Vakar Valstybinė mokesčių inspekcija išplatino pranešimą, kad reikalaus paaiškinimo iš tų piliečių, kurie labai dažnai kerta sieną su Kaliningrado sritimi bei Baltarusija. Mokesčių inspekcija prašys paaiškinti ir pagrįsti dokumentais, kokių lėšų jie įsigijo prabangų turtą ir vykdė stambius ekonominius sandorius. Apie tai pasakoja beveik visi šiandienos laikraščiai, kartais pateikdami ir kurioziškų atvejų: vienas pasienio gyventojas, jau 20 metų niekur oficialiai nedirbantis, turi įsigijęs 10 prabangių automobilių.

Mokesčių inspektoriai teigia, kad išsamių jų patikrinimų dėl pajamų apmokestinimo ir turto įsigijimo šaltinių pagrindimo sulauks ir kontrabandos organizavimu bei vykdymu įtariami piliečiai.

Į pirminį “juodąjį” sąrašą pateko per 130 Lietuvos gyventojų.

Anot pranešimo, Muitinės departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) nustatė gyventojus, kurie pastaruoju metu itin dažnai kirsdavo valstybės sieną, kaip įtariama, siekdami atsigabenti ir realizuoti Lietuvos rinkoje akcizais apmokestinamas prekes – dažniausiai benziną ir tabako gaminius.

Pasak VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko, dėl itin dažno valstybės sienos kirtimo, kaip įtariama, siekiant parsigabenti ir neteisėtai realizuoti šalyje akcizais apmokestinamas prekes (kurą, alkoholį, cigaretes) iš pradžių bus patikrinti daugiau kaip 30 šalies gyventojų. Dėl galimo kontrabandos vykdymo dėmesys atkreiptas į daugiau nei 100 asmenų.

“Atliekant rizikingiausių asmenų atranką, didelis dėmesys buvo skirtas vertinimui, ar jie ir jų šeimos turi kitų teisėtų pajamų šaltinių. Gyventojai, kuriuos Mokesčių administratorius tikrins, inspekcijai privalės pagrįsti neatitikimą tarp turimo turto bei legaliai gaunamų pajamų, bus nustatomos ir vertinamos visos šeimos išlaidos”, – teigė A.Klerauskas.

Jo tvirtinimu, mokesčių inspektorių dėmesio, pavyzdžiui, sulauks gyventojas, kuriam buvo pateikti įtarimai dėl kontrabandos, jis pastaruosius metus gaudavo tik minimalų atlyginimų, tačiau jo valdomo nekilnojamojo turto vertė siekia keletą milijonų litų.

“Pagrįsti, iš kokių pajamų įsigytas turtas ir iš ko pragyvena šeima turės kontrabanda įtartas niekur nedirbantis pilietis, kurio valdomo turto vertė siekia milijoną litų. 5 autotransporto priemones turintis gyventojas taip pat įtariamas mokesčių slėpimu, mat jam buvo pateikti įtarimai dėl kontrabandos, o pastaruosius metus niekur nedirbo”, – rašoma VMI pranešime.

Įgytas turtas, kurio įsigijimo teisėtais pajamų šaltiniais asmuo pagrįsti negalės, bus laikomas įgytas iš neapmokestintų lėšų. Nuo tokių sumų bus privaloma sumokėti mokesčius į biudžetą.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Nusitaikyta į zujančius per sieną. Su kontrabanda kovojanti valstybė pirmiausia užsimojo išgaudyti smulkias žuvis. Į Rusiją ar Baltarusiją dažnai keliaujantys žmonės pateks į juodąjį sąrašą ir atsidurs po didinamuoju stiklu. Niekur nedirbantys, bet turtingi. Vos ne kasdien kertantys sieną, bet keliaujantys ne turizmo tikslais.

Tinkamų ginklų prieš kontrabandininkus ieškanti valstybė dabar nusitaikė į tokius žmones.

Taigi turtą sukaupę, bet jokių oficialių pajamų negaunantys pasienio gyventojai turėtų sunerimti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai kartu su muitininkais jau sudarė juodąjį sąrašą, kuriame yra 30 asmenų. Vėliau bus imtasi dar 100 įtariamųjų.

Išsiaiškinta, kad šių asmenų automobiliai valstybės sieną kerta dažniausiai, pavyzdžiui, daugiau nei vieną kartą per dieną. Tuo tarpu šių žmonių gaunamos pajamos – minimalios arba jų iš viso nėra. Tačiau jie be paskolų yra įsigiję sklypus, butus, namus, dešimtis automobilių. Kai kurie drąsiai gali vadintis milijonieriais.

Pavyzdžiui, į šį sąrašą patekęs vienas pasienio gyventojas buvo įkliuvęs su 30 tūkstančių litų vertės cigarečių kontrabanda. Nuo 2006 metų jis negauna jokių oficialių pajamų, o jo sutuoktinė tik praėjusiais metais uždirbo minimaliai. Neaišku, iš ko ši šeima iki tol gyveno. Bet, kaip paaiškėjo, sugebėjo susikrauti 1 milijoną litų verto turto.

„Pirmiausia bus tikrinami tie, kurie, tikėtina, pragyvena gabendami ar parduodami kontrabandines prekes”, – „Lietuvos rytui” sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Į įtariamųjų sąrašą taip pat pateko dvejus metus tik iš minimalios algos gyvenantis pilietis, kuris, kaip paaiškėjo, turi net 11 įvairių nekilnojamojo turto objektų. Šiam asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl kontrabandinių prekių platinimo už 2 mln. litų.

