Konstitucinis Teismas ketina rugsėjį pradėti nagrinėti, ar parlamentarai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius, pažeidę balsavimo Seime tvarką, nusižengė Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo atstovė Ramunė Sakalauskaitė BNS sakė, kad kiekvieno Seimo nario atvejis bus nagrinėjamas atskirai, o vieši posėdžiai numatomi rugsėjo mėnesio antroje pusėje, jei bus laiku gauti reikalingi dokumentai.

Seimas gegužės mėnesį nusprendė, kad opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nariai A.Sacharukas ir L.Karalius verti apkaltos, nes galėjo šiurkščiai pažeisti Konstituciją ir sulaužyti parlamentaro priesaiką.

Iš L.Karaliaus mandatą norima atimti už tai, kad jis atostogavo užuot dirbęs pratęstoje Seimo sesijoje, sakė netiesą, sudarė galimybę pasinaudoti jo mandatu. A.Sacharukas Seimo nario mandato gali netekti už tai, kad 11 kartų neteisėtai balsavo L.Karaliaus kortele, dangstė savo nusižengimą.

Jei Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog asmuo savo konkrečiais nurodytais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas balsuoja dėl parlamentaro mandato panaikinimo. Tokiams sprendimui priimti reikia 85 parlamentarų balsų.

Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.

Konstitucinis teismas (KT) antradienį paskelbė, kad Teisėjų valstybinių pensijų sumažinimas nenumačius kompensavimo prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Taip pat KT nusprendė, jog teisinis reguliavimas, kuriuo teisėjų valstybinė pensija yra skiriama neatsižvelgiant į teismų priskyrimą teismų sistemoms (bendrosios kompetencijos, administraciniams ir Konstituciniam Teismui), prieštarauja Konstitucijai.

KT pranešė, jog Konstitucijai prieštarauja ir nuostatos, pagal kurias mokamos teisėjų valstybinės pensijos dydis kartu su kitomis pensijomis yra ribojamas.

Pasak teismo, yra konstatuota, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinių pensijų dydžius. Taip pat teigiama, jog sudaromos prielaidos paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi.

“Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintas reguliavimas paneigia teisėjų valstybinių pensijų, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jo įgaliojimams, esmę, paskirtį, sudaro prielaidas nukrypti nuo iš Konstitucijos, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų”, – sakoma teismo pranešime.

Vis dėlto KT pripažino, jog dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės) valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai, gali pritrūkti lėšų valstybės funkcijoms vykdyti ir viešiesiems interesams tenkinti – taigi ir teismų materialiniams bei finansiniams poreikiams užtikrinti.

“Esant tokioms aplinkybėms įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai, pensijos įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų, pensijų, taip pat ir teisėjų valstybinių pensijų, teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes”, – konstatavo teismas.

Kartu jis pabrėžė, kad “praradimai, atsiradę dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, turi būti kompensuojami”. Pasak teismo, konstituciškai yra nepateisinama, jei “įstatymų leidėjas pasiūlo Vyriausybei nustatyti pensijų kompensavimo tvarkos aprašą tik dėl senatvės ir netekto darbingumo pensijų ir nepasiūlo nustatyti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašo”.

Antradienį priimtas KT nutarimas “Valstybės žiniose” bus paskelbtas, tad ir įsigalios, nuo lapkričio 2 dienos.

Pasak teismo, jei nutarimas būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo posėdyje, susidarytų teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas, kuris iš esmės sutrikdytų teisėjų valstybinių pensijų skyrimą.

Išaiškinimo į Konstitucinį Teismą kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuriam kilo abejonių, ar tai, kad asmenims, buvusiems KT teisėjais maksimalią Konstitucijoje nustatytą devynerių metų kadenciją, skiriama mažiausia Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme numatyta pensija – tik 10 proc. jo darbo užmokesčio – atitinka Konstitucijos reikalavimą diferencijuoti teisėjų socialines garantijas pagal tai, kokios teismų sistemos ir kurios grandies teismo teisėjams jos yra nustatomos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas teigia, jog pagal Konstituciją asmenys, kuriems teisėjų valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama iki 2009 metų, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos, būtų mokamos ir toliau.

Teisėjams bei kitiems šalis gyventojams pensijas ir įvairias išmokas Seimas sumažino nuo 2010 metų.

