT teisėjų, tarp jų – ir pirmininko Kęstučio Lapinsko, kadencija. Pagal įstatymą, likus trims mėnesiams iki jų kadencijos pabaigos Seimui turi būti pateikti kandidatai juos pakeisti.

Be K.Lapinsko, kadencijas baigia Armanas Abramavičius ir Zenonas Namavičius.

Kandidatus į KT teisėjus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Į KT teisėjai skiriami devyneriems metams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl į Kauno miesto tarybą koalicijoje “Kitokia Lietuva” norėjusio kandidatuoti verslininko Kęstučio Pūko.

Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas ta apimtimi, kuria kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, kad jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo, net jei tokia nusikalstama veika vėliau buvo dekriminalizuota, neprieštarauja Konstitucijai.

Į Konstitucinį Teismą kreiptis buvo prašęs ir pats K.Pūkas.

LVAT jis skundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą pašalinti jį iš kandidatų sąrašų, nes jis nenurodė teistumo.

Pasak K.Pūko, sovietmečiu jis buvo nuteistas už veiką, kuri Nepriklausomybės laikais buvo dekriminalizuota – spekuliaciją.

LVAT nutartyje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad, atsižvelgiant į lygiateisiškumo principą, įstatyminis reglamentavimas galimai neturėtų būti vienodas asmenims, teistiems už nusikalstamas veikas, kurios vėliau buvo dekriminalizuotos ir asmenims, nuteistiems už nusikalstamas veikas, kurios nedekriminalizuotos ir kurios pagal galiojančius įstatymus pripažįstamos pavojingomis, užtraukiančiomis baudžiamąją atsakomybę.

Iš viso iki vasario 22 dienos LVAT gavo 22 bylas, susijusias su vasario 27 dieną įvyksiančiais savivaldybių tarybų rinkimais. Visose jose skundžiami įvairūs VRK sprendimai.

Į teismą dažniausiai kreipiamasi dėl VRK sprendimų panaikinti kandidatų, kurie nenurodė, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, registravimą, dėl įvairaus pobūdžio neatitikimų kandidatų anketose bei kitais su artėjančiais rinkimais susijusiais klausimais.

LVAT teigia šias bylas nagrinėjanti tvarka. Be to, šio teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

Jau netrukus, kovo mėnesį, Seimas turėtų paskirti tris naujus Konstitucinio Teismo teisėjus. Jie užims teisėjų, kurių kadencija jau baigiasi, vietas. O kadenciją baigia teisėjai Armanas Abramavičius, Kęstutis Lapinskas ir Zenonas Namavičius.

Priminsime, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė į Konstitucinio Teismo teisėjus pasiūlė dr. Egidijų Bieliūną, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius teikia prof. Gediminą Mesonį, na, o Seimo pirmininkė Irena Degutienė gruodžio viduryje pasiūlė dr. Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Nors šie teisininkai ateinančius devynerius metus spręs Lietuvai pačius svarbiausius konstitucinius klausimus, apie kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus mūsų šalyje neįprasta daug diskutuoti.

Priminsime, kad, pavyzdžiui, JAV patys svabiausi teisėjai skiriami juos išnarsčius po kaulelį – visuomenė ir politikai domisi jų kompetencija, politinėmis pažiūromis ir vertybėmis, nes juk nuo jų sprendimų priklausys daugybė svarbių procesų šalyje.

Lietuvoje tokios tradicijos nėra. Politinės kandidatų pažiūros ir vertybės iš esmės niekam nerūpi, o dėmesys koncentruojamas tik į jų profesinę kompetenciją.

Politiškai neangažuoti

Žinoma, mūsų Konstitucinis Teismas veikia vos 18 metų ir per šį laikotarpį dar nespėjo susiformuoti tokios tradicijos kaip senosiose demokratinėse šalyse, kur svarbu ne tik kiekvieno teisėjo pažiūros, bet ir skirtingų politinių pažiūrų teisėjų proporcija teisme.

E.Bieliūno nuomone, tai, kad Lietuvoje yra kitokia tradicija, – netgi privalumas. “Mums kaip tik reikia vienijančios idėjos, kai ieškoma bendrų sprendimų, o ne siekti oponuoti ir būti ryškiai politiškai užsiangažavusiam. Tad iki proporcijų ar to, kad teisininkas profesionalas būtų priskirtas kažkuriai politinei krypčiai, mums dar ankstoka”, – dėsto prezidentės siūlomas kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus, tvirtinantis, kad pats negalėtų deklaruoti simpatijų vienai ar kitai politinei jėgai.

Kiti kandidatai irgi sutinka, kad ideologinės nuostatos neturi klibinti pagrindinių vertybių.