Kaip „Lietuvos rytui” tvirtino Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis, valstybė įtartinais asmenimis laiko tuos, kurie dažniau negu kartą per dieną kerta sieną. Nors degalus tokie žmonės atgabena legaliai, juos parduoda neteisėtai.

Juodajame sąraše atsidūrė ir pilietis, kuris turi net penkis automobilius. Tačiau nuo 2006-ųjų jis nėra gavęs jokių oficialių pajamų. Įtariamuoju jis tapo, kai pareigūnai sučiupo su 800 tūkstančių litų vertės kontrabanda. Pasak A.Klerausko, tame pačiame sąraše yra žmonių, kurie pirko butus ar kitą nekilnojamąjį turtą be banko paskolų.

Iš kontrabandos seniai pragyvenantys žmonės turtą dažnai užrašo šeimos nariams, giminaičiams. Todėl į 30 įtariamųjų sąrašą pateko ne tik pavieniai pasienio gyventojai, bet ir jų šeimų nariai, giminaičiai. Inspektorių vizito sulauks asmuo, keturis kartus pagautas gabenantis kontrabandą. Jo pajamos yra minimalios. Turto nei jis, nei jo sutuoktinė neturi. Tačiau pastarieji turto sandoriai veda pas vyriškio giminaičius. Todėl mokesčių inspektoriai įtariamaisiais laiko ir juos.

„Tikėtina, kad dalis žmonių iš to trisdešimtuko turtą užrašė giminėms. Bet mes žinome tuos sandorius, asmenis, kuriems turtas perleistas. Taigi jie vis tiek turės paaiškinti, kaip praturtėjo”, – sakė A.Klerauskas.

Neįrodžiusiems turto kilmės teks susimokėti gyventojų pajamų mokestį nuo turto vertės. Neramiai miegoti turėtų netgi jokio turto nesukaupę apsukruoliai. Mokesčių prievaizdai nusitaikė ir į tuos, kurie tik dėl pragyvenimo į kaimynines šalis dažnai važinėja benzino ar cigarečių. Inspektoriai skaičiuos tokių žmonių išlaidas ir netgi tikrins sąskaitas.

Paaiškėjus, kad jokių pajamų negaunantis gyventojas sumoka už šildymo, telefono, elektros, kitas komunalines paslaugas, jis turės paaiškinti, iš ko gyvena.

Ar tokie valstybės institucijų užmojai iš tiesų padės užtvenkti kontrabandos srautus? Šios kampanijos kritikai tuo abejoja. Anot jų, pareigūnų dėmesio sulauks tik smulkūs kontrabandininkai – tie, kurie lengvaisiais automobiliais iš kaimyninių šalių gabena nedidelius kiekius cigarečių ar alkoholio.

Tuo tarpu tikrieji nelegalaus verslo karaliai tikriausiai miegos ramiai. Jie sieną kerta tik vykdami atostogų. Pagėgių gyventojai jau spėlioja, ar į juodąjį sąrašą pateko vieno aukšto vietos politiko sūnus. Jis buvo sulaikytas sprunkantis nuo pareigūnų kontrabandinėms cigaretėms vežti paruoštu automobiliu. Anksčiau niekur nedirbęs jaunuolis valdo nemažai žemės sklypų, o Pagėgių gyventojai stebisi jo prabangiu gyvenimo būdu.

Politiko sūnus tik neseniai su tėvo pagalba įsidarbino menkai finansuojamoje valstybinėje institucijoje, kur gauna minimalią algą. Tačiau jei apsukrus jaunuolis į Rusiją dažnai nevažinėja, jis išvengs pareigūnų dėmesio. Ar inspektoriai prisikas prie senų kontrabandininkų?

Šio verslo karaliumi neoficialiai tituluojamas Vilius Karalius gyvena prabangioje viloje Valakampiuose. Jos vertė – apie 6 milijonus litų. Bet nėra žinių, kad V.Karalius dažnai kirstų valstybės sieną.“

„Verslo žinios“ informuoja:

Gyventojai šiemet itin dažnai kirtę sieną su Rusija ir Baltarusija, bus paprašyti pateikti pagrįstus paaiškinimus Mokesčių inspekcijai, iš kokių lėšų jie įsigijo prabangų turtą, vykdė stambius ekonominius sandorius ir panašiai. Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi Muitinės departamento ir kitais duomenimis, „išrinko rizikingiausius asmenis ir juos patikrins“. Pirmajame etape pasirinkta daugiau kaip 30 šalies gyventojų, o dėl galimo kontrabandos vykdymo dėmesys atkreiptas į daugiau nei 100 asmenų. Į tokių asmenų sąrašą pateko gyventojai, kurie pastaruoju metu itin dažnai kirsdavo valstybės sieną, kaip įtariama, siekiant atsigabenti benzino ir tabako gaminių. VMI informaciją apie tokius gyventojus sulygino su kitais turimais duomenimis, pavyzdžiui, apie asmenų valdomą prabangų turtą, ir juos patikrins.“

„Respublika“ praneša:

Šešėlinio verslo rykliams parengtas ešafotas. Už kovą su šešėline ekonomika atsakingos institucijos jau praengė juoduosius sąrašus, į kuriuos pateko kontrabanda įtarti bei dažnai per valstybės sieną su Baltarusija ir Rusija šiemet marširavę šalies gyventojai. Į dienraščio klausimus atsakė VMĮ viršininko pavaduotojas Arūnas Klerauskas.

-         Ar ilgi yra rizikingiausiais pripažintų asmenų sąrašai.?

-         Dėl itin dažno važiavimo per valstybės sieną galbūt neteisėtais komerciniais tikslais bus patikrinta daugiau kaip 30 gyventojų. Kita grupė – daugiau nei 100 žmonių – bus patikrinti dėl galimo kontrabandos vykdymo ir organizavimo.