Konstitucinis teismas (KT) Krikščionių partijos frakcijos atstovų Aleksandro Sacharuko ir Linko Karaliaus bylų imsis tik rudenį, teigia buvęs apkaltos komisijų bei laikinosios komisijos dėl leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn A.Sacharuką vadovas, konservatorius Kęstutis Masiulis.

Pasak “Vilniaus dienos”, K.Masiulis tvirtino KT jį informavus, kad apkaltos A.Sacharukui ir L.Karaliui bylų nagrinėjimas dėl vasaros atostogų ir gana sudėtingų procedūrų užtruks iki rugsėjo, galbūt netgi iki spalio.

KT, gavęs iš Seimo visą su apkaltomis susijusią medžiagą, išnagrinės, ar teikiamos bylos tvarkingos, ar jose nieko netrūksta, ar gali būti pradėtas nagrinėjimo KT procesas. Tuomet visos procese dalyvaujančios šalys turės paskirti savo atstovus, pateikti savo rašytinius paaiškinimus. Tik tuomet, kai visa tai bus padaryta, bus galima rengti viešą KT posėdį, kuriame bus nagrinėjamos apkaltos bylos.

Tik tuo atveju, jeigu KT nustatys, kad A.Sacharukas ir L.Karalius pažeidė Konstituciją bei sulaužė priesaiką, apkaltos procesas galės grįžti į Seimą, kuris 85 balsais galės panaikinti abiejų šių parlamentarų mandatus. Manoma, kad toks balsavimas gali vykti ne anksčiau kaip spalį ar lapkritį.

“Kaip yra, taip yra, nieko čia nepadarysi. Demokratija kainuoja ne tik pinigus, bet ir tam tikrą laiką”, – skėsčiojo rankomis K.Masiulis, bet vis dėlto išreiškė apgailestavimą, kad šių klausimų nepavyksta išspręsti kur kas sparčiau.

Gegužės pabaigoje Seimas nusprendė, kad opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariai A.Sacharukas ir L.Karalius verti apkaltos.

Be to, trečiadienį laikinoji tyrimo komisija nusprendė, kad Seimas turėtų duoti sutikimą A.Sacharuką patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Konstitucinis Teismas nagrinės, ar draudimas mokėti motinystės pašalpą, jeigu motina gauna autoriaus atlyginimą, neprieštarauja Konstitucijai.

KT ketvirtadienį priėmė Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, pranešė KT.

Pasak Vilniaus apygardos administracinio teismo, nėra numatyta kompensacijų tvarka, kad motina neprarastų pašalpos vien dėl to, jog gauna pajamų pagal autoriaus sutartį. Teismas taip pat pažymi, jog pažeidžiami teisėti lūkesčiai į pašalpą, honorarus gaunančios motinos yra diskriminuojamos be pagrindo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo bylą, kurioje “Sodra” motinai išskaičiavo motinystės išmokos permoką, nes jai buvo išmokėtas honoraras už kūrybinę veiklą, atliktą iki nėštumo ir gimdymo atostogų.

Kaip ir reikėjo tikėtis, premjero Andriaus Kubiliaus pensijų bei viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų mažinimas, įkvėpimo semiantis žiūrint į lubas, prieštarauja Konstitucijai. Tiek pensijos, tiek biudžetininkų atlyginimai turi būti mažinami visoms pensininkų ir tarnautojų grupėms proporcingai. KT priminė, kad konstitucinis solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Politikai turi veikti taip, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas.

Piliečio ekonominis aktyvumas, jo prisidėjimas prie valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio turi būti vertinamas. Asmuo, kuris įmokomis daugiau nei kiti prisidėjo prie valstybinio socialinio draudimo lėšų kaupimo, turi turėti naudos. A.Kubiliaus bolševikiškai kairuoliškus sprendimus KT grąžino į tinkamą balansą su dešiniąja politika. Tai ir yra didžiausia šio KT sprendimo vertė.

