Valstybinių įmonių valdybos nariais tapę aukščiausio lygio vadovai mato būdų, kaip padidinti šių įmonių veiklos efektyvumą ir pelningumą.

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) kapitalo grąža siekia tik apie procentą, kai privačių įmonių metinė kapitalo grąža sukasi apie 9 proc. Siekiant padidinti VVĮ grąžą akcininkui – Lietuvos žmonėms, pasitelkti ir aukščiausio lygio vadovai bei ekspertai iš privataus verslo. Kol kas daugiausiai šioje srityje pažengė energetikos sektorius, nes prieš penketą mėnesių keturiolika nepriklausomų narių papildė keturiolikos VVĮ valdybas. Iš Ūkio ministerijai pavaldžių įmonių nepriklausomi valdybos nariai dirba tik bendrovės „Litexpo“ valdyboje, o iš Susisiekimo ministerijos kuruojamų įmonių – „Lietuvos jūrų laivininkystėje“. Kaip informavo susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas, šiuo metu svarstomos nepriklausomų narių kandidatūros ir į “Smiltynės perkėlos”, “Lietuvos geležinkelių”, “Lietuvos pašto”, LRTC valdybas ar stebėtojų tarybas.
Ūkio viceministras Adomas Audickas tvirtino, kad iki rudens visose VVĮ valdybose turėtų atsirasti trečdalis nepriklausomų narių, nes tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą tikimasi patvirtinti per mėnesį. Tiesa, ši tvarka galios tik uždarosioms akcinėms bendrovėms ir akcinėms bendrovėms, bet ne valstybės įmonėms.
Tikimasi, kad nepriklausomi nariai padidins valstybinių įmonių skaidrumą, orientaciją į efektyvumą, įneš naujo požiūrio ir užtikrins veiklos tęstinumą, nes šie nariai nepriklausys nuo politinių vėjų. „Veidas“ teiravosi, kokį įspūdį apie valstybinių įmonių veiklą susidarė pirmieji nepriklausomi valdybos nariai ir kokių būdų padidinti šių įmonių pelningumą ir veiklos efektyvumą jie matytų.

