Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad užsibrėžtas planas 2011 metasi iš šešėlinės ekonomikos atkovoti milijardą litų į biudžetą yra viršijamas. Jam antrina ir Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI).

Klausiamas, ar tokie pasiekimai reiškia, kad nereikės peržiūrėti biudžeto, A.Kubilius sakė, kad šiuo metu to daryti tikrai neketinama.

“Planas mūsų jau yra su milijardu, įskaičiuotu į visą mokesčių surinkimo planą. Ir tas planas yra viršytas. Milijardas iš kontrabandos yra įdėtas į metinį biudžeto planą ir planas pagal atskiras eilutes, tas, kuriose galime pamatyti kovos su kontrabanda ir šešėliu sėkmę, tas planas buvo viršytas”, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras po susitikimo su VMI ir Muitinės departamento atstovais.

Pasak premjero, kovoje su kontrabanda yra “pozityvių rezultatų” – PVM surinkta 86 mln. daugiau nei planuota, tačiau “lieka ne mažesnės ambicijos žiūrint į ateitį”. A.Kubilius dėstė, jog svarbi yra kova tiek su stambia, tiek su smulkia kontrabanda.

“Dėmesys turi būti skiriamas ne tik stambios kontrabandos užkardymui, (…) dėmesys turi būti skiriamas ir tam, ką pavadinčiau “passatine” kontrabanda, nes čia, kaip muitinės vadovas įvardino, jų skaičiavimais, vienas “Passat” per metus gali pervežti tiek kontrabandos, kiek vienas didelis vilkikas vienu kartu. Tai žinant, kiek “Passat” yra populiarūs pastaruoju metu, turime suvoki, kad ir čia reikia atitinkamų pastangų”, – kalbėjo premjeras.

VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas savo ruožtu aiškino, jog sėkmingą kovą su kontrabanda galima matyti iš konkrečių mokesčių surinkimo.

“Galima būtų atkreipti dėmesį, kad iš tiesų, jeigu kalbėtume apie pridėtinės vertės mokestį, į kurio planą kaip ir yra įskaičiuotas tas siekis mažinti šešėlinę ekonomiką, tai planas buvo ne tik įvykdytas, bet ir gana ženkliai viršytas. Kalbant apie akcizus, tam tikrų sumų iki plano trūko, tačiau surinktos sumos yra didesnės negu 2010 metais”, – dėstė jis.

A.Klerauskas taip pat pažymėjo, kad legali tabako gaminių apyvarta pirmo ketvirčio duomenimis yra 9 proc. didesnė negu praėjusiais metais.

“Jeigu kalbėtume apie benziną, tai nepaisant tokio radikalaus kainų šuolio benzino, pirmo ketvirčio duomenimis, yra parduodama ne mažiau, alkoholinių gėrimų parduodama irgi ne mažiau”, – aiškino VMI atstovas.

Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius sakė, kad pastaruoju metu pastebimas šiek tiek didesnis kontrabandinių prekių srautas iš Baltarusijos.

“Mes pastebime, kad yra tam tikras kontrabandinių prekių padidėjimas iš Baltarusijos pusės, bet labiau galbūt susiję su tuo, kad bendros institucijų pastangos prie išorinės sienos su Kaliningrado sritimi lemia, kad pakankamai sudėtinga per tą sieną pervežti”, – svarstė jis.

Muitinės departamento vadovo teigimu, rūkalų kontrabandos atveju sulaikoma iki penktadalio visų įvežamų cigarečių.

“Kai kuriuose tyrimuose mes pastebime, kad sulaikome 20 proc., Europos ekspertai mano, kad bendrai ES masteliu institucijos sugeba sulaikyti nuo 5 iki 10 proc. kontrabandionių cigarečių”, – dėstė jis.

Lietuvos muitininkai pernai sulaikė apie septynis kilogramus kokaino kontrabandos, tai yra šešis kartus daugiau nei 2009-aisiais.

2010 metais sulaikytų kvaišalų kiekis vertas maždaug 1 mln. 260 tūkst. litų, pranešė Muitinės departamentas.

Priklausomai nuo jo grynumo, gramas kokaino Lietuvos juodojoje rinkoje gali kainuoti 180-200 litų.

Šis narkotikas į Lietuvą paprastai siunčiamas iš Lotynų Amerikos šalių: Kosta Rikos, Bolivijos, Panamos.

Anot muitininkų, šiuo nelegaliu verslu dažniausiai užsiima Vakarų Afrikos valstybių piliečiai.

Narkotinių medžiagų muitininkai dažniausiai aptikdavo tikrindami pašto siuntas arba kurjerių tarnybų gabenamus krovinius.