-         Kokių šalies regionų gyventojų juoduosiuose sąrašuose yra daugiausia?

-         Į sąrašus pateko daugelio šalies apskričių gyventojų. Be abejo, sąraše, į kurį įtraukti važinėjantys per sieną, yra daugiau asmenų iš Pietų Lietuvos pasienio rajonų. Galbūt kontrabanda užsiimančių asmenų sąraše vyrauja tiek regionai, per kuriuos aktyviai vyksta kontrabandos gabenimas: Panemunė, Tauragės regionas.

-         Ar mokesčių administratorius sugebės įrodyti, kad asmuo apgaudinėja valstybę, jeigu visas jo turtas registruotas dirbančių artimųjų vardu?

-         Mūsų turima patirtis rodo, kad taip neretais atsitinka. Todėl, remiantis turimais duomenimis apie nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, analizės metu iš karto buvo vertinami ir tokie sandoriai. Vertinant asmens išlaidas, visada kartu įvertinamos ir sutuoktinio pajamos, visos šeimos išlaidos. Buvo atsižvelgta ir į tą aplinkybę, kad iš tiesų turtas gali būti registruojamas artimųjų vardu. Todėl mūsų tyrimas apims ir žmones, kuriuos mūsų turima informacija leidžia sieti su identifikuotu asmeniu. Jie turės pagrįsti, kaip gavo tą turtą.

-         Ar išvengs kontrolės žmonės, kurie už nelegaliai uždirbtus pinigus neperka nekilnojamojo turto, o deda juos į kojinę?

-         Atlikto darbo ir atliktos analizės didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik turtui įvertinti. Turto turėjimas nebuvo privaloma atrankos sąlyga. Didelį dėmesį skyrėme identifikuoti asmenis, kurie keletą metų iš eilės neturi jokių žinomų pajamų šaltinių, bet dažnai važinėja į artimąjį užsienį, patiria kitų žinomų išlaidų.

„Lietuvos žinios“ skelbia:

Į Kaliningrado sritį ir Baltarusiją dažnai važinėjantys asmenys netrukus gali sulaukti mokesčių inspektorių prašymų pasiaiškinti, iš ko gyvena. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Muitinės departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovai vakar svarstė būdus, kaip užkirsti kelią tabako gaminių ir degalų srautui iš Rusijos Kaliningrado srities bei Baltarusijos. Sutarta išsiaiškinti asmenis, kurie dažniausiai vyksta į gretimas šalis, ir pareikalauti, kad jie nurodytų, iš kokių lėšų įsigijo prabangų turtą, vykdė stambius ekonominius sandorius.

Anot VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko, jau atrinkta daugiau kaip trys dešimtys Lietuvos gyventojų, kurie įtariami nuolat į šalį gabenantys ir neteisėtai realizuojantys akcizais apmokestinamas prekes – degalus, alkoholį, cigaretes. Šie asmenys bus tikrinami pirmiausia. Pareigūnų akiratyje atsidūrė ir daugiau kaip 100 galimų kontrabandininkų.

“Tikrinami gyventojai inspekcijai privalės pagrįsti neatitikimą tarp turimo turto bei legaliai gaunamų pajamų, bus nustatomos ir vertinamos visos šeimos išlaidos”, – teigė VMI viršininko pavaduotojas A.Klerauskas. Jo teigimu, didžiausio dėmesio sulauks gyventojai, kuriems buvo pareikšti įtarimai kontrabandos gabenimu, jei pastaruosius metus gaudavo tik minimalų atlyginimą, o valdomo nekilnojamojo turto vertė siekia keletą milijonų litų.

Išgirdusi naujieną apie “žiaurią akciją” dukart per savaitę į Kaliningrado sritį važinėjanti marijampolietė Violeta neslėpė pasipiktinimo. “Jau antri metai niekaip nerandu darbo, už kurį būtų mokama daugiau nei minimumas. Jei ne mano važinėjant į Rusiją uždirbti pinigai, mūsų šeima turėtų badmiriauti ir tapti socialiai remtina”, – sakė ji. Dabar kelionės į Kaliningrado sritį moteriai garantuoja apie 2 tūkst. litų per mėnesį. Violeta pasirengusi bet kuriam mokesčių inspektoriui siūlyti pasikeisti darbo vietomis.

“Gal pirmiausia reikėtų tikrinti ne tuos, kurie dažniausiai kerta valstybės sieną, o tuos, kurie degalus ar rūkalus gabena didžiausiais kiekiais”, – savo nuomonę dėstė šakietis Juozas, iš važinėjimo į Rusiją prisiduriantis pinigų prie nedidelio atlyginimo.

LŽ pašnekovams kilo abejonių, ar “totalinis” visų kertančiųjų valstybės sieną sekimas yra teisėtas. “Per kartą į Lietuvą įsivežame degalų tiek, kiek leidžiama – pilną automobilio baką. Ir koks kieno reikalas, kaip juos panaudojame. Jei niekas nepagavo pažeidžiant įstatymus, kaip gali kas nors kaltinti kontrabanda?” – stebėjosi jie.

VMI vadovai teigia, kad jiems svarbiausia ne tai, kur deda parsivežtas prekes važinėjantieji į Rusiją ar Baltarusiją, bet tai, iš ko jie gyvena. Esą pirmiausia į pareigūnų akiratį pakliuvo ne smulkieji gabentojai, o stambieji, kurių apyvartoje sukasi didžiuliai pinigai.