Kito kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus G.Mesonio įsitikinimu, Lietuvoje nusistovėjusi tradicija skirti į teismus politiškai neangažuotus asmenis yra prasminga ir toliau sektina, nes taip ne tik užtikrinamas Konstitucinio Teismo nepriklausomumas, bet ir visuomenei siunčiama žinia, kad sprendimai bus teisiniai, o ne politiškai motyvuoti.

Kita vertus, ne mažiau svarbios ir kiekvieno specialisto vertybės, kurias G.Mesonis įvardija tiesiog kaip lojalumą valstybei. Profesoriaus vertinimu, kiekviename darbe asmenybė ir jos vertybės yra neatsiejamos nuo profesinės kompetencijos, nesvarbu, ar kalbama apie Prezidento instituciją, ar apie Seimo narį, ar apie mokyklos direktorių, ar apie apylinkės teismo teisėją, ar apie skrydžių saugumą užtikrinantį inspektorių.

O trečiasis kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus D.Žalimas pateikia tokią nuomonę: “Vis dėlto, mano manymu, turėti politines pažiūras privalo kiekvienas pilietis, nepaisant to, ar jos deklaruojamos garsiai, ar nutylimos. Bet darbui tai niekaip neturėtų atsiliepti. Svarbiausia, kad teisėjas sugebėtų objektyviai vertinti argumentus, būti nešališkas”, – apibendrina D.Žalimas.

Keisti Konstituciją ar jos neliesti?

Konstitucinio Teismo nagrinėjimo šiemet laukia daugiau nei šimtas bylų. Daugelis jų susijusios su socialinio bei ekonominio gyvenimo klausimais, nors Konstituciniam Teismui teks nagrinėti ir su valdžios institucijų įgaliojimais, ir su tokiomis specifinėmis sritimis, kaip Seimo kanclerio atleidimas ar Seimo pirmininko paskyrimas, susijusius klausimus.

Vis dėlto labiausiai daugeliui dabar rūpi, kaip Konstitucinis Teismas pasielgs dėl nušalintojo prezidento Rolando Pakso istorijos atomazgos ir kokia šiuo klausimu yra visų trijų kandidatų nuomonė.

Juk egzistuoja dvi skirtingų nuomonių stovyklos. Vieni teigia, kad Konstitucija – tarsi nepajudinama vertybė, stabilizuojantis veiksnys, ir jei kažkuri gyvenimo sritis nebesutelpa į Konstitucijos rėmus, tai paprasčiau keisti gyvenimą nei ją. O priešingoje pusėje – manantieji, kad Konstitucija turi keistis keičiantis visuomenei, ir tai visiškai natūralus ir neišvengiamas dalykas.

Beje, akivaizdu, kad kol kas Lietuva gyveno būtent pagal šias nuostatas. Juk vien nuo 2001-ųjų sausio iki dabar pateikti 45 siūlymai keisti pagrindinį šalies įstatymą, septyniems jų Seimas pritarė.

Naujieji kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus laikosi vidurio ir sutaria, kad Konstituciją keisti galima, bet tik labai atsakingai. “Devynis kartus pamatuok, o tik dešimtą kirpk, – tokios pozicijos laikosi G.Mesonis. – Žinoma, tauta tiesiogiai arba per įgaliotus atstovus gali keisti atskiras Konstitucijos nuostatas, o jeigu panorės – ir pačią Konstituciją, tačiau ir mokslinė teorija, ir pasaulinė konstitucinės justicijos raidos praktika rodo, kad konstitucinio reguliavimo stabilumas yra didelė vertybė, tad jos liesti skubotai nereikėtų.”

Panašiai mano ir E.Bieliūnas. Jo žodžiais, Konstitucijos negalima kaitalioti dėl kiekvieno socialinio krebžtelėjimo, kiekvieno vėjelio pūstelėjimo. Tačiau jis pabrėžia, kad kartais tai neišvengiama, mat tada, kai visuomenėje vyksta teisės instrumentais nebesuvaldomi dalykai, teisė tampa neadekvati. “Mūsų Konstitucija irgi jau buvo keičiama, kai prasidėjo stiprūs pokyčiai, atsirado naujų klausimų, tad nepritariu nuomonei, kad Konstitucija negali būti judinama jokiomis aplinkybėmis”, – pabrėžia E.Bieliūnas.

Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimas

Lietuvos Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus pateikia Respublikos prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.

Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos prezidento teikimu.

Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama Rolandui Paksui būti renkamam į parlamentą, ketvirtadienį paskelbė Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

Teismas sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš Respublikos prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

“Įvertinęs visus faktorius, ypač nuolatinį ir neatšaukiamą teisės atėmimą pareiškėjui užimti parlamentinį postą, teismas šį apribojimą laiko neproporcingu ir daro išvadą, kad buvo Pirmojo protokolo 3 straipsnio pažeidimas”, – sakoma Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime.