Praėjusiais metais muitininkams įkliuvo ir nemažai naujų psichoaktyvių medžiagų – daugiausia augalinių rūkomųjų mišinių, vadinamųjų sintetinių kanabinoidų, juodojoje rinkoje dažniau vadinamų “Spice”. Šios narkotinės medžiagos dažniausiai buvo siunčiamos iš Kinijos.

Lietuvos muitinė penktadienį paskelbė praėjusiais metais sulaikiusi nelegaliai gabentų prekių už 75,3 mln. litų, 2009-aisiais sulaikytų prekių vertė siekė 44,5 mln. litų.

Pasak Muitinės departamento pranešimo, pernai muitininkai daugiausiai sulaikė kontrabanda gabentų cigarečių – daugiau nei 211 mln. vienetų už 69,3 mln. litų. 2009 metais sulaikyta 120 mln. vienetų cigarečių už 36,1 mln. litų.

Taip pat šiemet sulaikyta 10,3 tonų nelegaliai į mūsų šalį bandyto įvežti tabako.

Paskutinį 2010 metų mėnesį muitinės pareigūnams įkliuvo stambiausi nelegalių cigarečių kroviniai. Gruodį Radviliškio geležinkelio stotyje sulaikytos dvi cisternos, prikimštos kontrabandinių cigarečių “Jing Ling”. Cigarečių kiekis siekė 4 mln. vienetų, o vertė – apie 1,3 mln. litų.

Tos pačios rūšies cigarečių krovinys metų pabaigoje sulaikytas Alytuje. Tąkart bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija vienos įmonės teritorijoje patikrinta puspriekabė, kurioje rasta daugiau kaip 5,4 mln. vienetų kontrabandinių cigarečių, vertinamų 1,8 mln. litų.

Abiem atvejais buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

2010 metais Lietuvos muitinė pradėjo 179 ikiteisminius tyrimus (2009 metais – 149) dėl kontrabandos. Daugiausia ikiteisminių tyrimų pradėta dėl tabako ir jo gaminių kontrabandos – 86 (2009-aisiais – 52).

Dėl stambios cigarečių kontrabandos pernai įtarimai pateikti 102 asmenims.

Pasak muitininkų, šiuo metu nusikalstamo tabako verslo organizatoriai, norėdami išvengti kontrabandinių cigarečių sulaikymo rizikos pasienyje, užsiima nelegalia tabako gaminių gamyba ir šalies viduje. Muitinės pareigūnai demaskavo šešias nelegalių cigarečių gaminimo ir sandėliavimo vietas šalies viduje.

Departamento teigimu, skaičiuojama, kad legaliai pagamintus tabako gaminius įsigijus trečiosiose šalyse ir juos neteisėtai realizavus Europos Sąjungos valstybių juodojoje rinkoje, gaunamas iki 1000 proc. dydžio pelnas.

Lietuvos muitininkų nuomone, daugiau nei 78 proc. muitinės sulaikytos cigarečių kontrabandos yra skirta ne Lietuvos, o kitų ES valstybių juodajai rinkai.

Pernai pasieniečiai užfiksavo 25 proc. daugiau kontrabandos atvejų ir sulaikė ketvirtadaliu daugiau ją gabenusių asmenų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Pusė tokių atvejų fiksuota ir asmenų sulaikyta pasienyje su Baltarusija. Dauguma sulaikytųjų – Lietuvos piliečiai.

Pasieniečiai pastaraisiais metais pastebėjo tendenciją, kad asmenys, siekiantys išvengti baudžiamosios atsakomybės, renkasi gabenti mažesnius rūkalų kiekius, tačiau tai daro dažniau.

2010 metais VSAT pareigūnai užfiksavo 806 kontrabandos gabenimo atvejus, arba 25 proc. daugiau nei 2009 metais. Tuomet nustatyti 646 tokie atvejai. 2008 metais pasieniečiai užkardė 539 kontrabandos gabenimus.

Daugiau nei pusė – 422 – kontrabandos gabenimo atvejų pernai nustatyti prie Europos Sąjungos bei Šengeno išorės sienos su Baltarusija. Prie išorės sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi užfiksuotas 181 kontrabandos gabenimo atvejis.

Kontrabanda gabenta ir per vidines Šengeno sienas: 93 tokias nusikalstamas veikas pasieniečiai užkardė prie sienos su Latvija, 35 – prie sienos su Lenkija. Dar 8 kontrabandos gabenimo atvejai užfiksuoti pajūryje.

Tiek pat – 25 proc. – padaugėjo ir VSAT pareigūnų sulaikytų kontrabandininkų. Pernai šalies pasienyje įkliuvo 892 asmenys, kurie įvairiais būdais gabeno neteisėtus krovinius. Užpernai sulaikyta 713 tokių asmenų, 2008 metais – 587.