“Įtariame, kad asmenys, kurie dažnai kerta valstybės sieną, galimai įveža įvairių prekių ir jas realizuoja Lietuvoje nemokėdami jokių mokesčių. Vėliau už neapmokestintas pajamas, bandant “mėtyti pėdsakus”, turtas įsigyjamas šeimos narių vardu. Kai kurie anksčiau įtarti kontrabanda asmenys valstybę bando apgauti pateikdami informaciją, kad pragyvena iš individualios veiklos, nors ta veikla, VMI duomenimis, nepelninga. Ir tokie asmenys neturėtų nustebti sulaukę inspektorių dėmesio”, – aiškino VMI viršininko pavaduotojas A.Klerauskas“.

Per šių metų rugpjūčio mėnesį muitininkai teigia sulaikę kontrabandinių prekių už daugiau kaip 6,3 mln. litų.

Dažniausiai pareigūnams įkliūdavo cigarečių kontrabandos gabentojai. Per pastarąjį mėnesį neteisėtai gabenamų rūkalų aptikta beveik už 6,2 mln. litų, pranešė Muitinės departamentas.

Daugiausia cigarečių rugpjūtį sulaikė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, Vilniaus rajone nelegalių rūkalų sandėlį šturmavę panaudodami kovinių imtynių veiksmus.

Sandėlyje, kuris buvo ir stambus kontrabandinių cigarečių laikymo, paskirstymo bei prekybos centras, muitinės kriminalistai sulaikė du vilniečius bei rado rusiškų nelegalių rūkalų, kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – apie 4 mln. litų.

Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliosios grupės pareigūnams rugpjūtį įkliuvo du Rusijos piliečiai, iš Kaliningrado srities važiavę krovininiu vilkiku. Vyrai teigė vykstą į Kauną paimti krovinio. Muitininkams toks tuščio krovininio vilkiko maršrutas pasirodė įtartinas, todėl nuspręsta vilkiką apžiūrėti detaliai. Pareigūnų įtarimai pasitvirtino, kai mašinos puspriekabės lubose ir grindyse įrengtose slėptuvėse buvo rasta 47 800 pakelių rusiškų kontrabandinių rūkalų už beveik 350 tūkst. litų.

Iš viso per aštuonis šių metų mėnesius muitininkai sulaikė kontrabandinių cigarečių už beveik 52 mln. litų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sulaikytos rūkalų kontrabandos padidėjo beveik 3,5 karto.

Anot muitininkų, jei šios cigaretės būtų realizuotos juodojoje rinkoje, valstybės biudžetas būtų netekęs daugiau kaip 36 mln. litų.

Praėjusį mėnesį pareigūnai užkirto kelią ir vogtų automobilių gabentojams. Marijampolėje tikrinant vieną iš traukinio vagonų aptikti iš Lietuvos į Tadžikiją eksportuoti paruošti trys lengvieji automobiliai. Jų kėbulų identifikavimo numeriai bei pagaminimo metai buvo suklastoti. Bendra sulaikytų automobilių vertė – 110 tūkst. litų.

Vilniaus oro uosto muitinės posto pareigūnai, tikrindami į vieną iš krovinių terminalų atgabentas prekes, aptiko didžiulę siuntą šalikų, kurie, įtariama, pagaminti pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Iš Kinijos tranzitu į Rusiją keliavusi ir į atskirus paketus supakuota šalikų siunta buvo skirta vienai Maskvoje registruotai įmonei.

Patikrinę paketų turinį, muitininkai juose suskaičiavo net 4000 šalikų, pažymėtų “Burberry” prekės ženklais. Kilus įtarimų, jog daugiau nei 35 tūkst. litų kainuojančios prekės pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, visa siunta sulaikyta.

Kitos neteisėtai rugpjūtį gabentos prekės: alkoholiniai gėrimai, naftos produktai, vaistai, drabužiai, avalynė, gintaras, prekės, pažeidžiančios Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES) konvencijos nuostatas.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė neteisėtai gabenamų prekių už daugiau nei 55 mln. litų. Tai 2,7 karto daugiau nei per 2009 m. tą patį laikotarpį (20,5 mln. litų).

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis vakar dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pirmojo šių metų pusmečio veiklos rezultatų pristatyme. Ministras atkreipė dėmesį, kad sparčiai daugėja valstybės sienos pažeidimų.

„Kadangi daugiausia neteisėtų sienos kirtimų užfiksuota pasienio ruože su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, akivaizdu, kad jie susiję su nelegaliu akcizinių prekių gabenimu ir kontrabanda. Tačiau statistika rodo, kad jūsų aktyvūs veiksmai duoda reikšmingų rezultatų – šiemet įvežtų kontrabandinių cigarečių sulaikyta penktadaliu, o nelegalaus alkoholio – beveik dvigubai mažiau nei pernai“, – akcentavo ministras R. Palaitis.

Ministras pareigūnus taip pat paragino aktyviau įsisavinti Europos Sąjungos paramą. „Šiuo metu, kai finansinė šalies padėtis nėra labai gera, Išorės sienų fondo bei kitų Europos Sąjungos finansavimo programų skiriamos lėšos yra rimta paspirtis tarnybai, todėl ją reikėtų maksimaliai naudingai įsisavinti“, – sakė R.Palaitis.

Paradoksalu, bet didžioji dalis kontrabandos, kurią Lietuvoje sulaiko muitinės ir pasienio pareigūnai, skirta ne mūsų šalies, o Europos rinkai.