Kita vertus, KT sprendimas kelia pagrįstų kontroversijų. Kelis kartus padidėjusi valstybės skola ir toliau didėja, bedarbių daugėja, biudžete ir “Sodroje” žioji didelės skylės. Visiškai neaišku, kada Lietuva galėtų būti laikoma išsikapsčiusia iš sudėtingos padėties. Sunkmetis gali užsitęsti ir kelerius metus ar net dešimtmetį. Juolab verta svarstyti, ar tai, kas atsitiko, apskritai gali būti vertinama kaip krizė. Ar tai tiesiog grįžimas į realią ekonominę (kartu ir biudžetinę) padėtį po visų nepagrįstų lūkesčių ir burbulinės ekonomikos formavimo milžiniškų skolintų lėšų pagrindu.
Tokiu atveju bet koks pensijų kompensavimas ir biudžetininkų atlyginimų grąžinimas į prieškrizinį laikotarpį gali būti sunkiai įgyvendinamas. KT nurodo ne tik tai, kas savaime suprantama (to nesuvokia tik premjeras A.Kubilius), kad atlyginimai sunkmečiu turi būti mažinami visiems proporcingai, bet ir tai, kad nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje buvę nustatyti ir mokami atlyginimai biudžetininkams. Be to, “jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas, būtinas iki atlyginimų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti”, atlyginimų mažinimas turi būti panaikintas.
KT paskelbė, kad jei valstybei pavyksta pasiskolinti lėšų, tai atlyginimai biudžetininkams turi būti iškart keliami? Tuomet A.Kubilius tai jau turėtų padaryti, nes pirmąjį šių metų ketvirtį biudžeto surinkimas viršytas, nors jame žioji kelių milijardų suplanuota skylė. Vargu ar tokiai KT doktrinai pritartų asmenys, dirbantys privačiose bendrovėse ar užsiimantys verslu. Jų atlyginimai sumažėjo kelis kartus daugiau nei biudžetininkų, bet niekam neateitų į galvą reikalauti juos šiandien padidinti.

Toks KT aiškinimas ardo biudžetininkų ir verslo solidarumą. Neproporcingai sureikšminant pensininkų ir biudžetininkų sunkmečio problemas verslo bendruomenei pasiųstas neteisingas signalas. Duota suprasti, kad jis konstituciškai mažiau reikšmingas. Tokia pozicija vargu ar skatins lietuvių ir taip menką verslumą.

Praėjusią savaitę premjero sudaryta darbo grupė iki liepos 1 d. svarstys, kaip Vyriausybei įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl pensijų, socialinių išmokų, atlyginimų mažinimo per ekonominę krizę. “Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisininkai ir socialinio draudimo ekspertai taip pat analizuoja KT sprendimą. Į jį tikrai bus atsižvelgta”, – tikina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Lina Bušinskaitė.

“Jei gyvename teisinėje valstybėje, nereikėtų atidėlioti pensijų mažinimo perskaičiavimo pagal KT išaiškinimą. Kuo ilgiau delsime, tuo brangiau tai gali valstybei atsieiti, nes kiekvienas pensininkas, kuris kreiptųsi į teismą dėl daugiau nei minimaliai sumažintos pensijos, laimėtų bylą”, – įspėja parlamentaras Algirdas Sysas.

Be kita ko, KT nurodė, kad ir biudžetininkų algos gali būti mažinamos proporcingai turėtoms ir tik oficialiai paskelbus, kad valstybę ištiko sunki ekonominė padėtis, ką Vyriausybė padarė tik spalį. Kokios pasekmės gali būti biudžetui, jei visi besijaučiantys nuskriausti kreiptųsi į teismą, sunku prognozuoti.

Štai KT pasiekė 30-ies teisėjų byla. Joje Administracinis teismas prašo išaiškinti, ar neišmokėtų atlyginimų grąžinimas už ne daugiau nei trejus metus, kaip numatyta Darbo kodekse, neprieštarauja Konstitucijai. Jei byla baigtųsi besiskundžiančiųjų naudai, kiekvienam jų iš valstybės biudžeto tektų sumokėti nuo 1997 m. iki dabar prikapsėjusius po maždaug 360 tūkst. Lt neišmokėtų atlyginimų, to paties turėtų teisę reikalauti ir kiti teisėjai. “Taip gali būti ir dėl neišmokėtų pensijų”, – įspėja A.Sysas.

KT vertinimu, mažinant algas ir išmokas reikėjo laikytis proporcingumo principo, tuo tarpu Vyriausybė prioritetu iškėlė solidarumą. Formaliai šis KT išaiškinimas nėra prievolė keisti priimtą tvarką. Jei būtų skųstas pats įstatymas, KT nusprendus, kad jis neatitinka Konstitucijos, jis iš karto nustotų galioti. Tačiau šįsyk, pritrūkus parlamentarų balsų, tebuvo prašyta išaiškinti jo formuluotes. “Tad dabar valdančiųjų sąžinės reikalas vykdyti KT verdiktą”, – įsitikinęs A.Sysas.

