BFL

Dovaidas PABIRŽIS

Europai nesėkmingai tvarkantis su pabėgėlių krize, susirūpinta ne tik išorinių, bet ir vidinių Bendrijos sienų apsauga. Atskiros šalys narės atsitveria savo teritoriją, mėgindamos išvengti ne tik migrantų ir pabėgėlių srautų, bet ir galimos terorizmo grėsmės. Tokia padėtis kelia pagrįstų abejonių dėl Šengeno erdvės ateities.

Lietuva šiuo metu saugo apie 10 proc. išorinės Europos Sąjungos sausumos sienos. „Šie 1070 kilometrų yra nuolatinis mūsų galvos skausmas. Suprantame, kad čia prasideda ir baigiasi ES. Mus, kaip nedidelę valstybę, kurios daugiau nei pusė sienų yra išorės, tai tikrai užgrūdina“, – sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas gen. Renatas Požėla (42 m.).

Apie šių dienų Lietuvos ir ES sienų apsaugos iššūkius – „Veido“ pokalbis su juo.

– Europą sukrėtė dar vienas baisus teroro išpuolis – sprogdinimai Briuselio oro uoste ir metro stotyje. Iki šiol nesėkmingai bandoma tvarkytis su pabėgėlių ir migrantų krize. Kaip vertinate bendrą ES ir Lietuvos saugumo lygį šiandien?

– Vienas iš valstybingumo požymių yra labai griežtai apibrėžta valstybės teritorija ir sienos, kurias valstybė turi saugoti. Tai labai svarbu. Idealu, kai ši valstybės siena yra saugoma iš dviejų pusių: kaimynas saugo ir save, ir tave, ir tu saugai taip pat. Europoje tokia situacija susidarė todėl, kad šis principas iš esmės yra pažeistas. Žvelgiant į Graikiją ir Turkiją atrodo, kad nei turkai saugo sieną, nei graikai tai daro. Net ir iš vienos pusės siena nelabai saugoma. Bent jau taip buvo. Gerai, kad politikai jau sutarė ir gimsta realūs sprendimai, kaip turi būti pradėta saugoti išorinė mūsų didžiosios Bendrijos siena.

Lietuvoje tokių problemų neturime. Yra ryžto, noro, galų gale ir teisės aktai mus įpareigoja sienas saugoti. Reikia pasidžiaugti, kad, tarkime, siena su Baltarusija saugoma iš dviejų pusių. Tai rodo ir nelegaliai bandančių patekti asmenų, ir kontrabandinių cigarečių sulaikymo skaičiai abiejose pusėse.

Jei kalbame apie sieną su Baltarusija, ten, kur įdiegėme išmaniąsias sistemas, grėsmių sumažėja iki minimumo.

Tačiau, be abejo, gyvename globaliame pasaulyje ir jokiu būdu nesame garantuoti, kad būsime apsaugoti nuo procesų, vykstančių aplink. Pavyzdžiui, mes labai gerai saugome savo sieną su Baltarusija, bet jei mūsų artimiausi kaimynai to nedaro, per jų blogai saugomas sienas pas mus gali ateiti įvairių grėsmių.

Sprendimas būtų, jei sienas gerai saugome mes, tą patį daro Latvija, Estija ir Lenkija. Turėtume ne tik iš savo varpinės vertinti situaciją ir tik savo planus kurti, bet žiūrėti platesniu regioniniu mastu. Jei kalbame apie sieną su Baltarusija, ten, kur įdiegėme išmaniąsias sistemas, grėsmių sumažėja iki minimumo. Tačiau jų padaugėja ten, kur siena saugoma blogiau. Pačios problemos neišsprendžiame, tik ji pas mus ateina per kitur. Todėl svarbu bendros kompleksinės regioninės priemonės.

Jei kiltų ekstremali situacija, sakykime, prie išorinės mūsų sienos susikauptų didelė masė pabėgėlių, norinčių pereiti pas mus, natūralu, kad patys tokios problemos jau neišspręstume.

Taip pat ir Pietuose: jei tik Turkija ir Graikija susitvarko, kas gali paneigti, kad atsiras kitų koridorių per mažiau saugomas sienas – Italiją, Bulgariją ar kitur. Anoje barikadų pusėje veikia didžiuliai pinigai, todėl svarbi bendra sistema. Apie tai kalbame mes, kalba ir Briuselis: išmaniosios sistemos turi veikti ne kažkokiomis atkarpomis, bet iš esmės visoje išorinėje ES sienoje. Šiandien to nėra.

Dėl to kyla migracijos grėsmės, nuo jų nesame atitolę ir mes, nes atsiranda kitų kelių, privalome nuolat keistis informacija, ją vertinti. Lietuvoje valstybės institucijos veikia, VSAT įprastomis sąlygomis yra pajėgi vykdyti savo funkcijas, bet jei kiltų ekstremali situacija, sakykime, prie išorinės mūsų sienos susikauptų didelė masė pabėgėlių, norinčių pereiti pas mus, natūralu, kad patys tokios problemos jau neišspręstume.

– Galime įsivaizduoti tokią situaciją: ekonominė padėtis Rusijoje bloga ir ten šiuo metu gyvenantys piliečiai iš buvusių SSRS respublikų Vidurinėje Azijoje galėtų būti sukurstyti ar patys sumanytų patraukti į Baltijos šalis. Arba užsidarius Turkijos sienai pabėgėliai iš Sirijos per Rusiją mėgintų patekti į Lietuvą. Ar tokiems galimiems scenarijams ruošiamasi?

– Iš Rusijos galimos kai kurios grėsmės, su kuriomis susiduriama jau šiandien. Visų pirma tai nelegali vietnamiečių migracija. Yra kelios šio proceso priežastys: Vietnamo ekonominė padėtis labai bloga, 40 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, todėl jie natūraliai ieško įvairių sprendimų. Su Rusija istoriškai tai artimos šalys, todėl daug vietnamiečių šiandien gyvena ir dirba ten. Pačioje Rusijoje situacija dabar irgi pasikeitusi: migracijos politika sugriežtinta, ekonominė padėtis suprastėjo, taip pat ir kiti dalykai, kurių taip aiškiai nežinome. Tai verčia Vietnamo piliečius migruoti per mūsų regioną į Vakarus.

Turime informacijos, kad šiandien didžiuosiuose Rusijos miestuose yra susidariusi tam tikra masė tadžikų, uzbekų, kurie neturi darbo. Jų pajudėjimas – neatmestinas.

Kita galima grėsmė susijusi su buvusiomis SSRS respublikomis. Vėlgi tie patys dalykai – rublio nuvertėjimas, silpna ekonomika, sugriežtėjusi migracijos politika. Kur tiems žmonėms dingti? Ne iš gero gyvenimo jie išvažiavo, todėl abejotina, ar grįš savo kilmės šalis. Ar kieno nors paskatinti, ar patys atradę koridorius, jie gali pajudėti į Vakarus. Turime informacijos, kad šiandien didžiuosiuose Rusijos miestuose yra susidariusi tam tikra masė tadžikų, uzbekų, kurie neturi darbo. Jų pajudėjimas – neatmestinas. Jiems esame pirmieji Vakaruose, taigi natūralu, kad mūsų valstybė šiems žmonėms gali tapti ir tikslo šalimi. 50 metų gyvenimo bendroje valstybėje mūsų regioną jiems darytų tarsi patrauklų tiek kultūriškai, tiek kalbiškai.

Trečia grėsmė – žmonės, kurie eina per Rusiją ar ten jau kurį laiką yra. Būtent Pietų valstybių pabėgėliai ar emigrantai. Kaip žinome, Rusijoje yra didelė sirų grupė – tos šalys buvo ir yra artimos, šiandien matome tam tikrus procesus. Tos pačios priežastys gali paskatinti šiuos žmonės ieškoti naujo lango į Vakarus.

– Jau kuris laikas kalbama apie Šengeno zonos griūties pavojų. Europoje iškilo sienos, kurių jau senokai nebuvo. Jūsų manymu, ar toks scenarijus yra galimas ir kokios būtų jo pasekmės Lietuvai?

– Jei nebus vykdomi sprendimai dėl išorės sienos apsaugos, nebus nuspręsta, kaip tai efektyvinti, vienareikšmiškai kyla reali grėsmė Šengeno erdvei. Jau šiandien matome, kad Europos viduryje atsiranda sienos: ir fizinės, ir psichologinės. Tačiau manau, kad dar yra tas laikas, kai nuo švaraus popieriaus lapo galime apsibrėžti – privalome daryti tai, kas privaloma. Dar yra tas laikas, kai galime išvengti tokio likimo ES viduje. Šengeno zonos griūtis pirmiausia jaukia pačios ES egzistencijos esmę ir filosofiją – laisvas asmenų ir prekių judėjimas daro mus stiprius ir unikalius visame pasaulyje. Dėl to visi laimime – tai patogumas, žmogaus teisės, ekonominiai aspektai. Turime daryti viską, kad to išvengtume.

– Iš esmės klausimas yra apie Graikiją, kuriai priklauso tūkstančiai salų. Ar jūs tikite, kad fiziškai jas įmanoma apsaugoti? Ar tai kada nors buvo iki galo įgyvendinta?

– Mūsų didelę sąjungą sudaro daug skirtingų valstybių su skirtingu žmonių mentalitetu, tam tikrais matymais, santykiais su artimiausiais kaimynais. Žinome, kad istoriškai Graikijos ir Turkijos nesutarimai yra labai gilūs, tarp jų vyko kariniai konfliktai. Būdamas Lesbo saloje ir kalbėdamasis su graikais klausiau: ar jūs nors aiškiai žinote, kur Egėjo jūroje yra siena? Iš esmės teisiškai siena iki galo nėra sutvarkyta, nors tai dvi NATO šalys narės. Yra ir skirtingo gyventojų mentaliteto problema. Juk Graikija – didelis ES galvos skausmas ir dėl kitų dalykų.

Šengeno zonos griūtis pirmiausia jaukia pačios ES egzistencijos esmę ir filosofiją – laisvas asmenų ir prekių judėjimas daro mus stiprius ir unikalius visame pasaulyje.

Tačiau dabar tikrai negalime Graikijos kalti prie kryžiaus, esą dėl visko kalta ji. Tokią situaciją lemia ypatinga geografinė padėtis, nesutvarkyti istoriniai aspektai, salos salelės, kurias visas fiziškai sunku sukontroliuoti. Todėl čia turėtų įsijungti visos ES pagalbos mechanizmas. Tai tik pradedama daryti. Mano nuomone, tai turėjo vykti gerokai anksčiau.

Gerai, kad šiandien esame susitvarkę savo sienas. Tačiau kas būtų, jeigu šalia mūsų vieną dieną atsirastų ta pati Sirija ir kiltų tokių pat problemų kaip dabar Graikijoje? Ar Lietuva pati su savo pajėgumais galėtų atsilaikyti ir apsaugoti visą ES? Tikriausiai ne. Prašytume pagalbos, papildomų pajėgumų. Lygiai taip pat ir ten. Atmetant tam tikrus pietietiškus dalykus, ES privalo padėti šiai valstybei, nes toks yra ES interesas. Ir tikrai nereikia ieškoti kaltų, nes mes patys laiku nesugebėjome priimti reikalingų sprendimų, o jei ir priėmėme, nesugebėjome jų vykdyti.

– Kaip praktiškai Lietuva gali prie to prisidėti?

– Siunčiame pagalbą, reaguojame į „Frontex“ prašymus. Nors VSAT kiekvienas žmogus labai svarbus, suprantame, kad Lietuvos interesai šiuo metu ginami ten, galbūt net dar labiau nei čia. Kaip mūsų kariai Afganistane kariavo, nors kai kas irgi sakė, kad turime tik savo teritoriją ginti. Visi supranta, kad šalį galima ginti ir kariaujant kitur. Taip ir dabar suprantame, kad Lietuvos interesai efektyviau ginami būtent šiame regione. Identifikuojame geriausius savo pareigūnus ir techniką, tą patį sraigtasparnį siunčiame, kad pagelbėtume kolegoms.

– Vidaus reikalų sistemos ES, palyginti su ekonominėmis sritimis, iki šiol integravosi lėtokai. Dėl kokių priežasčių?

– Galbūt dėl to, kad įpratome prie nerūpestingo, gero gyvenimo, kuriame nėra grėsmių. Integracija labiau buvo paremta ekonominiu vystymusi ar žiūrėjimo pro žmogaus teisių ir laisvių prizmę. Be abejo, tas irgi turi būti, tai yra mūsų didžiosios bendruomenės filosofinis pagrindas ir priežastis, kodėl esame tokie, – įsitikinimas, kad privalome užtikrinti žmogaus teises bei laisves ir pagelbėti toms šalims, kurios to neturi. Bet tuo pat metu pramiegojome tam tikras grėsmes, kurias stebime šiandien.

– Kas šiandien sudaro nelegalių migrantų srautą į Lietuvą?

– Visų pirma vietnamiečiai, atvykstantys per Rusiją, o pas mus patenkantys per Latviją arba Baltarusiją. Ši tendencija stebima ne pirmus metus, o maždaug nuo 2014-ųjų vidurio ji paaštrėjo – tikriausiai sutapo su vidiniais procesais Rusijoje. Antra problema, nors ir mažėjanti, yra Gruzijos piliečiai. Tikrai lauktume sprendimo dėl Gruzijos piliečių bevizio vykimo į ES, tuomet tas klausimas kaip ir atkristų.

Kai Graikijoje pristačiau mūsų dabartinę situaciją, kolegos graikai tik draugiškai nusišypsojo ir pasakė: gal jau ir nebepasakokite daugiau savų problemų.