Kai krizė pakerta ekonomiką ir į biudžetą ima plaukti mažiau pinigų, valdžia iš karto prisimena tuos pajamų šaltinius, į kuriuos gerais laikais kreipiama mažiau dėmesio. Tarp jų – ir į kovą su kontrabanda, nes, kaip rodo Finansų ministerijos duomenys, per pirmąjį šių metų pusmetį akcizo mokesčių į biudžetą surinkta 8,8 proc. mažiau, nei planuota, taigi trūkumas sudaro 175 mln. Lt. Žinant, kad Vyriausybė pastaruoju metu karštligiškai ieško, iš kur paimti (ar kaip sutaupyti) 600 mln. Lt, dėl kontrabandos (o akcizai prarandami būtent dėl jos) prarandami pinigai sudaro kone ketvirtį trūkstamos sumos.

Nelegali degalų rinka sudaro iki 4 proc. visos šalies šios rinkos, o nelegali tabako gaminių rinka, pačiais atsargiausiais “Japan Tobacco International” kompanijos vertinimais, sudaro iki 29 proc. visos tabako rinkos. Kiti ekspertai tvirtina, kad kontrabandines cigaretes rūko kas trečias Lietuvos gyventojas. Kai kuriuose šalies regionuose – pietinėje Lietuvoje, ties Kaliningrado siena, taip pat Baltarusijos pasienyje bei Vilniuje kontrabandinės cigaretės 2007–2008 m. užėmė iki pusės rinkos dalies.

Degalai keliauja legaliai

Kitaip nei prieš dešimtmetį, kai didelę kontrabandos dalį sudarė alkoholis, pastaruoju metu liūto dalį sudaro tabako gaminiai ir šiek tiek benzinas bei dyzelinas. Tik štai cigarečių kontrabanda užsiima tiek smulkūs gabentojai, tiek stambios organizuotos kontrabandininkų gaujos, o praktiškai visa degalų kontrabanda sutelkta smulkių vežikų rankose (tiksliau, degalų bakuose).

Kaip rodo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sukaupta informacija, pernai, kriziniais 2009-aisiais, keliaujančiųjų į Rusiją sumažėjo 850 tūkst. žmonių ir 85 tūkst. automobilių, į Baltarusiją – 900 tūkst žmonių mažiau, užtat automobilių – net 131 tūkst. daugiau. Visi pamename, kad pernai nelegalių degalų rinkoje karaliavo baltarusiškas dyzelinas. Šiemet žmonių judėjimas per Rusijos ir Baltarusijos sienas grįžo prie ikikrizinio lygio, o štai sienas kirtusių automobilių skaičius ikikrizinį viršijo net 700 tūkst.!

Nesunku suprasti, kad tai rodo toli gražu ne plūstelėjusių Lietuvos turistų minias, o degalų kontrabandos mastą. Paradoksas, kad tokiu pasienio prekybos būdu degalai ir kartu vežami keli buteliai degtinės sieną kerta visiškai teisėtai, bet paskui parduodami jau nelegaliai. Ekspertų vertinimais, šiuo metu iš kontrabandos pelnosi iki 1 proc. Lietuvos gyventojų, vidutiniškai per mėnesį prisidurdami po tūkstantį litų. Skaičiuojama, kad iki sunkmečio nelegalūs degalai sudarė 2–3 proc. visos degalų rinkos, o dabar šoktelėjo beveik dukart – iki 4–5 proc.

Kontrabandos ekspertai kol kas neranda kito reiškinio paaiškinimo: 2004 m. gegužės–gruodžio mėn. statistika fiksavo Lietuvoje netikėtai smukusį degalų pardavimą – parduoda net 22 mln. litrų mažiau nei per tą patį periodą 2003-iaisiais. Toks pats niekuo nepaaiškinamas degalų nepopuliarumas užfiksuotas ir 2006 m. 2008-aisiais degalų pardavimas ėmė mažėti dar iki visų perspėjimų apie krizę ir keliamus akcizus – nuo birželio parduota 50 mln. litrų mažiau nei antrąjį 2007-ųjų pusmetį. Vienas galimų paaiškinimų – numatydami naftos kainų ar akcizų šuolį, stambūs degalų pardavėjai iš anksto sukaupdavo pigesnių degalų atsargas ir paskui parduodavo jau didesnėmis kainomis.

“Ichtiandrai” – tik vidaus rinkai

Kai kalba pasisuka apie cigarečių kontrabandą, žmonėms prieš akis iš karto iškyla televizijos ir kitokios žiniasklaidos sudėliotas vaizdas: Lietuvos pasienis su Rusijos Kaliningrado sritimi, paupio krūmynai ir skersai Nemuną besidriekiantis sunkiai įžiūrimas kilvaterio pėdsakas, žymintis, kad toje vietoje vadinamasis “ichtiandras” po vandeniu plukdo cigarečių krovinį.

Tiesos čia yra, nors pastaruoju metu “ichtiandrus” vis dažniau keičia motorlaiviai, laikinosios perkėlos ar kitokios techninės gudrybės. Bet šis cigarečių kontrabandininko įvaizdis susiformavo 2003–2006 m., kai po sėkmingų Valstybės saugumo departamento ir Didžiosios Britanijos slaptųjų tarnybų operacijų buvo sutriuškintas stambus tarptautinės tabako kontrabandos tinklas, maitinęs ne tik lietuvių nusikaltėlius bei korumpuotus pareigūnus, bet ir airių teroristus.

Tuomet staigiai sumažėjo sulaikomų cigarečių kiekis, o nelegaliame versle ėmė dominuoti smulkieji panemunės, pirmiausia Pagėgių, kontrabandininkai. Tačiau panemunės kontrabanda iš esmės skirta vien mūsų vidaus rinkos poreikiams tenkinti. Aišku, Lietuvos mastu tai didelės sumos, bet tikrasis pelnas, kaip gerai žinojo cigarečių kontrabandininkai, jų laukė Vakarų Europos rinkose.