O kol kas “Sodros” biudžete ir taip žioji beveik 1 mlrd. Lt skylė. Išankstiniais duomenimis, pirmojo ketvirčio piniginės įplaukos buvo 2,3 mlrd. Lt, 2,1 proc. daugiau, nei planuota, o išlaidos – 3,3 mlrd. Lt ir viršijo planuotas 3,4 proc. Kaip paaiškino “Sodros” laikinoji vadovė Česlava Zabulėnienė, planuota, kad išlaidos bus 901,4 mln. Lt didesnės nei įplaukos, tačiau šis skirtumas faktiškai buvo 58,4 mln. Lt didesnis, nes išlaidos nedarbo draudimui siekė 145,6 mln. Lt, o tai beveik pustrečio karto daugiau, nei prognozuota. Planuojama, kad 2010 m. “Sodros” išmokos įplaukas viršys 2,77 mlrd. Lt.

Pradėjus skaityti pastarąjį KT sprendimą dėl  Konstitucinio Teismo aktų nuostatų, susijusių su pensijų ir atlyginimų mažinimu per ekonomikos krizę, išaiškinimo apima optimizmas ir atsiranda jėgų dirbti ir mokėti mokesčius. Kaip ir buvo galima tikėtis, premjero Andriaus Kubiliaus savivalė pasižiūrėjus į lubas mažinti pensijas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus prieštarauja Konstitucijai. Tiek pensijos, tiek viešojo sektoriaus atlyginimai turi būti mažinami visoms pensininkų ir tarnautojų grupėms proporcingai. KT priminė, kad konstitucinis solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Politikai turi taip veikti, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Piliečio ekonominis aktyvumas, jo prisidėjimas prie valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio turi būti vertinamas. Asmuo, kuris įmokomis daugiau nei kiti prisidėjo prie valstybinio socialinio draudimo lėšų kaupimo, turi turėti apčiuopiamos naudos. Pensija negali nepriklausyti nuo to, kiek laiko ir kokio dydžio įmokos buvo mokamos sudarant materialines prielaidas mokėti šias pensijas. Asmens indėlio neigimas prieštarautų Konstitucijai.

Dar kartą priminta, kad politikai neturi teisės skirtingai traktuoti nedirbančio ir dirbančio pensininko. Pensija yra nuosavybė. Ji priklauso tiek dirbančiam, tiek nedirbančiam pensininkui. Niekas negali žmogui drausti (atimant nuosavybę – mažinant pensiją) dirbti, jei jis to nori ir gali.

Taigi populizmas, pavirtęs teisėtais lūkesčiais, tampa labai rimta problema. Beatodairiškai keliant pensijas ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, jų negalima mažinti, nes dėl pensijų atsiranda teisė į jas kaip į nuosavybę, net ir šaliai išgyvenant ekonominę ir finansinę krizę jos gali būti sumažintos tik laikinai, o krizei pasibaigus jos turi būti kompensuojamos.

Šiame KT sprendime ryškėja ir dabartinės sudėties KT ideologinė orientacija (jokių atskirųjų nuomonių nepareikšta). Teismas daug dešinesnis ir labiau vertina darbą bei iniciatyvą nei premjeras A.Kubilius.

Kokios tokio KT sprendimo pasekmės? Be pozityvių dalykų, kurie susiję su proporcingu pensijų ir atlyginimų mažinimu sunkmečiu, taip rūpinantis ne tik tais, kurie gauna mažas pensijas ir atlyginimus, bet ir tais, kurie savo didesniu indėliu prisideda prie šalies gerovės, A.Kubiliaus kairuoliškus sprendimus  KT grąžino į tinkamą balansą su dešiniąja politika. Tai ir yra didžiausia šio KT sprendimo vertė.