Pagal minimą protokolą, valstybės “įsipareigoja priimtinais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, kad būtų sudarytos tokios sąlygos, kurios garantuotų žmonių laisvę renkant įstatymų leidžiamąją valdžią”.

Pažeidimus pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją tiriantis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Konstitucinio Teismo išaiškinimą R.Paksas nebegali eiti jokių pareigų, kurios pagal Konstituciją reikalauja priesaikos.

Strasbūro teismas užsiminė, kad toks draudimas varžo rinkėjų teises.

“Sprendimas neleisti aukštam pareigūnui, kuris pasirodė netinkamas pareigoms, kada nors tapti parlamento nariu ateityje, pirmiausia yra rinkėjų reikalas, kurie turi galimybę rinkimuose pasirinkti, ar atnaujinti pasitikėjimą tuo asmeniu”, – rašoma teismo sprendime.

“(Vyriausybės argumentų) nepakanka įtikinti teismą, kad nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas pareiškėjui dalyvauti rinkimuose (…) yra proporcingas atsakas į reikalavimą užtikrinti demokratinę tvarką”, – nurodė teismas.

Strasbūro teismas taip pat pabrėžė, kad pagal taikomus apribojimus Lietuva yra išimtis Europoje.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad “lemiama reikšmė turėtų būti skiriama laiko limito egzistavimui ir galimybei peržiūrėti taikomą priemonę”.

Strasbūro teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymai Seime buvo priimti labai greitai, o tai sukuria įspūdį, jog tai daryta sąmoningai dėl R.Pakso.

“Stulbinama sparta įstatymų leidybos procese sustiprina įspūdį, kad ją sukėlė specifinis noras uždrausti pareiškėjui dalyvauti prezidento rinkimuose, kurie surengti kaip jo pašalinimo iš pareigų pasekmė”, – rašoma teismo sprendime.

Tačiau teismas atsisakė vertinti R.Pakso pašalinimo iš prezidento pareigų procesą ar draudimą vėl užimti prezidento postą, nes protokole minima tik įstatymų leidžiamoji valdžia.

Strasbūro teismas taip pat atmetė R.Pakso prašymą skirti jam 50 tūkst. eurų (172,5 tūkst. litų) kompensacijos už neturintinę žalą ir beveik 184 tūkst. eurų (634,8 tūkst. litų) turtinę žalą, kuri atitinka 47 mėnesių prezidento atlyginimą, taip pat dar pusės daugiau nei pusės milijono eurų kompensaciją dėl pensijos, kurios jis negaus.

Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad jis nevertino pašalinimo iš prezidento pareigų, todėl nėra priežastinio ryšio tarp tariamos turtinės žalos ir Konvencijos pažeidimo.

Kad Konvencija buvo pažeista, balsavo 14 teisėjų, trys buvo kitos nuomonės.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Lietuvos parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme įtvirtino, kad “Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą”.

Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Kaip elgtis po Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimo pašalintojo prezidento Rolando Pakso byloje, turi pasakyti teisininkai, teigia didžiausios valdančiosios Seimo frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Kitos valdančiosios – Jungtinės – frakcijos vadovas Algis Čaplikas teigė, kad parlamentas turėtų laukti Lietuvos Konstitucinio Teismo (KT) paaiškinimų, ką daryti. Seimo pirmininkė Irena Degutienė nuo komentarų ketvirtadienį susilaikė.

Nuomonės, jog sprendimus dėl išeičių iš susidariusios situacijos turi siūlyti KT, laikosi ir Seimo opozicijos lyderis, Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

“Visi politikų priimti sprendimai rėmėsi KT nutarimais. Dabar taip pat teisininkai turi komentuoti, kokie bus Strasbūro teismo sprendimo padariniai”, – ketvirtadienį BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas.

Anot jo, įstatymų leidėjai tiesiog privalės priimti teisės aktų pakeitimus, kurie realizuotų EŽTT sprendimą.

“Bet kuriuo atveju, manau, Seimas turėtų laukti KT siūlymo arba sprendimo. Manau, šis EŽTT sprendimas turėtų keliauti į KT, ir jis turėtų pasakyti, kaip Seimui reikėtų elgtis”, – ketvirtadienį BNS sakė liberalcentristas.

Anot jo, be naujo KT nutarimo ar išaiškinimo parlamentarai negali pakeisti Seimo rinkimų įstatymo.

“Seimas juk (R.Pakso rinkimų teises – BNS) apribojo, remdamasis KT sprendimu. Galiojant KT sprendimui, nematau jokios galimybės pakeisti įstatymo”, – teigė politikas.

