L.Guobužaitė

Su kuo lietuviui asocijuojasi Brazilija? Taip, iš mūsų perspektyvos vertinant, tai tolimas ir egzotiškas kraštas kitame Žemės pusrutulyje su atvirkštine metų laikų seka, didžiausia pasaulyje bioįvairove, sureligintu (populiarumo požiūriu) futbolu, spalvingais sambos karnavalais, karštais paplūdimiais ir šių metų Rio olimpiada.

Laura GUOBUŽAITĖ, Generalinė konsulė San Paule (Brazilija)

Vis dėlto Lietuvoje informacija apie Braziliją bei Lotynų Ameriką apskritai yra klišinė ir labai ribota. Tai šalis ir žemynas, vis dar esantys už lietuviškojo matymo lauko ribų. Ir visai be reikalo. Turime drąsiau išnaudoti galimybes, suprojektuojamas pastarųjų metų pasaulio ekonominės dinamikos, net jei tai ir nutolsta nuo mūsų prioritetinių krypčių bei priešakinių interesų linijos.

Brazilija, nepaisant pastaraisiais metais ištikusios ekonominės krizės, yra sparčiai besivystanti ir pagal apimtį devinta (iki krizės – septinta) ekonomika pasaulyje. Jos BVP sudaro 50 proc. visos Lotynų Amerikos produkto. Taip, tai šalis su savomis problemos. Bet kartu tai šalis, turinti nepaprastai didelį ekonominį potencialą.

Daug kas nustemba sužinoję, kad Brazilija nėra pigi šalis. Nepaisant to, tai smarkiai į vartojimą orientuota ekonomika. Rinka milžiniška – 204 mln. gyventojų – ir nuolat auganti. Iki 2020 m., kaip prognozuojama, Brazilija taps penkta didžiausia vartojimo rinka pasaulyje. Norėtųsi, kad Lietuvos verslas šį potencialą išnaudotų.

Nepaisant greitai ir lengvai neišsprendžiamų problemų gausos, prognozuojama, kad nuo kitų metų ekonomika kils, tad reikia nedelsti ir Brazilijos rinkai pasiūlyti lietuviškų prekių bei paslaugų jau dabar.

Nereikia mėginti apžioti visos Brazilijos. Geriau veikti pamatuotai ir kryptingai. Vien San Paulo mieste – 12 mln. rinka. Lyginant Brazilijos valstijų ekonominius rodiklius su pasauliniais, San Paulas užimtų 18 vietą pasaulio ekonomikų sąraše. Tad San Paulas Lietuvos verslui neabejotinai gali būti vartai į Brazilijos rinką.

Suprantu, kad mano padrąsinimai tarytum ignoruoja pastaraisiais metais gerokai subjurusį Brazilijos ekonomikos paveikslą – gilią recesiją, iš kurios brendant valstybei dar prireiks nemažai pastangų. Vis dėlto ryžtingai teisėsaugos sprendžiamos korupcijos bylos ir su tuo susiję politinio bei valdžios sluoksnio valymai pamažu veda į tai, kad situacija šalyje, taip pat ir ekonominė, stabilizuojasi. Nepaisant greitai ir lengvai neišsprendžiamų problemų gausos, prognozuojama, kad nuo kitų metų ekonomika kils, tad reikia nedelsti ir Brazilijos rinkai pasiūlyti lietuviškų prekių bei paslaugų jau dabar. Milijoninė vartojimo rinka, nors ir patyrusi nemalonią turbulenciją, išliko labai gyvybinga.

Brazilija įsitvirtina kaip viena didžiausių maisto produktų, gėrimų, drabužių, medicinos, grožio ir kūno priežiūros priemonių vartojimo rinkų pasaulyje. Ypač brazilai „išalkę“ naujų ir aukštųjų technologijų.

Žiemos brazilams nepardavinėkime – tikėtina, nepirks. Tačiau kuo juos sudominti ir patraukti be to – tikrai turime. Pirmiausia – palyginti aukštus kokybės standartus ir konkurencingą kainą (nepamirškite – tai brangi šalis). Taip pat lyginant prekybos centrų asortimentą ten ir čia akivaizdu, kad tokio dydžio rinkai, kaip Brazilija, vis dar trūksta prekių pasiūlos įvairovės.