Pataria orientuotis į komercinę pusę

Dažnas naujas valdybos narys „Veidui“ tvirtino, kad pirmasis įspūdis buvo geresnis negu tikėjosi, o įmonėms patarė labiau orientuotis į finansinius rezultatus ir komercinę pusę.
„Finansine ir veiklos prasme įmonės rezultatai nebuvo blogi, bet matėsi nemažai galimybių didinti veiklos efektyvumą. Įmonės turtas, tame tarpe ir visi pastatai, pakankamai didelis ir pagrindinė problema – turto panaudojimo apsukos“, – kad valdybai tikrai yra ką veikti įsitikinęs vienas iš nepriklausomų „Litexpo“ valdybos narių, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris Darius Dulskis.
Ekspertai iš privataus sektoriaus atkreipė dėmesį, kad palyginti su situacija prieš 5-7 metus įmonės „Litexpo“ apyvarta nukritusi tiek dėl natūralių rinkos dėsnių, tiek dėl neatkreipto dėmesio į pasikeitusias aplinkybes – laiku nepradėta ieškoti naujų veiklos krypčių, o dabartinės veiklos sritys neužtikrina efektyvaus turimo turto panaudojimo. Į parodų ir konferencijų centro „Litexpo“ valdybą atėjus nepriklausomiems nariams, įmonėje parengta ilgalaikė strategija. D.Dulskis užsiminė kad planuojama didinti turto panaudojimo apsukas ir pildyti portfelį naujomis paslaugomis, nes ir Europoje parodų organizavimo veiklos skaičiai nėra džiuginantys.
„Veiklos efektyvumui didinti yra ir greitų vaistų. Palyginus renginių ir parodų organizavimo veiklą pagal finansinius rodiklius ir žmonių skaičių su analogiškais užsienio pavyzdžiais, man asmeniškai susidarė įspūdis, kad įmonėje dirba per daug žmonių“, – sakė D.Dulskis, priminęs apie kai kurių paslaugų pirkimo galimybę iš išorės. Šiuo metu „Litexpo“ dirba per šimtą darbuotojų.
Komentuodamas mažesnį valstybinių įmonių darbo efektyvumą investicinės bankininkystės „Prime Investment“ direktorius Darius Saikevičius pabrėžė, kad tai dažnu atveju lemia ir valdymo trūkumai – derėtų atkreipti dėmesį į komercijos ir finansų valdymo sritis, nes valstybinėms įmonėms neretai trūksta privačiam kapitalui būdingo greičio, lankstumo, verslininkiškumo.
VVĮ “Tetas” valdybą papildžiusi žemės ūkio technikos atsarginėmis dalimis prekiaujančios bendrovės „Konekesko Lietuva“ generalinė direktorė Lina Morkūnaitė taip pat norėtų didesnio susikoncentravimo į finansinį rezultatą. „Nelabai akcentuojamas pelnas ar pridėtinė vertė, akcentuojami kiti dalykai, kurie sunkiai išmatuojami. Manau, turėtų būti nustatyti aiškūs ir pamatuojami finansiniai tikslai – ko siekiame, kada norime pasiekti, kas atsakingas. Reikėtų didesnės kontrolės – griežtai sekti, ar įvykdyti tikslai, kodėl neįvykdyti. Tie tikslai yra, bet jie labai keičiasi, todėl man norėjosi sustyguoti planavimo procesą“, – pastabomis dalijosi vadovė.
L.Morkūnaitės taip pat mano, kad 400 darbuotojų turinčioje įmonėje reikėtų didesnį dėmesį skirti personalo valdymui, nes darbuotojų pasitenkinimo tyrimo rezultatai „Tetas“ bendrovėje yra šiek tiek mažesni nei kitose įmonėse.
Tuo tarpu prieš pusantrų metų įkurtos VVĮ „Technologijų ir inovacijų centras“ kompanijos, kurios misija – nešti inovacijas ir technologijas į visą energetikos sektorių, naujasis valdybos narys, „MarkMonitor“ vadovas Aurimas Bakas mano, kad šiai įmonei reikėtų sukonkretinti inovacijos apibrėžimą – pabandyti pakankamai plačią misiją nuleisti iki darbinio lygmens ir sugalvoti, kokie projektai ir produktai yra inovacijos bei suprasti, ką įmonė nori padaryti. Kitas A.Bako siekis – į įmonę atnešti daugiau pardavėjo požiūrio.