J.Razma neatmetė galimybės, kad Strasbūro teismo sprendimas pridės R.Pakso vadovaujamai partija “Tvarka ir teisingumas” pliusų per savivaldos rinkimus.

“Aš manau, kad Konstitucinis Teismas šį klausimą turės dar svarstyti, EŽTT pasakė, kad su apribojimais iki gyvos galvos, kaip čia pasakyti, perlenkta lazda, tai reiškia, kad reikia ieškoti kitų sprendimų”, – BNS sakė A.Butkevičius.

Taip pat jis vertino, jog toks EŽTT sprendimas dar labiau sumažins Lietuvoje pasitikėjimą teismais.

EŽTT ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui būti renkamam į parlamentą. Jo teigimu, Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

Atsižvelgdamas į KT išaiškinimą, Lietuvos parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme įtvirtino, kad “Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą”.

Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Po Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimo pašalinto prezidento Rolando Pakso byloje gali tekti keisti Lietuvos Konstituciją, teigia Lietuvai Strasbūro teisme atstovavęs teisininkas Dainius Žalimas.

Aiškindamas teismo sprendimą, kuriuo neproporcingu pripažintas ribojimas R.Paksui visą gyvenimą tapti Seimo nariu, D.Žalimas sakė, jog ateityje gali tekti įtvirtinti terminą.

“Konstitucinis Teismas išaiškino, kad toks apribojimas išplaukia iš pačios Konstitucijos, todėl sakau, kad galbūt (…) gali tekti svarstyti apie pačios Konstitucijos pakeitimą, o galbūt galėtų užtekti ir įstatymų pakeitimų”, – BNS sakė teisininkas.

“Oficiali konstitucinė doktrina pati savaime automatiškai dėl šito sprendimo nesikeičia, tai aš dėl to ir užsimenu apie galimybę svarstymų dėl Konstitucijos pakeitimų”, – pridūrė D.Žalimas.

Anot teisės eksperto, šiuo metu per anksti tiksliai pasakyti, kaip įgyvendinti iš Strasbūro teismo sprendimo kylančią pareigą suderinti Lietuvos įstatymus su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Anot teisininko, EŽTT sprendimas reiškia, kad valstybė turi numatyti terminą, kuriam pasibaigus asmuo vėl galėtų būti kandidatas parlamento rinkimuose.

“Pažeidimas yra užfiksuotas vienas – tai, kad apribojimas, draudimas iki gyvos galvos kandidatuoti parlamento rinkimuose (…) yra neproporcingas, vadinasi tam, kad jis būtų proporcingas, turi būti nustatytas kažkoks protingas laiko terminas, kuriam pasibaigus asmuo vėl galėtų kandidatuoti rinkimuose”, – sakė D.Žalimas.

Strasbūro teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama Rolandui Paksui būti renkamam į parlamentą. Jis pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

EŽTT sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

Šiuo metu R.Paksas yra Europos Parlamento narys ir vadovauja opozicinei partijai “Tvarka ir teisingumas”.

Pašalintasis prezidentas, europarlamentaras Rolandas Paksas žada siekti tapti Seimo nariu.

“Dalyvausiu 2012 metų Seimo rinkimuose, ir mūsų partija nugalės”, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė R.Paksas.

Jis sakė tikintis, kad iki kitų parlamento rinkimų teisinė bazė bus sutvarkyta taip, kad jis galėtų siekti Seimo nario mandato.

Tuo metu paklausas apie ketinimus vėl siekti prezidento posto R.Paksas ketvirtadienį tiesiogiai neatsakė ir siūlė “neskubinti įvykių”. Jis teigė, jog būdamas bet kuriame poste, sieks įgyvendinti savo politinę programą.

“Kur bebūsiu, sieksiu, kad ši programa būtų įgyvendinta. Koks bus postas – pagyvensim, pamatysim”, – teigė jis.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė Seimo posėdžių sekretoriate registravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo teikia Seimui skirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju devyneriems metams Dainių Žalimą.

Tokį nutarimo projektą Seimo Pirmininkė pasirašė po konsultacijų su Seimo frakcijomis ir atsižvelgdama į frakcijų vadovų pateiktą nuomonę dėl kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus.

1973 metais gimęs Dainius Žalimas šiuo metu yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas. Jis 1996 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir įgijo teisininko kvalifikaciją. Specializacija – tarptautinė teisė.

2001 m. D.Žalimui buvo suteiktas socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro laipsnis, apgynus disertaciją tema Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmės.

D.Žalimas turi 14 metų Teisinio mokslinio ir pedagoginio darbo stažą.