Bet tenka konstatuoti, kad šio KT sprendimo kaina šalies mokesčių mokėtojams bus didelė.  Pirma, šis KT sprendimas dar labiau padidins Lietuvos valstybės skolą, nes kuo ilgiau tęsis sunkmetis, tuo didesnė suma turės būti skirta neteisingai ir teisingai sumažintų pensijų kompensavimui. Kadangi pensijų mažinimas vykdytas neproporcingai, tai šią tvarką reikės keisti ir  daugiau įmokėjusiems į „Sodros“ sistemą bei dirbantiems pensininkas teks dar daugiau kompensuoti. Tai reikšmingai padidins valstybės įsipareigojimus. Tai gali sudaryti kelis milijardus litų ir priklausys nuo to, kada Lietuva realiai išsikapstys iš ekonominės ir finansinės krizės. Taigi, nekonstituciškas A.Kubiliaus Vyriausybės žingsnis kels labai rimtų problemų šalies biudžetui bent kelerius metus. Antra, dėl tokio KT sprendimo gali tekti dar labiau mažinti tieks pensijas, tiek biudžetininkų atlyginimus. Ši kartą jau proporcingai, nes reikės lėšų, kuriomis turės būti išspręsta neproporcingo mažinimo problema. Suprantama, kad KT nėra atsakingas už šias pasekmes. Jo funkcija aiškinti Konstituciją ir konstatuoti jos pažeidimo faktus.

Vis dėlto, kai kurios KT sprendimo formuluotės kelia ir pagrįstų kontroversijų. KT turėtų žinoti, kad ekonomikoje stebuklų nebūna ir Lietuvos biudžeto situacija per metus nepasikeis. Finansinės prognozės sudaromos bent keleriems metams į priekį. Jos Lietuvai bent kelerius metus nieko gero nežada. Kasmet skelbti ekonominį sunkmetį, kaip reikalauja KT sprendimas, tik vieneriems biudžetiniams metams nėra racionalu. Taip vėl būtų nepagrįstai kuriami lūkesčiai, kad pensijos ar atlyginimai tuoj padidės. Būtų suteikta plati dirva populistams kasmet kelti politinę suirutę, bandant kasmet „pagreitinti“ sunkmečio pabaigą. Be deficitinio biudžeto, dar yra ir  „Sodros“ skylės, valstybės skola, bedarbių skaičius. Kelis kartus padidėjusi valstybės skola ir toliau didėja. Visiškai neaišku, kada Lietuva galėtų būti laikoma išsikapsčiusi iš ypatingos padėties. Sunkmetis gali užsitęsti ir kelerius metus ar net dešimtmetį. Juolab, verta svarstyti ar tai kas atsitiko Lietuvoje apskritai gali būti vertinama kaip krizė. Ar tai tiesiog grįžimas į realią ekonominę (kartu ir biudžetinę) padėtį, po visų nepagrįstų lūkesčių ir burbulinės ekonomikos formavimo milžiniškų skolintų lėšų pagrindu. Tokiu atveju bet koks pensijų kompensavimas gali neatitikti Lietuvos ekonominių realijų, o biudžetininkų atlyginimų grąžinimas į prieškrizinį laikotarpį gali būti sunkiai įgyvendinamas.

Ypač didelę kontroversiją sukelia KT doktrina, susijusi su viešojo sektoriaus tarnautojų atlyginimais. KT nurodo ne tik tai, kas savaime suprantama (to nesuvokia tik premjeras A.Kubilius), kad atlyginimai sunkmečiu turi būti mažinami visiems proporcingai, bet ir tai, kad nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje buvę nustatyti ir mokami atlyginimai biudžetininkams. Ir dar pridedama, jog “…jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas, būtinas iki atlyginimų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti, teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo sumažinti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų, kuriems už darbą apmoka iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, atlyginimai, turi būti panaikintas”. Ar tik KT nenori pasakyti, kad jei valstybei pavyksta pasiskolinti lėšų, tai atlyginimai biudžetininkams turi būti iškart keliami? Tuomet A.Kubilius tai jau turėtų padaryti, nes pirmąjį šių metų ketvirtį biudžeto surinkimas viršytas, nors jame žiojėja kelių milijardų suplanuota skylė, finansuojama brangiomis paskolomis. Vargu ar šis momentas yra tinkamas biudžetininkų atlyginimų kėlimui.

Sunku sutikti su tuo, kad Konstitucija, turinčioje santarvės valstybėje įtvirtinimo tikslą, yra įtvirtintas beatodairiškas valstybės skolos auginimas vardan didesnių atlyginimų mokėjimo biudžetininkams. Toks argumentas šiek tiek kvepia ir pro doma sua.  KT teisėjų atlyginimai taip pat buvo sumažinti.