2010-aisiais daugiausiai – 441 – kontrabandininkų pasieniečiai sulaikė prie sienos su Baltarusija. Daugiausiai tai buvo pasienio rajonų gyventojai, į Lietuvą mėginę įvežti paslėptas baltarusiškas cigaretes.

179 kontrabandininkus pasieniečiai penai sulaikė prie sienos su Rusija. Čia cigaretes dažniausia bandyta gabenti plukdant per Nemuną, kuriuo eina siena.

Pernai 112 kontrabandininkų sulaikyta prie sienos su Latvija, 40 – prie sienos su Lenkija, 16 – pajūryje, du – oro uostuose.

102 asmenis su kontrabandiniais kroviniais VSAT pareigūnai sučiupo šalies viduje.

Dažniausiai gabenantys kontrabandą sulaikyti Lietuvos piliečiai – iš 892 įkliuvusiųjų jų buvo 781. Pasieniečiams taip pat įkliuvo 46 kontrabandininkai Baltarusijos piliečiai, 35 Lenkijos, 12 Rusijos, 11 Latvijos. VSAT pareigūnų dar buvo sulaikyti Nigerijos, Ukrainos ir Vokietijos piliečiai bei asmenys be pilietybės ar kurių pilietybė nežinoma.

Daugėjant užfiksuotų kontrabandos atvejų ir sulaikomų jos gabentojų, pačios kontrabandos kiekiai beveik nekito.

Praėjusiais metais Lietuvos pasieniečiai iš viso sulaikė 2 mln. 70 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių. Užpernai sulaikyti 2 mln. 163 tūkst. pakelių.

Mokesčių inspektoriai patikrinę penkiasdešimt asmenų nustatė, kad už nelegalias pajamas jie yra įsigiję turto už 2 mln. litų.

Tikrinama, už kokius pinigus prabangų turtą įsigijo gyventojai, kurie kaip įtariama, nelegaliai į Lietuvą veža kontrabandą arba jau buvo teisti už jos gabenimą. Tikrinti ir tie, kurie ypač dažnai kertą sieną su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, pranešė LNK “Žinios”.

Išaiškinta, kad neretai brangaus turto turi asmenys kurie yra bedarbiai. Vienas pasienio gyventojas iš nelegalių pajamų pasistatė namą už pusę milijono.

“Tie žmonės dažniausiai bando pagrįsti per paskolas, neva jie yra pasiskolinę iš artimųjų bičiulių giminių, tačiau tikriname toliau draugus giminės bičiulius ir neretai nustatome, kad ir tie patys bičiuliai ir draugai ir giminės negali pagrįsti iš kur gavo tų lėšų”, – sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Vytautas Vitkevičius.

Mokesčių inspekcija planuoja patikrinti iki 100 asmenų. Tuo metu kai kurie ekspertai sako iš tokių valdžios veiksmų kol kas nematantys tikros kovos su kontrabanda.

“Negali būti geras rezultatas, jeigu tiktai bus kreipiamas dėmesys ir išdrįsta kovotu smulkiąją kontrabanda. Niekas nesako, kad ji yra teisinga, bet norint pakeisti situaciją reikia pradėti nuo stambiausiųjų”, – teigė teisininkas Kęstutis Čilinskas.

Vyriausybė deklaruoja siekį kitais metais iš šešėlinės ekonomikos gauti apie milijardą litų.

Atstatydintas Seimo narys

Lapkričio 11 d. parlamentaras Linas Karalius neteko Seimo nario mandato, o Aleksandras Sacharukas – išsaugojo, nors abu politikai buvo pripažinti šiurkščiai pažeidusiais Konstituciją ir sulaužiusiais Seimo nario priesaiką. Priminsime, kad L.Karalius apkaltos sulaukė dėl to, kad šių metų sausio mėnesį pratęstos Seimo sesijos laikotarpiu keliavo po Pietryčių Aziją, o A.Sacharukas balsavo už jį per plenarinius posėdžius.

Seimo pirmininkė ir premjeras pripažino, kad tokie apkaltos rezultatai Seimo nepuošia. Balsuodamas dėl apkaltos L.Karaliui ir A.Sacharukui Seimas turėjo gerą progą ne tik apsivalyti pats, bet ir pasiųsti aiškią žinią savo rinkėjams, kad Lietuvoje neliečiamųjų nėra, kad laikai, kai postas ir pareigos garantuoja neliečiamybę, pasibaigė, kad didelius reikalavimus visuomenei keliantys politikai bus ne mažiau reiklūs vieni kitiems.

Tačiau 50 Seimo narių, balsavusių prieš apkaltą A.Sacharukui, pasiuntė rinkėjams priešingą žinią: sukčiaukite, meluokite, išsisukinėkite, už visus savo blogus darbus verskite kaltę Vyriausybei ir konkurentams. Net jeigu įkliūsite, jokiu būdu neprisipažinkite, ir jeigu tik rasite pakankamai įtakingų užtarėjų, liksite nenubausti.