Taip pat ir pačios Rusijos piliečiai, paprastai iš Pietų ar Kaukazo regionų. Dar šiek tiek turime afganistaniečių. Tai keturios pagrindinės grupės, šiandien keliančios didesnį galvos skausmą. Bet, žinoma, to nesulyginsi su tuo, kas vyksta Pietuose. Kai Graikijoje pristačiau mūsų dabartinę situaciją, kolegos graikai tik draugiškai nusišypsojo ir pasakė: gal jau ir nebepasakokite daugiau savų problemų.

– Jei kalbėtume apie bendrą Lietuvos sienos apsaugą, kur šiandien matote labiausiai pažeidžiamų vietų?

– Be abejo, oro erdvėje esame gana pažeidžiami, taip pat galimos bepiločių lėktuvų intervencijos ir stebėjimas. Jaučiame, kad problema yra ir tie valstybės sienos ruožai, kurie nėra uždengti išmaniosiomis sistemomis, kur yra tik daviklių sistema. Davikliai, kaip žinote, reaguoja ir į laukinius žvėris.

Žinoma, tai ir situacija, susijusi su vidinėmis sienomis. Įstojus į Šengeno erdvę buvo priimti sprendimai atsitraukti nuo vidaus sienų, ir šiandien, pasiruošę namų darbus, pasirengę tikslines priemones, čia vykdome tik operacinius veiksmus. Tam tikri neigiami procesai čia vyksta: rytų–vakarų kryptimi – vogtų transporto priemonių tranzitas, per Lietuvos ir Latvijos sieną – nelegali migracija ir cigarečių kontrabanda. Tokius dalykus stebime.

O ir jau įdiegtos sistemos yra kaip gyvas organizmas, nuolat reikalaujantis modernizavimo, investicijų. Kažkur pražiūrėjus kita barikadų pusė iš karto pajunta, kad sistemos šimtu procentų neatlieka savo misijos, ir prasideda negatyvūs procesai.

– Viešojoje erdvėje nemažai kalbėta apie sugedusius VSAT sraigtasparnius. Kokia padėtis šiandien, ar pavyko problemas išspręsti?

– Žinoma, sraigtasparnių paskirtis yra skristi, tačiau keletui savaičių susidarė tokia situacija. Tai labai specifinė technika, įranga ir reikalavimai jai. Technika turi besąlygiškai atitikti gamintojo nustatytas sąlygas ir dėl to yra daromas profilaktinis techninis patikrinimas. Kartais išlenda kokių nors gedimų, dėl kurių negalime sraigtasparnių eksploatuoti. Šiuo laikotarpiu planavome jų techninį aptarnavimą, dar išlindo tam tikrų gedimų. Taip išėjo, kad vienu metu kelioms savaitėms visai sustojome. Tačiau tas sustojimas nėra absoliutus: jei atsirastų didelė būtinybė mums ar mūsų artimiausiems socialiniams partneriams, tą funkciją iš esmės galėtume vykdyti.

– Šios problemos susijusios ir su vidaus reikalų sistemos personalo reforma?

– Su personalu labiau susijusios vidinės problemos. Kai kurie žmonės, dirbę aptarnavimo srityje, nuo sausio 1 d. dėl reformos, išstatutinimo proceso, priėmė sprendimą pasitraukti kitur. Tačiau jei tie žmonės ir būtų likę, tokioje situacijoje būtume patekę į tą pačią kelių savaičių aklavietę. Bendradarbiaujame su kariškiais, ne kartą esame vieni kitus „uždengę“, taigi iš esmės aviacinė funkcija nenukenčia.

– Kaip vertinate bendrų pasieniečių budėjimų su šauliais rezultatus ir efektyvumą?

– Abiem pusėms ši patirtis vienareikšmiškai puiki. Jie (nors nereikėtų sakyti „jie“, nes ir pats esu šaulys) atranda gerą nišą pasitarnauti valstybei ir jos žmonės, įgyja tam tikros patirties. Mes gauname efektyvų pastiprinimą, fiziškai pajėgių žmonių. Ne paslaptis, kad neturime tiek žmonių, kiek norėtume turėti, ir jų pagalbą tikrai labai vertiname. Tai motyvuoti žmonės, jie ne varu varomi, o daro tai savanoriškai, taigi tikrai tuo didžiuojamės ir skatiname kuo daugiau šaulių prisidėti prie valstybės sienos apsaugos funkcijų vykdymo.

Ne paslaptis, kad kartais turime tam tikrą korupcinį elementą, o kai į sargybą stoja visai kitas žmogus iš išorės, tai jei mūsų žmogus turi tam tikrų korupcinių intencijų, jam tai yra papildomos kliūtys.

Jei kalbame apie efektyvumą, skaičių nepasakysiu, bet ne paslaptis, kad kartais turime tam tikrą korupcinį elementą, o kai į sargybą stoja visai kitas žmogus iš išorės, tai jei mūsų žmogus turi tam tikrų korupcinių intencijų, jam tai yra papildomos kliūtys.

– Ar sėkmingai vyksta vadovaujančių pareigūnų rotacija tarp skirtingų VSAT rinktinių?

– Įsigaliojus naujam statutui teisiškai tai yra numatyta ir prasidės tik dabar. Kaip tarnybos vadovybė, matome, kad jau dabar yra kitų įstatymų straipsnių, leidžiančių siūlyti, keisti darbuotojo darbo vietą, tad tikrai nelauksime viso 5 metų laikotarpio, kad būtų galima žmones rotuoti. Bet vyksta ir reforma, atsiranda galimybė vadovus paskirti kitur. Pavyzdžiui, dabar naikinama Lazdijų rinktinė, ir numatyta vadovaujantiems pareigūnams siūlyti kitas pozicijas ir kitus regionus. Negaliu sakyti, kad tai visiškai nevyksta, bet su įstatymu procesas paspartės, ir tai yra vienareikšmiškai teigiamas reiškinys. Šiandien turime vienetinių atvejų, kai pareigūnai, eidami tas pačias pareigas, vadovauja ir daugiau nei 10 metų, bet rinktinėse vidurkis – apie 4–5 metus.

– Iki šiol nelabai aiškus Migracijos departamento likimas. Kaip manote, koks būtų tinkamiausias sprendimas – nauja įstaiga ar reforma?

– Tai politinis sprendimas ir jį rengia Vidaus reikalų ministerija. Jei šis sprendimas būtų įgyvendintas, tai dabartinio Migracijos departamento funkcijas pasidalytų trys institucijos. VSAT liktų prieglobsčio suteikimo klausimai ir vienas esamas šiais klausimais užsiimantis Migracijos departamento skyrius tiesiogiai pereitų į VSAT dispoziciją. VRM yra įvertinusi esamą situaciją ir siūlo tokius sprendimus. Turime ir savo patirties dirbdami su Migracijos departamentu, todėl manome, kad šie sprendimai būtų pakankamai logiški, įgalintų dirbti greičiau ir tos funkcijos labai aiškiai pasidalytų.

– Kaip vertinate siūlymus Lietuvoje kurti brangiai mokančių rezidentų sistemą? Pavyzdžiui, Latvijoje užtekdavo nusipirkti nekilnojamojo turto už tam tikrą sumą ir už tai būdavo suteikiamas leidimas gyventi visoje ES. Taip elgiasi ir iš to uždirba kai kurios kitos ES narės.

– Pirmiausia tai reikėtų pasverti per nacionalinio saugumo prizmę – kad tokiu būdu į mūsų šalį neatvyktų nepageidautinų asmenų, kurie galbūt keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Reikėtų kompleksiškai tai svarstyti. Iš esmės būti atvirai valstybei su lanksčia sistema būtų gražu, bet yra ir kita medalio pusė – užtikrinti, kad neatvyktų asmenų, kurie, švelniai tariant, geriau čia nereziduotų, neinvestuotų, galbūt net bandydami plauti pinigus. Grėsmių tikrai esama, todėl vienareikšmiškai atsakyti sunku – yra ir savų pliusų, ir minusų.

–  Latvija ir Baltarusija turi veikiančią sutartį dėl supaprastinto sienos kirtimo 50 kilometrų nuo sienos spinduliu gyvenantiems žmonėms, lygiai taip pat ir Lenkija su Kaliningrado sritimi. Lietuvoje tai nepradėjo veikti. Ar Lietuvai būtų naudingas toks susitarimas ir ar pavyktų išvengti galimų grėsmių, kai į šią pasienio teritoriją patenka ir Vilnius?

– Dar dirbant policijoje, kai buvau atsakingas už policijos migracijos funkciją, teko dirbti kartu su baltarusiais dėl šio projekto plėtros. Mano įsitikinimu, esame kaimyninės šalys, ir tikrai atsirastų galimybių mūsų žmonėms paprasčiau atvykti, lankyti vieniems kitus. Žinoma, visų pirma būtų ir ekonominės naudos. Vėlgi, sudėliojant tam tikrus saugiklius dėl nacionalinio saugumo, ta idėja iš esmės yra patraukli, gera ir ją neabejotinai reikia plėtoti. Šiandien tai, regis, įstrigę parlamentų lygiu, kiek žinau, kamuolys yra Baltarusijos pusėje. Ekspertai savo darbą yra padarę, dabar reikalingi tik politiniai susitarimai.

– Lietuva turi įvairių susitarimų su Rusija dėl tranzito geležinkeliu per jos teritoriją – tai ir supaprastinto tranzito sistema, ir karinis tranzitas. Kaip manote, ar pasikeitus geopolitinei situacijai, Rusijai vykdant agresiją Ukrainoje, šie susitarimai tebėra efektyvūs ir nekelia grėsmės Lietuvai?

– Bet kokiu atveju tai galiojantys susitarimai, kuriuos privalu vykdyti. Jei kalbėsime apie tai, kaip tą susitarimą efektyviau vykdyti ir minimalizuoti tam tikras menamas grėsmes, be abejo, tai yra tam tikras institucijų galvos skausmas. Kaip padaryti, kad šis procesas vyktų kaip vykęs, bet iš esmės nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui? Jei mes kalbame apie vadinamąjį Kaliningrado tranzitinį traukinį, tai institucijos turi tam tikrus planus, kas būtų, jei kažkas nutiktų. Kalbu apie stebėjimą, kontrolės sistemą. Todėl čia kažkokių didelių grėsmių šiandien neįžvelgiame.

Žinoma, situacija keistųsi, jei atsirastų bendras klausimas dėl Šengeno erdvės. Jei tarp ES narių atsirastų tikros sienos, iš esmės pasikeistų geopolitinė situacija, tuomet kiltų klausimų, kaip šis susitarimas turi būti vykdomas. Tačiau šiandien susitarimas galioja, o institucijų galvos skausmas – kaip padaryti, kad tai veiktų efektyviai ir nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.

– O jei kalbėtume apie kontrabandą į Lietuvą, stipriai nuvertėjus Rusijos rubliui, galbūt jos keliai pastebimai keičiasi?

– Pernai prognozavome, kad dėl įvairių, pirmiausia ekonominių veiksnių vėl atsidarys kontrabandos keliai iš Kaliningrado srities. Tačiau šiandien cigarečių kontrabanda iš ten sudaro tik apie 4 proc., taigi mūsų prognozės nepasitvirtino. Savo darbą gerai padaro išmaniosios sistemos. Kažkada buvo priimti ryžtingi sprendimai ir dėl grupuočių, jos buvo išskaidytos, kai kurie asmenys „persikvalifikavo“. Žinoma, yra ir tokių, kurie iš Pagėgių pervažiavo prie Baltarusijos sienos ir užsiima tuo pačiu „verslu“. Bet iš esmės įdirbis yra, reikia tik to nepaleisti. Todėl labai svarbu palaikyti įdiegtas sistemas, nemažinti pajėgumų.

Svarbu, kad siena būtų saugoma iš abiejų pusių: baltarusiai pernai savo pusėje sulaikė dar daugiau cigarečių nei lietuviai.

Stebime kitus procesus, pavyzdžiui, gintaro kontrabandą. Pernai fiksavome ne vieną tokį atvejį. Taigi bandoma kažkas naujo. Tačiau šiandien mūsų didžiausias galvos skausmas yra kontrabandinės cigaretės, atkeliavusios per Baltarusiją arba Latviją.

Bendras įvykių skaičius yra sumažėjęs, bet konfiskuotų cigarečių skaičius pernai išaugo 15 proc. Kaip sakiau, svarbu, kad siena būtų saugoma iš abiejų pusių: baltarusiai pernai savo pusėje sulaikė dar daugiau cigarečių nei lietuviai. Tai rodo, kad šis „verslas“ niekur nesitraukia, jis duoda didžiulį pelną. Aišku, gaila, kad į tą veiklą įtraukiami ir žmonės, kaip atsimename, atsitinka ir tragiškų įvykių.

– Žinoma atvejų, kai kaimyninių šalių tarnybos bando verbuoti Lietuvos pasieniečius, važiuojančius įsipilti pigesnių degalų ar kitais reikalais, į savo pusę. Kaip su tuo kovojama?

– Grėsmių mūsų žmonėms, važiuojantiems į trečiąsias šalis, kyla. Esame sudėję tam tikrų saugiklių žinybiniais teisės aktais ir per tarnybinius mokymus. Aiškiname, kaip pareigūnai turėtų elgtis, patekę į tokias situacijas. Dar geresnis siūlymas yra pareigūnams vykti į šias šalis tik esant tarnybiniam būtinumui, kai tikrai reikia važiuoti. Dabar didžiausių problemų kyla dėl „verslo“ kelionių, kai važiuojama pigesnių degalų, cigarečių ir tada atsiranda papildomų grėsmių mūsų kolegoms. Pirmiausia dirbame, kad tokių kelionių išvengtume.