Verslo bendruomenėse dažnai girdžiu – patrauklu, bet sudėtinga. Sutinku. Tačiau nėra neįmanoma. Asimetrija tarp valstybių neretai suteikia tiek vienai, tiek kitai pusei akivaizdžių individualių privalumų viena kitos atžvilgiu. Tad skirtumai neturėtų gąsdinti, norėčiau – kad įkvėptų. Kol kas nesame labai ryžtingi, todėl šiek tiek su šia rinka jau vėluojame.

Džiaugiuosi įgyvendinta iniciatyva suburti neformalų verslo klubą Brazilijoje – „Amigos da Lituania“ („Lietuvos draugai“). Jis atviras įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistams Brazilijoje, turintiems ryšių su Lietuva ar dar tik besidomintiems galimybe tokių ryšių turėti ateityje. Klubas vertingas pirmiausia kontaktais ir būtent šiuo požiūriu jis turėtų palengvinti Lietuvos verslo kelią į Braziliją. Be kita ko, sulaukę daug susidomėjimo bei palaikymo šį formatą aktyviai vystysime ir kuo plačiau pritaikysime efektyviam Lietuvos ir Brazilijos ryšių plėtojimui bei gilinimui. Lietuvos pusei šiuo atveju svarbu žinoti, kad Brazilijoje Lietuvos draugų ratas suburtas ir yra gyvybingas.

Draugai, draugystė, atvirumas nėra atsitiktinai mano vartojamos kategorijos. Tai kyla iš brazilų pasaulėžiūros bei mentaliteto ir yra vienas maloniausių mano patyrimų šioje šalyje. Brazilai – išskirtinė tauta savo pagarba kitoms tautoms ir skirtumams apskritai. Netrukus San Paulo centre kaip ir kasmet bus galima išvysti du Kalėdų Senelius – baltaodį ir juodaodį. Ši tolerancija, sklindanti iš žmonių, nepaisant tikėjimo, rasės, kultūrinių ar socialinių skirtumų, yra labai dėkingas veiksnys mezgant dalykinę draugystę su šia šalimi.

Brazilas kiekvieną pasitiks išskėstomis rankomis. Tačiau ar daug žadantis pirmas kontaktas peraugs į tęstinius ir ilgalaikius ryšius, priklausys ir nuo antrosios pusės. Lietuviai darbštūs ir atsakingi. Tai mums įaugę į kraują. Todėl mūsų verslininkais pasitikiu ir kviečiu – į Braziliją.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Vienas iškiliausių šių dienų lietuvių kilmės verslininkų pasaulyje – 2500 darbuotojų turinčios IT bendrovės „Asyst International“ įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos garbės konsulas Brazilijoje Francisco Ricardo Blagevitchius (buvęs Blaževičius) gimė ne Lietuvoje ir lietuviškai nekalba, bet apie mūsų šalį ir savo lietuviškas šaknis kalba su retai regimu pasididžiavimu.

Lietuvos garbės konsulų suvažiavime Vilniuje dalyvavęs 46 metų Francisco Ricardo Blagevitchius į susitikimą su „Veido“ žurnalistais atsinešė specialiai iš Brazilijos atsigabentą milžinišką šūsnį jo lietuvišką kilmę įrodančių dokumentų. Rodydamas pageltusius savo lietuvių senelių Prano Blaževičiaus ir Malvinos Zazrinskaitės, tarpukariu emigravusių į Braziliją, pasus, senuosius jų tėviškės Utenos apskrityje žemėlapius, savo genealoginį medį ir kitus kone šimto metų senumo dokumentus, dvigubą Lietuvos ir Brazilijos pilietybę turintis žymus verslininkas ne kartą pabrėžė, kad jam visa tai – neįkainojami dalykai.