Milžiniškas “Sodros” deficitas

Prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (“Sodros”) vairo stojo 31 metų konservatorius Mindaugas Sinkevičius. Naujasis vadovas atėjo itin sunkiu metu, kai “Sodros” deficitas per dešimt mėnesių pasiekė 2,5 mlrd. Lt.

Planuojama, kad 2011-aisiais “Sodros” deficitas bus 2,558 mlrd. Lt, o vien paskolų palūkanoms aptarnauti teks atseikėti pusę milijardo litų. Ekspertai jau seniai skambina pavojaus varpais ir ragina pertvarkyti “Sodros” sistemą, nes mažėjant gimstamumui ir didėjant emigracijai gana greitai gali nebebūti iš ko mokėti pensijų. Nereformavus pensijų sistemos, “Sodros” skola 2020 m. pasieks 10 proc. BVP.

Metų vagystė

Lapkričio mėnesį iš muitininkų panosės Panemunės poste buvo pavogtas konfiskuotas sunkvežimis, pilnas kontrabandinių cigarečių (2 mln. Lt vertės). Šiandien jau aišku, kad du muitininkai šį kontrabandinį krovinį nusikaltėliams tiesiog pardavė už 200 tūkst. Lt: vienas išjungė stebėjimo kameras, kitas padėjo iš angaro išvaryti sunkvežimį su cigaretėmis.

Po šio įvykio kilo didžiulis skandalas, į kurį įsikišo aukščiausi šalies pareigūnai. Tad gana greitai buvo atleisti du muitininkai (vienas jų – posto viršininkas), o dar dviem pažemintos pareigos.

Linkstama manyti, jog šiuo skandalu nusikaltėliai stengėsi parodyti Muitinės departamento vadovybės neįgalumą ir pasiekti, kad būtų atstatydintas Muitinės departamento vadovas. Bet jiems šis planas nepavyko.

Pasaulį sukrėtė “WikiLeaks” skandalas

Lapkričio 28-ąją tinklalapis “WikiLeaks” ėmė skelbti slaptus JAV diplomatų susirašinėjimus. Per įvairias žiniasklaidos priemones bei interneto portalus, kuriuos “WikiLeaks” sočiai aprūpino slaptais dokumentais, jau paskelbta per 250 tūkst. slaptų dokumentų, sukrėtusių viso pasaulio diplomatiją ir iškėlusių daug probleminių klausimų dėl atskleistų įvairių šalių slaptų strategijų.

“WikiLeaks” įkūrėjas Julianas Assange’as buvo suimtas gruodį, tačiau “WikiLeaks” ir toliau skelbia nutekintus konfidencialios JAV diplomatinės korespondencijos dokumentus.

Įmones jau galima steigti internetu

Trejus metus kalbėta apie tai, kad Lietuvoje būtina palengvinti verslo pradžią, o šiemet pagaliau žengtas žingsnis tokio tikslo link – Lietuvoje jau galima įsteigti įmonę internetu. Nuo sausio tokia galimybė suteikta steigiantiems individualias įmones, o nuo lapkričio – vieno akcininko steigiamai UAB. Ši galimybė pradedantiems verslininkams sumažino biurokratinę naštą, nes leidžia išvengti apsilankymų pas notarus ir Registrų centre.

Grupė “a-ha” karjerą baigia aukšta nata

Lapkričio 2-ąją Vilniuje surengtas populiarios norvegų grupės “a-ha” atsisveikinimo turo koncertas. “Siemens” arenos scenoje stovintis įspūdingo dydžio ekranas rodė vaizdus iš grupės istorijos, gamtos ir kosmoso. Per visą gyvavimo istoriją “a-ha” pardavė 35 mln. albumų, 25 mln. singlų, laimėjo aštuonis MTV apdovanojimus, pasiekė pirmąją JAV “Bilboard” topų vietą ir po grupės ABBA tapo sėkmingiausiu Skandinavijos muzikos “eksportu”.

Muitinės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnai trečiadienį per bendrą operaciją Alytuje, vienos įmonės teritorijoje, aptiko didelę rūkalų kontrabandą.

Pirminiais duomenimis, krovininiame vilkike rasta apie 2 mln. litų vertės kontrabandinių cigarečių, ketvirtadienį pranešė Muitinės departamentas.

Apie 11 val. pareigūnai užsuko į Alytaus Pramonės gatvėje įsikūrusią įmonę, užsiimančią krovinių gabenimu ir padėvėtų automobilių detalių pardavimu. Nors pareigūnai netrukus aptiko dyzelino išpilstymo įrangą bei keletą tuščių talpų su dyzelino likučiais, tačiau nelegalaus kuro aptikta nebuvo.

