Pernai tyrimą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad nuo 2008 iki 2010 metų pradžios ministerijos, pirkdamos tyrimus, konsultavimo ir teisines paslaugas, išleido apie 70 mln. litų.

Didžiausiomis išlaidautojomis įvardytos Ūkio, Finansų, Susisiekimo, Energetikos ir Aplinkos ministerijos, penktadienį rašo dienraščiai “Kauno diena” ir “Vilniaus diena”.

Auditoriams pagrūmojus, kad ministerijos vėjais leidžia pinigus už darbus, kuriuos turėtų atlikti valstybės tarnautojai, išlaidos buvo staiga sumažintos.

Ministerijos neskaičiuoja, kiek studijoms, tyrimams, konsultacijoms ir teisinėms paslaugoms pirkti išleido jų kontroliuojamos įmonės, įstaigos ir organizacijos, o čia sumos – kur kas didesnės.

Viena iš Susisiekimo ministerijos valdomų bendrovių “Lietuvos geležinkeliai” per devynis praėjusių metų mėnesius išleido 3 mln. litų, o 2009-aisiais – 5,8 mln. litų.

Dvi iš 35 Ūkio ministerijai pavaldžių viešųjų įstaigų “Eksportuojančioji Lietuva” ir “Investuok Lietuvoje” teisininkams ir konsultacijoms pernai išleido per 1,5 mln. litų.

Už pusantrų metų Lietuvą būsimos atominės elektrinės projekte konsultavusiam Didžiosios Britanijos investicijų bankui “N M Rothschild & Sons” už paslaugas sumokėta 1,5 mln. eurų (beveik 5,2 mln. litų). Tiesa, nė vienos ministerijos paslaugų pirkimo sąrašuose šių konsultacijų nėra.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad susiformavo ydinga teisės aktų projektų rengimo praktika. Juos dažnai rengia ne valstybės tarnautojai, o samdomi advokatai ir kiti privatūs asmenys. Tokia praktika dažniausia Aplinkos, Ūkio ir Energetikos ministerijose.

Pagal neaiškius principus formuojamos darbo grupės įstatymų projektams rengti, nes nėra reglamentuoti kriterijai, pagal kuriuos į tokias grupes atrenkami verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai ir kiti asmenys.

Ne visada taupiai ir rezultatyviai perkami tyrimai. Jų pirkimas ne koordinuojamas, todėl neišnaudojamos visos galimybės pasinaudoti jau nupirktų tyrimų rezultatais. Tyrimus perkančios institucijos ne visada pagrįstai juos įvardija moksliniais tyrimais ir netaiko Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.

Auditorių nuomone, valstybės institucijos neretai nesant būtinybei samdo advokatus atstovauti jų interesams teismuose. Pavyzdžiui, Aplinkos projektų valdymo agentūra per trejus metus už teisines paslaugas sumokėjo 322 tūkst. litų. Auditorių skaičiavimu, už tas lėšas papildomai įsteigus dar dvi teisininkų pareigybes, būtų sutaupyta valstybės biudžeto lėšų, be to, būtų kaupiama funkcijoms atlikti reikalinga patirtis.

Valstybės kontrolė, išanalizavusi valdžios sektoriaus sutartis su konsultantais, taip pat konstatavo, kad piktnaudžiaujama mokslinių tyrimų vardu, nes užsakant juos ne reikia skelbti viešojo konkurso – pakanka sudaryti sutarti su paslaugos teikėju ir ją patvirtinti abi šalis tenkinančia kaina