IT priežiūros paslaugas tokioms įmonėms, kaip „Johnson&Johnson“, „Toyota“ ar IBM, teikiančios bendrovės vadovas F.R.Blagevitchius, nebijodamas pasirodyti sentimentalus, parodo ir tarp dokumentų saugomus sudžiovintus gėlių, kurias nuskynė vaikščiodamas po savo senelių kaimus, žiedus.

F.R.B.: Gauti šiuos beveik šimtą įvairių dokumentų, tarp jų – ir mano senelių gimimo liudijimus, man kainavo apie 500 JAV dolerių. Tai yra nulis. Gavau net tokius dokumentus, kad mano protėviai buvo nesumokėję kažkokių mokesčių, – juokiasi pašnekovas. – Kai 2009 m. gavau Lietuvos Respublikos pasą, apsiverkiau iš džiaugsmo.

VEIDAS: Gimėte ir gyvenate toli nuo Lietuvos, Brazilijos didžiausiame mieste San Paule, esate klestintis verslininkas iš visai kito pasaulio. Nepaisant to, labai didžiuojatės savo lietuviška kilme, surinkote visus dokumentus apie savo protėvius ir abu su sūnumi gavote Lietuvos pilietybę. Per pastaruosius keletą metų mūsų šalyje lankotės jau aštuntą kartą. Ar jūsų paties tai nestebina?

F.R.B.: Aš iš tikrųjų labai didžiuojuosi, kad mano venomis teka lietuviškas kraujas, ir pasakysiu kodėl. Nuoširdžiai manau, kad mano protėviai buvo tikri didvyriai. Maždaug prieš šimtą metų išvykti iš Lietuvos į Braziliją prilygo beprotybei. Mano seneliai čia, Lietuvoje, paliko viską, ką turėjo, išvyko be pinigų į visišką nežinią. Tai buvo kelionė į vieną pusę, nes jie žinojo, kad niekada nebegrįš. O vien tam, kad pasiektų Braziliją, prireikė maždaug keturiasdešimties dienų. Palyginti su dabartiniais laikais, tai tarsi išvykti iš Lietuvos į Mėnulį.

Po Pirmojo pasaulinio karo padėtis Lietuvoje buvo įtempta. Trūko darbo, čia gyventi buvo paprasčiausiai nesaugu. Mano senelis išvyko vienas, o močiutė, kuriai tada tebuvo aštuoniolika metų, emigravo su visa šeima – tėvais ir dar šešiais broliais bei seserimis. Jie troško geresnio gyvenimo, norėjo išsaugoti šeimą gyvą, dirbti ir užsidirbti.

Šiandien turiu IT kompaniją, kurios pagrindinė būstinė yra Brazilijoje, taip pat veikia skyriai Argentinoje, Čilėje, Jungtinėje Karalystėje, ir manęs dažnai klausia, su kokiais sunkumais susiduriu plėtodamas verslą. Lengva nebuvo, nes verslą kūrėme nuo nulio, be pinigų, ir tik savo sunkiu darbu išaugome iki 2,5 tūkst. darbuotojų turinčios įmonės. Mūsų verslas šiandien – teikti įmonėms visapusišką IT priežiūrą.

Vis dėlto aš visada atsakau, kad viskas, kad ir ką daryčiau, man yra paprasta, palyginti su tuo, ką teko patirti į Braziliją išvykti nusprendusiems mano seneliams.

VEIDAS: Jūsų seneliai susitiko ir susituokė jau Brazilijoje?

F.R.B.: Taip. Atvykęs į Braziliją mano senelis P.Blaževičius netoli San Paulo dirbo ūkininku, močiutė su šeima taip pat įsikūrė toje vietovėje. Ten jie ir sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus – mano tėvo. Taigi mano tėvas yra lietuvis, o motina – italų kilmės brazilė. Mano tėvas iš pradžių kalbėjo lietuviškai, bet po vedybų kalbą pamažu užmiršo. Kai gimiau, lietuvių kalbos manęs jau nemokė.

VEIDAS: Jūs ir atrodote labiau kaip lietuvis nei brazilas. Ar aplinkiniams dažnai kyla klausimų, kokios jūs tautybės?