Seimo Pirmininkė I. Degutienė Seimo posėdžių sekretoriate taip pat registravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo Seimui siūloma skirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju devyneriems metams Gediminą Mesonį. Šį kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus Seimui pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.

Buvusios vienos didžiausių Lietuvos parketo gamintojų, restruktūrizuojamos bendrovės “Volunta Parket” ir banko “Snoras” ginčą dėl neva nepagrįstai iš banko sąskaitos nurašytų lėšų nagrinės Konstitucinis Teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) lapkričio 30 dieną sustabdė bylos nagrinėjimą ir nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kurio prašo išaiškinti, ar Finansinio užtikrinimo susitarimų, Įmonių restruktūrizavimo ir Įmonių bankroto įstatymų nuostatos neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintiems teisėtų lūkesčių apsaugos principams.

“Volunta Parket” prašo teismo pripažinti neteisėtu 274,4 tūkst. litų nurašymą iš jos sąskaitos – pinigus “Snoras” nusirašė, kai įmonė buvo patvirtinta restruktūrizuojama, ir priteisti 6 proc. dydžio palūkanas nuo 2009 metų rugpjūčio 5 dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Šiaulių apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas palaikė “Volunta Parket” poziciją ir priėmė “Snorui” nepalankius sprendimus. Juos “Snoras” prašo panaikinti, o “Voluntos “Parket” ieškinį atmesti.

“Šalių paskolos sutartyje buvo aptartas lėšų įkeitimo sandoris, tačiau nebuvo susitarta, kad šiam susitarimui taikomos Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo nuostatos, pagal kurias užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą vienašališkai realizuoti net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui, šiuo atveju – ieškovui iškėlus restruktūrizavimo bylą”, – rašoma teismo nutartyje.

LAT teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindo manyti, kad toks finansinio užtikrinimo susitarimų teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam valstybinio ūkinės veiklos reguliavimo bendros tautos gerovės labui principui bei teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams.

Pasak kolegijos, įstatymuose nėra teisinio mechanizmo, pagal kurį finansinio užtikrinimo susitarimo faktas turėtų būtų išviešinamas, todėl potencialūs kreditoriai neturi galimybės įvertinti galimos tokio susitarimo įtakos savo interesams įmonės bankroto ar restruktūrizavimo atveju.

Sovietų okupacijos metu dėl genocido patirtos žalos atlyginimas iš nusikaltimo vykdytojų fiziniams asmenims turi būti reglamentuojamas įstatymu, pirmadienį išaiškino Konstitucinis Teismas.

Įstatymas “Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą” pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai “ta apimtimi, kuria jame nenustatyta, kad dėl genocido žalą patyrę asmenys nevaržomi jokių terminų turi teisę reikalauti, kad šį nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą”, sakoma Konstitucinio Teismo pranešime.

“Įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, kadangi jis numato tik asmenų, kurie buvo represuoti okupacinio režimo, pilietinių teisių atkūrimą, tačiau nenumato jų teisės prisiteisti materialinę ir moralinę žalą iš nusikaltimų vykdytojų”, – po teismo posėdžio žurnalistams sakė teisininkas Dainius Žalimas.

“Konstitucinis Teismas mano, kad įstatyme turi būti nuostatos dėl materialinės ir moralinės žalos atlyginimo konkrečiai, kai tos žalos reikalavimas būtų pateiktas nusikaltimų vykdytojams”, – aiškino teisės ekspertas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kreipimąsi nagrinėjęs Konstitucinis Teismas taip pat paskelbė, kad įstatymas “Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo” atitinka Konstituciją, nes jis “buvo skirtas tarpvalstybiniams SSRS okupacijos žalos atlyginimo santykiams reguliuoti, o ne teisei reikalauti, kad genocido nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą”.

“Įstatymas yra skirtas ne individualios atsakomybės tikslams, jis yra skirtas tarpvalstybinei atsakomybei realizuoti – skirtas tam, kad Lietuvos Vyriausybė tinkamai teiktų reikalavimą dėl okupacijos žalos atlyginimo Rusijai”, – sakė D.Žalimas.

Pasak teisininko, už sovietų okupacinio režimo padarytą žalą yra atsakinga ir valstybė, ir fizinis asmuo.

“Vykdytojai taip pat atsako. Iš tiesų už nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, už genocidą yra dviguba atsakomybė ta prasme, kad viena vertus, šitie nusikaltimai yra priskirtini valstybei, kuri juos vykdė, bet ir vykdytojai nėra atleidžiami nuo atsakomybės, nes už nusikalstamo įsakymo vykdymą taip pat reikia atsakyti”, – kalbėjo D.Žalimas.