Grįžtama į Europą

Sulaikomų cigarečių kiekis ir rūšys nedviprasmiškai byloja: persigrupavę ir po teisėtvarkos smūgių atsigavę, nuo 2006-ųjų Lietuvos kontrabandininkai kartu su savo partneriais Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje sėkmingai grįžta į Europą. Vėl kaip ir 2000–2002 m. tik nedidelė sulaikytų cigarečių dalis yra kaliningradietiškų “Prima” ar “Saint George” markių, kurias ir rūko mūsiškiai kontrabandinio dūmo mėgėjai. Užtat nuo 2005-ųjų vis daugiau sulaikoma “Marlboro”, “Lambert&Butler”, “Parliament”, “Superkings” cigarečių, o pastaruoju metu karaliauja “Jin Ling” markė, skirta beveik išimtinai Lenkijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos rūkaliams.

Štai čia Lietuva susiduria su paradoksu: jeigu per mūsų šalies teritoriją tranzitu vežamos cigaretės skirtos ne mūsų šalies, o kitų Europos Sąjungos valstybių rinkai, vadinasi, tiesioginio nuostolio valstybės biudžetui (kitaip nei “ichtiandrų” plukdomos) jos nedaro. Kova su tranzitine kontrabanda, siaurai žiūrint, yra grynas nuostolis valstybei, nes teisėtvarkos pajėgos atitraukiamos nuo kovos su vidaus rinkai skirta kontrabanda, nemažai kainuoja ir sulaikytų cigarečių gabenimas, saugojimas bei naikinimas.

Lietuvos pareigūnų entuziazmo neskatina ir matymas, su kokiu abejingumu į kontrabandą žiūri Vakarų Europos valstybių teisėtvarka. Pavyzdžiui, Vokietijoje per metus sulaikoma beveik tiek pat kontrabandinių cigarečių kaip ir Lietuvoje. O juk šalių (ir rinkų) dydis – nesulyginamas. Neretai bendrų su vokiečiais operacijų iniciatorė būna būtent Lietuvos teisėtvarka. Britų teisėtvarką labiau domino ne cigarečių kontrabanda, o kad iš to gaunami pinigai tenka teroristams finansuoti.

Tranzitinės kontrabandos Lietuvai daroma žala – netiesioginė. Iš šio nelegalaus verslo gautomis šimtamilijoninėmis pajamomis korumpuojama teisėtvarka ir šias kontroliuojantys politikai, kuriamos pinigų plovimo sistemos, superkamas legalus verslas. Tad po pernai vykusių teisėtvarkos operacijų prieš korumpuotus Pagėgių ruožo pasieniečius (pradėti 52 ikiteisminiai tyrimai, septyniolikai pasienio pareigūnų iškeltos bylos), šiemet, kaip žadama, atėjo eilė didiesiems kontrabandos tranzito organizatoriams.

“Yra žinoma, kas organizuoja, kaip veža, kokiomis legaliomis firmomis dengia savo veiklą, – sakė “Veido” pašnekovas, priklausantis neformaliai premjero sukurtai darbo grupei, skirtai kontrabandos problemoms spręsti. – Tereikia pradėti realizuoti turimą informaciją. Tad jeigu rudeniop neprasidės kontrabandos organizatorių galvų kapojimas, žiemą teks pradėti kapoti galvas tiems, kuriems priklausė kapoti kontrabandininkų galvas”.

– Teigiama, kad 90 proc. cigarečių kontrabandos vežama per muitinės postus. Kaip ketinama su tuo kovoti?

– Tai viena iš prielaidų. Įvertinus pirmojo pusmečio rezultatus galima pastebėti, kad šiemet per pirmąjį pusmetį Lietuvos muitinė sulaikė 123 mln. vienetų cigarečių. Tai toks pat kiekis sulaikytų rūkalų, kaip per visus 2009-uosius. Remiantis Pasaulio muitinių organizacijos parengta 2009 m. statistika, palyginti su kitų Baltijos valstybių muitinių sulaikyta rūkalų kontrabanda, ir pernai Lietuvos muitinė jos sulaikė gerokai daugiau negu Latvijos ir Estijos muitinės pareigūnai (atitinkamai 120 mln., 52 mln. ir 18 mln. vnt. cigarečių).

Tokių rezultatų pavyko pasiekti keičiant veiklos metodus, kurių buvo imtasi atsižvelgus į kintančias aplinkybes: bendradarbiaujant su kitomis teisėtvarkos tarnybomis, operatyviai keičiantis informacija, vykdant netikėtus patikrinimus muitinės postuose ir vidaus rinkoje, modeliuojant įvairias operacijas, dirbant pagal sukurtus ir nuolat kuriamus rizikos profilius.

Kaip mes kovojame su rūkalų kontrabanda? Yra daugybė būdų: techninėmis ir operatyvinėmis priemonėmis sustiprinama sienos kontrolė, taikoma pareigūnų rotacija, skatinama jų motyvacija, stiprinama vidaus rinkos kontrolė, derinami institucijų veiksmai. Efektyvus yra tik visas priemonių kompleksas.

Vidaus reikalų ministerija pateikė Muitinės departamentui (MD) rekomendacijas ir turimą aktualią informaciją, reikalingą dalyvauti konkurse pretenduojant į Europos Sąjungos paramą stiprinti kontrabandos kontrolę muitinės postuose. MD iki rugsėjo 15 dienos turi galimybę kartu su Rusijos Federacija parengti ir pateikti rentgeno kontrolės sistemos įrengimo pasienio kontrolės punktuose projekto paraišką.