BFL

Muitinės veikla. Balandį Vyriausybė patvirtino Tarnybos LR muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo pakeitimo projektą. Jį priėmus greta griežtinamų taisyklių būtų kuriamos palankesnės darbo sąlygos. Apie tai, kas pasikeistų jį priėmus, bei apie dabartines Muitinės departamento problemas darbo ir rezultatus „Veidas“ kalba su finansų viceministru, kuruojančiu šios institucijos veiklą, dr. Algimantu Rimkūnu.

VEIDAS: Kokių svarbiausių pokyčių tikimasi iš teikiamų statuto pataisų? Ar tai daugiausia susiję su taisyklių griežtinimu?

A.R.: Taip, bet ne vien. Lygia greta stengiamasi sudaryti palankesnes darbo sąlygas muitinės sistemoje. Patvirtinus šį Seimui pateiktą projektą būtų sudarytos geresnės galimybės racionaliau ir efektyviau naudoti turimus ribotus žmogiškuosius išteklius. Naujas teisinis reglamentavimas didintų muitinės pareigūnų motyvaciją siekti karjeros muitinės sistemoje, padėtų pritraukti į tarnybą muitinėje aukštos kvalifikacijos specialistų ir išsaugoti juos tarnyboje, be to, paskatintų muitinės pareigūnus labiau vertinti einamas pareigas, didintų jų atsparumą korupcijai.

Vienas svarbiausių pokyčių – galimybė formuoti profesinę patirtį turinčių muitinės pareigūnų rezervą. Projekte numatyta ir galimybė tam tikrais atvejais be konkurso ir atrankos priimti į tarnybą muitinėje anksčiau institucijoje sąžiningai tarnavusius pareigūnus. Skatinant muitinės pareigūnus siekti karjeros būtų sudaroma galimybė tarnybinės veiklos vertinimo metu perkelti muitinės pareigūną į aukštesnės kategorijos pareigas ne tik toje pačioje, bet ir kitoje muitinės įstaigoje.

Projekte numatoma kompensuoti važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos išlaidas ne tik muitinės posto, bet ir muitinės mobiliųjų grupių pareigūnams. Taip pat siūloma numatyti turtinės žalos, padarytos muitinės pareigūnui ar jo šeimos nariams dėl pareigūno tarnybos, kompensavimo galimybę.

Be šių pakeitimų, projektu siūloma tiksliau reglamentuoti muitinės pareigūnų darbo ir poilsio laiką ir darbo laiko režimą, viršvalandinių darbų trukmę, pareigūnų tarnybos stažo skaičiavimą, kompensacijų mokėjimo tvarką pareigūnų, žuvusių atliekant pareigas, artimiesiems.

VEIDAS: Kokius aspektus norima reglamentuoti griežčiau?

A.R.: Siekiant didinti muitinės pareigūnų atsakomybę ir mažinti piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi galimybes siūloma nustatyti draudimus muitinės pareigūnams tarnybos metu turėti tarnybai nereikalingų daiktų ir riboti turimą grynųjų pinigų sumą, neleisti, kad su savimi turėtų brangiųjų akmenų, panašių dalykų. Muitinės pareigūnas gali būti patikrintas ir už pažeidimą gali būti skiriamos įvairios tarnybinės nuobaudos iki atleidimo iš pareigų. Numačius tokią tvarką, šitai patikrinti galėtų pareikalauti jo viršininkas arba panašios, kaip Policijos departamentas turi Imuniteto tarnybą, institucijos darbuotojai. Supraskime, kad muitinė yra statutinė tarnyba, ji skiriasi nuo darbo, pavyzdžiui, ministerijose. Iš statutinių tarnautojų galima reikalauti gerokai daugiau ir jie privalo paklusti griežtesnėms taisyklėms. Visas jų darbas reglamentuojamas pagal specialų statutą.

Taip pat projektu norima pakeisti nuostatas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino – tai padėtų užtikrinti tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principą muitinėje. Siūloma papildyti ir priesaikos Lietuvos Respublikai tekstą sąžiningumo ir nešališkumo požymiais ir numatyti atleidimo iš tarnybos pagrindą, kai muitinės pareigūnas atsisako prisiekti arba sulaužo duotą priesaiką.

Galiausiai numatyta muitinės pareigūnų rotacija. Tai iš tiesų yra sveikas dalykas: svarbu, kad muitinės pareigūnas nebūtų visą laiką dirbęs tik vienoje vietoje ir „nesuaugtų“ su ja.

VEIDAS: Jeigu iš muitinės pareigūnų galima tiek daug reikalauti, griežtai prižiūrėti jų veiklą, tai kodėl tokios problemos, kaip piktnaudžiavimas tarnyba, korupcija, yra taip stipriai išvešėjusios?

A.R.: Negi muitinė jau pagal savo apibrėžimą sako, kad tai tokia vieta, kurioje negalima tikėtis, kad visi būtų sąžiningi? Beje, dar Biblijoje rašoma, kad vienas iš Kristaus mokinių buvo muitininkas ir prisidėdamas prie Kristaus davė įžadus, jog daugiau niekada neims kyšių. Regis, problemų ištakos tikrai senos.

Neimsiu teigti, kad Lietuvoje korupcijos problemos nėra. Visiškai nesenas atvejis, kai net apie trisdešimt Medininkų kelio posto muitininkų buvo pagauti piktnaudžiaujantys tarnybine padėtimi. (Tai buvo didžiausia korupcinio pobūdžio byla Lietuvos muitinės istorijoje – V.S.) Jie buvo įsitraukę, nors ir į smulkią, bet vis vien nesąžiningą veiklą: šie muitininkai imdavo pinigus už tai, kad lengviau praleistų per Lietuvos sieną su Baltarusija.

Korupcijos problema neišnykusi, bet visomis priemonėmis stengiamasi ją eliminuoti. Neretai tokių negatyvių reiškinių priežastys būna labai paprastos – paprasčiausiai nepakankamas darbo apmokėjimas. Atsiranda žmonių, kurie stengiasi įsidarbinti tokioje vietoje, kaip pasienio kontrolės punktai, tikėdamiesi prisidurti prie atlyginimo. Tai suprasdama Vyriausybė stengiasi padidinti atlyginimus, taip pat veikia pareigūnų skatinimo sistema, tarkime, kai sulaikoma stambi kontrabanda, darbuotojai gauna premijas.

Koks šios problemos mastas? Tikiuosi, nelabai didelis. Be to, juk yra specialus muitinės žvalgybos padalinys, kuris vykdo žvalgybą, padėdamas sulaikyti kontrabandines prekes, taip pat yra tam tikra imuniteto tarnyba, kuri veikia kaip ir Policijos departamente ir prižiūri, kad dirbantieji muitinės sistemoje būtų sąžiningi.

VEIDAS: Kiek 2013 ir 2014 m. pradėta ikiteisminių tyrimų ir skirta nuobaudų?

A.R.: Pernai dėl kontrabandos muitininkai pradėjo 328 ikiteisminius tyrimus, 2013 m. – 316. Daugiausiai ikiteisminių tyrimų pradėta dėl narkotinių medžiagų ir tabako gaminių kontrabandos. Taip pat 2013 m. atlikti 74 tarnybiniai patikrinimai, 60-iai pareigūnų ir darbuotojų skirtos tarnybinės nuobaudos, 2014 m. atlikti 77 tarnybiniai patikrinimai, nuobaudos skirtos 47 pareigūnams ir darbuotojams.

Daugiausiai tarnybinių nusižengimų nustatoma ir įtarimų dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų pareiškiama žemiausios grandies muitinės pareigūnams, tai yra muitinės postų inspektoriams.

VEIDAS: Kaip keičiasi gyventojų, anonimiškai pranešančių apie korupciją, skaičius? Ar tai svari pagalba?

A.R.: Pastaraisiais metais pranešimų, gaunamų muitinės pasitikėjimo telefonu, skaičiai po truputį didėja. Pernai nemokamu muitinės pasitikėjimo telefonu, kuriuo galima pateikti informaciją apie planuojamas nusikalstamas veikas, pareigūnų piktnaudžiavimą, buvo gauti 105 pranešimai ir nemaža dalis jų pasitvirtino.

VEIDAS: Kai policijoje buvo įsteigta Imuniteto tarnyba ir sugriežtėjo reikalavimai, anksčiau itin populiari kelių patrulių pareigybė tapo nebepopuliari ir stipriai sumažėjo norinčiųjų dirbti. Ar nebijoma kažko panašaus?

A.R.: Sutinku, kad taip gali nutikti. Darbo jėgos tekamumas muitinėje jau dabar yra tam tikra problema.

VEIDAS: Kaip mažinama korupcijos rizika, kokių prevencinių priemonių imamasi?

A.R.: Visų pirma nuosekliai įgyvendinama kovos su korupcija programa, skirta korupcijai Lietuvos muitinėje užkardyti. Didelis dėmesys skiriamas asmenų, pretenduojančių į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje, tikrinimui, atliekami pretendentų asmenybės savybių vertinimai, nuolat organizuojami antikorupciniai mokymai, visuomenė informuojama apie nustatytus korupcijos atvejus ir apie muitinės veiklą kovojant su korupcija. Vykdomos ir kitos įvairios antikorupcinės priemonės, svarstomos galimybės ateityje pasienio postuose įdiegti vaizdo ir garso fiksavimo įrangą.

VEIDAS: Kas labiausiai lemia tokią problemą: mūsų mentaliteto veiksnys, paprasčiausias apsileidimas?

A.R.: Sakyčiau, visas kompleksas aspektų. Vis dėlto tai tikrai ne vien Muitinės departamento problema: Lietuvoje yra ne viena sritis, kurioje vienu rankos mostu išspręsti visų problemų nepavyksta. Juk žinome, kad tik administracinėmis priemonėmis visko sutvarkyti neįmanoma, dar reikalingas didesnis pačių dirbančiųjų muitinės sistemoje sąmoningumas, žinoma, turi atsirasti geresnė ekonominė motyvacija. Mano nuomone, tik racionalus tokių priemonių kompleksas gali duoti apčiuopiamesnių rezultatų. Jeigu viskas būtų taip paprasta, kad tik įvedus kažkokias geležines taisykles būtų išspręstos visos problemos, gyvenimas taptų daug paprastesnis (vis vien yra tam tikros žmogaus teisės, tam tikros etinės normos, kurių būtina paisyti). Nepaisant visko, manau, kad padėtis eina geryn.

Kalbant apie Lietuvos muitinės vardą ir reputaciją tarp ES valstybių reikia pabrėžti, kad jis tikrai geras. Lietuvos muitinė yra viena iš matomų institucijų. Pavyzdžiui, mūsų muitinė dalyvauja Rytų partnerystės programoje ir padeda tokioms šalims, kaip Gruzija, Ukraina, Moldova, taip pat iš dalies Armėnija, Azerbaidžanas. Mūsų muitininkai jau ne vienoje valstybėje yra perteikę savo patirtį kitų valstybių muitininkams ir tikrai yra labai vertinami. Yra ir gerų pusių.

VEIDAS: Jei bus priimtos šios pataisos, ar yra tolesnių tikslų dėl muitinės veiklos gerinimo?

A.R.: Šiuo metu Lietuvos muitinė aktyviai dirba pereidama prie visiškai elektroninių muitinės procesų. Tai reiškia, kad verslui bus sudaryta galimybė deklaruoti krovinius nevykstant į muitinę. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema priims visas importo, eksporto, laikinojo saugojimo deklaracijas elektroniniu formatu ir sprendimai dėl prekių įforminimo bus priimami virtualioje aplinkoje. Verslas apie deklaracijos apdorojimo būsenas ir muitinės priimtus sprendimus bus informuojamas elektroninėmis žinutėmis.

Kitas svarbus artėjantis dalykas visos Europos Sąjungos mastu – naujasis ES muitinės kodeksas, kuris bus taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d. ir numatys tam tikras bendras visoms ES valstybėms normas. Rengiantis jo įgyvendinimui numatoma ir tarptautinė šalių narių muitinių komunikacija: tai reiškia, kad verslininkai galės įforminti krovinius, esančius vienoje šalyje narėje, muitinės deklaraciją pateikdami kitoje šalyje narėje.

VEIDAS: Kiek muitinė kasmet surenka pajamų? Kaip šios sumos keitėsi pastaraisiais metais?

A.R.: Lietuvos muitinė Finansų ministerijos mokesčių surinkimo planą pastaraisiais metais įvykdo ir netgi viršija. Pernai į valstybės biudžetą muitinė surinko 442 mln. 524 tūkst. Lt muitų, akcizų bei pridėtinės vertės mokesčio – PVM. Mokesčių surinkimo planas įvykdytas 120 proc. 2013 m. muitinė biudžetą papildė 889 mln. 880 tūkst. Lt mokesčių.

Keletą pastarųjų metų didžiausią muitinės surinktų mokesčių dalį sudarydavo importo PVM (85–88 proc.), o pasikeitus šio mokesčio administravimo tvarkai surenkamo PVM dalis muitinės įplaukų struktūroje nuosekliai mažėja. Nuo 2013 m. kovo 1 d. pasikeitė šio mokesčio administravimo tvarka, kai didžiosios dalies (99 proc.) importo PVM sumokėjimo kontrolė perduodama Valstybinei mokesčių inspekcijai.

VEIDAS: Prieš keletą metų daug kalbėta apie intensyvią kovą su kontrabanda. Kuo tai baigėsi?

A.R.: 2014 m. Lietuvos muitinės užkardyta žala valstybei viršijo 30 mln. Lt, 2013 m. – 35 mln. Lt. Lietuvos muitinės indėlį kovojant su šešėline rinka galėtume iliustruoti ir nelegalios tabako rinkos mažėjimu: 2010 m. šešėlinė tabako rinka viršijo 42 proc.. Nuo 2010 m. bendromis teisėsaugos institucijų pastangomis nelegalią tabako gaminių rinką Lietuvoje pavyko sumažinti net 14 proc. – iki, naujausiais duomenims, 28 proc.