Anot teisės eksperto, per 20 metų nuteista apie 20 genocido vykdytojų, jie dažnai nebuvo baudžiami realiomis bausmėmis, tačiau tai netrukdo iš jų reikalauti atlyginti patirtą žalą.

Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris tvirtino, kad įstatymo pakeitimai, kad teisės aktas neprieštarautų Konstitucijai, bus inicijuoti.

“Labai greitai tai padarysime. Aš ir Saulius Pečeliūnas registruosime tokią pataisą”, – kalbėjo parlamentaras.

Netrukus bus paskirti ne tik trys nauji Konstitucinio Teismo (KT) teisėjai, bet ir naujasis jo pirmininkas, nes

baigiasi dabartinio vadovo Kęstučio Lapinsko kadencija.

Kaip rašo “Kauno diena”, kitų metų kovą baigiasi KT teisėjų K.Lapinsko, Armano Abramavičiaus ir Zenono

Namavičiaus devynerių metų kadencija.

Įstatymas numato, kad likus trims mėnesiams iki kadencijos pabaigos Seimui turi būti pateikti kandidatai į

atsilaisvinančias teisėjų vietas. Todėl jau gruodį nauji kandidatai turi būti parinkti ir pateikti.

Pagal Konstituciją po vieną kandidatą į KT teisėjus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo

(AT) pirmininkas.

“Kauno diena” rašo:

Netrukus bus paskirti ne tik trys nauji Konstitucinio Teismo (KT) teisėjai, bet ir naujasis jo pirmininkas, nes

baigiasi dabartinio vadovo Kęstučio Lapinsko kadencija.

Kitų metų kovą baigiasi KT teisėjų K.Lapinsko, Armano Abramavičiaus ir Zenono Namavičiaus devynerių metų

kadencija.

Įstatymas numato, kad likus trims mėnesiams iki kadencijos pabaigos Seimui turi būti pateikti kandidatai į

atsilaisvinančias teisėjų vietas. Todėl jau gruodį nauji kandidatai turi būti parinkti ir pateikti.

Pagal Konstituciją po vieną kandidatą į KT teisėjus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo

(AT) pirmininkas.

Neoficialiomis žiniomis, Seimo pirmininkė Irena Degutienė į KT teisėjus ketina teikti Vilniaus universiteto ir

Mykolo Romerio universiteto docento, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos teisės

instituto direktoriaus, krašto apsaugos ministro teisės patarėjo Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

AT pirmininkas Gintaras Kryževičius gali pasirinkti Mykolo Romerio universiteto teisės profesoriaus Gedimino

Mesonio kandidatūrą. Šį vieną žinomiausių Lietuvoje konstitucinės teisės specialistų prezidentūra planavo dar

2007 m. siūlyti skirti KT teisėju, tačiau paaiškėjo, kad tuomet jam pritrūko vos dviejų mėnesių iki būtinojo

teisinio darbo stažo, kurio įstatymas reikalauja iš kandidatų į šį Teismą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, turimomis žiniomis, dar nėra nusprendusi, ką galėtų siūlyti į KT teisėjus. Tačiau

ji turėtų rinktis iš AT, Apeliacinio arba Vyriausiojo administracinio teismų teisėjų. Politikos kuluaruose

kalbama, kad viena realiausių pretendenčių – AT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Stripeikienė.

Valstybės vadovės apsisprendimas, ką teikti Seimui skirti į KT, turėtų paaiškėti artimiausiu metu.

Kitų metų pavasarį paskyrus tris naujus KT teisėjus Prezidentei teks sukti galvą, ką vietoj kadenciją baigiančio

K.Lapinsko siūlyti skirti naujuoju KT pirmininku. Šio teismo vadovo kandidatūrą iš esamų teisėjų turi pasirinkti

valstybės vadovas ir teikti jį Seimui tvirtinti.

Paprastai kandidatas į KT pirmininkus skiriamas iš tų teisėjų, kurie jau yra apšilę kojas šiame Teisme. Naujai į

KT ateinantys teisėjai nėra svarstomi kaip realūs kandidatai eiti šias pareigas.

Todėl ateinantį pavasarį Prezidentė D.Grybauskaitė tikriausiai pasiūlys Seimui vieną iš šešių KT teisėjų skirti

Teismo pirmininku. Realiausiais pretendentais į KT pirmininkus neoficialiai įvardijami Ramunė Ruškytė, Romualdas

Kęstutis Urbaitis ir Algirdas Taminskas.

Premjeras Andrius Kubilius norėtų, kad sunkmečiu Konstituciniam Teismui (KT) būtų draudžiama kištis į Vyriausybės fiskalines priemones.

“Ekonominės politikos reikalai turėtų būti visada politikos reikalai, o ne teisės ar kokios konstitucinės doktrinos reikalai”, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė A.Kubilius.