Turi laviruoti tarp pelno siekimo ir socialinės misijos

„Investuok Lietuvoje“ analitikė Laura Genytė apžvelgdama Ūkio ministerijos parengtą ataskaitą tvirtina, kad pagal grąžą akcininkui geriausius rodiklius pernai parodė transporto sektoriaus įmonės – šio sektoriaus grąža išaugo nuo 1,6 iki 4,2 proc., tačiau tebėra daugiau nei dvigubai mažesnė už privataus sektoriaus įmonių generuojamą vidutinę grąžą. Pirmą kartą po ilgos pertraukos pelningai dirbo „Lietuvos paštas“, 10 mln. Lt nuostolį pakeitęs pelnu, gerėjo „Lietuvos geležinkelių“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rezultatai. O geriausiai atrodė „Klaipėdos nafta“, kuri padidino pardavimo pajamas ir daugiau nei du kartus sumažinusi veiklos sąnaudas, pasiekė 9,6 proc. grąžą.
Tikriausiai dėl šios priežasties bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ generaliniam direktoriui Mindaugui Jusiui, prisijungusiam prie „Klaipėdos naftos“ valdybos darbo, gerą įspūdį paliko stipri, kompetetinga, į rezultatus orientuota vadovų komanda. M.Jusius į “Klaipėdos naftos” valdybą atėjo norėdamas padėti sustiprinti komercinę pusę, pagelbėti dirbti efektyviau ir uždirbti daugiau pelno veikiant rinkos sąlygomis. „Mano tikslas – atnešant į valdybą nepriklausomą požiūrį atrasti geresnį balansą tarp strateginių projektų ir komercinės veiklos, taip pat investicijų prioritetų nustatymo klausimais“, – tvirtino M.Jusius.
Beje, penketą mėnesių dirbantys nepriklausomi nariai įžvelgia kelis esminius skirtumus tarp privačių ir valstybinių įmonių. L.Morkūnaitei įstrigo „Tetas“ įmonėje išryškėjęs absoliutus delegavimas, kontrolė, labai didelis biurokratizmas ir susitelkimas į dokumentų ruošimą. „Kita vertus, valstybinei įmonei to reikia, nes tenka atsiskaityti už kiekvieną sprendimą. Tik gali būti, kad tai užima per daug laiko“, – svarsto L.Morkūnaitė.
O M.Jusius atkreipia dėmesį, kad pagrindinis valstybinės įmonės skirtumas nuo privačios įmonės – ji turi daugiau užduočių. VVĮ ne tik siekia pelno, bet ir vykdo socialines funkcijas bei valstybės strateginius tikslus. „Manau, kad tai daug sudėtingiau ir reikia daug daugiau dėmesio skirti prioritetų nustatymams. Kriterijus, pagal kurį reikėtų vertinti valstybinės įmonės sėkmę, turėtų būti ne vien pelnas“, – įsitikinęs M.Jusius, pridūręs, kad svarbu atskirti įmonės komercinę veiklą ir jos rezultatus lyginti su tokio pat profilio privačiomis įmonėmis.
D.Saikevičius atkreipia dėmesį į dar vieną skirtumą – nemaža dalimi neefektyvų valdymą valstybinėse įmonėse lemia ir neatskirtos kompetencijos tarp valstybinės įmonės vadovų ir valstybės institucijų. „Dažnai papūtus naujiems politiniams vėjams valstybines įmones kuruojančiose ministerijose keičiasi ir valstybinių įmonių kursas, o neretai ir patys vadovai. Tokiu būdu į valstybines įmones perkeliamas politinis ciklas, o strategija tampa viena – išgyventi iki rinkimų. Tuo tarpu privačiame versle, strateginio planavimo masteliai kiti, viską lemia verslo logika ir ekonominiai ciklai“, – pabrėžia D.Saikevičius.
Pritardama šiai problemai pasaulinės medicininės kompanijos „Baxter Lithuania“ verslo padalinio vadovė trims Baltijos šalims Sonata Matulevičienė, prisijungusi prie „Lietuvos energijos“ valdybos, mano, kad išvengti politizavimo ir užtikrinti pradėtų gerų darbų tęstinumą padėtų daugiau nepriklausomų narių valdyboje ir nepriklausomas valdybos pirmininkas.

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) skaičiais

2011 m. VVĮ pajamos augo 7 proc. – iki 6,85 mlrd. Lt
Pernai VVĮ iš tipinės veiklos uždirbo 183 mln. Lt pelno, o 2010-aisiais patyrė 2,3 mln. Lt nuostolio.

20 didžiausių valstybės valdomų įmonių prarado apie 70 mln. Lt „Snore“ laikytų lėšų.

VVĮ kapitalo grąža – 1 proc. Geriausius rodiklius parodė transporto sektoriaus įmonės – šio sektoriaus grąža išaugo nuo 1,6 iki 4,2 proc.

Už 2011 m. dividendų valstybei numatoma išmokėti virš 580 mln. Lt – beveik 7 kartus daugiau nei 2010 m.

2011 m. didėjo transporto sektoriaus įmonių veiklos efektyvumas. Mažesni pokyčiai pastebimi miškininkystės sektoriuje.