Paplitęs būdas nustatyti, kokia dalis čia surūkomų cigarečių yra legali, kokia ne, – pagal tuščių pakelių skaičių. Yra pasamdomi kokie studentai, kurie renka išmestus tuščius pakelius, ir pagal tai (nors ir labai apytiksliai) nustatoma, kokia rūkytų cigarečių dalis yra kontrabandinė. Šiuo metu nelegalių cigarečių surūkoma apie 25 proc., tačiau šis rodiklis sumažėjo nuo 27 proc.

Kontrabandos srautai priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmiausia – nuo kainos skirtumo Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse. Šiuo metu didžiausias skirtumas yra su Baltarusija, todėl didžiausias kontrabandos srautas keliauja būtent iš jos. Ne viskas lieka Lietuvoje – daug iš to, kas nesugaunama, nukreipiama į Vakarų valstybes. Juk kontrabandininkai suinteresuoti kuo didesniu pelnu: cigarečių pakelio kaina Vilniuje ir Londone skiriasi du su puse ar tris kartus. Taigi mūsų muitininkų uždavinys – sulaikyti kontrabandą ne tik į Lietuvą, bet ir į kitas ES valstybes. Saugome ne tik savo, bet ir išorinę Europos Sąjungos sieną.

Kontrabandos mažėjimo tempas gana didelis. Tai įvertina ne tik Lietuvos specialistai. Yra toks garsus šios srities mokslininkas iš Austrijos Friedrichas Schneideris. Jo vertinimu, šešėlinės ekonomikos mastas sumažėjo visoje ES.

VEIDAS: Kiek kontrabandinių prekių lieka Lietuvoje, o kiek keliauja į kitas Europos šalis?

A.R.: Sunku pasakyti. Jeigu kalbėtume apie tabako gaminius ir atsižvelgtume į tai, kad kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos ar Didžiosios Britanijos yra didelis, manau, čia aktualesnis tranzito tikslas.

VEIDAS: Kaip keičiasi kontrabandos srautai? Ką dažniausiai bandoma įvežti nelegaliai?

A.R.: Populiariausia kontrabandinė prekė jau daug metų yra tabako gaminiai. Muitinės pareigūnų praėjusiais metais sulaikytų tabako gaminių vertė siekia 13 mln. eurų: tai 116 mln. vienetų cigarečių ir trys tonos tabako. Panašus kiekis rūkalų buvo sulaikytas ir 2013 m. Tuomet konfiskuota 117 mln. vienetų cigarečių ir 1,6 tonos tabako.

Alkoholis nėra populiari kontrabandinė prekė. Dažniausiai nelegalūs alkoholiniai gėrimai į Lietuvą kontrabandos būdu nėra įvežami – jie gaminamas Lietuvoje nelegaliose gamyklėlėse ir klijuojamos rusiškos arba baltarusiškos etiketės. Šie gėrimai gaminami iš denatūruoto etilo alkoholio, kuris į Lietuvą įvežamas iš Europos Sąjungos šalių – Lenkijos ir Latvijos. Muitinė tokius krovinius tikrina turėdama informacijos, stebi jų judėjimą, dalijasi informacija, ir bendradarbiaujant su kitomis teisėsaugos institucijomis nelegalios alkoholio gamyklėlės yra išaiškinamos, jų veikla nutraukiama.

Jei kalbėsime apie naftos produktus, priminsiu, kad Europos Sąjungos teisės aktai leidžia iš trečiosios šalies įvažiuojančiam automobiliui įsivežti pilną baką degalų. Teisės aktai pažeidžiami, jei įvežus degalus be mokesčių iš automobilio jau šalies viduje jie yra išpilami ir parduodami. Nuo 2014 m. vasario muitinė įvedė prievolę deklaruoti įvežamą degalų kiekį. Taikydami šią kontrolės priemonę 2014 m. muitinės pareigūnai nustatė apie 8,6 tūkst. degalų gabenimo pažeidimų ir, apskaičiavę mokėtinus mokesčius, surinko 2,1 mln. Lt, 58 proc. daugiau nei 2013 m. (1,36 mln. Lt).

Pastaraisiais metais labai išaugo muitinės pareigūnų sulaikytų narkotikų kiekiai: 2014 m. Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė 822 kg narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tarp sulaikytų narkotikų – kokainas, hašišas, amfetaminas bei kitos sintetinės narkotinės medžiagos. 2013 m. buvo sulaikyta daugiau kaip tona narkotikų. Šių medžiagų gabenimo srautai nesikeičia: narkotines medžiagas bandoma vežti ir iš Vakarų į Rytus, ir iš Rytų į Vakarus, Skandinavijos valstybes.

Grįžtant prie tabako kontrabandos srautų, pastaraisiais metais tendencijos nelabai keičiasi: kaip minėjau, pigias baltarusiškas cigaretes siekiama atgabenti į Lietuvą ir nukreipti toliau – į Vakarų Europos šalis. Bet pastaraisiais metais daugiausiai tabako gaminių buvo sulaikoma Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, o šiemet Lietuvos muitinės pareigūnai vis dažniau sulaiko nelegalių tabako gaminių, įvežtų iš Latvijos. Sustiprinus išorinės Europos Sąjungos sienos kontrolę toks nelegalių tabako gaminių srauto pasikeitimas siejamas su minimalia ir fragmentiška kontrole tarp Šengeno šalių, kuri tevykdoma muitinės mobiliųjų grupių jėgomis. O tarptautinės nusikalstamos grupuotės noriai išnaudoja Šengeno erdvės, užtikrinančios laisvą asmenų judėjimą, privalumus. Be to, kaimyninėse valstybėse taip pat brangsta cigaretės. Sakykime, Rusijoje pabrangimas įvyko dėl to, kad buvo padidinti cigarečių akcizai, ir tai tapo nebe taip patrauklu, kainų skirtumas mažesnis, palyginti su Baltarusija.

Kontrolės požiūriu muitinės postų su Latvija svarba padidėjo. Apskritai tradiciškai problemiškiausia padėtis postuose su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi.

VEIDAS: Kaip ankstesnės Vyriausybės paskelbta kova su šešėliu? Kaip sekėsi iš šešėlio traukti tą žadėtą milijardą litų?

A.R.: Deja, nepasisekė, nors kažkiek vis dėlto pavyko sumažinti. Dabartinė Vyriausybė kovoje su šešėliu iš tikrųjų yra pasiekusi gana nemažų laimėjimų. Ypač dyzelinių degalų kontrabandos srityje. Praėjusiais metais buvo įvesta nauja degalų kiekio krovininiuose automobiliuose tikrinimo ir deklaravimo tvarka. Viskas veikė taip: įvažiuojantys krovininiai automobiliai, kurių degalų talpyklos yra iki 1,5 tonos, privalėdavo deklaruoti degalų kiekį, o išvažiuojant iš Lietuvos tai vėl būdavo tikrinama ir palyginama. Reikėdavo pateisinti, kam jis sunaudotas.

Dėl šitos labai paprastos priemonės pernai dyzelinių degalų pardavimas ir už tai surenkamas akcizas padidėjo 17 proc. Tai labai ženklu. Tiesą sakant, surenkami akcizai yra tas biudžeto pajamų straipsnis, kuris nuolat viršija planą. Suplanuojame kukliau, bet pasiseka geriau. Ypač dėl dyzelinių degalų akcizų surinkimo, bet taip pat ir dėl cigarečių.

VEIDAS: Ar yra skaičiavimų, kiek nesurenkama į valstybės biudžetą dėl kontrabandos?

A.R.: Bendrų skaičiavimų, kiek į valstybės biudžetą nesurenkama lėšų dėl kontrabandos, nėra. Pavyzdžiui, Nacionalinė tabako gamintojų asociacija skaičiuoja, kad dėl kontrabandinių cigarečių valstybė kasmet netenka apie 100 mln. eurų pajamų.

VEIDAS: Muitininkams teko daug modernios technikos. Kas buvo naudingiausia? Kiek tai paveikė rezultatus?

A.R.: Per pastaruosius trejus metus Lietuvos muitinė įsigijo keturias naujas rentgeno kontrolės sistemas ir jos veikia tuose tarptautiniuose postuose, per kuriuos keliauja didžiausi prekių srautai: Medininkų, Lavoriškių, Panemunės ir Kybartų kelio postuose. Šiuo metu Lietuvos muitinė iš viso eksploatuoja devynias rentgeno kontrolės sistemas. Per vieną valandą jos gali nuskenuoti 20 visiškai pakrautų krovininių transporto priemonių. Tai labai pagreitina muitinį tikrinimą ir palengvina legalaus verslo atliekamas procedūras. Rentgeno aparatų toks dydis, kad galima skenuoti net visą vagoną, nors, žinoma, jei tokiu būdu tikrintume kiekvieną sunkvežimį, eilės būtų labai didelės, o to niekas nenori.

Praėjusiais metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos muitinėms Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) skyrė finansavimą projektui „Baltijos šalių muitinių naudojamų rentgeno kontrolės sistemų vieningo duomenų mainų tinklo kūrimas“ įgyvendinti. Planuojama, kad jau 2016 m. visos trys Baltijos valstybių muitinės galės keistis duomenimis apie krovinius, patikrintus rentgeno sistemomis, įvertinti jų rizikingumą ir sparčiau priimti sprendimus dėl jų tikrinimo.

Vis dėlto svarbios ne tik modernios kontrolės priemonės, bet ir informacinės sistemos, kurios padeda atrinkti tikrinimui rizikingus krovinius. Rizikos valdymas – tai pagrindinis muitinės kontrolės instrumentas, užtikrinantis balansą tarp transporto srautų ir kokybiško muitinio tikrinimo.

Pavyzdžiui, numerių atpažinimo sistema (NAS) atlieka automatinį ir nepertraukiamą per muitinės postus vykstančių transporto priemonių valstybinių registracijos numerių atpažinimą. Atpažinti numeriai lyginami su įrašais, esančiais įtartinų numerių duomenų bazėje. Pagrindiniai šios sistemos naudotojai – ne tik Lietuvos muitinės, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai. Be to, nuo 2013 m. pradžios veikia bendra su Latvijos ir Estijos muitinėmis NAS duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie transporto priemones, kertančias trijų Baltijos šalių išorines sienas. Numatoma analogišką sutartį pasirašyti ir su Lenkijos muitinės tarnyba.

Taip pat stengiamasi nustatyti rizikingus vairuotojus ar įmones, kurios sulaukia griežtesnės kontrolės. Antra vertus, tas įmones, kurios visą laiką dirbo sąžiningai, niekada nepapuolė su kažkokiais negerais dalykais, kaip tik stengiamasi pozityviai diskriminuoti. Tie, kurie geriau dirba, tuos reikia mažiau kontroliuoti. Tai yra tarptautinė praktika.

VEIDAS: Skeptikai neretai sako, kad nebus rimtesnių pokyčių, kol nepasikeis kartos. Ką apie tai manote jūs?

A.R.: Na, Mozė keturiasdešimt metų po dykumą vedžiojo žydų tautą, kad pasikeistų kartos ir jų mąstysena. Sakyčiau, kad vis vien bendra tendencija pozityvi: kylant pragyvenimo lygiui šalyje padėtis gerėja, žmonės Lietuvoje tampa sąmoningesni, ne tokie tolerantiški pigesnėms kontrabandinėms prekėms. Manau, bent dalis žmonių niekada nepirks kontrabandinių cigarečių, nes jų socialinė padėtis, tam tikras savęs vertinimas ir panašūs dalykai to neleis daryti.

Viliuosi, kad mūsų tolerancija kontrabandinėms prekėms mažėja. Deja, tai yra vienas tų dalykų, dėl kurių Lietuva labai atsilieka, net palyginti su Estija. Tyrimai rodo, kad ten žmonės kur kas mažiau toleruoja kontrabandinių prekių vartojimą negu Lietuvoje.

VEIDAS:  Kaip skiriasi kontrabandos sulaikymo mastai Baltijos valstybėse?

A.R.: Kokius pastaruosius penkerius metus Lietuva tarp Baltijos valstybių pirmauja pagal sulaikomų kontrabandinių prekių kiekį. Latvijoje ir Estijoje kontrabandos sulaikoma mažiau.

VEIDAS:  Ar Lietuvos muitinės padėtis kuo nors kitokia dėl to, kad kontroliuojama visa ES siena? Gal gaunamas didesnis finansavimas, skiriama daugiau dėmesio?

A.R.: Ne visų valstybių muitinės dirba vienodomis sąlygomis. Lietuvos siena sutampa su išorine ES siena ir ribojamės ne su ES šalimis narėmis Baltarusija, Rusija – Kaliningrado sritimi. Tai mums neabejotinai uždeda didesnę atsakomybę: kontroliuojamas prekių patekimas į ES, surenkami mokesčiai, muitai, dalis PVM, tai paskui perskirstoma ir patenka ne vien į Lietuvos, bet ir į ES biudžetą. Pagal esamą tvarką, nes visa užsienio prekyba su ES yra Europos Komisijos kompetencija ir mokesčiai iš tos prekybos nukreipiami į ES biudžetą. Šiuo atveju Lietuvai už administravimą paliekami tik 25 proc. Vis dėlto žiūrint plačiau Lietuva iš ES biudžeto gauna maždaug penkis kartus daugiau, negu sumoka į jį.

Vaiva Sapetkaitė

Algimantas Rimkūnas

Socialinių mokslų daktaras, garsus Lietuvos diplomatas Algimantas Rimkūnas 1990–1992 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijos (URM) ekspertu-patarėju, 1992–1995 m. – Lietuvos Respublikos ambasados Belgijos Karalystėje patarėju ekonomikos klausimais, 1995–1996 m. – URM sekretoriumi, 1996–2000 m. – užsienio reikalų viceministru. 2000–2005 m. A.Rimkūnas paskirtas nuolatiniu Lietuvos atstovu, ambasadoriumi prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje, buvo Lietuvos Respublikos ambasadorius Portugalijoje, o vėliau tapo URM valstybės sekretoriumi. Prieš 2013 m. tapdamas finansų viceministru, vadovavo URM.