Vengrijos parlamentarai šią savaitę apribojo Konstitucinio Teismo galias, priimant sprendimus dėl biudžeto formavimo ir mokesčių politikos.

Premjero teigimu, susipažinus su Vengrijos patirtimi, būtų naudinga ir patiems diskutuoti: “Nes kartais Lietuvoje yra labai neaiškios ribos tarp ekonominės politikos principų -kokie mokesčiai būtų taikomi, kokios gali būti daromos išlaidos valstybėje – ir suvokiamų konstitucinių principų”.

Pasak premjero, tos “ribos turėtų būti aiškiau apibrėžiamos ir ateityje tam reikėtų skirti dėmesio”.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas irgi remia vengrų sprendimą.

“Protinga būtų ir Lietuvoje taikyti tokią tvarką, ypač sunkmečiu”, – BNS sakė komiteto vadovas.

KT vasarą paskelbė, kad negalima vieniems pensininkams pensijas sumažinti labiau nei kitiems. Be to, dirbantiems pensininkams pensijos negalėjo būti mažinamos daugiau nei nedirbantiems.

Siekdamas mažinti biudžeto deficitą, Seimas 2009 metų pabaigoje sumažino pensijas ir kitas socialines išmokas.

Seimo nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Tokią išvadą trečiadienį parlamentarų apkaltos byloje paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Į KT, prašydamas atsakyti, ar opozicinės Krikščionių partijos frakcijos atstovų A.Sacharuko ir L.Karaliaus veiksmai nesikerta su Konstitucija, kreipėsi Seimas.

Iš L.Karaliaus mandatą norima atimti už tai, kad jis atostogavo, užuot dirbęs pratęstoje Seimo rudens sesijoje, sakė netiesą, sudarė galimybę pasinaudoti jo mandatu. A.Sacharukas Seimo nario mandato gali netekti už tai, kad 11 kartų neteisėtai balsavo L.Karaliaus kortele, dangstė savo nusižengimą.

Jei Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog asmuo savo konkrečiais nurodytais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas balsuoja dėl parlamentaro mandato panaikinimo. Tokiam sprendimui priimti reikia 85 parlamentarų balsų.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos atstovas parlamentaras Aleksandras Sacharukas trečiadienį Konstituciniame Teisme (KT) pripažino balsavęs už frakcijos kolegą Liną Karalių, tačiau sako taip elgęsis, nes vienasmeniškumo pažeidimai balsuojant Seime – plačiai paplitę.

A.Sahcarukas per viešą apkaltos posėdį tvirtino, esą balsuojant už kitus parlamentarus matęs ir parlamento vadovę Ireną Degutienę, ir premjerą Andrių Kubilių.

“Dėl man mestų kaltinimų pripažįstu, iš tiesų esu balsavęs už Seimo narį L.Karalių. Dėl ko taip pasielgiau? Dėl to, kad “buvo pravesti geri mokymai”, ta prasme, kad kiekvieną dieną Seimo nariai daro vienasmeniškumo pažeidimus, kai matai, kad kolegos iš kairės ir dešinės balsuoja už nesančius parlamentarus, kai balsuoja aukščiausi vadovai: Seimo pirmininkė, premjeras”, – sakė A.Sacharukas.

Parlamentaras tvirtino, jog kitiems Seimo nariams iki šiol už tokius pažeidimus vienintelė sankcija buvo įspėjimas. “Tiesiog matai atsakomybę, kuri yra taikoma visiems, paprasčiausi įspėjimai arba tiesiog atkreipiamas dėmesys, kad nebalsuokit už nesančius parlamentarus”, – kalbėjo parlamentaras.

Aiškindamasis, kodėl 11 kartų balsavo už užsienio kelionėn išvykusį L.Karalių, A.Sacharukas ir toliau tvirtino, jog painiojuosi tarp savo ir kolegos Seimo nario pažymėjimų.

“Jos dvi buvo kišenėj”, – sakė parlamentaras.

Seimas gegužę kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas atsakyti, ar Seimo narių A.Sacharuko ir L.Karaliaus veiksmai, tarp kurių – ir balsavimo vienasmeniškumo principo pažeidimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Iš L.Karaliaus mandatą norima atimti už tai, kad jis atostogavo, užuot dirbęs pratęstoje Seimo rudens sesijoje, sakė netiesą, sudarė galimybę pasinaudoti jo mandatu. A.Sacharukas Seimo nario mandato gali netekti už tai, kad 11 kartų neteisėtai balsavo L.Karaliaus kortele, dangstė savo nusižengimą.

Nors Seimas į KT dėl apkaltų A.Sacharukui ir L.Karaliui kreipėsi atskirais prašymais, teismo sprendimu, jie sujungti į vieną bylą.