Pasak Raimundo Palaičio, Lietuvai būtų labai naudinga, kad MD šį kartą suskubtų sudalyvauti programoje. „Kartą jau buvo praleista proga įsigyti tokią kontrolės įrangą, o kiekvieni uždelsti metai – tiek, ir dar ilgiau, užtrunka visos procedūros, o kur dar pirkimai, sistemos įrengimas ir t.t. – nuostoliai šaliai. Tarkime, Baltarusija, sudalyvavusi Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programoje, jau sulaukė Europos Komisijos patvirtinimo, ir po metų kitų Lietuvos ir Latvijos pasienio kontrolės punktuose Baltarusijos pusėje jau turės taip reikalingą įrangą – 2 rentgeno sistemas. Tuo tarpu iš Lietuvos pusės tokio kreipimosi nebuvo. Dabar svarbu nepavėluoti ir neprarasti palankios progos pasinaudoti galimybe gauti lėšų iš kitos programos“, – sakė ministras.

Praėjusią savaitę vykusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio ir Rusijos Federacijos regioninės plėtros ministro Viktoro Basargino susitikimo metu buvo tariamasi dėl efektyvesnių priemonių kovojant su akcizinių prekių kontrabanda ir nelegalia jų apyvarta. Viena iš tokių priemonių paminėtas rentgeno kontrolės sistemų įsigijimas ir įrengimas pasienio su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi postuose.

Vyriausybė paragino gyventojus teikti pasiūlymus, kaip būtų galima mažinti kontrabandos mastus šalyje.

Kontrabandos tema Vyriausybė pradeda viešąsias konsultacijas, kurių metu, pasak ministro pirmininko spaudos tarnybos pranešimo, siekiama įtraukti visuomenę į visiems svarbių sprendimų priėmimo procesą.

Išsakyti savo nuomonę bei pasiūlymus viešosiose konsultacijos kviečiami visi Lietuvos gyventojai, taip pat organizuotos pilietinės visuomenės grupės, socialiniai partneriai, verslo įmonių ir asocijuotų organizacijų atstovai bei įvairių sričių ekspertai.

Pasak pranešimo, konsultacijų metu gauti visuomenės pasiūlymai ir idėjos bus analizuojamos bei apibendrinamos, o pasibaigus konsultacijoms visą surinktą medžiagą – gautus pasiūlymus, apibendrinimus bei priimtus sprendimus – numatoma skelbti Vyriausybės internetinėje svetainėje.

Pasiūlymus galima siųsti Vyriausybės internetinėje svetainėje užpildant formą arba elektroniniu paštu.

+370 5 2058512

Siekiant užkirsti kelią nelegaliai prekybai iš trečiųjų šalių įvežamu tabaku ir alkoholiu, ūkio ministras Dainius Kreivys įsakymu sugriežtino fiziniams asmenims taikomą alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvoje tvarką.

Nuo rugpjūčio 1 dienos bus galima laikyti kur kas mažesnius iš trečiųjų šalių įvežtus ir lietuviškomis banderolėmis nepaženklintus alkoholio ir tabako kiekius. Vienam asmeniui bus leidžiama laikyti 20 pakelių cigarečių (vietoj šiuo metu leidžiamų 100 pakelių), 100 vienetų cigarilių (vietoj 400), 50 vienetų cigarų (vietoj 200), 0,5 kg rūkomojo tabako (vietoj 1 kg), 50 litrų vyno (vietoj 100) ir 10 litrų spiritinių gėrimų (vietoj 20).

Didesnį cigarečių kiekį namuose ar kitoje vietoje bus leidžiama laikyti tik tuo atveju, jei vieno pavadinimo cigarečių kiekis neviršys 2 pakelių (vietoj 10).

Įsakymo nuostatos dėl leidžiamų laikyti ir gabenti iš Europos Sąjungos valstybių įvežtų tabako gaminių ir alkoholio produktų kiekių nekeistos, nes ES teisės aktai fiziniams asmenims, gabenantiems šias prekes iš vienos valstybės narės į kitą, nenustato jokių kiekio apribojimų.

Ūkio ministerija primena, kad žmonės, namuose lakantys tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų atsargas, kurios po rugpjūčio 1-osios viršys naujai nustatytas leistinas normas, turi jas deklaruoti savo teritorinėje mokesčių inspekcijoje.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis lankėsi Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (VPK), kur buvo aptarti kovos su kontrabanda, nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų platinimu Vilniaus romų tabore, išaiškinimo ir prevencijos, kovos su korupcija, policijos pajėgų valdymo klausimai.

Kalbėdamas apie prekybą kontrabandinėmis prekėmis turgavietėse Vilniaus apskrities VPK viršininkas Kęstutis Lančinskas akcentavo, kad šis darbo baras nėra apleistas. Tačiau, pasak K. Lančinsko, suvaldyti šį reiškinį, kuris ypatingai suaktyvėjo ekonominiu sunkmečiu, trukdo įstatyminės spragos. Kontrabandines prekes pardavinėjantys prekeiviai yra sulaikomi po keletą ar net keliolika kartų, jiems paskiriamos baudos, tačiau išieškoti baudų nėra galimybių, nes jie oficialiai yra bedarbiai, neturintys jokio galimo areštuoti turto. Dauguma jų užsiregistravę darbo biržoje, gauna pašalpas iš valstybės, tačiau priemonių tokiems asmenims jų nemokėti taip pat nėra.