Už darbą šalies labui A.Rimkūnas apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.

Šaltinis: Finansų ministerija

Nelegali cigarečių rinka Lietuvoje išlieka antra pagal  dydį Europoje po Latvijos, 2013 m. pasiekusi 27.1 proc. visos tabako gaminių rinkos, skelbiama naujame visoje Europoje atliekamo KPMG SUN tyrimo rezultatuose.
Nors nuo 2010 m., kai nelegalios cigaretės sudarė daugiau nei 40 proc. visų suvartojamų tabako gaminių, nelegali rinka stipriai sumažėjo, praėjusiais metais šalyje buvo suvartota 48 mln. pakelių nelegalių cigarečių, iš kurių 40 mln. nelegaliai atkeliavo iš Baltarusijos, o 6 mln. – iš Rusijos. Jei šios cigaretės būtų parduotos legaliai, šalies biudžetas papildomai būtų gavęs 314 mln. litų. Taip pat ES mastu atliktame tyrime atkreipiamas dėmesys, jog Baltijos šalys yra naudojamos kaip tranzitinės šalys nelegales cigaretes tiekti į kitas Europos valstybes.
“KPMG tyrimų duomenimis, dėl aktyvių valstybės bei teisėtvarkos institucijų pastangų mažinti šalyje šešėlį per pastaruosius metus nelegali cigarečių rinka Lietuvoje laipsniškai mažėjo. Vis dėlto beveik trečdalis šalyje parduodamų tabako gaminių yra nelegalūs. Dėl to šalis praranda daug pajamų iš nesurinktų mokesčių, nukenčia visuomenė, auga nusikalstamumas. Esame įsitikinę, kad kova su kontrabanda išliks pagrindiniu Vyriausybės prioritetu ir toliau”, – sakė “Philip Morris Baltic” Korporacijos reikalų direktorius Gintautas Dirgėla.
Jo teigimu, Vyriausybė šiemet ėmėsi papildomų teisės, sienos apsaugos bei vidaus rinkos kontrolės priemonių, kurios, tikimasi, padės efektyviai kovoti su kontrabanda.
KPMG tyrimo duomenimis, viena iš dešimties 2013 m. Europos Sąjungoje (ES) suvartotų cigarečių buvo nelegali. Iš jų daugiau nei trečdalis (33 proc.) sudarė legaliai pagamintos, tačiau nelegaliai kitose šalyse parduodamos cigaretės. Dėl šių gaminių ES Vyriausybės prarado apie 38 mlrd. litų mokesčių.
Tyrimo duomenimis, nors lyginant su 2012 m. praėjusiais metais nelegaliai parduodamų legalių tabako gaminių kiekis išaugo 15 proc., nelegali prekyba tabako gaminiais ES 2013 m. sumažėjo iki 10.5 proc., kai 2012 m. nelegalūs produktai sudarė 11.1 proc. Nelegalios rinkos mažėjimą lėmė pramonės, vyriausybių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, siekiant sumažinti šešėlį ES.
Pagrindinės 2013 m. tyrimo išvados Lietuvai:
•    Lyginant su 2010 m., kai nelegalūs tabako gaminiai sudarė 40.7 proc. rinkos, praėjusiais metais nelegalių tabako produktų vartojimas ženkliai sumažėjo.
•    2013 m. Lietuvoje buvo suvartota 970 mln. nelegalių cigarečių (48 mln. pakelių).
•     KPMG duomenimis, dėl nelegalių tabako gaminių Lietuva prarado 314 mln. litų.
•    Dauguma nelegalių cigarečių į Lietuvą atkeliauja iš Baltarusijos.
Pagrindinės 2013 m. tyrimo išvados ES:
•    2013 m. ES buvo suvartota 58.6 mlrd. nelegalių cigarečių. Tai atitinka visą Ispanijos bei Portugalijos tabako gaminių rinką. Dėl nelegalios prekybos ES prarado 38 mlrd. litų mokesčių.
•    2013 m. 10.5 proc. visų ES suvartojamų cigarečių buvo nelegalios. 2012 m. nelegalūs rūkalai sudarė 11.1 proc., o 2011 m. – 10.4 proc. suvartojamų cigarečių.
•    Nelegaliai parduodamų legalių cigarečių rinka pasiekė rekordinius 19.6 proc., kai 2006 m. rinkoje tokių gaminių nebuvo.
•    Didžiausi nelegaliai parduodamų legalių cigarečių mastai 2013 m. užfiksuoti Lenkijoje (4 mlrd. cigarečių), Graikijoje (2.8 mlrd. cigarečių) Ispanijoje (2.5 mlrd. cigarečių), Bulgarijoje (1.6 mlrd. cigarečių) ir Vokietijoje (1.4 mlrd. cigarečių).
Nepaisant 2013 m. mažėjusio nelegalių tabako gaminių vartojimo, ES šešėlinė tabako produktų rinka išlieka svarbia priežastimi, dėl kurios tiek vyriausybės, tiek legalūs gamintojai bei pardavėjai patiria didelius finansinius nuostolius, o visuomenėje skatinamas nusikalstamumas.

Tabako pramonė ir toliau skiria daug dėmesio kovai su nelegalia tabako gaminių prekyba, įskaitant bendradarbiavimo susitarimą su Europos Komisija (EK), paremtą tvirtu bendradarbiavimu tarp vyriausybių, teisėsaugos institucijų, gamintojų bei pardavėjų.

Nelegali akcizinių prekių rinka Lietuvoje „verta“ per 1 mlrd. Lt nesumokėtų mokesčių, tačiau nenuoseklus, proginis akcizų kėlimas biudžeto pajamas ne didina, bet net sumažina.

„Užėjęs į vieną nedidelę parduotuvę Šakių rajone pasiteiravau pardavėjos, kiek degtinės butelių per dieną ji pardavusi. Moteris atsakiusi, kad tik vieną, ir tą patį pirko pro šalį važiavęs žmogus,  ne vietinis. Šis pavyzdys demonstruoja tikrąją padėtį – juk ne paslaptis, kad stikliuką mėgstantys asmenys kaime renkasi ne legalius alkoholinius gėrimus, bet pigius falsifikatus“, – pasakoja premjeras Algirdas Butkevičius.
Ne tik ne paslaptis, bet vos ne trečdaliui gyventojų – norma: įvairiose apklausose apie penktadalis pripažįsta, kad patys ar jų šeimos nariai pirko ar vartotojo nelegalių gėrimų, apie trečdalis – kontrabandinių cigarečių, panašiai tiek – automobilių kuro.
Tad A.Butkevičius, kaip ir jo pirmtakai, kyla į nuožmią kovą su kontrabanda, taip iš šešėlio į valstybės biudžetą tikintis nukreipti šimtus milijonų, kurių trūks plyš dabar skubiai reikia surasti pažadams  pensininkams tesėti. Bet, kaip galima spręsti iš darbo grupės, ieškojusios, kur jų rasti, ir ši Vyriausybė, kaip ir jos pirmtakės, lipa ant to paties grėblio.
„Veidas“ aiškinasi, kodėl lig šiol nesiseka sutramdyti šešėlio akcizinėse „nuodėmių“ – cigarečių ir alkoholio rinkose.

Beveik kas dešimtas biudžeto litas – iš „nuodėmių“ rinkos
Kad ir kiek šaipytasi iš Vyriausybės, kad norint padėti pensininkams, teks daugiau gerti, bet faktas lieka faktu – arti penktadalio valstybės biudžeto pajamų (2014 m.planas – beveik 3,5 mlrd. Lt) sudaro akcizo mokesčiai. Iš jų kiek daugiau nei pusė – automobilių kuro, o likusi dalis – alkoholio ir cigarečių.
Akcizinių prekių indėlis į bendrą gerovę būtų dar didesnis, jei ne šešėlinė jų rinka: kaip rodo įvairūs tyrimai, šešėlis apima apie 28 proc. stipriųjų gėrimų, apie 27 proc. cigarečių ir apie18 proc. automobilių kuro rinkos. Legalioji šių produktų rinka pernai į valstybės biudžetą sumetė atitinkamai 807 mln., 723 mln. ir 1,8 mlrd. Lt, tad, vadinasi, jei šešėlį pavyktų išvilkti į šviesą, aritmetiškai skaičiuojant iš alkoholio valstybės kišenė kasmet galėtų papilnėti dar beveik 300 mln., iš cigarečių 280 mln., o iš kuro beveik 400 mln. Lt, taigi iš viso arti 1 mlrd. Lt, o priskaičiavus ir PVM, galimas įsteigti naujas darbo vietas ir jų mokesčius ir dar daugiau. Legalaus verslo aljanso, vienijančio akcizinių prekių prekybininkų, didmenininkų ir gamintojų įmones, skaičiavimais, dėl slepiamų akcizinių prekių mokesčių valstybė ir jos žmonės kasmet praranda 1,5 mlrd. Lt, t.y. kiekviena bendrojo ugdymo vidurinė mokykla netenka po milijoną litų kasmet.
„Tačiau nors teoriškai galima suskaičiuoti, kiek dėl kontrabandos, akcizinių prekių padirbinėjimo, nelegalios prekybos jomis prarandame mokesčių, puikiai suprantame, kad tai nėra lengvai pasiekiamos biudžeto lėšos. Didelė dalis žmonių šias prekes nelegaliai perka būtent todėl, kad jos pigesnės. Jei staiga nelegalios prekės būtų nebeprieinamos, tai nereiškia, kad visi nelegalių prekių pirkėjai pereitų į legalų vartojimą“, – aiškina Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.
Na, dalis gal sumažintų šių prekių vartojimą ar jų atsisakytų. Tačiau naivu tikėtis, kad išradingas lietuvis nesugebėtų kažkokiu būdu prasimanyti pigesnių prekių. Beje, kontrabandinės prekės, tik mažesniu mastu, egzistuoja net turtingose valstybėse: kriziniais 2011-aisiais, „Nielsen“ tuščių cigarečių pakelių tyrimo duomenimis, šių prekių rinkos šešėlis Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje siekė 22 proc.
Tad tranzito valstybėje, kokia yra Lietuva, juolab turint omeny, kad kaimyninėje Baltarusijoje cigarečių pakelis, skaičiuojant litais, vidutiniškai kainuoja 1 Lt, Kaliningrado srityje apie 2,50 Lt, o Lietuvoje – apie 7,50 Lt, dirva dar didesnei kontrabandai itin palanki. Didžiausią muitininkų sulaikytų prekių dalį ir sudaro tabako gaminiai – pernai  117 mln. vnt. cigarečių, įvertintų 45 mln. Lt. „ 1 proc. tabako rinkos lygu 11 – 12 mln. Lt akcizo mokesčio ir PVM, tad verta pasistengti dėl rinkos kiekvienos procentinės dalies. Pavyzdžiui, 2012 m. valstybės nesugebėjimas pažaboti nelegalią tabako rinką reiškė 441 mln. litų prarastų valstybės biudžeto pajamų“, – skaičiuoja Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atsakingasis sekretorius  Ramūnas Mačius.
Tačiau kas lemia, kad, „Nielsen“ tyrimų duomenimis, cigarečių šešėlis per pastaruosius penkerius metus šokinėja nuo 13 iki 43 proc.?

Akcizo šuoliai – nuostolis valstybės biudžetui
„Cigarečių kontrabanda neatsirado iš niekur – ją sukūrė pati mūsų valstybė, ir dabar su reiškiniu, kurį pati sukūrė, ji ir kovoja. Sukūrė, nes pakėlė akcizus iki tokio lygio, kad produktas tapo nebeįperkamas. O kaimyninėse šalyse akcizai, automatiškai ir kaina, mažesni”, – kodėl šešėlio dalis cigarečių rinkoje taip šokinėja, aiškina tabako gamintojų atstovas R.Mačius.
LLRI skaičiavimu, mokesčiai cigarečių pakelio kainoje sudaro ypač didelę dalį – net 81 proc. – akcizas 64 proc., PVM dar 17 proc. (degtinės butelio 64 proc., benzino 50 proc.), todėl akcizo pakilimai rūkaliams labai juntami. Akcizų nulemti kainų su Baltarusija ir Rusija skirtumai – pagrindinė cigarečių kontrabandos priežastis.
„2007-2009 m. Lietuva pagal ES reikalavimus turėjo pasiekti minimalius akcizo reikalavimus cigaretėms ir trejus metus kasmet juos didino po 25-30 proc., tad kainos oficialioje rinkoje padvigubėjo, nelegali rinka išaugo daugiau nei dukart, o valstybės biudžetas prarado apie 100 mln. Lt mokesčių. Bet koks didesnis akcizo kėlimas smarkiai atsiliepia cigarečių kainai ir tada vartotojai ieško jų šešėlinėje rinkoje. Beje, Latvijoje šešėlis buvo užėmęs dar daugiau nei Lietuvoje – krizės įkarštyje buvo pasiekęs net pusę rinkos“, – primena R.Mačius. Tiesa,  estai, kaip ir daugelyje sričių, ir čia labiau lygiavosi į Vakarų europiečius – jų cigarečių rinkos šešėlis 2011 m. siekė 18, 4 proc.
Kai nuo 2011 m. pereita prie nuoseklaus ir mažesnio akcizo kilimo, šešėlis ėmė trauktis, legali rinka atsigauti. Cigarečių, už kurias buvo sumokėtas akcizas, skaičius pradėjo stabilizuotis ir net kiek augti, biudžeto pajamos iš cigarečių akcizo kilti: nuo 546 mln. Lt 2010 m.iki 723 mln. Lt pernai.
Tačiau nepaisant, kad dėl stabilios akcizų politikos ir efektyvaus teisėsaugos institucijų darbo cigarečių rinkoje šešėlis kiek mažėja, Lietuva išlieka tarp didžiausio šešėlio šioje srityje ES šalių.  R.Mačius konstatuoja, kad, žinoma, akcizas kils ir toliau, nes – kai kalba eina apie sveikatai žalingus produktus ar tokius, kurie sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, valstybė ir tokiu būdu nori sumažinti jų vartojimą, tokia ir ES politika. „Cigarečių gamintojai tai suvokia. Bet valstybė turėtų būti nuosekli ir neviršyti 10 proc. akcizų augimo per metus, nes kai kaina auga labai ženkliai, vartotojams atsiranda savotiškas keršto valdžiai jausmas. O pripratęs prie nelegalios produkcijos legalios paskui ir nebeieško”, – sako R.Mačius.
Tad bet kokia pagunda vėl didinti akcizą šuoliais, o ne, kaip planuojama, po nedaug – 4-5 proc. kasmet, kad iki 2018 m. būtų įvykdyti prisiimti ES įsipareigojimai, grėstų dideliais praradimais.
Kad ir toks pavyzdys: 2009 m. tabako akcizas padidėjo 77 proc., bet pajamos iš akcizo tais pačiais metais padidėjo vos 1 proc., o 2010 m. sukėlė legalios rinkos ir pajamų griūtį. Toks pavyzdys įrodo, kokios netoliaregiškos ir rizikingos buvo valdančiųjų vizijos tesėti pažadus pensininkams didinant alkoholio akcizą iki 20 proc.