F.R.B.: Vaikščiodamas Lietuvos gatvėmis matau daugybę į save panašių žmonių, lyg savo brolių. Kai prieš mane paskiriant Lietuvos garbės konsulu Brazilijoje dalyvavau pokalbyje su diplomatu, dabartiniu Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje Oskaru Jusiu, vieni pirmųjų jo ištartų žodžių buvo tokie: „Ei, tu atrodai kaip mano brolis.“ Aš iš tiesų nesu panašus į tipišką brazilą. Skiriasi odos, akių, plaukų spalva. Bet Brazilijoje susimaišę daugybė kultūrų, tad tai nieko pernelyg nestebina.

VEIDAS: Kaip tapote Lietuvos garbės konsulu Brazilijoje?

F.R.B.: 2006 m. pabaigoje man pranešė, kad tuometį Lietuvos garbės konsulą Brazilijoje Joną Valavičių ištiko širdies smūgis ir bus renkamas naujas konsulas. Man pasiūlyta tapti vienu iš penkių kandidatų. Oficialaus pokalbio su manimi atvyko keli diplomatai iš Lietuvos: O.Jusys ir Vaidotas Verba. Iš karto pareiškiau, kad galiu pasakyti apie save tris blogus dalykus bei 31 gerą idėją, kaip garsinti Lietuvą Brazilijoje be pinigų. Tie trys blogi dalykai tada buvo tokie: aš niekada nesilankiau Lietuvoje, nekalbu lietuviškai ir nežinau Lietuvos valstybės himno. „Ar vis dar norite tęsti su manimi pokalbį?“ – paklausiau, o diplomatai paprašė papasakoti tą 31 gerąją idėją… Tai buvo puikus pokalbis, trukęs net šešias valandas. Beje, iš karto po jo išskubėjau į ligoninę, kurioje netrukus gimė mūsų su žmona sūnus.

VEIDAS: Ar greitai buvote paskirtas garbės konsulu?

F.R.B.: Tą pačią dieną (juokiasi).

VEIDAS: Pasidalykite bent keletu savo idėjų. Kuo, jūsų nuomone, Lietuva, maža ir neturtinga Europos šalis, gali nustebinti pasaulį?

F.R.B.: Jei kalbėsime apie orą, kartais jis mane nuteikia gana pesimistiškai, bet apskritai Lietuva yra nuostabi šalis. Ji turi savo dvasią, žmonės čia fantastiški. Tačiau girdėjau tyrimo duomenis, kad net 44 proc. europiečių iš tikrųjų nežino, kur Lietuva yra.

Per garbės konsulų suvažiavimą Vilniuje pasakiau jūsų Turizmo departamento vadovei: jūs turite auksą savo rankose. Kalbu apie Šiluvą, kurioje prieš keletą metų buvo minimas Mergelės Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejus. Tai nuostabi vieta, kurioje pirmą kartą visoje Europoje apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Seniau nei Fatimoje, seniau nei Lurde. Dabartiniai jūsų turizmo rodikliai puikūs, bet jei norite sulaukti daugiau turistų – išnaudokite tai, pagalvokite, kaip pritraukti čia piligrimų iš viso pasaulio. Kodėl gi piligrimai, kasmet plūstantys į Fatimą Portugalijoje, negalėtų atvykti ir į Lietuvą?

Lietuva turi daug puikių dalykų: nuostabią gamtą, parkus, puikų maistą, folklorinę muziką. Čia, Vilniuje, matome daugybę pastatų, kurie skaičiuoja penkis šimtus ir daugiau metų, o, pavyzdžiui, Amerikoje tokia istorija gali pasigirti retas miestas.