Toliau tikrindami šios įmonės teritoriją pareigūnai atkreipė dėmesį į vieną iš krovininių vilkikų, kurio puspriekabėje saugotas polistirolio plokščių krovinys. Paaiškėjo, kad įmonės darbuotojai neturi jokių šio krovinio dokumentų, o patikrinę detaliau, pareigūnai aptiko, jog pačios plokštės tėra krovinio imitacija – jose įrengtos slėptuvės, prikimštos kontrabandinių cigarečių.

Muitinės pareigūnai tokias kontrabandos slaptavietes, kai tariamų prekių krovinyje paliekama tuščia ertmė, prikrauta nelegalių rūkalų, vadina karstais. Tai vienas populiaresnių kontrabandos slėpimo būdų.

Nelegalių rūkalų kiekis dar tikslinamas. Pareigūnai ketvirtadienį ardo slaptavietes bei skaičiuoja cigaretes.

Pirminiais duomenimis, vilkike gali būti apie 600 dėžių (300 tūkst. pakelių) rusiškų cigarečių “Jin Ling”. Jų vertė – maždaug 2 mln. litų.

Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriuje dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pirmadienį kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį ir vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį dėl slaptų kontrabandininkų seklių, sako I.Degutienės atstovas spaudai Juozas Ruzgys.

Tai parlamento vadovė padarė, kai dienraštyje “Lietuvos rytas” pasirodė publikacija, jog dešimtis kontrabandininkų demaskuoti padėjusi Pagėgių savivaldybės gyventoja dėl savo žodžių apie Pagėgių merą Virginijų Komskį atsidūrė teisme.

Anot J.Ruzgio, spaudimas slaptiems kontrabandininkų sekliams nėra gerai. Šiuo klausimu I.Degutienė laukia atsakymo iš minėtų pareigūnų.

“(Seimo pirmininkė – BNS) paprašė išsiaiškinti visas aplinkybes, pagal kompetenciją, žinoma, išdėstytas šitame straipsnyje, nes yra tikrai negerai, jeigu slapti bendradarbiai, kurie teikia informaciją apie kontrabandą, galimus nusikalstamumus, ir apie tai informuoja pareigūnus, kurie kovoja su kontrabanda, jeigu jie išviešinami ir jiems daromas spaudimas, tai tikrai nėra gerai”, – žurnalistams sakė J.Ruzgys.

“Seimo pirmininkė paprašė informuoti, jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi savo neetatinių darbuotojų, slaptųjų bendradarbių, seklių gynimo nuo galimo kontrabandininkų susidorojimo programą ir taip pat paklausė, kaip sekasi ją įgyvendinti”, – teigė jis.

Anot “Lietuvos ryto”, Bitėnų kaimo gyventoja 62 metų Birutė Minevičienė tapo atsakove civilinėje byloje dėl viešai paskleistų žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės bei žeminančiomis Pagėgių mero “tvarkiečio” V.Komskio garbę ir orumą.

V.Komskis siekia, kad B.Minevičienė būtų įpareigota paneigti tai, ką pasakė I.Degutienei besilankant Pagėgiuose.

Ji papasakojo prieš septynerius metus mačiusi, kaip V.Komskis bendravo su cigaretes Rambyno regioninio parko teritorijoje krovusiais vyrais.

B.Minevičienė trejus metus bendradarbiavo su pasieniečiais. Ji gaudavo atlyginimą už pranešimus apie iš Rusijos į Lietuvą Nemunu gabenamą kontrabandą.

Nuo šių metų sausio iki gruodžio mėnesio muitinės pareigūnai pradėjo dvigubai daugiau ikiteisminių tyrimų nei pernai per tą patį laikotarpį.

Šiemet dėl tabako gaminių kontrabandos Lietuvos muitinėje pradėti 83 ikiteisminiai tyrimai, pernai jų buvo 42, pranešė Muitinės departamentas.

Dėl kontrabanda gabentų tabako gaminių įtarimai pateikti 95 asmenims: vairuotojams, gabenusiems nelegalius rūkalus, kontrabandines prekes krovusiems asmenims ir nusikalstamų veikų organizatoriams.

Iš viso muitininkai šiemet sulaikė nelegaliai gabentų prekių už 73 mln. litų. Tai yra 2,1 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Didžiausią sulaikytos kontrabandos dalį sudaro nelegaliai gabenti rūkalai. Jų per 11 šių metų mėnesių muitininkai aptiko už 67,2 mln. litų, 2009 metais – už 28,9 mln. litų.

Iš viso sausio-lapkričio mėnesiais muitinė sulaikė beveik 197,4 mln. vienetų nelegalių rūkalų.

Ikiteisminiai tyrimai pradedami tais atvejais, kai sulaikytų prekių vertė yra didesnė nei 250 minimalaus gyvenimo lygių (32,5 tūkst. litų).