Kontrabandiniai tabako gaminiai iš Lietuvos nesitraukia, rodo tyrimų bendrovės “Nielsen” kasmet atliekamas Tuščių pakelių tyrimas. Dėl šalyje nusistovėjusios nelegalios cigarečių rinkos valstybė kasmet netenka trečdalio milijardo litų.

2013 m. antrą pusmetį Lietuvoje neapmokestintų cigarečių paplitimas sumažėjo 1,4 proc. ir sudarė 28,2 proc. visų Lietuvoje surūkomų tabako gaminių. Dėl itin lėtai mažėjančio kontrabandos lygio deficitinis šalies biudžetas šiemet neteks 240 milijonų litų akcizo ir 62 milijonų litų pridėtinės vertės mokesčių.

„Nors kontrabandos lygis šiek tiek sumažėjo, akivaizdu, kad šešėlinė cigarečių rinka Lietuvoje vis dar klesti. Siekdami sutaupyti, žmonės pateisina cigarečių kontrabandą. Tenka apgaliestauti, kad tokiu būdu iš valstybės piliečių yra atimamos lėšos, kurios galėtų būti panaudojamos jų pačių gerovei užtikrinti“, – teigia Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atsakingasis sekretorius Ramūnas Mačius.

R. Mačiaus nuomone, esant tokiai situacijai, labai svarbu šviesti visuomenę, kad žmonės įsisąmonintų, jog kontrabanda yra nusikaltimas, už kurį gresia teisinė atsakomybė.

“Nielsen” tyrimas atskleidė jau daug metų nekintančią tendenciją. Didžioji dalis kontrabandinių tabako gaminių atkeliauja iš Baltarusijos fabrikų – praėjusį pusmetį jie sudarė 81 proc. visų šalyje nelegaliai parduodamų cigarečių. Padirbtų ar falsifikuotų pakelių aptinkama itin retai.

“Lyginant su kitomis Europos šalimis, kontrabandos lygis Lietuvoje yra labai aukštas. Pirmiausiai, tai lemia didelis akcizų ir kainų skirtumas su kaimyninėmis ne Europos Sąjungos šalimis. Pavyzdžiui, pigiausių cigarečių pakelis Lietuvoje apytiksliai kainuoja apie 7,50 lito, kai Rusijoje kaina siekia vos 2,50 lito, o Baltarusijoje – vos daugiau nei 1 litą” – nelegalios prekybos tabako gaminiais priežastis aiškino R. Mačius.

Didelę įtaką kontrabandos mastui gali turėti ir nepagrįsti suvaržymai legaliai veikiančiam verslui. Nerimą kelia kai kurių politikų išsakomi siūlymai legaliai parduodamiems tabako gaminiams įvesti griežtesnius ribojimus nei numato Europos Sąjungos Tabako direktyva arba taikyti trumpesnius direktyvos įgyvendinimo pereinamuosius laikotarpius negu siūlo ES.

Didžiausias cigarečių kontrabandos lygis 2013 m. antrą pusmetį buvo užfiksuotas pasienio miestuose: Šalčininkuose nelegalių rūkalų kiekis pasiekė 65 proc. visų surūkomų tabako gaminių, Šakiuose – 41 proc., Biržuose – 39 proc., Varėnoje – 37 proc.

Kituose Lietuvos miestuose daugiausiai kontrabandinių cigarečių rasta Alytuje (40 proc.), Tauragėje (38 proc.), Ukmergėje (38 proc.), Panevėžyje (35 proc.), Vilniuje (31 proc.). Kontrabandos mažėjimo tendencija pastebima centrinėje šalies dalyje – Kaune (27 proc.), Kėdainiuose (18 proc.), Jonavoje (19 proc.), bei pajūrio regione, t.y. Palangoje (15 proc.), Klaipėdoje (14 proc.), Plungėje (18 proc.).

Keturių tabako kompanijų užsakymu tyrimą dvidešimtyje Lietuvos miestų 2013 m. rugsėjo-spalio mėnesiais atliko bendrovė „Nielsen“. Tyrimas neapima kaimiškų vietovių.

Tuščių pakelių tyrimo metodologija yra suderinta su Europos Sąjungos Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF). Jis reguliariai atliekamas visoje Europos Sąjungoje ir pateikia apytikrius neapmokestintų tabako gaminių paplitimo mastus konkrečiose valstybėse (pridedame kontrabandos paplitimo ES šalyse žemėlapį).

Lietuvoje cigarečių kontrabandos mastui išliekant antru didžiausiu Europoje ir vyriausybei užsibrėžus tikslą sustabdyti nelegalią prekybą tabako gaminiais, valstybė ir verslas pradėjo nacionalinę informacinę kampaniją, kurios tikslas – mažinti visuomenės toleranciją šešėlinei ekonomikai bei kontrabandinėms cigaretėms.

Visoje Lietuvoje prasidėjusios informacinės kampanijos metu siekiama atkreipti žmonių dėmesį, jog šalies gyventojai, prekiaujantys arba perkantys kontrabandines cigaretes, daro didžiulę žalą visai visuomenei ir valstybei: iš parduodamų kontrabandinių cigarečių lobsta organizuoti nusikaltėliai, dėl šios nelegalios veiklos nukenčia Lietuvos ekonomika bei legalus verslas, o nepilnamečiai gali lengvai įsigyti rūkalų.

“Kova su “šešėliu” yra vienas iš vyriausybės veiklos prioritetų. Akivaizdu, kad turime keisti visuomenės požiūrį ir informuoti žmones, jog kontrabanda ne tik daro didžiulę žalą valstybės finansams, bet skurdina kiekvieną Lietuvos žmogų bei padeda organizuotiems nusikaltėliams”, – sakė iniciatyvą palaikantis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Premjeras A. Butkevičius pabrėžė esąs įsitikinęs, jog be verslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimo sudėtinga tikėtis gerų rezultatų sprendžiant visuotines problemas.

Vieno iš informacinės kampanijos partnerių Viešosios įstaigos “Lietuva be šešėlio”  vadovo Kęstučio Kupšio nuomone, kol žmonės nesupras, kad prekiaudami bei pirkdami kontrabandines prekes kenkia sau bei artimiesiems, kovoti su “šešėliu” bus labai sunku.

“Gegužės mėnesį mūsų pradėta iniciatyva parodė, kad lyginant su “šešėline” alkoholio ar degalų prekyba, cigarečių kontrabanda yra opiausia problema šalyje. Laikausi ir laikysiuosi nuomonės, kad efektyviausia kovos prieš kontrabandą priemonė – švietimas. Todėl tikiu, kad ši kampanija ne tik informuos piliečius apie kontrabandos daromą žalą, bet ir padės sumažinti jų toleranciją Lietuvoje įsigalėjusiam “šešėliui” bei prisidės prie teigiamo valstybės institucijų vertinimo visuomenėje”, – apie kampanijos planus kalbėjo K. Kupšys.

“Kas trečia Lietuvoje surūkoma cigaretė yra kontrabandinė. Labai džiaugiamės galėdami prisidėti prie iniciatyvos ir esame dėkingi partneriams iš valstybės institucijų bei nevyriausybinio sektoriaus už jų pastangas kovojant prieš nelegalius rūkalus ir jų sukeliamas pasekmes”, – kampaniją komentavo Philip Morris Baltic korporatyvinių reikalų direktorius Gintautas Dirgėla.

Visoje Europoje išgarsėję kontrabandiniai rūkalai iš Lietuvos kenkia šalies reputacijai bei ekonomikai. Ir nors kontrabandinės cigaretės yra lengvai prieinamos nepilnamečiams, numatomi tabako draudimai rūkančiųjų skaičiaus nesumažins, o tik dar labiau padidins kontrabandos mastus.

Tai atskleidė naujausias visuomenės nuomonės tyrimas, kurį viešosios įstaigos “Lietuva be šešėlio” iniciatyva atliko tyrimų bendrovė  “GfK Custom Research Baltic”.

“GfK Custom Research Baltic” atlikto tyrimo duomenimis, 89 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių pritaria, jog Lietuva turi problemų dėl kontrabandinės prekybos cigaretėmis, ir 82 proc. yra įsitikinę, kad kontrabandininkų etiketė turi neigiamos įtakos Lietuvos reputacijai bei ekonomikai.

“Lyginant su šešėline alkoholio ir degalų prekyba, tabako gaminių kontrabanda šiuo metu yra didžiausia problema šalyje. Tai patvirtina ir visuomenės nuomonės tyrimas, kuris atskleidžia naujas tendencijas visuomenėje: anksčiau tabako gaminių kontrabandos problemą vertinę tolerantiškai, lietuviai nelegalią prekybą mato kaip riziką šalies reputacijai”, – sakė tyrimo iniciatorius visuomeninės organizacijos “Lietuva be šešėlio” vadovas Kęstutis Kupšys.

Atliktas tyrimas atskleidė dar vieną tendenciją – kontrabandinių tabako gaminių paplitimą tarp nepilnamečių. 84 proc. respondentų įsitikinę, kad kontrabandiniai tabako gaminiai yra lengvai prieinami nepilnamečiams. Tačiau jokie draudimai – nei mėtinių ir plonų cigarečių uždraudimas, nei pakuočių suvienodinimas ar įspėjamųjų ženklų ant cigarečių pakuočių padidinimas – apklausos dalyvių teigimu, neprivers jaunimo atsisakyti rūkyti.

Kad auksčiau išvardytos priemonės yra efektyviausios mažinant jaunuolių rūkymą, pritarė tik po 2 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusė – 51 proc. – respondentų įsitikinę, jog priešingai – ne draudimais, bet jaunimo ugdymu galima pasiekti norimų rezultatų.

“Svarbiausia suvokti, kad jei žmogus eina pirkti cigarečių – tai jau per vėlu jam ką nors drausti ar mokyti jį. Tik ugdant nuo mažens, įmanoma įskiepyti gerus įpročius. Žinoma, edukacinis procesas užtrunka ilgiau nei pats draudimas, tačiau edukacijos rezultatas yra akivaizdus ir ilgalaikis”, – teigė gydytojas psichiatras Dainius Stasiūnas.

Įvedus anksčiau minėtus tabako draudimus, rūkantieji savo įpročių nekeistų ir mėgiamų cigarečių ieškoti juodojoje rinkoje, kuri dėl padidėjusios paklausos dar labiau išaugtų. Taip mano 90 proc. apklaustųjų.

83 proc. respondentų mano, kad dėl numatomų draudimų išaugusi kontrabanda pakenks mažmenininkams. 80 proc. įsitikinę, jog tai turės neigiamos įtakos šalies biudžetui ir ekonomikai.

Kas trečia surūkoma cigaretė Lietuvoje yra kontrabandinė, skelbia naujas tyrimų bendrovės “Nielsen” atliktas tuščių pakelių tyrimas. Kontrabandinių cigarečių mastas Lietuvoje išlieka antru didžiausiu Europoje ir šių metų antrą ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 0.3 proc. dalimis iki 29,6 proc.

Skaičiuojama, kad esant tokiam kontrabandos lygiui vien šiemet valstybės biudžetas nesurinks 250 milijonų litų akcizo ir 69 milijonų litų pridėtinės vertės mokesčių – tai yra trečdalio milijardo litų. Kontrabandos mastus dar labiau padidintų neracionalūs reikalavimai legalioms prekėms ar Europos sprendimai uždrausti mėtines bei plonas cigaretes.

„Svarstant kaip sumažinti kontrabandą, šiuo metu svarbiausia užtikrinti, kad dėl nepagrįstų sprendimų ji nepadidėtų dar pusantro karto. Tokia grėsmė kyla Europos Sąjungai ketinant uždrausti mėtines ir plonas cigaretes. Tokiu atveju rinką užpildytų kontrabandinės baltarusiškos cigaretės, o kontrabandos lygis lengvai pasiektų rekordinius 50 procentų. Biudžeto nuostoliai padidėtų iki 500 milijonų litų per metus. Išaugtų organizuotas nusikalstamumas. Maža to – Lietuva taptų dar platesniais cigarečių kontrabandos vartais į Europą“, – teigia Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atsakingasis sekretorius Ramūnas Mačius.