Galima abejoti ir tuo, kad tokia konstitucinio biudžetininkų atlyginimų reguliavimo tvarka yra solidari su šalies piliečiais, dirbančiais privačiose bendrovėse ar užsiimančiais verslu. Jų atlyginimai sumažėjo kelis kartus daugiau nei biudžetininkų. Bet niekam neateitų į galvą reikalauti juos padidinti, jei verslui kas nors skolintų. Ar KT kaip ir premjeras A.Kubilius pamiršo, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačia nuosavybe ir ar verslo nelaiko konstitucine vertybe ir yra linkęs verslo marinimo didesniais mokesčiais ir įpareigojimais valstybei sąskaita spręsti ekonomikos sunkmečio problemas? Ar taip nėra pažeidžiamas biudžetininkų ir verslo solidarumas vardan bendros Lietuvos valstybės gerovės? Neproporcingai sureikšminant pensininkų ir biudžetininkų sunkmečio problemas verslo bendruomenei gali būti pasiųstas neteisingas signalas. Duota suprasti, kad jis yra mažiau reikšmingas. Tokia pozicija vargu ar skatins lietuvių ir taip menką verslumą. Taip bus dar labiau sumažintos šalies finansinės galimybės, nuo kurių tiesiogiai priklauso valstybės gerovė.

Pasiklausius kai kurių mūsų politikų susidaro įspūdis, kad visas ekonomines šalies bėdas galima išspręsti pasitelkus teisines manipuliacijas: priimi įstatymą, kad krizės Lietuvoje nėra, ir šioji išsigandusi pasislepia. Skamba, žinoma, absurdiškai, bet kai kurie ant kiekvieno kampo tebeporina, esą krizė Lietuvoje prasidėjo 2008-ųjų gruodžio pabaigoje, kai Seimas, balsuodamas dėl biudžeto, kartu priėmė ir kai kurių mokesčių įstatymų pataisas, kurios neva ir sukėlusios krizę. O kai kurie politikai, regis, visai rimtai tuo tiki – esą 2008-aisiais iki Kalėdų jokio sunkmečio nebuvo, o po Kalėdų jis ir prasidėjęs.

Praėjusią savaitę šio mąstymo atstovai nutarė išbandyti savo teoriją praktiškai – patikėti Konstituciniam Teismui išsiaiškinti, ar nesant valstybės biudžete pinigų valstybės tarnautojų algoms, o “Sodros” biudžete – pinigų pensijoms mokėti, Seimas galėjęs sumažinti išmokų dydį. Tarsi Konstituciniam Teismui nutarus kitaip kažin kokiu būdu biudžete pagausėtų pinigų ir atsiratų iš ko vėl mokėti prieš rinkimus staiga padidintus atlyginimus ir pensijas. Žinoma, teoriškai tai būtų galima padaryti, jei Konstitucinio Teismo kieme stovėtų didelė pinigų spausdinimo mašina: priimi sprendimą, kad žmonėms pinigų reikia daugiau (o juk reikia!), atneši mašinos prievaizdui ir šis iškilmingai paleidžia agregatą.

Kai kuriose didelėse, turtingose ir didžiulę vidaus rinką turinčiose šalyse, kurių valiuta kone savaime yra vertybė, panašiai ir daroma – prireikus pinigų, valstybė paleidžia pinigų spausdinimo mašiną. Lietuvoje, deja, taip negalima – mūsų rinka maža, patys sau reikalingų prekių gaminame labai nedaug, tad verčiamės iš to, ką pagaminę sugebame parduoti į užsienį. Ūkiškai šnekant, gyvename iš to, ką uždirbame. Tad ir pensijas savo tėvams ir seneliams sugebame mokėti tik tokias, kokias jiems uždirbome ir kiek sumokėjome mokesčių.

Liūdna, bet šios paprastos tiesos – kad pensijų ir iš valstybės biudžeto išlaikomų darbuotojų atlyginimų dydis tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonomikos dydžio, o ne nuo kažkokio darbo stažo ar kvalifikacijos – žmonėms ligi šiol išaiškinti nesugebėta. Žmonės nuoširdžiai tiki užsidirbę konkrečių skaičiukų dydžio pensiją ir nesuvokia, kad pagal dabartinę “Sodros” sistemą nė vienas iš mūsų sau pensijos neužsidirbome ir neužsidirbame. Mes uždirbame pensijas savo tėvams, o mums pensijas uždirbs mūsų vaikai. Kuo jų bus daugiau ir kuo jų darbo našumas bus didesnis, tuo ir pensijos bus didesnės. O jeigu gimstamumas mažės taip, kaip dabar, o darbo našumas ir toliau sudarys vos trečdalį Europos Sąjungos vidurkio, joks Konstitucinis Teismas europinių pensijų nepriteis.