Praėjusią savaitę Kauno teritorinė muitinė surengė muitininkų konfiskuotų prekių aukcioną. Jo dalyviams buvo parduotos 38 konfiskuotos prekes: kontrabandines cigaretes gabenęs vilkikas, penki lengvieji automobiliai, rankiniai laikrodžiai ar kariškos gertuvės.

Pardavus aukcione konfiskuotas prekes, gauta 23 tūkst. Lt. Tačiau šie pinigai – visiška smulkmė, kuri, palyginti su kontrabandininkų uždarbiu ar nelegaliomis muitininkų pajamomis, atrodo netgi komiškai.

Tai puikiai iliustruoja ir visai nesena istorija, kai prieš mėnesį iš muitininkų panosės Panemunės poste buvo pavogtas konfiskuotas sunkvežimis, pilnas kontrabandinių cigarečių. Šiandien jau aišku, kad du muitininkai šį kontrabandinį krovinį nusikaltėliams tiesiog pardavė už 200 tūkst. Lt: vienas išjungė stebėjimo kameras, kitas padėjo iš angaro išvaryti sunkvežimį su cigaretėmis.

Bet netgi ir ši istorija – tik menkutis epizodėlis, palyginti su tuo, kokiu mastu Lietuvoje vyksta kontrabandinių cigarečių verslas. Juk kiekvienais metais į Lietuvą taip ir nesustabdyti įvažiuoja 350 vilkikų, pilnų nelegalių rūkalų, o dar kelis kartus daugiau tokių vilkikų Lietuvą kerta tranzitu. Mat pasirodo, kad mūsų šalyje lieka tik apie 10 proc. viso kontrabandinių cigarečių kiekio – kur kas labiau jas apsimoka vežti į Vakarų Europą. Juk Vokietijoje kontrabandininkai nuo rusiškų cigarečių pakelio uždirba penkis eurus, Didžiojoje Britanijoje – net septynis eurus, o Lietuvoje – tik tris litus.

Atkreiptinas dėmesys, kad kontrabandininkai pakankamai išradingi: kas mėnesį jie “paaukoja” po keturis–šešis sunkvežimius, esą kad būtų parodyta, jog ir muitininkai dirba. Paprastai tai būna trečdaliu ar dar mažiau rūkalų prikrauti vilkikai. Tai vadinama masalu – kartais paaukojama net po 200 dėžių cigarečių: taip kontrabandos organizatoriai praranda po 100–200 tūkst. Lt, bet paskui pravažiuoja penki pilni vilkikai, iš kurių uždirbama po 2 mln. Lt.

Gavus tokių pajamų negaila ir pasidalyti. Operatyviniais duomenimis, kontrabandininkai vadinamiesiems “otkatams” daugumai regioninių muitinių kas mėnesį atseikėja maždaug po 400 tūkst. Lt.

Žinoma, oficialiai skelbiama, kad su kontrabanda Lietuvoje kovoja, tiksliau, teoriškai turėtų kovoti, maždaug tūkstantis pareigūnų, tačiau kitoje pusėje pajėgos nepalyginti didesnės. Nes į kontrabandos verslą didesniu ar mažesniu mastu įtraukti net 5 proc. Lietuvos gyventojų: pradedant bosais, kurjeriais ir baigiant moteriškaitėmis, platinančiomis kontrabandines cigaretes ir nuo vieno cigarečių pakelio uždirbančiomis 50 ct.

Reikia pabrėžti, kad kontrabandininkai labai gerai organizuoti, labai vieningi ir padeda saviškiams, kai šie įkliūva. Sulaikytiems kontrabandą vežusiems vairuotojams išpirkti ir baudoms sumokėti kontrabandos bosai paprastai skiria maždaug po 30 tūkst. Lt. Žinoma, visos šios sumos įskaičiuojamos į kontrabandinių cigarečių kainą. Bet sulaikyti vairuotojai jau po poros savaičių vėl gali vežti kontrabandą. Paprastai tai daro smulkios įmonėlės, turinčios 10 tūkst. Lt įstatinį kapitalą ir vieną ar du ne pirmos jaunystės sunkvežimius (jei netyčia kurį konfiskuotų).

Iš Baltarusijos – mažiau ir sudėtingiau

Teisėsaugos pareigūnų duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba apie septynias stambias cigarečių kontrabandininkų grupuotes: po dvi Vilniuje ir Kaune, po vieną Klaipėdoje, Tauragėje ir, žinoma, Pagėgiuose.

Iki šiol patys didžiausi kontrabandinių cigarečių srautai judėjo per Kybartų muitinės postą, tačiau pastaraisiais mėnesiais, šį maršrutą ėmus šiek tiek atidžiau tikrinti, greitai buvo pasirinkti kiti keliai. Be to, dabar rūkalų kontrabanda suaktyvėjo Šalčininkų ir Raigardo postuose. Per juos jau vežamos daugiausia baltarusiškos cigaretės.