Iš legaliai parduodamų mėtinių ir plonų cigarečių valstybė gauna 133 mln. litų tabako akcizo ir 39 mln. litų pridėtinės vertės mokesčių. Priėmus direktyvą, šios pajamos iš Lietuvos biudžeto iškeliaus į Rusijos, Baltarusijos fabrikų bei kontrabandininkų rankas. Tyrimo duomenimis, jau dabar nelietuviškos mėtinės ir plonos cigaretės sudaro apie 38 proc. visos kontrabandos. Palyginimui – legalioje rinkoje šios rūšies cigaretės sudaro apie 21 proc.

„Nielsen“ tyrimas patvirtina, kad į Lietuvą neapmokestintos cigaretės atkeliauja iš legaliai veikiančių Baltarusijos ir Rusijos tabako fabrikų. Padirbtų ar falsifikuotų pakelių tyrimo metu nebuvo rasta.

“Cigarečių ar tuo labiau lietuviškų banderolių padirbinėjimo problemos Lietuvoje nėra. Todėl kelia abejonių Vyriausybėje svarstomi planai legalius cigarečių pakelius  papildomai ženklinti holograminiais lipdukais ant jau egzistuojančių banderolių. Tai tik dar labiau pabrangins legaliai parduodamas cigaretes ir padidins kainų atotrūkį su Baltarusija ir Rusija“ – mano R. Mačius.

NTGA narių nuomone, būtina daugiau dėmesio skirti ne tik valstybės sienos apsaugai, bet ir nelegaliai cigarečių apyvartai šalies viduje. Atsižvelgiant į valstybės patiriamą žalą dėl nesumokėtų mokesčių, sveikintina Vyriausybės iniciatyva bausti ir nelegalių cigarečių pirkėjus.

„Suprantame, kad tokia priemonė gali sukelti dalies visuomenės pasipiktinimą. Tačiau šiuo metu egzistuojanti ir masiškai paplitusi prekyba nelegaliomis cigaretėmis turgavietėse, kontrabandinių tabako gaminių atvežimas į namus atneša ne tik finansinius nuostolius valstybei, bet ir atveria galimybę cigaretes įsigyti nepilnamečiams“, – sako R.Mačius.

Tyrimo metu daugiausiai kontrabandinių cigarečių rasta Tauragėje (50.0%), Alytuje (40.3%), Marijampolėje (37.5%) ir Panevėžyje (37.3%).

Keturių tabako kompanijų užsakymu tyrimą dvidešimtyje Lietuvos miestų 2013 m. balandžio mėnesį atliko bendrovė „Nielsen“. Tyrimas neapima kaimiškų vietovių.

Tuščių pakelių tyrimo metodologija yra suderinta su Europos Sąjungos Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF). Jis reguliariai atliekamas visoje Europos Sąjungoje ir pateikia apytikrius neapmokestintų tabako gaminių paplitimo mastus konkrečiose valstybėse.

Lietuva, per kurią eina rytinė Europos Sąjungos siena, kasmet susiduria su didžiuliais kontrabandos, ypač nelegalių cigarečių, iš trečiųjų šalių srautais. Apie šios nusikalstamos veikos lygį bei priešnuodžius jai „Veidas“ kalbėjosi su Vilniuje viešinčiu Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) direktoriumi Giovanni Kessleriu.

VEIDAS: Jūsų duomenimis, kaip pastaraisiais metais Lietuvoje kinta cigarečių kontrabandos lygis? Kaip šiuo aspektu mūsų šalis atrodo tarp kitų regiono valstybių?
G.K.: Vienintelis objektyvus tokios kontrabandos rodiklis yra sulaikytų prekių kiekis, kuris pernai sudarė apie 188 mln. cigarečių. Deja, galiu spėti, kad tai tesudaro apie dešimtadalį visų nelegaliai per šalį transportuojamų rūkalų. Beje, šis skaičius gerokai mažesnis nei užpernai – ko gero, dėl to, kad pastaraisiais metais ypač stipriai padidėjo Lietuvos institucijų, tarkime, Lietuvos muitinės departamento bei Generalinės prokuratūros, indėlis į kontrabandos atvejų tyrimus, daug efektyviau bendradarbiaujate su OLAF.
Lietuva yra labai palankioje kontrabandos tranzitui vietoje, juk čia eina rytinė ES siena, tačiau šios veikos lygis nėra išskirtinai didesnis, ypač turint omenyje Lenkiją, – juk jos siena su rytinėmis kaimynėmis daug ilgesnė nei Lietuvos. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad tiek Lenkijos, tiek Lietuvos institucijos pastaruoju metu labai efektyviai kovoja su kontrabanda, nors dauguma jų piliečių šios nusikalstamos veikos ir nesmerkia. O be reikalo, nes visos ES patiriami nuostoliai vien dėl cigarečių kontrabandos kasmet sudaro apie 10 mlrd. eurų – tai nemaža pinigų suma, kuri tikrai praverstų daugumos šalių narių biudžete, ypač kai visoje ES turime tokią sudėtingą ekonominę padėtį.
Kodėl toks dėmesys būtent cigarečių kontrabandai? Matote, rūkalai sudaro didžiausią visų kontrabandinių prekių kiekį – juos paprasta transportuoti ir paslėpti, taip pat labai lengva realizuoti rinkoje. Kadangi ES šalyse narėse rūkalams taikomi gan dideli akcizų mokesčiai, kontrabandinės cigaretės noriai perkamos ir todėl padaro didžiausių nuostolių šalims, nes į biudžetą nesurenkami mokesčiai.
VEIDAS: Kokiais keliais į Lietuvą patenka didžiausia dalis cigarečių kontrabandos? Ar daug bylų dėl tokių nusikaltimų iškelta Lietuvos piliečiams?
G.K.: Didžiausi kontrabandos kiekiai Lietuvą pasiekia žemės keliais. Jūra ir oru į jūsų šalį patenka tik nedidelė dalis cigarečių. Tabako gaminiai dažnai būna pagaminti legaliai didžiųjų gamintojų, kurie ženklina savo gaminius, – kartais cigaretės apkeliauja pusę pasaulio, kol patenka į juodąją rinką. Tarkime, Šveicarijoje ar JAV pagamintos cigaretės parduodamos didiesiems platintojams Afrikoje, Azijoje ar Rusijoje, o vėliau mes jas randame nelegaliai parduodamas Vokietijoje.
OLAF kasmet iš ES šalių piliečių ir organizacijų priima apie 1600 pareiškimų apie nusikaltimus ir pradeda tirti apie 200 bylų – lietuviams iškeltų bylų turime vos keletą. Galbūt todėl, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos pakankamai efektyviai tvarkosi su kontrabandininkais pačios ir dažnai net nesikreipia į OLAF.
VEIDAS: 2013-aisiais, Lietuvai pirmininkaujant ES, Europos Komisija planuoja pateikti projektą dėl Europos prokuratūros įsteigimo. Koks šios institucijos pagrindinis tikslas?
G.K.: Pagrindinis šios institucijos tikslas – konsoliduotas su kontrabanda ir sukčiavimu susijusių bylų tyrimas europiniu lygiu. Paaiškinsiu, apie ką kalbu.
Tarkime, cigaretės vežamos per Lietuvą ir Lenkiją, o parduodamos Vokietijoje. Tad sulaikius tokioje nusikalstamoje kontrabandos tiekimo grandinėje dirbančius žmones, tenka kelti kriminalines bylas visose trijose valstybėse – dėl to tyrimai tęsiasi labai ilgai, net ir aktyviai bendradarbiaujant visų šalių teisėsaugos institucijoms. OLAF dėl to patenka į dviprasmišką situaciją, kai turime kovoti su šiuolaikinėmis organizuotomis ir tarptautinėmis kontrabandininkų grupuotėmis, tačiau reikia derinti savo veiksmus su skirtingomis kiekvienos šalies narės teisinėmis sistemomis bei procedūromis.
Taigi Europos prokuratūra kovotų tik su nusikaltimais, susijusiais su kontrabanda, sukčiavimu bei korupcija ES lygiu. Ši institucija pradėtų vieną bendrą tyrimą ES lygiu, o šalių narių teisėsaugos institucijos būtų įpareigotos suteikti tyrimui visą reikalingą informaciją. Be to, Europos prokuratūroje dirbtų prokurorai iš visų valstybių narių.
Norint surasti, ištirti ir išardyti kelias šalis apimančius nusikalstamus tinklus, reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas bei daugiašalis, bendras Europos požiūris – juk nuo šių nusikaltimų kenčia visos ES šalys.
Beje, steigti Europos prokuratūrą yra numatyta 2009 m. įsigaliojusioje ES Lisabonos sutartyje.

Įspūdingu tempu kylant kuro kainoms, kas penktas vairuotojas teigia, kad naudoja dyzeliną ar benziną iš Baltarusijos.

Daugiau nei pusė apklausos dalyvių (59 proc.) prisipažįsta, kad per mėnesį išlaidos automobilio degalams sudaro nuo 201 iki 500 litų. Tokias kuro sąnaudų ir išlaidų tendencijas parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt kovo mėnesio pabaigoje atlikta portalo lankytojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 3,5 tūkst. respondentų.

Pasirodo, daugiausiai apklausos dalyvių – net 27 proc. – naudoja baltarusišką dyzeliną. 14 proc. į savo automobilio baką pila benziną iš minėtos kaimyninės šalies.

Pasak Viktoro Daukšo, Autoplius.lt vystymo vadovo, Baltarusijoje kuro kainos yra daugiau nei dvigubai mažesnės negu Lietuvoje – pavyzdžiui, ten dyzelino litras vidutiniškai kainuoja 2,12 lito, o mūsų šalyje – 4,7 lito, benzinas atitinkamai – 2,07 ir 4,98 lito.

„Pigus kaimyninės šalies kuras vilioja Lietuvos vairuotojus, kurie pamiršta ne tik apie žalą valstybės biudžetui, degalinių verslui, bet ir savo transporto priemonei. Mažiau kainuojantys baltarusiški degalai dažnai yra prastesnės kokybės, todėl kenčia automobilių varikliai, o remontas gali brangiai atsieiti“, – sako V. Daukšas.

Pataria riedėti įjungta pavara

Kiekvieną mėnesį vairuotojai automobilio kurui įsigyti skiria kelis šimtus litų. Dažniausiai apklausos (34 proc.) dalyviai degalams per mėnesį išleidžia nuo 301 iki 500 litų, kas ketvirtas – nuo 201 iki 300 litų, 15 proc. – nuo 501 iki 1000 litų, 14 proc. – nuo 100 iki 200 litų.

Autoplius.lt vystymo vadovas pastebi, kad brangstant degalams geriausia persėsti į ekonomiškesnį automobilį arba ieškoti būdų, kaip sunaudoti mažiau kuro.

„Sutaupyti padeda ekonomiško vairavimo taisyklės. Pavyzdžiui, egzistuoja mitas, kad važiuojant laisva pavara yra ekonomiškiausia, tačiau tai netiesa. Rekomenduojama riedėti ne laisva, o įjungta pavara – būtent tuomet automobilis degalų naudoja mažiausiai. Be to, kuro sąnaudos sparčiai didėja, jeigu automobilyje yra seni filtrai, kuriuos būtina pakeisti“, – patarimais dalijasi lengvųjų automobilių rinkos ekspertas.

V. Daukšas atkreipia dėmesį, kad didžiausias automobilio ekonomijos priešas – įsibėgėjimas. „Vairavimo specialistai pataria be reikalo neįsibėgėti ir kuo mažiau naudotis stabdžių pedalu. Norint pasiekti leistiną greitį, nebūtina kuo greičiau spausti akseleratorių – galima tai padaryti palengva, kad vėliau nereikėtų stabdyti“, – pasakoja Autoplius.lt vystymo vadovas.

Benzino kaina pasieks 6 litus už litrą?

Praėjusią savaitę benzino kainos Lietuvos degalinėse viršijo 5 litus už litrą, tačiau vairuotojai mano, kad tai dar ne riba. Du trečdaliai Autoplius.lt apklausos dalyvių (66 proc.) mano, kad benzino kaina per artimiausius metus pasieks 6 litus už litrą. 18 proc. apklausos dalyvių mąsto, kad jeigu kuras ir toliau brangs, jie keis automobilį į ekonomiškesnį, kurio kuro sąnaudos bus mažesnės.

Lietuvos vairuotojai ieško įvairiausių būdų, kaip sutaupyti. 23 proc. respondentų teigia, kad taupydami lėšas kurui atsisako nebūtinų pirkinių, kas penktas – nedidelius, iki vieno kilometro, atstumus stengiasi įveikti pėsčiomis arba nuvažiuoti dviračiu. 13 proc. apklausos dalyvių stengiasi sumažinti išlaidas kurui važiuodami į darbą ir iš jo kartu su kolegomis, 10 proc. apklaustųjų naudojasi vienu automobiliu, nors turi du. Visgi 28 proc. teigia, kad netaupo ir kurą perka taip, kaip ir iki šiol.

Apklausos dalyvių taip pat buvo klausiama, kokį kurą naudojančiam automobiliui šiuo metu ar ateityje jie teiktų pirmenybę. Daugiausiai – 45 proc. – apklausos dalyvių rinktųsi dyzelinius automobilius, 33 proc. – benzinu ir dujomis varomus, 14 proc. – benzininius, o 8 proc. – hibridinius automobilius.

V. Daukšas pastebi, kad dyzelino kainoms priartėjus prie benzino, portale Autoplius.lt pamažu mažėja vairuotojų, kurie ieško dyzelinių automobilių ir vis didėja benzinu ar benzinu ir dujomis varomų automobilių paklausa.