Ministras R. Palaitis paprašė parengti paketą teisės aktų, kuriuos reikėtų taisyti. “Gavęs siūlymus pakviesiu apsvarstyti bendrame pasitarime su Teisingumo ministerijos specialistais, – sakė ministras. – Teisinę bazę privalome tobulinti taip, kaip tai diktuoja besikeičiančios aplinkybės. Nenormalu, kad teisės aktai trukdytų policijos pareigūnams vykdyti teisingumą ar užtikrinti viešąją tvarką”.

Ministras taip pat paprašė Vilniaus apskrities VPK vadovą, kad ir esamomis sąlygomis būtų imtasi visų įmanomų griežčiausių poveikio priemonių, kad nelegalios prekybos apimtys kontrabandinėmis prekėmis turguose maksimaliai sumažėtų.

Daugiau nei pusei šalies gyventojų pateisinant kontrabandą, premjeras teigia, kad jie turėtų susitaikyti su mažesniais atlyginimais, pensijomis ir kitomis socialinėmis išmokomis.

“Aš manau, kad čia kaip tik turime matyti iššūkį – padėti žmonėms suvokti, kad jeigu jie toleruoja kontrabandą, tai jie taip pat turėtų labai draugiškai visi sutarti, kad reikia mažinti atlyginimus mokytojams, pensijas, nes tolerancija kontrabandai, mokesčių nemokėjimui, šešėliniams atlyginimams reiškia, kad valstybės biudžete yra sutinkama turėti mažiau pinigų”, – pirmadienį žurnalistams sakė Andrius Kubilius.

Jis teigė, jog turėtų būti visų bendras uždavinys, ir pridūrė, jog nei pats, nei finansų ministrė neturi “stebuklingos pinigų skrynelės”, iš kurios mokėtų atlyginimus arba pensijas.

Naujausias bendrovės “Spinter tyrimai” balandį atliktas tyrimas parodė, kad šiemet kontrabandą pateisino 61 proc. Lietuvos gyventojų. Pernai tokių buvo 43 procentai. Dauguma Lietuvos gyventojų taip pat manė, jog kontrabandos mastai šiemet išaugo.

A.Kubilius anksčiau teigė, jog mažesnės nei planuotos pirmojo ketvirčio akcizų įplaukos į biudžetą galėjo būti ir augančios kontrabandos pasekmė, ir žadėjo, jog su kontrabanda bus bandoma kovoti daug efektyviau.

Šiemet gegužę Vyriausybė paskelbė, jog Muitinės departamentas taps kontrabandos mastą koordinuojančia institucija – esą yra dalinimosi informacija tarp institucijų spragų, ypatingai pasigendama duomenų apie nelegalią prekybą ir galimus kontrabandos atvejus iš policijos.

Tarptautinėmis tabako gamybos bendrovės “British American Tobacco” ir “Imperial Tobacco” su Finansų ministerija šiemet pasirašytame susitarime sutarė, jog jos mokės Lietuvai už sulaikytą kontrabandą.

Kontrabandos mastai auga, mano dauguma Lietuvos gyventojų. Be to, ženkliai padaugėjo palaikančių kontrabandą.

73 proc. žmonių šiemet manė, kad auga cigarečių kontrabanda, 68 proc. teigė, kad auga degalų kontrabanda, 58 proc. – kad alkoholio, parodė naujausias bendrovės “Spinter tyrimai” atliktas tyrimas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas teigė, kad daugėja manančių, jog šiemet nelegali prekyba auga.

“2009-aisiais taip manė 60 proc. gyventojų, šiemet taip galvoja 73 proc.”, – pirmadienį spaudos konferencijoje pristatydamas tyrimo rezultatus sakė G.Kadziauskas.

Mamančių, kad išaugo degalų kontrabanda, dalis padidėjo nuo 48 iki 68 proc., kad išaugo alkoholio produktų kontrabanda – nuo 47 iki 58 procentų.

Anot G.Kadziausko, palyginti su pernai atliktu tyrimu, šiemet daugiau gyventojų pateisino kontrabandą – tokių buvo 61 proc. (pernai – 43 proc.).

Daugiausia – 34 proc. – gyventojų manė, kad pagrindinė kontrabandos priežastis yra dideli, palyginti su kaimyninėmis šalimis, produktų kainų skirtumai. 19 proc. respondentų manė, jog pagrindinė priežastis – tai, jog kad augančios prekių kainos mažina galimybes prekes įsigyti teisėtai, dar 19 proc. – jog pernelyg sudėtinga ir brangu šiuo verslu užsiimti teisėtai.

G.Kadziauskas kalbėjo, jog nuo 2009-ųjų palankiai vertinančių kontrabandą gyventojų labai padaugėjo, nors nuo 2004-ųjų taip manančių gyventojų mažėjo.

“Palankus gyventojų požiūris į nelegalią veiklą nėra lengva situacija valdžiai, nes mažėja įstatymams lojalių žmonių”, – sakė G.Kadziauskas.

“Spinter tyrimai” šiemet balandį apklausė 1004 18-75 metų amžiaus nuolatinius Lietuvos gyventojus.

Šiemet gegužę Vyriausybė paskelbė, jog Muitinės departamentas taps kontrabandos mastą koordinuojančia institucija. Tuomet buvo pažymėta, jog yra dalinimosi informacija tarp institucijų spragų, ypatingai pasigendama duomenų apie nelegalią prekybą ir galimus kontrabandos atvejus iš policijos.

Tarptautinėmis tabako gamybos bendrovės “British American Tobacco” ir “Imperial Tobacco” su Finansų ministerija šiemet pasirašytame susitarime sutarė, jog jos mokės Lietuvai už sulaikytą kontrabandą.