Kaip pasakojo rūkalų kontrabandininkas R.R. iš Lentvario (pavardė redakcijai žinoma), pasienyje su Baltarusija kontrabandos schemos dar tik mezgamos, kontrabandininkų veiksmai iki galo dar nesuderinti: trūksta “patikimų ir pasirašančių” muitininkų bei pasieniečių. Be to, ties siena su Baltarusija muitininkai turi gana neblogos aparatūros nelegaliems kroviniams susekti, ko negalima pasakyti apie kitus postus. Todėl kol kas per šiuos postus juda mažesnės kontrabandinių cigarečių siuntos.

Pastaraisiais mėnesiais kontrabandos organizatoriai ypač suaktyvėję, nes žino, kad kitąmet kontrolė bus griežtesnė nei šiemet. Naujausiais duomenimis, Lietuvos valstybė kitais metais planuoja įsigyti keturis labai modernius rentgeno aparatus sunkvežimiams peršviesti.

Premjero patarėjas antikorupcijos klausimais Gintaras Kalinauskas pripažįsta, kad kontrabandininkų vadai yra gana neblogi logistikos vadybininkai: kai vienoje vietoje maršrutas “užsidaro”, labai staigiai surandama kitų.

Tačiau, pasak G.Kalinausko, kontrabandininkams jau rengiama nemažai “dovanėlių” – pradedant modernios aparatūros pirkimu ir baigiant rimtų teisės aktų dėl kovos su kontrabanda pataisų paketu. Patarėjas tikisi, kad per 2011 metus vien iš cigarečių akcizų bei muitų už kontrabandą bus galima surinkti apie pusę milijardo litų.

Vis dėlto kontrabanda užsiimantys žmonės iš tokių svaičiojimų juokiasi: ne nuo to galo valdžia pradedanti dirbti. Kur kas efektyviau būtų tikrinti tam tikrų piliečių turtą ir paprašyti pagrįsti jų kilmę. Juk jei bedarbiai vyras ir žmona važinėja naujais “Lexus” markės automobiliais, didelė tikimybė, kad jie stambūs kontrabandininkai. Be to, kiekviename mieste ir miestelyje žmonės daugmaž žino, kas verčiasi kontrabanda ir kas ją organizuoja, tad gal ir neverta išradinėti dviračio.

G.Kalinausko tikinimu, dabar kaip tik ir dirbama visomis kryptimis. Patikrinus valstybės tarnautojų deklaracijas, užkliuvo maždaug 20 tūkst. žmonių pajamos, ir jie privalės įrodyti, kaip sukaupė tiek daug turto. Beje, tarp tų užkliuvusiųjų yra apie 100 muitininkų ir apie 70 pasieniečių. Visų jų deklaracijas mokesčių inspekcija dabar labai kruopščiai tikrina.

Be to, Seimui jau pateiktas įstatymo pakeitimo projektas, numatantis griežtinti atsakomybę už kontrabandos gabenimą. Administracinė atsakomybė bus palikta tik tiems asmenims, kurie kontrabandinių cigarečių gabens už ne daugiau kaip 50 MGL. Jiems grės bauda iki 32,5 tūkst. Lt. O tiems, kurie gabens cigarečių, kurių vertė didesnė kaip 250 MGL, bauda bus itin didelė ir bus keliamos baudžiamosios bylos. O kokiam laikui kontrabandininkai neteks laisvės, netrukus turėtų spręsti Seimas.

Tikri ir tariami rezultatai

G.Kalinausko žodžiais, visos minėtos priemonės jau ima duoti rezultatų. Per visus 2009-uosius buvo sulaikyta kontrabandinių cigarečių, vertų 26,9 mln. Lt, o šiemet per 10 mėnesių konfiskuota kontrabandinių rūkalų, įvertintų jau dvigubai didesne suma – 60,1 mln. Lt (tai yra muitinė sulaikė 182,5 mln. vienetų nelegalių rūkalų). Dėl kontrabanda gabentų cigarečių įtarimai pareikšti 87 asmenims.

Negana to, operatyvininkų pastangomis per spalį–lapkritį buvo surasti du milžiniški nelegalių cigarečių sandėliai – Šalčininkuose ir Lentvaryje. Pastarajame buvo rasta rūkalų, įvertintų net 22 mln. Lt, – tai didžiausias kada nors aptiktas cigarečių kiekis.

Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius turi duomenų, kad pasienio miestuose ir miesteliuose parduotuvės užsako daugiau legalių cigarečių, o tai, jo žodžiais, reiškia, kad kontrabandinių cigarečių srautai mažėja.