Prisipažinsiu, kad vakar naktį Vilniuje patyriau vieną nuostabiausių potyrių savo gyvenime: kartu su draugu, Lietuvos ambasadoriumi Bulgarijoje, apsilankėme žymaus jūsų tapytojo Sigito Staniūno dirbtuvėse. Nuo aštuntos ryto iki devintos vakaro dirbome, o po to nuėjome pas šį dailininką ir išėjome tik apie pirmą valandą nakties! Šio menininko, tikro genijaus, dirbtuvės yra penkių šimtų metų senumo pastate Senamiestyje, jose lankėsi tokie žymūs žmonės, kaip Stingas ar Kenny G, jo darbų turi Hillary Clinton. Tai nepaprastai talentingas menininkas, itin spalvinga asmenybė, bet jis, kaip aš jam ir pačiam sakiau, turi vadybos problemų. Beje, S.Staniūnas netrukus surengs savo parodą Brazilijoje. Tad jei norite pritraukti daugiau turistų, išnaudokite tai.

Turite tris milijonus gyventojų, bet galbūt dar du milijonai lietuvių kilmės žmonių gyvena užsienyje. Vien Brazilijoje turime apie 300 tūkst. lietuvių kilmės gyventojų. Atkurkite ryšius su jais, paskatinkite atvykti į Lietuvą. Apskritai Lietuva dar tik dvidešimt dvejus metus yra nepriklausoma, tad manau, kad diena po dienos jums vis geriau sekasi garsinti savo šalį. Šiuo požiūriu tikrai daug duos ir Lietuvos pirmininkavimas ES 2013-aisiais.

VEIDAS: Gal turite pasiūlymų Lietuvos valdžiai, kaip būtų galima spręsti šalies ekonomikos problemas?

F.R.B.: Manau, Lietuvos vyriausybė per šią krizę tvarkėsi gerai. Palyginti su tokiomis šalimis, kaip Graikija, Ispanija, Portugalija ar Italija, jūs atrodote neblogai. Susidaro įspūdis, kad gerai atlikote namų darbus ir todėl dabar atsigaunate sparčiau nei kitos šalys.

Kai lankausi Londone ir apsistoju savo mėgstamame viešbutyje, matau nemažai jame dirbančių lietuvių. Tai jauni išsilavinę žmonės. Apmaudu, kad jiems tenka dirbti nekvalifikuotą darbą. Brazilija taip pat patyrė didelę emigraciją, ir dabar, kai šalis atsigauna, daugybė emigrantų grįžta. Manau, tai laukia ir Lietuvos.

VEIDAS: Lietuvius emigruoti skatina nedarbas ir brangus pragyvenimas. Dauguma gyventojų didžiąją dalį pajamų išleidžia maistui, būstui išlaikyti, transportui. O kokį įspūdį jums padarė lietuviškos kainos?

F.R.B. Apie didžiules šildymo kainas Lietuvoje aš girdėjau. Bet, patikėkite, Brazilijoje kainos – dar beprotiškesnės. Esu tikras, kad toks pat automobilis Brazilijoje kainuotų dvigubai brangiau nei Lietuvoje. O, pavyzdžiui, norint pavakarieniauti gerame restorane Brazilijoje reikia turėti mažiausiai šimtą dolerių asmeniui. Nekilnojamasis turtas pas mus irgi kur kas brangesnis.

VEIDAS: Ar turite verslo planų Lietuvoje?

F.R.B.: Prieš trejus metus bandėme ateiti į Lietuvą, bet, deja, nesėkmingai. Galbūt metas buvo netinkamas. Apie tai ir toliau galvojame, tokios galimybės neatmetu. Na, o kol kas, manau, jūsų IT specialistai, kurie yra labai kvalifikuoti ir puikiai kalba angliškai, galėtų pasitarnauti mūsų neseniai įkurtam filialui Jungtinėje Karalystėje.

"Veido" archyvas

Nuolat didėjančios Lietuvos emigrantų bendruomenės reikalauja vis daugiau diplomatinių mūsų šalies atstovybių paslaugų, todėl, nepaisant vis dar galiojančio taupymo režimo, Užsienio reikalų ministerija (URM) didina darbuotojų skaičių kai kuriuose darbu itin apkrautuose Lietuvos ambasadų konsuliniuose padaliniuose.