Jei Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog asmuo savo konkrečiais nurodytais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas balsuoja dėl parlamentaro mandato panaikinimo. Tokiam sprendimui priimti reikia 85 parlamentarų balsų.

Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.

Opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos atstovas Linas Karalius trečiadienį Konstituciniame Teisme (KT), gavęs žodį apkaltos byloje, sakė pasielgęs neatsakingai ir norintis atsiprašyti savo rinkėjų.

“Iš tiesų aš nedalyvavau sausio mėnesio pratęstos sesijos posėdžiuose, nes informaciją apie pratęstą sesiją gavome gruodžio pabaigoje, kai jau buvo suorganizuota kelionė. Bandžiau pakeisti datą, bet man tai nepavyko, žinau, kad pasielgiau neatsakingai, ir dėl to labai gailiuosi. Noriu atsiprašyti savo rinkėjų, kad dėl mano veiksmų kilo visas šitas triukšmas”, – sakė L.Karalius.

Jis šių metų sausio 13-21 dienomis nedalyvavo pratęstos sesijos plenariniuose ir komitetų posėdžiuose, nes buvo išvykęs į užsienio kelionę.

Parlamentaras tvirtino iki sesijos grįžti negalėjęs, nes negavęs bilieto, tačiau KT atstovai sakė turintys kelionių agentūrų patvirtinimus, jog L.Karalius turėjęs bilietą grįžti sausio 13 dieną užsakomuoju reisu “Bankokas-Vilnius”.

L.Karalius aiškino, kad bilietas buvęs “menamas”, nes esą skrendant užsakomuoju reisu grįžimo bilietas automatiškai numatoma po dviejų savaičių, tuo metu jis suplanavęs kelionę ilgesnę, tad ir minėtas bilietas iš tiesų jam nebuvo užsakytas.

“Man buvo paaiškinta, kad perkant bilietą į kelionių agentūros užsakomąjį reisą, automatiškai paskaičiuoja kelionę dviem savaitėms. Kadangi kelionė truko ilgiau, automatinė rezervacija buvo anuliuota”, – aiškinosi L.Karalius.

Tuo metu Konstitucinio Teismo teisėjas Romualdas Kęstutis Urbaitis sakė turintis dviejų kelionių agentūrų atstovų pateiktus atsakymus, jog L.Karalius tiesiog neatvyko į minėtą skrydį.

Teisėjas perskaitė ir žurnale “Žmonės” publikuotą rašinį, kuriame L.Karalius cituojamas, jog į skrydį nespėjo, jų paimti neatvyko autobusas.

Klausiamas, kaip paaiškinti prieštaringus parodymus – vienu atveju, tvirtinimą, jog negavo bilieto, kitu – jog į minimą reisą neatvyko, nes jų tiesiog nepaėmė tą padaryti turėjęs autobusas, L.Karalius išsigynė interviu teksto.

“Aš taip tikrai nesakiau”, – apie šią žurnalo “Žmonės” publikacijos dalį sakė L.Karalius. Teisėjui priminus, kad pats patvirtino tekstą derinęs su redakcija, L.Karalius sakė, jog minėtas, jo žodžius, netikslumas jam nepasirodęs svarbus.

Klausiamas, kodėl jo patarėja Seimo Sveikatos reikalų komitetui elektroniniu paštu atsiuntė paaiškinimus, kad jis posėdžiuose nedalyvauja, nes lankosi Klaipėdoje ir slaugo tėvą, nors tuo metu L.Karalius buvo užsienyje, jis tai aiškino nesusikalbėjimu.

Pasak parlamentaro, tokių nurodymų savo padėjėjai jis nedavęs, o ji esą savo iniciatyva “padarė prielaidas”.

Seimas gegužę kreipėsi į KT prašydamas atsakyti, ar Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir L.Karaliaus veiksmai, tarp kurių – ir balsavimo vienasmeniškumo principo pažeidimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Iš L.Karaliaus mandatą norima atimti už tai, kad jis atostogavo, užuot dirbęs pratęstoje Seimo rudens sesijoje, sakė netiesą, sudarė galimybę pasinaudoti jo mandatu. A.Sacharukas Seimo nario mandato gali netekti už tai, kad 11 kartų neteisėtai balsavo L.Karaliaus kortele, dangstė savo nusižengimą.

Nors Seimas į KT dėl apkaltų A.Sacharukui ir L.Karaliui kreipėsi atskirais prašymais, teismo sprendimu, jie sujungti į vieną bylą.

Jei Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog asmuo savo konkrečiais nurodytais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas balsuoja dėl parlamentaro mandato panaikinimo. Tokiam sprendimui priimti reikia 85 parlamentarų balsų.

Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.