„Lyginant praėjusių metų rugsėjo ir šių metų kovo duomenis, dyzelinių automobilių paieškų skaičius portale sumažėjo nuo 83 iki 74 proc. visos automobilių paklausos. Tuo pačiu laikotarpiu benzininių automobilių paieškų skaičius šoktelėjo nuo 13 iki 21 proc. Jeigu benzino ir dyzelino kainų santykis išliks toks pat nedidelis, dyzelinių automobilių paklausa gali dar labiau sumažėti“, – prognozuoja V. Daukšas.

Apklausoje dalyvavo 54 proc. vairuotojų, kurie važinėja dyzelinu, 28 proc. – benzinu, 18 proc. – benzinu ir dujomis varomais automobiliais.

Prieš dvejus metus prezidentė ir Vyriausybė paskelbė kovosią ir rasią būdų, kaip pažaboti kontrabandą, bet ir šiandien nelegaliai įvežamų cigarečių surūkoma beveik tiek pat, kiek ir iki skambių manifestų pradžios.

Vilnietis rūkalius Povilas J. savo įpročių nekeičia – cigaretes dažniausiai perka ne parduotuvėse, nes „taškuose“ jos kone perpus pigesnės. Tiesa, per pastaruosius dvejus metus ir nelegalioje rinkoje cigaretės pabrango. „Prieš metus pakelis „Saint George“ cigarečių kainavo 2,8–3 Lt, dabar perkant „iš pirmų rankų“ tenka mokėti 4 Lt. O po kaimus vežiojamos cigaretės jau pabrango iki 5 Lt. Tačiau parduotuvėje tokių pačių cigarečių įsigysi tik už maždaug 6,5–7 Lt“, – dėsto Povilas, per mėnesį cigaretėms skiriantis per 200 Lt. Jei cigaretes pirktų legaliai, mėnesio išlaidos padidėtų dar apie 100 Lt.
Kad Lietuva užversta kontrabandinėmis cigaretėmis, liudija ir oficialūs tyrimai. Nustatyta, kad 2010 m. per 40 proc. surūkytų cigarečių įvežtos nelegaliai, šiemet šis nuošimtis truputį mažesnis – 35 proc.

Ar karas su kontrabanda duoda rezultatų?

Regėdami, kad kontrabandos srautai neslūgsta, valdžios atstovai kontrabandininkams reguliariai paskelbia karą. Paprastai prieš valstybės biudžeto tvirtinimą. „Karas kontrabandai paskelbtas. Visos vykdomos priemonės bus griežtos – nėra kitos išeities, telkiame plačias pajėgas, tad mums šiandien itin svarbus glaudus visų institucijų bendradarbiavimas“, – iš tribūnos skambius žodžius žeria Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.
Kardu mosuoja ir prezidentė, dar metų pradžioje kontrabandininkams pasiūliusi dešimt kartų didesnes baudas, anksčiau siekusias apie 14 tūkst. Lt. Baudos už tokį nusikaltimą dydis siejamas su padaryta žala valstybei ir gali baigtis netgi turto konfiskavimu.
Pirmąjį šių metų pusmetį atsirado nuostata, kad automobilis su pilnu baku degalų Lietuvos ir Baltarusijos sieną per mėnesį gali kirsti ne daugiau kaip penkis kartus. Vykdamas šeštą kartą, vairuotojas privalo mokėti akcizo ir pridėtinės vertės mokesčius. Valdžios institucijų vadovai tikina, kad tai sumažino ne tik degalų, bet ir nedideles, iki tūkstančio pakelių cigarečių kontrabandos siuntas.
O kad nepasirodytų per maža, paskelbta, jog su kontrabanda kovojantys valstybės pareigūnai ir tarnautojai bus skatinami piniginėmis premijomis ir tam šiemet skirta 5 mln. Lt.
Ar visos minėtos priemonės davė naudos? Muitinės departamento duomenys rodo, kad šiokios tokios naudos yra. Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė prekių, vertų beveik 54 mln. Lt, bei kontrabandos gabenimo atvejų atskleidė 32 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Šiokį tokį pagerėjimą rodo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys: palyginti su 2010 m. trimis ketvirčiais, šiemet per devynis mėnesius akcizo mokesčio surinkta 9 proc. daugiau. O mažmeninė prekyba degalais šiemet Lietuvoje buvo 11,3 proc. didesnė nei prieš metus.
Kaip šiuo metu atrodo kontrabandos žemėlapis? Pasirodo, didžiausi srautai plūsta per Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai šiemet iki spalio pabaigos 52 proc. visos sulaikytos kontrabandos sulaikė pasienyje su Baltarusija ir 22 proc. – su Rusija. Prieš dvejus metus kontrabanda iš Baltarusijos sudarydavo tik 10–20 proc. visos sulaikomos kontrabandos.

Priemonės skirtos smulkiesiems

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimu, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje labiau buvo gaudomos smulkios kontrabandos žuvelės, o stambioji kontrabanda suvaržymų gal net nepajuto. Jei tyrimai rodo, kad Lietuvoje ir dabar 35–40 proc. visų surūkomų cigarečių yra nelegaliai įvežtos per sieną, vadinasi, šio srauto ne tik nukirsti, bet net ir sumažinti vis dar nepajėgiama. „Kovoje su stambia kontrabanda reikšmingų pokyčių mes nematome“, – teigia ekonomistas.
Pasak Laisvosios rinkos instituto eksperto Vytauto Žukausko, nereikėtų pernelyg džiūgauti ir dėl esą padidėjusio akcizo mokesčio surinkimo, nes mokesčių surinkimo planas vis dėlto nėra pasiektas. Finansų ministerija skelbia, kad iš viso per pirmuosius tris šių metų ketvirčius surinkta 2,4 mlrd. Lt akcizo mokesčio, ir tai yra beveik 193 mln., arba apie 7 proc., mažiau, nei tikėtasi. Tuo pat laikotarpiu pridėtinės vertės mokesčio planas įvykdytas ir viršytas 1,5 proc. Tai rodo, kad legalaus akcizinių prekių vartojimo augimas dėl šešėlio atsilieka nuo bendro prekių vartojimo.
„Vertinant kovos su šešėline ekonomika ir kontrabanda priemones visada būtina prisiminti, kad šešėlis yra žmonių protesto prieš mokesčius ir reguliavimus forma. Todėl geriausias būdas mažinti šešėlį ir yra mažinti mokesčius bei reguliavimus, kurie yra tiesioginė kontrabandos ir šešėlio priežastis. Baudžiamosios, griežtesnės kontrolės, administracinės priemonės taip pat turi poveikį, bet jis daug mažesnis“, – pabrėžia V.Žukauskas.
Beje, kai kurios Pietų Amerikos šalys gerų kovos su kontrabanda rezultatų pasiekė taikydamos griežtas bausmes, bet jos buvo taikomos ne tik kontrabanda užsiimantiems asmenims, bet ir jos vartotojams. Šie būdavo baudžiami realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, ir tai tikrai atgrasė didelę dalį visuomenės vartoti nelegaliai įvežamas prekes.

Rezonansiniai išaiškintos kontrabandos atvejai
Nelegalus cigarečių gamybos fabrikas. 2010 m. kovą Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai sostinės Naujosios Vilnios rajone aptiko nelegalų cigarečių gamybos fabriką. Įmonės teritorijoje tuo metu rastą produkciją realizavus juodojoje rinkoje, valstybei galėjo būti padaryta beveik 4 mln. Lt mokestinė žala.
Kvepalai. 2010 m. spalį–lapkritį MKT pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Vaidotų geležinkelio posto padalinyje, Vilniuje, sulaikyto jūrinio konteinerio iš Jungtinių Arabų Emyratų. Deklaravę, kad įveža skėčių, elektros prietaisų ir pan., vežėjai jūriniame konteineryje iš tikrųjų gabeno apie 13 t kvepalų su garsių gamintojų etiketėmis.
Cigaretės. 2010 m. lapkritį Raigardo kelio poste dviem krovininiais vilkikais į Lietuvą mėginta įvežti 700 dėžių cigarečių „Imperial Classic“, „Jin Ling“, „Viceroy“ ir „Fest“. Bendra sulaikytų nelegalių rūkalų siuntos vertė – apie 2,5 mln. Lt.
70 tonų tabako. 2011 m. kovą bendros Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos, Vokietijos muitinės kriminalinės tarnybos ir Lenkijos policijos operacijos metu Lietuvoje sulaikyta apie 70 t tabako, verto beveik 23 mln. Lt.
Antikvariniai daiktai. 2011 m. birželį Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai sulaikė, kaip įtariama, antikvarinių daiktų siuntą. Dviejose kartoninėse dėžėse gabenti devyni kardai, 41 senovinis peilis, XVIII a. monetų ir kitokių vertybių.

Šaltinis: Muitinės departamentas

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis: „Stambioji kontrabanda nėra suvaržyta, nes daugelis Vyriausybės priemonių nukreiptos sustabdyti smulkiai kontrabandai, o stambi kaip plaukė, taip ir tebeplaukia į Lietuvą.“

Antano Šipavičiaus, Muitinės departamento generalinio direktoriaus, komentaras

Sulaikytų nelegaliai per sieną gabentų prekių kiekiai parodo tik darbo apimtis, bet ne darbo rezultatus. Juos mes analizuojame bendradarbiaudami su kitomis valstybės institucijomis. Matome, kad mūsų darbas jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, šiemet legalių tabako gaminių realizuota 18 proc. daugiau nei pernai.
Pasaulio muitinių organizacija atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad 2010 m., palyginti su 2009-aisiais, užsienio valstybėse sulaikytų kontrabandinių krovinių, išsiųstų iš Lietuvos, sumažėjo beveik perpus. 2009 m. kitose ES šalyse buvo sulaikyti 68 tokie kroviniai, 2010 m. – 36. Šiais atvejais Lietuvoje nelegalūs kroviniai buvo perkraunami, paslepiami po kitomis prekėmis ir išsiunčiami už šalies ribų.
Kiekvienas, susigundęs įsigyti kontrabandinių cigarečių, turėtų suvokti, kokią didelę žalą daro valstybei. Apskaičiuota, kad juodojoje rinkoje paplitusių „Jin Ling“ cigarečių pagaminimo kaina – apie 50 ct, likusią 5,9 Lt kainą legalioje rinkoje sudaro mokesčiai. Vadinasi, įsigydamas nelegaliai įvežtą prekę, pirkėjas sutaupo apie 1–1,5 Lt, bet visus mokesčius sumoka ne valstybei, o nelegalia veikla užsiimančiam asmeniui. Mums norėtųsi didesnio visuomenės palaikymo. Tačiau statistika rodo priešingai – apie 60 proc. gyventojų toleruoja kontrabandinių prekių vartojimą. Kita dalis visuomenės mus padrąsina dirbti ir suteikia vertingos informacijos apie kontrabandinę veiklą.
Beje, Europos Komisija parengė kovos su kontrabanda prie ES išorinės sienos priemonių planą. Susiduriame su dideliu iššūkiu, nes Baltarusijoje cigarečių pakelis kainuoja 20 euro centų, o ES jį galima parduoti už maždaug du eurus. Todėl visos Europos valstybės turi dirbti bendrai, nes viename ar kitame regione sugriežtinus kontrolę nusikalstamas verslas perkeliamas kitur.

Kontrabandinių cigarečių suvartojimas valstybėje (2010 m., proc.)
Lietuva    Latvija    Bulgarija    Airija    Rumunija    Estija    Suomija    Prancūzija    Vokietija    Olandija    Malta    Lenkija    Jungtinė Karalystė    Švedija    ES-27
40,7    37    30,7    19,3    19,2    16,7    15,9    13,7    12,5    11    10,8    10,6    10,5    10,5    9,9
Šaltinis: Tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė KPMG

Užkardyta žala valstybei, galėjusi atsirasti dėl nesumokėtų privalomų mokesčių nuo sulaikytų prekių (mln. Lt)
2008 m.    6,1
2009 m.    18,2
2010 m.    53,3
2011 m. 9 mėn.    41,7
Šaltinis: Muitinės departamentas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos kontrabandos sulaikymo dinamika
Kontrabandos atvejų    Sulaikyta asmenų    Sulaikytų cigarečių kiekis pakeliais
2008 m.    463    512    2,06 mln.
2009 m.    518    57    1,86 mln.
2010 m.    710    789    1,83 mln.
2011 m.    522    631    1,8 mln.

BFL

Tyrimo duomenys, rodantys, kad Lietuvos gyventojų palankumas kontrabandai šiemet išaugo, nenumalšina Vyriausybės ryžto kovoti su šiuo reiškiniu.

“Aš vertinu kontrabandą labai neigiamai, nežinau, kaip buvo užduotas klausimas, man sunku būtų komentuoti tyrimo duomenis. Akivaizdus dalykas, kad kontrabanda yra reiškinys, kuris pakankamai skaudžiai veikia sąžiningos konkurencijos sąlygas ir tuo pačiu kenkia visai tolesnei mūsų ekonomikos raidai. Tai reiškia, kad tai kenkia ir naujų darbo vietų atsiradimui, ir kovai su nedarbu”, – sakė Premjeras Andrius Kubilius pirmadienį Vyriausybėje.

Šiemet yra užsibrėžtas tikslas iš “šešėlio” ištraukti milijardą litų. “Mūsų biudžeto planas, apimantis ir papildomą pajamų surinkimą iš šešėlio ir kontrabandos, yra vykdomas pakankamai neblogai, bet tai nereiškia, kad galime atsipalaiduoti. Yra dalykų, kuriuos turime stiprinti ir gerinti”, – sakė A. Kubilius.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto iniciatyva bendrovės “Spinter tyrimai” balandį atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad šiemet degalų, alkoholio ir cigarečių kontrabandą bei nelegalų jų vartojimą pateisino net 66 proc. apklaustųjų. Pernai šis rodiklis siekė 61 proc., tuo tarpu 2004 m. – tik 48 proc.