Pasak URM atstovo Mindaugo Lašo, 2009 m. dėl taupymo priemonių konsulinių pareigūnų skaičius Lietuvos ambasadose ir konsulatuose buvo sumažintas 23 darbuotojais. Tačiau po šią vasarą įvyksiančios kasmetinės diplomatų rotacijos konsulinių darbuotojų skaičius atstovybėse padidės 10 žmonių.

Dėl augančio aptarnaujamų Lietuvos piliečių skaičiaus papildomi darbuotojai šiemet yra siunčiami į ambasadas Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje ir į Konsulatą Ispanijos mieste Valensijoje. Dėl padidėjusių vizų išdavimo užsienio šalių piliečiams srautų stiprinamos konsulinių padalinių pajėgos Kazachstane, Moldovoje ir Kaliningrade.

URM duomenimis, į Lietuvos diplomatus užsienyje gyvenantys tautiečiai dažniausiai kreipiasi norėdami oficialiai deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos. Antroji priežastis – būtinybė pasikeisti pasą; toliau rikiuojasi prievolė pranešti apie santuoką ar ištuoką ir vaikų gimimą; gauti Lietuvos pilietybę savo vaikams; surašyti įgaliojimą arba gauti notarišką parašo arba dokumento kopijos patvirtinimą; gauti asmens grįžimo pažymėjimą vietoje prarasto kelionės dokumento; gauti pažymą apie šeimos padėtį, kuri reikalinga santuokai užsienyje; gauti pažymą vietoj prarasto vairuotojo pažymėjimo arba transporto priemonės registracijos pažymėjimo.

Tautiečių aptarnavimas – daug kruopštumo reikalaujantis ir nelabai įdomus diplomatinis darbas, net nežadantis tokių gėrybių, apie kokias tauta sužinojo 2003 m. kilus vadinamajam konsulų skandalui, kai į viešumą iškilo faktai apie nelegalų vizų verslą Lietuvos ambasadose sukusius diplomatus. Tačiau ir darbas su tautiečiais kartais baigiasi nuobaudomis – tokių prieš dešimtmetį sulaukė tuomet konsulinį darbą Ispanijos sostinėje Madride dirbantys diplomatai, dėl kurių aplaidumo į laisvę buvo paleistas Lietuvos teisėsaugininkų ilgai ieškotas ir ispanų kolegų sulaikytas nusikaltėlis Audrius Lazauskas.

Per ekonominį sunkmetį Lietuvos garbės konsulų aktyvus ir iniciatyvus darbas yra didelė pagalba Lietuvai, teigia šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

“Jums (konsulams – BNS) nėra paslaptis, jog dėl ekonominio sunkmečio mums teko sumažinti kai kurių ambasadų personalą. Tačiau džiaugiuosi, jog turime jus – savanorius Lietuvos draugus, pasiryžusius siekti, kad nenukentėtų Lietuvos valstybės ir lietuvių, gyvenančių užsienyje, interesai. Kiekvieno jūsų asmeninė iniciatyva, aktyvumas yra labai svarbūs ir reikšmingi”, – trečiadienį atidarydama ketvirtąjį Lietuvos garbės konsulų suvažiavimą pabrėžė prezidentė.

Pasak šalies vadovės, partneriai užsienyje dažnai pirmiausia iš garbės konsulų sužino verslo ir investicijų galimybes Lietuvoje.

“Daugeliui jūsų, nors ir neturintiems lietuviškų šaknų, tenka bendrauti su lietuviais ir jų organizacijomis jūsų šalyse. Esu dėkinga už jūsų pastangas ir paramą mūsų tautiečiams, neabejoju, jog ir toliau vaisingai prisidėsite prie lietuvių ir kitų šalių kultūrinių ryšių stiprinimo, kurie padės ir išsaugoti lietuvybę atokiausiuose pasaulio kampeliuose”, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Prezidentė pabrėžė, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog garbės konsulų yra 166, o Lietuvos ambasadų – šiek tiek daugiau nei 40, garbės konsulai daug plačiau atstovauja Lietuvą, taigi gali patarti užsienio valstybėse reziduojantiems Lietuvos diplomatams.