Beje, apie lyg ir sėkmingesnę kovą su rusiškų cigarečių kontrabanda puikiai byloja ir jų kainos Lietuvos rinkoje: 2008 m. pradžioje populiariausių “Sant George” pakelis juodojoje rinkoje kainavo 1,5 Lt, 2009 m. viduryje – 3 Lt, šių metų pradžioje – 4 Lt, o dabar ši kaina šoktelėjusi net iki 5 Lt. Priminsime, kad Rusijoje “Sant George” pakelis kainuoja 1,45 Lt.

Žinoma, sakysite, keista girdėti, bet sunkesniu gyvenimu dabar skundžiasi net ir Jurbarko krašto “ichtiandrai”, tai yra žmonės, cigaretes plukdantys per Nemuną. Priminsime, kad vienas žmogus per Nemuną gali perplukdyti keturias–šešias dėžes, stipresnieji ir geriau plaukiantys – iki dešimties dėžių rūkalų. Tačiau jų veikla kasdien sunkėja: už Europos Sąjungos pinigus panemunės ruože nuo Jurbarko iki Pagėgių jau įrengta pati moderniausia aparatūra: prietaisai, reaguojantys į temperatūros pokyčius bent vienu laipsniu, vaizdo kameros, naktinio stebėjimo prietaisai. Tad prasmukti per Nemuną tapo itin sunku.

“Veidas”: Kokiais tiek tradiciniais, tiek netradiciniais būdais kovojama su kontrabanda Lietuvoje?

A.Š.: Siekdami užkirsti kelią kontrabandos gabenimui, ypatingą dėmesį skiriame efektyvios tikrinimo įrangos (rentgeno kontrolės sistemų, skenerių) diegimui ir naudojimui, rizikos valdymo sistemos tobulinimui ir taikymui, operatyvinės veiklos bei darbo metodų gerinimui.

Daug tikimės iš numatomų Baudžiamojo kodekso pataisų. Bausmės neišvengiamumas bei neapsimokėjimas, kai baudos didesnės nei nauda, daryti nusikalstamą veiką turėtų turėti teigiamos įtakos kovojant su kontrabanda.

Beje, šiemet muitinė, palyginti su praėjusiais metais, sulaikė du kartus daugiau kontrabandinių prekių. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio legalių cigarečių pardavimas stabilizavosi. Šie skaičiai rodo, kad muitinė ir kitos teisėsaugos institucijos dirba efektyviau.

“Veidas”: O jei prisiminsime, kad iš mutinės angarų dingsta vilkikai su kontabandinėmis cigarėtėmis, įdomu, kaip su korupcija kovojama pačios muitinės viduje?

A.Š.: Muitinėje kasmet atliekama tikimybės pasireikšti korupcijai analizė. Jos metu išryškinamos sritys, kuriose ta tikimybė yra didesnė. Pagal tai imamės priemonių: koreguojame atitinkamus teisės aktus, siekiame, kad pareigūnų kontrolės sistema institucijos viduje būtų efektyvi, vykdome korupcijos prevenciją. Taikomos kitos priemonės – rotacija, pareigų atlikimo vertinimas ir kt.

Šiais metais muitinėje pradėti aštuoni ikiteisminiai tyrimai dėl pareigūnų nusikalstamos veikos, atlikti 42 tarnybiniai patikrinimai. Juos atlikus 40-iai pareigūnų skirtos tarnybinės nuobaudos – 14 pastabų, 18 papeikimų, trys griežti papeikimai, du perkėlimai į žemesnės kategorijos pareigas ir trys atleidimai iš pareigų.

“Veidas”: Kodėl Muitinės departamentas nebuvo reorganizuotas, kodėl dabar trūksta lėšų darbuotojų atlyginimams ir kodėl darbuotojai dabar leidžiami nemokamų atostogų?

A.Š.: Pradėjusi sistemos optimizavimą, per praėjusius metus ir šiemet Lietuvos muitinė atsisakė 152 pareigybių, iš jų 12 – Muitinės departamente. Nuo šių metų liepos reorganizuotos Šiaulių ir Panevėžio teritorinės muitinės. Ir tai buvo pirmasis Lietuvos muitinės optimizavimo etapas. Šiuo metu Muitinės departamente sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta parengti naujus galimus muitinės struktūros optimizavimo variantus, kurių įgyvendinimas padidintų veiklos efektyvumą, pagerintų vidaus administravimą ir išteklių valdymą, gerintų teikiamų paslaugų kokybę ir stiprintų išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugą.

Be to, čia norėčiau priminti, kad didelės vykdomų darbų apimtys, nauji iššūkiai kovojant su kontrabanda reikalauja ir pakankamų resursų, tarp jų – ir žmogiškųjų. Atsižvelgiant į tai, kitų metų biudžete muitinei numatyta papildomų asignavimų.